Byla A-858-96-14
Dėl sprendimų ir įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, sekretoriaujant Ingai Grišutinienei, dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos edukologijos universiteto atstovui Ž. M., atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro atstovėms advokatėms J. J., J. K., N. S., atsakovo Švietimo ir mokslo ministerijos atstovei O. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos edukologijos universiteto skundą atsakovams Studijų kokybės vertinimo centrui bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimų ir įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Lietuvos edukologijos universitetas (toliau – ir pareiškėjas, Universitetas) kreipėsi su skundu (t. I, b. l. 1-13, t. II, b. l. 161-176) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

51) panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir SKVC) 2012 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. IV2-4;

62) panaikinti Komisijos Lietuvos edukologijos universiteto 2012 m. rugpjūčio 10 d. skundui Nr. 24-R4-1287 dėl 2012 m. liepos 25 d. SKVC sprendimo Nr. IV2-4 „Dėl aukštosios mokyklos veiklos įvertinimo nagrinėti“ (toliau – ir Komisija) 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą;

73) panaikinti Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. V-1280 (skunde nurodyta įsakymo data 2012 m. rugsėjo 30 d. laikytina rašymo apsirikimu, kadangi įsakymas buvo priimtas 2012 m. rugpjūčio 30 d.).

8Pareiškėjas paaiškino, jog buvo inicijuotas jo išorinis veiklos vertinimas. Universitete 2012 m. balandžio 24 d.–2012 m. balandžio 26 d. lankėsi ekspertų grupė, kuri nagrinėjo pagrindines Universiteto veiklos sritis. Ekspertams buvo pateikta savianalizės ataskaita su priedais ir papildomi dokumentai. 2012 m. gegužės 23 d. Universitetas iš SKVC gavo elektroninį laišką, kuriame prašyta atsakyti į preliminarias išvadas ir pateikti pastabas dėl galimų faktologinių neatitikimų. Pareiškėjas 2012 m. birželio 6 d. pateikė atsakymą–aiškinamąjį raštą. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (toliau – ir MOSTA) taip pat atliko Universiteto realiųjų išteklių vertinimą ir 2012 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-IR-14/12 išteklius vertinti teigiamai. Aukštųjų mokyklų vertinimo komisija (toliau – ir Vertinimo komisija) 2012 m. liepos 3 d. svarstė ekspertų vertinimo išvadas dėl Universiteto veiklos ir rekomendavo SKVC pritarti ekspertų išvadoms. Nepriėmus SKVC sprendimo dėl Universiteto veiklos vertinimo, 2012 m. liepos 4 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje Švietimo ir mokslo ministras bei viceministrė pateikė informaciją, kad pareiškėjo veikla vertinama neigiamai. SKVC tik 2012 m. liepos 23 d. gavo ekspertų veiklos vertinimo išvadas su vertimu į valstybinę kalbą. Galutinis SKVC sprendimas dėl Universiteto veiklos įvertinimo buvo priimtas 2012 m. liepos 25 d., o Universitetas jį gavo 2012 m. liepos 27 d. Nurodė, jog pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 10 d. pateikė skundą Švietimo ir mokslo ministrui, tačiau ministro sudaryta Komisija 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu skundo netenkino. Pareiškėjo teigimu, minėtas sprendimas su vertinimo išvadomis nėra pagrįstas objektyvia informacija ir duomenimis, išdėstyti motyvai nėra adekvatūs, aiškūs ir pakankami.

9Pabrėžė, jog neteisingai nustatytas vertintinos veiklos laikotarpis, nes nebuvo atsižvelgta į 2012 m. birželio 22 d. MOSTA sprendimo Nr. Sp-IR-14/12 laikotarpį, taigi buvo pažeistas viešosios teisės bendrojo draudimo principas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnis, Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1317 (toliau – ir Aprašas), 13 punktas, Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos, patvirtintos Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-01-135 (toliau – ir Metodika), 5.3, 22, 25.1, 31, 32 ir 44 punktai.

10Pažymėjo, kad ekspertų išvados yra administracinio akto motyvuojamoji dalis, todėl joms turi būti taikomi VAĮ 8 straipsnio reikalavimai. Metodikos 44 punktas, Aprašo 13 punktas įpareigoja vertinimą pagrįsti realiųjų išteklių vertinimo rezultatais, savianalizės suvestine bei kitais pateiktais duomenimis. Tačiau ekspertų išvadų vertinimo projektas Universitetui buvo persiųstas 2012 m. gegužės 23 d., o MOSTA sprendimą Nr. Sp-IR-14/12 priėmė 2012 m. birželio 22 d. MOSTA atstovė elektroniniu laišku SKVC realiųjų išteklių vertinimo išvadą ir sprendimą persiuntė tik 2012 m. birželio 25 d. Apie pasikeitusį realiųjų išteklių reglamentavimą ir MOSTA atliktą naują vertinimą SKVC atstovė ekspertus informavo 2012 m. liepos 11 d. elektroniniu laišku. Pažymėjo, kad ankstesnio realiųjų išteklių vertinimo nebuvo, nes Aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo metodikoje, patvirtintoje 2011 m. liepos 1 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1170 (toliau – ir Realiųjų išteklių vertinimo metodika), nustatyta, kad realiųjų išteklių vertinimas atliekamas tik vadovaujantis aukštosios mokyklos statistiniais duomenimis, kuriais disponuoja pati mokykla. Tai reiškia, kad aukštoji mokykla negali būti vertinama laikotarpiu, kuriam nėra finansinės atskaitomybės ir oficialių statistinių duomenų.

11Pareiškėjo nuomone, vertinimo metu buvo pažeistas Metodikos 25.1 punkte numatytas objektyvumo principas, nes ekspertai negalėjo atsižvelgti į MOSTA 2012 m. birželio 22 d. sprendimą. Be to, buvo pažeistas Metodikos 5.3 punkte nustatytas visuminio požiūrio principas, nes vertinant nebuvo atsižvelgta į vertinamų sričių tarpusavio sąveiką ir dermę, Universitetas įvertintas neigiamai, nors net trys sritys įvertintos teigiamai. Ekspertams pateiktoje savianalizės suvestinėje nurodyta, kad Universiteto veikla buvo grindžiama 2005–2010 m. Universiteto plėtros strategija, todėl ekspertai turėjo vertinti Universiteto 2005–2010 m. veiklos laikotarpį, taip pat ir savianalizės pirmajame skyriuje pateiktą strateginio valdymo dalį. Ekspertai vertinimą atliko nenuosekliai, pažeisdami teisės aktus, jie savo iniciatyva ir viršydami suteiktus įgaliojimus vertino laikotarpį nuo 2012 m. iki 2020 m., kuris nebuvo aprašomas savianalizės suvestinėje. Iš MOSTA 2012 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. Sp-IR-14/12 matyti, jog buvo vertinami 2008–2010 m. laikotarpio realieji universiteto ištekliai. Ekspertams pagal Metodikos 3, 44 punktus nustatyta pareiga atsižvelgti į MOSTA realiųjų išteklių vertinimą, todėl negali būti vertinama to laikotarpio veikla, kurio realiųjų išteklių įvertinimo nebuvo pateikta. Realieji ištekliai ir veikla turi būti vertinami lygiagrečiai, o Universiteto 2011 m. veiklos vertinimas yra neteisėtas.

12Pabrėžė, jog 2012 m. gegužės 23 d. Universitetas gavo elektroninį laišką dėl pastabų pateikimo dėl galimų faktologinių neatitikimų preliminariose išvadose. Atsižvelgiant į MOSTA sprendimo datą, ekspertų preliminarios išvados jau buvo faktiškai suformuotos neatsižvelgiant į Universiteto realiųjų išteklių įvertinimą, apie atsižvelgimą į realiųjų išteklių vertinimą ekspertų išvadose nenurodyta. Komisijos teiginiai, jog ekspertai buvo susipažinę su MOSTA sprendimu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti faktine medžiaga. Prie elektroninio laiško ekspertų preliminarios išvados buvo pridėtos anglų kalba, o tai laikytina Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (toliau – ir Valstybinės kalbos įstatymas) 3 straipsnio pažeidimu.

13Pareiškėjas teigė, kad ekspertų grupė buvo sudaryta ir metodiškai koordinuota pažeidžiant Metodikos 22, 31, 32 punktus. Byloje nėra duomenų, kad vykdant Metodikos 31 punktą būtų organizuotas ekspertų mokymas. Pagal Metodikos 32 punktą savianalizės suvestinė bei realiųjų išteklių vertinimas ekspertams turi būti pateiktas prieš mėnesį iki vizito į aukštąją mokyklą, tačiau MOSTA sprendimas priimtas tik 2012 m. birželio 22 d. SKVC pripažino, kad netikrino ekspertų kvalifikacijos, todėl kyla abejonių dėl ekspertų parinkimo.

14Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog įsigyjant ekspertų paslaugas apklausos būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas) 9 straipsnis, nes pirkimo vertė viršijo 100 000 Lt. Nustačius imperatyvių viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų pažeidimus sudaryta sutartis turi būti pripažįstama niekine.

15Pabrėžė, jog ekspertai vertindami Universiteto veiklą privalėjo vertinti strateginio valdymo sritį pagal strateginio plano tinkamumą, jo įgyvendinimo užtikrinimą ir viešinimą bei valdymo veiksmingumą, tačiau iš pateiktų išvadų matyti, jog jie tam tikrus valdymo srities kriterijus įvertino teigiamai, kitus – neigiamai. Pareiškėjui iš teisinio reguliavimo nebuvo aišku, kokia santykinė kiekvieno vertintino strateginio valdymo kriterijaus svarba, taigi susidaro absoliutaus teisinio neapibrėžtumo situacija, kuri negali būti vertinama pareiškėjo nenaudai. Metodikoje ir Apraše nėra nustatyta atitinkamų strateginio valdymo srities kriterijų neatitikimo proporcijų, kad ekspertai galėtų strateginio valdymo sritį įvertinti neigiamai. Ekspertų pateiktos pastabos dėl Universiteto veiklos yra tik rekomendacinio pobūdžio, teisės aktai nenustato išvadų galios Universitetui.

16Akcentavo, jog visos sritys, išskyrus Metodikos 6.1 punkte nurodytą strateginį valdymą, buvo įvertintos teigiamai, ekspertai išvadų VII dalyje pažymėjo gerosios praktikos pavyzdžių, o rekomendacijose nenurodė nė vienos strateginio valdymo srities ar komponento, kuris būtų įvertintas neigiamai ar nepatenkinamai, tebuvo apsiribota rekomendacinio/vertinamojo pobūdžio pastabomis. Vieną strateginio valdymo sritį įvertinę neigiamai ekspertai padarė išvadą apie visą Universiteto veiklos neigiamą vertinimą, o tai pažeidžia proporcingumo ir protingumo principus. Pripažinus, kad aukštosios mokyklos veikla įvertinta teigiamai studijų ir mokymosi visą gyvenimą srityje, mokslo ir (arba) meno veiklos srityje, taip pat poveikio regionų ir visos šalies raidai srityje, t. y. iš esmės nustačius, kad tikslas yra pasiekiamas ir Universitetas kryptingai vykdo teisingą veiklą, kuri yra jo siekiamybė bei pagrindas, neproporcinga pripažinti, jog visa pareiškėjo veikla vertinama neigiamai. Tokiu atveju nėra aiški likusių trijų vertinamų sričių reikšmė.

17Pareiškėjas pažymėjo, jog ekspertai pateikė nepagrįstą išvadą, kad nuolatinė išorinės Universiteto strateginės ir valdymo veiklos priežiūra daugiau nebeįmanoma. Prie ekspertams teiktos savianalizės suvestinės buvo pridėta 2006–2010 m. strategija, trimečiai 2008–2010 m., 2009–2010 m., 2010–2012 m. strateginiai planai, jų įgyvendinimo ataskaitos su kokybinių ir kiekybinių kriterijų reikšmėmis, 2012–2020 m. strateginio plano santrauka, strateginių planų įgyvendinimo stebėseną vykdančios strateginio planavimo grupės sudėtis, 2010 m. rektoriaus ataskaita, kurie vienareikšmiškai pagrindžia stebėsenos mechanizmų pakankamumą, nuoseklumą, strateginio plano sistemingą vertinimą ir įprasminimą. Aplinkybės dėl susidariusios teisinės situacijos 2011 m. buvo išsamiai išdėstytos pareiškėjo aiškinamajame rašte prie ekspertams teiktų dokumentų bei 2012 m. birželio 6 d. rašte, tačiau į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Nurodė, jog Universitete 2005–2010 m. buvo patvirtinta Universiteto taryba bei strateginis planas. Tą patvirtina Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. vasario 24 d. įsakymas Nr. ISAK-342, kuriuo buvo sudaryta Vilniaus pedagoginio universiteto taryba, bei Švietimo ir mokslo ministro 2000 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 1451, kuriuo buvo patvirtinta ankstesnė Vilniaus pedagoginio universiteto taryba. Ekspertai privalėjo vadovautis teisės aktais ir vertinti tik aktualų bei teisėtą Universiteto veiklos 2005–2010 m. laikotarpį, kai Universiteto taryba veikė kaip legitimi ir teisėta institucija, o tam laikotarpiui aktualus strateginis planas buvo patvirtintas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1317 Švietimo ir mokslo ministerija buvo įpareigota iki 2010 m. spalio 11 d. patvirtinti Realiųjų išteklių vertinimo metodiką, tačiau ji buvo patvirtinta tik 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1170. Patvirtinus Realiųjų išteklių vertinimo metodiką, aukštosios mokyklos pradėjo rengti ilgalaikių strateginių planų pakeitimus, savo veiklą bei išteklius orientuodamos į metodikoje nustatytus rodiklius. Tačiau atlikus strateginių planų korekcijas arba bent pasirengus jas atlikti pagal metodikoje nurodytus rodiklius, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) panaikino universitetų tarybų įgaliojimus tvirtinti strateginius universitetų planus. Lietuvos Respublikos studijų ir mokslo įstatymo (toliau – ir Studijų ir mokslo įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimui nebuvo legitimios Universiteto struktūrinės institucijos, galinčios tvirtinti strateginį planą, todėl iki 2012 m. balandžio 24 d. Universiteto taryba negalėjo turėti juridinių galimybių tvirtinti strateginį planą. Reikalavimai, kuriais vadovaudamiesi ekspertai privalėjo vertinti veiklą, negali būti vertinami atsietai nuo oficialaus teisėkūros subjekto leidžiamų teisės aktų ir oficialią konstitucinę jurisprudenciją formuojančio teisinio subjekto priimamų nutarimų. Ekspertai nesivadovavo oficialiais duomenimis, neatsižvelgė į nuo Universiteto valios nepriklausančią tuo metu susidariusią situaciją. Ekspertai bei atsakovai nepagrįstai nutyli, kad iš karto po to, kai Seimas 2012 m. balandžio 24 d. priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus bei šiuo įstatymu buvo įtvirtinta nuostata, jog iki valstybinių aukštųjų mokyklų tarybų sudarymo arba patvirtinimo senatas (akademinė taryba) atlieka Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarybos funkcijas, taip pat ir strateginio plano tvirtinimą, senatas nedelsdamas per artimiausią posėdį 2012 m. gegužės 30 d. patvirtino Universiteto 2012–2020 m. strateginį planą, kuriame nustatė nuoseklius jo įgyvendinimo ir stebėsenos mechanizmus.

18Pažymėjo, jog ekspertų vertinimo išvados buvo svarstytos 2012 m. liepos 3 d. Vertinimo komisijos posėdyje ir rekomenduota SKVC joms pritarti. Atsižvelgdamas į Vertinimo komisijos rekomendaciją SKVC priėmė skundžiamą sprendimą. Komisijos sprendimas, Vertinimo komisijos posėdžio protokolas, taip pat vizito metu vykusių susitikimų su Universiteto atstovais protokolai, ekspertų pastabos susitikimo metu pareiškėjui nebuvo atsiųsti, todėl pareiškėjas negali įsitikinti priimto sprendimo pagrįstumu bei objektyvumu ir yra pažeidžiama Universiteto teisė į apeliaciją bei teisminę gynybą. Atsiuntus skundžiamą sprendimą su išvadomis, tačiau nepateikus Vertinimo komisijos sprendimo buvo pažeisti teisinio apibrėžtumo bei teisėtumo principai, VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintas objektyvumo principas, kadangi skundžiamo sprendimo sudėtinė dalis turėtų būti ne tik ekspertų išvados, tačiau ir Vertinimo komisijos sprendimas. Priimdama sprendimą Vertinimo komisija neturėjo ekspertų išvados, nes jos buvo gautos tik 2012 m. liepos 16 d. anglų kalba.

19Pabrėžė, jog Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos ir gairės (toliau – ir EGS) nėra privalomas teisės šaltinis ar Lietuvos Respublikoje patvirtintas teisės aktas, todėl nėra vykdytinos remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiu tarptautiniu ar lokaliniu teisės aktu; jos neturi privalomos galios subjektams Lietuvos Respublikoje, todėl ekspertų išvadose pateikti neįgyvendintų EGS pavyzdžiai negalėjo turėti įtakos pareiškėjo veiklos vertinimui.

20Pareiškėjas nurodė, jog 2012 m. liepos 4 d. įvairiose žiniasklaidos priemonėse bei Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyti jo veiklos vertinimo rezultatai. Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas apie vykusią konferenciją su pateikta nuoroda į konferencijos metu rodytas skaidres, iš kurių turinio matyti, jog Universitetas yra įvertintas neigiamai. Dėl šios konferencijos ir joje pateikto vertinimo Universitetas pateikė raštą Prezidentei, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, SKVC, Seimo kontrolierių įstaigai, Švietimo ir mokslo ministerijai, iš kurios atsakymo negavo. Universiteto veiklos vertinimas tuo metu nebuvo patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. SKVC 2012 m. liepos 4 d. sprendimas dėl Universiteto veiklos vertinimo nebuvo priimtas, Universitetas paštu nebuvo gavęs sprendimo iš minėtos institucijos apie neigiamai įvertintą veiklą. Sprendimas nebuvo įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) tvarka, todėl negalėjo būti viešai paskelbtas. Toks Švietimo ir mokslo ministerijos išplatintas 2012 m. liepos 4 d. pranešimas, įvardijant duomenis bei informaciją, kuri nebuvo pagrįsta pagal teisės aktus teisiškai įsigaliojusiais įgaliotos institucijos sprendimais, yra nederamas, nerūpestingas bei sukeliantis abejonių dėl sąmoningo spaudimo SKVC priimti tokius sprendimus, kurie atitiktų a priori pateiktą neoficialią bei neteisėtą informaciją. Tokia informacija per įvairias žiniasklaidos priemones buvo pateikta per vykusį studentų priėmimą į aukštąsias mokyklas, o tai padarė neigiamą įtaką Universiteto reputacijai. Dėl tokių Švietimo ir mokslo ministerijos ir jos ministro veiksmų SKVC negalėjo priimti priešingo sprendimo.

