Byla 2A-2084-803/2017
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimo.
  2. Ieškovas kreipėsi į teismą ir, galutinai suformulavęs reikalavimą (t. II, b. 1. 179-180), prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo viršininko 2017-01-30 įsakymą Nr. P(LT-1)-18 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. P.“, grąžinti jį į darbą Vilniaus lokomotyvų depo šilumvežio mašinisto padėjėjo pareigose, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 23,41 Eur prieskaitos už ištarnautus metus, 68,86 Eur kintamosios atlyginimo dalies.
  3. Ieškovas paaiškino, jog nuo 2000-05-02 dirbo bendrovės Vilniaus lokomotyvų depo šilumvežio mašinisto padėjėju, skundžiamu įsakymu jis atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Jo atleidimas iš darbo yra paveiktas Vilniaus lokomotyvų depo viršininko pavaduotojo R. V. keršto už jo kritiką ir profsąjunginę veiklą. 2016-12-28 ieškovui buvo poilsio diena, tą dieną jis darbe nebuvo ir darbo pareigų nevykdė, buvo sporto klube „Impuls“, jame ne darbo metu Vilniaus lokomotyvų depo viršininko pavaduotojas R. V. išprovokavo incidentą priekabiaudamas ir priekaištaudamas dėl jo kritikos ir R. V. piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis.
  4. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovė, atleisdama jį iš darbo, pažeidė DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 228, 234, 235 straipsnius. Atsakovė, taikydama ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pagal bendrovės kolektyvinės sutarties 4 susitarimo „Dėl darbo užmokesčio“ 5.7 punktą neišmokėjo jam 23,41 Eur prieskaitos už ištarnautus metus už 2017 m. sausio mėnesį bei pagal atsakovės generalinio direktoriaus 2012-03-29 įsakymo Nr. 1-277 „Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų bazinės kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ VII dalies 21 punktą neišmokėjo jam 100 procentų bazinės ir papildomos kintamosios atlyginimo dalies už 2017 m. sausio mėnesį – 68,86 Eur.
  5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, paaiškindama, kad 2016-12-30 buvo gautas Vilniaus lokomotyvų depo viršininko pavaduotojo R. V. tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodė, kad 2016-12-28 buvo sporto klube „Impuls“, apie 19:30 val. sėdėjo sukūrinėje vonioje, atėjo ieškovas (bendrovės mašinisto padėjėjas) su mašinistais E. M. ir T. B., įlipę į sukūrinę vonią jie atsisėdo šalia jo, ieškovas buvo akivaizdžiai girtas. R. V. atsisakius kartu atšvęsti kolegos gimtadienį, ieškovas jam ėmė reikšti pretenzijas dėl darbo, kintamosios atlyginimo dalies, savo pareigų, ėmė jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, todėl jis nusprendė išeiti, bet jam atsistojus ieškovas du kartus smūgiavo dešine alkūne ir vieną kartą kairės rankos kumščiu jam į veidą.
  6. Atsakovės teigimu, bendrovės darbuotojų elgesio principus ir taisykles reguliuoja bendrovės generalinio direktoriaus 2014-07-15 įsakymu Nr. Į-671 patvirtintas bendrovės darbuotojų etikos kodeksas (toliau – Etikos kodeksas), kurio nuostatų privaloma laikytis tiek darbe, tiek viešoje veikloje; ieškovas su Etikos kodeksu buvo susipažinęs. 2017-01-06 įvyko Etikos komisijos posėdis dėl ieškovo elgesio, jame dalyvavo ir ieškovas, buvo nuspręsta, kad ieškovas pažeidė Etikos kodekso 3.7.2 punktą, įpareigojantį tolerantiškai, paslaugiai ir pagarbiai elgtis su bendradarbiais ar kitais asmenimis, darbo ginčus spręsti taikiai ir mandagiai, 3.7.5 punktą, įpareigojantį nereikšti paniekos kolegoms, pavaldiniams, vadovams, neįžeidinėti jų, nevartoti keiksmažodžių, netinkamų posakių ir psichologinio smurto, 3.9.1 punktą, įpareigojantį nesiimti prievartos; visi Etikos komisijos nustatyti Etikos kodekso pažeidimai kilo susiklosčiusių darbo santykių pagrindu, už kurių pažeidimą buvo nuspręsta siūlyti skirti ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. 2017-01-24 ieškovui buvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti, 2017-01-27 buvo gautas ieškovo pasiaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2016-12-28 incidentą išprovokavo R. V., incidentas įvyko ne darbo metu ir ne darbe, todėl jis darbuotojo pareigų nepažeidė ir negali būti kaltinamas.
  7. Skundžiamu įsakymu ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Ieškovas, kaip bendrovės darbuotojas, viešoje vietoje nesilaikė nustatytų etikos normų ir savo neetišku elgesiu ir atliktais veiksmais šiurkščiai pažeidė Etikos kodekso 3.7.2, 3.7.5, 3.9.1 punktuose įtvirtintas pareigas.
  8. Atsakovė nurodė, kad yra visos drausminės atsakomybės sąlygos; 1) ieškovo neteisėti veiksmai, t.y. jis panaudojo fizinį ir emocinį smurtą prieš bendrovės Vilniaus lokomotyvų depo viršininko pavaduotoją; 2) žalingos pasekmės –sužalotas bendrovės darbuotojas; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir žalingų pasekmių – atlikti veiksmai buvo tiesioginis pagrindas atsirasti nurodytoms pasekmėms; 4) ieškovo kalė pasireiškė tyčia, nes jo atlikti veiksmai yra įžeidžiantys, netoleruotini, nepateisinami, neetiški, iš esmės pažeidžiantys darbdavės interesus, dėl to darbdavė prarado pasitikėjimą darbuotoju. Ieškovas buvo supažindintas su Etikos kodeksu, konfliktą išprovokavo pats.
