Byla 2A-2139-658/2014
Dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui– J. U., trečiasis asmuo– UADB „Industrijos garantas“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė), Virginijos Gudynienės ir Nerijaus Meilučio (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo– Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-321-571/2014 pagal ieškovo– Ž. Š. ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui– J. U., trečiasis asmuo– UADB „Industrijos garantas“,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Ž. Š. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo J. U. 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 15 269,52 Lt turtinės žalos atlyginimo, 280 Lt už ekspertizės atlikimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-10-01 ieškovo vairuojamas motociklas susidūrė su jam iš dešinės iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavusiu automobiliu, vairuojamu atsakovo. Atsakovas nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motociklo taip pažeisdamas KET 107 punkto reikalavimus. Jei atsakovas būtų praleidęs pagrindiniu keliu važiavusį motociklą, eismo įvykis nebūtų įvykęs. KET 107 punkte nurodyta, kad įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančių teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančiomis transporto priemonėmis. Taigi atsakovas, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, sustodamas Stoties g. dešinėje eismo juostoje pažeidė KET 107 punkto reikalavimus. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo motociklu pagrindiniu keliu apie 50 km/h greičiu antra eismo juosta, arti ašinės linijos. Įvažiuojantį automobilį pamatė gal iki jo likus 30–40 m atstumui. Jis nesuprato ar automobilis sustos kirtęs pirmą juostą ar važiuos toliau, todėl nežinojo kokių veiksmų imtis. Prieš jį nebuvo daugiau važiuojančių automobilių. Jis nieko nelenkė. Dar iki įvykio vietos buvo automobilių spūstis, nes buvo kelio remontas ir visos mašinos važiavo į vieną juostą, tačiau įvykio vietoje, kelias buvo praplatėjęs. Bandė stabdyti motociklą ir išsilenkti kliūties, tačiau nepilnai pavyko, nes automobilį kliudė tik koja. Ž. Š. nurodė, kad atsakovo automobilis į jį atsitrenkė, nes jis jau buvo beveik prasilenkęs automobilį, tai yra motociklo priekinis ratas jau buvo beveik aplenkęs automobilį, todėl smūgis ir kliuvo kojai. Po smūgio jį nubloškė. Reanimacijoje pragulėjo apie 3 savaites, po to traumatologijos skyriuje. Buvo amputuota dešinė koja, reikėjo patirti daug operacijų dėl protezavimo. Ieškovas ir jo artimieji patyrė daug skausmo, pergyvenimų, ieškovas liko suluošintas visam gyvenimui. Teko keisti protezą ir jį parsisiųsti iš Amerikos, nes ankstesnis buvo nekokybiškas. Be to yra priverstas lankyti pas gydytojus, važinėti į sanatorijas. Patyrė ir patiria daug nepatogumų, nes negali pilnai užsiiminėti sportu (t. I, b.l. 2-5, 174).

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. II, b.l. 13-18). Teismas nustatė, kad J. U. vairuojamas automobilis išvažiavo iš šalutinio kelio (iš automobilių stovėjimo aikštelės), sustojo važiuojamosios dalies viduryje, o į jį atsitrenkė Ž. Š. vairuojamas motociklas. Įvertinęs baudžiamojoje byloje pateiktą 2012-02-08 specialisto išvadą teismas nustatė, kad pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo motociklo vairuotojo veiksmai -stoties gatvės ruože, kuriame eismo įvykio metu leistinas maksimalus greitis buvo 30 km/h, važiavo apie 90 km/h greičiu, o iškilus grėsmei eismo saugumui nesavalaikiai stabdydamas neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo. Ž. Š. važiuojant ne didesniu kaip 30 km/h greičiu ir nestabdant ir nekeičiant judėjimo krypties, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Todėl sprendė, kad atsakovas laikėsi kelių eismo taisyklėse numatytų reikalavimų, tai yra išvažiuodamas į pagrindinį kelią, neprivertė pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones nei stabdyti, nei manevruoti. Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą (liudytojų parodymus, vaizdo įrašą) konstatavo, kad Ž. Š. ne tik, kad viršino leistiną greitį, bet betarpiškai prieš eismo įvykį, atliko pavojingą lenkimą – išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, tai yra pažeidė kelių eismo taisyklių 133 p. bei 3 priedo 1.3 p reikalavimus. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. U. veiksmai šioje situacijoje buvo pagrįsti ir priimtini, ir neturėjo įtakos įvykio kilimui, nes J. U. išvažiuojant iš sustojimo ir sukant į kairę, iš dešinės pusės jam kliūties nebuvo, o iš kairės pusės automobiliai važiavo priimtinu ir leistinu greičiu, tai yra buvo nutolę pakankamai, kad jis nesudarytų kliūties savo manevru. J. U. negalėjo šiuo atveju įvertinti situacijos, kad kitas vairuotojas gali lenkti transporto priemones išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir sutrukdyti jam pabaigti manevrą, išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, todėl jis pagrįstai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę. Konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai paneigia O. L. atliktus skaičiavimus ir paaiškinimą, kad pagrindinė įvykio kilimo priežastis buvo J. U. veiksmai. Teismas sprendė, kad atsakovas išvažiuodamas iš aikštelės, neturėjo galimybės matyti, Ž. Š. vairuojamo motociklo, kadangi prieš išvažiavimą iš aikštelės, automobilių kairėje pusėje buvo, tačiau jie buvo pakankamai saugiu atstumu ir važiavo leistinu greičiu, nes nei vienas į J. U. automobilį daugiau neatsimušė. Ž. Š. lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, kirsdamas dvigubą ašinę liniją, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, dar iki susidūrimo 3 kartus viršydamas leistiną greitį. Kairėje pusėje važiuojantys automobiliai, užstojo Ž. Š., per greitai vairuojamą ir per greitą artėjamą, motociklą, o vien tai, kad J. U. girdėjo jog motociklas skleidė stiprų garsą, dar neįrodo fakto, kad jis motociklą pamatė iš labai toli, tai yra pakankamai saugiu atstumu. Be to, teismo vertinimu, J. U., neturėjo pagrindo manyti, kad jam kliūtis atsiras taip staiga ir bus ties ašine kelio linija. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovo J. U. kaltė dėl 2011-10-01 įvykusio eismo įvykio nėra įrodyta. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų – kaltės, teismas ieškinį atmetė.