21Pareiškėjo teigimu, Komisijos, nagrinėjusios Universiteto skundą, sudėtis pažeidžia nešališkumo, skaidrumo ir nepriklausomumo principus. Komisijos nariai buvo arba Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri įgaliojo SKVC priimti oficialų sprendimą dėl aukštosios mokyklos vertinimo, darbuotojai, įskaitant ministerijos viceministrę N. P., vedusią aptartą konferenciją, arba SKVC, kurio sprendimą kvestionavo Universitetas, teikdamas 2012 m. rugpjūčio 10 d. skundą Švietimo ir mokslo ministrui, darbuotojai. Komisija ir kiekvienas ją sudarantis narys kartu ar atskirai negali kritiškai ir nešališkai vertinti jo darbdavių priimtų sprendimų. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimu byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškėjas tvirtino, kad faktas, jog N. P., kaip institucijos, kuri įgaliojo SKVC atlikti aukštosios mokyklos veiklos vertinimą, viceministrė, pati dalyvavo ir buvo Komisijos narė, sudaro prielaidas manyti, jog Komisija nebuvo nepriklausoma ir nešališka. Komisijos, sudarytos Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1280, sprendimas netenkinti Universiteto 2012 m. rugpjūčio 10 d. skundo negali būti pripažįstamas atitinkančiu individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Komisija pateikė tik 2012 m. rugsėjo 4 d. posėdžio protokolą Nr. 1, kurio 5 punkte nurodyta, jog buvo nuspręsta netenkinti Universiteto skundo, taip pat pridėti SKVC paaiškinimai dėl Universiteto skundo pateikimo. Komisijos sprendimo nėra, tėra vykusį Komisijos posėdį patvirtinantis dokumentas (protokolas) bei posėdyje nagrinėti SKVC paaiškinimai. Taigi individualaus administracinio akto, suformuluojančio nustatytas ar suteiktas teises, pareigas Universitetui, nėra, o tai traktuotina kaip absoliutus VAĮ 8 straipsnio pažeidimas. SKVC sąmoningai suklaidino Komisiją, teigdamas, jog Universitetas nesikreipė į jį siekdamas gauti protokolą. Šį teiginį paneigia pareiškėjo 2012 m. liepos 20 d. prašymas pateikti visą medžiagą, susijusią su ekspertų vizitu į Universitetą, garso įrašus, protokolus, kuriuose būtų užfiksuoti susitikimai su Universiteto bendruomene. SKVC 2012 m. liepos 27 d. raštu Nr. S-1676 atsisakė pateikti prašytą medžiagą, kadangi ji nevieša.

22Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 143-152) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23Paaiškino, kad dalyvaudama Europos aukštojo mokslo erdvėje (toliau – ir EAME) Lietuva nacionaliniu ir instituciniu lygiu įgyvendina bendras aukštojo mokslo kokybės ir jos vertinimo nuostatas. EAME aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas grindžiamas ESG, kurios nustato vidinio kokybės užtikrinimo, išorinio kokybės užtikrinimo principus ir nuostatas išorinio kokybės užtikrinimo agentūroms. ESG yra patvirtinę visų Bolonijos reformų proceso aukštajame moksle dalyvaujančių šalių švietimo ministrai, taip pat ir Švietimo ir mokslo ministras.

24Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo principus apibrėžia Mokslo ir studijų įstatymas, kurio nuostatos yra suderintos su ESG. Aukštosiose mokyklose turėtų būti sukurta ir įgyvendinama kokybės užtikrinimo strategija, numatanti nuolatinį kokybės gerinimą. Išorinį kokybės vertinimą periodiškai atlieka kokybės vertinimo agentūros pagal pateiktą aukštųjų mokyklų atliktos savianalizės ataskaitą. Ji parengiama pagal visų proceso dalyvių nustatytus bei viešai paskelbtus tikslus, uždavinius ir kriterijus. Išorinio vertinimo išvados skelbiamos viešai ir numatoma tolesnė aukštosios mokyklos veiklos tobulinimo veikla. 2012 m. Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacijos (ENQA) ekspertai teigiamai įvertino SKVC veiklą.

25Nurodė, jog išorinis aukštosios mokyklos veiklos vertinimas apima realiųjų išteklių vertinimą ir veiklos atitikties vertinimą. Jį organizuoja Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Realiųjų išteklių vertinimą ir veiklos atitikties vertinimą gali atlikti skirtingos įgaliotos institucijos, tokiu atveju sprendimą dėl aukštosios mokyklos įvertinimo priima veiklos atitikties vertinimą atliekanti įgaliota institucija. Švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-2356 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ ir 2011 m. birželio 30 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1169 „Dėl aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimo įgaliotosios institucijos“ buvo paskirtos dvi skirtingos institucijos aukštųjų mokyklų realiesiems ištekliams ir aukštųjų mokyklų veiklos atitikčiai vertinti. Už realiųjų išteklių vertinimą yra atsakingas MOSTA, o veiklos atitikties vertinimą atlieka SKVC. 2011 m. balandžio 1 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-544 „Dėl aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo“ buvo inicijuotas pareiškėjo išorinis vertinimas. SKVC sudarė pareiškėjo veiklą vertinsiančią ekspertų grupę ir 2011 m. gruodžio 21 d. elektroniniu laišku informavo jį apie šios grupės sudėtį bei vizito į aukštąją mokyklą datą. Universitetas pastabų ar pageidavimų dėl ekspertų grupės sudėties nereiškė. Vizitas į aukštąją mokyklą vyko 2012 m. balandžio 24 d.–2012 m. balandžio 26 d. Po vizito ekspertų grupė rengė Universiteto veiklos atitikties vertinimo išvadas, kurios dėl galimai padarytų faktinių klaidų buvo derinamos su pareiškėju.

26SKVC 2012 m. birželio 25 d. elektroniniu paštu gavo MOSTA 2012 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. Sp-IR-14/12 dėl pareiškėjo realiųjų išteklių vertinimo. SKVC, vadovaudamasis MOSTA sprendimu, ekspertų vertinimo išvadomis, kurios buvo svarstytos 2012 m. liepos 3 d. Vertinimo komisijos posėdyje, 2012 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjo veiklos įvertinimo. Universitetas 2012 m. liepos 5 d. raštu Nr. 13-R4-1140 bei 2012 m. liepos 20 d. raštu Nr. 04-R4-1206 prašė pateikti informaciją apie jo veiklos vertinimo procesą. SKVC 2012 m. liepos 27 d. raštu Nr. S-1676 atsakė į Universiteto raštus. 2012 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrą, kurio 2012 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1280 sudaryta Komisija 2012 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą, įtvirtintą Komisijos posėdžio protokole Nr. 1, pareiškėjo skundo netenkinti.

27Pažymėjo, kad aukštosios mokyklos savianalizės suvestinė yra vienas iš savarankiškų išorinio vertinimo šaltinių, tačiau ne vienintelis. SKVC ekspertams pareiškėjo savianalizės suvestinę pateikė iš anksto, sudarydamas galimybę dar prieš vizitą išsamiai išanalizuoti aukštosios mokyklos pateiktą informaciją, ekspertai, rengdami tiek preliminarias, tiek galutines vertinimo išvadas, rėmėsi visa gauta informacija. Pareiškėjo teiginys, jog turėtų būti vertinamas laikotarpis tik iki 2010 m., neužtikrintų įstatymo leidėjo nustatytos išorinio vertinimo paskirties įgyvendinimo.

28Atsakovo nuomone, pareiškėjas netinkamai aiškina Aprašą ir Metodiką, nepagrįstai sutapatina skirtingas aukštosios mokyklos išorinio vertinimo proceso dalis, jų reglamentavimą, tikslus ir terminus: savianalizę ir aukštosios mokyklos išorinį vertinimą. Savianalizėje turėtų būti pateikiami duomenys, pagrindžiantys universiteto veiklą ir numatomą veiklos tęstinumą. Tai numato ir vienas iš savianalizės ir vertinimo principų – tęstinumo. Tam, kad ekspertai galėtų susipažinti ir įvertinti aukštosios mokyklos kaitos perspektyvas, o ne tik situaciją, matomą vizito į aukštąją mokyklą metu, aukštosios mokyklos turi pateikti išsamius paskutinių šešerių metų duomenis. MOSTA atliekamas realiųjų išteklių vertinimas skirtas įvertinti aukštosios mokyklos realiųjų išteklių atitiktį minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams ir atliekamas remiantis duomenimis per Švietimo ir mokslo ministro nustatytą laikotarpį. SKVC atliekamas išorinis veiklos vertinimas yra savarankiškas procesas, skirtas kokybiniu aspektu įvertinti aukštosios mokyklos veiklą. Aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyti ribojimai, kokį aukštosios mokyklos veiklos laikotarpį privalo analizuoti ekspertai. Išorinio vertinimo paskirtis suponuoja, kad turėtų būti vertinama ne tik buvusi aukštosios mokyklos padėtis, bet ir dabartis, kartu nagrinėjant veiklos tobulinimo perspektyvas. Kadangi pareiškėjo veiklos vertinimas buvo inicijuotas 2011 m., o vizitas į aukštąją mokyklą vyko 2012 m. balandžio mėnesį, ekspertai vertino Universiteto veiklos kaitą ir veiklos perspektyvas, o ne tik praėjusį 2005–2010 m. laikotarpį. Vizito metu ekspertų grupė atlieka aukštosios mokyklos infrastruktūros apžiūrą, susipažįsta su dokumentais, susitinka su aukštosios mokyklos bendruomene ir socialiniais partneriais. Visa tai skirta įvertinti ne tik dokumentuose deklaruojamą, bet ir realią padėtį aukštojoje mokykloje, aukštosios mokyklos veiklos tęstinumą bei jos atitiktį kokybiniams reikalavimams. Vertinant tik pareiškėjo nurodomą laikotarpį pats vizitas netektų prasmės. Vadovaujantis Aukštųjų mokyklų akreditavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1317 (toliau – ir Aukštųjų mokyklų akreditavimo tvarkos aprašas), 4, 5 punktais, remiantis išorinio vertinimo išvadomis aukštosios mokyklos yra reguliariai akredituojamos. Aukštosios mokyklos akreditavimo tikslas – remiantis išorinio vertinimo išvadomis patvirtinti aukštosios mokyklos atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Akreditavimas yra sprendimas, galiojantis tik į ateitį, o ne nustatantis, kad aukštoji mokykla atitiko teisės aktų reikalavimus 2005–2010 m.

29Pareiškėjas nekvestionuoja ekspertų grupės išvadų, kuriose atkreiptas dėmesys į teigiamą Universiteto veikos pokytį, be to, per vizitą Universitetas ekspertų grupei akcentavo aukštosios mokyklos situaciją, kuri yra šiuo metu, o ne buvusią 2005–2010 m. Savianalizėje Universitetas taip pat nurodė informaciją, kuri aprašo jo veiklą po 2010 m.

30Pareiškėjo teiginys, kad SKVC, teikdamas ekspertų vertinimo išvadų projektą jam suderinti anglų kalba, nesilaikė Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų, nėra pagrįstas. Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnis taikomas tik Lietuvos Respublikoje veikiančioms institucijoms, įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, o ekspertų grupė nėra Lietuvos Respublikoje veikiantis subjektas ir jos darbo kalba yra anglų kalba. SKVC sprendimas su galutinėmis ekspertų vertinimo išvadomis Universitetui buvo pateiktas valstybine kalba.

31Pažymėjo, jog realiųjų išteklių vertinimo rezultatai yra tik vienas iš savarankiškų išorinio vertinimo šaltinių. Ekspertai buvo susipažinę su realiųjų išteklių vertinimo rezultatais. Pirminiai realiųjų išteklių rezultatai ekspertams buvo pateikti prieš vizitą į aukštąją mokyklą, o vizito metu buvo organizuotas atskiras susitikimas aptarti realiųjų išteklių vertinimo rezultatus ir problematiką. Nors vykstant procesui keitėsi Realiųjų išteklių vertinimo metodika, tačiau patys aukštosios mokyklos realieji ištekliai dėl to nepakito. Ekspertai aptarė ir išteklių būklę Universitete pagal atskirus kriterijus bei situacijos gerinimo galimybes ir priemones.

32Atsakovo nuomone, pareiškėjas klaidingai ekspertų vertinimo išvadas priskiria rekomendacinio pobūdžio dokumentams. Išorinį vertinimą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad galutinės ekspertų vertinimo išvados yra pagrindas SKVC priimti sprendimą dėl aukštosios mokyklos veiklos įvertinimo, išorinio vertinimo išvados yra neatsiejama šio sprendimo dalis. Išvadose gali būti pateiktos rekomendacijos, skirtos veiklos trūkumams pašalinti bei veiklos kokybei gerinti, atitinka tiek teisės aktų reikalavimus, tiek ir tarptautinę praktiką.

33Pažymėjo, kad nei SKVC, nei pareiškėjas teisės aktais nėra įgalioti aiškinti Vyriausybės nutarimų nuostatų, vertinti teisės aktų nuostatų proporcingumo ir protingumo, todėl pareiškėjo argumentas, kad esant vos vienai neigiamai įvertintai strateginio valdymo sričiai ekspertai padarė išvadą apie visą Universiteto veiklos neigiamą vertinimą, pažeidžia proporcingumo ir protingumo principą, nevertintinas. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjai nustatė, kad aukštųjų mokyklų veiklą vertina tarptautinių ekspertų grupė. Nei SKVC, nei pareiškėjas neturi įgaliojimų kvestionuoti ekspertų grupės vertinimo išvadų. Kiekviena iš veiklos vertinamųjų sričių yra esminė, atspindinti principines nuostatas, apibrėžtas Mokslo ir studijų įstatyme. Tik ekspertams yra suteikta išskirtinė teisė vertinti kiekvieną iš sričių, analizuoti ir vertinti gautą informaciją bei pagal savo kompetenciją ją interpretuoti. Visos keturios vertinamosios sritys atitinka Mokslo ir studijų įstatymo 6, 8 straipsniuose nustatytus aukštosios mokyklos tikslus bei veiklos esmę.

34Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų naikinti subjektų įgaliojimų. Universiteto tarybos įgaliojimų Konstitucinis Teismas nepanaikino. Mokslo ir studijų įstatymo 93 straipsnio 8 dalis nustato pareigą valstybinėms aukštosioms mokykloms atlikti teisinės formos pertvarkymą į viešąsias įstaigas iki 2011 m. gruodžio 31 d. Tokia pareiga suponuoja aukštosioms mokykloms prievolę teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų valdymo institucijų pertvarką. Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėjo pertvarkymas buvo baigtas 2011 m. gegužės 19 d., kai Seimo nutarimu Nr. XI-1398 buvo patvirtintas jo statutas su nauja valdymo institucijų struktūra, tačiau iki pat Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimo įsigaliojimo dienos Universitetas tarybos nesuformavo. Anksčiau suformuotos tarybos nariai, jų pačių teigimu, neatlieka tarybos narių funkcijų nuo 2010 m. Manė, kad pareiškėjo argumentai, susiję su tarybos įgaliojimais ir jos nebuvimo pateisinimu, nėra pagrįsti.

35SKVC neturėjo pareigos prie sprendimo pridėti Vertinimo komisijos posėdžio protokolo. Šis aktas nėra privalomojo pobūdžio sprendimas, o rekomendacija, vidinės SKVC patariančios institucijos konsultacija, padedanti įsitikinti ekspertų išvadų pagrįstumu. Protokolo nepateikimas nėra pagrindas naikinti atsakovo sprendimą, tuo labiau kad pačiame SKVC sprendime pateikiama informacija apie Vertinimo komisijos atliktus veiksmus. Pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, nurodydamas, kad kreipėsi į SKVC ir prašė pateikti Vertinimo komisijos protokolą. Universiteto 2012 m. liepos 20 d. rašte nėra prašymo pateikti šį protokolą.

36Pažymėjo, kad aukštosios mokyklos neigiamas įvertinimas suteikia galimybę tęsti aukštosios mokyklos veiklą ir leidžia aukštajai mokyklai ištaisyti trūkumus bei gerinti kokybę, bet neužkerta kelio aukštajai mokyklai vykdyti jos statute nustatytos veiklos.

37Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 35-40) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

38Atsakovas savo poziciją iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir SKVC. Pažymėjo, kad SKVC 2012 m. liepos 25 d. sprendime, kurį sudaro SKVC pažyma bei išorinio vertinimo išvados, yra išdėstytas tiek teisinis pagrindas atlikti veiklos vertinimą ir priimti sprendimą, tiek ir visos faktinės aplinkybės, kuriomis šis sprendimas yra grindžiamas. Siekiant aiškumo Universitetui buvo pateiktas į lietuvių kalbą išverstas vertinimo išvadų tekstas.

39Pažymėjo, kad EGS nėra Lietuvos teisinės sistemos dalis ir nenustato aukštųjų mokyklų vertinimo tvarkos Lietuvoje. Jos laikytinos gerosios praktikos pavyzdžiu, o veiklos atitikties vertinimą atlieka ekspertų grupės, sudarytos pagal iš anksto viešai paskelbtus ekspertų grupės sudarymo principus, kuriuose nustatoma ekspertų grupės sudėtis, kvalifikaciniai reikalavimai ekspertams.

40Atsakovo manymu, Universiteto ekspertų vertinimo išvadų paskelbimo klausimas nesusijęs su pareiškėjo reikalavimais, todėl neturėtų būti nagrinėjamas. 2012 m. liepos 4 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatytos dalies aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo ekspertų išvados. Jos buvo pagrindas vėliau paskelbtiems aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo ar vien realiųjų išteklių vertinimo rezultatams. Pristatymo metu pažymėta, jog daugelio aukštųjų mokyklų veikla yra tebevertinama ir tai atsispindi pateiktose skaidrėse, taip pat pabrėžta, kad pirmieji išorinio įvertinimo rezultatai – tai tik ekspertų vertinimo rezultatai, o ne galutinės išvados. Vertinimo išvadų projektai buvo apsvarstyti 2012 m. liepos 3 d. Vertinimo komisijos posėdyje ir buvo pritarta visoms ekspertų grupių išvadoms.

41Nurodė, jog Komisijos sprendimas yra protokolinio sprendimo forma priimtas aktas. Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, o jos sprendimas negalėtų būti laikomas individualiu administraciniu aktu. Sprendimas, įformintas Komisijos protokolu, yra pagrįstas objektyviais duomenis ir teisės aktų normomis, jame suformuluotas vienas iš galimų sprendimų. Šis sprendimas gali būti vertinamas kaip savarankiškas, su Universiteto veiklos vertinimo procedūra nesusijusias teisines pasekmes sukeliantis administracinis sprendimas. Protokolui neturėtų būti taikomi VAĮ 8 straipsnyje nustatyti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai, jo formą nustato Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-l 17 (toliau – ir Dokumentų rengimo taisyklės), 4 priedas.

42Komisijos sudarymą reglamentuojantis Aprašo III skyrius nenustato personalinės komisijos sudėties ir narių skaičiaus. Siekiant Komisijos nešališkumo ir nesuinteresuotumo į Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1280 sudarytą Komisiją buvo įtraukti asmenys, dirbantys ministerijoje, kurie nesusiję su Universiteto veiklos vertinimu, ir asmenys, nedirbantys ministerijoje ir nesusiję ex officio. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų manyti, jog kuris nors iš Komisijos narių nepagrįstai palaikė kurią nors šalį, Komisijos posėdyje dalyvavęs pareiškėjo atstovas R. Ž. nepareiškė nušalinimų Komisijos nariams.

43II.

44Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu (t. III, b. l. 66-82) administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. V-1280 nutraukė, panaikino SKVC 2012 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. IV2-4 ir Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-1280 sudarytos Komisijos Universiteto 2012 m. rugpjūčio 10 d. skundui Nr. 24-R4-1287 dėl 2012 m. liepos 25 d. Studijų kokybės vertinimo centro sprendimo Nr. IV2-4 „Dėl aukštosios mokyklos veiklos įvertinimo nagrinėti“ 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą.

45Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Švietimo ir mokslo ministras 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-544 „Dėl aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo“ inicijavo pareiškėjo išorinį vertinimą. SKVC 2011 m. gruodžio 21 d. elektroniniu laišku informavo Universitetą apie ekspertų grupės, atliksiančios Universiteto vertinimą, sudėtį bei vieno iš privalomų išorinio vertinimo etapų – vizito į aukštąją mokyklą – datą. Apie ekspertų grupės sudėties pakeitimą Universitetas taip pat buvo informuotas elektroniniais laiškais, pareiškėjo buvo prašoma informuoti, ar sutinka su sudėties pakeitimu. Universiteto atstovo prašymas, kad grupės vadovas būtų edukologas, buvo atmestas, kadangi ekspertų atrankos apraše tokio prašymo tenkinimo pagrindas buvo nenumatytas. Pareiškėjas 2012 m. kovo 19 d. SKVC pateikė Universiteto veiklos savianalizės suvestinę ir prašė ją įvertinti. 2012 balandžio 24–26 d. Universitete lankėsi ekspertų grupė.

