Byla 2A-2-212/2011

2Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės (pranešėjos),

3viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-107-228/2009 pagal N. J. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Utenos apskrities viršininko administracijos teisų perėmėja) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretiesiems asmenims Utenos rajono savivaldybės administracijai, V. J.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5Ieškovė prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2008-04-18 sprendimą Nr.(3.19)-10-227 ir įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą leisti N. J. parengti priestato su mansarda, pastatyto žemės sklype, esančiame ( - ), kurio kadastrinis Nr. ( - ), supaprastintą projektą. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ), bei jame esantis pastatas - sandėlis. Prie šio pastato 2005 metų pabaigoje pasistatė 3,92 x 6,30 m dydžio priestatą su mansarda. Statydama šį priestatą, ji neturėjo nei projekto, nei statybos leidimo. Utenos apskrities viršininko administracija 2007-01-22 surašė savavališkos statybos aktą, o 2007-02-12 Utenos apskrities viršininkė priėmė įsakymą Nr.3-68, kuriuo įpareigojo V. J. minėtą priestatą iki 2007-03-30 nugriauti. Priestato statytoja yra ji, todėl toks įsakymas turėjo būti priimtas jai. Be to, pagal tuo metu galiojusių CK ir Statybos įstatymo normų nuostatas nugriovimas kaip griežčiausia priemonė buvo taikomas tik tada, jei pažeidimo negalima pašalinti kitais numatytais būdais.

6Utenos rajono apylinkės teismas 2009-01-20 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatė, kad 2007-01-22 trečiajam asmeniui V. J. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. l 15-1, kuriame užfiksuota, jog ( - ), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), jis savavališkai stato 3,92 m x 6,30 m dydžio sandėlio priestatą ir patalpas mansardoje. Už tai jam 2007-01-22 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o Utenos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-02-05 nutarimu V. J. nubaustas 1 000 Lt bauda. Žemės sklypas, kuriame užfiksuotas savavališkos statybos faktas, bei šiame žemės sklype esantis pastatas - sandėlis nuosavybės teise priklauso ieškovei.

7Ieškovė 2008-03-31 kreipėsi į Utenos apskrities viršininko administraciją su prašymu leisti natūroje pastatytam priestatui su mansarda parengti supaprastintą projektą ir taip įsiteisinti šį statinį. Nuo 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiose Statybos įstatymo 28 str. ir CK 4.103 str. redakcijose įtvirtintos savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas - nugriovimas, ir nebėra galimybės įteisinti savavališką statybą pripažįstant teisę gauti statybos leidimą. Administracinis aktas dėl savavališkos statybos buvo surašytas 2007-01-22 jau galiojant naujoms Statybos įstatymo 28 str. ir CK 4.103 str. redakcijoms. Todėl ginčo santykiams reglamentuoti taikytinos nuo 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiose Statybos įstatymo 28 str. ir CK 4.103 str. redakcijose įtvirtintos savavališkos statybos padarinių šalinimo normos, o šios redakcijos Statybos įstatymo 15 str. nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Ginčijamų administracinių aktų dėl savavališkų statybų surašymo metu galiojo ir nauja CK 4.103 str. redakcija, o CK 1.7 str. 2 d. įtvirtintas teisės principas, jog įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, reiškia, jog jis galioja tik ateičiai, t. y. santykiams, susiklosčiusiems įsigaliojus įstatymui.

8Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-01-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį patenkini bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2009-01-20 sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas. Sutinka, kad teismas teisingai nustatė, faktines bylos aplinkybes, tačiau neteisingai taikė materialines teisės normas ir todėl padarė neteisingą sprendimą. Pastatytas priestatas su mansarda yra 5,80 metrų aukščio ir dėl to yra priskiriamas II grupės nesudėtingam statiniui, o jo statybai yra reikalingas supaprastintas projektas. Tačiau, jeigu šis priestatas būtų iki 5 metrų aukščio jis būti laikomas I grupės nesudėtingu statiniu ir jo statybai supaprastinto projekto nereikėtų. Iki tol, kol atsakovo atstovai nesurašė savavališko statybos akto, ji buvau įsitikinusi, kad priestatas yra pastatytas teisėtai. Pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, yra akivaizdu, kad priestato statybos metu padarytas pažeidimas yra mažareikšmis ir jai turi būti leista įsiteisinti šį priestatą, parengiant supaprastintą projektą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, griežčiausia priemonė, statinio nugriovimas, gali būti taikoma tik tuo atveju, jei pažeidimo negalima pašalinti CK 4.103 str. 3 d. 1, 2 p. numatytais būdais. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 4.103 str. redakciją, galiojančią nuo 2006-10-31, kuri nebenumato galimybės įsiteisinti savavališką statinį.

