Byla e2A-715-368/2017

Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Burbulienės ir Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos „Mažeikių sporto centras“ atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Genora“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-80-215/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios VŠĮ „Mažeikių sporto centras“ ieškinius atsakovėms UAB „Beržūna“, UAB „Santarvės laikraštis“ ir UAB „Mažeikių Varduva“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1. Ieškovė bankrutuojanti viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Mažeikių sporto centras“ (atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Genora“) prašydama priteisti iš atsakovių UAB „Beržūna“ - 3 620,25 Eur, UAB „Santarvės laikraštis“ - 5 792,40 Eur skolos, iš UAB „Mažeikių Varduva“ - 5 792,40 Eur skolos ir iš visų jų 5 procentų dydžio metines palūkanas, nurodė, kad atsakovės yra ieškovės dalininkės. 2011 m. vasario 18 d. vykusiame bankrutuojančios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl dalininko mokesčio ir terminų jam sumokėti nustatymo 2011 metams. Neeiliniame visuotiniame susirinkime dalyvavo aštuoni dalininkai, susirinkime buvo nutarta – nustatyti 2011 metams metinį dalininko mokestį 5 792,40 Eur (20 000 Lt), kuris gali būti mokamas dalimis proporcingai kiekvieną ketvirtį. Teigė, jog susirinkime dalyvavę aštuoni dalininkai už priimamą nutarimą balsavo sekančiai, t. y., penki – už, vienas – prieš, du – susilaikė, kas reiškia, kad susirinkimo nutarimas priimtas teisėtai, vadovaujantis įstatymu, todėl šis nutarimu dalininkų prisiimtas įsipareigojimas įstaigai nėra nuginčytas, ir yra privalomas dalininkams. Pažymėjo, jog dalininko mokestis, patvirtintas visuotiniame neeiliniame dalininkų susirinkime negali būti prilyginamas geranoriškai paramai. Atsakovės UAB „Beržūna“ atstovas apie priimtą nutarimą žinojo, 2011 metais sumokėjo ieškovei dalį nustatyto dalininko mokesčio 2172,15 Eur (7500 Lt), liko skolingas 3620,50 Eur (12 500 Lt). Atsakovės UAB „Santarvės laikraštis“ ir UAB „Mažeikių Varduva“ nėra sumokėjusios ieškovei 2011 metais nustatyto 5792,40 Eur (20 000 Lt) dalininkų mokesčio, jų atstovai dalyvavo dalininkų susirinkime. Pažymėjo, jog tik trys ieškovės dalininkės iš dvylikos nėra sumokėjusios dalininkų mokesčio.

