Byla 2S-713-227/2016
Dėl Panevėžio rajono I-ojo notarų biuro notarės A. Š. veiksmų, suinteresuotiems asmenims A. K., notarei A. Š

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3719-902/2016, kuria netenkintas pareiškėjos D. J. skundas dėl Panevėžio rajono I-ojo notarų biuro notarės A. Š. veiksmų, suinteresuotiems asmenims A. K., notarei A. Š.,

Nustatė

2Pareiškėja D. J. prašė pripažinti neteisėtu 2016 m. kovo 24 d. notarės A. Š. nutarimą, kuriuo atsisakoma atlikti notarinį veiksmą- išduoti pavedėjimo teisės liudijimą į likusią ¼ dalį nepaveldėto turto D. J., po jos motinos N. K. mirties, ir įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą: išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į likusią ¼ dalį nepaveldėto turto. Nurodė, kad ( - ) mirė jos motina N. K.. Po mamos mirties pareiškėja palikimą priėmė pateikusi pareiškimą notarei, N. K. vaikai R. P., A. S. palikimo atsisakė pareiškėjos naudai. Pareiškėjai 2016 m. sausio 26 d. buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į ¾ dalis paveldimo turto. Suinteresuotas asmuo - įstatyminis įpėdinis A. K. -atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, 2015 m. kovo 19 d. atsiuntė notarei laišką, kuriame nurodė, jog pripažįsta turintis teisę paveldėti turtą po N. K. mirties, bet konkretaus apsisprendimo ir valios įstatymų nustatyta tvarka neišreiškė, terminas palikimui priimti yra pasibaigęs. Pareiškėja, kaip įstatyminė įpėdinė, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į notarę dėl likusios nepaveldėtos ¼ dalies turto po motinos mirties. Notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į likusią ¼ dalį nepaveldėto turto po jos motinos mirties, nurodydama, jog, nors prašymas tinkamai neįformintas, bet A. K. rūpinosi savo palikimo reikalais, išreiškė norą paveldėti dalį turto. Pareiškėja nesutinka, kad A. K. parašytas laiškas notarei, patvirtina, jog jis įgyvendino paveldėjimo teises, suinteresuotas asmuo neišreiškė savo valios, palikimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepriėmė, todėl pareiškėjai turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į likusią 1/4 nepaveldėtą palikimo dalį.

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės d. nutartimi pareiškėjos D. J. skundo netenkino, priteisė iš pareiškėjos 3,20 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

4Teismas nustatė, kad ( - ) mirė N. K., kuri turėjo pilnamečius vaikus: R. P., D. J., A. S., A. K.. Testamento N. K. nepaliko. R. P. ir A. S. dovanojo paveldėjimo teises ir turtines teises po N. K. mirties D. J.. 2016 m. sausio 26 d. notarė išdavė D. J. paveldėjimo teisės liudijimą į ¾ dalis gyvenamojo namo, su statiniais, esančiais adresu ( - ) bei papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į ¾ dalis į vienkartines 1802 valstybės išmokas, bei nuomos teisės. Panevėžio rajono 1-ojo notaro biure buvo gautas 2015 m. kovo 19 d. A. K. pareiškimas, kad jis nori paveldėti turtą po savo motinos mirties, tačiau pareiškimas nepatvirtintas notariškai. Pažymėjo, kad pagal Notariato įstatymo 1 straipsnio 2 dalį notaras juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o įstatymo 40 straipsnio 1 dalis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Pripažino, kad notarė iškilus abejonių pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į likusią ¼ dalį nepaveldėto turto, dėl to, kad A. K. (pareiškėjos brolis) pateikė pareiškimą dėl paveldėjimo, jo parašo tikrumas, įpėdinio teisė į palikimą, nėra ginčijami, A. K. atliko aktyvų veiksmą – padavė pareiškimą notarei dėl palikimo priėmimo, nepraleidęs įstatymo nustatyto termino.