46Teismas nurodė, jog SKVC 2012 m. gegužės 23 d. elektroniniu laišku persiuntė Universitetui ekspertų vertinimo projektą anglų kalba ir prašė pateikti pastabas dėl faktinių klaidų, jeigu jų yra, ir informuoti, jei neturi pastabų. MOSTA atliko Universiteto realiųjų išteklių vertinimą ir 2012 m. birželio 22 d. parengė išvadą Nr. 14/12 apie Universiteto realiųjų išteklių atitiktį minimaliems atitiktį minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams, kurioje pažymėjo, kad, apibendrinant 2008–2010 m. realiųjų išteklių vertinamųjų sričių rezultatus, aukštosios mokyklos realieji ištekliai vertintini teigiamai. MOSTA direktorius 2012 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. Sp-RI-14/12 patvirtino minėtą išvadą ir Universiteto realiuosius išteklius įvertino teigiamai. Šie dokumentai pareiškėjui bei SKVC buvo išsiųsti 2012 m. birželio 25 d. elektroniniais laiškais. 2012 m. liepos 3 d. Vertinimo komisija svarstė ekspertų vertinimo išvadas dėl Universiteto veiklos ir rekomendavo SKVC joms pritarti. SKVC 2012 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą Nr. IV2-4 Universiteto veiklą vertinti neigiamai.

47Universitetas 2012 m. rugpjūčio 10 d. padavė skundą Švietimo ir mokslo ministerijai, kuriame prašė: 1) sudaryti komisiją skundui nagrinėti nustatyta apeliacine tvarka; 2) panaikinti Vertinimo komisijos 2012 m. liepos 3 d. sprendimą, kuriame rekomenduota pritarti ekspertų išvadoms; 3) panaikinti SKVC 2012 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. IV2-4. Švietimo ir mokslo ministras 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1280 sudarė Komisiją Universiteto 2012 m. rugpjūčio 10 d. skundui Nr. 24-R4-1287 dėl SKVC 2012 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. IV2-4 dėl aukštosios mokyklos veiklos įvertinimo nagrinėti. SKVC 2012 m. rugsėjo 4 d. raštu Komisijai pasiūlė Universiteto skundą atmesti. Komisija 2012 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą, įtvirtintą posėdžio protokole Nr. 1, pareiškėjo skundo netenkinti.

48Teismas rėmėsi Mokslo ir studijų įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybei gerinti ir atskaitomybei įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija kas šešeri metai inicijuoja jų veiklos išorinį vertinimą, įtraukdama ekspertus iš užsienio valstybių. Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė (Mokslo ir studijų įstatymo 43 str. 4 d.). Valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų, užsienio aukštųjų mokyklų filialų Lietuvos Respublikoje veiklos išorinį vertinimą reglamentuoja Aprašas. Aukštosios mokyklos veiklos savianalizės suvestinės, švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos organizuojamo aukštųjų mokyklų išorinio veiklos vertinimo eigą bei procedūras, vertinamąsias sritis ir kriterijus nustato Metodika.

49Dėl veiklos atitikties vertinimo laikotarpio

50Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl veiklos atitikties vertinimo laikotarpio rėmėsi Mokslo ir studijų įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog aukštųjų mokyklų vertinimo periodiškumas – kas šešeri metai, tačiau nėra kalbama apie atliekamo išorinio vertinimo laikotarpį. Universiteto vertinimo periodas nenustatytas ir Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. V-544, kuriuo buvo inicijuotas išorinio vertinimo atlikimas. Aprašo 4 punkte pažymėta, kad atliekant išorinį vertinimą vadovaujamasi Mokslo ir studijų įstatymu, Švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo metodika ir su Švietimo ir mokslo ministerija suderinta SKVC patvirtinta Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodika, kitais aukštųjų mokyklų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Taigi nustatant vertinimo periodą reikalinga vadovautis teisės aktais, kurie apibrėžia atskirų vertinimui pateikiamų dokumentų parengimo tvarką bei bendromis išorinio vertinimo reglamentavimo nuostatomis.

51Pabrėžė, kad Aprašo 9 punktas nurodo, jog išorinis aukštosios mokyklos vertinimas apima realiųjų išteklių ir veiklos atitikties vertinimą. Išorinį vertinimą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Taigi išskiriamos dvi atskiros aukštosios mokyklos išorinio vertinimo sritys – realiųjų išteklių vertinimas ir veiklos atitikties vertinimas. Realiųjų išteklių vertinimas pagal Aprašo 11 punktą remiasi aukštosios mokyklos finansinėmis ataskaitomis, oficialiais statistiniais duomenimis ir aukštųjų mokyklų apklausos rezultatais. Realieji ištekliai vertinami Realiųjų išteklių vertinimo metodikos nustatyta tvarka. Realiųjų išteklių vertinimo metodika buvo patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1170. Originali Realiųjų išteklių vertinimo metodikos redakcija pakeista nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2012 m. balandžio 15 d.

52Teismas pabrėžė, jog iš MOSTA 2012 m. birželio 22 d. išvados Nr. 14/12 matyti, kad realiųjų išteklių vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant į abi teisės akto redakcijas, nurodyta, jog realiųjų išteklių vertinimas pradėtas 2012 m. birželio 19 d. ir baigtas 2012 m. birželio 22 d. Vertinimo periodas apibrėžtas 2008–2010 m. Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. V-636 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1170 „Dėl Aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.5 punkte pažymėta, kad aukštosios mokyklos realiųjų išteklių stebėsenai ir vertinimui reikiamus 2011 m. duomenis pateikia iki 2012 m. balandžio 23 d. Metodikos 20 punkto nustatyta tvarka. Nepaisant to, kad realiųjų išteklių stebėsenai ir vertinimui reikiamų duomenų pateikimo periodas realiųjų išteklių vertinimo momentu buvo pasibaigęs, Universiteto realiųjų išteklių vertinimas už 2011 m. neatliktas. MOSTA 2012 m. birželio 22 d. išvada Nr. 14/12 pagal visas realiųjų išteklių vertinimo kategorijas Universitetą įvertino teigiamai ir galutine išvada nustatė bendrą teigiamą vertinimą.

53Pabrėžė, jog vienas iš aukštosios mokyklos veiklos vertinime naudojamų dokumentų yra aukštosios mokyklos savianalizė, kuri pagal Aprašo 13 punktą rengiama pagal aukštosios mokyklos nustatytą tvarką, o pagal Aprašo 14 punktą jos forma nustatoma veiklos vertinimo metodikoje. Metodikos 15 punktas nurodo, kad savianalizės suvestinė turi atskleisti aukštosios mokyklos gebėjimą analizuoti ir kritiškai vertinti savo veiklą bei numatyti jos tobulinimo perspektyvą. Savianalizės suvestinėje pateikiami teiginiai turi būti pagrindžiami kiekybiniais ir kokybiniais įrodymais. Joje turėtų būti tikslingai pateikta išoriniam vertinimui reikalinga informacija. Pagal Metodikos 17 punktą savianalizės suvestinėje pateikiami paskutinių šešerių metų duomenys. Teismas nustatė, kad SKVC elektroniniu laišku 2012 m. vasario 3 d. nustatė Universitetui terminą iki 2012 m. vasario 15 d. pateikti savianalizę, nenurodydamas konkrečių reikalavimų ar laikotarpio, už kurį dokumentas turi būti parengtas. Universiteto parengta savianalizė apėmė laikotarpį nuo 2006 m. iki 2010 m., skyrių pabaigose pridedant paaiškinimus apie 2011 m. įgyvendintas priemones. Teismas nurodė, jog pagal Metodikos 17 punktą turėjo būti parengiama 2006–2011 m. savianalizė. Tačiau tai, kad Universiteto savianalizė apima ir 2011 m. informaciją, rodo, jog Universitetas turėjo omenyje Metodikos 17 punkto numatytą terminą ir ėmėsi priemonių įpareigojimui įgyvendinti.

54Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Aprašo 13 punktu, Metodikos 44 punktu ir nurodė, jog nei Aprašo 13 punkte, nei kitose teisės normose nėra kategoriškai nustatoma, kad realiųjų išteklių vertinimas, savianalizė bei veiklos atitikties vertinimas turi būti atliekamas už tą patį laikotarpį arba kad veiklos vertinimo periodas turi būtinai sutapti su realiųjų išteklių vertinimo laikotarpiu. Teisės aktuose reikalaujama išorinio vertinimo atlikimo metu atsižvelgti į išvardytus dokumentus, t. y. analizuoti kitų subjektų atlikto vertinimo turinį. Tikslesnis ir tinkamesnis aukštosios mokyklos vertinimas būtų atliktas tokiu atveju, jei šie dokumentai būtų pateikiami to paties laikotarpio, todėl SKVC turėjo reikalauti, jog MOSTA atliktas realiųjų išteklių vertinimo terminas apimtų ir 2011 m., o savianalizė būtų pateikta nepažeidžiant Metodikos 17 punkto nustatyto termino. Kita vertus, teismas nurodė, jog savianalizė iš dalies apima ir 2011 m. Šie realiųjų išteklių vertinimo ir savianalizės periodų skirtumai nėra esminiai, dėl kurių galėjo būti priimti neteisingi sprendimai. Teismas nurodė, kad pareiškėjas veiklos atitikties vertinimo periodą ginčijo tik dėl to, jog 2011 m. laikotarpis lėmė neigiamą Universiteto vertinimą, tačiau nepateikė duomenų, kad išsamesnė 2011 m. savianalizė ar 2011 m. realiųjų išteklių vertinimas būtų pakeitę ekspertų išvadą ir paneigtų ekspertų nustatytas aplinkybes.

55Pabrėžė, jog esminis išorinio vertinimo tikslas yra nustatytas Mokslo ir studijų įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje bei 40 straipsnio 3 dalyje ir tokių tikslų kėlimas suponuoja tai, kad išorinio vertinimo atlikimas studijų kokybės gerinimo tikslais už gerokai praėjusį periodą neatitinka išorinio vertinimo tikslų.

56Remdamasis tuo teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teiginys, jog ekspertai veiklos atitiktį turėjo vertinti laikotarpį nuo 2008 iki 2010 m., yra nepagrįstas.

57Dėl išorinio vertinimo apimties

58Dėl pareiškėjo teiginių, kad ekspertų išvados buvo priimtos nesivadovaujant MOSTA parengtu Universiteto realiųjų išteklių įvertinimu, teismas pažymėjo, jog Aprašo 13 punkte nurodoma, kad veiklos atitikties vertinimas remiamas aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo rezultatais, tikslinio vertinimo rezultatais, savianalizės suvestine, kitais aukštosios mokyklos dokumentais, vizito į aukštąją mokyklą metu gautais duomenimis, ankstesnio vertinimo išvadomis bei rekomendacijomis ir duomenimis apie rekomendacijų įgyvendinimo eigą ir rezultatus, taip pat kita informacija apie aukštosios mokyklos veiklą. Ekspertai Universitete lankėsi 2012 m. balandžio 24–26 d., jų išvados gautos 2012 m. gegužės 23 d.

59Teismo vertinimu, datų skirtumas rodo, jog ekspertai negalėjo veiklos atitikties vertinimo metu atsižvelgti į Universiteto realiųjų išteklių įvertinimą. Teismas rėmėsi Metodikos 32 punktu ir nurodė, jog su realiųjų išteklių vertinimo rezultatais ekspertai turėjo susipažinti iki 2012 m. kovo 23 d. Tai, kad remiamasi MOSTA realiųjų išteklių įvertinimu, ekspertų išvadose nepažymėta. SKVC, kaip įrodymą, patvirtinantį realiųjų išteklių vertinimo išvados pateikimą ekspertams, pateikė 2012 m. liepos 11 d. elektroninį laišką ekspertams, kuriame nurodoma, kad MOSTA atliko realiųjų išteklių vertinimą, kurį patvirtino 2012 m. birželio 22 d. sprendimu, taip pat nurodyta, jog lietuvių ekspertai gavo visą informaciją apie realiuosius išteklius lietuvių kalba bei atsiklausiama sutikimo ekspertų išvadose įtraukti sakinį, jog ekspertai buvo supažindinti su sprendimu dėl realiųjų išteklių vertinimo. Tokius įrodymus teismas laikė nepakankamais nustatyti ekspertų supažindinimo su realiųjų išteklių vertinimu faktą.

60Pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, kad MOSTA būtų atlikusi kitą realiųjų išteklių vertinimą nei patvirtintas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu. Pareiškėjas neigia, kad Universiteto realieji ištekliai buvo vertinti prieš tai, nors su tokiu sprendimu turi būti supažindintas pagal Realiųjų išteklių vertinimo metodikos 26 punktą, taip pat nėra pateiktas dokumentas, kuriuo bent koks MOSTA sprendimas būtų siųstas ekspertams. Teismas pažymėjo, jog iš 2012 m. liepos 11 d. elektroninio laiško matyti, kad realiųjų išteklių vertinimo išvados buvo pateiktos tik lietuvių kalba ir tik lietuvių ekspertams. Realiųjų išteklių vertinimo dokumentas yra sudėtingas, todėl su jo turiniu užsienio ekspertai negalėjo būti išsamiai supažindinti net ir tuo atveju, jeigu realiųjų išteklių vertinimas būtų buvęs pateiktas lietuvių ekspertams. Veiklos atitikties vertinimą atliko 7 ekspertai, iš kurių tik 2 lietuvių kilmės. Teismo vertinimu, tai rodo, kad didžioji ekspertų dalis su realiųjų išteklių vertinimo rezultatais negalėjo susipažinti. Pažymėjo, jog Aprašo 13 punktas veiklos atitikties vertinimo metu įpareigoja remtis ne bet kokiais duomenimis apie realiuosius išteklius, bet realiųjų išteklių vertinimo rezultatais, t. y. tiesiogiai nukreipia į dokumentą, parengtą pagal Realiųjų išteklių vertinimo metodiką. Tai, kad galutiniame ekspertų išvadų variante pažymėta apie susipažinimą su MOSTA atliktu realiųjų išteklių vertinimu ir 2012 m. birželio 22 d. sprendimu, negali būti vertinama kaip įvykęs faktas, nes iš elektroninio laiško matyti, jog toks įrašas buvo padarytas SKVC darbuotojų. Teismas nurodė, jog SKVC darbuotojai į ekspertų sąrašą nebuvo įtraukti, todėl jie daryti taisymų ekspertų išvadose neturėjo teisės. Pabrėžė, jog byloje taip pat nepateikti duomenys, kad MOSTA sprendimas būtų buvęs išverstas į anglų kalbą.

61Teismas sutiko su pareiškėjo nuomone, jog tokiu būdu buvo pažeistas ekspertų veiklos būdą nustatantis Metodikos 25.1 punkte išdėstytas objektyvumo principas. Negalėdamas susipažinti su MOSTA 2012 m. birželio 22 d. sprendimu mėnuo iki vizito į aukštąją mokyklą ekspertas negalėjo tinkamai pasiruošti vizitui bei padaryti objektyvių išvadų. Teismas šį procedūrinį trūkumą pripažino esminiu, galinčiu turėti esminę reikšmę Universiteto veiklos išorinio vertinimo rezultatui.

62Dėl ekspertų parinkimo

63Teismas pasisakydamas dėl ekspertų parinkimo rėmėsi Metodikos 15 punktu ir nurodė, jog SKVC direktorius 2007 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1-55 patvirtino Ekspertų atrankos sąrašą (toliau – ir Ekspertų atrankos aprašas). Pagal šį teisės aktą numatomas ekspertų sąvado sudarymas, į kurį gali būti įtraukti ekspertai, kurie atitinka bent vieną iš teisės akto 7 punkte nurodytų kriterijų. Šiuo atveju ekspertai buvo parinkti ne iš sąvado, bet apklausos būdu, nepriimant konkretaus sprendimo dėl ekspertų grupės sudarymo bei jų kvalifikacijos įvertinimo. 2013 m. kovo 14 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje SKVC atstovė nurodė, jog ekspertų kvalifikacija iš viso nebuvo tikrinama. Teismas pabrėžė, jog tai, kad SKVC netikrino ekspertų kvalifikacijos atitikties Ekspertų atrankos aprašo 7 punkto reikalavimams ir nereikalavo pateikti dokumentų, kurie patvirtintų tokį atitikimą, galėjo lemti nekvalifikuotų ekspertų parinkimą. SKVC pateikti ekspertų gyvenimo aprašymai nėra nei pasirašyti, nei patvirtinti dokumentais, todėl negali būti naudojami ekspertų kvalifikacijai patvirtinti.

64Teismas nurodė, kad argumentas, jog Universitetas galėjo reikšti pasiūlymus dėl kitų ekspertų parinkimo, nėra teisingas, nes Universitetas turėjo pagrindą manyti, jog SKVC ekspertus parinko tinkamai, vykdydamas savo pareigas pagal Ekspertų atrankos aprašą. Pareiškėjo argumentų, jog ekspertai buvo parinkti pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, teismas nenagrinėjo, kadangi šioje byloje buvo svarbus tik ekspertų kvalifikacijos ir nešališko jų parinkimo klausimas.

65Pirmosios instancijos teismo nuomone, tai, kad ekspertai buvo renkami nenustatant kriterijų ir netikrinant kvalifikacijos, galėjo lemti neteisingų ekspertų išvadų priėmimą, kadangi ekspertų kvalifikacija išvadų turiniui turi esminę reikšmę. Teismas savarankiškai nevertino ekspertų kvalifikacijos pagal pateiktus gyvenimo aprašymus, kadangi nepasirašytų ir dokumentais nepatvirtintų gyvenimo aprašymų nelaikė dokumentais, pagal kuriuos gali būti nustatomi bylai reikšmingi faktai ir įvertinama asmenų atitiktis Ekspertų atrankos aprašo 7 punktui. SKVC protokoline teismo nutartimi įpareigotas pateikti ekspertų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, tinkamų kvalifikacijai nustatyti dokumentų nepateikė.

66Remdamasis tuo, teismas pripažino nurodytą pažeidimą atitinkančiu ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

67Dėl SKVC vertinimo procedūros

68Teismas šioje byloje neanalizavo ekspertų išvadų turinio ir vertinimo proporcingumo, kadangi prieš tai sprendime nurodyti du esminiai procedūriniai pažeidimai turėjo esminę reikšmę dokumento turiniui ir darė jį neanalizuotinu nagrinėjamoje byloje.

69Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Metodikos 47 punktu ir nurodė, jog byloje neginčijamas faktas, kad Universitetui ekspertų išvados buvo pateiktos anglų kalba 2012 m. gegužės 23 d. SKVC elektroniniu laišku. Teismas rėmėsi Valstybinės kalbos įstatymo 5 straipsniu ir nurodė, jog ši teisės norma taip pat reiškia įstaigos teisę su ja susijusią informaciją gauti valstybine kalba bei teisę pastabas dėl įvykdyto vertinimo pateikti valstybine kalba. Ekspertų išvados nėra ekspertų pateikiamas dokumentas, kadangi tarp ekspertų ir SKVC, o ne Universiteto, yra sutartiniai santykiai ir pareigų Universitetui šioje dalyje pagal teisės aktus neturi. Metodikos 47 punkte nustatyta, kad dokumentą vertinamai institucijai pateikia valstybės deleguotas funkcijas atliekant įstaiga – SKVC. Anglų kalba neturi oficialios kalbos statuso nei Europos Sąjungoje, nei Lietuvoje, todėl negali būti naudojama susirašinėti valstybės viduje. Patogumo kriterijumi vadovautis šiuo atveju negalima, nes ekspertų parinkimo kriterijumi negali būti populiarios kalbos naudojimas. Teisės aktai nenustato Universiteto pareigos pasirūpinti dokumento vertimu, tačiau nustato jo teisę gauti dokumentą lietuvių kalba, kuri šioje byloje buvo pažeista.

