Byla 2S-2054-230/2014

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-7265-199/2014 pagal ieškovės Ž. S. patikslintą ieškinį atsakovams O. S., R. S., M. N. dėl nuosavybės gynimo, nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, atsakovų O. S., R. S. patikslintą priešieškinį dėl nuosavybės gynimo, nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, tretieji asmenys B. Z., antstolė S. V., valstybės institucija išvadai duoti Kauno miesto savivaldybės administracija.

2Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovams O. S., R. S., A. B. (M. N.), ir atsakovų R. S., O. S., A. B. priešieškinius dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovės atstovė prašė sustabdyti civilinę bylą iki bus atlikti atidalintinų patalpų – gyvenamojo namo, esančio ( - ), kadastriniai matavimai, kurie yra užsakyti, tačiau negali būti atlikti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo bylos dalyvių, kadangi yra patalpų, į kurias negalima patekti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-7265-199/2014 dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sustabdė iki bus atlikti kadastriniai matavimai gyvenamajame name, esančiame ( - ). Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą, nurodant, kokį nekilnojamąjį daiktą jis prašo suformuoti, bei pateikti teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį nekilnojamojo daikto atidalijimo projektą, kadangi naujai formuojami daiktai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Atidalijimo projektai turi būti įmanomi įgyvendinti, t. y. priimtini, atitikti bendraturčių dalis, nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartyje pažymėta, kad nagrinėjant bylą iš naujo reikalinga išsiaiškinti dėl gyvenamajame name, esančiame ( - ) esančių visų patalpų – laiptinių, koridorių, ir kitų patalpų teisinio režimo nustatymo. Dėl šių priežasčių šalys nusprendė atlikti kadastrinius matavimus atidalintinose patalpose gyvenamajame name, esančiame ( - ), tačiau jie dar nėra atlikti, kadangi negalima patekti į kai kurias patalpas, o šį klausimą reikalinga derinti. Tokiu būdu, gyvenamojo namo, esančio ( - ), kadastrinių matavimų atlikimo aiškios datos nustatyti nėra galimybių, o ieškovė bei atsakovai sutinkamai su atliktais namo visų patalpų kadastriniais matavimais turi pateikti teismui nekilnojamųjų daiktų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektus, nurodyti, kokius nekilnojamus daiktus reikalauja suformuoti, ir dėl tos priežasties sutikslinti ieškinį bei priešieškinius. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą yra pagrįstas, ir bylą sustabdė CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovas R. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą ir tuo yra vilkinamas procesas. Sutartis dėl kadastrinių matavimų atlikimo buvo sudaryta su atsakovo R. S. atstove, sutikimus dėl kadastrinių matavimų atlikimo davė atsakovės O. S. ir ieškovės Ž. S. atstovės. Valios dėl gyvenamojo namo kadastro darbų atlikimo nėra išreiškę du bendraturčiai – atsakovas M. N. ir trečiasis asmuo B. Z.. Būtent į atsakovo M. N. naudojamas patalpas neįmanoma patekti, o civilinės bylos sustabdymas nepašalina šių kliūčių kadastrinių matavimų atlikimui, o sukuria proceso ekonomiškumui ir koncentracijai prieštaraujančią situaciją, kuomet atsakovas turi galimybę vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą, atsisakydamas įleisti matininkus į jo naudojamas patalpas. Apelianto nuomone, nesustabdžius bylos nagrinėjimo, teismas galėtų paveikti atsakovo M. N. elgesį, pasinaudodamas LR CPK 221–224 straipsniuose numatytomis įrodymų užtikrinimo priemonėmis ir įpareigodamas šį atsakovą leisti kadastrinius matavimus atliekančiam darbuotojui patekti į jo naudojamas gyvenamąsias patalpas. Tačiau tokių veiksmų teismas nesiėmė, o tiesiog sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, nepašalindamas kliūčių kadastrinių matavimų atlikimui.

9IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

10Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11Byloje nagrinėjamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

12CPK 164 straipsnyje įtvirtintas neprivalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra neišsamus, nes šio straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali būti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai būtina. Taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. sustabdant procesinių veiksmų joje atlikimą, turi būti priimamas tik esant pakankamam pagrindui, o tai pagrindžiantys teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008, išaiškino, kad teismas spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Analogiškos nuostatos yra formuojamos ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse (2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, nes laikė, kad neatlikus prašomų atidalinti patalpų kadastrinių matavimų šalys negali pateikti teismui nekilnojamųjų daiktų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektų, nurodyti, kokius nekilnojamus daiktus reikalauja suformuoti, negali patikslinti savo reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo būdus, taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir pateikti teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį nekilnojamojo daikto atidalijimo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2014 m. vasario 25 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo reikalinga išsiaiškinti dėl gyvenamajame name ( - ) esančių visų patalpų – laiptinių, koridorių, ir kitų patalpų teisinio režimo nustatymo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra būtina sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus atlikti atidalijamų patalpų kadastriniai matavimai, kadangi jų neatlikus ir šalims nesutikslinus savo reiškiamų reikalavimų bei nepateikus teismui įstatymo reikalavimus atitinkančių nekilnojamojo daikto atidalijimo projektų, bylos nagrinėjimas taptų faktiškai neįmanomas ir neužtikrintų bendraturčių teisės reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl tam tikrų priežasčių (negalėjimo patekti į tam tikras patalpas) šis procesas gali užtrukti, todėl byla ir buvo sustabdyta.

13Apeliantas skunde teigia, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą teismas negalės pasinaudoti įrodymų užtikrinimo institutu (CPK 221–224 str.) ir įpareigoti atsakovą M. N. leisti kadastrinius matavimus atliekančiam darbuotojui patekti į jo naudojamas gyvenamąsias patalpas ir taip bus sukurta situacija, kuomet atsakovas, atsisakydamas įleisti matininkus į jo naudojamas patalpas, turės galimybę vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga tenka šalims (CPK 178 straipsnis), todėl šalys, būdamos nekilnojamojo turto, kurį siekiama atidalinti, bendraturtėmis turi imtis visų įmanomų priemonių, būtinų realizuojant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą (šiuo atveju siekiant sudaryti sąlygas atlikti kadastrinius matavimus). Tik esant išimtinėms aplinkybėms, pateikus tai pagrindžiančius įrodymus, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teismo pagalbos, siekiant surinkti įrodymus ( CPK 221–223). CPK 221 straipsnio nuostatos patvirtina, kad įrodymų užtikrinimas savo pobūdžiu gali būti prilyginamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutui, todėl toks prašymas dėl įrodymų užtikrinimo galėtų būti sprendžiamas ir sustabdžius bylą (CPK 166 straipsnio komentaras), be to, visada yra galimybė atnaujinti bylą tam tikro procesinio veiksmo atlikimui. Pažymėtina, kad atsakovas R. S., siekdamas surinkti įrodymus, turėjo galimybę dėl įrodymų užtikrinimo kreiptis į teismą dar prieš tai, kai buvo priimta nutartis sustabdyti bylą. Šiuo atveju šalies pasyvus elgesys negali būti kliūtimi priimti nutartį dėl bylos sustabdymo, nes bylos nagrinėjimas dėl nurodytų įrodymų nepateikimo iš esmės tampa neprasmingu ir faktiškai negalimu.

14Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos sustabdymas šiuo atveju buvo pagrįstas ir dėl šios priežasties atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai