Byla 2A-940-302/2013
Dėl palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui A. T., trečiasis asmuo L. T., dėl palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. T. 48 363,81 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007-03-07 iki 2010-12-07. Nurodė, kad 1995-01-11 tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 5 000 USD (paskolos suteikimo dieną tai sudarė 20 000 Lt), o 1995-08-30 tarp šalių buvo sudaryta kita paskolos sutartis, kuria ieškovas atsakovui paskolino 6 500 USD (paskolos suteikimo dieną tai sudarė 26 000 Lt). Šias paskolas atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 1995 m. lapkričio mėn. ir atitinkamai iki 1995-09-30, tačiau savo skolinių įsipareigojimų neįvykdė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2002-07-12 sprendimu iš atsakovo priteisė negrąžintas paskolų sumas (iš viso – 46 000 Lt); be to, Vilniaus apygardos teismo 2005-03-23 nutartimi iš atsakovo ieškovo naudai buvo priteista 39 089,40 Lt palūkanų už vėlavimą grąžinti paskolas laikotarpiu nuo 2001-09-06 iki 2004-09-06, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-03 sprendimu už akių buvo priteista 32 136,71 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2004-09-06 iki 2007-03-06. Nurodė, kad palūkanų sumą skaičiuoja atsižvelgdamas į paskolų suteikimo metu buvusias komercinių bankų vidutines metinių palūkanų normas.

5Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas be pagrindo skaičiuoja palūkanas nuo visos suteiktų paskolų sumos, nes dalis paskolų jau yra grąžinta. Be to, prašomų priteisti palūkanų norma yra pernelyg didelė.

6Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. T. ieškovo S. K. naudai 48 363,81 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007-03-07 iki 2010-12-07. Ieškovo S. K. reikalavimą dėl priverstinės hipotekos atsakovui A. T. priklausančiam butui adresu Žirmūnų g. 42-6, Vilniuje, unikalus Nr. 1096-5023-7014:0082, nustatymo atmetė.

7Teismas sprendė, kad nėra pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimo dėl jo prašomų 48 363,81 Lt palūkanų priteisimo. Kadangi tarp šalių sudarytose paskolos sutartyse palūkanų norma nebuvo nustatyta, teismas nurodė, jog turi būti vadovaujamasi CK 6.2872 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią palūkanos (jų norma) nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu, sprendime nustatyta, kad 1995 metų sausio mėnesį užsienio valiuta palūkanų norma buvo 30,79 procentai, o tų pačių metų rugsėjo mėnesį – 26,43 procentai.

8Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus apie atsakovo atliktus mokėjimus vykdant 2002-07-12 išduotą vykdomąjį raštą, sprendė, kad jais atsakovas padengė ne daugiau kaip 500 Lt pagrindinės skolos 46 000 Lt sumai, nes po 50 Lt buvo atskaičiuota antstolės vykdymo išlaidoms. Teismas įvertino, kad vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis, pirmiausiai atsakovo atliekamais mokėjimais (išskaitomis iš jo pajamų) turėjo būti dengiamos minėtuose vykdomuosiuose dokumentuose nurodytos bylinėjimosi išlaidos ir palūkanos, o pagrindinė 46 000 Lt skola nesumokėta jos dalis) dengiama ketvirtąja eile. Kadangi, vykdomosios bylos duomenimis, pagal minėtus vykdomuosius raštus 2010-12-15 buvo išieškota tik 32 600,61 Lt, teismas padarė išvadą, kad išieškotos sumos Vilniaus apygardos teismo 2005-03-23 nutartimi ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-03 sprendimu už akių priteistų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų sumų nepadengė.

9Teismas atmetė ieškovo prašymą nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui priklausančiam butui adresu Žirmūnų g. 42-6, Vilniuje, unikalus Nr. 1096-5023-7014:0082, kurio vidutinė rinkos vertė 2008-06-11 duomenimis yra 261 000 Lt, kadangi turto, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, rinkos vertė ženkliai viršija patenkintų ieškovo reikalavimų bendrą sumą, turint omenyje tai, kad nagrinėjamoje byloje teismas negali spręsti ir dėl ankstesnių atsakovo atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų, jais patenkintų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo.

10Atsakovas A. T. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą dalyje, kuria patenkintas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas visiškai neanalizavo atsakovo argumentų dėl palūkanų dydžio pagrįstumo. Ieškovas visiškai be pagrindo skaičiuoja ir prašo priteisti už laikotarpį nuo 2007-03-07 iki 2010-12-07 jo nurodyto dydžio (48 363,81 Lt) palūkanas. Reikšdamas tokį reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti. Teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas sumažinti palūkanas, kai jos yra neprotingai didelės, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas tokiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir siekti nepažeisti šalių interesų pusiausvyros.

11Nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai prašo taikyti paskolos sudarymo momentui komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, taikytą bankų suteikiant paskolą užsienio valiuta. Ieškovas nėra tas asmuo, kuris turėjo teisę teikti finansines (bankų) paslaugas, todėl savo lėšas būtų galėjęs laikyti banke tik kaip indėlį ir gauti atitinkamas palūkanas.

12Apeliantas nurodo, kad nesutinka su ieškovo argumentais, kad jis elgiasi nesąžiningai, negrąžina suteiktų paskolų, nemoka teismo priteistų sumų ir tokiu būdu pažeidžia teises, kadangi dėl paties ieškovo kaltės atsakovas nevykdo teismo sprendimų, nes ieškovas trukdo spręsti klausimus dėl atsakovo turto padalinimo.

13Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, priteisė protingo dydžio palūkanas iš atsakovo. Ieškovas nurodo, kad klausimas dėl palūkanų dydžio pagrįstumo jau buvo išspręstas tarp ieškovo ir atsakovo ankstesnėje byloje.

14Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

16Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės normų, nurodant, kad pirmos instancijos teismas šalių santykiams spęsti netinkamai taikė Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydžio nustatymo (CK 6.872 str. 1 d.) ir palūkanų už prievolių įvykdymo termino praleidimo dydžio nustatymo (CK 6.261 str.), netaikė netesybų mažinimo reglamentuojančių nuostatų (CK 6.258 str.). Su šiais apeliacinio skundo motyvais kolegija sutinka.

17Byloje nustatyta, kad ieškovas S. K. ir atsakovas A. T. 1995 m. sudarė dvi paskolos sutartis, pagal kurias ieškovas paskolino atsakovui 5 000 JAV dolerių – pagal tuometinį kursą 20 000 Lt (1995-01-11) ir 6 500 JAV dolerių arba 26 000 litų (1995-08-30) (b.l. 6, 7). Atsakovui negrąžinus paskolintų pinigų ieškovui, šios sumos yra priteistos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002 m. liepos 12 d. sprendimu. (b.l. 8-10). Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartimi tenkinant ieškovo S. K. apeliacinį skundą yra priteista iš atsakovo 39 089,40 Lt palūkanų už naudojimosi paskolos suma (CK 6.72 str. 1 d.) už laikotarpį nuo 2001-09-06 iki 2004-09-06 (b.l. 11-14), o Vilniaus miesto 1-ojo teismo 2007-07-03 sprendimu už akių yra priteista 32 136,71 Lt palūkanų tuo pačiu pagrindu už laikotarpį nuo 2004-09-06 iki 2007-03-06 (b.l. 20-21). Pagal vykdomosios bylos Nr. 33-5070/2003 duomenis iš atsakovo yra išieškota 32 600,61 Lt.

18Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteisė ieškovo naudai 48 363,81 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007-03-07 iki 2010-12-07, jų dydį nustatęs CK 6.872 str. 1 d. pagrindu, t.y. pagal komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Atsakovas nesutinka su teismo priteistu palūkanų dydžiu ir prašo jį mažinti CK 6.261 str. pagrindu.

19Dėl palūkanų pagal 1995 m. sausio 11 d. paskolos sutartį.

20CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

21CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje nustatyta pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją atliekančias palūkanas paskolos gavėjas privalo mokėti tik tuo atveju, jei paskolos sutartis yra atlygintinė.

