Byla 2-544/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo baigiamos įkurti Antikorupcinės konstitucinės partijos koordinatoriaus J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamento atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2471-450/2009, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų baigiamos įkurti Antikorupcinės konstitucinės partijos koordinatoriaus J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamento skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimui.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėjai baigiamos įkurti Antikorupcinės konstitucinės partijos koordinatorius ir Žemaitijos visuomenės parlamentas kreipėsi į teismą su skundu, prašydami „įpareigoti Seimą skubos tvarka tenkinti dviejų Vilniaus savivaldybių sankcionuotų 2008-12-04 ir 2009-01-12 mitingų, įteiktų rezoliucijų dėl korupcijos šalinimo teismų ir prokuratūros sistemoje, skubiai įteisinti nurodytus faktus dėl prokuroro ir teisėjo personalios civilinės ir baudžiamosios atsakomybės, už priimtus nutarimus ir sprendimus prieštaraujančius pateiktiems įrodymams ir faktams“, taip pat prašydami „atstatydinti Seimo Pirmininką A. V. dėl nekompetentingumo, pertaisant naktinius įstatymus, kuris praignoravo atlikti tiesiogines pareigas, šalinant korupciją, įteisinant teisėjų ir prokurorų atsakomybę, nes be pareigūnų atsakomybės nėra teisinės valstybės“.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjų baigiamos įkurti Antikorupcinės konstitucinės partijos koordinatoriaus ir Žemaitijos visuomenės parlamento skundą Lietuvos Respublikos Seimui atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad CPK 1 straipsnis numato, jog bendros kompetencijos teismai nagrinėja bylas iš civilinių, darbo, šeimos ir kitų teisinių santykių, tame tarpe ir privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylas, CPK 27 straipsnis numato, kokias civilines bylas nagrinėja apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, CPK 28 straipsnis nurodo bylų kategorijas, kurias nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjų suformuluotas pirmasis reikalavimas nėra aiškus, tačiau iš teismui pateikto procesinio dokumento – skundo turinio ir suformuluoto reikalavimo matyti, kad skundas nėra susijęs su privatiniais teisiniais santykiais, jame keliamas klausimas dėl netinkamos ir neteisėtos Seimo, Seimo Pirmininko, Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos, atsisakant tobulinti atitinkamus įstatymus, vykdyti rinkėjų valią, ignoruojant mitingus ir pan. Pirmuoju reikalavimu reiškiamas tam tikras įpareigojimas Lietuvos Respublikos Seimui, tačiau tokio pobūdžio ginčai ir reikalavimai, nebūdami privatinio pobūdžio, negali būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos, o taip pat ir administraciniuose teismuose, kadangi pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Teismas dėl antrojo pareiškėjų reikalavimo dėl Seimo pirmininko atstatydinimo nurodė, kad jis taip pat nenagrinėtinas teisme, kadangi Seimo Pirmininko atstatydinimas vykdomas ne teismine, o kita – specialių teisės aktų, visų pirma – Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Seimo statuto ir kt. teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Seimo statuto 8 straipsnis numato atvejus, kada Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, o Statuto VIII dalis reguliuoja specialų apkaltos procesą, kurio metu pagal Konstitucijos 74 straipsnį yra galimas ir Seimo pirmininko pašalinimas iš užimamų pareigų. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų pateiktame skunde iškelti reikalavimai negali būti nagrinėjami teisme, todėl skundą atsisakė priimti.

6Pareiškėjai baigiamos įkurti Antikorupcinės konstitucinės partijos koordinatorius ir Žemaitijos visuomenės parlamentas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį, bylą perduoti spręsti iš naujo Vilniaus apygardos teismo kitam teisėjui. Nurodo, kad nutartis yra neobjektyvi, joje sumaišytos teisės normos ir teismų kompetencija, vengiant turėti reikalų su Seimu ir jo pareigūnais. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, jeigu buvo trūkumus, turėjo įpareigoti juos ištaisyti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima apskųsti Seimo veiksmų. Atstovus į Seimą delegavo tautos rinkėjai, todėl turi būti galimybė apskųsti Seimo veiksmus.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

9Pareiškėjai skunde nurodė du reikalavimus: pirmu reikalavimu prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimą tenkinti dviejuose mitinguose priimtas Rezoliucijas dėl korupcijos šalinimo, antru reikalavimu prašo atstatydinti Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką.

10Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjams teisingai išaiškino teismų kompetenciją, pagrįstai nurodė, kad reiškiami reikalavimai negali būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos, o taip pat ir administraciniuose teismuose. Dėl pirmojo pareiškėjų reikalavimo pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra tautos renkama aukščiausiosios valdžios institucija, kuri įgyvendina tautos suverenitetą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4 str.). Niekas negali savintis visai tautai priklausančių suverenių galių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 str.). Todėl nei fizinis, nei juridinis asmuo negali tiesiogiai kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti Seimą atlikti tam tikrus veiksmus. Kiekvienas atitinkantis įstatymuose nustatytus reikalavimus Lietuvos Respublikos pilietis gali būti renkamas Seimo nariu, taip pat turi rinkimų teisę, ir tokiu būdu gali tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant tautos suverenitetą. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai; 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti. Dėl antrojo pareiškėjų reikalavimo pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas atstatydinamas Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatyta tvarka interpeliacijos būdu, todėl su tokiu prašymu negalima kreiptis į Lietuvos Respublikos teismus.

11Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai