Byla 2K-553/2013
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutarties.

3Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu V. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 1 dalį vieno šimto MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 208 straipsnio 2 dalį ji išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4Civilinių ieškovių A. M. , A. Ž. , J. B. , G. K. , R. L., A. Š. , L. G. , J. S. civiliniai ieškiniai atmesti; civilinių ieškovų UAB „Bennet Distributions“, Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, AB „Kauno alus“, UAB „Augma“, UAB „Belvedere prekyba“, UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“, UAB „Mažeikių duona“, UAB „Liviko“, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Ingman ledai“, UAB „Ponoras“, AB „Volfas Engelman“ (buvęs pavadinimas – AB „Ragutis“), KŪB „Stilsenos gamyba“, UAB „Boslita ir ko“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

5Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendis iš dalies pakeistas: V. K. kaltinimas dėl BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo papildytas tuo, kad neteisėtais V. K. veiksmais buvo padaryta 110 000 Lt turtinė žala taip pat ir kreditoriui AB bankas „Snoras“; o civilinių ieškovų UAB „Bennet Distributors“, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, AB „Kauno alus“, UAB „Augma“, UAB „Belvedere prekyba“, UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“, UAB „Mažeikių duona“, UAB „Liviko“, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Ingman ledai“, UAB „Ponoras“, AB „Ragutis“ (naujas pavadinimas – AB „Volfas Engelman“), KŪB „Stilsenos gamyba“, UAB „Boslita ir ko“ civiliniai ieškiniai atmesti. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7V. K. nuteista už tai, kad iki 2010 m. vasario 9 d. dirbdama UAB „M.“ direktore ir kaip bendrovės vadovė vienvaldiškai veikianti jos vardu, atsakanti už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, taip pat organizuojanti kasdieninę įmonės veiklą, žinodama apie UAB „M.“ sunkią ekonominę padėtį ir nemokumą, kai šiai akivaizdžiai grėsė bankrotas, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. sausio 27 d. iš dalies patenkino vieno kreditoriaus – savo – reikalavimą, susigrąžindama iš UAB „M.“ šiai suteiktą 110 000 Lt paskolą, dėl to padarė 110 000 Lt turtinę žalą likusiems kreditoriams, o būtent: A. M. , A. Ž., J. B. , G. K. , R. L. , A. Š. , I. M. , L. G., J. S. , VšĮ Šiaulių rajono atliekų tvarkymo centrui, Šiaulių apskrities VMI, VSDFV Šiaulių skyriui, UAB „Augma“, AB „Premia KPC“, UAB „Javinė“, UAB „A. B. “, UAB „Belvedere prekyba“, UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“, UAB „Mažeikių duona“, UAB „Liviko“, UAB „Lindstrom“, UAB „Biovela“, UAB „Osama“, R. P. įmonei, Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ Šiaulių skyriui, ŽŪB „Nematekas“, AB „Kauno alus“, UAB „Bennet Distributors“, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Alita distribution“, UAB „Ingman ledai“, UAB „Merista“, UAB „Rinkuškiai“, BĮ UAB „Sanitex“, UAB „Ponoras“, AB „Volfas Engelman“ (buvęs pavadinimas – AB „Ragutis“), AB „Pieno žvaigždės“, UAB „Verbūnų duona“, UAB „Utenos mėsa“, KŪB „Stilsenos gamyba“, UAB „Boslita ir ko“ prekyba, AB bankas „Snoras“, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje.

8Kasatorė V. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis ji buvo pripažinta kalta padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jai paskirta 100 MGL dydžio bauda, ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

9Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 208 straipsnio 1 dalį. Nurodytoje normoje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai, gina kreditorių interesus. Kasatorė nurodo, kad UAB „M.“ bankroto procesą inicijavo pati, siekdama, jog nedidėtų kreditorių skaičius ir skolos, paprašiusi iškelti bankroto bylą, o ne kreditoriai, su kuriais būtų buvę nepagrįstai užtęsta atsiskaityti. Taigi, ikiteisminis tyrimas taip pat pradėtas ne UAB „M.“ kreditorių prašymu, kurių interesus gina ir atstovauja bankroto administratorius, o prokuratūros iniciatyva, neturint jų pareiškimų dėl pažeistų interesų, nes šie buvo pridėti į bylą jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. BK 208 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis – favoritizmas vieno ar kelių kreditorių atžvilgiu, o nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kurią nepagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas, kad kasatorės veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Priešingai, atlikus atsiskaitymų su kreditoriais analizę laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. vasario 9 d., galima teigti, kad sau, kaip asmeniui, investavusiam daugiausiai asmeninių lėšų į UAB „M.“ veiklą, kasatorė išsimokėjo mažiau (skaičiuojant procentais), nei buvo išmokama visiems kitiems kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio teiginių nepagrindė gausiai surinktais rašytiniais įrodymais, neanalizavo jų ir nepagrindė skaičiais išvados, kad atsiskaityta buvo tik su kasatore, kaip išskirtiniu kreditoriumi, apsiribodamas tik BK 208 straipsnio 1 dalies analize ir nurodytos nuostatos taikymo praktikos pakartojimu.

10Kasatorė sutinka su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ji buvo UAB „M.“ direktorė nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2010 m. vasario 25 d., iš šios įmonės balanso, pelno (nuostolių) ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos bei 2007-2009 m. aiškinamųjų raštų, žinojusi apie sunkią UAB „M.“ ekonominę padėtį, gresiantį bankrotą, dėl to pati 2010 m. sausio 4 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir, kad 2009 m. gruodžio 31 d.–2010 m. sausio 27 d. laikotarpiu išsimokėjo sau 110 000 Lt. Tačiau kasatorė nesutinka, kad nurodyta suma jai buvo grąžinti visi jos UAB „M.“ paskolinti pinigai, nes nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. sausio 27 d., susigrąžindama 110 000 Lt iš 120 000 Lt suteiktos paskolos, kasatorė savo reikalavimą UAB „M.“ patenkino tik iš dalies. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ji veikė tiesiogine tyčia, suvokdama savo nusikalstamos veikos pavojingumą, dėl jos kilsiančius padarinius, t. y. kad sumažės UAB „M.“ galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, ir to norėjo, nes tokia išvada nepagrįsta byloje surinktais įrodymais, prieštarauja aplinkybėms, kurias kasatorė nurodė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Kasatorė pažymi, kad verslą pradėjo neturėdama patirties, neįsivaizdavo, kaip tai sudėtinga, ir dirbdama nuolat jos sėmėsi. Kasatorės teigimu, ji negalėjo numatyti, kaip sparčiai plėsis prekybos tinklai ir dėl to sumažės žmonių perkamoji galia. Iš pradžių verslas sekėsi, tačiau sėkmingos veiklos planus sugriovė 2009 m. prasidėjusi krizė ir šalia kasatorės įmonės parduotuvės atsidaręs prekybos centras. Kasatorė nurodo, kad, apmąsčiusi, jog vis sunkiau įvykdyti įmonės prievoles, pagal paskolos sutartį, 2009 m. birželio mėn. pradėjo derybas su banku, prašydama atidėti suėjusių mokėjimų terminus, pratęsti juos ir sumažinti palūkanas, o norėdama išlikti versle, 2008 m. kovo mėn. uždarė restoraną, mažino išlaidas. 2009 m. lapkričio mėn. ji dar nesikreipė dėl bankroto proceso inicijavimo, laukdama šventinio laikotarpio, kuris, jos nuomone, turėjo būti pelningas, tačiau, tam nepasitvirtinus, padėtis negerėjo, todėl siekdama, kad skolos nedidėtų, kreipėsi į UAB „Šiauleksa“, kad ši įmonė patartų dėl UAB „M.“ bankroto proceso. Kasatorė nurodo šiuo metu suvokianti, kad nepagrįstai pasitikėjo savo jėgomis, dėl to nukentėjo, prarado visus savo pinigus, yra pripažinta nusikaltėle, o jei tokia liks, neteks ir vienintelio turto, sugyvento su sutuoktiniu dar iki šio verslo pradžios, – namo. Kasatorė nurodo suvokianti, kokius veiksmus dar iki bankroto UAB „M.“ iškėlimo dienos ji turėjo atlikti: uždaryti parduotuvę, grąžinti tiekėjams jų žaliavas, iki minimumo sumažinti įsiskolinimus, nes pagal dabartinius apskaičiavimus bankroto administratorius, perėmęs iš jos vadovavimą, ne tik nesumažino įsiskolinimų kreditoriaus, tačiau juos dar padidino. Kasatorė pažymi, kad tuomet, kai UAB „M.“ jai išmokėjo 110 000 Lt, ji jautėsi ir buvo labiausiai nukentėjusi iš visų kreditorių, nes pati tam, kad būtų vykdoma veikla, į UAB „M.“ sąskaitą įmokėjo 1 230 000 (kartu su žemės sklypo verte) Lt asmeninių lėšų, o dėl dalies skolintų pinigų grąžinimo tarėsi su UAB „M.“ bankroto administratoriumi, kuris tam pritarė, nes, kaip teigė, tai neprieštaravo galiojančių įstatymų nuostatoms. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino jos, kaip didžiausios UAB „M.“ kreditorė, tuo pagrindu, kad ji nebuvo įtraukta į šios įmonės kreditorių sąrašą, o 2010 m. balandžio 13 d. teismo nutartimi patvirtintame kreditorių sąraše yra įrašyta tik kaip I eilės kreditorė – 3436,03 Lt sumai. Teismas neįvertino to, kad UAB „M.“ 2010 m. sausio 29 d., iki bankroto bylos iškėlimo dienos, patenkino jos 110 000 Lt reikalavimą. Be to, iki bankroto bylos teisme iškėlimo dienos UAB „M.“ jokių įstatymo nuostatų, taip pat ir Įmonių bankroto įstatymo normų, kuriomis jos kaltę grindžia Šiaulių apygardos teismas, nepažeidė, nes įstatymai neįpareigojo šios įmonės sudaryti su kreditoriais atsiskaitymų sąrašo, nustatyti atsiskaitymo su kreditoriais eilės ir jos laikytis. Esant tokioms aplinkybėms, atsiskaitymas ne su visais kreditoriais dar iki bankroto bylos iškėlimo dienos, negali būti vertinamas kaip nusikaltimas, numatytas BK 208 straipsnio 1 dalyje.

11Kasatorė pažymi, kad sutinka, jog pagal Akcinių bendrovių įstatymą, uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo didinimas nėra paskolos suteikimas bendrovei, tačiau mano, kad, vertinant jos veiksmus ir sprendžiant klausimą, ar jie yra nusikalstami, būtina atsižvelgti į tai, kokias savo asmenines lėšas kasatorė investavo į UAB „M.“ veiklą, nepaisant to, ar galiojantys įstatymai šias lėšas įvardija kaip paskolą. Teismai, anot kasatorės, nepagrįstai neįvertino to, kad ji iš savo asmeninių lėšų padidino įstatinį įmonės kapitalą 500 000 Lt bei užtikrino paskolos, suteiktos UAB „M.“, grąžinimą įkeisdama savo asmeninį turtą – 600 000 Lt vertės žemės sklypą, tai sudarė sąlygas įmonei toliau vykdyti veiklą. Kasatorės manymu, šios aplinkybės pagrindžia jos teiginį, kad ji buvo didžiausia UAB „M.“ kreditorė ir turėjo pirmumo teisę susigrąžinti bent dalį investuotų lėšų. Be to, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. vasario 9 d. UAB „M.“ ne tik patenkino jos reikalavimą, tačiau atsiskaitinėjo su visais kreditoriais be išimties, proporcingai jų reikalavimams ir atsižvelgiant į įmonės galimybes. Tai patvirtina kasatorės nurodomi duomenys, kad 2009 m. gruodžio 1 d. UAB „M.“ turėjo 109 kreditorius – prekių tiekėjus, kuriems buvo skolinga 249 245,90 Lt, o įsiskolinimą sumažino iki 119 354,73 Lt, t. y. 47,8 proc., be to, su VMI, VSDFV, darbuotojais buvo atsiskaityta visiškai. Per 2009 m. gruodžio mėn. kasatorė nurodo, kad jai buvo išmokėta 32 000 Lt, t. y. 5,1 proc. jos visų į UAB „M.“ investuotų lėšų, o gruodžio 31–ąją buvo likę 73 įmonės kreditoriai, o su 32 iš jų buvo atsiskaityta visiškai. 2010 m. sausio 1-ąją UAB „M.“ turėjo 77 kreditorius, kuriems nurodytą dieną buvo skolinga 249 936,69 Lt, o skolą sumažino 102 669,36 Lt, t. y. 41 proc., VMI įsiskolinimas sumažintas nuo 11 511,01 Lt iki 7450,90 Lt, t. y. 61,78 proc., su VSDFV atsiskaityta visiškai, darbuotojams iš 7450,90 Lt išmokėta 1056,08 Lt, t. y. 14,17 proc., sau kasatorė per 2010 sausio mėn. išsimokėjo 78 000 Lt, tai, jos nuomone, sudaro 13,26 proc. jos į įmonę investuotų lėšų, be to, sausio mėn. kreditorių skaičius nepadidėjo. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 31-osios iki 2010 m. vasario 9–osios UAB „M.“ savo 76 kreditoriais turėtą įsiskolinimą sumažino 15 698,96 Lt, t. y. 9 proc., įsiskolinimas VMI, VSDFV, darbuotojams atsirado ir didėjo tik dėl to, kad bankroto administratorius toliau vykdė veiklą įmonei priklausiusioje parduotuvėje bei kavinėje–bare, negrąžino prekių tiekėjams. Nurodyta duomenų analizė, kasatorės manymu, patvirtina, kad ji sau, kaip didžiausiai UAB „M.“ kreditorei, išmokėjo tik 9 proc. visų jos į įmonę investuotų lėšų, todėl mano esanti ir liksianti didžiausia UAB „M.“ kreditore, toks jos padėties išskirtinumas patvirtina, kad ji nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje.

12Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo kasatorės nuteistosios V. K. kasacinį skundą atmesti.

13Prokuroras pažymi, kad pagal BK 208 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų, užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiesiems. Nuteistosios V. K. kaltė padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatyta teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtais ir nuosprendyje bei Šiaulių apygardos teismo nutartyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Kasatorės kaltė grindžiama liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais bei faktiniais duomenimis, kurie surinkti byloje ir tiesiogiai ištirti teismo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės atsakė į visus apeliacinių skundų argumentus ir keltus klausimus, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, todėl konstatuotina, kad nepažeidė BPK 320 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys savo esme atitinka BK 332 straipsnio reikalavimus, o kasacinio skundo nuorodos į tai, kad Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacinėje instancijoje, nepagrįstai nustatė V. K. veiksmuose tiesioginę tyčią, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas jos padarytą nusikalstamą veiką, deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje detaliai aprašyti nuteistosios veiksmai ir motyvuotai argumentuota, kodėl jie atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 1 dalyje, būtinuosius požymius, o tai, kad įmonės bankrotą inicijavo pati kasatorė, o ikiteisminį tyrimą pradėjo prokuratūra, neturėdama kreditorių pareiškimų ar skundų dėl jų pažeistų teisių, neturi įtakos jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

14Prokuroras nurodo, kad, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga ir Šiaulių apygardos teismo priimtu sprendimu, konstatuotina, jog faktinės bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiamas ar naikinamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nepadaryta, o proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus. Taigi, prokuroro teigimu, konstatuoti, kad teismai priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą dėl to, jog ne taip, kaip norėjo nuteistoji, vertino surinktus įrodymus, nėra pagrindo.

15Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde ginčijamos vienokios ar kitokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės, bandoma nurodyti, kaip vertinti vienus ar kitus byloje surinktus įrodymus, kurias iš nustatytų aplinkybių laikyti įrodytomis, o kurias nustatytomis netinkamai, todėl tokie kasacinio skundo argumentai traktuotini kaip byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas kasatorei palankia linkme ir plačiau neturėtų būti aptarinėjamas, juolab kad iš esmės tapačius kasatorės argumentus jau buvo išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas.

16Kasatorės nuteistosios V. K. kasacinis skundas netenkintinas.

17Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, BK 208 straipsnio 1 dalies taikymo

18Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai jos veiksmus kvalifikavo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį neįvertinę to, kad ši nusikalstama veika priskiriama prie nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai, gina kreditorių interesus, o ikiteisminis tyrimas dėl V. K. veiksmų buvo pradėtas nesant UAB „M.“ kreditorių pareiškimų dėl jų teisių pažeidimo, tik vėliau juos pridėjus į bylą, taip pat to, kad pati kasatorė kreipėsi į teismą dėl UAB „M.“ bankroto bylos iškėlimo, taip siekdama, kad įsiskolinimai kreditoriams nedidėtų. Be to, kasatorės teigimu, nebuvo įvertinta atlikta atsiskaitymų su UAB „M.“ kreditoriais analizė už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. vasario 9 d., kuri patvirtina, kad sau, kaip asmeniui, investavusiam daugiausiai asmeninių lėšų į UAB „M.“ veiklą, kasatorė išsimokėjo mažiau (skaičiuojant procentais), nei buvo išmokama visiems kitiems kreditoriams, t. y. nenustatytas BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinasis požymis – favoritizmas vieno ar kelių įmonės kreditorių atžvilgiu.

19BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos vienas iš objektyviųjų požymių – pavojinga veika – pasireiškia vieno ar keleto pasirinktų kreditorių reikalavimų patenkinimu arba užtikrinimu. Būtinieji objektyvieji požymiai: 1) sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir 2) neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Nusikalstamos pasekmės – turtinė žala ir (ar) negautos pajamos kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti. Be to, turi būti nustatytas priežastinis ryšis tarp pasirinkto kreditoriaus (kreditorių) reikalavimų patenkinimo ir atsiradusios turtinės žalos likusiems kreditoriams. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymo momento (materialioji nusikalstamos veikos sudėtis).

20Šio nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, kuris jį perleidžia vienam ar keletui kreditorių, taip padarydamas turtinę žalą likusiems kreditoriams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2013).

21Subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Esant tiesioginei tyčiai įmonės vadovas supranta, kad įmonės ekonominė padėtis yra sunki arba įmonė nemoki, kai šiai akivaizdžiai gresia bankrotas, ir tai, jog sąmoningai patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, numato, kad dėl to kiti kreditoriai patirs ar gali patirti žalos, ir to nori. Esant netiesioginei tyčiai įmonės vadovas nenori, kad dėl jo neteisėtų veiksmų atsirastų žala kitiems kreditoriams, bet sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2009).

22Pirmosios instancijos teismas nuosprendį priėmė laikydamasis BPK 305 straipsnio reikalavimų, kasatorės kaltė, padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįsta tik tiesiogiai teisiamajame posėdyje išnagrinėtais, visapusiškai ir nešališkai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis).

23Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įvertino reikšmingus V. K. veiksmų kvalifikavimui įrodymus, esančius byloje: pačios V. K. parodymus dėl savo paskolintų lėšų UAB „M.“ ir jų susigrąžinimo aplinkybių; UAB „M.“ 2007 m. kovo 13 d. steigimo sutartį, (pakeistus) įstatus ir įregistravimo pažymėjimą, UAB „M.“ akcininkų sąrašą, kasos pajamų orderį Nr. 6 ir jo kvitą bei vienintelio akcininko V. K. 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą dėl UAB „M.“ įstatinio kapitalo padidinimo, patvirtinančius, kad UAB „M.“ buvo įsteigta 2007 m. kovo 30 d., o 100 proc. įmonės akcijų priklausė V. K., kuri buvo UAB „M.“ direktore nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2010 m. vasario 9 d.; taip pat kaltinamosios, specialisto parengtas lenteles, patvirtinančias, kad V. K. 2008 m. sausio 14 d. paskolino UAB „M.“ 10 000 Lt, 2008 m. gegužės 7 d. – 40 000 Lt, 2008 m. gegužės 29 d. – 30 000 Lt, 2009 m. gegužės 8 d. – 40 000 Lt, iš viso – 120 000 Lt; UAB „M.“ balansus, pelno (nuostolių) ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitas bei aiškinamuosius raštus už 2007–2009 m., UAB „M.“ 2009 m. lapkričio 30 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. balansus, 2009 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitas, patvirtinančias, kad 2007 metus UAB „M.“ baigė turėdama 614 Lt grynojo nuostolio, 2008 m. – 131 485 Lt grynojo nuostolio, 2009 m. – 167 534 Lt grynojo nuostolio, t. y. kad kasmet UAB „M. finansinė padėtis sunkėjo, o 2009 m. pabaigoje įmonėje buvo itin sunki ekonominė padėtis, jai akivaizdžiai grėsė bankrotas; Šiaulių apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Mokesčių mokėtojų skyriaus 2011 m. balandžio 11 d. raštą Nr. (25.27)S1-7471 bei jį lydinčius dokumentus; UAB „M.“ darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kasos pajamų orderius ir ataskaitas, iš kurių matyti, kad UAB „M.“ sumokėjo atlyginimus darbuotojams už darbą 2009 m. lapkričio–2010 m. vasario mėn. (sumokėjimo data nenurodyta); V. K. , kaip UAB „M.“ direktorės, 2009 m. gruodžio 28 d. pareiškimą Šiaulių apygardos teismui dėl bankroto bylos UAB „M.“ iškėlimo, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį, kuria UAB „M.“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Šiauleksa“, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, kuria patvirtintas pirminis BUAB „M.“ kreditorių sąrašas bei bendra pradinė kreditorių reikalavimų suma – 2 293 335,98 Lt; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2011 m. balandžio 29 d. išvadas Nr. 5-4/46 „Dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“, kurių 6 punkte nurodyta, kad iš UAB „M.“ 2010 m. sausio mėnesį tvarkytos kasos knygos nustatyta, jog gauta iš UAB „K.“ 85 050,38 Lt suma panaudota paskolos V. K. grąžinimui ir kitus rašytinius įrodymus. Taip pat bylą nagrinėję teismai nustatė tokias reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžiant dėl BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kad atlikus UAB „M.“ finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 29 d., nustatyta, jog pagal UAB „M.“ pateiktą 2009 m. lapkričio 30 d. balansą bei pažymą apie UAB „M.“ kreditorinius įsiskolinimus ir kreditorių sąrašą, UAB „M.“ 2009 m. lapkričio 30 dienai kreditorinis įsiskolinimas buvo 2 351 043 Lt; pagal UAB „M.“ tvarkytą registrą „Didžioji knyga“ nustatyta, kad UAB „M.“ 2010 m. sausio 31 d. kreditorinis įsiskolinimas – 2 190 297 Lt, o palyginus UAB „M.“ kreditorinių įsiskolinimų dydį 2009 m. lapkričio 30 d. ir 2010 m. sausio 31 d. nustatyta, kad, kreditorinis įsiskolinimas sumažėjo 160 746 Lt, o UAB „M.“ kreditorinį įsiskolinimą V. K. padengė 100 proc., kreditorinius įsiskolinimus tiekėjams tik – 28,7 proc.