22Analizuojant nagrinėjamoje byloje esantį paskolos raštelį surašytą 1995-01-11, kuris minėtais ankstesniais teismų sprendimais yra pripažintas paskolos sutartimi (b.l. 8-10, 11-14, 20-21), matyti, kad šalys susitarė dėl palūkanų už naudojimąsi pinigais. Tokiu būdu ieškovas užsitikrino sau teisę gauti atlyginimą už tai, kad atsakovas naudosis jo pinigais visą sutarties galiojimo laiką, tačiau paties ieškovo tvirtinimu ši paskolos sutartis yra pasibaigusi 1995 m. lapkričio mėn., o šalys nesusitarė, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais bus mokamos iki visiško skolos grąžinimo, tokiu būdu atsakovas pažeidęs prievolę laiku grąžinti paskolą, privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, nes šiuo atveju paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais, šiuo atveju šalių sutartos palūkanos iki paskolos sutarties pabaigos, ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Pažymėtina tai, kad aukščiau minėtais teismų procesiniais sprendimais tiek paskolos negrąžinta dalis, tiek palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais yra ieškovui priteistos. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje nustatyta pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją atliekančias palūkanas paskolos gavėjas privalo mokėti tik tuo atveju, jei paskolos sutartis yra atlygintinė. Pirmos instancijos teismas be pagrindo šių palūkanų dydį nustatė vadovaudamasis CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes pagal šią nuostatą nustatomas palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydis, o nagrinėjamu atveju minėtoje paskolos sutartyje šalys nebuvo sutarusios dėl ieškovo teisės gauti tokias palūkanas iki paskolos grąžinimo. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tai ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje pagal AB banko „Hansa–LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2004 m. kovo 3 d nutartį civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v. Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua“, bylos Nr. 3K-3-161/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje D. Z. v. AB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2007). Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Kadangi šalys šioje sutartyje dėl tokių palūkanų nebuvo sutarusios, todėl yra pagrindas ieškovui priteisti tik CK 6.210 str. 2 d., t.y. 5 % dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos dalies. Ieškovui priteistina (20 000 Lt x 5% x 3 m. 9 mėn.) 3 750 Lt.

23Dėl palūkanų pagal 1995 m. rugpjūčio 30 d. paskolos sutartį.

24Skirtingai negu pagal pirmą sutartį, šalys sudarydamos antrą sutartį nesutarė dėl palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, tačiau susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kreditoriaus nuostolius kompensuojamąją funkciją. Ši paskola nebuvo atlygintinė, priešingai to neteigė ieškovas, o atsakovas tokių aplinkybių taip pat neįrodinėjo, tačiau teismas negali ignoruoti paskolos sutarties atlygintinumo nustatymo, net ir esant jos prezumpcijai pagal CK 6.872 straipsnio 3 dalį. Esant šalims šiuo atveju pasyvioms teismas turi išsiaiškinti ar sprendžiant šalių ginčą gali būti taikomas prašomas šalių įstatymas, konkrečiu atveju CK 6.872 straipsnio 1 dalis. Kadangi, kaip jau minėta, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas paskolos gavėjas privalo mokėti tik tuo atveju, jei paskolos sutartis yra atlygintinė, nagrinėjamame ginče atsakovo pareigos mokėti tokias palūkanas nėra, nes analizuojant sutarties tekstą akivaizdu, jog paskolos sutartis yra neatlygintinė. Šalys nenumatė, jog už pinigų naudojimąsi atsakovas turės mokėti ieškovui palūkanas, skirtingai negu pirmoje sutartyje, o tai, jog ši sutartis sudaryta trumpam laikui - tik vieno mėnesio laikui, šalių veiksmai po sutarties pabaigos rodo, kad atsakovas jokių palūkanų už naudojimąsi nemokėjo, o ieškovas jų ir neprašė. Jų neprašė ieškovas priteisti ir pateikęs teismui pirmą ieškinį dėl paskolos priteisimo, jis buvo prašęs priteisti tik delspinigius už termino grąžinti paskolą praleidimo, t.y. palūkanas, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Šios sutarties 3 p. šalys sutarė, kad atsakovui laiku nesumokėjus paskolos sumos, jis privalo mokėti 2 % delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (b.l. 7). Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ieškinyje nurodydamas faktines aplinkybes ieškovas faktiškai prašo šios rūšies delspinigių, nes nurodo, kad atsakovui jam laiku negrąžinant pinigų yra daromi nuostoliai, juos reikalauja priteisti iš atsakovo, tačiau skaičiuodamas jų dydį vadovaujasi netinkama CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostata.

25Kaip jau minėta, šalys sutartyje susitarė, jog atsakovui laiku nesumokėjus paskolos sumos, jis privalės mokėti 2 % delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Paskolos santykiuose kreditorius yra ekonomiškai stipresnė, geriau informuota apie kreditavimo sąlygas, didesnę patirtį turinti šalis. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, nesąžiningas kreditorius gali pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Todėl teismas turi teisę vertinti sutarties sąlygą dėl palūkanų, kaip ir bet kokią kitą sutarties sąlygą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.). Atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją, todėl nagrinėjant ginčą teismas turėjo taikyti CK 1.5 str. Ši teisės norma taikytina ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl palūkanų priteisimo, minėtų teisės normų netaikė, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, paprastai tokių palūkanų dydis net ir komerciniuose santykiuose laikomas protingas ir pagrįstas po 0,01 % į dieną, todėl byloje priimtas sprendimas keistinas.

