Byla 2A-1608-153/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-229-199/2012 pagal ieškovų V. C. ir G. C. ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. M., V. A., K. J., V. A., K. B., D. G., A. J., J. J., J. A., trečiasis asmuo – VĮ Registrų centras, dėl patalpos pripažinimo buto priklausiniu bei leidimo gauti statybą leidžiantį dokumentą,

Nustatė

2

1. Ginčo esmė

3Byloje kilo ginčas tarp ieškovų V. C. ir G. C., Kaune, gyvenančių ( - ), ir to paties namo kitų butų bendraturčių dėl pripažinimo gyvenamojo namo, esančio ( - ) , pastogės, pažymėtos plane indeksu 8 – 1,19,98 kv. m bendro ploto, kuriai yra suteiktas unikalus Nr. ( - ), ieškovų nuosavybės teise valdomo 5-ojo buto, kurio unikalus Nr. ( - ), priklausiniu.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-18 sprendimu ieškovų ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, pripažinta, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), pastogė, pažymėta plane indeksu 8 – 1,19,98 kv. m bendro ploto, kuriai yra suteiktas unikalus Nr. ( - ) , yra 5-ojo buto, kurio unikalus Nr. ( - ), priklausinys. Kitą patikslinto ieškinio dalį teismas paliko nenagrinėtą. Teismas sprendime nurodė, kad ginčo pastogė nėra bendro naudojimo daiktas, kadangi nuo 1981 m. buvo priskirta prie buto Nr. 5 ir įvardinta kaip mezoninas, bei pripažino ginčo palėpę buto priklausiniu nurodydamas, nes į ginčo pastogę patenkama tik per ieškovų butą; kad šia ginčo patalpa naudojosi tik ieškovai bei prieš juos buvę buto nuomininkai; kad ši ginčo patalpa turi funkcinį ryšį tik su 5 butu, kuri yra izoliuota nuo kitų namo patalpų ir kurią nuo 5-ojo buto skyrė tik pertvara bei medinės durys. Taip pat sprendime nustatyta, kad ginčo palėpė suformuota paprasto remonto būdu, kaip buto Nr. 5 priklausinys nugriovus pertvarą, skiriančią ieškovų butą nuo ginčo pastogės, šiuos darbus ieškovai atliko neturėdami tam leidimo. Teismas pripažino, kad įrengiant kitiems namo bendraturčiams praėjimą į palėpę, negalima išmušti skylės palėpės grindyse, nes gali neatlaikyti laikančios pastatą konstrukcijos. Teismas neteikė ginčo santykiams ieškinio senaties, nes ginčo palėpė nebuvo suformuota iki 2009-05-18 ir nebuvo pažymėta indeksu kaip turtinis vienetas, tačiau buvo įtraukta į butą Nr. 5 kaip mezoninas.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5Apeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-18 sprendimą skundžia atsakovas V. M., kuris prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti.

6Kauno miesto apylinkės teismas netinkamai išaiškino bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas tokiais motyvais:

7Ieškovai neįrodė, kad prie buto esanti palėpė yra buto priklausinys, todėl teismas, nuspręsdamas priešingai materialinės teises normas, nukrypo nuo suformuotos kasacinės instancijos teismo praktikos.

8Teismas skundžiamu sprendimu pažeidė LR Konstitucijos 23 str., LR CK 4.82 str. ir LR daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – DNSB įstatymas) 2 str. 5 d. 3 p., 20 str. 1 d., bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos šiuo klausimu, nes priklausiniu pripažino bendrosios nuosavybės teisės objektą.

9Teismas be pagrindo pripažino, kad įrengiant kitiems namo bendraturčiams praėjimą į palėpė negalima išmušti skylės palėpės grindyse, nes gali neatlaikyti laikančios pastatą konstrukcijos.

10Teismas be pagrindo konstatavo, kad ginčo palėpė yra ieškovų buto priklausinys, nes į ginčo pastogę patenkama per ieškovų butą, o atsakovai nepateikė priešieškinio byloje, nes atsakovų teisę į ginčo patalpas gina įstatymas. Todėl ieškovai negalėjo neteisėtai pasisavinti atsakovo turto.