24Nurodytų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priėmė motyvuotas išvadas, kad V. K. veiksmai atitinka BK 208 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintą nusikalstamą veiką, t. y. kad V. K. , būdama UAB „M.“ direktore ir vienintele akcininke, žinodama apie UAB „M.“ sunkią ekonominę padėtį, kai dėl to įmonei akivaizdžiai grėsė bankrotas, kad įmonė negali atsiskaityti su visais kreditoriais, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. sausio 27 d. iš dalies patenkino vieno išskirtinio kreditoriaus – t. y. savo – reikalavimą, susigrąžindama iš UAB „M.“ 110 000 Lt suteiktai paskolai atlyginti, dėl to padarė didelę turtinę žalą likusiems kreditoriams, sumažindama šiems galimybes atgauti skolas iš UAB „M.“ turto.

25Kasatorės argumentai dėl to, kad ji pati kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „M.“ iškėlimo, kad tuo metu, kai UAB „M.“ patenkino jos reikalavimą, kasatorė save suvokė kaip didžiausią UAB „M.“ kreditorę, investavusią į įmonę daugiausiai lėšų (įvertinant tiek jos UAB „M.“ suteiktą paskolą, tiek jos lėšomis padidintą įmonės įstatinį kapitalą bei užtikrinant tinkamą įmonės prievolių įvykdymą įkeistą asmeninį turtą – žemės sklypą), taip pat apie jos dabartines žinias ir supratimą, kaip ji turėjo plėtoti verslą, kokių veiksmų imtis iki bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos, nėra susiję su jos veiksmų kvalifikavimu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį. Iš esmės tapatūs argumentai buvo nurodyti ir V. K. apeliaciniame skunde, kuriuos išsamiai išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl esminių nurodytų nuteistosios V. K. apeliacinio skundo argumentų, t. y., vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, išnagrinėjo bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, išaiškino, kad V. K. teiginiai dėl to, jog ji buvo didžiausia UAB „M.“ kreditorė, nes iš savo asmeninių lėšų 500 000 Lt padidino UAB „M.“ įstatinį kapitalą, ir užtikrindama įmonės prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, įkeitė AB bankui „Snoras“ asmeninį turtą – žemės sklypą, kurio vertė 600 000 Lt, nepagrįsti, nes įstatinio kapitalo padidinimas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą nėra prilyginamas paskolos teisiniams santykiams (paskolos įmonei suteikimui), o akcininko patirti nuostoliai atlyginami po įmonės likvidavimo Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka. Be to, asmeninio nekilnojamojo turto įkeitimas (hipoteka) užtikrinant tinkamą įmonės prievolių įvykdymą taip pat nėra tapatus paskolos suteikimui. Taigi, kasatorė nepripažintina buvusia UAB „M.“ kreditore jos nurodytai 1 230 000 (kartu su žemės sklypo verte) Lt sumai, o pagal paskolos teisinius santykius ji turėjo reikalavimo teisę į UAB „M.“ 120 000 Lt sumai, todėl visos byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės teismų buvo įvertintos tinkamai. Kiti kasaciniame skunde nurodyti argumentai, asmeniniai kasatorės apmąstymai dėl jos veiksmų iki UAB „M.“ bankroto bylos iškėlimo tinkamumo, teisingumo, to, kaip ji šiuo metu elgtųsi ir pan. – nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes kasacinis teismas įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, dėl fakto klausimų nepasisako, o pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų sprendimus patikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