70Nurodė, jog pagal Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos nuostatų, patvirtintų SKVC direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1-01-53 (toliau – ir Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos nuostatai), 2 punktą Vertinimo komisija pataria SKVC aukštųjų mokyklų išorinio veiklos vertinimo klausimais. Vertinimo komisijos 2012 m. liepos 5 d. posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Universiteto vertinimo išvadų ir nutarta ekspertų išvadoms pritarti. SKVC neginčijo fakto, jog ekspertų išvados Vertinimo komisijai buvo pateiktos anglų kalba. UAB „Metropolio vertimai“ 2013 m. kovo 18 d. pažyma patvirtino, kad ekspertų išvadų vertimas SKVC buvo perduotas 2012 m. liepos 23 d., t. y. Vertinimo komisijos posėdžio metu ekspertų išvados nebuvo išverstos į lietuvių kalbą. Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad kiekvienas Vertinimo komisijos narys mokėtų anglų kalbą įgudusio vartotojo lygiu C2. Teismas pažymėjo, jog ekspertų išvados yra sudėtingas dokumentas, kuriame svarbi tiksli kiekvieno žodžio reikšmė bei sakinio konstrukcijos ypatybė. Tai, kad Vertinimo komisijos nariai galėjo nesuprasti ar neskaityti teksto, liudija Vertinimo komisijos posėdžio protokole užfiksuotas vieno iš narių klausimas dėl ekspertų išvadų turinio. Vertinimo komisijos posėdžiui turi būti taikoma ir Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnio nuostata. Teismo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl Vertinimo komisijos sprendimo buvimo sudėtine administracinio akto dalimi ir jo nepateikimo Universitetui pasekmių yra nepagrįsti, nes Vertinimo komisija yra patariamasis vidinis SKVC organas ir viešajame administravime nedalyvauja.

71Teismas pažymėjo, jog aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatų pristatymo metu SKVC dar nebuvo priėmusi sprendimo dėl Universiteto vertinimo. Vertinimo komisijos posėdis vyko 2012 m. liepos 4 d. (tokia posėdžio data nurodyta posėdžio protokole Nr. SV6-1) nuo 15 val. iki 18 val., t. y. baigėsi jau po ministerijos darbo valandų, taigi per spaudos konferenciją neturėjo būti žinomas net Vertinimo komisijos sprendimas. Teisės aktuose nėra nustatytas išankstinis Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų supažindinimas su vykdomo išorinio vertinimo eiga. Švietimo ir mokslo ministerijos dalyvavimas vertinimo procese nustatytas Aprašo 18 punkte, kitokios Švietimo ir mokslo ministerijos funkcijos išorinio vertinimo eigoje nenustatytos. Pabrėžė, jog aplinkybė, kad Švietimo ir mokslo ministras bei jo pavaduotoja ministerijoje organizuotoje spaudos konferencijoje paskelbė apie neigiamą Universiteto vertinimą, galėjo turėti esminę įtaką Vertinimo komisijai ar SKVC priimant sprendimą dėl Universiteto išorinio įvertinimo. Pagal Studijų kokybės vertinimo centro nuostatų, patvirtintų 2005 m. birželio 1 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-992 (toliau – ir Studijų kokybės vertinimo centro nuostatai), 3 punktą SKVC savininkė yra valstybė, o steigėja ir savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Švietimo ir mokslo ministerija. Pagal Studijų kokybės vertinimo centro nuostatų 20 punktą SKVC tarybos sudėtį skelbia Švietimo ir mokslo ministras, kuris taip pat dalyvauja ir parenkant SKVC tarybos narius. Esant tokio pobūdžio pavaldumui išankstinės Švietimo ir mokslo ministro nuomonės viešas išsakymas galėjo lemti tai, kad tiek Vertinimo komisijai, tiek SKVC nariams, priimantiems galutinį sprendimą, ministro išsakyta nuomonė galėjo padaryti įtaką. SKVC priėmus priešingą sprendimą nei spaudos konferencijoje paskelbė Švietimo ir mokslo ministras, pastarasis patektų į keblią padėtį.

72Taigi teismas nurodė, jog yra pagrindo manyti, kad organizacinė priklausomybė nuo Švietimo ir mokslo ministro neleido Vertinimo komisijos nariams ir SKVC priimti sprendimo vadovaujantis objektyvumo ir nešališkumo principais.

73Dėl apeliacijos nagrinėjimo

74Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, kad Komisijos sudėtis pažeidė nešališkumo, skaidrumo ir nepriklausomumo principus, nurodė jog aukštosios mokyklos išorinį vertinimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato Komisijos sudėties ir narių skaičiaus. Iš Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-1280 patvirtintos Komisijos sudėties matyti, kad jos nariais buvo paskirti N. P. (Švietimo ir mokslo viceministrė), B. M. (Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktoriaus pavaduotoja), D. D. (Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Koleginių studijų skyriaus vyresnysis specialistas), S. B. (Vilniaus kolegijos Kokybės valdymo skyriaus vedėjas), E. L. (asociacijos Žinių ekonomikos forumo direktorius), D. L. (Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Universitetinių studijų skyriaus vedėja), Ž. M. (Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikas, Aukštojo mokslo tarybos narys) ir O. P. (Švietimo ir mokslo ministerijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė). Taigi į Komisijos sudėtį buvo įtraukti asmenys, dirbantys Švietimo ir mokslo ministerijoje, ir asmenys, nedirbantys šioje ministerijoje, SKVC darbuotojai į Komisijos sudėtį nebuvo įtraukti, jie Komisijos posėdyje dalyvavo kaip kviesti asmenys, kaip ir Universiteto atstovas R. Ž.. Teismas nurodė, jog Komisijos posėdyje dalyvavęs Universiteto atstovas nereiškė nušalinimų Komisijai ar atskiriems jos nariams, nušalinimo teisės išaiškinimo posėdžio protokole neužfiksuota. Tokia galimybė teisės aktuose konkrečiai nenurodyta. Komisijos veikla reglamentuota Aprašo II skyriuje, kuriame nušalinimo procedūra nenustatyta. Teismas pabrėžė, jog esant neapibrėžtai teisinei situacijai nesinaudojimas nušalinimo teise negali sukelti pasekmių.

75Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, jog negalima laikyti nešališku ir nepriklausomu apeliacijos nagrinėjimo organu institucijos, kuri yra paskirta asmens, iš anksto išsakiusio savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, ir vadovaujama asmens, kuris iki sprendimo priėmimo viešai dėstė savo požiūrį, kai iš 8 Komisijos narių net 6 yra Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai, tarnybiškai priklausomi nuo Komisiją paskyrusio ir jai vadovaujančio asmens. Dėl nepakankamo šališkumo ir objektyvumo principų laikymosi Komisija galėjo priimti iš anksto žinomą sprendimą, o ne nagrinėti apeliaciją iš esmės. Dėl šios aplinkybės teismas pažeidimą laikė priskirtinu esminę reikšmę sprendimo priėmimui turinčių procedūrinių pažeidimų kategorijai.

76Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad SKVC ir Komisija, padarydami išvadą, kad Universiteto veikla vertintina neigiamai, padarė esminių procedūrinių pažeidimų, dėl ko galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas. Nurodė, jog SKVC 2012 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. IV2-4 ir Komisijos 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimas, įformintas protokolu Nr. 1, yra naikinami.

77Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V-1280

78Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 5 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. V-1280, kuriuo buvo sudaryta Komisija Universiteto skundui nagrinėti, yra tik tarpinis procedūrinis sprendimas, jis nesukelia Universitetui teisinių pasekmių, taigi negali būti laikomas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu, todėl teismas administracinės bylos dalį dėl minėto reikalavimo nutraukė (ABTĮ 101 str. 1 p.).

79III.

80Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 87-91) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

81Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog Lietuvoje aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo principai yra apibrėžti Mokslo ir studijų įstatyme, kurio nuostatos yra suderintos su ESG. Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnyje yra numatyta, kad studijos Lietuvos Respublikoje turi būti grindžiamos suderinamumu su EAME nuostatomis. Mokslo ir studijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato mokslo ir studijų institucijos pareigą atsakyti už mokslo (meno) veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę (Mokslo ir studijų įstatymo 40 str. 2 d.).

82Nurodo, jog aukštosiose mokyklose turėtų būti sukurta ir įgyvendinama kokybės užtikrinimo strategija, numatanti nuolatinį kokybės gerinimą. Kokybės užtikrinimas pagal ESG reiškia sisteminį ir nuolatinį dėmesį kokybei, siekiant įgyvendinti du pagrindinius tikslus – kokybės gerinimo ir atskaitomybės didinimo. Lietuviškame kontekste ši samprata reiškia veiklos kokybės lygio nustatymą per akreditavimo sprendimus, rekomendacijų kokybės gerinimui teikimą bei išvadų viešinimą bei paskesnę veiklą.

83Atsakovas, remdamasis Aprašo 13 punktu, Metodikos 32 punktu, nurodo, jog išorinis vertinimas yra tęstinis procesas, kuris baigiasi galutinių išvadų teikimu SKVC, ir viso šio proceso metu ekspertai susipažįsta su kiekvienu iš Aprašo 13 punkte nurodytų šaltinių bei juos analizuoja. Teisės aktai reglamentuoja terminus, kuriais ekspertams turi būti pateikti kai kurie iš Apraše nurodytų išorinio vertinimo šaltinių, tačiau nereglamentuoja ir negali reglamentuoti terminų, kuriais ekspertų grupė susipažįsta su vertinimo šaltiniuose esančia informacija ir ją vertina. 2011 m. gruodžio 30 d. SKVC elektroniniu paštu buvo teiktas MOSTA dokumentas „Vilniaus pedagoginio universiteto realiųjų išteklių atitikties minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams rezultatai”, kuris elektroniniu laišku kartu su savianalizės suvestine buvo pateiktas ekspertų grupei. Dokumentas „Vilniaus pedagoginio universiteto realiųjų išteklių atitikties minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams rezultatai” laikytinas vienu iš Aprašo 13 punkte nurodytų išorinio vertinimo šaltinių. Pažymi, jog ekspertų grupei yra pateikiami realiųjų išteklių vertinimo rezultatai, o ne sprendimas dėl realiųjų išteklių įvertinimo. Šiuo metu SKVC, gavęs MOSTA dokumentą „Vilniaus pedagoginio universiteto realiųjų išteklių atitikties minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams rezultatai”, neturėjo teisinio pagrindo šio dokumento kvestionuoti ir neteikti jo ekspertų grupei. SKVC buvo supažindinti ir su MOSTA 2012 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. Sp-PI-14/1, kas užtikrino ekspertams teikiamos informacijos visapusiškumą bei efektyvumą. Pabrėžia, jog vertinimas buvo atliktas vienas ir jo rezultatai buvo pateikti SKVC su MOSTA 2011 m. bei 2012 m. birželio 25 d. elektroniniais laiškais ir buvo perduoti ekspertų grupei (atitinkamai 2012 m. kovo 6 d. bei 2012 m. liepos 11 d. elektroniniai laiškai). Pažymi, jog SKVC darbuotojai turi pareigą bendrauti su ekspertais, teisę ir pareigą siūlyti ekspertų grupei tobulinti ekspertų išvadų tekstą ir taip užtikrinti jų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

84Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išnagrinėjo ekspertų parinkimo išoriniam vertinimui atlikti procedūrą. Ekspertų parinkimą išoriniam vertinimui atlikti reglamentuoja Ekspertų atrankos aprašas, Viešųjų pirkimų įstatymas, SKVC Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės, patvirtintos SKVC direktoriaus 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 1-01-37 (nauja redakcija patvirtinta 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 1-01-150) (toliau – ir Taisyklės). Pabrėžia, jog ekspertai, vadovaujantis Ekspertų atrankos apraše numatytais kriterijais, yra įtraukiami į ekspertų sąvadą. Ekspertų atrankos aprašas nenumato, kad vienintelis dokumentas, įrodantis eksperto atitiktį Ekspertų atrankos aprašo iškeltiems reikalavimams, yra gyvenimo aprašymas. Tokiais dokumentais gali būti viešai prieinama informacija, kitų asmenų rekomendacijos bei siūlymai, kitokio pobūdžio dokumentai, leidžiantys daryti išvadas apie eksperto atitiktį Ekspertų atrankos aprašo 7 punkte iškeltiems reikalavimams. Be to, SKVC turi vidines procedūras, užtikrinančias kvalifikuotų ekspertų atrinkimą: atrinkti kandidatai viešiesiems pirkimams pirmiausiai aptariami SKVC vidinėje darbo grupėje, kurią sudaro SKVC direktorius bei direktoriaus pavaduotoja, Institucinio vertinimo skyriaus darbuotojai. Kiekvieno kandidato kvalifikacija aptariama ir tada atliekamos viešųjų pirkimų procedūros.

85Pabrėžia, jog, atsiradus poreikiui atlikti konkrečios aukštosios mokyklos arba studijų programos vertinimą, ekspertai į konkrečias ekspertų grupes yra atrenkami iš ekspertų sąvado vadovaujantis Viešųjų pirkimo įstatymo ir Taisyklių nuostatomis, t. y. apklausos būdu. Viešųjų pirkimo įstatymo 10 straipsnis nedaro išlygos ekspertų pirkimams ir teismo konstatavimas, esą SKVC neturėjo atlikti viešųjų pirkimų, o turėjo vadovautis tik Ekspertų atrankos aprašu, prieštarauja imperatyvioms Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatomis. Pabrėžia, jog ekspertų kvalifikacija nebuvo tikrinta viešųjų pirkimų prasme vadovaujantis Taisyklių 62.12 punktu, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad ekspertų kvalifikacija nebuvo tikrinta vadovaujantis Ekspertų atrankos aprašo nuostatomis, įtraukiant juos į ekspertų sąvadą. Be to, pažymi, jog klausimai, susiję su viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės taikymu, nėra šios bylos dalykas.

86Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo teisės aktų nuostatas, suteikiančias teisę aukštajai mokyklai teikti pastabas dėl vertinimui pasitelktų ekspertų grupių sudėties. Pažymi, jog aukštajai mokyklai yra sudaroma galimybė susipažinti ne tik su ekspertų grupės sudėtimi, bet ir jų kvalifikaciją pagrindžiančiais ekspertų gyvenimo aprašymais. Dėl šių priežasčių pareiškėjo pozicija, kad kvalifikacija buvo suabejota tik teisminio ginčo nagrinėjimo metu, turėtų būti vertinama kritiškai.

87Pažymi, jog Valstybinės kalbos įstatymo nuostatos yra taikomos tik Lietuvos Respublikoje veikiančioms institucijoms, įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms. Tuo tarpu ekspertų grupė nepatenka į reguliavimo sritį, o tarp ekspertų grupės ir SKVC sudaryta sutartis nekeičia grupės statuso. Pabrėžia, jog individualus administracinis aktas – SKVC galutinės ekspertų vertinimo išvados – pareiškėjui buvo pateiktas valstybine kalba.

88Atsakovas pažymi, kad teismas neprašė pateikti dokumentų, patvirtinančių Vertinimo komisijos anglų kalbos žinių lygį. Nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis teismas konstatavo, kad būtent įgudusio vartotojo lygis (C2) užtikrins, kad Vertinimo komisija galės visapusiškai susipažinti ir įvertinti išorinio vertinimo išvadas.

89Pabrėžia, jog 2012 m. ENQA ekspertai atliko SKVC veiklos atitikimo ESG vertinimą. Viena iš ekspertų vertintų sričių buvo SKVC nepriklausomumas ir ji buvo įvertinta teigiama.

90Pareiškėjas Lietuvos edukologijos universitetas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. III, b. l. 100-107) prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą, apeliacinį skundą atmesti.

91Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog SKVC teiginys, kad Universitetas nereiškė pastabų ar pageidavimų dėl ekspertų grupės sudėties, yra nepagrįstas.

92Pabrėžia, jog apie ekspertų mokymus byloje informacijos nėra, t. y. nenurodoma, kada, kur ir kokiu būdu buvo vykdomi ekspertų apmokymai, taip pat nėra aišku, kokia apimtimi, kokiu būdu ir su kokiais nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais mokslą ir studijas, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo procedūras, ekspertai buvo supažindinti. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nacionaliniai teisės aktai buvo išversti į anglų kalbą ir tinkamai pateikti ekspertams.

93Pareiškėjas dėl išorinio vertinimo apimties pažymi, jog analizuojant Metodikos 32 punkte įtvirtintą nuostatą galima daryti išvadą, kad minėtame punkte įtvirtintas ne mažesnis kaip vieno mėnesio terminas iki vizito į aukštąją mokyklą įgaliotai institucijai pateikti ekspertams savianalizės suvestinę ir aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo rezultatus yra nustatytas tam, kad ekspertų grupė galėtų tinkamai, laiku susipažinti su pateiktais dokumentais ir pasiruošti vizitui į aukštąją mokyklą. Minėti dokumentai yra sudėtingi ir pakankamai didelės apimties. Taigi jeigu šie dokumentai ekspertams būtų pateikiami po vizito į aukštąją mokyklą būtų pažeistas Metodikos 32 punktas. Kita vertus, nors teisės aktuose ir nėra reglamentuota, kada ekspertai turėtų susipažinti su Aprašo 13 punkte nurodytais dokumentais, tačiau logiškai sektų, kad Metodikos 32 punkto įtvirtinta nuostata siekiama, jog ekspertai ne tik ne vėliau kaip prieš mėnesį iki vizito į aukštąją mokyklą gautų pirmais minėtus dokumentus, bet ir su jais susipažintų iki numatyto vizito. Priešingu atveju ekspertų vizitas į aukštąją mokyklą nebūtų optimalus.

94Pabrėžia, jog MOSTA atliko Universiteto realiųjų išteklių vertinimą ir 2012 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-IR-14/12, kuriuo Universiteto realieji ištekliai buvo įvertinti teigiamai. Ekspertų grupė Universitete lankėsi 2012 m. balandžio 24–26 d., jų išvados gautos 2012 m. gegužės 23 d. Taigi datų skirtumas rodo, jog ekspertai negalėjo veikos atitikties vertinimo metu atsižvelgti į Universiteto realiųjų išteklių įvertinimą.

95Pareiškėjas dėl 2011 m. gruodžio 30 d. jam elektroniniu paštu pateikto MOSTA dokumento „Vilniaus pedagoginio universiteto realiųjų išteklių atitikties minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams rezultatai”, kuris 2012 m. kovo 6 d. elektroniniu laišku kartu su savianalizės suvestine buvo pateiktas ekspertų grupei, nurodo, jog kvestionuotina šio dokumento teisinė galia. SKVC nepateikia duomenų, jog šis dokumentas yra oficialiai patvirtintas. Be to, Universitetas nebuvo supažindintas su minėtu dokumentu, jo negalima tapatinti su realiųjų išteklių vertinimo rezultatais. Pažymi, jog Universiteto realieji ištekliai buvo vertinti tik kartą ir buvo priimtas vienintelis ir galutinis MOSTA 2012 m, birželio 22 d. sprendimas Nr. Sp-IR-14/12, kuriuo Universiteto realieji ištekliai buvo įvertinti teigiamai ir su kuriuo turėjo būti supažindinta ekspertų grupė. Pabrėžia, kad Universiteto veiklos vertinimo išvados įvadinės dalies 3 punkte yra nurodyta, kad ekspertai papildomai buvo supažindinti su MOSTA atlikto aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo rezultatais ir 2012 m. birželio 22 d. vertinimo sprendimu. Įrašo apie tai, jog ekspertai būtų supažindinti su „Vilniaus pedagoginio universiteto realiųjų išteklių atitikties minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams rezultatais”, šiame dokumente nėra. Pareiškėjas nurodo, jog byloje nėra duomenų, kaip ir kokiu būdu ekspertų grupei buvo pateikti MOSTA realiųjų išteklių įvertinimo rezultatai. Informavimas elektroniniu laišku apie MOSTA 2012 m. birželio 22 d. sprendimą nepatvirtina fakto, kad ekspertai buvo supažindinti su pačiais realiųjų išteklių įvertinimo rezultatais.

96Pareiškėjo teigimu, ekspertų grupės vertinimo išvados neatitiko Metodikos 44 punkto reikalavimų, nes Metodikoje ir Apraše nurodyti šaltiniai turi vienodą teisinę galią ir visi šie šaltiniai turi būti naudojami grindžiant ekspertų grupės vertinimo išvadas ir siūlymus, dėl šios priežasties formuluojant atitinkamas išvadas turėjo būti remiamasi realiųjų išteklių įvertinimo rezultatais. Be to, vertinant Universiteto veiklą ir rengiant išvadas buvo pažeisti visuminio požiūrio principai ir objektyvumo principai, įtvirtinti Metodikos 5.3, 25.1 punktuose.

97Pažymi, jog Universiteto vertinimo išvadose yra įvardinti tik ekspertų grupės nariai, kurie šias išvadas rengė ir pasirašė. SKVC darbuotojas į ekspertų grupę nebuvo įtrauktas. Universiteto vertinimo išvados yra oficialus dokumentas, todėl įvairių pakeitimų, papildymų atlikimas asmenų, neįtrauktų į ekspertų grupę, vertinusią Universitetą ar neįgaliotų veikti ekspertų vardu, galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas dokumento pakeitimas.

98Pareiškėjas pažymi, kad Universiteto pareiga yra laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų atrinkti ekspertus bei tinkamai organizuoti jų darbą. SKVC nepateikė įrodymų apie vidines procedūras, užtikrinančias kvalifikuotų ekspertų atrinkimą, be to, buvo atsisakyta pateikti ir viešųjų pirkimų dokumentus. SKVC taip pat nepateikė duomenų, kad ekspertai, vertinę Universitetą, buvo įtraukti į ekspertų sąvadą.

99Pareiškėjas pabrėžia, kad ekspertų išvadų projektas jam buvo pateiktas anglų kalba 2012 m. gegužės 23 d. SKVC elektroniniu laišku. Remiasi Valstybinės kalbos įstatymo 4, 5 straipsniais ir nurodo, jog SKVC yra Lietuvos Respublikoje veikianti įstaiga, jai taikomi Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimai. Be to, buvo pažeistas Metodikos 47 punktas. Pareiškėjas pasinaudojo teise pateikti savo pastabas ir (ar) pasiūlymus anglų kalba ir pretenzijų dėl ekspertų sudaryto dokumento kalbos SKVC nepateikė, tačiau tai nepaneigia SKVC įtvirtintos pareigos dokumentus pateikti valstybine kalba.

100Pažymi, jog su ekspertų išvadomis anglų kalba galėjo susipažinti ir Vertinimo komisijos nariai. Byloje nustatyta, kad ekspertų išvadų vertimas SKVC buvo perduotas 2012 m. liepos 23 d., tuo tarpu galutinis SKVC sprendimas Nr. IV2-4 dėl Universiteto veiklos įvertinimo buvo priimtas tik 2012 m. liepos 25 d. Tai pareiškėjui kelia abejones, ar visi minėtos komisijos nariai galėjo pakankamai gerai suprasti ir įsigilinti į ekspertų išvadų turinį.

101Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. III, b. l. 109-112) prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

102Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog atsakovas su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais sutinka.

103Papildomai atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-1280 buvo sudaryta Komisija. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. V-1280 nebuvo pripažintas neteisėtu ir (ar) nepagrįstu, nėra pagrindo manyti, kad šiuo įsakymu sudaryta Komisija yra netinkamos sudėties.

104Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis spėjimais, jis nenurodė, kokias procedūras, taisykles, kokius teisės aktus pažeidė teisėtai sudaryta Komisija. Teismas neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir neįvertino tos aplinkybės, kad ne visi Komisijos nariai, kurie dirba Švietimo ir mokslo ministerijoje, dalyvavo posėdyje svarstant Universiteto skundą ir priimant dėl to sprendimą.

105Pabrėžia, jog viešai dėstyti savo požiūrį arba savo nuomonę gali kiekvienas asmuo, tačiau tai nereiškia, kad toks asmuo gali priversti visą Komisiją, į kurios sudėtį įėjo ir asmenys, nedirbantys Švietimo ir mokslo ministerijoje, priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Kita vertus, Švietimo ir mokslo ministerija neatlieka aukštųjų mokyklų vertinimo, tokių funkcijų taip pat neatlieka Švietimo ir mokslo ministras ar Švietimo ir mokslo viceministrė, kurie konferencijos metu dėstė ekspertų, vertinusių aukštąsias mokyklas, išvadas apie šių mokyklų veiklą.

106Teisėjų kolegija

konstatuoja:

107IV.

108Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

109Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Studijų kokybės vertinimo centro 2012 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. IV2-4, Komisijos Lietuvos edukologijos universiteto 2012 m. rugpjūčio 10 d. skundui Nr. 24-R4-1287 dėl 2012 m. liepos 25 d. Studijų kokybės vertinimo centro sprendimo Nr. IV2-4 „Dėl aukštosios mokyklos veiklos įvertinimo nagrinėti“ 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimo bei Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V-1280 teisėtumo ir pagrįstumo.

110Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. V-1280 nutraukė bei panaikino Studijų kokybės vertinimo centro 2012 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. IV2-4 ir Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-1280 sudarytos Komisijos Universiteto 2012 m. rugpjūčio 10 d. skundui Nr. 24-R4-1287 dėl 2012 m. liepos 25 d. Studijų kokybės vertinimo centro sprendimo Nr. IV2-4 „Dėl aukštosios mokyklos veiklos įvertinimo nagrinėti“ 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą.

111Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai atskleidė administracinės bylos aplinkybes, taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius aktus.

112Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ginčijami aktai yra priimti atlikus Lietuvos edukologijos universiteto veiklos išorinį vertinimą, į proceso šalių pateiktus argumentus, pažymi, jog šiuo atveju yra tikslinga pirmiausiai atskleisti ginčo teisiniams santykiams taikytiną teisinį reguliavimą, susijusį su aukštųjų mokyklų veiklos išorinio vertinimo procesu.

113Šiuo aspektu visų pirma pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2012 m. gegužės 8 d. redakcija) (toliau – ir Mokslo ir studijų įstatymas) 7 straipsnio 1 dalis, numato, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve.

114Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, kad aukštosios mokyklos (ir valstybinės, ir nevalstybinės) pagal Konstituciją ne tik naudojasi autonomija, bet ir vykdo svarbią socialinę funkciją – teikia aukštąjį išsilavinimą (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimą). Aukštųjų mokyklų misija rengti aukštąjį išsilavinimą įgijusius įvairių sričių specialistus, atitinkančius visuomenės ir valstybės poreikius, suponuoja aukštųjų mokyklų atsakomybę už tai, kad studijuojantiems asmenims būtų suteiktas kokybiškas, visuomenės ir valstybės poreikius atitinkantis išsilavinimas (žr. Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog nustatant aukštojo mokslo finansavimo modelį ir teisės aktais reguliuojant su tuo susijusius santykius, būtina atsižvelgti į tai, kad valstybės nustatytus kokybės standartus atitinkantį aukštąjį išsilavinimą gali suteikti aukštosios mokyklos, turinčios aukštos kvalifikacijos dėstytojus, reikiamą mokymo bazę, būtiną infrastruktūrą ir pan. (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimą). Pastebėtina, jog šiuos išaiškinimus pagrindžia ir Mokslo ir studijų įstatymo preambulėje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos mokslo ir studijų politika inter alia laiduoja mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą ir sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo, rūpinasi mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę.

115Kita vertus, pastebėtina, jog Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams (Mokslo ir studijų įstatymo 7 str. 1 d.). Aukštoji mokykla privalo, be kita ko, informuoti steigėjus, juridinio asmens dalyvius ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, valstybės skirtų lėšų naudojimą, o valstybinės aukštosios mokyklos – ir apie savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą; savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo rezultatus; laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai (Mokslo ir studijų įstatymo 7 str. 3 d.).

116Aukštosios mokyklos atskaitomybė taip pat vykdoma per priežiūrą, kuri apima švietimo ir mokslo prieinamumo ir kokybės stebėseną, aukštųjų mokyklų, mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų konsultavimą, prevencinių priemonių vykdymą, aukštųjų mokyklų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones. Valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos įstatymais ir kitais teisės aktais įgaliotos institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka (Mokslo ir studijų įstatymo 7 str. 4 d.).

117Pažymėtina, jog Mokslo ir studijų įstatymo 40 straipsnis detalizuoja mokslo ir studijų kokybės užtikrinimą. Nurodyto straipsnio 1 dalis numato, jog mokslo ir studijų institucijos atsako už mokslo (meno) veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę. Jos turi viešai skelbti savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėti mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą. Mokslo (meno) veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per mokslo ir studijų institucijų vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą (Mokslo ir studijų įstatymo 40 str. 2 d.). Išorinio įvertinimo paskirtis – remiantis išorinio vertinimo išvadomis nustatyti mokslo ir studijų institucijų veiklos kokybę, teikti rekomendacijas gerinti jų kokybę, ugdyti mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo kultūrą (Mokslo ir studijų įstatymo 40 str. 3 d.). Tokiu vertinimu iš esmės siekiama Mokslo ir studijų įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatyto tikslo, t. y. kad mokslo ir studijų institucijų veikla būtų nuolat tobulinama, atsižvelgiant į savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas.

118Mokslo ir studijų institucijų veiklos išorinį vertinimą detalizuoja Mokslo ir studijų įstatymo 43 straipsnis. Nurodyto straipsnio 1 dalis numato, jog aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybei gerinti ir atskaitomybei įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija kas šešeri metai inicijuoja jų veiklos išorinį vertinimą, įtraukdama ekspertus iš užsienio valstybių. Aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinis vertinimas apima visas jų statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytas veiklos sritis ir remiasi veiklos atitikties statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytai misijai, mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui, studijų rezultatų vertinimo atitikties nustatytiems reikalavimams, akademinės etikos ir procedūrų reikalavimų vykdymo ir valstybės lėšų naudojimo veiksmingumo kriterijais.

119Detaliai aukštųjų mokyklų veiklos išorinį vertinimą reglamentuoja Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1317 (2012 m. birželio 8 d. redakcija) (toliau – ir Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašas). Pagal Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo 9 punktą išorinis aukštosios mokyklos vertinimas apima realiųjų išteklių vertinimą ir veiklos atitikties vertinimą.

120Realiųjų aukštųjų mokyklų išteklių vertinimas suprantamas kaip aukštųjų mokyklų realiųjų (materialinių ir žmogiškųjų) išteklių atitikties vertinimas minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams (Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo 6.1 p.). Tuo tarpu veiklos atitikties vertinimas suvokiamas kaip aukštosios mokyklos statute (įstatuose, nuostatuose) nurodytos veiklos atitikties vertinimas teisės aktų nustatytiems reikalavimams, Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatoms (Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo 6.2 p.).

121Aukštųjų mokyklų išorinį veiklos vertinimą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija (Mokslo ir studijų įstatymo 43 str. 2 d.). Realiųjų išteklių vertinimą ir veiklos atitikties vertinimą gali atlikti skirtingos įgaliotos institucijos, tokiu atveju sprendimą dėl aukštosios mokyklos įvertinimo priima veiklos atitikties vertinimą atliekanti įgaliota institucija (Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo 9 p.).

122Pastebėtina, jog aukštosios mokyklos veiklos vertinimą detaliai reguliuoja Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodika, patvirtinta Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-01-135 (toliau – ir Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodika), tuo tarpu aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimą detaliai reguliuoja Aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1170 (toliau – ir Aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo metodika).

123Pasisakant dėl aukštosios mokyklos vertinimo pažymėtina, jog, atlikus realiųjų išteklių vertinimą, o vėliau ir veiklos atitikties vertinimą, priimamas galutinis teigiamas ar neigiamas sprendimas dėl aukštosios mokyklos įvertinimo, kuris ir sukelia aukštajai mokyklai realias teisines pasekmes (Mokslo ir studijų įstatymo 44 str. 3 d., Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo 20, 24 p.). Teigiamai įvertinama aukštoji mokykla, atitinkanti visas šias sąlygas: 21.1 aukštoji mokykla laikosi išorinio vertinimo procedūrų – laiku ir tinkamai pateikia duomenis, sudaro sąlygas vertinti; 21.2 aukštosios mokyklos realieji ištekliai įvertinti teigiamai; 21.3 atliekant veiklos atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimą aukštojoje mokykloje nenustatoma esminių trūkumų ir visos jos vertinamosios sritys įvertinamos teigiamai (Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo 21 p.). Neigiamai įvertinama aukštoji mokykla, neatitinkanti bent vienos 21 punkte nurodytų sąlygų (Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo 211 p.).

124Taigi iš nurodytų Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo nuostatų matyti, kad turi būti visos komuliatyvios sąlygos siekiant, kad aukštosios mokyklos veikla būtų įvertinta teigiamai ir nesant bent vienos iš sąlygų veikla vertinama neigiamai.

125Nurodytas vertinimas yra reikšmingas tuo, kad gauti aukštųjų mokyklų veiklos išorinio vertinimo rezultatai lemia tolimesnę aukštosios mokyklos veiklą bei turi įtakos jos akreditacijai. Tiek Mokslo ir studijų įstatymo 43 straipsnio 3 dalis, tiek Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo 24 punktas įtvirtina, jog aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, ne vėliau kaip per dvejus metus Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja pakartotinį veiklos vertinimą. Jeigu pakartotinio vertinimo metu aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, ne vėliau kaip per vieną mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija priima sprendimą dėl išduoto leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo.

126Be to, remiantis išorinio vertinimo išvadomis aukštoji mokykla yra reguliariai akredituojama (Mokslo ir studijų įstatymo 44 str. 1 d.). Aukštųjų mokyklų akreditavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. rugsėjo 22 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1317 (2012 m. birželio 8 d. redakcija) (toliau – ir Akreditavimo tvarkos aprašas), 7 punktas įtvirtina, jog aukštąją mokyklą išorinio vertinimo metu įvertinus teigiamai, ji akredituojama šešeriems metams, o neigiamo įvertinimo atveju ji akredituojama trejiems metams. Taigi aukštųjų mokyklų vertinimo procedūra, be kita ko, nulemia jų tolesnės veiklos galimybes.

127Atsižvelgęs į nurodytas aukštosios mokyklos išorinio vertinimo sukeliamas teisines pasekmes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia procedūra turi būti atliekama pagal itin kruopščiai nustatytus objektyvius kriterijus ir laikantis griežtos vertinimo tvarkos, kuri užtikrintų objektyvių, realią padėtį atspindinčių išorinio vertinimo rezultatų gavimą. Toks vertinimas sukelia rimtas pasekmes aukštosios mokyklos veiklai, todėl jam keltini itin aukšti standartai. Tokio pobūdžio aukštųjų mokyklų vertinimas, skirtas užtikrinti jų veiklos kokybę, kartu negali pažeisti aukštųjų mokyklų teisių ir nustatyti joms neįmanomų ar akivaizdžiai neproporcingų reikalavimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I442-14/2013).

128Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas panaikindamas administracinėje byloje skundžiamus aktus dėl aukštosios mokyklos veiklos išorinio vertinimo jų neteisėtumą siejo su padarytais esminiais procedūriniais pažeidimais jų priėmimo procedūroje.

129Teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi esminės įtakos sprendimo pagrįstumui, paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes, yra sprendžiama, ar padaryti pažeidimai vis dėlto buvo esminiai ar ne (ABTĮ 57 str. 6 d.).

130Atitinkamai, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo pateiktame skunde buvo nurodytas keletas pažeidimų dėl atlikto aukštosios mokyklos veiklos išorinio vertinimo, pirmosios instancijos teismas atskirai dėl jų pateikė savo išvadas, teisėjų kolegija taip pat atskirai pasisako dėl pareiškėjo nurodytų vertinimo metu padarytų pažeidimų ir pirmosios instancijos teismo išvadų padarytų dėl jų. Vėliau nustačius ir konstatavus padarytus atitinkamus procedūrinius pažeidimus turi būti sprendžiama, ar šie pažeidimai buvo esminiai, ar jie galėjo nulemti (turėti esminės įtakos) byloje skundžiamų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą.

131Teisėjų kolegija taip pat šiuo atveju vadovaujasi ABTĮ 136 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 str. 2 d.).

132Dėl veiklos atitikties vertinimo laikotarpio

133Pirmiausiai pažymėtina, jog pareiškėjas skundžiamų aktų neteisėtumą siejo su tuo, kad, jo teigimu, ekspertai Lietuvos edukologijos universiteto veiklos atitiktį turėjo vertinti laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2010 metų ir neturėjo būti atsižvelgiama į 2011 metus. Pareiškėjas veiklos atitikties vertinimo periodą ginčijo iš esmės dėl to, jog 2011 metų laikotarpis lėmė neigiamą jo vertinimą.

134Pirmosios instancijos teismas su šiuo pareiškėjo vertinimu nesutiko ir pabrėžė, jog teisės aktuose nėra kategoriškai nustatoma, jog realiųjų išteklių vertinimas, savianalizė bei veiklos atitikties vertinimas turi būti atliekamas už tą patį laikotarpį arba kad veiklos vertinimo periodas turi būtinai sutapti su realiųjų išteklių vertinimo laikotarpiu. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad išsamesnė 2011 metų savianalizė ar 2011 metų realiųjų išteklių vertinimas būtų pakeitę ekspertų išvadų ir paneigtų ekspertų nustatytas aplinkybes.

135Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai iš esmės pritaria.

136Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1170, kuriuo patvirtinta Aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo metodika, 2.4 punktas numato, kad atliekant 2011 metų aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimą naudojami duomenys už 2008, 2009 ir 2010 metus, išskyrus metodikos 8.9 ir 11.3 punktus, pagal kuriuos vertinimas atliekamas naudojant duomenis nuo 2009 metų, tuo tarpu pagal 2.5 punktą aukštosios mokyklos realiųjų išteklių stebėsenai ir vertinimui reikiamus duomenis už 2011 metus pateikia iki 2012 m. balandžio 23 d. metodikos 20 punkto nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I442-14/2013 pripažino, kad nurodyto įsakymo 2.4, 2.5 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nes įsakymo 2.4 ir 2.5 punktais įtvirtinta situacija, jog aukštųjų mokyklų realieji ištekliai vertinami pagal duomenis, kurių atsiradimo metu dar nebuvo nustatyti jų vertinimo pagrindai, nėra suderinama su paminėtų principų turiniu. Teismo teigimu, tokiu reguliavimu pažeidžiami aukštųjų mokyklų teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai, joms nesudaroma galimybė žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, kad galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus. Be to, tokiu teisiniu reguliavimu, koks yra įtvirtintas ginčijamuose įsakymo 2.4 ir 2.5 punktuose, gali būti sukuriamos ir prielaidos aukštųjų mokyklų tarpusavio diskriminacijai tuo atveju, jei tam tikrų kriterijų pritaikymas, vertinant ankstesnių metų duomenis, vienoms aukštosioms mokykloms būtų palankesnis nei kitoms.

