Byla A-822-113-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjui F. P. ,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžioio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. P. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Utenos apskrities viršininko administracijai, K. P. , F. K. dėl termino paduoti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5F. P. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą dokumentams, patvirtinantiems J. P. nuosavybės teises į 4,32 ha žemės sklypo, esančio Viešintų valsčiuje, Laičių seniūnijoje, ( - ), paduoti. Nurodo, jog senelis J. P. Viešintų valsč., ( - ), turėjo 28,72 ha žemės. Šį faktą patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateikta 2007-09-12 pažyma. Tačiau atkurta nuosavybė tik į 24,47 ha, o ne į 28,72 ha. Dėl neatitikimo kreipėsi tik tada, kai iš Anykščių gavo sprendimą, kuriame buvo nurodyta ne 28,72 ha, o 24,47 ha. Be to, teigia, jog jokio 1996-10-29 susitarimo nesudarinėjo ir jame nedalyvavo, kuriuo neva atsisakė žemės F. K. ir V. P. naudai. Pareiškėjo manymu, dokumentų pateikimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, kadangi yra tikras, jog pateikė dokumentą laiku, t.y. iki 2003-12-31, tačiau jis dingo iš bylos. Pripažįsta, kad dėl neapdairumo nepaprašė Utenos apskrities viršininko administracijos darbuotojų fiksuoti, kad dokumentą gavo. Nurodo, kad įtakos termino praleidimui turėjo garbus amžius, silpna sveikata, lėšų stoka. Dėl to negalėjo daugiau domėtis nuosavybės teisių atkūrimu ir anksčiau sužinoti apie tai, kad dokumentas yra dingęs bei pateikti naują.

6Tretysis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka. Nurodė, jog F. P. senelis J. P. iki nacionalizacijos Panevėžio apsk., Viešintų valsč. ( - ) valdė 24,47 ha žemės. Pretendentų atkurti nuosavybės teisę į žemę ar mišką raštišku susitarimu pareiškėjas F. P. , V. P. ir F. K. , pretenduojantys į buvusio savininko J. P. Panevėžio apskrities Viešintų valsč., ( - ) turėtą 24,47 ha žemės plotą, susitarė, kaip pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę: V. P. - į 16,3 ha, F. K. - į 8,17 ha plotą, o pareiškėjas savo dalies atsisakė. Remdamasi pretendentų susitarimu ir Lietuvos valstybinio archyvo 1993-04-30 pažymėjimu Nr. 08-468-P Utenos apskrities viršininko administracija atkūrė nuosavybės teises į 24,47 ha žemės V. P. ir F. K. . Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-09-12 pažymoje Nr. R4-3912 nurodoma, kad J. P. valdė 28,72 ha žemės sklypą. Atkreipia dėmesį, kad duomenys apie 28,72 ha plotą nebuvo nurodyti Lietuvos valstybinio archyvo 1993-04-30 pažymėjime Nr. 08-468-P. Iš šių duomenų neaišku, ar nurodyta apie nuosavybės teise valdytą žemės plotą, bei neaišku, ar šie duomenys yra ankstyvesni, ar vėlesni už anksčiau paminėtus 1928 m. duomenis. Todėl Utenos apskrities viršininko administracija atsisakė pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į valdytą J. P. 4,25 ha žemės plotą. Atsižvelgiant į tai, kad iki teisės aktuose nustatyto termino pareiškėjas nepateikė dokumentų apie J. P. 28,72 ha žemės plotą, todėl negali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą į minėtą žemės plotą.

7K. P. atsiliepime (b. l. 42) paaiškino, kad su skundu nesutinka. Mano, jog pareiškėjas piktnaudžiauja suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teigė, jog niekas netrukdė laiku paduoti dokumentus dėl nuosavybės atkūrimo ar pasitelkti kitus asmenis, kurie būtų galėję tai padaryti. Paaiškino, kad V. P. yra jos vyras, o F. P. yra vyro pusbrolis. Nurodė, jog iš paveldėjimo dokumentų jai buvo žinoma, kad yra 24 ha sklypas. V. P. ir F. P. 1996 m. buvo nuvažiavę į Viešintas ir ten tvarkė dokumentus dėl žemės. F. P. prašė jam žemę parduoti. Be to, pareiškėjas buvo parašęs pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo jos vyrui V. P.. F. P. neigė, kad 1996 m. sudarė susitarimą, kuriuo atsisakė J. P. žemės, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes neįrodyta, kad jo parašas suklastotas.