5Pareiškėja D. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – teismas) neįvertino, kad suinteresuotas asmuo A. K. palikimo įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė, nors 2015 m. kovo 19 d. parašė laišką notarei, kuriuo pripažino savo teisę paveldėti turtą po N. K. mirties, tačiau konkretaus apsisprendimo ir valios, įstatymų nustatyta tvarka neišreiškė, terminas palikimui priimti jau yra pasibaigęs. Teismas neišsprendė klausimo, ar A. K., kreipdamasis laišku į notarę, priėmė palikimą po motinos N. K. mirties, dėl ko yra galimi tolimesni šalių ginčai. Pareiškėjos nuomone, laiškas notarei, kuriame svarstomas palikimo klausimas nėra tinkamas būdas palikimui priimti, nes įstatymas numato, jog palikimas priimamas kreipiantis pareiškimu pas notarą dėl palikimo priėmimo, be to, laiško teksto ir parašų autentiškumas nėra ir negali būti patikrintas, todėl notarė neturėjo laikyti, kad palikimas A. K. po motinos mirties priimtas tinkamai. Kadangi suinteresuotas asmuo įstatymo nustatytos formos pareiškimo palikimo priėmimui nepateikė, pareiškėja įgijo teisę paveldėti likusią turto dalį ir notarė turėjo išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į nepaveldėtą dalį turto. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). A. K. neatlikęs įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, - turto valdymo, pareiškimo apie palikimo priėmimo padavimo notarui bei jokių kitų veiksmų, įrodančių jo valią valdyti, naudoti ir disponuoti paveldima nekilnojamojo turto 1/4 dalimi po N. K. mirties, faktiškai palikimo nepriėmė. Pareiškėja priėmė palikimą, ji tvarko nekilnojamąjį turtą, kurį būtina prižiūrėti dėl jo esamos kritinės būklės, pareiškėja turi tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises, o vienas iš būdų yra perleisti šį turtą tretiesiems asmenims. Taip pat pareiškėja tvarko ir nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimo dokumentus.

6Suinteresuotas asmuo A. K. prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad po mamos N. K. mirties praėjus keliems mėnesiams jis kreipėsi į notarę A. Š. su prašymu, kad paveldimas turtas būtų padalintas į lygias dalis, nes jis šiuo metu atlieka bausmę ir negali pats nuvykti, neturi kam patikėti turto tvarkymo klausimo, o sesuo D. J., naudodamasi tuo, kad jis atlieka bausmę, nori užvaldyti jo turtą. Nurodo, kad po bausmės atlikimo jis ketina grįžti gyventi į gyvenamąjį namą, priklausiusį jo motinai. Prašo pripažinti jo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu bei į teismo posėdį etapuoti.

7Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

9Suinteresuotas asmuo prašo skundą nagrinėti jam dalyvaujant teismo posėdyje bei prašo jį į teismo posėdį etapuoti. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei tuo pačiu spręsti klausimo dėl suinteresuoto asmens dalyvavimo teismo posėdyje. Skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, visus argumentus šalys turėjo galimybę pateikti procesiniuose dokumentuose.

10Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja.

11Skundas dėl notarės veiksmo buvo paduotas CPK 511 straipsnyje numatyta tvarka; tokio skundo nagrinėjimo dalykas – notarės veiksmo arba atsisakymo atlikti veiksmą teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir pasisakyti, ar notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į likusią ¼ dalį nepaveldėto turto po pareiškėjos motinos mirties, nepažeidžia Notariato įstatymo nuostatų. Notarė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą motyvavo tuo, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti į notarę laišku kreipėsi suinteresuotas asmuo A. K., kuris yra mirusiosios N. K. sūnus ir kuris tokiu būdu išreiškė valią priimti jam tenkančią palikimo dalį.

12Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

13Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

14Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog notarė pagrįstai jai neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo į nepaveldėtą turto dalį, mano kad jos brolis A. K. po mamos mirties nustatytu terminu palikimo tinkamai nepriėmė. Nurodo, kad nors suinteresuotas asmuo A. K. 2015 m. kovo 19 d. parašė laišką notarei, kuriuo pripažino savo teisę paveldėti turtą po N. K. mirties, tačiau jis konkretaus apsisprendimo ir valios įstatymų nustatyta tvarka neišreiškė, o terminas palikimui priimti jau yra pasibaigęs. Teigia, kad suinteresuotas asmuo nustatytu įstatymo terminu nepadavė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo, todėl teismo turėjo būti konstatuota, kad jis palikimo nepriėmė. Kadangi suinteresuotas asmuo palikimo nepriėmė, todėl pareiškėjai išduotinas paveldėjimo teisės liudijimas į ¼ dalį nepaveldėto turto.

15Pastebėtina, kad mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

16Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ( - ) mirė N. K., kuri turėjo pilnamečius vaikus: R. P., D. J., A. S., A. K.. Testamento N. K. nepaliko. R. P. ir A. S. dovanojo paveldėjimo teises ir turtines teises po N. K. mirties D. J.. 2016 m. sausio 26 d. notarė išdavė D. J. paveldėjimo teisės liudijimą į ¾ dalis gyvenamojo namo, su statiniais, esančiais adresu ( - ), bei papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į ¾ dalis į vienkartines 1802 valstybės išmokas, bei nuomos teisės. Panevėžio rajono 1-ojo notaro biure 2015 m. kovo 19 d. buvo gautas A. K. pareiškimas (išsiųstas 2015 m. kovo 17 d.), kad jis nori paveldėti turtą po savo motinos mirties, tačiau pareiškimas nebuvo patvirtintas notariškai.

17Negalima sutikti su apeliante, kad vien faktas, jog suinteresuotas asmuo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje bei neturintis galimybės atvykti pas notarą, netinkamai forma, t.y. laišku, o ne patvirtintu pareiškimu, informavo notarę apie norą priimti palikimą, atima iš jo teisę paveldėti jam pagal įstatymą po mamos mirties atsiradusio palikimo ¼ dalį. Pažymėtina, kad nors pareiškimas ir nebuvo patvirtintas notarine tvarka, suinteresuotas asmuo neįgaliojo kito asmens priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau tai vertinama kaip formalus pažeidimas, kuris gali būti pašalintas ateityje. Šiuo atveju reikšminga, kad suinteresuotas asmuo išreiškė valią palikimą priimti, per trijų mėnesių terminą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę, savo laiške pažymėjo, kad prašo notarės sutvarkyti jo palikimo dokumentus dėl sodybos, kadangi jis yra vienas ir keturių paveldėtojų, atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali sutvarkyti dokumentų. Laiške suinteresuotas asmuo prašo, kad būtų teisingai padalintas palikimas ir kad jis neliktų apgautas kitų paveldėtojų, nes mamai mirus laisvėje neturi kuo pasitikėti. Nors apeliantė išreiškia abejonę dėl laiško teksto ir parašo autentiškumo, tačiau pastebėtina, kad suinteresuotas asmuo tiek atsiliepimu į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepimu į atskirąjį skundą patvirtino, kad jis kreipėsi laišku į notarę. Aplinkybė, kad šiuo metu suinteresuotam asmeniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas nereiškia, kad A. K. nėra išreiškęs valios priimti po mamos mirties atsiradusį palikimą ir kad nėra įgijęs teisių į palikimą.

18Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus, kad šiuo metu suinteresuotas asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi galimybės atvykti pas notarę ir tinkamai procesiškai įforminti palikimo priėmimo, be to, yra išreiškęs aiškią valią palikimą priimti per įstatymo nustatytą terminą notarei atsiųsdamas laišką, palikimo dalies nėra atsisakęs, pripažintina, kad suinteresuotas asmuo yra realizavęs savo teisę priimti palikimą (CK 5.50 str. 2 d.), o esant tik formaliems palikimo priėmimo trūkumams palikimo liudijimo išdavimas pareiškėjai į likusią ¼ palikimo dalį prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams (CK 1.5 str.). Kadangi suinteresuotas asmuo įstatymo nustatytu terminu išreiškė valią priimti po mamos mirties atsiradusį palikimą, jam tenkančioji palikimo dalis sudaro ¼ dalį, todėl pripažintina, kad pagrįstai notarė atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į likusią ¼ dalį palikimo ir teismui nebuvo pagrindo pripažinti notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą neteisėtu.

19Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

Nutarė

21Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita... 2. Pareiškėja D. J. prašė pripažinti neteisėtu 2016 m. kovo 24 d. notarės... 3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės d. nutartimi... 4. Teismas nustatė, kad ( - ) mirė N. K., kuri turėjo pilnamečius vaikus: R.... 5. Pareiškėja D. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią nutartį ir... 6. Suinteresuotas asmuo A. K. prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti.... 7. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 9. Suinteresuotas asmuo prašo skundą nagrinėti jam dalyvaujant teismo posėdyje... 10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 11. Skundas dėl notarės veiksmo buvo paduotas CPK 511 straipsnyje numatyta... 12. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro... 13. Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja... 14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog notarė... 15. Pastebėtina, kad mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio... 16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ( - ) mirė N. K., kuri turėjo pilnamečius... 17. Negalima sutikti su apeliante, kad vien faktas, jog suinteresuotas asmuo, šiuo... 18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus, kad šiuo metu... 19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 21. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį palikti...