137Teisėjų kolegija pastebi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo realieji ištekliai buvo įvertinti teigiamai (t. I, b. l. 44-50) ir jo teisių pažeidimas nėra siejamas su realiųjų išteklių vertinimu, todėl nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, juo atitinkamų nuostatų pripažinimas prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui, šios bylos nagrinėjimo stadijoje tiesioginės įtakos neturi.

138Toliau vertinant analizuojamą situaciją pažymėtina, jog pagal Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos (2010 m. spalio 31 d. redakcija) 3 punktą aukštųjų mokyklų išorinio veiklos vertinimas remiasi aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo rezultatais, tikslinio vertinimo rezultatais, savianalizės suvestine, kitais aukštosios mokyklos dokumentais, vizito į aukštąją mokyklą metu gautais duomenimis, ankstesnio vertinimo išvadomis bei rekomendacijomis ir duomenimis apie rekomendacijų įgyvendinimo eigą ir rezultatus, taip pat kita informacija apie aukštosios mokyklos veiklą.

139Taigi vienas iš vertinimui atlikti reikšmingų dokumentų yra savianalizės suvestinė. Pagal Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 12 punktą būtent aukštoji mokykla atsako už savianalizės atlikimą ir savianalizės suvestinės parengimą. Savianalizės suvestinė turi atskleisti aukštosios mokyklos gebėjimą analizuoti ir kritiškai vertinti savo veiklą bei numatyti jos tobulinimo perspektyvą. Savianalizės suvestinėje pateikiami teiginiai turi būti pagrindžiami kiekybiniais ir kokybiniais įrodymais. Joje turėtų būti tikslingai pateikta išoriniam vertinimui reikalinga informacija (Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 15 p.). Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 17 punktas numato, kad savianalizės suvestinėje pateikiami paskutinių šešerių metų duomenys. Jei organizuojamas pakartotinis vertinimas, savianalizės suvestinėje pateikiami paskutinių dvejų metų duomenys. Jei aukštoji mokykla veiklą vykdo trumpiau, pateikiami viso aukštosios mokyklos veiklos laikotarpio duomenys.

140Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, susijusį su aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimu ir veiklos vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teisės aktai eksplicitiškai nenumato, kad realiųjų išteklių ir veiklos vertinimo laikotarpis iš esmės visada turi sutapti. Teisės normose nėra kategoriškai nustatoma, jog realiųjų išteklių vertinimas, savianalizė bei veiklos atitikties vertinimas turi būti atliekamas už tą patį laikotarpį arba kad veiklos vertinimo periodas turi būtinai sutapti su realiųjų išteklių vertinimo laikotarpiu. Priešingai, įtvirtintas reguliavimas lemia, kad vertimo laikotarpiai gali ir nesutapti (Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 17 p., Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1170, kuriuo patvirtinta Aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo metodika, 2.4, 2.5 p.). Teisės aktuose yra tik reikalaujama išorinio vertinimo atlikimo metu atsižvelgti į teisės aktuose įvardintus dokumentus, kuriais remiantis turi būti atliekamas vertinimas.

141Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog Studijų kokybės vertinimo centras elektroniniu laišku 2012 m. vasario 3 d. nustatė Lietuvos edukologijos universitetui terminą iki 2012 m. vasario 15 d. pateikti savianalizę, nenurodydamas konkrečių reikalavimų ar laikotarpio, už kurį dokumentas turi būti parengtas (t. I, b. l. 154). Kita vertus, pastebėtina, jog savianalizės terminas kyla iš Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 17 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, taigi jis turėjo būti žinomas ir pareiškėjui. Pareiškėjo prievolė buvo pateikti jo parengtą savianalizę, kurią rengiant, be kita ko, turėjo būti atsižvelgta ir į Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 17 punkte numatytą reguliavimą. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 17 punktu, Lietuvos edukologijos universitetas turėjo rengti 2006–2011 metų savianalizę. Taigi nėra pagrindo teigti, kad savianalizė neturėjo būti rengiama už 2011 metus, nes taip iš esmės būtų paneigtas Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 17 punkte numatytas įpareigojimas.

142Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju Lietuvos edukologijos universiteto parengta savianalizė apėmė laikotarpį nuo 2006 metų iki 2010 metų, skyrių pabaigose pridedant paaiškinimus apie 2011 metais įgyvendintas priemones. Taigi Lietuvos edukologijos universiteto savianalizė iš dalies apima ir 2011 metų informaciją (t. II, b. l. 1-31). Teisėjų kolegija taip pat sutinka su tuo, kad tikslesnis ir tinkamesnis aukštosios mokyklos vertinimas būtų atliktas tokiu atveju, jei šie dokumentai būtų pateikiami to paties laikotarpio, todėl Studijų kokybės vertinimo centras turėjo reikalauti, jog Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktas realiųjų išteklių vertinimo terminas apimtų ir 2011 metus (t. I, b. l. 44), o savianalizė būtų pateikta aiškiai nepažeidžiant Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 17 punkto nustatyto termino. Kita vertus, kaip nurodyta, savianalizė iš dalies apima ir 2011 metus.

143Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad šie realiųjų išteklių vertinimo ir savianalizės periodų skirtumai yra esminiai, dėl kurių galėjo būti priimti neteisingi sprendimai. Pareiškėjas veiklos atitikties vertinimo periodą ginčijo tik dėl to, jog 2011 metų laikotarpis lėmė neigiamą jo vertinimą, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, pagrįstų argumentų, kad išsamesnė 2011 metų savianalizė ar 2011 metų realiųjų išteklių vertinimas būtų pakeitę ekspertų išvadas ir paneigtų ekspertų nustatytas aplinkybes.

144Be to, pastebėtina, jog pareiškėjo veikla buvo įvertinta neigiamai iš esmės dėl to, kad neigiamai buvo įvertinta pareiškėjo strateginio valdymo sritis. Vienas iš esminių nustatytų pažeidimų buvo tai, kad pareiškėjo strateginis planas galiojo tik iki 2010 metų, o naujasis planas nebuvo patvirtintas (t. I, b. l. 51-52, 64-78). Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrįstų argumentų, kad atliekant išsamesnę 2011 metų savianalizę būtų paneigti ar kitaip įvertinti nustatyti veiklos trūkumai, susiję su strateginio valdymo sritimi. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pastebėjimus ir komentarus dėl neigiamai įvertintos jo strateginio valdymo srities (t. I, b. l. 79-84).

145Atitinkamai, atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes negalima daryti išvados, kad Lietuvos edukologijos universiteto veiklos atitiktis turėjo būti vertinta tik laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2010 metų ir neturėjo būti atsižvelgiama į 2011 metus. Nėra pagrindo teigti, kad nepagrįstai buvo atsižvelgiama į 2011 metus atliekant veiklos vertinimą ir šiuo aspektu buvo pažeistos Lietuvos edukologijos universiteto teisės ir (ar) teisėti interesai.

146Dėl išorinio vertinimo apimties

147Ginčydamas ekspertų išvadų, kuriomis Lietuvos edukologijos universiteto veiklos atitiktis buvo įvertinta neigiamai, pagrįstumą, pareiškėjas pažymi, jog šios išvados buvo priimtos nepagrįstai nesivadovaujant Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtu jo realiųjų išteklių įvertinimu.

148Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė nurodytiems pareiškėjo argumentams, taip pat pabrėžė, jog ekspertai Lietuvos edukologijos universitete lankėsi 2012 m. balandžio 24–26 d., jų išvados gautos 2012 m. gegužės 23 d., o Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro sprendimas Nr. Sp-PI-14/12 buvo priimtas 2012 m. birželio 22 d. Teismo vertinimu, datų skirtumas rodo, jog ekspertai negalėjo Lietuvos edukologijos universiteto veiklos atitikties vertinimo metu atsižvelgti į sprendimą dėl Lietuvos edukologijos universiteto realiųjų išteklių įvertinimo.

149Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria iš dalies.

150Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog atlikdami aukštosios mokyklos išorinį vertinimą ekspertai vadovaujasi, be kita ko, objektyvumo principu, įpareigojančiu juos sąžiningai siekti vertinimo tikslų ir objektyviai atlikti aukštosios mokyklos vertinimą. Ekspertas, išreikšdamas savo nuomonę, formuluodamas išvadas ir priimdamas sprendimus, turi remtis faktais, tikslia informacija, taip pat savo kompetencija (Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 25.1 p.). Manytina šis principas gali būti siejamas su reikalavimu, kad ekspertų grupės vertinimo išvados ir siūlymai būtų argumentuoti, pagrįsti realiųjų išteklių vertinimo rezultatais, savianalizės suvestinės, kitų aukštosios mokyklos pateiktų dokumentų duomenimis, vizito metu surinkta informacija, kitais oficialiais šaltiniais (Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 44 p., Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo 13 p.).

151Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodika taip pat reguliuoja pasirengimą vertinimui. Rengiantis vertinimui įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Studijų kokybės vertinimo centras) ekspertams pateikia savianalizės suvestinę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki vizito į aukštąją mokyklą. Kartu su suvestine ekspertams pateikiami aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo rezultatai. Prieš vizitą ekspertai gali būti supažindinami ir su bendruomenės narių nuomone apie aukštosios mokyklos veiklą (Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 32 p.). Pagal Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 36 punktą vizito metu susitikimai vyksta su aukštosios mokyklos administracija, savianalizės rengimo grupe, dėstytojais, studentais, absolventais ir socialiniais partneriais. Vizito metu ekspertai turi atlikti aukštosios mokyklos infrastruktūros apžiūrą, susipažinti su vertinimui reikalingais dokumentais.

152Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo realieji ištekliai buvo įvertinti ir patvirtinti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2012 m. birželio 22 d. sprendimu, šiuo atveju nėra pateikta duomenų, kad dėl to priimtas dar ir kitas sprendimas (t. I, b. l. 165-168). Atitinkamai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertai vertinimo metu, lankymosi Lietuvos edukologijos universitete metu 2012 m. balandžio 24–26 d., neturėjo paties Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2012 m. birželio 22 d. sprendimo dėl realiųjų išteklių vertinimo.

153Kita vertus, pažymėtina, jog Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2012 m. birželio 22 d. sprendimas dėl realiųjų išteklių vertinimo buvo teigiamas, t. y. pareiškėjo realieji ištekliai buvo įvertinti teigiamai (t. I, b. l. 44-50). Be to, bylos duomenys liudija, kad realiųjų išteklių vertinimas buvo atliktas vienas, pirminiai vertinimo rezultatai buvo pateikti ekspertams (t. II, b. l. 122-125), be to, informacija apie kiekvienos realiųjų išteklių srities vertinimą (priimtas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2012 m. birželio 22 d. sprendimas dėl realiųjų išteklių vertinimo) buvo pristatyta lietuvių kalba Lietuvos ekspertams – vertinimo grupės nariams (t. II, b. l. 112),

154Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, t. y. atliekant patį veiklos vertinimą nebuvo visiems ekspertams pateiktas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2012 m. birželio 22 d. sprendimas dėl realiųjų išteklių vertinimo. Tačiau byloje nėra pateikta pagrįstų argumentų, motyvų, leidžiančių teigti, kad šie pažeidimai buvo esminiai. Padaryti pažeidimai iš esmės nėra susiję su nustatytais pareiškėjo veiklos vertinimo trūkumais. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju buvo neigiamai įvertinta pareiškėjo strateginio valdymo sritis ir vienas iš esminių nustatytų pažeidimų buvo tai, kad strateginis universiteto planas galiojo tik iki 2010 metų, o naujasis planas nebuvo patvirtintas, (t. I, b. l. 51-52). Atitinkamai, atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes, tai, kad byloje nėra pateikta pagrįstų duomenų, argumentų, kad Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2012 m. birželio 22 d. sprendimo dėl realiųjų išteklių vertinimo neturėjimas atliekant veiklos vertinimą iš esmės lėmė neigiamai įvertintą strateginio valdymo sritį, negalima daryti išvados, kad nurodytas pažeidimas gali būti vertinamas kaip esminis. Šiuo atveju nėra pateikta duomenų, kad nesant padaryto pažeidimo ar jo padarymas iš esmės lėmė neigiamą Lietuvos edukologijos universiteto išorinį veiklos vertinimą, tokiu aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

155Dėl nurodytų motyvų pripažintina, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas įvardintą konstatuotą pažeidimą vertino kaip esminį, turėjusį lemiamos įtakos ginčijamų sprendimų priėmimui.

156Dėl ekspertų parinkimo

157Pareiškėjas ginčijamų aktų neteisėtumą taip pat siejo su padarytais procedūriniais pažeidimais, atrenkant ekspertus, kurie atliko jo vertinimą.

158Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, sutiko su pareiškėjo pozicija, kad netinkamai buvo atrinkti ekspertai, kurie atliko jo vertinimą. Teismo nuomone, tai, kad ekspertai buvo renkami nenustatant kriterijų ir netikrinant jų kvalifikacijos, galėjo lemti neteisingų ekspertų išvadų priėmimą.

159Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui reikšmingą teisinį reguliavimą, byloje pateiktus įrodymus, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

160Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo 15 punktas numato, kad veiklos atitikties vertinimą atlieka ekspertų grupės, įgaliotos institucijos (nagrinėjamu atveju – Studijų kokybės vertinimo centro) sudarytos pagal iš anksto viešai paskelbtus ekspertų grupės sudarymo principus, kuriuose nustatoma ekspertų grupės sudėtis, kvalifikaciniai reikalavimai ekspertams. Aukštoji mokykla gali argumentuotai siūlyti pakeisti į ekspertų grupę numatytą (numatytus) įtraukti asmenį (asmenis) veiklos vertinimo metodikoje nustatyta tvarka. Į išorinį vertinimą įtraukiami ekspertai iš užsienio valstybių.

161Ekspertų tvarkos aprašas, patvirtintas Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2007 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1-55 (2011 m. lapkričio 19 d. redakcija) (toliau – ir Ekspertų tvarkos aprašas), detalizuoja ekspertų, kuriuos iš Lietuvos ir (ar) užsienio Studijų kokybės vertinimo centras pasitelkia vertinti inter alia aukštųjų mokyklų veiklos kokybę atrankos principus ir eigą (1 p.).

162Kaip jau buvo minėta, nurodytų ekspertų atranką vykdo Studijų kokybės vertinimo centras (Ekspertų tvarkos aprašo 2 p.). Studijų kokybės vertinimo centras ekspertus atrenka remdamasis centro nuolat pildomu ekspertų sąvadu, kuris yra sudaromas vadovaujantis vieša informacija bei siūlymais, kuriuos gali teikti apraše įvardinti subjektai (Ekspertų tvarkos aprašo 3, 4 p.). Į sąvadą įrašomi ekspertai ir asmenys, save siūlantys į ekspertus, turi atitikti Ekspertų tvarkos aprašo 7, 8 arba 9 punktuose nurodytus reikalavimus (Ekspertų tvarkos aprašo 5 p.). Įrašant į sąvadą ekspertus atsižvelgiama į jų kompetenciją, objektyvumą, principingumą, novatoriškumą (Ekspertų tvarkos aprašo 6 p.).

163Ekspertų aprašo III skyrius reguliuoja bendruosius reikalavimus ekspertų atrankai. Ekspertų aprašo 10 punktas numato, kad ekspertų grupių skaičių tai pačiai užduočiai atlikti nustato Studijų kokybės vertinimo centras, atsižvelgęs į užduoties pobūdį. Studijų kokybės vertinimo centras, atsižvelgdamas į užduoties turinį, sudėtingumą ar kitas svarbias aplinkybes, nusprendžia, kiek ekspertų į kiekvieną ekspertų grupę turi būti atrinkta užduočiai atlikti (Ekspertų tvarkos aprašo 11 p.). Pastebėtina, jog pagal Ekspertų aprašo 12 punktą ekspertai konkrečiai užduočiai atlikti atrenkami iš sąvado pagal kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos kiekvienam ekspertų grupės nariui formuluoja Studijų kokybės vertinimo centras, atsižvelgęs į užduoties sudėtingumą.

164Ekspertų aprašo IV skyrius reglamentuoja specialiuosius reikalavimus ekspertų atrankai. Kiek tai susiję su ekspertų atranka būtent aukštųjų mokyklų veiklai vertinti, pažymėtina, jog ekspertų grupė sudaroma iš ne mažiau kaip penkių ekspertų (Ekspertų tvarkos aprašo 20 p.). Ekspertų grupę sudaro ekspertai, dirbantys skirtingose institucijose ir (ar) darbo ir kitais pagrindais su vertinamomis aukštosiomis mokyklomis, jų akademiniais padaliniais nesusiję ekspertai. Ne mažiau kaip du ekspertai turi turėti darbo mokslo ir studijų institucijose ir (ar) aukštojo mokslo kokybės vertinimo patirties (Ekspertų tvarkos aprašo 21 p.). Į ekspertų grupę turi būti įtraukti ekspertai iš užsienio šalių (Ekspertų tvarkos aprašo 22 p.). Ekspertų grupėje turėtų būti bent vienas asmuo iš veiklos pasaulio (Ekspertų tvarkos aprašo 23 p.). Ekspertų grupėje turi būti bent vienas narys, turintis aukštojo mokslo vadybos patirties (Ekspertų tvarkos aprašo 24 p.). Ekspertų grupėje turėtų būti bent vienas studentas (Ekspertų tvarkos aprašo 25 p.).

165Atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą teisėjų kolegija pažymi, kad Ekspertų apraše įtvirtintas teisinis reguliavimas vienareikšmiškai nereikalauja, kad būtų priimtas atskiras administracinis aktas dėl ekspertų grupės sudarymo bei jų kvalifikacijos įvertinimo. Toks reikalavimas expresis verbis taip pat nėra įtvirtintas Ekspertų tvarkos aprašo 12 punkte, numatančiame, kad ekspertai konkrečiai užduočiai atlikti atrenkami iš sąvado pagal kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos kiekvienam ekspertų grupės nariui formuluoja Studijų kokybės vertinimo centras, atsižvelgęs į užduoties sudėtingumą. Atitinkamai, manytina, jog nepagrįsti yra pareiškėjo atstovo teiginiai, kad šiuo atveju pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nebuvo priimtas atskiras aktas dėl ekspertų grupės, įgaliotos atlikti pareiškėjo išorinį veiklos vertinimą, sudarymo.

166Kaip minėta, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ekspertai buvo parinkti ne iš sąvado, bet apklausos būdu, pažymėjo, kad ekspertų kvalifikacija nebuvo vertinta, tačiau teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis nesutinka.

167Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi buvo įpareigojęs atsakovą Studijų kokybės vertinimo centrą pateikti ekspertų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, bet ne įrodymus apie ekspertų įtraukimą į sąvadą (t. II, b. l. 127-130-131). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, nesant įrodymų ir nepaprašęs jų pateikti, konstatuoti, kad ekspertai, atlikę pareiškėjo vertinimą, buvo atrinkti ne iš ekspertų sąvado. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, susiję su tuo, kad ekspertai, atlikę pareiškėjo veiklos vertinimą, buvo įtraukti į ekspertų atrankos sąvadą. Taigi daryti priešingų išvadų nėra teisinio pagrindo.

168Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pareiškėjas skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti jo vertinimą atlikusių ekspertų kvalifikacija ar tuo, kad jie neatitiko jiems keliamų reikalavimų, t. y. kad jie nepagrįstai buvo įtraukti į sąvadą, ar juos pasitelkus vykdyti jo veiklos vertinimą buvo pažeisti Ekspertų aprašo 20–25 punktų reikalavimai. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjas iš esmės remiasi abstrakčiais argumentais, nepateikdamas iš esmės jokių pagrįstų motyvų dėl ekspertų netinkamos kvalifikacijos ir jų negalimumo būti ekspertais.