8II.

9Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Teismas nustatė, kad 1991-09-11 F. P. kreipėsi į Anykščių r. Viešintų apylinkės agrarinės reformos tarnybą, prašydamas atkurti nuosavybės teises į jo senelio J. P. valdytą 24,47 ha sklypą (P. F. I. byla). P. F. Ignatjevičiaus byloje yra 1996-10-29 susitarimas, kuriuo F. P. atsisako teisių į J. P. žemės sklypą F. K. ir V. P. naudai (patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės administracijos Viešintų seniūno, registro Nr. 145). Utenos apskrities viršininko administracija, remdamasi Lietuvos valstybinio archyvo 1993-04-30 pažyma Nr. 08-468-P, 1999-09-24 Nr. 42601-34-12892 bei 1999-09-24 Nr. 42600-34-12891 Utenos apskrities sprendimais (Nuosavybės teisės atkūrimo byla) F. K. ir V. P. atkūrė nuosavybės teises į 24,47 ha žemės sklypą.

11Teismas nustatė, jog 2006-05-05 Anykščių rajono apylinkės prokuratūroje buvo gautas F. P. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad gali būti jo parašo dėl žemės perleidimo giminaičiui V. P. suklastojimas sukčiavimo tikslu. Dėl to 2006-05-09 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d. Panaudojus visas ikiteisminio tyrimo priemones nebuvo nustatyta, jog F. P. parašas yra suklastotas 1996-10-29 susitarime, todėl baudžiamoji byla Nr.53-2-00011-06 buvo nutraukta.

12Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad byloje buvo Panevėžio apskrities Viešintų valsčiaus Laičių seniūnijos Medinos km mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, kurio 47 eilutėje yra duomenys, kad J. P. viso turėjo žemės 24,47 ha, o grafoje buvo paskirstyta rūšimis einant L. Valst. Mokesn. Įstatym. Nurodytas plotas 28,72 ha. Tokie pat duomenys yra nurodyti ir pareiškėjo pateiktoje 2007-09-12 pažymoje apie nuosavybę.

13Teismas konstatavo, kad šioje byloje taikytina LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, kuri numato, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pažymi, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti savo teises.

14Pareiškėjo argumentas, jog būdamas silpnos sveikatos, yra neįgalus ir dėl to negalėjo tinkamai pasirūpinti dokumentų tvarkymu, negali būti laikoma svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti terminą, nes veiksnumas jam nebuvo apribotas, o tai neužkirto kelio pasinaudoti kitų asmenų pagalba, t.y. įgalioti juos savo atstovais. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui invalidumas buvo suteiktas 2002-11-05. F. P. galėjo įgalioti tvarkyti dokumentus jam atstovaujančius asmenis, kad jo interesai būtų tinkamai atstovaujami. Be to, iki invalidumo suteikimo buvo 10 metų laikotarpis, tuo metu pareiškėjas laisvai galėjo domėtis nuosavybės atkūrimo klausimais. Atsižvelgęs į tai, kad pats pareiškėjas nurodė, jog iš pat pradžių žinojęs, jog jo senelis J. P. valdė ne 24,47 ha, o 28,72 ha, teismas padarė išvadą, jog niekas objektyviai netrukdė domėtis savo senelio žemėmis nuo 1991 metų, kai buvo paduotas prašymas atkurti nuosavybės teises. Faktą, jog pareiškėjas žinojo apie nuosavybės atkūrimo eigą, patvirtina ir 1996-10-29 sudarytas susitarimas, kuriuo pareiškėjas atsisakė savo žemės dalies kitų asmenų naudai. Nors pareiškėjas ir ginčijo minėtą susitarimą, tačiau ištyręs bylos medžiagą, teismas nustatė, jog pareiškėjas jį sudarė. Be to, atkreipė dėmesį, jog nuosavybės teisės į J. P. žemę buvo atkurtos dar 1999 metais. Pareiškėjas turėjo teisę susipažinti su nuosavybės atkūrimo byloje esančiais dokumentais. Pareiškėjo argumentas nepagrįstas jokiais objektyvias duomenimis, kad kokie nors dokumentai būtų dingę iš nuosavybės atkūrimo bylos ar būtų nustatyti aplaidūs valstybės pareigūnų veiksmai, dėl kurių jam būtų trukdyta objektyviai įgyvendinti savo teisių į J. P. žemės sklypo nuosavybės atkūrimą. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, jog dėl garbaus amžiaus bei lėšų stokos negalėjo pakankamai domėtis nuosavybės teisių atkūrimu, nes tai nelaikytina svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku realizuoti savo teises. Taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad aukščiau minėtame sąraše dar 1993 metais buvo nurodytas ir kita žemės sklypo dydis. Todėl pareiškėjas, darydamas susitarimą, galėjo pasidomėti, kodėl ne į visą žemės sklypą atkuriamos nuosavybės teisės.

15III.

16Pareiškėjas F. P. (toliau – ir apeliantas) pateikė teismui apeliacinį skundą ir patikslintą apeliacinį skundą (b. l. 58, 69-71) dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 21 d. panaikinimo.

17Nurodo, kad į Anykščių rajono Viešintų apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į jo senelio J. P. valdytą žemės sklypą jis kreipėsi 1991-09-11. Nesulaukęs nuosavybės teisių atkūrimo rezultatų, išsiaiškino, kad nuosavybės teisė į jo senelio iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą atkurta F. K. ir V. P..

18Nesutinka su teismo išvada, kad jis turėjo visas galimybes asmeniškai arba per atstovą domėtis nuosavybės teisių atkūrimu. Pabrėžia, kad 1991-09-11, pateikdamas prašymą Anykščių rajono Viešintų agrarinės reformos tarnybai, jis pagrįstai tikėjosi, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros jo atžvilgiu bus vykdomos teisingai ir sklandžiai.

19Kiti patikslintame apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai analogiški išdėstytiems skunde pirmosios instancijos teismui.

20K. P. atsiliepimuose (b. l. 62, 76) nurodo, kad F. P. turėjo pakankamai laiko nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai. Ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.

21Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepimuose (b. l. 67, 79) prašo palikti Panevėžo apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą, o F. P. apeliacinį skundą atmesti.

22Teisėjų kolegija

23IV.

konstatuoja:

24Apeliacinis skundas atmestinas.

25Įstatymų leidėjas, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę reglamentuodamas privatinės nuosavybės instituto atkūrimą, numatė ribotą restituciją. Tiek pagal Atstatymo įstatymą (1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1454 2 straipsnis), tiek pagal šiuo metu galiojantį Atkūrimo įstatymą (1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359 2 straipsnis), nežiūrint to, kad šie įstatymai buvo daug kartų keičiami, visą laiką nekito nuostatos, kad:1) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turi tik įstatyme apibrėžtas asmenų ratas, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai; 2) nuosavybės teisės atkuriamos tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie iki įstatymais nustatyto termino pateikė prašymus, Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

26Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) buvo nustatytas prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) buvo naikinamojo pobūdžio, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal minimo straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-489 redakciją (įsigaliojo nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti terminai tapo atnaujintinais terminais. Pagal šio straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

27Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti prašymą dėl praleistų terminų atnaujinimo padavęs asmuo (asmenys), nagrinėjamu atveju pareiškėjas. Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas prašymų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir dokumentų pateikimui buvo nustatęs ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams, jei jie elgėsi apdairiai ir rūpestingai, buvo pakankami savo valiai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pareikšti, praleisti terminai gali būti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nepriklausančios nuo pretendentų valios priežastys.

