Byla 2A-1661-163/2014
Dėl aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys notarė G. D., V. V., Plungės rajono savivaldybės administracija

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-07-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. V. dėl aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys notarė G. D., V. V., Plungės rajono savivaldybės administracija,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2012-03-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-278 dalį dėl 1 priedo 20 p., kuriuo patvirtintas Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas ir suformuotas žemės sklypas atsakovui R. V.; panaikinti 2012-05-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus įsakymą Nr. 36SK (14.36.110)-83, kuriuo suformuotas 0,2692 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastriniai duomenys; panaikinti

32012-07-18 įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1092, kuriuo leista parduoti atsakovui valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2012-07-19 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4997 dėl 0,2692 ha ploto žemės sklypo pardavimo atsakovui. Nurodė, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teise įsigijo arklidę Kulių miestelyje, Plungės rajone, valstybei priklausančiame žemės sklype. Į žemės sklypą prie pastatų patekdavo keliuku, einančiu prie atsakovui R. V. nuosavybės teise priklausančių pastatų (duomenys neskelbtini mstl., Šią aplinkybę patvirtina ir 2006-12-18 žemės nuomos sutartis Nr. 38, pagal kurią jis nuomojasi 0,35 ha žemės sklypą, o plane jau tada buvo nurodytas 6 metrų kelias. 2012 m. liepos mėn. savo žemės sklype atsakovas R. V. panaikino kelią ir tokiu būdu ieškovas neteko galimybės patekti prie savo pastatų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriuje sužinojo, kad rengiant žemėtvarkos projektą, R. V. buvo suprojektuotas namų valdos žemės sklypas, o buvęs pravažiavimas dėl higieninių reikalavimų panaikintas. Teigė, jog atsakovų veiksmai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei bei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes projektuojant namų valdos žemės sklypą pažeistos Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr. 1-338, 148 p. nuostatos, taip pat formuojant žemės sklypą atsakovui R. V. pakeista nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka, kas užkerta galimybę patekti prie pastatų ir jais naudotis. Mano, jog formuojant atsakovui R. V. žemės sklypą, per jį einantis kelias turėjo būti paliktas valstybei arba jam nustatytas servitutas.

4Plungės rajono apylinkės teismas 2014-07-07 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo

55 020 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. V.. Nurodė, kad nėra duomenų, kurie įrodytų, jog tvirtinant žemėtvarkos projektą būtų buvę pažeisti LR žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje numatyti reikalavimai ar LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ reikalavimai. Teismas nustatė, kad atsakovo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties terminas baigėsi 2009-12-18, sutartis nėra įregistruota viešame registre nustatyta tvarka, o pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką ir Žemėtvarkos projektų įgyvendinimo tvarką, LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintus LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, į ženklinimo darbus kviečiami tik gretimų sklypų savininkai. Apie parengtą žemės reformos projektą ir jo svarstymo datą buvo pranešta viešai. Teismas padarė išvadą, kad Kulių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto svarstymo, derinimo ir tvirtinimo, sklypo kadastro duomenų tvirtinimo procedūros atliktos pagal norminių aktų nustatytus reikalavimus, ieškovas neįrodė konkrečių pažeidimų, todėl nėra pagrindo naikinti 2012-03-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-278 dalį, kuria patvirtintas Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas ir suformuotas žemės sklypas atsakovui R. V. (1 priedo 20 p.), 2012-05-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr. 36SK (14.36.110)-8.3, kuriuo suformuotas 0,2692 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini kadastro vietovėje, ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastriniai duomenys. Teismas, nustatęs, jog nėra pagrindo panaikinti viešojo administravimo subjekto sprendimų dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto ir žemės sklypo, kurį įgijo atsakovas R. V., patvirtinimo ir sprendimo, kuriuo patvirtinti atsakovo įsigyto žemės sklypo kadastriniai duomenys, ar pažeista eilės tvarka dėl šio sklypo įsigijimo, padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti teritorinio žemėtvarkos skyriaus sprendimą, t. y. 2012-07-18 įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1092, kuriuo nutarta parduoti atsakovui R. V. valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. 6837/0004:210. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pravažiavimas per atsakovui R. V. priklausantį žemės sklypą buvo įteisintas kaip kelias, todėl sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas, kaip buvęs faktinio kelio naudotojas, turėtų teisę važiuoti per žemės sklypą, kuris nuosavybės teise šiuo metu priklauso atsakovui. Atsakovo R. V. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, nebuvo nustatytas. Teismas nurodė, kad 2012-09-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo įsakymu nuspręsta pagal ieškovo pateiktą prašymą organizuoti valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus Kulių mtsl., Kulių kadastrinėje vietovėje, Plungės r., todėl, nesant patvirtinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas neturi galimybės privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato. Teismas sprendė, kad ieškovo pretenzijos dėl netinkamo privažiuojamojo kelio yra nepagrįstos, kadangi ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo klausimo nėra išsprendęs.

6Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-07-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų lygiomis dalinimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas – 1998-04-23 LR žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų plano rengimo ir įgyvendinimo metodiką. Teigia, kad abi šalys turėjo privažiavimus prie pastatų ir ginčo tarp jų nebuvo, tačiau nesutarimai prasidėjo, kai 2011 metais administraciniais aktais buvo nuspręsta suformuoti atsakovui namų valdos žemės sklypą ir panaikintas kelias bei galimybė privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių arklidžių. Teigia, kad žemėtvarkos specialistų siūlomas įsirengti kelias per laisvą valstybinę žemę kelia problemų, savivaldybė neigiamai atsiliepė dėl naujo kelio įrengimo, be to, nuomos sutartyje yra numatyta, kad ieškovui draudžiama tiesti kelius. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovo R. V. žemės sklypas buvo suformuotas laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Atsakovai nepateikė metodikos 117.2–117.5 p. nurodytų dokumentų, todėl teismas negalėjo padaryti išvados, kad atsakovo žemės sklypo suformavimo procedūra atitiko visų teisės aktų reikalavimus. Žemėtvarkos projekto autorius, rengdamas projektą, privalėjo įvertinti tai, jog ieškovas liks be privažiavimo prie jam priklausančio pastato, o atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėjo patikrinti žemėtvarkos projekto autoriaus projektą, tačiau to nepadarė. Rengiant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, atliekant žemės sklypo ženklinimo darbus turėjo būti informuoti ir į matavimus kviesti kartu su projektuojamu žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo naudotojai. Atsakovas neinformuodamas žemės sklypo naudotojo apie atliekamus atsakovo žemės sklypo ženklinimo ir matavimo darbus pažeidė teisės aktus. Žemėtvarkos skyriaus specialistai turėjo ir galėjo žinoti, kad priėmus skundžiamus administracinius aktus, ieškovui bus užkirstas kelias privažiuoti prie jam priklausančio pastato, nes iki to laiko prie pastato patekdavo keliu, kuris šiuo metu yra tapęs privačia atsakovo namų valda.

7Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad buvo laikytasi visų teisės aktų, t. y. LR žemės ir miškų ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, formuojant ir parduodant žemės sklypą atsakovui. Teismas tinkamai išanalizavo pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Paaiškino, kad ieškovui po pastatais niekada nebuvo suformuotas žemės sklypas, prie nuomos sutarties pridėtoje schemoje nurodytos laikinai nuomai suteikto žemės ploto ribos be privažiavimo, žemės plotas nebuvo pamatuotas, o pasibaigus žemės nuomos terminui pasibaigė ir schemos galiojimas. Ieškovas šiuo metu tik naudojasi valstybinės žemės plotu, esančiu po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais, ir nėra žemės nuomotojas. Ieškovas nepateikė prašymo žemėtvarkos projekte suformuoti sklypą po jam priklausančiais pastatais, todėl sklypas nebuvo suformuotas. Ieškovui priklausantys pastatai nėra apsupti privačių sklypų, yra palikta laisvos valstybinės žemės, todėl jis gali privažiuoti prie pastatų. Ieškovui 2012-09-06 išduotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, jame numatyta išspręsti privažiavimo klausimus, esant būtinybei nustatyti servitutą. Jei ieškovo netenkintų suprojektuotas privažiavimas per laisvą valstybinę žemę, tuomet jis galėtų kreiptis į atsakovą dėl servituto nustatymo. Nebuvo jokio pagrindo ieškovą kviesti į atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes ieškovas nėra žemės sklypo savininkas, žemės sklypo savininkė yra valstybė, kuri ir dalyvavo atliekant matavimus.