26Kolegija atsižvelgdama į tai, kad pagal abi paskolos sutartis paskolos suma yra 46 000 Lt per laikotarpį, kurį atsakovas negrąžina paskolos [vykdomas išieškojimas priverstinai ir išieškota 32 600,61 Lt (vykdomosios bylos duomenys)], ieškovui yra priteista 71 226,11 Lt palūkanų, t.y. žymiai daugiau nei pati paskola, sąžininga, protinga ir teisinga yra mažinti neprotingai dideles sutartines palūkanas ir priteisti iš atsakovo po 5 % metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos, t.y. nuo negrąžintos paskolos sumos - 26 000 Lt už ieškinyje nurodytą laikotarpį - nuo 2007-03-07 iki 2010-12-07– 3 m. 9 mėn., atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprašo šiam reikalavimui taikyti senaties. Tokiu būdu pagal antrą sutartį iš atsakovo priteistina ieškovui (26 000 Lt x 5% x 3m. 9 mėn.) 4875 Lt.

27Dėl nurodyto pirmos instancijos sprendimas keistinas ir priteista iš atsakovo ieškovui palūkanų suma mažintina iki (3 750 Lt + 4 875 Lt) 8 625 Lt. Pažymėtina ir tai, kad kolegija nustatydama tokio dydžio palūkanas atsižvelgia ir į tai, jog ieškovas neteikė teismui įrodymų, kad yra patyrias faktiškų nuostolių daugiau, negu nurodyta suma (CK 6.260 straipsnio 2 dalis).

28Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, kiti skundo motyvai dėl ieškovo nesąžiningumo sprendimų vykdymo procese ir atsikirtimų argumentai apie atsakovo nesąžiningumo nemokant visos teismų sprendimais priteistos sumos, neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

29Pakeitus teismo sprendimą perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Iš atsakovo priteistos ieškovui bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis už ieškinį mažintinos iki 258,75 Lt (8 625 Lt x 3%), t.y. mokestis skaičiuojamas proporcingai patenkintų reikalavimų (CPK 93 str. 2 d.).

30Apeliacinės instancijos teisme apeliantas turėjo 725 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sumokėjo už apeliacinį skundą. Patenkinus iš dalies skundą iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų dalyje atsakovui (725 Lt -258,75 L) 466,25 Lt, o taip pat priteistina valstybei žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo atsakovas buvo atleistas pagal teismo nutartį (t 1, b.l. 190) – 726 Lt (CPK 96 str. 1 d.).

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija

Nutarė

32Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą pakeisti – iš atsakovo A. T., a.k. ( - ) ieškovo S. K., a.k. ( - ) naudai priteistas 48 363,81 Lt palūkanas sumažinti iki 8 625 Lt, priteistas 1 451 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 258,75 Lt.

33Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

34Priteisti iš ieškovo S. K. atsakovui A. T. 466,25 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 726 Lt – valstybei (įmokos kodas 5660).

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 5. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 6. Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu... 7. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimo dėl jo... 8. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus apie atsakovo atliktus... 9. Teismas atmetė ieškovo prašymą nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui... 10. Atsakovas A. T. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą... 11. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai prašo taikyti paskolos sudarymo... 12. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su ieškovo argumentais, kad jis elgiasi... 13. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų... 17. Byloje nustatyta, kad ieškovas S. K. ir atsakovas A. T. 1995 m. sudarė dvi... 18. Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteisė... 19. Dėl palūkanų pagal 1995 m. sausio 11 d. paskolos sutartį.... 20. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles... 21. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje... 22. Analizuojant nagrinėjamoje byloje esantį paskolos raštelį surašytą... 23. Dėl palūkanų pagal 1995 m. rugpjūčio 30 d. paskolos sutartį.... 24. Skirtingai negu pagal pirmą sutartį, šalys sudarydamos antrą sutartį... 25. Kaip jau minėta, šalys sutartyje susitarė, jog atsakovui laiku nesumokėjus... 26. Kolegija atsižvelgdama į tai, kad pagal abi paskolos sutartis paskolos suma... 27. Dėl nurodyto pirmos instancijos sprendimas keistinas ir priteista iš atsakovo... 28. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, kiti skundo motyvai dėl ieškovo... 29. Pakeitus teismo sprendimą perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5... 30. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas turėjo 725 Lt bylinėjimosi... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331... 32. Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą... 33. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 34. Priteisti iš ieškovo S. K. atsakovui A. T. 466,25 Lt bylinėjimosi išlaidų...