6III. Apeliacinio skundo argumentai

7Apeliaciniu skundu (t. II, b.l. 19-23) ieškovas Ž. Š. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-06-16 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8teismas visiškai nevertino specialistės O. L. išvados, kurioje konstatuota, kad: 1) automobilio vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, jeigu nebūtų įvažiavęs į pagrindinį kelią ir betarpiškai arti pilnai užtvėręs kelią juo važiuojančiam motociklininkui; 2) automobilio vairuotojo veiksmai (išvažiavimas iš automobilių stovėjimo aikštelės, sustojimas gatvės dešinėje eismo juostoje techniniu požiūriu buvo nepriimtini konkrečioje kelio situacijoje ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio priežastis; 3) automobilio vairuotojas privalėjo atsargiai išvažinėti iš stoties teritorijos, praleisdamas kitas transporto priemones; 4) nustatytomis aplinkybėmis motociklo vairuotojas neturėjo jokios galimybės išvengti susidūrimo, nors ir ėmėsi visų priemonių;

9teismas nepagrįstai prioritetą suteikė specialisto išvadai, tuo pažeisdamas LR CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, eksperto išvada turėjo būti vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 str.). Teisminio nagrinėjimo metu specialistas V. Š., paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t.y., kad eismo įvykio schemoje nėra pažymėta taksi aikštelė, nurodė, kad tokiu atveju specialisto išvados rezultatai keistųsi. Atlikus papildomą ekspertizę, tas pats ekspertas nurodė, kad anksčiau paminėtos aplinkybės specialisto išvadai įtakos neturi. Tai verčia abejoti specialisto objektyvumo ir nešališkumu. Be to, teismas, konstatuodamas kad specialisto išvada paneigia atsakovo kaltę, visiškai nepasisakė dėl tos pačios išvados 4 punkto, kuriame nurodoma, kad atsakovo veiksmai (išvažinėjo iš aikštelės, kada tai buvo nesaugu) techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu;

10teismo sprendimas nepagrįstai grindžiamas vien prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytomis aplinkybėmis;

11teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-09-27 nutartyje Nr. 2K-385/2011 yra nurodęs, kad „...nėra pagrindo teigti eismo įvykio kilimui įtakos turėjo pagrindiniu keliu važiavusio automobilio greitis, nes nepriklausomai, kokiu greičiu važiuoja automobilis pagrindiniu keliu, iš šalutinio kelio išvažiuojantis vairuotojas jam privalo duoti pirmenybę ir praleisti.“ Taigi važiavimas pagrindiniu keliu, viršinant leistiną maksimalų greitį negali būti vertinama kaip pagrindinė eismo įvykių priežastis;

12ikiteisminio tyrimo metu atsakovas nurodė, kad „taip pat girdėjo, kad motociklas skleidė stiprų garsą“, todėl atsižvelgiant į metrologines sąlygas eismo įvykio metu (nelijo, buvo giedra, matomumas geras), galima daryti išvadą, kad atsakovas galėjo ir turėjo matyti atvažiuojantį motociklą.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 31-35) atsakovas J. U. prašo apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

14priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas be kitų byloje esančių įrodymų vertino tiek O. L. rašytinius paaiškinimus, tiek jos paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu ir juo įvertino sąsajoje su kitais byloje esančiais įrodymais. O. L. nėra įtraukta į ekspertų sąrašą, o sutartiniais pagrindais atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, pagal Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį neturi teismo ekspertizės statuso, todėl ši išvada jokios didesnės įrodomosios reikšmės neturi ir buvo vertinama kaip paprastas rašytinis įrodymas, sąsajoje su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, O. L. padarytos išvados yra neišsamios, neobjektyvios ir pagrįstos tik pasirinktinai pateikta bylos medžiaga, o ne visa medžiaga. O. L. teisme paliudijo, kad jai nebuvo pateiktas vaizdo įrašas ir ji duodama išvadą jo nematė ir juo nesivadovavo. Taip pat paaiškino, kad ji visiškai nevertino ieškovo, t.y. motociklininko veiksmų eismo įvykio kilimui, kadangi jai tokie klausimai nebuvo užduoti, nenustatinėjo įvykio vietos, į daugelį klausimų pateikdama atsakymus išreiškė savo subjektyvią nuomonę. Tuo tarpu Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai atlikdami tyrimus vadovaujasi patvirtintomis, visuotinai pripažintomis metodikomis bei visa surinkta bylos medžiaga, todėl jų išvadomis netikėti nėra pagrindo;

15byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, iš kurių būtų buvę galima spręsti, kad atsakovas turėjo objektyvią galimybę pamatyti, kad jam iš kairės važiuojamosios dalies viduriu važiuoja ir kitus automobilius lenkia motociklininkas, važiuojantis žymiai didesniu nei 30 km/h greičiu ir, kad dėl to atsakovas įvažiavęs į gatvę sudarys motociklininkui kliūtį. O vien ta aplinkybė, jog atsakovas išgirdo motociklo skleidžiamą stiprų garsą, neįrodo fakto, kad jis motociklininką pamatė iš toli, t.y pakankamai saugiu atstumu;

16ieškovas nesilaikė elementariausių eismo dalyviams nustatytų pareigų t.y. mieste, kur dėl atliekamų kelio darbų greitis buvo ribojamas 30km/h, važiavo 90 km/h greičiu, lenkė pėsčiųjų perėjos zonoje, kirto dvigubą ištisinę liniją, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją lenkė priekyje važiuojančius net keturis automobilius;

17Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartimi Nr. 2K-385/2011, kadangi minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20Šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas – civilinės atsakomybės sąlygos esant objektyviajai (griežtajai) atsakomybei. Apeliaciniu skundu iš esmės yra keliamas įrodymų vertinimo klausimas, t.y., kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, o būtent: visiškai nevertino specialistės O. L. išvados, nepagrįstai prioritetą suteikė specialisto išvadai bei sprendimą grindė vien prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

21Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-10-01 apie 11.10 val. Marijampolėje, Stoties gatvėje prie pastato pažymėto Nr. 19, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė motociklas „Yamaha XV 1700“ vairuojamas Ž. Š. ir automobilis „Mercedes Benz 250“, vairuojamas J. U.. Įvykio metu sužalotas Ž. Š., jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu taip pat sugadintos abi transporto priemonės (t. I, b.l. 6). Ieškovas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad atsakovas pažeisdamas kelių eismo taisyklių 107 punktą išvažiuodamas į kelią iš automobilių stovėjimo aikštelės nepraleido juo važiuojančio motociklininko, sustojo Stoties gatvės dešinėje eismo juostoje, kas ir buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis.

22CK 6.270 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal šią teisės normą, objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

23Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio

24Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Kai transporto priemonė dalyvauja eisme, tai jų, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir (ar) vairuotojo teisės ir pareigos nustatytos bendruosius ir specialiuosius reikalavimus nustatančių teisės aktų. Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnį iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala. Eismą keliuose reglamentuojančiuose aktuose nustatytos konkrečios pareigos, kurias vykdant žalos neatsirastų. Tai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės, kiti teisės aktai. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, netrukdyti eismui (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalis, akto redakcija, galiojusi nuo 2011 03 01 iki 2012 05 01). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo vairuojamas automobilis išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, sustojo važiuojamosios dalies viduryje, o į jį atsitrenkė Ž. Š. vairuojamas motociklas. Tačiau tarp šalių kilo ginčas kurio eismo dalyvio neteisėti veiksmai buvo eismo įvykio priežastis. Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 107 punkte numatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (akto redakcija, galiojusi eismo įvykio metu). Baudžiamojoje byloje buvo atliktas eismo įvykio eigos tyrimas, kurį atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. Š. (baudžiamosios bylos 1, t., b.l. 131-139). Pateiktoje išvadoje nustatyta tokia eismo įvykio eiga: „automobilio vairuotojas iš aikštelės kairiu posūkiu pradėjo išvažinėti į Stoties gatvę, kada motociklas, važiavęs apie 90 km/h greičiu nuo susidūrimo vietos buvo apie 91 m. atstumu. Motociklo vairuotojas reaguodamas motociklo stabdymui, kad pastarasis nuo eismo įvykio vietoje užfiksuotų stabdymo pėdsakų buvo apie 25 m. atstumu, neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklo, dėl ko eismo įvykio vietoje, ties gatvės važiuojamosios dalies viduriu užfiksuotų šukių pradžioje, trenkė į motociklo, judėjusio apie 81 km/h greičiu dešinį šoną variklio srityje“. Ekspertas pagrindinę eismo įvykio kilimo priežastimi nurodė Ž. Š., t.y. motociklininko, o ne automobilio vairuotojo veiksmus. Ekspertas konstatavo, kad pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo motociklo vairuotojo Ž. Š. veiksmai – stoties gatvės ruože, kuriame eismo įvykio metu leistinas maksimalus greitis buvo 30 km/h, važiavo apie 90 km/h greičiu, o iškilus grėsmei eismo saugumui, nesavalaikiai stabdydamas, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo. Ž. Š. važiuojant ne didesniu kaip 30 km./h greičiu ir nestabdant ir nekeičiant judėjimo krypties, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nei pirmosios instancijos teismo nei eksperto nustatyta įvykio eiga, tačiau iš esmės nesutinkama su eismo įvykio aplinkybių vertinimu, t.y, kad ne atsakovo, o ieškovo neteisėti veiksmai (kelių eismo taisyklių pažeidimai) buvo eismo įvykio kilimo priežastis. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pritarti apelianto pozicijai. Visų pirma baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad motociklo vairuotojas beveik tris kartus viršijo leistiną 30 km/h greitį (2012-08-08 specialisto išvada), aplinkybė, kad motociklo greitis prieš eismo įvykį siekė 87 km/h konstatuota ir ieškovo pateiktoje O. L. 2012-05-31 išvadoje (baudžiamosios bylos 2 t, b.l. 20). Baudžiamojoje byloje apklausti eismo įvykio liudininkai parodė, kad motociklas, lenkdamas priekyje važiuojančius automobilius, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, o jam grįžtant į antrą eismo juostą, ties kelio viduriu įvyko susidūrimas su automobiliu. Lenkimo manevrą motociklas baiginėjo iš karto už šviesoforo su pėsčiųjų perėja, esančio prie autobusų stoties (baudžiamosios bylos t. 1, b.l.92-93). Baudžiamojoje byloje apklaustas liudytojas N. K., parodė, kad sankryžoje praleido motociklo vairuotoją važiuoti tiesiai ir pasuko jam iš paskos. Matė, kad priekyje motociklo antrąja eismo juosta važiavo 3 ar 4 automobiliai apie 40 km/h greičiu. Staiga motociklininkas padidino važiavimo greitį ir pradėjo lenkti priekyje važiavusius automobilius, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją bei išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Panašiai ant pėsčiųjų perėjos pradėjo baiginėti lenkimo manevrą, t.y. grįžinėti iš priešpriešinio eismo juostos link antrosios eismo juostos ir už 30 metrų nuo perėjos apie vidurį gatvės atsitrenkė į automobilį, kuris išvažinėjo iš