11Teismas be pagrindo nustatė, kad grindų dangoje negalima įrengti praėjimo į palėpę, skylės išmušimas palėpės grindyse nepakenks namo konstrukcijai. Teismo sprendimo atskiros išvados nesutampa, t. y. prieštarauja viena kitai, nes vienur teismas konstatuoja, kad ginčo pastogė nėra savavališka statyba, kitur priešingai, motyvuodamas tuo, kad ieškovai pertvarą tarp patalpų nugriovė savavališkai.

12Teismas, sprendime nustatęs, kad ginčo palėpė galėjo būti ieškovų privatizuota perkant butą Nr. 5 lengvatinėmis sąlygomis, tačiau to nepadarė, todėl teismas negalėjo pripažinti palėpės buto Nr. 5 priklausiniu, nes ieškovai konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad neturi pretenzijų į palėpę.

13Patalpa nebuvo susijusi konstrukciškai su ieškovų butu, kol ieškovai savavališkai nepašalino pertvaros tarp ieškovų buto ir palėpės, todėl teismas be pagrindo sprendime konstatavo, kad palėpės patalpa funkciškai susijusi su ieškovų butu ir laikytina ieškovų buto antraeiliu daiktu. Teismo išvados prieštarauja CK 4.19 str. nuostatoms.

14Teismas, nustatęs, kad ieškovai palėpę užvaldė 1990 m., be pagrindo netaikė ginčo santykiams trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1964 m.), ieškovai ieškinio senaties terminą praleido.

15Ieškovų ieškinio reikalavimai negalėjo būti patenkinti, nes iš neteisės teisė neatsiranda. Ieškinio senaties termino pradžia negali būti skaičiuojama nuo kadastrinių matavimo atlikimo datos, nes ieškovai, manydami, jog palėpė jiems priklauso, dėl palėpės inventorizavimo galėjo kreiptis anksčiau.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai V. C. ir G. C. nurodė, kad prašo skundžiamą sprendimą palikti, apeliacinio skundo netenkinti.

17Buto privatizavimo plane palėpė yra pažymėta buto plane, todėl palėpę reikia laikyti buto priklausiniu, jos funkcinis ryšys teismo nustatytas 1993 m., kai ieškovai privatizavimo butą. Įėjimas į palėpę yra tik iš ieškovų buto, todėl teismas pagrįstai ieškovų ieškinį tenkino remdamasis CK 153 str. (1964 m. red.). Remiantis Lietuvos centrinės privatizavimo komisijos 1992-04-03 protokolu Nr. 37 4 p., palėpės patalpos turėjo būti privatizuotos kaip buto priklausinys. Remiantis LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu, patvirtintu Organizacinio tvarkomojo statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999 14 p., į buto bendro plotą yra įskaičiuojama rūsio, pusrūsio ar pastogės patalpos, į kurias patenkama tiesiogiai iš buto. Palėpė yra įregistruota NTCDB registre nenurodant patalpos savininko. Pirkdami butą ieškovai laikėsi tos nuomonės, kad kartu su butu nusipirko ir prie jų buto esančią palėpę, į kurią yra įėjimas tik iš ieškovų buto. Šia palėpe nuo pat buto suteikimo ieškovai naudoja kaip savą, sąžiningai, teisėtai, nuo pat 1985 m. Kiti asmenys iki pat kreipimosi į teismą nereiškė ieškovams jokių pretenzijų į palėpę ir nesinaudoja palėpe, todėl palėpę laikyti visų bendraturčių bendrąja daline nuosavybe nėra jokio pagrindo. Atsakovas V. M. savo apeliacinį skundą grindžia LAT nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-315/2011, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis yra skirtinga nuo aplinkybių, nustatytų teismo šioje byloje, ir negali būti šiuo atveju taikoma. Teismas, konstatuodamas, kad ginčo palėpė yra buto Nr. 5 priklausinys, vadovavosi LAT 2009-12-07 civ. byloje Nr. 3K-3-530/2009 suformuota teismine praktika, todėl atsakovo argumentas, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos, yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpos yra tokios patalpos, kurios nepriskirtos atskiriems savininkams ar neturi tiesioginio funkcinio ryšio su atskirų savininkų patalpomis (Daugiabučių, namų savininkų bendrijų įstatymo 1 str. redakcija, galiojusi iki 2000 m. birželio 19 d.). O atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia 2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija, kuri privatizuojant butą negaliojo. Teismas pagrįstai nustatė, kad 1993 m. privatizuodami butą ieškovai kartu įsigijo ir neįrengtą palėpę, kuri buvo naudojama tik ieškovų vienų ir buvo funkciškai susijusi tik su ieškovų butu, todėl pagal LRV 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 p. buto bendrąjį plotą sudaro kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kūrybinių dirbtuvių ir kitų patalpų, turinčių su butu bendrą funkcinį ryšį, plotas. Apeliantas nuosavybės teisių į ginčo palėpę neturėjo, nes neseniai įsigijo patalpas ginčo name, todėl ieškovai jo teisių nepažeidė. Patalpų remontui atlikti ieškovams leidimo nereikėjo, nes kiti asmenys palėpe nesinaudojo. Kol ieškovams nebuvo pareikštos pretenzijos dėl palėpės patalpos, ieškovai į teismą nesikreipė, todėl teismas pagrįstai neskaičiavo ginčo santykiams ieškinio senaties termino. Teismas visapusiškai ištyrė aplinkybes, todėl teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

18Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nurodė, kad dalis ieškovų reikalavimo dėl leidimo teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos paruošti projektinę dokumentaciją ir gauti iš kompetentingos institucijos savavališką statybą įteisinti leidžiantį dokumentą palikta nenagrinėta, o ieškovams išaiškinta teisė po skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių reikiamiems dokumentams gauti. Todėl atsakovas yra tos nuomonės, kad neturi pagrindo pasisakyti dėl sprendimo teisėtumo, taigi prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

19Atsakovai V. A., K. J., K. B., J. A., V. A. atsiliepime į atsakovo V. M. apeliacinį skundą nurodė, kad su atsakovo skundu nesutinka ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

20Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo V. M. apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinį skundą laiko pagrįstu ir tenkintinu.

21Atsakovė sutinka su apelianto motyvais, kad ieškovai jog ginčo palėpė yra jų buto priklausinys.

22Teismas neatsižvelgė į surinktus byloje įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovai butą, esantį ( - ) , įsigijo 1993-09-27 pirkimo–pardavimo (privatizavimo) sutartimi, įkainojimo akte buvo įkainotas tik privatizuojamo buto plotas, t. y. 64,58 m, jokie buto priklausiniai, pagalbiniai ūkiniai pastatai ar pan. įkainoti nebuvo. Tuo metu galiojusių Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 7 p., buvo nustatyta, kas sudaro buto bendrąjį (naudingąjį) plotą, t. y. kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kūrybinių dirbtuvių ir kitų patalpų, turinčių su butais bendrą funkcinį ryšį, plotas. Todėl teismas visiškai nepagrįstai ginčo palėpę pripažino ieškovų buto priklausiniu, nors sprendime nustatė, kad perkant butą lengvatinėmis sąlygomis, ginčo pastogė galėjo būti įtraukta į 5-ojo buto planą. Apelianto nuomone, ieškovai savo konkliudentiniais veiksmais (t. y. dar 1993 m. neišpirkdami palėpės) patvirtino, jog jie neturi jokių pretenzijų į palėpės patalpas.

23Taip pat pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas skundžiamu sprendimu pažeidė LR Konstitucijos 23 str., LR CK 4.82 str. ir LR daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 5 d. 3 p., 20 str. 1 d. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu, nes priklausiniu pripažino bendrosios nuosavybės teisės objektą. Ginčo patalpa yra inventorizuota ir įregistruota VĮ Registrų centre kaip pastogė, tad valdoma remiantis LR CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes priklauso namo bendro naudojimo patalpoms.

24Atsakovė sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ginčo palėpės privatizavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ne teisminiu keliu, o tarpusavio susitarimu su kitais bendraturčiais.