8Atsakovas R. V. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas neturi subjektinės teisės ginčyti administracinius aktus, nes jie jokių teisių ir pareigų jam nenustatė, todėl jo subjektinės teisės nėra pažeistos. Ieškovas neįrodė jokių teisės aktų pažeidimų atliekant administracines procedūras dėl žemės sklypo formavimo. Privažiuoti prie ieškovo pastato galima, nes aplink pastatą yra laisvos Valstybės žemės fondo žemės, kuri ir gali būti panaudota įvažiavimui į ieškovo naujai formuojamą žemės sklypą įrengti. Ieškovas pats turi teisę formuoti naują žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančio statinio, tačiau tokių veiksmų neatlieka. Be to, atsakovui suformuotas žemės sklypas yra naudojamas gyvenamojo namo eksploatacijai, o ieškovas vykdo veiklą, susijusią su arklių sportu, todėl gabenant arklius ir važiuojant sunkiuoju transportu bei vedant žirgus per atsakovo žemės sklypą bus pažeisti jo, kaip žemės sklypo savininko, teisėti interesai.

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

11Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl viešojo administravimo subjekto atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtų administracinių aktų, t. y. 2012-03-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-278 dalies dėl 1 priedo 20 p., kuriuo patvirtintas 2011 m. Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas parinktoje 465,09 ha ploto teritorijoje ir 2012-05-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr. 36SK (14.36.110)-83, kuriuo suformuotas 0,2692 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini kadastro vietovėje, ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastriniai duomenys, 2012-07-18 įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1092, kuriuo nutarta parduoti atsakovui kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini, bei 2012-07-19 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4997 dėl 0,2692 ha ploto žemės sklypo pardavimo atsakovui, teisėtumo.

12Apeliantas teigia, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovo R. V. žemės sklypas buvo suformuotas laikantis visų teisės aktų reiklavaimų.

13Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas arklidė su ūkiniu pastatu sandėliu (t. 1, b. l. 7–8). Kad ieškovas galėtų naudotis jam nuosavybės teise prikausančiais pastatais, esančiais valstybinėje žemėje, 2006-12-18 valstybinės žemės ūkio paskrities žemės nuomos sutartimi buvo išnuomuotas 0,35 ha plo žemės sklypas su 6 metrų pločio keliu. Iš žemės sklypo nuomos sutarties matyti, kad nuomos terminas yra pasibaigęs, tačiau ieškovas toliau faktiškai naudojasi valstybinės žemės sklypu, moka mokesčius. Faktą, kad ieškovas toliau naudojasi žemės sklypu, patvirtino ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius nusprendė organizuoti 465,09 ha ploto valstybinės žemės sklypo Plungės r. savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovėje formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojant žemės ūkio paskirties žemės sklypą, reikalingą S. B. nuosavybės teise valdomų pastatų eksplotavimui. Atsakovui prie jam nuosavybės teise priklaisančių pastatų laisvoje valstybinėje žemėje buvo suformuotas 0,2692 ha ploto žemės sklypas, patvirtinti šio žemės sklypo kadastriniai duomenys ir žemės sklypas parduotas atsakovui. Ieškovo teigimu, iki projekto parengimo prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų važiuodavo keliu, kuris ėjo per atsakovui suteiktą žemės sklypą, tačiau parengus projektą, suformavus atsakovui žemės sklypą bei pakeitus žemės sklypo paskirtį, kelias buvo panaikintas ir ieškovas nebeteko privažiavimo prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, apie žemėtvarkos projekto parengimą jam, kaip žemės sklypo nuomotojui, nebuvo pranešta.

14Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Tais atvejais, kai priėmus sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo pateikta iki 10 prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valstybinę žemę, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą rengiami žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams (LR žemės reformos įst. 19 str. 1 d.). Apie žemės reformos žemėtvarkos projektus skelbiama viešai, šie projektai svarstomi ir derinami Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje nustatyta tvarka, nepažeidžiant fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesų ir teisių, užtikrinant gamtos ir jos išteklių apsaugą, atsižvelgiant į aplinkosaugos ir paveldosaugos reikalavimus. Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (LR žemės reformos įst. 20 str.). Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika patvirtinta LR žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207.

15Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas spręsdamas ginčijamų administracinių aktų teisėtumą, pirmiausia turėjo išsireikalauti visą 465,09 ha ploto valstybinės žemės sklypo Plungės r. savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovėje žemėtvarkos projekto dokumentacijos bylą, t. y. A. Ž. individualios įmonės savininko – projekto autoriaus A. Ž. parengtą 2011 m. Plungės r. savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą parinktoje 465,09 ha ploto teritorijoje, kuriame suformuotos žemės ir miško sklypų ribos, plotai fiziniams ir juridiniams asmenims, nustatytos žemės naudojimo paskirtys, naudojimo būdai, naudojimo sąlygos bei servitutai žemės sklypams, kurie buvo suprojektuoti pagal iki 2011-10-24 pateiktus prašymus, taip pat išsireikalauti kadastro duomenų bylą apie atsakovui suformuotą 0,2692 ha ploto valstybinės žemės sklypą ir patvirtintus šio žemės sklypo kadastrinius duomenis. Teismas neišsireikalevęs šių duomenų negalėjo faktiškai patikrinti viešojo administravimo subjekto atliktų veiksmų bei skundžiamų sprendimų teisėtumo, rengiant teritorinio planavimo dokumentus bei suformuojant ir parduodant atsakovui žemės sklypą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad be šių duomenų teismas negalėjo išsamiai, visapusiškai ir teisingai išnagrinėti bylos, t. y. patikrinti atsakovės priimtų administracinių aktų teisėtumo, todėl teismo išvada, kad rengiant žemėtvarkos projektą, jį derinant, tvirtinant buvo laikytasi LR žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje numatytų reikalavimų, LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr.385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ reikalavimų ir atsakovo žemės sklypo suformavimo procedūra atitiko visų teisės aktų reikalavimus, neturint visų anksčiau minėtų duomenų ir visapusiškai jų neišanalizavus, visiškai nepagrįsta.

16Teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas neturėjo dalyvauti ženklinant žemėtvarkos projekte suprojektuotą atsakovo žemės sklypą. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika numato ir žemėtvarkos projektų įgyvendinimo tvarką, jos 105 p. numatyta, jog ženklinant žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus, kviečiami pretendentai į šiuos žemės sklypus bei juos naudojantys asmenys, taip pat besiribojančių žemės sklypų savininkai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui

172006-12-18 valstybinės žemės ūkio paskrities žemės nuomos sutartimi buvo išnomuotas 0,35 ha ploto žemės sklypas, nors žemės sklypo nuomos sutartis yra pasibaigusi, tačiau tiek atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tiek ieškovas patvirtino, kad ieškovas toliau faktiškai naudojasi valstybinės žemės sklypu, moka mokesčius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas yra faktinis valstybinės žemės sklypo naudotojas, todėl ženklinant žemėtvarkos projekte suprojektuotą atsakovo žemės sklypą, ieškovas turėjo būti tai pat kviečiamas kaip besiribojančio žemės sklypo naudotojas. Valstybė, kurios žeme naudojasi ieškovas, dalyvaudama ženklinant žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus, negalėjo nepaisyti statinio savininko – ieškovo teisių, kurios kilo iš įstatymo – teisės į teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypą, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Valstybė, žinodama, kad ieškovas naudojasi žemės sklypu bei į jį patenka per atsakovo žemės sklype einantį kelią, ir nusprendusi šį kelią panaikinti, turėjo pareigą užtikrinti, kad formuojant ir nustant žemės sklypų ribas, būtų atsižvelgta į žemės sklypo naudotojo – ieškovo teises bei galimybę naudotis jam priklausančiais statiniais. Projekto auktorius, rengdamas projektą, žinojo apie kelią, todėl taip pat privalėjo įvertinti, kad ieškovas nebeturės galimybės privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir jų įgyvendinimo metodikoje nurodyta, kad žemėtvarkos projektuose arba jiems prilyginamuose planuose numatomas vietinės reikšmės kelių tinklas ( 8 p., 27.4.1 p., 34.1.1 p.). Vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinės reikšmės kelius su nekilnojamojo turto objektais (45.1 p.).

18Iš valstybės žemės nuomos sutarties, sudarytos su ieškovu, priedo Telšių apskrities Plungės r. savivaldybės Kulių kaimo Kulių kadastro vietovės žemės plano matyti, kad greta ieškovui išnuomoto žemės sklypo eina 6 metrų kelias, o tai rodo, kad kelias buvo, ir, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, aplinkybė, kad kelias nėra įregistruotas, nėra lemianti, nes faktiškai kelias buvo, tiek ieškovas, tiek atsakovas iki žemėtvarkos projekto parengimo ir atsakovui suformuto žemės sklypo pardavimo naudojosi juo, taigi, aplinkybė, kad kelias buvo, nepaneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis, priimta 2007 m. spalio 9 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2007). Teismas nesiaiškino, ar valstybinėje žemėje buvęs kelias, kuris nepaisant to, kad teisiškai nebuvo įregistruotas, tačiau šalių faktiškai iki žemėtvarkos projekto patvirtinimo buvo naudojamas, buvo įskaičiuotas į atsakovui parduotą žemės sklypą, nesiaiškinta šio kelio panaikinimo aplinkybių ir kokiu pagrindu jis buvo panaikintas. (Atsakovo R. V. nurodyta aplinkybė, kad kelias buvo panaikintas dėl neatitikimo higieniniams reikalavimams, nes keliu vežami arkliai ir mėšlas, yra nepagrįsta, nes tiek arklius, tiek mėšlą vežti keliais galima, o jeigu kelias apteršiamas, už tai yra taikomos atitinkamos sankcijos).

19Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir (ar) pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime nustatytas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimas, teismas neišsireikalavo svarbiausių įrodymų, kurių tyrimas ir vertinimas turi esminę reiškmę sprendžiant apie skundžiamų aktų teisėtumą, o tai turėjo įtakos visapusiškam teisingam bylos išsprendimui, o šiuos įrodymus išsireikalavus apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama iš naujo visa naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarauja tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja, dėl joje pateiktų įrodymų ir reiškiamų reikalavimų pasisako pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismui byloje neatskleidus ginčo esmės, teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstytinos ir dėl jų turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą iš esmės.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

Nutarė

21panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-07-07 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2012-03-15 Nacionalinės... 3. 2012-07-18 įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1092, kuriuo leista parduoti atsakovui... 4. Plungės rajono apylinkės teismas 2014-07-07 sprendimu ieškinį atmetė;... 5. 5 020 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. V.. Nurodė, kad nėra duomenų,... 6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės... 7. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Atsakovas R. V. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti,... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. ... 10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl viešojo administravimo subjekto... 12. Apeliantas teigia, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovo R. V.... 13. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas... 14. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos... 15. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas spręsdamas ginčijamų... 16. Teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas neturėjo... 17. 2006-12-18 valstybinės žemės ūkio paskrities žemės nuomos sutartimi buvo... 18. Iš valstybės žemės nuomos sutarties, sudarytos su ieškovu, priedo Telšių... 19. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas... 21. panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-07-07 sprendimą ir perduoti...