traukinių stoties aikštelės (baudžiamosios bylos t. 1, b.l.95). Liudytojas V. N. parodė, kad matė kaip motociklas kirto dvigubą ištisinę liniją ir lenkė pirmąja ir antrąja eile eismo juosta važiavusius automobilius, tuomet išgirdo stabdžių cypimą ir pamatė, kad motociklas susidūrė su viduryje kelio stovinčiu automobiliu. Matė kaip taksi automobilis išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės ir jam kliūčių iš kairės pusės nebuvo, nes automobiliai nuo jo dar buvo toli ir jis būtų galėjęs užsukti į priešpriešinio eismo juostą (baudžiamoji byla b.l.113-114). Liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2011-01-01 11 val. 10 min. 57 sek. Stoties gatvėje antrąja eismo juosta važiuoja automobilis, kurį aplenkia motociklas išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Lenkimo manevras vykdomas Stoties g. prieš autobusų stotį esančioje pėsčiųjų perėjoje su šviesoforu (baudžiamoji byla t. I, b.l. 118-120). Taigi baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma paneigia ieškovo pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2013-05-23, metu nurodytą aplinkybę, kad ieškovas dvigubos ištisinės linijos nekirto ir važiavo savo antra juosta (t. I, b.l. 175). Ieškovo teiginiai, kad jis važiavo ne didesniu kaip 50 km/h greičiu taip pat prieštarauja byloje surinktiems įrodymams (2012-08-08 specialisto išvadai, liudytojų parodymams bei O. L. pateiktai išvadai). Tuo pačiu pažymėtina, kad jei ieškovas būtų važiavęs jo nurodomu greičiu ir pastebėjęs automobilį maždaug likus 40 metrų (kaip pats nurodė 2013-05-23 teismo posėdžio metu, t. I, b.l. 174 antra pusė) akivaizdu, kad nebūtų kilusios tokios sunkios pasekmės, t.y., ieškovo sužalojimo mastas nebūtų toks didelis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas ne tik, kad viršino leistiną greitį, bet betarpiškai prieš eismo įvykį, atliko pavojingą lenkimą, tai yra išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 133 punkto bei 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, jog būtent ieškovo neteisėti veiksmai, t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimas (greičio viršijimas, pavojingas lenkimas – išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, kertant dvigubą ištisinę liniją) yra tiesioginė eismo įvykio priežastis. Ekspertas V. Š. pagrindine eismo įvykio priežastimi taip pat nurodė ieškovo, o ne atsakovo veiksmus. Atlikęs skaičiavimus minėtas ekspertas nustatė, kad motociklo vairuotojui važiuojant ne didesniu kaip 30 km/h greičiu ir nestabdant bei nekeičiant judėjimo krypties šis eismo įvykis nebūtų įvykdęs (baudžiamojo byla 1t., b.l.138). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas taip pat paaiškino, kad jei ieškovas būtų važiavęs leistinu 30 km/h. greičiu, tai J. U., važiuodamas 6 km/h. greičiu, kaip buvo nustatyta, nebūtų sudaręs kliūties motociklo vairuotojui ir neprivertęs jį nei stabdyti, nei keisti važiavo krypties, nes transporto priemonės būtų prasilenkę žymiai anksčiau ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. KET 107 punkte nustatytas reikalavimas „duoti kelią“ suprantamas kaip reikalavimas išvažiuojant į pagrindinį kelią, nepriversti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones nei stabdyti, nei manevruoti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui atliekant manevrą iš dešinės pusės kliūties jam nebuvo, o iš kairės pusės automobiliai važiavo priimtinu ir leistinu greičiu bei buvo nutolę pakankamai, kad automobilio vairuotojas atlikdamas manevrą nesudarytų jiems kliūties pripažintina, kad atsakovas Kelių eismo taisyklių 107 punkto reikalavimų nepažeidė. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent paties ieškovo neteisėti veiksmai sąlygojo eismo įvykį. Todėl konstatuotina, kad būtent ieškovas atliko neteisėtus veiksmus ir būtent tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir žalos kilimo ir tiesioginis priežastinis ryšys. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartimi Nr. 2K-385/2011, kurioje yra nurodyta, kad „...nėra pagrindo teigti eismo įvykio kilimui įtakos turėjo pagrindiniu keliu važiavusio automobilio greitis, nes nepriklausomai, kokiu greičiu važiuoja automobilis pagrindiniu keliu, iš šalutinio kelio išvažiuojantis vairuotojas jam privalo duoti pirmenybę ir praleisti“. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Ieškovo cituojamoje byloje buvo nustatyta, kad V. M., išvažiuodama iš šalutinės gatvės į pagrindinę, nestabdė ir nepraleido pagrindine gatve jai iš dešinės pusės per sankryžą važiavusio automobilio, su juo susidūrė. Taigi cituojamoje byloje buvo nustatyta visiškai kitokia eismo įvykio eiga, t.y., V.M. įvažiavo į sankryžą iš šalutinės gatvės nestabdydama ir nepraleisdama pagrindine gatve važiuojančio automobilio, todėl nepaisant to kokiu greičiu pagrindine gatve važiavo transporto priemonė – eismo įvykio priežastimi buvo transporto priemonės vairuotojo, išvažiavusio iš šalutinio kelio neteisėti veiksmai. Nagrinėjamoje byloje nustatytos visiškai kitokios eismo įvykio aplinkybės – automobilio vairuotojas išvažiavo į važiuojamąją dalį iš automobilių stovėjimo aikštelės, tuo tarpu motociklo vairuotojas ne tik, kad tris kartus viršino leistiną greitį, tačiau prieš pat susidūrimą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 133 punkto bei 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus. Taigi šiuo atveju ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik greičio, kuris imant izoliuotai nuo kitų ieškovo padarytų KET pažeidimų galimai nebūtų lėmęs eismo įvykio kilimo, tačiau visa eile padarytų KET pažeidimų, kurie nagrinėjamoje situacijoje visi kartu lėmė eismo įvykio kilimą t.y. buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog teismas visiškai nevertino specialistės O. L. išvados. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas analizavo ir vertino ieškovo pateiktą O. L. išvadą, taip pat atsižvelgė ir į jos parodymus duotus pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolai ir šio teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas ėmėsi priemonių prieštaravimams pašalinti, į teismo posėdį kvietė išvadą davusią O. L. bei ekspertą V. Š. ir šiuos asmenis apklausė. Įvertinęs abiejų asmenų išvadose pateiktus duomenis, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus bei baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą teismas padarė motyvuotą išvadą, kad byloje surinkti duomenys paneigia O. L. atliktus skaičiavimus ir paaiškinimą, kad pagrindinė įvykio kilimo priežastis buvo J. U. veiksmai, nes jis išvažiuodamas į pagrindinį kelią, ir užtverdamas praktiškai abi eismo juostas, sudarė itin pavojingą eismui situaciją, kurioje sustojo, kadangi O. L. neįvertino J. U. vairuojamo automobilio sustojimo priežasčių. Byloje esant priešingoms išvadoms – teismas ištyrė pateiktų dokumentų turinį, palygino juos tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais duomenimis bei motyvuotai nusprendė, kuriais iš pateiktų dokumentų vadovautis kaip įrodymais priimant sprendimą dėl bylos esmės. Apelianto teiginiai, kad byloje surinkti įrodymai turėjo būti vertinami kitaip, nei tai padarė teismas savo sprendime, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas pažeidė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.). Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai atlikdami tyrimus vadovaujasi patvirtintomis visuotinai pripažintomis metodikomis, tuo tarpu O. L. nėra įtraukta į ekspertų sąrašą, jos pateikta išvada, pagal teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį neturi teismo ekspertizės akto statuso, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinama kaip paprastas rašytinis įrodymas visų byloje surinktų duomenų kontekste. Liudytoja apklausta O. L. 2013-06-26 vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad jai atliekant eismo įvykio tyrimą vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota motociklo judėjimo kryptis nebuvo pateikta ir šio vaizdo įrašo ji nevertino (garso įrašas - 1:03). Taigi akivaizdu, kad rengiant išvadą liko neįvertinta svarbi faktinė aplinkybė, patvirtinanti ieškovo neteisėtus veiksmus, t.y. kad, prieš eismo įvykį motociklas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Tai leidžia spręsti, kad pateiktos išvados yra neišsamios, neobjektyvios ir pagrįstos tik pasirinktinai pateikta medžiaga, o ne visa bylos medžiaga. Be to, pati O. L. išvada yra prieštaringa. Išvados 19 lapo antroje pastraipoje nurodoma, kad neišsiaiškinus kokiame atstume susidūrimo metu galiojo nuoroda, kokiame atstume veikė KŽ, ribojantis judėjimo greitį objekte, esančiame apie 70 m atstume prie įvykio vietą (nėra jokių ženklų, nurodančių jo veikimo zoną) – negalima spręsti ar judėjimo greičio viršijimas prieš autobusų stotį buvo priežastiniame ryšyje su šiuo eismo įvykiu ar tik sustiprino smūgio stiprį. Taigi teigiama, kad nepakanka duomenų, kad būtų galima spręsti apie greičio viršijimo įtaką eismo įvykio kilimui. Tačiau išvados 20 puslapio 4 punkte jau teigiama, kad motociklininko veiksmai, jei jis viršijo leistiną greitį, sustiprino smūgio stiprį ir apsunkino sužeidimo laipsnį, tačiau