25Ieškovai žinojo, kokio ploto butas buvo privatizuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Net ir taikant LR CK 1.125 str. 1 d., kurioje nustatytas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas, laikytina, kad šis terminas seniausiai praleistas, nes nuo buto privatizavimo yra praėję daugiau nei 18 metų. Teismo motyvai dėl to, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia skaičiuotina tik nuo 2009 metų, kuriais buvo fiksuoti ginčo palėpės kadastro duomeny yra neteisingi ir nepagrįsti, nes palėpės buvimo faktas ieškovams tapo žinomas ne nuo kadastro duomenų nustatymo momento, o nuo tada, kai jie pradėjo gyventi tame bute, nuo privatizavimo momento (t. y. 1993-09-27) ir nuo nuosavybės teisių įregistravimo momento ieškovams turėjo tapti aiškus tas faktas, kad šios patalpos jie neprivatizavo (kadangi privatizuotas buvo konkretaus ploto butas) ir nuosavybės teisės i šią palėpę jiems nėra registruotos. Atsakovė sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimo atskiros išvados nesutampa, prieštarauja viena kitai, nes vienur teismas konstatuoja, kad ginčo pastogė nėra savavališka statyba, kitoje dalyje to paties sprendimo konstatuoja, kad ieškovai savavališkai nugriovė pertvarą tarp patalpų. Ginčo patalpa neatitinka LR CK 4.13 straipsnyje nurodytų požymių, ji nėra skirta tarnauti pagrindiniam daiktui, pagrindinis daiktas be jos gali visiškai funkcionuoti ir jo kokybė nuo to nė kiek nepablogėtų. Palėpės patalpa nebuvo neatskiriamai konstrukcijomis susijusi su ieškovų butu iki jie savavališkai nepašalino jų virtuvę ir palėpę skiriančios pertvaros. LR CK 4.82 str. 1 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė ir techninė ir kitokia įranga. Kadangi palėpė priskirtina bendro naudojimo patalpoms (DNSB įstatymo 2 str. 5 d. 3 p.), dėl to nagrinėjamu atveju yra įstatymiškai išspręsta šios patalpos priklausomybė.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimo dalis, tenkinanti ieškinį, panaikinama, dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas ieškovų reikalavimą atmesti.

27Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir įstatymais, logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pažeisdamas CPK 177 str., 178 str., 185 str. nuostatas, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, dėl to suklydo priimdamas sprendimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad 1993 m. rugsėjo 27 d. ieškovai G. C. ir V. C. pirkimo–pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374 (I tomo b. 1. 6, 73–75), įsigijo butą Nr5, unikalus Nr. ( - ) , esantį daugiabučiame gyvenamajame name, adresu: ( - ) . Iš namo, esančio ( - ) , viso mezonino plano su keitimais 1981-06-15; 1990-03-06 matyti, kad šio namo mezonine yra du butai, t. y. butas Nr. 6 ir Nr. 5, ginčo patalpa, t. y. pastogė, kuri yra šalia 5-ojo buto. Pagal 2009-05-18 VĮ Registrų centro Kauno filialas, planą, šios palėpės patalpos, pažymėtos plane indeksu 8-1, pavadintos „pastogė“, o jų bendras plotas yra 19,98 kv. m. Butą Nr. 5 ir palėpę skyrė pertvara su durimis, kuriuos ieškovai pašalino, tokiu būdu savavališkai sujungdami daugiabučio namo palėpės patalpas su savo buto patalpomis ir pasididindami jo plotą. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl palėpės patalpos pripažinimo buto priklausiniu. Esant tokioms aplinkybėms negalima sutikti su ieškovų G. C. ir V. C. atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad ieškovai 1993 m. privatizavę butą Nr. 5 ( - ) , kartu su privatizuotu butu įsigijo ginčo palėpę ir, kad ieškovų nuomotas butas Nr. 5 funkciškai susijęs su palėpe, nes kaip nustatyta byloje palėpės patalpa buvo atskirta nuo ieškovų buto siena. LRV 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintos Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės nustatė parduodamų nuomininkams gyvenamųjų namų, butų, pastatytų iki 1990 m. gruodžio 31 d., kainas, taip pat privatizuojamo buto bendro (naudingo) ploto skaičiavimo tvarką. Remiantis minėtų taisyklių 7 punkto nuostatomis, buto bendrąjį (naudingąjį) plotą sudaro kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kūrybinių dirbtuvių ir kitų patalpų, turinčių su butais bendrą funkcinį ryšį, plotas. Balkonų, lodžijų ir rūsiuose įrengtų sandėliukų plotas į namo, buto bendrąjį (naudingąjį) plotą neįskaičiuojamas. Tad tikėtina, kad privatizuojant butą Nr. 5, ieškovai, remdamiesi taisyklių 7 punktu, galėjo į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą (64,58 kv. m) įtraukti palėpės plotą (19,98 kv. m) ir tuo pagrindu atlygintinai įsigyti daugiau patalpų, negu ieškovai privatizavo tikrovėje, tačiau to ieškovai nepadarė (CPK 12, 178 str.) Tad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovai įsigijo nuosavybės teisę į palėpę privatizavę butą Nr.5.