169Be to, pažymėtina, jog pagal Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 30 punktą įgaliota institucija aukštąją mokyklą apie ekspertų grupės sudėtį informuoja faksu arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 45 dienas iki nustatytos vizito į aukštąją mokyklą dienos. Aukštoji mokykla per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie numatomą ekspertų grupės sudėtį gavimo dienos gali argumentuotai siūlyti pakeisti numatomos ekspertų grupės narį ar narius. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai liudija, kad pareiškėjas buvo informuotas apie ekspertų grupės sudėtį, buvo atsiųsti jų gyvenimo aprašymai, taip pat buvo derinami ekspertų grupės narių pakeitimai bei teiraujamasi, ar pareiškėjas sutinka su tokia grupės sudėtimi, jos sudėties pakeitimu ir ar turi pastebėjimų (t. I, b. l. 153-156), tačiau pareiškėjas pastebėjimų dėl jų kvalifikacijos ar netinkamumo vykdyti jo veiklos vertinimą nepateikė.

170Pasisakant dėl pareiškėjo įvardinto Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 31 punkto įgyvendinimo, pažymėtina, jog nurodyta norma numato įgaliotos institucijos pareigą organizuoti ekspertų mokymus, kurių metu padėtų ekspertų grupei pasirengti vertinimui (įskaitant vertinimo tikslų ir uždavinių išaiškinimą, supažindinimą su vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Studijų kokybės vertinimo centro atstovai ekspertus informavo apie vertinimo procedūras, aktus, reglamentuojančius aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo procesą, užduotis (t. II, b. l. 103-104, 108-109). Taigi negalima teigti, kad buvo nesilaikyta Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 31 punkto.

171Remdamasi nurodytais išaiškinimais, nesant pagrįstų argumentų dėl ekspertų kvalifikacijos netinkamumo vykdyti Lietuvos edukologijos universiteto veiklos išorinį vertinimą, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo vertinimą atlikę ekspertai buvo įtraukti į ekspertų sąvadą pagal Ekspertų aprašo nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo analizuotinu aspektu konstatuoti pareiškėjo įvardintus pažeidimus.

172Dėl pareiškėjui pateiktų ekspertų išvadų

173Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nepagrįstai jam ekspertų išvados, dėl kurių jis turėjo pateikti savo pastebėjimus, buvo pateiktos anglų kalba.

174Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su nurodytais pareiškėjo argumentais ir konstatavo, jog šiuo atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti ekspertų išvadas lietuvių kalba.

175Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija iš esmės sutinka.

176Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog tarp proceso šalių ginčas nekyla dėl to, kad pareiškėjui ekspertų išvados buvo pateiktos anglų kalba 2012 m. gegužės 23 d. Studijų kokybės vertinimo centro elektroniniu laišku (t. I, b. l. 17).

177Pabrėžtina, jog Konstitucijos 14 straipsnis nustato, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas (2002 m. liepos 3 d. redakcija) (toliau – ir Valstybinės kalbos įstatymas), inter alia įtvirtinantis valstybinės (lietuvių) kalbos apsaugą, taikytinas šios kalbos vartojimui viešajame Lietuvos gyvenime (1 str.). Pagal Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnį visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnį Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos tarp savęs susirašinėja valstybine kalba.

178Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti skelbiami valstybine kalba; raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gegužės 10 d. nutarimus). Pagal Konstituciją lietuvių kalba, kaip valstybinė kalba, yra valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų viešosios raiškos ir bendravimo tarpusavyje bei su visuomenės nariais priemonė, be to, ji yra svarbus valstybingumo elementas (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutarimą).

179Kiek tai susiję su specialiais aktais, reglamentuojančiais aukštųjų mokyklų vertinimą, pažymėtina, jog Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 46 punktas numato, kad ekspertų grupė parengia išvadų projektą ir pateikia jį įgaliotai institucijai ne vėliau kaip per vieną mėnesį po vizito į aukštąją mokyklą. Pagal Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 47 punktą įgaliota institucija išvadų projektą elektroniniu paštu išsiunčia aukštajai mokyklai, kuri per 10 dienų nuo išvadų projekto išsiuntimo dienos gali pateikti pastabas dėl išvadų projekte esančių faktinių klaidų. Įgaliota institucija persiunčia aukštosios mokyklos pastabas ekspertų grupei, kuri, atsižvelgusi į aukštosios mokyklos pastabas, per 10 dienų patikslina išvadas ir pateikia jas pasirašytas įgaliotai institucijai (Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 48 p.).

180Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Valstybinės kalbos įstatymo 4–5 straipsnius, Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 47 punktą, Konstitucinio Teismo pateiktus išaiškinimus, pažymi, kad šios nuostatos užtikrina aukštosios mokyklos teisę su ja susijusią informaciją gauti valstybine kalba bei teisę pastabas dėl įvykdyto vertinimo taip pat pateikti valstybine kalba. Dokumentas, kuris yra siunčiamas atitinkamai aukštajai mokyklai, kad ji dėl jo pateiktų savo pastebėjimus, turi būti surašytas valstybine kalba. Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos 47 punkte aiškiai yra nustatyta, kad dokumentą vertinamai institucijai pateikia valstybės deleguotas funkcijas atliekanti įstaiga – Studijų kokybės vertinimo centras. Todėl atitinkamai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad anglų kalba, nors ir plačiai paplitusi pasaulyje ir Europoje, neturi oficialios kalbos statuso nei Europos Sąjungoje, nei Lietuvoje, todėl negali būti naudojama susirašinėti valstybės viduje, t. y. tarp valstybinės institucijos, įgaliotos atlikti aukštosios mokyklos veiklos vertinimą, ir subjekto, kurio vertinimas yra atliekamas.

181Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teisės aktai nenustato pareiškėjo pareigos pasirūpinti ekspertų išvadų vertimu, tačiau nustato jo teisę gauti dokumentą, dėl kurio jis turi teisę teikti savo pastabas, lietuvių kalba, kuri šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo pažeista.

182Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog šis pažeidimas šios konkrečios administracinės bylos aplinkybių kontekste nelaikytinas esminiu, per se sudarančiu pagrindą panaikinti skundžiamus administracinius aktus.

183Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjui 2012 m. gegužės 23 d. buvo išsiųstos ekspertų vertinimo išvados ir buvo paprašyta per 10 dienų pateikti pastabas dėl jų (t. I, b. l. 17-18, 79-84). Pats pareiškėjas pripažįsta, kad jis pasinaudojo teise pateikti pastabas ir (ar) pasiūlymus anglų kalba ir pretenzijų dėl ekspertų sudaryto dokumento kalbos Studijų kokybės vertinimo centrui neteikė (t. III, b. l. 100-107). Byloje nėra pateikta duomenų, kad šis padarytas pažeidimas sutrukdė pareiškėjui realizuoti jam suteikiamas teises. Pareiškėjas šiuo atveju galėjo reikalauti, kad būtų laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų ir jam ekspertų išvados ir jo pastebėjimai būtų teikiami būtent lietuvių kalba. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodo, kaip buvo pažeistos jo teisės vertinimo procese, kokią įtaką šis pažeidimas darė vertinimui, atsižvelgiant į tai, kad jis pasinaudojo teise pateikti savo pastebėjimus (t. III, b. l. 100-107).

184Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjui byloje skundžiamas individualus administracinis aktas – Studijų kokybės vertinimo centro 2012 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. IV2-4 – 2012 m. liepos 26 d. kartu su Lietuvos edukologijos universiteto ekspertų vertinimo išvadomis (su vertinimu į lietuvių kalbą) buvo pateikti valstybine kalba ir pareiškėjas galėjo su jais susipažinti (t. I, b. l. 56-57, 62-84).

185Esant nurodytoms aplinkybėms šiuo atveju padaryto pažeidimo nėra pagrindo laikyti esminiu, savaime suteikiančiu pagrindą tenkinti pareiškėjo pateiktus skundo reikalavimus.

186Dėl Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos

187Pareiškėjas ginčijamų aktų neteisėtumą siejo su tuo, kad nepagrįstai ekspertų išvados Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijai buvo pateiktos anglų kalba ir atitinkamai tai galėjo turėti įtakos Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijai priimant sprendimą.

188Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą, konstatavo pareiškėjo įvardintą pažeidimą. Pažymėjo, jog Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos posėdžio metu ekspertų išvados nepagrįstai nebuvo išverstos į lietuvių kalbą, be to, byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad kiekvienas Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos narys mokėtų anglų kalbą įgudusio vartotojo lygiu C2 ir atitinkamai būtų galima teigti, kad kiekvienas narys suprato pateikiamas ekspertų išvadas.

189Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka iš dalies.

190Pasisakydama dėl Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos statuso ir jai suteiktų įgaliojimų teisėjų kolegija pažymi, jog Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos nuostatai, patvirtinti Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1-01-53 (2011 m. lapkričio 11 d. redakcija) (toliau – ir Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos nuostatai), nustato, kad Aukštųjų mokyklų vertinimo komisija veikia prie Studijų kokybės vertinimo centro, ji pataria Studijų kokybės vertinimo centrui aukštųjų mokyklų paraiškų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusiai veiklai gauti bei aukštųjų mokyklų išorinio veiklos vertinimo klausimais (1, 2 p.). Aukštųjų mokyklų vertinimo komisija, be kita ko, svarsto, ar ekspertų Studijų kokybės vertinimo centrui pateiktos aukštosios mokyklos išorinio veiklos vertinimo išvados yra objektyvios, išsamios ir pagrįstos, ir rekomenduoja Studijų kokybės vertinimo centrui pritarti ekspertų parengtoms vertinimo išvadoms arba nepritarti ekspertų parengtoms vertinimo išvadoms (Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos nuostatų 6.2, 7 p.).

191Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nustatyta, kad Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos 2012 m. liepos 5 d. posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo vertinimo išvadų ir nutarta ekspertų išvadoms pritarti (t. I, b. l. 51-55). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ekspertų išvados Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijai buvo pateiktos anglų kalba ir jos nebuvo išverstos į lietuvių kalbą, o pats posėdis vyko lietuvių kalba (t. I, b. l. 51-55). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą, atsižvelgusi į Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos statusą, vaidmenį nurodytoje procedūroje, sutinka su tuo, kad šiuo atveju Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijai ekspertų išvados turėjo būti pateikiamos lietuvių kalba ir turėjo būti laikomasi lietuvių kalbos reikalavimų (Valstybinės kalbos įstatymo 4–5 str.).

192Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje turėjo būti pateikti duomenys, kad kiekvienas Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos narys mokėtų anglų kalbą įgudusio vartotojo lygiu C2 ir tai leistų daryti išvadą, kad jie suprato pateikiamas ekspertų išvadas. Šios pirmosios instancijos teismo išvados yra neargumentuotos, nėra aišku, kuo remdamasis teismas sprendė, kad būtent anglų kalbos žinojimas C2 lygiu užtikrintų tinkamą ekspertų išvadų įvertinimą. Be to, iš Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos 2012 m. liepos 4 d. posėdžio protokolo Nr. SV6-1 matyti, kad Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos nariai diskutavo dėl pateiktų ekspertų išvadų, jos buvo pristatytos, buvo nurodyta, kad jos yra aiškios ir argumentuotos. Iš posėdžio protokolo taip pat matyti, kad Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos nariai nekėlė klausimų dėl neaiškių išvadų, ar dėl to, kokia kalba jos buvo pateiktos, neprašė, kad jos būtų išverstos į lietuvių kalbą ir jiems pateiktos (t. I, b. l. 51-55). Atitinkamai, preziumuoti, kad ekspertų išvados dėl anglų kalbos buvo nesuprantamos ir neaiškios vertinimo komisijos nariams, būtent šios administracinės bylos aplinkybių kontekste nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

193Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pakankamo faktinio ar teisinio pagrindo nurodytą pažeidimą laikyti esminiu, suteikiančiu pagrindą panaikinti skundžiamus administracinius aktus.

194Dėl 2012 m. liepos 4 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusios spaudos konferencijos

195Pareiškėjas skundžiamų administracinių aktų neteisėtumą siejo taip pat su tuo, kad 2012 m. liepos 4 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvykusioje spaudos konferencijoje buvo paskelbta apie tai, kad neigiamai buvo įvertintas Lietuvos edukologijos universitetas, nors galutinis sprendimas dėl jo vertinimo dar nebuvo priimtas.

196Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nurodyta aplinkybė galėjo turėti esminę įtaką Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijai ar Studijų kokybės vertinimo centrui priimant sprendimą dėl pareiškėjo išorinio įvertinimo.

197Teisėjų kolegija su tokia pozicija sutinka iš dalies.

198Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog tarp proceso šalių nekyla ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. kad 2012 m. liepos 4 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyti dalies aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatai ir tame pačiame pranešime esančiose Švietimo ir mokslo viceministrės N. P. parengtose skaidrėse buvo pažymima, kad Studijų kokybės vertinimo centras pareiškėją įvertino neigiamai (t. II, b. l. 94).

199Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2012 m. liepos 4 d. vykusios spaudos konferencijos metu Studijų kokybės vertinimo centras dar nebuvo priėmęs sprendimo dėl pareiškėjo veiklos vertinimo. Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos posėdis vyko 2012 m. liepos 4 d. (tokia posėdžio data nurodyta posėdžio protokole Nr. SV6-1, t. II, b. l. 51) nuo 15 val. iki 18 val., t. y. baigėsi jau po Švietimo ir mokslo ministerijos darbo valandų. Tuo tarpu Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas Nr. IV2-4 dėl pareiškėjo veiklos išorinio vertinimo buvo priimtas tik 2012 m. liepos 25 d. (t. I, b. l. 63). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes sutiktina su tuo, kad šiuo atveju teikiant informaciją apie pareiškėjo veiklos vertinimą galutinio sprendimo dėl veiklos vertinimo nebuvo priimta.

200Kita vertus pažymėtina, jog šios konferencijos metu buvo paskelbta Švietimo ir mokslo ministro ir viceministrės nuomonė, informaciją apie vertinimą paskelbė ne Studijų kokybės vertinimo centro atstovai, įgalioti atlikti pareiškėjo veiklos vertinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks išankstinis informacijos pateikimas dar nesant priimto galutinio sprendimo yra ydingas. Vis dėlto byloje nėra pateikta pagrįstų argumentų, įrodymų, kad paskelbta nuomonė turėjo įtakos sprendimų dėl aukštosios mokyklos išorinės veiklos vertinimo priėmimui. Šiuo atveju teismas, kaip nešališka ginčus nagrinėjanti institucija, įvertina kilusį ginčą, proceso šalių pateiktus argumentus, administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą, ar juos priimant nebuvo padaryta materialiosios teisės klaidų ir dėl jo pateikia savo išvadas, taip pareiškėjui užtikrinant teisę į teisminę gynybą (Konstitucijos 109 str.). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad išankstinis informacijos pateikimas laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu.

201Dėl apeliacijos nagrinėjimo

202Vertinant pareiškėjo argumentus, kad Komisijos Lietuvos edukologijos universiteto 2012 m. rugpjūčio 10 d. skundui Nr. 24-R4-1287 dėl 2012 m. liepos 25 d. Studijų kokybės vertinimo centro sprendimo Nr. IV2-4 „Dėl aukštosios mokyklos veiklos įvertinimo“ nagrinėti sudėtis pažeidė nešališkumo, skaidrumo ir nepriklausomumo principus, pažymėtina, jog iš Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-1280 patvirtintos Komisijos sudėties matyti, kad jos nariais buvo paskirti N. P. (Švietimo ir mokslo viceministrė), B. M. (Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktoriaus pavaduotoja), D. D. (Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Koleginių studijų skyriaus vyresnysis specialistas), S. B. (Vilniaus kolegijos Kokybės valdymo skyriaus vedėjas), E. L. (asociacijos Žinių ekonomikos forumo direktorius), D. L. (Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Universitetinių studijų skyriaus vedėja), Ž. M. (Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikas, Aukštojo mokslo tarybos narys) ir O. P. (Švietimo ir mokslo ministerijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, t. II, b. l. 41).

203Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog negalima laikyti nešališku ir nepriklausomu apeliacijos nagrinėjimo organu institucijos, kuri yra paskirta asmens, iš anksto išsakiusio savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, ir vadovaujama asmens, kuris iki sprendimo priėmimo viešai dėstė savo požiūrį, kai iš aštuonis Komisijos narių net šešių yra Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai, tarnybiškai priklausomi nuo Komisiją paskyrusio ir jai vadovaujančio asmens. Pirmosios instancijos teismo nuomone, dėl nepakankamo šališkumo ir objektyvumo principų laikymosi Komisija galėjo priimti iš anksto žinomą sprendimą.

204Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija iš dalies sutinka.

205Šiuo aspektu pasisakydama teisėjų kolegija visų pirma atmeta kaip nepagrįstus atsakovo Švietimo ir mokslo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad, atsižvelgiant į tai, kad Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. V-1280, kuriuo buvo sudaryta Komisija Lietuvos edukologijos universiteto skundui nagrinėti, nebuvo pripažintas neteisėtu ir (ar) nepagrįstu, nėra pagrindo manyti, kad šiuo įsakymu sudaryta Komisija buvo netinkamos sudėties. Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad įvardintas įsakymas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, jis savaime pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, o yra tarpinio pobūdžio dokumentas. Juo yra siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Ginčijamas įsakymas savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui – juo yra tik sudaroma Komisija jo pateiktam skundui nagrinėti.

206Pažymėtina, jog tai, kad administracinio teismo nagrinėjamo ginčo dalyku gali būti tik galutinis administracinės procedūros sprendimas, o ne procedūriniai, tarpiniai sprendimai, ne kartą pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atitinkamai, ir šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje gali būti iš esmės nagrinėjami argumentai, susiję su sudaryta Komisija Lietuvos edukologijos universiteto skundui nagrinėti.

207Pasisakydama dėl nurodytos Komisijos sudarymo teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo 26 punktą įgaliotos institucijos sprendimą per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo aukštoji mokykla gali skųsti Švietimo ir mokslo ministrui, o šis skundui nagrinėti sudaro Komisiją. Komisija, nagrinėdama skundą, neatlieka aukštosios mokyklos vertinimo procedūrų, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat ar įgaliota institucija neviršijo kompetencijos (Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo 28 p.). Komisijai yra suteikiami įgaliojimai – priimti sprendimą skundo netenkinti arba skundą tenkinti ir pavesti įgaliotai institucijai per Komisijos nustatytą laiką iš naujo įvertinti aukštąją mokyklą (Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo 29 p.).

208Nagrinėjamu atveju iš Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo „Dėl komisijos sudarymo“ Nr. V-1280 matyti, kad Švietimo ir mokslo ministras sudarė Komisiją būtent pareiškėjo pateikto skundo dėl jo atlikto aukštosios mokyklos veiklos vertinimo nagrinėti (t. II, b. l. 41). Šiuo atveju Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo 26 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia, kad būtent Švietimo ir mokslo ministrui yra suteikiami įgaliojimai sudaryti Komisiją. Be to, teisės aktai nenumato konkrečių subjektų, kurie turi būti skiriami nagrinėti pateiktą skundą. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad įvardintos procedūros metu turi būti sudarytos visos sąlygos, kad pateiktas skundas būtų išnagrinėtas tinkamai, laikantis, be kita ko, nešališkumo, skaidrumo principų. Priešingu atveju, pati numatyta procedūra neturėtų prasmės ir neatitiktų jos nustatymo tikslo.

209Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad Švietimo ir mokslo viceministrė N. P. dalyvavo Komisijos sudėtyje, nors 2012 m. liepos 4 d. konferencijoje buvo aptartas pareiškėjo išorinis veiklos vertinimas, buvo parodytos N. P. rengtos skaidrės, sudaro prielaidas abejoti šios Komisijos narės nešališkumu. Kita vertus, pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, pagrįstų argumentų dėl kitų Komisijos narių šališkumo nagrinėjant pareiškėjo pateiktą skundą. Atitinkamai, dėl nurodytų aplinkybių galima pripažinti, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta visiškai nešališka procedūra nagrinėjant jo pateiktą skundą.