techniniu požiūriu nebuvo priežastiniame ryšyje su šiuo eismo įvykiu. Taigi tyrimo aprašomojoje dalyje nurodoma, kad nepakanka duomenų nustatyti kokia buvo greičio viršijimo įtaka eismo įvykio kilimui, tačiau išvadose jau yra konstatuojama kokia buvo greičio viršijimo įtaka eismo įvykio kilimui, nepaisant to, kad tame pačiame dokumente anksčiau yra nurodyta, kad tokiai išvadai padaryti duomenų nepakanka. Išvados aprašomojoje dalyje taip pat nurodoma, kad motociklo vairuotojas automobilį pastebėjo prieš 70 metrų (išvados 8 psl. ketvirta eilutė nuo viršaus). Pagal O. L. atliktus skaičiavimus, esant 87 km/h motociklo greičiui pilnas motociklo stabdymo kelias sudarytų apie 66,4 m (išvados 18 psl.). Iš šių duomenų būtų galima spręsti, kad tokiu atveju motociklo vairuotojas, pastebėjęs kliūtį (į kelią išvažiavusią kitą transporto priemonę) galėjo pilnai sustabdyti ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tuo tarpu išvadų 7 punkte yra nurodoma, kad motociklo vairuotojas neturėjo jokios techninės galimybės išvengti susidūrimo, nors ir ėmėsi visų priemonių. Atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo O. L. pateiktomis išvadomis, nes jos ne tik kad prieštarauja visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams, bet pačioje išvadoje yra pateikiami vienas kitam iš esmės prieštaraujantys ir logiškai ydingi teiginiai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė specialisto išvadai, tuo pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus bei įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį matyti, kad teismas Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktą išvadą vertino kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais ir tik išsamiai ištyręs ir įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus ir nenustatęs jokių prieštaravimų ar neatitikimų tarp kitų byloje esančių įrodymų ir Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto išvados, rėmėsi šia išvada priimdamas sprendimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, o teismo išvados pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma. Neturi jokio teisinio pagrindo apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas vien prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytomis aplinkybėmis. Iš teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tiek visa baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais (liudytojos, specialisto bei šalių paaiškinimais, be to siekiant išsiaiškinti visas bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes buvo paskirta papildoma ekspertizė). Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kurios jo nuomone buvo nevertintos ar nenustatytos pirmosios instancijos teisme, šioje apeliacinio skundo dalyje yra pateikiamos tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytų motyvų citatos konkrečiai nesiejant su nagrinėjama byla ir nenurodant kokią įtaką tai turėjo ar galėjo turėti priimtam teismo sprendimui. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl eksperto V. Š. objektyvumo ir nešališkumo. Šie teiginiai yra grindžiami tuo, kad teismo posėdžio metu V. Š., paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t.y., kad eismo įvykio schemoje nėra pažymėta taksi aikštelė, nurodė, kad tokiu atveju specialisto išvados rezultatai keistųsi. Atlikus papildomą ekspertizę, tas pats ekspertas nurodė, kad anksčiau paminėtos aplinkybės specialisto išvadai įtakos neturi. Išklausius 2013-10-22 teismo posėdžio garso įrašą akivaizdu, kad ekspertas tokių teiginių neišsakė (garso įrašas 17:37-20:49). Ekspertas paaiškino, kad stovėjimo aikštelė nėra eismo juosta. Todėl aikštelės buvimas ir jos nepažymėjimas planuose neturi įtakos vertinat situaciją. Šiuo atveju tyrimas ir trajektorijos nustatymas pasilieka tas pats ir atstumai pasilieka tokie patys. Tuo atveju jei būtų trečia eismo juosta – įvažiavimo pradžios momentu į važiuojamąją dalį automobilis turėtų papildomai pravažiuoti vienos eismo juostos plotį ir atstumai gautųsi didesnis. Taigi ekspertas nurodė, kad tik trečios eismo juostos buvimas turėtų įtakos atstumams. Tuo tarpu apeliantas nepagrįstai teigia, jog ekspertas nurodė, kad stovėjimo aikštelės buvimas įtakotų tyrimo rezultatus. Todėl atliktos ekspertizės išvada, kad aplinkybė, jog eismo įvykio vietoje, prieš išvažiavimą iš aikštelės buvo įrengta taksi stovėjimo aikštelė, kuri nepažymėta plane, neturėjo įtakos neprieštarauja teismo posėdžio metu išsakytiems eksperto teiginiams bei nesudaro jokio pagrindo abejoti eksperto objektyvumu ir/ar nešališkumu.