26Taip pat kasatorė nurodo, kad iki bankroto bylos teisme iškėlimo dienos UAB „M.“ jokių įstatymo nuostatų, taip pat ir Įmonių bankroto įstatymo normų, nepažeidė, nes įstatymai neįpareigojo įmonės iki bankroto bylos šiai iškėlimo dienos sudaryti su kreditoriais atsiskaitymų sąrašo, nustatyti atsiskaitymo su kreditoriais eilės ir jos laikytis. Esant tokioms aplinkybėms, anot kasatorės, atsiskaitymas ne su visais kreditoriais dar iki bankroto bylos iškėlimo dienos, negali būti vertinamas kaip nusikaltimas, numatytas BK 208 straipsnio 1 dalyje. Tokie kasatorės argumentai taip pat pripažintini nepagrįstais, nes nusikaltimas, numatytas BK 208 straipsnio 1 dalyje, padaromas būtent iki to momento, kai įsiteisėjo nutartis iškelti kaltininko įmonei bankroto bylą. Tuo atveju, kai kaltininkas patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ar juos užtikrina po bankroto bylos iškėlimo, tokie veiksmai kvalifikuotini kaip turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis), nes po bankroto bylos iškėlimo kaltininko įmonės turtas tampa bankrutuojančios įmonės turto mase, kurios paskirtis – patenkinti kreditorių reikalavimus, toks turtas kaltininkui yra svetimas. Pažymėtina, kad dar iki teismo nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įsiteisėjimo dienos, kaip šiuo atveju, esant sunkiai įmonės ekonominei padėčiai, kreditorių daugetui, kai dėl lėšų trūkumo neįmanoma vienu metu atsiskaityti su visais kreditoriais, pagal BK 208 straipsnio reglamentavimą turi būti elgiamasi sąžiningai su visais įmonės kreditoriais, nepažeidžiant nė vieno iš jų interesų ir nedarant žalos. Byloje konstatuoti įmonės direktorės veiksmai, siekiant visiško savo kreditorinio reikalavimo įmonei patenkinimo, akivaizdžiai neatitinka visų UAB „M.“ kreditorių interesų ir juos pažeidžia, padarydami didelę žalą, o BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas yra būtent socialinė vertybė – kreditorių interesai, papildomu objektu pripažįstami ir sąžiningo ūkininkavimo principai, kurie V. K. veiksmais buvo pažeisti.

27Įvertinus tai, kas nurodyta pirmiau, konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai pritaikė BK 208 straipsnio 1 dalį ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimų, kurie būtų sukliudę tinkamai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį, todėl kasatorės V. K. kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtų sprendimų ar jų dalių nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis, 382 straipsnio 1 punktas).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Kasatorės V. K. kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu V. K. nuteista... 4. Civilinių ieškovių A. M. , A. Ž. , J. B. , G. K. , R. L., A. Š. , L. G. ,... 5. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Teisėjų kolegija... 7. V. K. nuteista už tai, kad iki 2010 m. vasario 9 d. dirbdama UAB „M.“... 8. Kasatorė V. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino... 10. Kasatorė sutinka su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ji... 11. Kasatorė pažymi, kad sutinka, jog pagal Akcinių bendrovių įstatymą,... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 13. Prokuroras pažymi, kad pagal BK 208 straipsnio 1 dalį baudžiamoji... 14. Prokuroras nurodo, kad, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga ir... 15. Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde ginčijamos vienokios... 16. Kasatorės nuteistosios V. K. kasacinis skundas netenkintinas.... 17. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, BK 208 straipsnio 1 dalies taikymo... 18. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai jos veiksmus... 19. BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos vienas iš... 20. Šio nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius:... 21. Subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine... 22. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį priėmė laikydamasis BPK 305... 23. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įvertino reikšmingus V.... 24. Nurodytų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis... 25. Kasatorės argumentai dėl to, kad ji pati kreipėsi į teismą dėl bankroto... 26. Taip pat kasatorė nurodo, kad iki bankroto bylos teisme iškėlimo dienos UAB... 27. Įvertinus tai, kas nurodyta pirmiau, konstatuotina, kad bylą nagrinėję... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 29. Kasatorės V. K. kasacinį skundą atmesti....