Byla 2A-750-198/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjų V. U. ir S. I. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. U. ir S. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1010-452/2015 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjų V. U. ir S. I. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Nustatė

2pareiškėjos, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvui P. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė 8 ha miško, esančio Paežerio k., Vadoklių sen., Panevėžio r . Nurodė, kad kartu su pareiškimu pateikti įrodymai – Panevėžio apskr.. Paežerio k. žemės banko žemės sklypo Nr. 2, parduoto P. N. ir K. J., planas; P. N. ir K. J. prašymas duoti leidimą pirkti 16 ha 1 aro ploto žemės sklypą; Žemės ūkio ministerijos leidimas, kuriuo K. J. ir P. N. leidžiama įsigyti 16 ha 1arą žemės ( - ) 2014-12-17 Panevėžio apygardos administracinis teismas atnaujino terminą pateikti nuosavybę patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. N. turėtą mišką, esantį ( - ) Neturėdamos galimybės kitokia tvarka gauti P. N. nuosavybės teises į mišką patvirtinančių dokumentų, kreipėsi į teismą juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjų V. U. ir S. I. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė. Priteisė iš V. U. ir S. I. po 8,67 € iš kiekvienos procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Teismas konstatavo, kad byloje aptarti įrodymai patvirtina, kad P. N. įsigijo ne 8 ha mišką, bet žemės sklypą. Iš K. J. nuosavybės teisių atstatymo bylos teismas nenustatė, kad egzistuoja kokie nors įrodymai, patvirtinantys pareiškėjų nurodytą miško įsigijimo faktą, o esančiame eksplikacijos dokumente duomenų apie P. N. valdytą mišką nėra nurodyta. Pareiškėjų pateikti papildomi įrodymai iš Panevėžio apskrities archyvo negali būti laikomi objektyviais įrodymais, patvirtinančiais 8 ha miško įsigijimą Paežerio kaime 1940 metais, nes šie įrodymai yra skirtingi. Pareiškėjų nurodyti ir pateikti dokumentai neįrodo, kad jų tėvas iki 1940 m. birželio mėnesyje pradėtos nekilnojamojo turto nacionalizacijos Lietuvoje buvo įgijęs nuosavybę į mišką. Nurodė, kad ariama žemė, pievos, ganyklos, krūmai, kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje esantys žmogaus įveisti želdynai nelaikomi mišku ir pagal esančius duomenis byloje negali būti laikomi mišku. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog iki nacionalizacijos 1940 m. P. N. nuosavybės teise valdė 8 ha miško plotą. Teismas nurodė, kad negali nustatyti neįvykusio fakto, todėl vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris atitinka vadinamąjį laisvo įrodymų vertinimo principą, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, konstatavo, kad nepakanka įrodymų pareiškėjų prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl pareiškimą atmetė (LR CPK 178 str.).

4Apeliaciniu skundu pareiškėjos prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvui P. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė 8 ha žemės sklypas, esantis Paežerio k., Vadoklių sen., Panevėžio r. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas iš esmės netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė nepagrįstas išvadas, šias išvadas netinkamai motyvavo ir argumentavo. Teismas nevertino liudytojo K. I. parodymų. Teismas taip pat nevertino ir to fakto, kad 2002 m. liepos 31 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3392-04/2002 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl K. J. 8 ha žemės sklypo, esančio Paežerių km. Panevėžio r., valdymo fakto. Teismas pripažino apeliančių pateiktus dokumentus tinkamais ir pakankamais įrodymais, patvirtinančiais jų tėvų P. N. turėtą 8 ha žemės sklypą nuosavybės teise. Kad apeliančių tėvui P. N. nuosavybės teise priklausė 8 ha žemės sklypas ir, kad už minėtą sklypą, esantį Paežerių km., buvo mokami mokesčiai, patvirtina ir nuosavybės teisių atkūrimo byloje nurodyti duomenys: 2015 m. balandžio 15 d. Panevėžio apskrities archyvo pateikta pažyma Nr.D7-114. Apeliantės dėl senyvo amžiaus, žemės sklypo įsigijimo metu dar nebuvo gimusios, teisiškai neišprususios, todėl joms atskirti ar žemės sklypas, apaugęs krūmais, yra miškas yra pakankamai sudėtinga. Taip pat apeliantės suklydo ir dėl valstybinių institucijų pateiktos informacijos. Visuose apeliančių pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad apeliančių tėvas P. N. turėjo 8 ha žemės sklypą. Apeliantė S. I. teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose nurodė, kad pripažįsta, jog suklydo ne taip įvardindama žemės sklypo paskirtį ir prašė teismo nustatyti juridinį faktą, kad jų tėvui P. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė 8 ha žemės sklypas, tačiau teismas tokio apeliantės pareiškimo nevertino ir dėl jo nepasisakė.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo dėl apeliacinio skundo patenkinimo spręsti pagal nustatytas bylos aplinkybes. Apeliantės sutinka, kad jos suklydo dėl žemės paskirties ir kad P. N. nuosavybės teise valdė ne mišką, o žemę. Tačiau pareiškėjos pirmos instancijos teismui neteikė patikslinto pareiškimo, kuriame būtų patikslintas reikalavimas dėl juridinio fakto nustatymo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, neturėjo asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl su pareiškėjų prašymu, patenkinus apeliacinį skundą iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos priteisti jų turėtas išlaidas, nesutinka.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Apeliaciniu skundu pareiškėjos V. U. ir S. I. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jų pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliantės pripažįsta, jog suklydo dėl žemės paskirties ir kad P. N. nuosavybės teise valdė ne mišką, o žemę. Apeliantė S. I. teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose nurodė, kad pripažįsta, jog suklydo ne taip įvardindama žemės sklypo paskirtį ir prašė teismo nustatyti juridinį faktą, kad jų tėvui P. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė 8 ha žemės sklypas, tačiau pirmosios instancijos teismas tokio apeliantės S. I. pareiškimo nevertino ir dėl jo visiškai nepasisakė.

9Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena ( CPK 444-448 str.). Nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010).

10Pareiškėja S. I. teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose pripažino, jog suklydo ne taip įvardindama žemės sklypo paskirtį, prašė teismo nustatyti juridinį faktą, kad jų tėvui P. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė 8 ha sklypas, žemės ar miško kaip bepavadinsi. Pirmos instancijos teismas nurodydamas, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, jog P. N. įsigijo ne 8 ha mišką, bet žemės sklypą bei S. I. pripažinus suklydus ne taip įvardijus žemės sklypo paskirtį, turėjo pareigą pasiūlyti pareiškėjoms pateikti patikslintą pareiškimą, kuriame būtų patikslintas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjos S. I. pasisakymas baigiamųjų kalbų metu sudarė pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą, pasiūlant pareiškėjoms D. I., V. U. pasinaudoti advokato pagalba, kad pagal įstatymo reikalavimus per teismo nustatytą terminą pareiškėjoms būtų suteikta galimybė patikslinti pareiškimo dalyką ( CPK 256 str., 161 str.).

11Teismas nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str.8 d.) Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų specifiką, netinkamai pritaikė procesines teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Nutarė

13Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą Nr. 2-1010-452/2015 perduoti nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai