Byla 2A-219-601/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės mero apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3850-657/2011 pagal ieškovų T. R. ir S. R. ieškinį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kultūros paveldo departamentui prie LR Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijai, tretiesiems asmenims Meilutei M. M., A. M., D. M., M. L., J. S. dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, savavališkos statybos ir statybos stabdymo aktų, įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovai teismo prašė:

41) atnaujinti praleistą senaties terminą dėl žalos iš atsakovų priteisimo, pripažįstant kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių;

52) priteisti iš atsakovų - Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos 18456,57 Lt žalos (nuostolių) atlyginimo bei 5000 Lt neturtinės žalos;

63) atnaujinti praleistą senaties terminą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento bei Kauno apskrities viršininko priimtų ginčijamų aktų panaikinimo, pripažįstant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių;

74) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-11-12 Savavališkos statybos statybų aktą Nr. SA-37 ir 2009-11-12 Statybos sustabdymo aktą Nr. SU-17;

85) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. V-635 „Dėl savavališkos statybos padarinių ( - ), pašalinimo“;

96) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę nugriauti savo lėšomis ir jėgomis priestatą prie gyvenamojo namo 1A2m, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - );

107) priteisti iš visų atsakovų pareiškėjų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

11Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:

121) atnaujino terminą Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymui Nr. V-635 „Dėl savavališkos statybos padarinių ( - ), pašalinimo“ ginčyti;

132) panaikino Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. V-635 „Dėl savavališkos statybos padarinių ( - ), pašalinimo“;

143) priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovams T. R. ir S. R. 18 456,57 Lt žalos (nuostolių) atlyginimo, 5000 Lt neturtinės žalos, bei 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų;

154) įpareigojo Kauno miesto savivaldybę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir jėgomis nugriauti priestatą prie gyvenamojo namo 1A2m, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - );

165) bylą dalyje dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. lapkričio 12 d. savavališkos statybos akto Nr. SA-37 panaikinimo nutraukė kaip nepriskirtiną teismų kompetencijai.

17Teismas sprendime nustatė, kad ieškovai buvo gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių P. V. g. 9, PA Kaune bendraturčiai (t. 1, b. l. 21-23; t. 2, b. l. 15-30). Minėtas turtas priklausė ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 2002 m. gegužės 16 d. Kauno miesto savivaldybė išdavė ieškovams leidimą Nr. 299, registro Nr.299-311, gyvenamojo namo priestato statybai (prijungtos civ. bylos Nr. 2-21-657/2011, t. 1, b. l. 12). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu 2004-06-25 statybos leidimas panaikintas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius 2004-11-22 išdavė naują statybos leidimą Nr.38-3 GN 769-785, kuriame nurodyta, kad leidimas išduodamas gyvenamojo namo statybos-projekto pakeitimo pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-06-25 sprendimą (prijungtos civ. bylos 2-21-657/2011, t. 1, b. l. 13), kuris Kauno apygardos administracinio teismo 2005-11-14 sprendimu buvo panaikintas (įsiteisėjo 2006-04-14). Byloje kilo ginčas dėl 2009 m. lapkričio 12 d. savavališkos statybos akto Nr. SA-37 teisėtumo ir pagrįstumo (t. 1, b. l. 45-46). Nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė ieškovei paminėtą savavališkos statybos aktą dėl to, kad ji savavališkai vykdo statybos darbus – pradėtas statyti neypatingas statinys – priestatas prie gyvenamojo namo, esančio nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje. Teismas sprendė, kad ginčijamame savavališkos statybos akte užfiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, išreikštas tik fakto konstatavimas, kad ieškovė savavališkai vykdo statybos darbus ir jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame savavališkos statybos akte nėra, todėl toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių, dėl ko reikalavimas panaikinti nurodytą savavališkos statybos aktą negali būti pareikštas teismui, nes ginčijamas aktas nesukelia teisinių pasekmių, todėl bylą dalyje dėl 2009 m. lapkričio 12 d. savavališkos statybos akto Nr. SA-37 panaikinimo nutraukė kaip nepriskirtiną teismų kompetencijai. Teismas taip pat atmetė ieškovų reikalavimą panaikinti 2009-11-12 Statybos sustabdymo aktą Nr. SU-17, nustačius, jog statybos leidimai išduoti ieškovams buvo panaikinti teismo sprendimais 2004-06-25 administracinės bylos Nr. A2-272/2007 ir 2005-11-14 administracinės bylos Nr. 1-1118-31/2005, taigi surašant statybos sustabdymo aktą ieškovai neturėjo galimybės pateikti priestato statybai išduoto statybos leidimo. Ginčijamas statybos sustabdymo aktas iš esmės yra pagrįstas nustatytais faktais (nuoroda į savavališkos statybos aktą) ir teisės aktų normomis, jame aiškiai suformuluotos įgaliotos institucijos reikalavimas. Ta aplinkybė, kad ieškovas nėra paminėtas šiame individualaus administracinio akte savaime neleidžia ginčijamo akto pripažinti jį negaliojančiu, nes nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo (akto) negaliojimo pagrindo buvimą. Dėl termino Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. V-635 „Dėl savavališkos statybos padarinių ( - ), pašalinimo“ panaikinimo atnaujinimo teismas nustatė, kad įsakyme nėra nurodyta akto apskundimo tvarka, todėl šis aktas neatitinka Viešojo administravimo aktams keliamų reikalavimų (VAĮ 8 str.). Teismo vertinimu, ieškovai siekė sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, ieškinį teismui pareiškė 2010 m. birželio 22 d., t. y. nežymiai praleidę apskundimo terminą, nuo to momento, kai sužinojo apie ginčijamo administracinio subjekto akto priėmimą, dėl ko laikė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovai delsė ginti savo teises, todėl termino praleidimo priežastis pripažintino svarbiomis ir ieškinio senaties terminą atnaujino (t. 1, b. l. 52). Teismas sprendė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad priimant ginčijamą Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-11-24 įsakymą Nr. V-635 635 „Dėl savavališkos statybos padarinių ( - ), pašalinimo“ buvo atlikti visi nustatyti veiksmai, t.y. apie akto surašymą buvo informuota savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinį padalinys, nes nustatyta savavališka statyba kultūros paveldo vietovėje ar apsaugos zonose (37.1.3. p.), patikrinta statyba ir kt. Leidimai statybai 2002-05-16 Nr. 299-331 ir 2004-11-22 Nr. 38-3-GN 769-785 buvo išduoti dviem statytojams – ieškovams, statyba vykdė abu ieškovai iš bendrų lėšų, todėl pastatytas statinys (ar statybinės medžiagos) turėtų priklausyti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau Kauno apskrities viršininkas pareikalavo, kad savavališkos statybos padarinius šalintų tik ieškovė. Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra nėra pradėta prieš ieškovą – jo atžvilgiu nėra surašytas savavališkos statybos aktas, statybos sustabdymo aktas, raginimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi, nors nagrinėjamu atveju kompetentingas viešojo administravimo subjektas, ir yra pasinaudojęs statybos įstatymo 28 str. 2 d. įtvirtinta galimybe dėl savavališkų padarinių šalinimo – įpareigodamas vieną statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau teismas sprendė, kad nėra pagrindo šį sprendimą pripažinti pagrįstu ir teisėtu, nes savavališkos statybos šalinimo procedūros nėra pradėtos prieš kitą ieškovą, be to, byloje atsakovai neįrodė (CPK 178 str.), kad priimant šį viešo administravimo aktą buvo atliktas patikrinimas kaip to reikalauja aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos, t. y. apie savavališką statybą buvo pranešta savivaldybės administracijai ir Kultūros paveldo departamentui. Esant šioms aplinkybėms Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. V-635 teismas panaikino. Ieškovai kartu prašė priteisti iš atsakovų - Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos 18 456,57 Lt žalos (nuostolių) atlyginimo bei 5 000 Lt neturtinės žalos, bei atnaujinti senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti. Ieškovai 2010 m. birželio 22 d. pateiktu skundu turtinę ir neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos 2002-05-16 išduoto statybos leidimo Nr. 299-331, registruoto KVAD 2002-05-13 Nr. L-128 bei 2004-11-22 statybos leidimo Nr. 38-3-GN 769-785. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. balandžio 14 d. sprendimu yra konstatavęs, kad statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos, nes nebuvo bendraturčių sutikimo (prijungtos civ. bylos Nr.2-120-329/2009, t.1, b. l. 50-52). Be to, savivaldybė pati niekada neginčijo statybos leidimo. Dėl šių neteisėtų veiksmų atlikimo ieškovams kilo pasekmės, t.y. atsirado reali turtinė (pirktos statybinės medžiagos, mokėta už darbus rangovui, mokėta už teisinę pagalbą ir kt). Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė atsakovo Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos neteisėtų veiksmų. LR Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos pasirašė 2002-05-13 Nr. L-128 leidimą statybai sutinkamai su tuo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (1994 m. gruodžio 22 d. Nr. I-733 redakcija) 18 str. 3 d. nuostatomis. Suderinimas nebuvo pagrindas ir leidimas pradėti statybos darbus. Todėl teismas laikė, kad šiuo atveju tarp ieškovų nurodomų patirtų nuostolių ir atsakovų veiksmų nėra ir negali būti tiesioginio priežastinio ryšio. Ieškovų nurodomi patirti nuostoliai grindžiami tuo, kad nesant neteisėtų atsakovų veiksmų, jie nebūtų pradėję statybos darbų ir į priestato statybą investavę visas savo lėšas, nebūtų reikėję bylinėtis ir mokėti už paslaugas advokatams. Ieškovai pateikė teismui medžiagų įgijimo kvitus, mokėjimo už paslaugas dokumentus (t. 1, b. l. 25-44; 53-57). Atsižvelgdama į tai, kad byloje yra nustatyta tik vieno atsakovo – Kauno miesto savivaldybės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, bei žalos padarymo faktui, teismas sprendė, jog yra visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti ir ieškovų nurodomai turtinei žalai atlyginti, todėl iš Kauno miesto savivaldybės ieškovams priteisė 18 456,57 Lt žalos (nuostolių) atlyginimo. Vertinant ieškovų patirtos neturtinės žalos pagrįstumą, teismas laikė, jog nėra pagrindo netikėti, jog ieškovai patyrė negatyvius išgyvenimus dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės darbuotojų neteisėtų veiksmų, neteisėtai išdavus statybos leidimą. Ieškovams tam tikrą laiką buvo leidžiama pradėti statybas, siekti ir įgyventi savo teisėtus lūkesčius. Neigiami ieškovų išgyvenimai susiję ir su tuo, jog jiems teko dalyvauti ginče su valstybės institucijos pareigūnais, bylinėtis, kad apgintų savo teises. Visa tai asmeniui neabejotinai sukelia dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Šiuos paminėtus ieškovų patirtus nepatogumus teismas laikė intensyviais ir ilgalaikiais bei žymiais. Ieškovų ginčas su atsakovu vyko nuo 2002 m. metų, kai buvo pradėta byla dėl 2002-05-16 išduoto statybos leidimo Nr. 299-331 panaikinimo. Ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nėra baigtas iki šiol. Galima daryti išvadą, kad šį laiką ieškovai neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, susijusius su ginčais su valstybės institucijos pareigūnais, bylinėjimusi teisme. Teismas sprendė, kad tarp paminėtos ieškovų patirtos neturtinės žalos ir neteisėtų Kauno miesto savivaldybės veiksmų yra neginčytinas priežastinis ryšys, t.y. ši žala laikytina neteisėtų savivaldybės tarnautojų (darbuotojų) veiksmų rezultatu. Atsižvelgiant į ieškovų patirtus neigiamus išgyvenimus, remiantis CPK 6.250 str. 2 d. numatytais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, teisinga ir pagrįsta kompensacija ieškovams laikė jų prašomą sumą, todėl priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Ieškovai taip pat prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybę nugriauti savo lėšomis ir jėgomis priestatą prie gyvenamojo namo 1A2m, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Nei nagrinėjant ginčus dėl ieškovams išduotų statinių statybos leidimų panaikinimo administraciniuose teismuose, nei nagrinėjant šią bylą nenustatyta ieškovų kaltės ar nesąžiningumo požymių jų veiksmuose dėl neteisėtai išduotų statybos leidimų. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad jie po 2009 m. lapkričio 12 d. surašytų savavališkos ir statybos darbų sustabdymo aktų, vykdytų statinių statybos darbus. Ieškovai šioje byloje įteisinti savavališkai pastatyto statinio negali, nes neturi pastatyto statinio statybą leidžiančių dokumentų. Nustatyta, kad leidimai buvo išduoti nesant trečiųjų asmenų sutikimų. Tokiu atveju, nesant reikiamų dokumentų, savivaldybės administracijos darbuotojai turėjo pagrindą atsisakyti išduoti ieškovams prašomą leidimą ir pranešti statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių toks leidimas neišduodamas. Kauno miesto savivaldybė yra ne tik dalies gyvenamojo namo esančio ( - ) savininkė, bet ir dėl jos darbuotojų kaltės ieškovams buvo neteisėtai išduoti leidimai statybai. Todėl įvertinus savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų (ieškovų) sąžiningumą, teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę nugriauti savo lėšomis ir jėgomis priestatą yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškinį patenkinus iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidas iš šalių priteisė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad tenkintini ieškovų reikalavimai tenkintini iš dalies, bei į tai, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu turėjo išlaidų – 3 647,13 Lt (mokėjo žyminį mokestį – 1 103 Lt, naudojosi advokatų teikiamomis paslaugomis – 2 178 Lt, procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu – 366,13 Lt, t.1, b. l. 20, 97; t.2, b. l. 9-10; 57) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovams priteisė 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos ieškovams priteisė 400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu teismas paskirstė tarp šalių sekančiai: iš ieškovų valstybei priteisė po 5 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės - 40 Lt, o iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos - 13,35 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

18Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno m. savivaldybė prašo panaikinti 2011-09-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Motyvuose nurodo: 1) teismas reikalavimą atlyginti žalą nepagrįstai susiejo su savavališkos statybos konstatavimu faktu, nors ieškovai reikalavo atlyginti žalą galimai kilusią dėl institucijų veiksmų, todėl ieškovai galėjo ir turėjo teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo ne nuo savavališkos statybos fakto nustatymo, bet nuo to momento, kai teismų sprendimais buvo panaikinti statybos leidimai dėl ginčo priestato statybos, tačiau šia teise nepasinaudojo; 2) patys ieškovai apie teisių pažeidimą sužinojo daug ankščiau nei nustatė teismas, t. y. 2009-11-12, kadangi ne kartą iki tol, buvo kreipęsi į teismą dėl savo pažeistos teisės dėl ginčo priestato įteisinimo gynimo – siekė gauti statybos leidimą ginčo pastato statybai dar iki surašant savavališkos statybos aktą; 3) 2004-06-25 LVAT sprendimu buvo panaikintas 2002-05-13 statybos leidimas, sprendimas įsiteisėjo 2006-04-14, todėl ieškovai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo per trejus metus t. y. iki 2009-04-14, tačiau į teismą kreipėsi tik 2010 m. pasibaigus terminui per kurį gali ginti pažeistas teises; 4) teismas nenurodė, kokiais byloje esančiais įrodymais buvo konstatuota, kad būtent dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų, išduodant statybos leidimus, ieškovai patyrė turtinę žalą; 5) teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas (už advokato paslaugas) administracinėje byloje, kadangi pagal pateiktus pinigų priėmimo kvitus nėra aišku kokios paslaugos buvo suteiktos, kokiose konkrečiai bylose jos buvo suteiktos ir laikytinos savivaldybės veiksmų rezultatu, be to, teismas nepagrįstai priteisė išlaidas, turėtas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-120-329/2009, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovų ieškinys dėl teisės gauti projektavimo sąlygų sąvadą bei statybos leidimą, kadangi šios išlaidos neatitinka viešosios civilinės atsakomybės sąlygos – nėra priežastinio ryšio tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir išlaidų; 6) teismas nepagrįstai priteisė žalą už techninio projekto paruošimą, kadangi byloje nėra duomenų, kad projektas būtų pripažintas negaliojančiu ar neteisėtai parengtu, ieškovai neprašė atlyginti žalos už jo paruošimą, be to, tarp šių išlaidų ir valdžios institucijų neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio, technikos projektas buvo paruoštas dar iki statybos leidimo išdavimo, o ne po to; 7) ieškovai nepateikė įrodymų kaip išlaidos už VĮ Registrų centro išduotas pažymas yra susiję su panaikintais statybos leidimais bei atsakovų veiksmais; 8) ieškovų pateikti mokestiniai dokumentai (kvitai, PVM sąskaitos – faktūros, pinigų priėmimo kvitai) apie 2005 m. atliktus statybinių medžiagų pirkimus negali būti laikomi tinkamais įrodymais žalos dydžiui pagrįsti, kadangi pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta kokiu tikslu buvo pirktos medžiagos, kad buvo pirktos ginčo priestato statybai pagal panaikintus statybos leidimus, be to, ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių sąskaitų apmokėjimo faktą; 9) ieškovų išlaidos buvo patirtos laikotarpiu 2004-07-20 – 2004-11-11, kai ieškovai neturėjo galiojančio statybos leidimo (išduotas 2004-11-22) vykdyti ginčo priestato statybą, todėl šios išlaidos neatitinka CK 6.249 str. nuostatų, be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovai atliko kokius nors statybos darbus pagal 2004-11-22 statybos leidimą, jau 2003-09-26 kadastro duomenimis priestato baigtumas buvo 6 proc. (kurie nėra nuginčyti); 10) teismas nepagrįstai priteisė žalą tik iš vienos 2002-05-13 statybos leidimą išdavusios institucijos – Kauno miesto savivaldybės, kadangi įsiteisėjusiu 2004-06-25 sprendimu LVAT konstatavo, kad nurodytas statybos leidimas buvo išduotas 2 institucijų: Kultūros vertybių apsaugos departamento ir Kauno miesto savivaldybės; 11) ieškovai nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo, į bylą nebuvo pateikti jokie duomenys apie kito ieškovo – T. R. galimą patirtą moralinę žalą, ieškovai neįrodė, jog dvasinius sukrėtimus, pergyvenimus, sveikatos pašlijimą, emocinę depresiją, jie patyrė dėl statybos leidimus išdavusių institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, nuo 2002 m. ankstesnėse bylose ginčas vyko ne tarp ieškovų ir atsakovo, o tarp atsakovo ir trečiųjų asmens A. M., be to ir patys ieškovai teisme bylinėjosi su trečiaisiais asmenimis A. M. ir M. M., o ne su atsakovu, taigi nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovų nurodomos patirtos neturtinės žalos, kurią jie patyrė bylinėjimosi metu teismuose; 12) teismas be pagrindo įpareigojo nugriauti atsakovą savo lėšomis ir jėgomis priestatą, byloje reikalavimas nepagrįstai buvo nukreiptas tik atsakovui, nors statybos leidimas buvo išduotas 2 institucijų, teismas nepagrindė kokiu teisiniu pagrindu atsakovas yra įpareigotinas nugriauti pastatą, teismo išvados prieštarauja Statybos įstatymo 28.1 str. 2 d. 1 p., 28 str. 1 d. 1 p., be to nagrinėjamu atveju, buvo žinomi statytojai, gyvenamajame name yra daugiau savininkų, todėl neaišku kodėl teismas įpareigojo tik vieną iš savininkų atlikti minėtus veiksmus; 13) teismas nepagrįstai nusprendė panaikinti KAV 2009-11-24 įsakymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kadangi šis aktas buvo priimtas vadovaujantis teisės aktais, teismas nekonstatavo LR ABTĮ 89 str. nustatytų pagrindų, be to, terminas apskųsti šį individualų aktą yra praleistas ir teismas nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl termino atnaujinimo.

19Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti. Motyvuose nurodo: 1) teismas nepagrįstai senaties terminą susiejo su 2009-11-12 savavališkos statybos aktu, o ne su Kauno apygardos administracinio teismo 2005-11-14 sprendimu adm. byloje Nr. I-1118-31/05, kuris įsiteisėjo 2006-04-14; 2) departamentas neturėjo pareigos tikrinti bendraturčių sutikimo buvimo ir ši pareiga teko savivaldybės merui remiantis organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316 (Žin., 1999, Nr. 84-2510) 20 p., 20.1, 20.2, 20.3 p. bei Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka", patvirtinto statybos ir urbanistikos ministro 1997-11-04 įsakymu Nr. 245 (Žin., 1997, Nr. 101-2559), 4.6 p., todėl teismas iš esmės teisingai nurodė, kad reikalavimas atlyginti žalą dėl Statybos leidimo panaikinimo galėtų būti reiškiamas šį leidimą išdavusiai institucijai - Kauno miesto savivaldybei; 3) teismas nepagrįstai neatsižvelgė į departamento išdėstytus argumentus dėl priežastinio ryšio nebuvimo tarp tariamai patirtos turtinės ir neturtinės žalos bei panaikintų statybos leidimų: neaišku, kodėl techninio projekto, kuris buvo rengtas 2002-05-02 t.y. iki abiejų statybos leidimų išdavimo, išlaidos yra laikoma žala, patirta dėl šių leidimų panaikinimo; neaišku kodėl ieškovų patirtos advokatų paslaugų išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-120-329/2009, kuri vyko ieškovams 2007-04-11 padavus ieškinį bendros kompetencijos teismui, t. y. po LVAT 2006-04-14 sprendimo priėmimo, ir civiline tvarka bylinėjantis su Masiliūnais, yra laikomos žala patirta dėl minėtų leidimų panaikinimo; neaišku kodėl valstybės institucijos turėtų atlyginti šias procesines išlaidas, patirtas šioje civilinėje byloje, kurioje ieškovų reikalavimai nebuvo tenkinti; 4) teismas nepagrįstai priteisė ieškovams neturtinę žalą, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovai yra senyvo amžiaus, todėl sveikatos pablogėjimas galėjo kilti dėl natūralaus senėjimo proceso pvz. išraše iš ligos istorijos Nr. S8-831 nurodyta, kad ieškovui prieš 10 metų pašalintas dešinysis inkstas.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai T. R. ir S. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2011-09-12 teismo sprendimą. Motyvuose nurodo: 1) reikalavimams atlyginti padarytą žalą taikomas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas, o nagrinėjamu atveju savavališkos statybos faktas buvo konstatuotas tik 2009 metų lapkričio 12 d., surašius ieškovei savavališkos statybos aktą bei statybos sustabdymo aktą, o iki tol pagal išduotus statybos leidimus įvykdyti rekonstrukcijos darbai nebuvo laikomi savavališka statyba, todėl ieškovai nepraleido 3 m. ieškinio senaties termino; 2) jeigu savivaldybės institucija būtų pasielgusi teisėtai ir nebūtų išdavusi minėtų dviejų leidimų bei priėmusi projekto bei jo korektūros suderinimų, išvadų statybos leidimų išdavimui, ieškovai nebūtų atlikę jokių statybos darbų ir nebūtų patyrę nuostolių, be to, kitiems bendraturčiams ginčijant savivaldybės išduotus statybos leidimus, ieškovai buvo įtraukti į administracinių bylų nagrinėjimą, priversti naudotis advokatų paslaugomis, atlikinėti projektų korektūras ir t.t., taigi šių išlaidų (išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei išlaidų iš VĮ Registrų centro) ieškovai nebūtų turėję, jei savivaldybės darbuotojai būtų tinkamai atlikę savo pareigas; 3) rekonstrukcijos projektas bei antrą kartą jo korektūra buvo ruošiami nurodžius Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui, projektai buvo ruošiami pagal savivaldybės darbuotojų nurodytą sąlygų sąvadą, kuriuos derino ir teikė svarstyti Statybos nuolatinei komisijai 2004-11-17, taigi teismas pagrįstai ieškovams priteisė žalą už techninio projekto paruošimą; 4) apeliantas iš esmės neneigia, jog buvo pastatyta 6 proc. priestato, kuris, panaikinus statybos leidimus, buvo užkonservuotas, aplinkybė, jog 2004-11-11 ir 2004-07-20 pagal PVM sąskaitas faktūras ieškovai įsigijo statybinių medžiagų po pirmojo statybos leidimo panaikinimo, nepaneigia aplinkybės, kad šios medžiagos nebuvo panaudotos po 2005-07-15 statybos leidimo išdavimo, be to, ieškovų materialinė padėtis niekada nebuvo gera, todėl statybines medžiagas pirkdavo skirtingais laikotarpiais – kai gaudavo nuolaidas; 5) nuo 2002 m. (8 m.) ieškovai negali įgyvendinti savo teisėtų lūkesčių pagerinti savo gyvenimo sąlygas, savo lėšomis rekonstruoti jiems priklausantį butą, dėl to patirti ilgalaikiai pergyvenimai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija bei ilgas bylinėjimosi procesas pablogino ieškovų sveikatas; 6) administraciniam teismui išnagrinėtose bylose konstatavus savivaldybės veiksmų neteisėtumą išduodant 2 statybos leidimus, apelianto veiksmų neteisėtumas ir kaltė preziumuotini; 7) Kauno m. savivaldybė yra ne tik dalies gyvenamojo namo savininkė, bet ir dėl jos darbuotojų kaltės ieškovams buvo neteisėtai išduoti statybos leidimai, be to, ieškovų reikalavimas, jog pats apeliantas nugriautų ginčo priestatą yra susijęs su paties gyvenamojo namo stabilumu ir galimomis pasekmėmis dėl ko teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą savo lėšomis ir jėgomis nugriauti priestatą.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys M. M. M. ir A. M. prašo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti 2011-09-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Motyvuose nurodo, kad teismas pažeidė LR teisinių aktų nuostatas, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, be to teismas priteisė per didelis 3000 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kadangi joks teisės aktas tokio dydžio išlaidų nenumato.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismo prašo atsakovo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti 2011-09-12 sprendimo dalį, kuriuo ieškinys patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Motyvuose nurodo: 1) teismas netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančios ieškinio senatį dėl žalos atlyginimo, neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią susiedamas jį su savavališkos statybos fakto nustatymu – 2009-11-12, kadangi ieškovams teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo atsirado nuo to momento, kai teismų sprendimais buvo panaikinti statybų leidimai dėl ginčo priestato statybos (dėl 2002 m. statybos leidimo iki 2007-06-25, dėl 2004 m. statybos leidimo iki 2009-04-14), atsižvelgiant į tai, jog žalą ieškovai kildina būtent iš neteisėtų statybų leidimų, tačiau pastariesiems į teismą kreipusis tik 2010 m. birželio mėn., laikytina, jog jie praleido ieškinio senaties terminą; 2) ieškovai nenurodė objektyvių nuo ieškovų valios nepriklausančių termino praleidimo priežasčių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis ir praleistą terminą atnaujinti; 3) teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.271 str. nuostatas, nenagrinėjo ir nevertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovų patirtos konkrečios išlaidos laikytinos žala, sukelta būtent institucijos neteisėtų veiksmų; 4) teismas esant žinomiems ginčo priestato statytojams – ieškovams, teismas be teisinio pagrindo įpareigojo statinį nugriauti kitą asmenį; 5) ginčo priestato statyba buvo pagrįstai fiksuota kaip savavališka ir KAVA privalėjo imtis savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmų teisė aktų nustatyta tvarka; 6) ginčijamas KAV įsakymas yra individualaus pobūdžio administracinis aktas, todėl jam apskųsti turi būti taikomi ABTĮ 33 str. 1 d. numatyti terminai, o ieškovai į teismą kreipėsi tik 2010-06-22, t. y. žymiai praleidus 1 mėn. apskundimo terminą (kadangi įsakymas ieškovei buvo įteiktas 2010-02-04), be to, ieškovai nenurodė svarbių ieškinio termino praleidimo priežasčių, todėl teismas nepagrįstai ieškovams atnaujino termino terminą; 7) KAV įsakymo 3 p. nuoroda į CPK pakankama akto apskundimo tvarkai nurodyti, be to, ieškovai nuo 2005 m. nuolat dalyvauja teisminiuos procesuose, buvo atstovaujami kvalifikuoto teisės srities specialisto, todėl jiems turėjo būti žinoma administracinių aktų apskundimo tvarka; 8) teismas vertindamas 2009-11-24 įsakymą nepagrįstai taikė STR 1.09.06:2009 nuostatas, kurios įsigaliojo tik nuo 2010-07-01, nors turėjo remtis galiojančiomis STR 1.09.06:2007 nuostatomis; 9) teismas nepagrįstai panaikino KAV įsakymą, kadangi apie savavališkos statybos aktą nebuvo informuota Kauno m. savivaldybės administracija, toks argumentas dėl įsakymo panaikinimo nebuvo reiškiamas ieškinyje, be to, savivaldybės administracijos informavimas nėra būtina prielaida teisėtam KAV įsakymo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo priėmimui, tai tik formalūs procedūriniai pažeidimai; 10) 2009-11-24 įsakymas buvo priimtas tik ieškovės atžvilgiu, kadangi įsakymo priėmimo metu butas, esantis ( - ), asmeninės nuosavybės teise priklausė tik ieškovei, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė butas buvo įregistruotas jau po KAV įsakymo priėmimo.

23Apeliacinis skundas tenkintinas.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

25Apeliantas savo apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog yra nesutinkama (pateikiami motyvai) tik su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovų ieškinys yra patenkintas (tuo pačiu sprendimu dar dalyje byla – nutraukta, dalyje – ieškinys atmestas), todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų dėl patenkintų ieškinio reikalavimų.

26Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

27Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti. Taip pat būtina įvertinti aplinkybes, kurios gali sąlygoti civilinės atsakomybės netaikymą.

28Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams žalą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.), nepagrįstai nustatė, jog yra visos civilinei atsakomybei kilti sąlygoms, nesvarstė klausimo, dėl civilinės atsakomybės netaikymo (CK 6.253 str.).

29Nustatyta, kad 1998 m. gruodžio 10 d. tretysis asmuo A. M. davė ieškovei T. R. sutikimą pasistatyti priestatą šiaurės rytų pusėje prie gyvenamojo namo, esančio ( - ) (pridėta civ. byla Nr. 2-120-329/2009, 1 t., b. l. 13) (toliau – stikimas). 2002 m. gegužės 13 d. ieškovams išduotas statybos leidimas (toliau – pirmas leidimas), kuris, pagal 2003 m. balandžio 29 d. A. M. skundą (Liteko duomenys), 2004 m. birželio 25 d. Vyriausiojo administracinio teismo panaikintas (pridėta civ. byla Nr. 2-120-329/2009, 1 t., b. l. 42-44). 2003 m. birželio 10 d. A. M. panaikino duotą sutikimą statyboms (matyti iš teismo sprendimų, pridėta civ. byla Nr. 2-120-329/2009, 1 t., b. l. 46, 47, 52). 2004 m. lapkričio 22 d. ieškovams vėl buvo išduotas statybos leidimas (toliau – antras leidimas), kuris teismo panaikintas 2005 m. lapkričio 14 d. (pridėta civ. byla Nr. 2-120-329/2009, 1 t., b. l. 47-49, 50-52), kreiptasi į teismą dėl šio leidimo panaikinimo buvo 2005 m. liepos 5 d. (Liteko duomenys). Ieškovai turtinę žalą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 11 d. iki 2006 m. balandžio 28 d. (pagal ieškinį ir pateiktus dokumentus, 1 t., b. l. 13, 24-44), t. y. už laikotarpį kada jau buvo panaikintas 2002 m. gegužės 13 d. statybos leidimas, dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo (nėra turtinės žalos) spręsti, jog dėl 2002 m. gegužės 13 d. statybos leidimo išdavimo ieškovams atsirado turtinė žala. Už techninio projekto paruošimą sumokėti 300 Lt (2002-05-02) yra dar prieš neteisėto leidimo išdavimą, todėl negalima spręsti, kad šios išlaidos galėjo atsirasti dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo.

30Statybos leidimai panaikinti, nes buvo nustatyta, jog leidimai buvo išduoti neesant bendraturčio trečiojo asmens A. M. sutikimo. Pažymėtina, kad išduodant pirmą leidimą ieškovai turėjo A. M. sutikimą, tačiau ieškovai priestatą suprojektavo ne toje vietoje, kurioje buvo duotas sutikimas. Sutikimas buvo duotas statyti prietatą šiaurės rytų pusėje, o suprojektavo ir pradėjo statyti pietrytinėje dalyje, dėl ko Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ir pripažino, jog sutikimo tokioms statyboms nebuvo. Išduodant antrą leidimą, ieškovai jau žinojo, kad A. M. panaikino savo sutikimą (2003-06-10), tačiau toliau vykdė statybos leidimo gavimo procedūrą be A. M. sutikimo, taip pat ieškovai negavo ir nepateikė savivaldybei A. M. kaip žemės bendrasavininko sutikimo (pridėta civ. byla Nr. 2-120-329/2009, 1 t., b. l. 47-49, 50-52), dėl ko Kauno apygardos administracinis teismas panaikino antrą leidimą.

31Lietuvos Respublikos CK 6.253 str. 1 d. ir 5 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, kai yra nukentėjusiojo asmens kalti veiksmai, dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti <...> rizikos prisiėmimas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 12 str. 1 d., 12 str. 4 d., 20 str. 2 d. 2 p., 23 str. 6 d. 2 p. (galiojusio leidimų išdavimo metu), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statiniu išdavimo tvarka“ 20.1 p., aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2 p., 15.3 p., pažymi, kad iš nurodytų teisės aktų turinio matyti, kad jos yra imperatyvios ir pareigą gauti bendraturčių sutikimus turi statytojas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis Nr. A63-896/2011). Nagrinėjamu atveju statytojai (ieškovai), teikdami prašymus gauti statybos leidimus, nepateikė bendraturčių (tiek pastato, tiek žemės) sutikimų, suprojektavo priestatą ne pagal gautą sutikimą (dėl pirmojo leidimo), dėl ko ir buvo panaikinti statybos leidimai. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų veiksmai (neveikimas), imperatyvių įstatymo nuostatų nesilaikymas, nulėmė statybos leidimų panaikinimą, todėl patys ieškovai kalti dėl galimai atsiradusios žalos, jie prisiėmė galimą riziką dėl pasekmių.

32Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį šioje dalyje atmesti, kaip nepagrįstą.

33Atmetus ieškinį kaip nepagrįstą, dėl ieškinio senaties instituto taikymo teisėjų kolegija nepasisako.

34Dėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. V-635 „Dėl savavališkos statybos padarinių ( - ), pašalinimo“(toliau – įsakymas).

35Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nenustatęs tam pagrindų, panaikino įsakymą.

36Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. numatyti administracinių aktų panaikinimo pagrindai, t. y. „1. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. 2. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.“

37Pirmosios instancijos teismas panaikindamas įsakymą nenurodė jokio įstatyminio pagrindo, apsiribodamas tik konstatavimu, jog nenustatyta, kad buvo atliktos tam tikros procedūros iki priimant įsakymą bei remdamasis įsakymo priėmimo metu dar negaliojančiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakyme Nr. D1-555 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2009 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (toliau - reglamentas) t. y. 1) kad atsakovai neįrodė, jog prieš priimant įsakymą buvo pranešta apie surašytą savavališkos statybos aktą savivaldybės administracijai ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniam padaliniui, kaip numatyta reglamente; 2) kad prieš priimant įsakymą nepatikrinta statyba, kaip numatyta reglamente. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pirma, šių pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų veiksmų atlikimas, ar neatlikimas neturi įtakos įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui, nes pagal reglamentą AVA ar Inspekcijos įgaliotas pareigūnas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui arba Inspekcijos viršininkui (40 p.), kuris išnagrinėja Savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo Savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų pareikalauti iš Statytojo per nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius arba kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas Reglamento 41.1 punkte nurodytas sprendimas (41 p.); antra, pagal įsakymo priėmimo metu galiojusį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos Statybos akto surašymo dienos jį pateikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkui (16.3 p.), kuris pagal kompetenciją išnagrinėja savavališkos Statybos aktą ir (20 p), jeigu statinio (jo dalies) statyba vyko neturint galiojančio statybos leidimo (nesudėtingo statinio atveju – neturint supaprastinto statinio projekto su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais), – ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos Statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauti iš Statytojo per nustatytą terminą savo lėšomis <...>: 1) nugriauti savavališkai pastatytą (statomą) statinį arba savavališkai pastatytą (statomą) statinio dalį <...>. Taigi pagal įsakymo priėmimo metu galiojantį reglamentą statybos patikrinimo procedūra nenumatyta, o informacijos pateikimas savivaldybės administracijai skirtas tam, kad būtų sustabdytos statybos leidimo išdavimo procedūros, tačiau šios informacijos pateikimas, ar nepateikimas neturi įtakos įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog savavališkos statybos padarinius pašalintų pareikalauta tik iš ieškovės T. R., o savavališkų padarinių šalinimo procedūra nepradėta prieš ieškovą S. R., nesudaro pagrindo pripažinti įsakymą neteisėtu ir negaliojančiu (tai netrukdo pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros ir prieš ieškovą S. R.).

38Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra nustatyta jokių pagrindų panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. V-635 „Dėl savavališkos statybos padarinių ( - ), pašalinimo“

39Be to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas atnaujindamas įsakymo apskundimo terminą nenurodė jokių svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti. ABTĮ 33 str. 1 d. numatyta, kad administraciniam aktui apskųsti nustatytas 30 dienų terminas. Reikalavimą dėl įsakymo panaikinimo su prašymu atnaujinti praleistą terminą ieškovai teismui pateikė 2010 m. birželio 22 d. (1 t., b. l. 17), o apie priimtą sprendimą sužinojo 2010 m. vasario 4 d. (ieškovai nurodo savo ieškinyje), todėl iki 2010 m. kovo 4 d. turėjo pateikti skundą (ieškinį), t. y. terminas praleistas apie 3 mėnesius. ABTĮ 34 str. 1 d. numatyta, kad pareiškėjo prašymu teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Ieškovų nurodomos priežastys dėl termino atnaujinimo – netinkamai nurodyta apskundimo tvarka (nurodyta, kad įsakymas gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka) ir 2010 m. kovo 8 d. buvo kreiptasi į bendros kompetencijos teismą, - nepripažintinos svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą, nes ieškovai bylinėjasi teismuose jau nuo 2003 m., naudojosi advokato paslaugomis. Taigi teisėjų kolegija, nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių galima būtų konstatuoti, jog yra pagrindas atnaujinti terminą administraciniam aktui ginčyti, todėl tai taip pat yra pagrindas ieškovės ieškinį šio reikalavimo dalyje atmesti.

40Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl įsakymo panaikinimo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį šioje dalyje atmesti.

41Dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybę per 3 mėnesius savo lėšomis ir jėgomis nugriauti priestatą prie gyvenamojo namo, esančio ( - ).

42Pirmosios instancijos teismas tenkindamas šį ieškovų reikalavimą, motyvavo tuo, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė yra dalies gyvenamojo namo bendrasavininkė ir dėl jos darbuotojų kaltų veiksmų buvo neteisėtai išduoti statybos leidimai.

43Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Statybos įstatymo nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

44Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad teismas savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. numatyti asmenys yra statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra, - statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas <...>. Nagrinėjamu atveju, neteisėto priestato statytojai (užsakovai) yra ieškovai, todėl esant žinomam statytojui, negali kilti pareiga kitam (ne statytojui) asmeniui, numatytam Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p., griauti savavališkai pastatytą statinį.

45Be to teisėjų kolegija nustatė, jog neteisėti statybos leidimai buvo išduoti būtent dėl ieškovų kaltų veiksmų (neveikimo).

46Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl įpareigojimo nugriauti priestatą naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį šioje dalyje atmesti.

47Kadangi atmetus pirmosios instancijos teismo patenkintus ieškovų reikalavimus, ieškovų visas ieškinys iš esmės yra atmestas (dėl vieno iš reikalavimų byla nutraukta), teismo sprendimas dėl išlaidų paskirstymo taip pat naikintinas ir jos paskirstytinos iš naujo (CPK 93 str. 5 d.). Atsakovui Kauno miesto savivaldybei iš ieškovų priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 982 Lt (sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skndą, 2 t., b. l. 126) (CPK 93 str.). Valstybei iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 63,35 Lt (išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 88 str., 96 str.).

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,

Nutarė

49Apeliacinį skundą patenkinti.

50Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ieškovų T. R. ir S. R. patenkintų reikalavimų dalyje ir bylinėjimosi išlaidų dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį šioje dalyje atmesti.

51Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

52Priteisti iš ieškovų T. R., a. k. ( - ) ir S. R., a. k. ( - ) atsakovui Kauno miesto savivaldybei, kodas 111106319, 982 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

53Priteisti iš ieškovų T. R., a. k. ( - ) ir S. R., a. k. ( - ) po 31 Lt (trisdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Ieškovai teismo prašė:... 4. 1) atnaujinti praleistą senaties terminą dėl žalos iš atsakovų... 5. 2) priteisti iš atsakovų - Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos Valstybės,... 6. 3) atnaujinti praleistą senaties terminą dėl Kauno apskrities viršininko... 7. 4) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų... 8. 5) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymą... 9. 6) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę nugriauti savo lėšomis ir jėgomis... 10. 7) priteisti iš visų atsakovų pareiškėjų turėtas bylinėjimosi... 11. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį... 12. 1) atnaujino terminą Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d.... 13. 2) panaikino Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymą... 14. 3) priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovams T. R. ir S. R.... 15. 4) įpareigojo Kauno miesto savivaldybę per tris mėnesius nuo teismo... 16. 5) bylą dalyje dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų... 17. Teismas sprendime nustatė, kad ieškovai buvo gyvenamojo namo ir žemės... 18. Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno m. savivaldybė prašo panaikinti 2011-09-12... 19. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai T. R. ir S. R. prašo apeliacinį... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys M. M. M. ir A. M. prašo... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Apeliantas savo apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2011 m. rugsėjo 12 d.... 26. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.... 27. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė)... 28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas... 29. Nustatyta, kad 1998 m. gruodžio 10 d. tretysis asmuo A. M. davė ieškovei T.... 30. Statybos leidimai panaikinti, nes buvo nustatyta, jog leidimai buvo išduoti... 31. Lietuvos Respublikos CK 6.253 str. 1 d. ir 5 d. numatyta, kad civilinė... 32. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad... 33. Atmetus ieškinį kaip nepagrįstą, dėl ieškinio senaties instituto taikymo... 34. Dėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. V-635... 35. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios... 36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –... 37. Pirmosios instancijos teismas panaikindamas įsakymą nenurodė jokio... 38. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad... 39. Be to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad... 40. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad... 41. Dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybę per 3 mėnesius savo lėšomis ir... 42. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas šį ieškovų reikalavimą, motyvavo... 43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 44. Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad teismas savo sprendimu... 45. Be to teisėjų kolegija nustatė, jog neteisėti statybos leidimai buvo... 46. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad... 47. Kadangi atmetus pirmosios instancijos teismo patenkintus ieškovų... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1... 49. Apeliacinį skundą patenkinti.... 50. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ieškovų T.... 51. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 52. Priteisti iš ieškovų T. R., a. k. ( - ) ir S. R., a. k. ( - ) atsakovui... 53. Priteisti iš ieškovų T. R., a. k. ( - ) ir S. R., a. k. ( - ) po 31 Lt...