28Nustatyta, kad 1991-09-11 F. P. kreipėsi į Anykščių r. Viešintų apylinkės agrarinės reformos tarnybą, prašydamas atkurti nuosavybės teises į jo senelio J. P. valdytą 24,47 ha sklypą (P. F. I. byla). P. F. I. byloje yra 1996-10-29 susitarimas, kuriuo F. P. atsisako teisių į J. P. žemės sklypą F. K. ir V. P. naudai (b. l. 16). Nors apeliantas ir neigia tokio susitarimo buvimą, tačiau panaudojus visas ikiteisminio tyrimo priemones nebuvo nustatyta, kad F. P. parašas minėtame susitarime yra suklastotas (b. l. 49). Utenos apskrities viršininko administracija, remdamasi Lietuvos valstybinio archyvo 1993-04-30 pažymėjimu Nr. 08-648-T (b. l. 21), 1999-09-24 Nr. 42601-34-12892 bei 1999-09-24 Nr. 42600-34-12891 Utenos apskrities sprendimais (Nuosavybės teisės atkūrimo byla) F. K. ir V. P. atkūrė nuosavybės teises į 24,47 ha žemės sklypą. Pirmosios instancijos administracinio teismo teisėjų kolegija teisingai pažymėjo, kad nuosavybės teisės į J. P. žemę buvo atkurtos dar 1999 metais, taigi areiškėjas turėjo teisę susipažinti su nuosavybės atkūrimo byloje esančiais dokumentais. Pareiškėjo argumentas, kad tam tikri dokumentai dingo iš nuosavybės atkūrimo bylos ar būtų nustatyti aplaidūs valstybės pareigūnų veiksmai, dėl kurių jam būtų trukdyta objektyviai įgyvendinti savo teisių į J. P. žemės sklypo nuosavybės atkūrimą, nepagrįstas jokiais objektyvias duomenimis.

29Patikrinusi bylos medžiagą ( ABTĮ 136 straipsnis) ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas prašymo ir dokumentų terminus praleido dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgus į termino trukmę (nuo 1999 m., kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 24,47 ha), per kurį pareiškėjas turėjo galimybę ir, elgdamasis apdairiai bei rūpestingai, galėjo pasidomėti nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga bei pasirūpinti savo subjektinės teisės įgyvendinimu, tačiau to nepadarė, konstatuotina, kad dokumentų pateikimo terminas praleistas ne dėl objektyvių, o dėl subjektyvių priežasčių. Tenkinti patenkinti apeliacinį skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31pareiškėjo F. P. apeliacinį skundą atmesti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. F. P. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti dėl svarbių priežasčių... 6. Tretysis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija... 7. K. P. atsiliepime (b. l. 42) paaiškino, kad su skundu nesutinka. Mano, jog... 8. II.... 9. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 21 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad 1991-09-11 F. P. kreipėsi į Anykščių r. Viešintų... 11. Teismas nustatė, jog 2006-05-05 Anykščių rajono apylinkės prokuratūroje... 12. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad byloje buvo Panevėžio apskrities... 13. Teismas konstatavo, kad šioje byloje taikytina LR Piliečių nuosavybės... 14. Pareiškėjo argumentas, jog būdamas silpnos sveikatos, yra neįgalus ir dėl... 15. III.... 16. Pareiškėjas F. P. (toliau – ir apeliantas) pateikė teismui apeliacinį... 17. Nurodo, kad į Anykščių rajono Viešintų apylinkės agrarinės reformos... 18. Nesutinka su teismo išvada, kad jis turėjo visas galimybes asmeniškai arba... 19. Kiti patikslintame apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai analogiški... 20. K. P. atsiliepimuose (b. l. 62, 76) nurodo, kad F. P. turėjo pakankamai laiko... 21. Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepimuose (b. l. 67, 79) prašo... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Įstatymų leidėjas, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę reglamentuodamas... 26. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi... 27. Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus... 28. Nustatyta, kad 1991-09-11 F. P. kreipėsi į Anykščių r. Viešintų... 29. Patikrinusi bylos medžiagą ( ABTĮ 136 straipsnis) ir įvertinusi apeliacinio... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 31. pareiškėjo F. P. apeliacinį skundą atmesti. Panevėžio apygardos... 32. Nutartis neskundžiama....