25Dėl kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos

26Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškė reikalavimą atlyginti žalą padarytą eismo įvykio metu. Transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 ir 3 dalimis transporto priemonės valdytojui atsakomybė kyla be kaltės. Tai reiškia, kad tam, kad kiltų civilinė atsakomybė yra būtina nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Taigi kaltė, nagrinėjamu atveju, nėra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Ši civilinė atsakomybės sąlyga yra reikšminga tik nustatant didesnio pavojaus šaltinio padarytos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. birželio 29 d. Nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Kaip jau buvo minėta, neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Tuo tarpu galėjimas ar negalėjimas, galimybių turėjimas ar neturėjimas, sugebėjimas ar nesugebėjimas atlikti reikalaujamus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo yra kaltės, o ne neteisėtumo klausimas. Būtent su kalte kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra sietina aplinkybė ar atsakovas objektyviai galėjo pamatyti, kad jam iš kairės, važiuojamosios dalies viduriu važiuoja ir kitus automobilius lenkia motociklininkas. Apeliantas teigia, kad teismas, konstatuodamas, kad specialisto išvada paneigia atsakovo kaltę, visiškai nepasisakė dėl tos pačios išvados 4 punkto, kuriame nurodoma, kad atsakovo veiksmai (išvažinėjo iš aikštelės, kada tai buvo nesaugu) techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Visų pirma, apeliantas cituoja tik dalį eksperto išvados. Apelianto nurodytame punkte yra konstatuota, kad tuo jei prieš įvažiuodamas į Stoties gatvę automobilio vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pamatyti, kad jam iš kairės, važiuojamosios dalies viduriu važiuoja ir kitus automobilius lenkia motociklininkas, važiuojantis žymiai didesniu kaip 30km/h greičiu ir dėl to J. U. išvažiavęs į gatvę sudarys motociklininkui kliūtį – vairuotojo J. U. veiksmai (išvažinėjo iš aikštelės, kada tai buvo nesaugu) techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Taigi esminė sąlyga tam, kad būtų galima konstatuoti automobilio vairuotojo kaltę yra ta, kad automobilio vairuotojas turėjo turėti objektyvią galimybę pamatyti atvažiuojantį motociklo vairuotoją. Antra, pirmosios instancijos teismas aiškinosi ar automobilio vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pamatyti atvažiuojantį ieškovą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendė, kad J. U., išvažiuodamas iš aikštelės, neturėjo galimybės matyti, Ž. Š. vairuojamo motociklo, kadangi prieš išvažiavimą iš aikštelės, automobilių kairėje pusėje buvo, tačiau jie buvo pakankamai saugiu atstumu ir važiavo leistinu greičiu, nes nei vienas į J. U. automobilį daugiau neatsimušė. Ž. Š. lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, kirsdamas dvigubą ašinę liniją, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, dar iki susidūrimo, 3 kartus viršydamas leistiną greitį. Nustatė, kad kairėje pusėje važiuojantys automobiliai, užstojo Ž. Š., per greitai artėjamą, motociklą, o vien tai, kad J. U. girdėjo jog motociklas skleidė stiprų garsą, dar neįrodo fakto, kad jis motociklą pamatė pakankamai saugiu atstumu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Esminė aplinkybė yra ta, kad būtent ieškovas kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą dėl ko atsakovas neturėjo jokios objektyvios galimybės pamatyti dideliu greičiu artėjantį bei kitas transporto priemonės lenkiantį ieškovą. Be to atsakovas objektyviai negalėjo tikėtis tokios situacijos, t.y. kad priešingoj eismo juostoj atsiras prieš eismą judanti transporto priemonė. Vadovaujantis išdėstytu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė nenustatyta. Tačiau, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga nenustatinėtina, kadangi už žalą, padarytą transporto priemone atsakomybė šios priemonės valdytojui kyla be kaltės. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo kaltės, tačiau iš viso teismo sprendimo turinio ir jame išdėstytų motyvų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas iš tiesų nustatinėjo ne tik atsakovo kaltės buvimo ir nebuvimo faktą bet ir neteistus veiksmus bei priežastinį ryšį tiek tarp atsakovo tiek tarp ieškovo veiksmų. Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos kilimo nebuvimu, pasisakyta aukščiau šioje nutartyje, todėl motyvai šioje dalyje nekartotini. Todėl ta aplinkybė, kad apibendrindamas teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytas išvadas pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad civilinė atsakomybė negalima nes nenustatyta viena iš būtinų sąlygų kaltė – nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą.

27Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą, pagrįstai ieškinį atmetė, todėl remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

28Byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. II, b.l. 37), todėl pagal CPK 98 straipsnyje įtvirtintas taisykles atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos atsakovui priteistinos iš apelianto.

29Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30apeliacinį skundą atmesti.

31Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš ieškovo Ž. Š. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 500 Lt (penkis šimtus litų (144,81 Eur)) atsakovui J. U. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

33Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas Ž. Š. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo J. U.... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu... 6. III. Apeliacinio skundo argumentai... 7. Apeliaciniu skundu (t. II, b.l. 19-23) ieškovas Ž. Š. prašo panaikinti... 8. teismas visiškai nevertino specialistės O. L. išvados, kurioje konstatuota,... 9. teismas nepagrįstai prioritetą suteikė specialisto išvadai, tuo... 10. teismo sprendimas nepagrįstai grindžiamas vien prokuroro nutarime nutraukti... 11. teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 12. ikiteisminio tyrimo metu atsakovas nurodė, kad „taip pat girdėjo, kad... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 31-35) atsakovas J. U. prašo... 14. priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas be kitų byloje... 15. byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, iš kurių būtų buvę galima... 16. ieškovas nesilaikė elementariausių eismo dalyviams nustatytų pareigų t.y.... 17. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi apeliacinės instancijos teismas... 20. Šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas – civilinės atsakomybės sąlygos... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-10-01 apie 11.10 val. Marijampolėje,... 22. CK 6.270 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu... 23. Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio... 24. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246... 25. Dėl kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos... 26. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškė reikalavimą atlyginti žalą padarytą... 27. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios... 28. Byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį... 29. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. apeliacinį skundą atmesti.... 31. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą... 32. Priteisti iš ieškovo Ž. Š. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 500 Lt (penkis šimtus... 33. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....