2. Atsakovės UAB „Beržūna“, UAB „Santarvės laikraštis“ ir UAB „Mažeikių Varduva“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog siekiant kooperuotis ir tinkamai administruoti lėšas sportui, 2006 m. gegužės 19 d. buvo įsteigta VšĮ „Mažeikių sporto centras“. VšĮ „Mažeikių sporto centras“ pinigines lėšas daugiausiai sudarė negrąžintinai gautos lėšos, įstaigai suteiktos kaip parama arba kaip įmokos už reklamos paslaugas sporto varžybose, reklamuojant įmonių pavadinimus. Pagrindiniai VšĮ „Mažeikių sporto centras“ finansavimo šaltiniai buvo trys: VšĮ „Mažeikių sporto centras“ dalininkų (Mažeikių rajono smulkiojo verslo įmonių), Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė), kuri taip pat buvo ir įstaigos dalininkė, bei pagrindinio mecenato AB „ORLEN Lietuva“ savanoriškai skiriamos paramos lėšos. VšĮ „Mažeikių sporto centras“ veikla iki 2011 m. buvo stabili ir nekilo jokių abejonių ar rizikų nei dėl įstaigos veiklos stabilumo, nei dėl finansavimo šaltinių bendro sutarimo remiant įstaigos veiklą. 2011 m. situacija pasikeitė, kadangi du pagrindiniai VšĮ „Mažeikių sporto centras“ veiklos finansavimo šaltiniai – Savivaldybė ir AB ,,ORLEN Lietuva“ ženkliai sumažino skiriamą finansavimą. VšĮ „Mažeikių sporto centras“ valdymo organai aktyviai ieškojo būdų kaip pagerinti VšĮ „Mažeikių sporto centras“ finansinę padėtį – vienas iš tokių būdų buvo 2011 m. vasario 18 d. sušauktame visuotiniame neeiliniame dalininkų susirinkime paprasta dalininkų balsų dauguma priėmus nutarimą „Nustatyti 2011 metams metinį dalininko mokestį 5792,40 Eur (20 000 Lt)“ (toliau – nutarimas), kas yra užfiksuota susirinkimo protokole. Teigė, jog protokolu nustatytas „dalininko mokestis“ negali būti suabsoliutinant traktuojamas kaip privalomas dalininkų mokėjimas – šiuo atveju buvo tik aiškiai išreikštas dalininkų susitelkimas ir siekis pagerinti VšĮ „Mažeikių sporto centras“ finansinę padėtį pagal galimybes skiriant rekomendacinę paramos arba lėšų už reklamos paslaugas sumą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad viešoji įstaiga buvo įsteigta per sportą skatinti vaikų ir jaunimo užimtumą, ieškoti talentingų sportininkų, padėti rajono savivaldybei įgyvendinti savarankišką funkciją – kūno kultūros ir sporto plėtojimą. Viešąją įstaigą buvo sutarta finansuoti iš trijų šaltinių – Mažeikių rajono savivaldybės, AB „ORLEN Lietuva“ bei viešosios įstaigos dalininkų. Ieškovė įrodinėjo, jog VšĮ 2011 m. vasario 18 d. neeilinio dalininkų susirinkimo nutarimas – dalininkų susitarimas privalomai turi būti vykdomas, dalininkams sumokant 2011 metams nustatytą dalininko mokestį.

5. Teismas nurodė, jog dalininkų susitarimas ir pareiga, (pagal viešosios įstaigos įstatus) prisidėti prie įstaigos išlaikymo yra sąlyginė ir orientuota į tai, kad būtų pasiekti įstaigos įstatuose numatyti tikslai (per sportą tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą) ir negali būti suabsoliutinama ir aiškinama kaip numatanti įstaigos dalininkams pareigą skirti paramos lėšas, neatsižvelgiant į dalininkų finansines galimybes jas skirti.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

86.

9Ieškovė bankrutuojanti VšĮ „Mažeikių sporto centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais: 6.1. Atsakovės VŠĮ „Mažeikių sporto centras“ įstatų 6.8. punkte įtvirtinta, jog įstaigos dalininkai privalo aktyviai dalyvauti įstaigos veikloje ir prisidėti prie įstaigos išlaikymo, vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus įstaigai, kuri savo veikloje vadovaujasi visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais bei įstatais. Dalininkų protokolas dėl dalininkų mokesčio 2011 metams yra teisėtas, galiojantis ir nenuginčytas (dalyvavo 2/3 dalininkų, apskųstas teismui nebuvo, vadinasi, kaip numatyta VšĮ „Mažeikių sporto centras“ įstatuose, įstaigos veikloje yra privalomas). 6.2. Dalininkai patys įsipareigojo įstatuose prisidėti prie įstaigos išlaikymo, patys organizavo susirinkimą, patys nustatė mokėtino dalininko mokesčio dydį 2011 metams ir viskas buvo atlikta pagal Viešųjų įstaigų įstatyme bei įstaigos įstatuose nustatytą tvarką, ko, beje, teismas ir nepaneigė, taigi teigti, kad šio susirinkimo protokolas jiems negalioja arba yra nesvarbus ar kitaip nevykdytinas yra neteisinga, nes taip formuojama ydinga praktika.