28Taip pat negalima sutikti su ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad ieškovai yra teisėti palėpės valdytojai, nes palėpę savo poreikiams naudoja nuo 1985 m. ir jiems pretenzijų dėl palėpės naudojimo niekas nepareiškė, palėpė yra įregistruota NTCDB registre nenurodant patalpos savininko, o remiantis Lietuvos centrinės privatizavimo komisijos 1992-04-3 protokolo Nr. 37 4 p., palėpės patalpos turėjo būti privatizuotos kaip buto priklausinys, be to, remiantis LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu, patvirtintu Organizacinio tvarkomojo statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999 14 p., į buto bendro plotą yra įskaičiuojama rūsio, pusrūsio ar pastogės patalpos, į kurias patenkama tiesiogiai iš buto. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovai nepareiškė pageidavimo įsigyti (privatizuoti) asmeninės nuosavybės teise palėpės, todėl vien tai, kad palėpės plotas galėjo būti įskaičiuotas į ieškovų buto bendrą plotą, bei tai, kad NTCDB registre nenurodytas patalpos savininkas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovai teisėtai užvaldė palėpę. Vien tai, kad remiantis poįstatyminiais aktais, palėpės plotas galėjo būti privatizuotas kaip ieškovų privatizuojamo buto Nr. 5 priklausinys nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovai tokia teisė pasinaudojo ir prašė palėpę privatizuoti kaip buto priklausinį (Butų privatizavimo įstatymo 2, 10–11 str.) ir pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu palėpės patalpas kartu su butu Nr. 5 įsigijo nuosavybės teise. Tai, kad palėpė yra įregistruota NTCDB registre nenurodant patalpos savininko, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina tai, kad ieškovai nėra palėpės savininkai, ir šio įrašo nenuginčijus, laikoma, kad NTCDB įrašas yra teisingas (CPK 185 str.).

29Atmestinas ieškovų atsiliepimo motyvas, kad ginčo palėpei taikytinos CK 153 str. nuostatos, dėl to ji laikoma buto priklausiniu, nes kaip nustatyta anksčiau, ginčo palėpė į privatizuoto buto sudėtį nei kaip viena iš patalpų, nei kaip buto priklausinys nebuvo įtraukta nei buto privatizavimo metu, nei šiuo metu. Kaip pagrįstai nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės administracija, priklausinys pagal LR CK 4.13 str. yra antraeilis daiktas, antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Ginčo patalpa neatitinka LR CK 4.13 straipsnyje nurodytų požymių, ji nėra skirta tarnauti pagrindiniam daiktui, pagrindinis daiktas be jos gali visiškai funkcionuoti ir jo kokybė nuo to nė kiek nepablogėtų. Net ir laikant ginčo patalpą antraeiliu daiktu, LR CK 4.14 str. 1 d. nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. LR CK 4.82 str. 1 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė ir techninė ir kitokia įranga. Tad kaip nustatyta, ginčo palėpė priskirtina bendro naudojimo patalpoms (CK 4.82 str., DNSB įstatymo 2 str. 5 d. 3 p.), taigi ginčo patalpos priklausomybė yra įstatymiškai išspręsta. Todėl ginčo patalpa skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nepagrįstai pripažintina ieškovams priklausančio buto priklausiniu.

30Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisiškai reikšmingi argumentai dėl tariamo namo konstrukcijų pažeidimo (skylės išmušimo grindų dangoje), kad būtų įrengtas įėjimas į palėpę kitiems namo bendraturčiams, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo objektas. Be to, byloje nėra įrodymų, kad įėjimo įrengimas pakenks pastato konstrukcijai ir pablogins pastato būklę.

31Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo V. M. apeliacinio skundo motyvais, kad nėra pagrįstas ir įrodytas ieškovų motyvas, kad palėpė yra funkciškai (konstrukcijomis) susijusi su ieškovų butu, nes ginčo palėpė buvo izoliuota nuo ieškovų buto, kol ieškovai savavališkai nepašalino palėpę ir ieškovų butą skiriančios pertvaros. Kadangi ieškovai tokiam patalpų pertvarkymui kitų namo bendraturčių sutikimo neturėjo, taigi veikė savavališkai, todėl be pagrindo ginčo palėpė teismo sprendimu kvalifikuojama kai antraeilis ieškovų buto priklausinys (CK 4.19 str.), o ne bendro naudojimo patalpa, kuri bendrosios nuosavybės teise priklauso namo patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d.). Aplinkybė, kad ieškovai atliko patalpos pagerinimo darbus be kitų bendraturčių leidimo, nesukūrė ieškovams nuosavybės teisių į palėpę, nes ieškovai veikė savavališkai, išlaidų turėjo savo rizika.

32Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo V. M. apeliacinio skundo motyvais, kad Nekilnojamo turto kadastro ir registro duomenimis (bylos inventorinis Nr. 9609, 5 psl.), palėpė nebuvo priskirta prie buto Nr. 5, ir kad ne palėpė yra įvardinta kaip mezoninas, o visas aukštas, kuriame yra 5 butas, yra eksplikuotas kaip mezoninas. Be to, ieškovai laikėsi tos pozicijos, jog ši palėpė nebuvo privatizuota, nes tuo metu jie neturėję pakankamai pinigų išsipirkti šią patalpą, o pertvarą ieškovai likvidavo 1990 metais, taigi visi šie įrodymai patvirtina, kad palėpė buvo visiškai atskira patalpa, kuri, remiantis mezonino planu, turėjo atskirą įėjimą iš patalpos 5-2, tad palėpė 1981 m. nebuvo priskirta prie ieškovų buto. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti ginčo pastogės buto Nr. 5 priklausiniu.

33Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo V. M. apeliacinio skundo motyvais, kad ginčo santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo ieškinio senaties termino eigos pradžios momentu. Paaiškėjus, jog ieškovai ginčo patalpas užvaldė dar 1990 metais, šioje byloje turėtų būti taikomi 1964 metų senaties terminai, t. y. 3 metų ieškinio senatis, kurią jie yra praleidę (CK 84 str.1d.).

34Dėl kitų nurodytų procesiniuose dokumentuose motyvų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje.

35Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiama teismo sprendimo dalis panaikinama (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p., 2 d.), priimamas naujas sprendimas ieškovų ieškinį atmesti. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą atsakovui V. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, 139 Lt žyminio mokesčio išlaidos (5 t., b. l. 10), taip pat panaikinama teismo sprendimo dalis dėl pirmosios instancijos teismo iš atsakovų priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei ir ieškovams (CPK 93 str.).

36Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,

Nutarė

37Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį dėl pastogės pripažinimo buto Nr. 5, esančio ( - ), priklausiniu, panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovų V. C. ir G. C. ieškinio reikalavimą atmesti.

38Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas ieškovams V. C. ir G. C., ieškovų reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

39Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų valstybei ir šias išlaidas – 194,93 (vieną šimtą devyniasdešimt keturis) Lt priteisti iš ieškovų V. C. (a. k. ( - ) ir G. C. (a. k. ( - ) po 97,47Lt iš kiekvieno valstybei (- sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – įstaigos kodas 188659752, sąskaitos Nr. ( - ), bankas – AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

40Kitos sprendimo dalies nekeisti.

41Priteisti iš ieškovų V. C. ir G. C. 139 (vieno šimto trisdešimt devynių) Lt bylinėjimosi išlaidas – po 69,5 Lt iš kiekvieno – ieškovo atsakovui V. M. (a. k. ( - ) ).