9Nei Civiliniame kodekse, nei Statybos įstatyme, nei jokiame kitame statybos teisinius santykius reglamentuojančiame teisės akte nėra nustatyta termino, per kurį statytojas turi įsiteisinti savavališkai pastatytą statinį, kai tokia galimybė yra. Dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismo išvada, jog turi būti taikomos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios dėl savavališkų statybų priimtų administracinių sprendimų surašymo metu, o ne tos, kurios galiojo savavališkos statybos metu, yra neteisinga, teisiškai nepagrįsta ir prieštarauja CK 1.7 str. 2 d. bei nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Turi būti taikoma anksčiau galiojusi CK 4.103 str. redakcija, kuri numatė galimybę įsiteisinti savavališkai pastatytą statinį ir šioje byloje esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, ieškinys turi būti patenkintas.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pagrįstai taikė naująsias CK 4.103 str. ir Statybos įstatymo nuostatas, tarp jų Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, galiojusias surašant savavališkos statybos aktą, kuriose nebenumatyta galimybė savavališką statinį įteisinti, nes statybos darbai yra tęstinio pobūdžio ir jie nebuvo baigti surašant nurodytą statybos aktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-21 nutartyje byloje 3K-3-492/2008 išaiškino, kad statybos darbai turi tęstinį pobūdį, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog neturi būti taikomos įstatymo, galiojusio savavališkos (neteisėtos) statybos pradžios momentu, nuostatos, yra pagrįstos.

11Panevėžio apygardos teismas 2009-05-14 nutartimi civilinę bylą sustabdė kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą Nr. 1B-2/2009 ir išspręs ar 2006 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-858 bei Lietuvos Respublikos 2006 m. spalio 17 d. statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. X-857 9 straipsnis kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis, ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad savavališkos statybos padarinių arba statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pašalinimas galimas tik įpareigojant statytoją per nustatyta terminą statinį nugriaunant arba įpareigojant statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

12Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. paskelbė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies ir

13Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad įstatymai, dėl kurių atitikties Konstitucijai buvo kreiptasi, prieštarauja Konstitucijai.

14Panevėžio apygardos teismas 2011-01-31 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino.

15Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, gautas apeliantės pareiškimas, kuriame ji nurodo, kad atsisako apeliacinio skundo dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009-01-20 sprendimo, nes jai sudarytos galimybės įteisinti savavališką statybą. Ginčo dėl savavališkos statybos neliko, todėl nebeliko ir apeliacijos objekto. Jai yra žinomos CPK 308 str. 3 d. numatytos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmes.

16Apeliacinis procesas nutrauktinas.

17Civilinio proceso kodekso 308 str. 1 d. numato, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka - iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas nepriima apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 302 str., 42 str. 2 d., 308 str. 1, 2 p.). Atsakovas ir tretysis asmuo Utenos rajono apylinkės teismo 2009-01-20 sprendimo nėra apskundę, o ieškovės atsisakymas nuo apeliacinio skundo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Ieškovė pareiškime nurodo, kad jai yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės. Todėl ieškovės atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas ir apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 str. 2 d.). Kadangi ieškovės prašymas tenkintinas ir apeliacinis procesas nutraukiamas, V. J. grąžintina 75 procentai už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d. b. l. 107).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Apeliacinį procesą pagal ieškovės N. J. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-107-228/2009 pagal N. J. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Utenos apskrities viršininko administracijos teisų perėmėja) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretiesiems asmenims Utenos rajono savivaldybės administracijai, V. J., nutraukti apeliantei atsisakius apeliacinio skundo.

20Grąžinti iš valstybės biudžeto V. J., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 96 Lt (devyniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2009-02-06 AB banko Snoras Utenos filiale, mokėjimo nurodymas Nr. 519477.

Proceso dalyviai
Ryšiai