210Kita vertus, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje, vadovaujantis operatyvumo, ekonomiškumo principais, nėra pagrįsto pagrindo kilusį ginčą grąžinti nagrinėti iš naujo, įpareigojant Švietimo ir mokslo ministrą sudaryti naują Komisiją pareiškėjo pateiktam skundui nagrinėti. Be to, šiuo atveju, kaip minėta, pareiškėjas sudarytos Komisijos jo skundui nagrinėti šališkumą taip pat siejo ir su tuo, kad ją sudarė subjektas, 2012 m. liepos 4 d. spaudos konferencijoje Švietimo ir mokslo ministerijoje nepagrįstai pateikęs informaciją dėl aukštųjų mokyklų vertinimo, nesant galutinių priimtų sprendimų. Taigi kyla abejonių, ar pareiškėjo nuogąstavimai dėl sudarytos Komisijos jo pateiktam skundui nagrinėti šališkumo vis tiek būtų pašalinti. Šiuo atveju, kaip minėta, teisės aktai numato subjektą, kuris turi sudaryti Komisiją jo pateiktam skundui dėl atlikto vertinimo nagrinėti (Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo 26 p.). Be to, pastebėtina, jog šiuo atveju teismas kaip nešališka ginčus nagrinėjanti institucija įvertina kilusį ginčą, proceso šalių pateiktus argumentus ir dėl jo pateikia savo išvadas, taip pareiškėjui užtikrinant teisę į teisminę gynybą (Konstitucijos 109 str.).

211Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai įvertino administracinės bylos aplinkybes, kiek tai yra susiję su reikalavimais panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2012 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. IV2-4, Komisijos Lietuvos edukologijos universiteto 2012 m. rugpjūčio 10 d. skundui Nr. 24-R4-1287 dėl 2012 m. liepos 25 d. Studijų kokybės vertinimo centro sprendimo Nr. IV2-4 „Dėl aukštosios mokyklos veiklos įvertinimo nagrinėti“ 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, tačiau šiuo atveju padaryti ir šioje teismo nutartyje konstatuoti pažeidimai nesudaro savarankiško pagrindo padarytus pažeidimus pareiškėjo veiklos išorinio vertinimo procedūroje pripažinti esminiais ir šiuo pagrindu panaikinti nurodytus skundžiamus aktus.

212Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinę bylą pasisakė tik dėl pareiškėjo įvardintų padarytų pažeidimų jo vertinimo procedūroje ir šiuo atveju ginčas iš esmės (dėl materialios teisės) nebuvo nagrinėjamas. Taigi administracinė byla dėl reikalavimų panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2012 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. IV2-4, Komisijos Lietuvos edukologijos universiteto 2012 m. rugpjūčio 10 d. skundui Nr. 24-R4-1287 dėl 2012 m. liepos 25 d. Studijų kokybės vertinimo centro sprendimo Nr. IV2-4 „Dėl aukštosios mokyklos veiklos įvertinimo nagrinėti“ 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą turi būti nagrinėjama dėl materialinių aspektų. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad vien tik apeliaciniam teismui šiuo atveju išnagrinėjus ginčą iš esmės, nors dėl ginčo esmės pirmosios instancijos teismo nebuvo pasisakyta, galėtų būti pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1231/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1742/2012). Atitinkamai, teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti proceso dalyviams teisę į apeliaciją, nurodytoje dalyje grąžina administracinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

213Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog administracinėje byloje skundžiamų administracinių aktų teisėtumas ir pagrįstumas, vertinant, ar juos priimant buvo tinkamai taikytos materialinės teisės normos, turi būti patikrinti pirmosios instancijos teisme, nešališkoje ginčą nagrinėjančioje institucijoje, taip iš esmės ir pašalinant abejones dėl aukštosios mokyklos veiklos išorinio vertinimo procedūroje kilusių abejonių, nuogąstavimų dėl procedūros skaidrumo, atitinkamų subjektų nešališkumo (Konstitucijos 109 str.).

214Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo dalis, kuria teismas panaikino Studijų kokybės vertinimo centro 2012 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. IV2-4, Komisijos Lietuvos edukologijos universiteto 2012 m. rugpjūčio 10 d. skundui Nr. 24-R4-1287 dėl 2012 m. liepos 25 d. Studijų kokybės vertinimo centro sprendimo Nr. IV2-4 „Dėl aukštosios mokyklos veiklos įvertinimo nagrinėti“ 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, naikintina ir šioje dalyje administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

215Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

216atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

217Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Studijų kokybės vertinimo centro 2012 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. IV2-4, Komisijos Lietuvos edukologijos universiteto 2012 m. rugpjūčio 10 d. skundui Nr. 24-R4-1287 dėl 2012 m. liepos 25 d. SKVC sprendimo Nr. IV2-4 „Dėl aukštosios mokyklos veiklos įvertinimo nagrinėti“ 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, panaikinti ir šią administracinės bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

218Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

219Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Lietuvos edukologijos universitetas (toliau... 5. 1) panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir SKVC) 2012 m.... 6. 2) panaikinti Komisijos Lietuvos edukologijos universiteto 2012 m. rugpjūčio... 7. 3) panaikinti Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą... 8. Pareiškėjas paaiškino, jog buvo inicijuotas jo išorinis veiklos vertinimas.... 9. Pabrėžė, jog neteisingai nustatytas vertintinos veiklos laikotarpis, nes... 10. Pažymėjo, kad ekspertų išvados yra administracinio akto motyvuojamoji... 11. Pareiškėjo nuomone, vertinimo metu buvo pažeistas Metodikos 25.1 punkte... 12. Pabrėžė, jog 2012 m. gegužės 23 d. Universitetas gavo elektroninį... 13. Pareiškėjas teigė, kad ekspertų grupė buvo sudaryta ir metodiškai... 14. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog įsigyjant ekspertų paslaugas apklausos... 15. Pabrėžė, jog ekspertai vertindami Universiteto veiklą privalėjo vertinti... 16. Akcentavo, jog visos sritys, išskyrus Metodikos 6.1 punkte nurodytą... 17. Pareiškėjas pažymėjo, jog ekspertai pateikė nepagrįstą išvadą, kad... 18. Pažymėjo, jog ekspertų vertinimo išvados buvo svarstytos 2012 m. liepos 3... 19. Pabrėžė, jog Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos ir... 20. Pareiškėjas nurodė, jog 2012 m. liepos 4 d. įvairiose žiniasklaidos... 21. Pareiškėjo teigimu, Komisijos, nagrinėjusios Universiteto skundą, sudėtis... 22. Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepimu į pareiškėjo... 23. Paaiškino, kad dalyvaudama Europos aukštojo mokslo erdvėje (toliau – ir... 24. Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo principus apibrėžia Mokslo ir studijų... 25. Nurodė, jog išorinis aukštosios mokyklos veiklos vertinimas apima realiųjų... 26. SKVC 2012 m. birželio 25 d. elektroniniu paštu gavo MOSTA 2012 m. birželio... 27. Pažymėjo, kad aukštosios mokyklos savianalizės suvestinė yra vienas iš... 28. Atsakovo nuomone, pareiškėjas netinkamai aiškina Aprašą ir Metodiką,... 29. Pareiškėjas nekvestionuoja ekspertų grupės išvadų, kuriose atkreiptas... 30. Pareiškėjo teiginys, kad SKVC, teikdamas ekspertų vertinimo išvadų... 31. Pažymėjo, jog realiųjų išteklių vertinimo rezultatai yra tik vienas iš... 32. Atsakovo nuomone, pareiškėjas klaidingai ekspertų vertinimo išvadas... 33. Pažymėjo, kad nei SKVC, nei pareiškėjas teisės aktais nėra įgalioti... 34. Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų naikinti... 35. SKVC neturėjo pareigos prie sprendimo pridėti Vertinimo komisijos posėdžio... 36. Pažymėjo, kad aukštosios mokyklos neigiamas įvertinimas suteikia galimybę... 37. Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į... 38. Atsakovas savo poziciją iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir... 39. Pažymėjo, kad EGS nėra Lietuvos teisinės sistemos dalis ir nenustato... 40. Atsakovo manymu, Universiteto ekspertų vertinimo išvadų paskelbimo klausimas... 41. Nurodė, jog Komisijos sprendimas yra protokolinio sprendimo forma priimtas... 42. Komisijos sudarymą reglamentuojantis Aprašo III skyrius nenustato... 43. II.... 44. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu... 45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Švietimo ir mokslo ministras 2011... 46. Teismas nurodė, jog SKVC 2012 m. gegužės 23 d. elektroniniu laišku... 47. Universitetas 2012 m. rugpjūčio 10 d. padavė skundą Švietimo ir mokslo... 48. Teismas rėmėsi Mokslo ir studijų įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi ir... 49. Dėl veiklos atitikties vertinimo laikotarpio... 50. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl veiklos atitikties vertinimo... 51. Pabrėžė, kad Aprašo 9 punktas nurodo, jog išorinis aukštosios mokyklos... 52. Teismas pabrėžė, jog iš MOSTA 2012 m. birželio 22 d. išvados Nr. 14/12... 53. Pabrėžė, jog vienas iš aukštosios mokyklos veiklos vertinime naudojamų... 54. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Aprašo 13 punktu, Metodikos 44 punktu... 55. Pabrėžė, jog esminis išorinio vertinimo tikslas yra nustatytas Mokslo ir... 56. Remdamasis tuo teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teiginys, jog ekspertai... 57. Dėl išorinio vertinimo apimties... 58. Dėl pareiškėjo teiginių, kad ekspertų išvados buvo priimtos... 59. Teismo vertinimu, datų skirtumas rodo, jog ekspertai negalėjo veiklos... 60. Pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, kad MOSTA būtų atlikusi kitą... 61. Teismas sutiko su pareiškėjo nuomone, jog tokiu būdu buvo pažeistas... 62. Dėl ekspertų parinkimo... 63. Teismas pasisakydamas dėl ekspertų parinkimo rėmėsi Metodikos 15 punktu ir... 64. Teismas nurodė, kad argumentas, jog Universitetas galėjo reikšti pasiūlymus... 65. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tai, kad ekspertai buvo renkami... 66. Remdamasis tuo, teismas pripažino nurodytą pažeidimą atitinkančiu ABTĮ 89... 67. Dėl SKVC vertinimo procedūros ... 68. Teismas šioje byloje neanalizavo ekspertų išvadų turinio ir vertinimo... 69. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Metodikos 47 punktu ir nurodė, jog... 70. Nurodė, jog pagal Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos nuostatų,... 71. Teismas pažymėjo, jog aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatų... 72. Taigi teismas nurodė, jog yra pagrindo manyti, kad organizacinė... 73. Dėl apeliacijos nagrinėjimo... 74. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo,... 75. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, jog negalima laikyti nešališku ir... 76. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą bei atsižvelgęs į teisinį... 77. Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V-1280... 78. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 5 straipsniu, 22 straipsnio 1... 79. III.... 80. Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras apeliaciniu skundu (t. III, b. l.... 81. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo... 82. Nurodo, jog aukštosiose mokyklose turėtų būti sukurta ir įgyvendinama... 83. Atsakovas, remdamasis Aprašo 13 punktu, Metodikos 32 punktu, nurodo, jog... 84. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išnagrinėjo... 85. Pabrėžia, jog, atsiradus poreikiui atlikti konkrečios aukštosios mokyklos... 86. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo teisės... 87. Pažymi, jog Valstybinės kalbos įstatymo nuostatos yra taikomos tik Lietuvos... 88. Atsakovas pažymi, kad teismas neprašė pateikti dokumentų, patvirtinančių... 89. Pabrėžia, jog 2012 m. ENQA ekspertai atliko SKVC veiklos atitikimo ESG... 90. Pareiškėjas Lietuvos edukologijos universitetas atsiliepimu į atsakovo... 91. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti skunde... 92. Pabrėžia, jog apie ekspertų mokymus byloje informacijos nėra, t. y.... 93. Pareiškėjas dėl išorinio vertinimo apimties pažymi, jog analizuojant... 94. Pabrėžia, jog MOSTA atliko Universiteto realiųjų išteklių vertinimą ir... 95. Pareiškėjas dėl 2011 m. gruodžio 30 d. jam elektroniniu paštu pateikto... 96. Pareiškėjo teigimu, ekspertų grupės vertinimo išvados neatitiko Metodikos... 97. Pažymi, jog Universiteto vertinimo išvadose yra įvardinti tik ekspertų... 98. Pareiškėjas pažymi, kad Universiteto pareiga yra laikantis teisės aktų... 99. Pareiškėjas pabrėžia, kad ekspertų išvadų projektas jam buvo pateiktas... 100. Pažymi, jog su ekspertų išvadomis anglų kalba galėjo susipažinti ir... 101. Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu į... 102. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog atsakovas su apeliaciniu... 103. Papildomai atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Švietimo ir mokslo... 104. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis... 105. Pabrėžia, jog viešai dėstyti savo požiūrį arba savo nuomonę gali... 106. Teisėjų kolegija... 107. IV.... 108. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 109. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Studijų kokybės... 110. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,... 111. Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras apeliaciniu skundu prašo... 112. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad... 113. Šiuo aspektu visų pirma pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos mokslo ir... 114. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis... 115. Kita vertus, pastebėtina, jog Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir... 116. Aukštosios mokyklos atskaitomybė taip pat vykdoma per priežiūrą, kuri... 117. Pažymėtina, jog Mokslo ir studijų įstatymo 40 straipsnis detalizuoja mokslo... 118. Mokslo ir studijų institucijų veiklos išorinį vertinimą detalizuoja Mokslo... 119. Detaliai aukštųjų mokyklų veiklos išorinį vertinimą reglamentuoja... 120. Realiųjų aukštųjų mokyklų išteklių vertinimas suprantamas kaip... 121. Aukštųjų mokyklų išorinį veiklos vertinimą organizuoja Švietimo ir... 122. Pastebėtina, jog aukštosios mokyklos veiklos vertinimą detaliai reguliuoja... 123. Pasisakant dėl aukštosios mokyklos vertinimo pažymėtina, jog, atlikus... 124. Taigi iš nurodytų Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo... 125. Nurodytas vertinimas yra reikšmingas tuo, kad gauti aukštųjų mokyklų... 126. Be to, remiantis išorinio vertinimo išvadomis aukštoji mokykla yra... 127. Atsižvelgęs į nurodytas aukštosios mokyklos išorinio vertinimo sukeliamas... 128. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pirmosios... 129. Teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 130. Atitinkamai, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo pateiktame skunde buvo... 131. Teisėjų kolegija taip pat šiuo atveju vadovaujasi ABTĮ 136 straipsnio 1... 132. Dėl veiklos atitikties vertinimo laikotarpio ... 133. Pirmiausiai pažymėtina, jog pareiškėjas skundžiamų aktų neteisėtumą... 134. Pirmosios instancijos teismas su šiuo pareiškėjo vertinimu nesutiko ir... 135. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai iš esmės... 136. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos švietimo ir... 137. Teisėjų kolegija pastebi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo realieji... 138. Toliau vertinant analizuojamą situaciją pažymėtina, jog pagal Aukštosios... 139. Taigi vienas iš vertinimui atlikti reikšmingų dokumentų yra savianalizės... 140. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, susijusį su aukštosios... 141. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog Studijų... 142. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis,... 143. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad... 144. Be to, pastebėtina, jog pareiškėjo veikla buvo įvertinta neigiamai iš... 145. Atitinkamai, atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes negalima daryti... 146. Dėl išorinio vertinimo apimties... 147. Ginčydamas ekspertų išvadų, kuriomis Lietuvos edukologijos universiteto... 148. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė nurodytiems pareiškėjo... 149. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria iš... 150. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog atlikdami aukštosios mokyklos... 151. Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodika taip pat reguliuoja... 152. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šiuo atveju sutinka su... 153. Kita vertus, pažymėtina, jog Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės... 154. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju buvo padaryti procedūriniai... 155. Dėl nurodytų motyvų pripažintina, jog nepagrįstai pirmosios instancijos... 156. Dėl ekspertų parinkimo... 157. Pareiškėjas ginčijamų aktų neteisėtumą taip pat siejo su padarytais... 158. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, sutiko su... 159. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui reikšmingą teisinį reguliavimą,... 160. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Aukštųjų mokyklų išorinio... 161. Ekspertų tvarkos aprašas, patvirtintas Studijų kokybės vertinimo centro... 162. Kaip jau buvo minėta, nurodytų ekspertų atranką vykdo Studijų kokybės... 163. Ekspertų aprašo III skyrius reguliuoja bendruosius reikalavimus ekspertų... 164. Ekspertų aprašo IV skyrius reglamentuoja specialiuosius reikalavimus... 165. Atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą teisėjų kolegija pažymi,... 166. Kaip minėta, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad... 167. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas protokoline... 168. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pareiškėjas skunde, atsiliepime į... 169. Be to, pažymėtina, jog pagal Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos... 170. Pasisakant dėl pareiškėjo įvardinto Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo... 171. Remdamasi nurodytais išaiškinimais, nesant pagrįstų argumentų dėl... 172. Dėl pareiškėjui pateiktų ekspertų išvadų ... 173. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nepagrįstai jam ekspertų išvados, dėl... 174. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su nurodytais pareiškėjo... 175. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija iš esmės... 176. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog tarp proceso šalių ginčas nekyla... 177. Pabrėžtina, jog Konstitucijos 14 straipsnis nustato, kad valstybinė kalba... 178. Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog lietuvių kalba, pagal... 179. Kiek tai susiję su specialiais aktais, reglamentuojančiais aukštųjų... 180. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Valstybinės kalbos įstatymo 4–5... 181. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 182. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog šis pažeidimas šios konkrečios... 183. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjui 2012 m. gegužės 23 d. buvo... 184. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjui byloje skundžiamas... 185. Esant nurodytoms aplinkybėms šiuo atveju padaryto pažeidimo nėra pagrindo... 186. Dėl Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos... 187. Pareiškėjas ginčijamų aktų neteisėtumą siejo su tuo, kad nepagrįstai... 188. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį... 189. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka... 190. Pasisakydama dėl Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos statuso ir jai... 191. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nustatyta, kad Aukštųjų... 192. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 193. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pakankamo faktinio ar teisinio pagrindo... 194. Dėl 2012 m. liepos 4 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusios spaudos... 195. Pareiškėjas skundžiamų administracinių aktų neteisėtumą siejo taip pat... 196. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nurodyta aplinkybė galėjo... 197. Teisėjų kolegija su tokia pozicija sutinka iš dalies.... 198. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog tarp proceso šalių nekyla ginčo... 199. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios... 200. Kita vertus pažymėtina, jog šios konferencijos metu buvo paskelbta Švietimo... 201. Dėl apeliacijos nagrinėjimo... 202. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad Komisijos Lietuvos edukologijos... 203. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog negalima laikyti nešališku ir... 204. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija iš dalies... 205. Šiuo aspektu pasisakydama teisėjų kolegija visų pirma atmeta kaip... 206. Pažymėtina, jog tai, kad administracinio teismo nagrinėjamo ginčo dalyku... 207. Pasisakydama dėl nurodytos Komisijos sudarymo teisėjų kolegija pažymi, jog... 208. Nagrinėjamu atveju iš Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d.... 209. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad Švietimo ir mokslo... 210. Kita vertus, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 211. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 212. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas... 213. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog administracinėje byloje skundžiamų... 214. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro... 215. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 216. atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro apeliacinį skundą tenkinti iš... 217. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo... 218. Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 219. Nutartis neskundžiama....