7. Atsakovės UAB „Santarvės laikraštis“, UAB „Beržūna“ ir UAB „Mažeikių Varduva“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, faktiniu bylos aplinkybių nustatymu, sprendimą ginčija vien tik subjektyviais išvedžiojimais, iškeldama savas įvykiu versijas, kurios nėra pagrįstos jokiu teisiniu pagrindu. 7.2.2011 m. VšĮ „Mažeikių sporto centras“ susidūrus su finansiniais sunkumais, dalininkai, būdami įstaigos dalyviais, stengėsi ir aktyviai ieškojo būdų kaip pagerinti įstaigos finansinę padėtį, ko pasėkoje 2011-02-18 sušaukus dalininkų susirinkimą ir jame išreiškus susirūpinimą pablogėjusia įstaigos finansine padėtimi, buvo priimtas ieškovės akcentuojamas nutarimas, apibrėžiantis kokios sumos lėšų yra tikimąsi gauti iš dalininkų. Tačiau, tai kad nutarimu buvo apibrėžta dalininkams rekomenduojama skirti lėšų suma, turinio prasme nedaro tokios sumos privalomu mokėjimu, t. y. atskiru ,,dalininkų mokesčiu", kaip bando klaidinti teismą ieškovė. Joks „dalininkų mokestis" ar kitas privalomas mokėjimas susirinkime nustatytas nebuvo ir jame priimtas nutarimas negali būti interpretuotas. 7.3. Ieškovę atstovaujančiam administratoriui pareiškus akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, apeliaciniame procese yra ir toliau nesąžiningai piktnaudžiaujama bankroto administratoriaus statusu ir procesinėmis teisėmis administratoriui siekiant paprasčiausiai pasipelnyti iš atsakovių ir tuo pačiu formaliai pagrįsti administratoriui skirtų bankrutuojančios įstaigos administravimo išlaidų panaudojimą. 7.4. Vienintelis atvejis (be sutartinių įsipareigojimų), kuomet įstaigos dalininkams gali atsirasti privalomo pobūdžio pareiga sumokėti lėšas įstaigai, yra tuomet, kai dalininkas stoja į įstaigą, arba, kai yra didinamas jos kapitalas - tokiu atveju dalininkui atsiranda pareiga sumokėti dalininko įnašą. Nagrinėjamu atveju atsakovės savo stojimo įnašus buvo sumokėję dar 2006 m., tuo tarpu susirinkime nebuvo nuspręsta didinti įstaigos dalininkų kapitalo, kuris pagal įstaigos įstatų 9.4. p. ir Viešųjų įstaigų įstatymo 13 str. 6. d., galėtų būti didinamas tik dalininkų įnašais. Kitaip tariant, „Mažeikių sporto centro“ dalininkams nenusprendus padidinti kapitalo atsakovėms objektyviai negalėjo kilti pareiga mokėti (perduoti) įstaigai pinigines lėšas.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

12teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliantės (ieškovės) bankrutuojančios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Genora“ apeliacinis skundas netenkinamas

14

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Byloje kilo ginčas dėl viešosios įstaigos dalininkų įnašo (mokesčio), nustatyto dalininkų susirinkimo protokolu (nutarimu) privalomumo dalininkams.

10. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo bylų praktikoje nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu Teismo praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgment of 27 September 2001, par. 30). Pabrėžtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, and p. 29–30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į tam tikras sąlygas: šalių pareiškimų prieštaringumą, valstybių – Konvencijos narių įstatymų nuostatų, papročių, teisinių nuomonių ir sprendimų rengimo taisyklių skirtumus. Nepaisant to, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. mutati mutandis Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59–60) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

11. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi VšĮ „Mažeikių sporto centras“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Genora“. VšĮ „Mažeikių sporto centras“ įregistruota 2006 m. birželio 1 d., tą pačią dieną įstaigai suteiktas paramos gavėjo statusas. 2008 m. vasario 8 d. juridinių asmenų registre įregistruoti VšĮ „Mažeikių sporto centras“ įstatai, kurių V dalyje yra numatyta įstaigos dalininkų teisės ir pareigos, naujų dalininkų priėmimo ir teisių perleidimo tvarka. VšĮ „Mažeikių sporto centras“ dalininkais 2011 m. metų pradžioje buvo Mažeikių rajono savivaldybė, Mažeikių verslininkų asociacija, UAB „Beržūna“, UAB „Grūstė“, UAB „Jubana“, UAB „Acus vaistinė“, UAB „Saurida“, UAB „Mažeikių varduva“, UAB „Kvistija“, UAB „Stronga“, UAB „Žemaitijos agroprekyba“ ir UAB „Santarvės laikraštis“. Įstaigos veiklai vystyti lėšos buvo skiriamos sudarant su įstaiga paramos sutartis bei pagal sutartis užsakant reklamos paslaugas, publikuoti užsakovo logotipą vykstančiuose sporto renginiuose. Iš viso laikotarpiu nuo įstaigos įkūrimo iki 2011 metų pabaigos įstaiga buvo sudariusi daugiau nei šimtą paramos bei reklamos sutarčių. 2011 m. vasario 18 d. vykusio neeilinio VšĮ „Mažeikių sporto centras“ dalininkų susirinkimo metu buvo svarstyta viešosios įstaigos dalininkų mokesčio nustatymas 2011 metams bei nutarta nustatyti 2011 metams metinį dalininko mokestį 5792,40 Eur (20 000 Lt), kuris gali būti mokamas dalimis proporcingai kiekvieną ketvirtį. 2011 m. vasario 18 d. neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime dalyvavo aštuoni dalininkai, penki dalininkai balsavo „už“, du dalininkai „susilaikė“ ir vienas dalininkas balsavo „prieš“.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad 2011 m. vasario 18 d. vykusio bankrutuojančios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime priimtas nutarimas dėl nustatyto 5 792,40 Eur (20000 Lt) dalininkų mokesčio yra privalomas, kadangi susirinkimo protokolas yra teisėtas, galiojantis ir nenuginčytas (dalyvavo 2/3 dalininkų, apskųstas teismui nebuvo). Tuo tarpu atsakovės teigia, kad nutarimu buvo apibrėžta tik dalininkams rekomenduojama skirti lėšų suma, kuri turinio prasme nedaro tokios sumos privalomu mokėjimu, t. y. atskiru ,,dalininkų mokesčiu". Teisėjų kolegija nurodytus ieškovės teiginius vertina kritiškai ir atsižvelgdama į kilusio tarp šalių ginčo tiek ieškovės, tiek atsakovių argumentus, atkreipia dėmesį į tai, jog šioje situacijoje yra aktualios Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymus reglamentuojančios teisės normos, o taip pat ir VšĮ „Mažeikių sporto centras“ įstatuose nustatytos šalių teisės bei pareigos, apie kuriuos ir pasisako atskirai.

13. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais. Viešoji įstaiga yra laikoma viešuoju juridiniu asmeniu (CK 2.34 straipsnio 1 dalis). Viešosios įstaigos dalininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris VĮĮ ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi VĮĮ, kitų įstatymų ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka (VĮĮ 7 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje yra nurodyta kokias neturtines teises turi viešosios įstaigos dalininkas. VĮĮ apibrėžia, jog dalininkas turi tiek įstatymais, tiek ir įstatais jam suteikiamas teises, tačiau nei VĮĮ, nei kiti įstatymai nenumato, jog viešosios įstaigos dalininkas, kaip juridinio asmens dalyvis, įgyja pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.

14. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – LPĮ) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog parama – paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus pagal šio įstatymo 8 straipsnį leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, paramos dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo. Paramos tikslas – teikti paramos dalykus įstatyme nurodytiems paramos gavėjams jų įstatuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams (LPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Pagal LPĮ paramos gavėjams – juridiniams asmenims teikiamos paramos dalykai yra – piniginės lėšos; piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos; bet koks kitas turtas, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes bei suteiktos paslaugos (LPĮ 4 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai).

15. VšĮ „Mažeikių sporto centras“ įstatų (toliau – įstatai) 1.1. punkte nurodyta, jog įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą, t. y. per sportą skatinti vaikų ir jaunimo saviraišką, ieškoti talentingų sportininkų, juos rengti (įstatų 2.1 punktas), teikti rekreacijos paslaugas miesto visuomenei (įstatų 2.2. punktas), sudaryti sąlygas miesto bendruomenės nariams užsiimti sportu (įstatų 2.3. punktas). Pagal įstatus (9.1. punktas) VšĮ „Mažeikių sporto centras“ nuosavą kapitalą sudarė: dalininkų kapitalas; pelnas (nuostolis), perkainojimo rezervas, kiti rezervai, negrąžintinai gautos lėšos ir kitos lėšos. Įstatų 1.3 punkte numatyta, jog įstaiga vadovaujasi visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais, kas reikštų, jog dalininkai susitarė vadovautis, t. y. laikytis, remtis, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais. Tai yra viešosios įstaigos steigėjai ir dalininkai įstatuose yra laisvi patys susitarti ir įtvirtinti įstatuose priimamų sprendimų vykdymo privalomumą bei jų nevykdymo teisinius padarinius. Įstatų 5.2 ir 5.3 punktuose nurodytos įstaigos dalininkų teisės, taip pat 5.4 punkte yra nurodytos įstaigos dalininkų pareigos – aktyviai dalyvauti įstaigos veikloje ir prisidėti prie įstaigos išlaikymo, bei vykdyti sutartinius įsipareigojimus įstaigai.

16. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis bei nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, jog nei Viešųjų įstaigų įstatymas, nei Labdaros ir paramos įstatymas, nei VšĮ „Mažeikių sporto centras“ įstatai nenumatė pareigos dalininkams privalomai mokėti ieškovės vadinamą „dalininko mokestį“ dėl toliau išdėstytų priežasčių. Pirma, pačios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ paskirtis – paramos gavėjas (įstaigai suteiktas paramos gavėjo statusas). Antra, Labdaros ir paramos įstatyme įtvirtinta paramos sąvoka - paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų teikimas, reiškia, jog paramos gavėjas gauna paramą tik savanorišku paramos davėjo teikimu. Trečia, įstaigos įstatų 5.4 punkto formuluotė dalininkams aktyviai dalyvauti įstaigos veikloje ir „prisidėti prie įstaigos išlaikymo, bei vykdyti sutartinius įsipareigojimus įstaigai“ taip pat patvirtina, jog dalininkai prie įstaigos išlaikymo prisideda laisvanoriškai (geranoriškai), teikdami finansinę paramą pagal savo finansines galimybes, o vykdo sutartinius įsipareigojimus, kai tokie konkrečiai yra numatyti pagal sutartis, o ne nustatytos protokolu. Ketvirta, įstatų 1.3 punkte numatyta, jog įstaiga vadovaujasi visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais, kas reikštų, jog dalininkai susitarė vadovautis, t. y. laikytis, remtis, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais, tačiau įstatuose nenumatyta, jog visi dalininkų priimti sprendimai yra privalomi dalininkams kaip ir nenumatyti priimtų sprendimų nevykdymo teisiniai padariniai. Penkta, 2011 m. vasario 18 d. dalininkų susirinkime paprasta dalininkų balsų dauguma priimtas nutarimas dėl 2011 metams metinio dalininko 5792,40 Eur (20 000 Lt) mokesčio nustatymo, kas yra užfiksuota susirinkimo protokole, negali būti suprantamas kaip privaloma sutartis dėl nustatytos sumos sumokėjimo (ar aiškinama kaip sutartinių įsipareigojimų vykdymas) įstaigos įstatų 5.4 punkto prasme.

17. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritaria atsakovių pozicijai, jog ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, sprendimą ginčija vien tik subjektyviais išvedžiojimais, iškeldama savas įvykių versijas, kurios nėra pagrįstos jokiu teisiniu pagrindu, nes 2011 m. vasario 18 d. nutarimu (užfiksuota susirinkimo protokole) buvo apibrėžta dalininkams rekomenduojama skirti lėšų suma, turinio prasme niekaip nedaro tokios sumos privalomu mokėjimu. Taigi, priimtas nutarimas negali būti interpretuotas, taip, kaip palankiau bankrutuojančios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ bankroto administratoriui. Juo labiau, kaip matyti iš 2011 m. vasario 18 d. dalininkų susirinkime dalyvavusių aštuonių dalininkų, penki dalininkai balsavo „už“, du dalininkai „susilaikė“ ir vienas dalininkas balsavo „prieš“. Atsakovės UAB „Beržūna“ atstovas neeiliniame dalininkų susirinkime išvis nedalyvavo, UAB „Mažeikių Varduva“ atstovas K. B. susilaikė, o prie UAB „Santarvės laikraštis“ atstovo A. B. pavardės padėtas tik parašas, nenurodant balsavimo rezultato.

18. Sutiktina su atsakovių atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog kad vienintelis atvejis (be sutartinių įsipareigojimų), kuomet įstaigos dalininkams gali atsirasti privalomo pobūdžio pareiga sumokėti lėšas įstaigai, yra tuomet, kai dalininkas stoja į įstaigą, arba, kai yra didinamas jos kapitalas - tokiu atveju dalininkui atsiranda pareiga sumokėti dalininko įnašą. Nagrinėjamu atveju atsakovės savo stojimo įnašus buvo sumokėjusios dar 2006 m., tuo tarpu susirinkime nebuvo nuspręsta didinti VšĮ „Mažeikių sporto centras“ dalininkų kapitalo, kuris pagal įstaigos įstatų 9.4. punktą ir Viešųjų įstaigų įstatymo 13 straipsnio 6 dalį, galėtų būti didinamas tik dalininkų įnašais. Iš to seka, jog ieškovės dalininkams nenusprendus padidinti kapitalo atsakovėms objektyviai negalėjo kilti pareiga mokėti (perduoti) įstaigai pinigines lėšas. Taigi nurodytos aplinkybės ir nagrinėjamoje situacijoje taikomas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ieškovė, remdamasi vien tik susirinkimo protokolu, ir aiškindama jį atsietai nuo susiklosčiusios VšĮ finansavimo praktikos konteksto, ignoruoja turinio viršenybės prieš formą principą, taip neteisingai interpretuodama nutarimą.

19. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė, teigdama, kad atsakovės nevykdė savo kaip dalininkių pareigų įstaigai, nes yra neįvykdžiusios neeilinio dalininkų susirinkimo nutarimo (protokolo), neįrodė, jog priimtas nutarimas dalininkėms buvo privalomas. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat pripažįsta, jog kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie teisiškai net nėra nagrinėjamam ginčui reikšmingi, t. y., jog dalininkės 2011 m. neprisidėjo prie įstaigos išlaikymo ir nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų įstaigai yra paneigti byloje esančiais įrodymais.

20. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė išsamias pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės (ieškovės) bankrutuojančios VšĮ „Mažeikių sporto centras atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Genora“ priteistinos atsakovių turėtos 3535,02 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovės prievolė atlyginti atsakovėms bylinėjimosi išlaidas atsirado jau po bankroto bylos bankrutuojančiai VšĮ „Mažeikių sporto centras“ iškėlimo, bankroto procedūrų metu, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos kvalifikuotinos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis bei atlygintinos iš bankrutuojančios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ bankroto administravimo išlaidų, o ne bendra kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka bankrutuojančios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ bankroto procese.

15Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios VšĮ „Mažeikių sporto centras“, juridinio asmens kodas ( - ), bankroto administravimo išlaidų, atsakovėms UAB „Beržūna“, juridinio asmens kodas ( - ), buveinė ( - ); UAB „Santarvės laikraštis“, juridinio asmens kodas ( - ), buveinė ( - ); ir UAB „Mažeikių Varduva“, juridinio asmens kodas ( - ), buveinė ( - ), lygiomis dalimis 3535,02 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt penkis eurus, 02 ct), t. y. po 1178,34 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 34 ct) išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

18Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.