  9. Taip pat buvo atsižvelgta į darbo drausmės sunkumą – ieškovas panaudojo fizinį ir emocinį smurtą prieš bendrovės Vilniaus lokomotyvo depo viršininko pavaduotoją, kuriam privalu rodyti gero elgesio pavyzdį, tuo pažeisdamas fundamentalias konstitucines žmogaus teises (draudžiama žmogų žaloti, žeminti jo orumą); ieškovo elgesys ir atlikti veiksmai buvo ne vienas impulsyvus atsitiktinis smūgis, o kitų bendradarbių akivaizdoje suduota visa eilė smūgių; buvo negrįžtamai sutrikdyta bendrovės Vilniaus lokomotyvo depo viršininko pavaduotojo sveikata: sulaužyta nosis, nuskelti trys priekiniai dantys, dėl ko jis buvo nedarbingas 19 dienų; konfliktą išprovokavo pats ieškovas. 2017-01-06 Etikos komisijos posėdyje pats ieškovas teigė, kad atsiprašė R. V. už, jo žodžiais tariant, nesusipratimą. Atsakovė nurodė, jog buvo atsižvelgta į negatyvų ieškovo požiūrį į nustatytą darbo tvarką, ieškovas turi dvi galiojančias drausmines nuobaudas, yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už kontrabandą.
  10. Pažymėjo, kad paskyrus ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, jam, vadovaujantis atsakovės 2001 m. kolektyvinės sutarties 2013 m. redakcijos 4 susitarimo „Dėl darbo užmokesčio“ 5.7 punktu buvo neišmokėta 23,41 Eur prieskaita už ištarnautus metus už 2017 m. sausio mėnesį ir pagal bendrovės generalinio direktoriaus 2012-03-29 įsakymo Nr. Į-277 „Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų bazinės kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ VII dalies 21 punktą neišmokėta 100 proc. (68,86 Eur suma) bazinės ir papildomos kintamosios atlyginimo dalies už 2017 m. sausio mėnesį (kolektyvinės sutarties 4 susitarimo 4 punktas).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovo tyčinių veiksmų atlikimą, pasireiškusį R. V. sveikatos sutrikdymu, ieškovas prisipažino, nes jo atsiprašė. Medicininiai dokumentai patvirtino R. V. suduotų smūgių faktą. Įrodymų, kad ieškovas būtų buvęs nukentėjęs nuo R. V. įvykio dieną, nėra. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas teismui teikė prieštaringus paaiškinimus, t.y ieškinyje nurodė, kad 2016-12-28 sporto klube su R. V. vyko pokalbis apie tarnybines pareigas, tuo tarpu teismo posėdžio metu ieškovas jau teigė, kad pokalbio darbiniais klausimais nebuvo, ieškovo paaiškinimus vertino kritiškai.
  3. Teismas nustatė, kad atsakovės Etikos kodekso, kuris ieškovui įteiktas pasirašytinai 2014 metais, 1.1 punkte aiškiai įtvirtinta, jog Etikos kodekso nuostatų privaloma laikytis darbe ir viešojoje veikloje. Teismas konstatavo, jog jokių neaiškių Etikos kodekso nuostatų, kurios turėtų būti vertinamos darbuotojo naudai, priešingai nei teigė ieškovo atstovas P. G. teismo posėdžio metu, teismas nenustatė. Teismas pažymėjo, jog Etikos kodeksas neišskiria konkrečių galimų skirti drausminių nuobaudų už Etikos kodekso nuostatų pažeidimus, vadinasi, gali būti taikomos visos DK įtvirtintos drausminės nuobaudos. Vien tai, kad šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sąraše nepaminėti Etikos kodekso nuostatų pažeidimai, nesudaro pagrindo teigti, kad Etikos kodekso nuostatų pažeidimo negalima vertinti kaip šiurkštaus.
  4. Teismas konstatavo, jog ieškovo teiginys, kad 2016-12-28 jam buvo poilsio diena ir jis savo darbo vietoje darbo pareigų nevykdė, todėl jo atleidimas yra neteisėtas, yra nepagrįstas. Ieškovas 2016-12-28 darbdavės organizuota iniciatyva lankėsi iš socialinėms reikmėms skirtų lėšų atsakovės dalinai kompensuojamoje viešojoje vietoje, ten darbiniais klausimais, ką patvirtino ir J. M. 2017-01-05 Etikos komisijos posėdžio metu, bendravo su atsakovės atstovu (bendradarbiu), vadinasi, privalėjo laikytis Etikos kodekso nuostatų. Teismo vertinimu, darbuotojo pareigų negalima vertinti itin siaurai, priešingai, net ir ne darbo metu bendraujant su bendradarbiu darbiniais klausimais viešojoje vietoje, kurioje apsilankymas nagrinėjamu atveju netgi buvo dalinai kompensuotas atsakovės, darbuotojas privalo išlikti lojalus darbdaviui, nepažeisti elementarių padoraus elgesio taisyklių.
  5. Teismo vertinimu, ieškovo elgesys 2016-12-28 sporto klube, paveikęs bendrovės Vilniaus lokomotyvų depo viršininko pavaduotojo R. V. sveikatos sutrikimus, turėjo poveikį ir bendrovės vardo, reputacijos viešoje vietoje pažeminimą, todėl pagrįstai atsakovės laikytas kaip Etikos kodekso 3.7.2, 3.7.5, 3.9.1 punktų reikalavimų pažeidimas. Tai reiškia, kad pagrįstai atsakovė prarado pasitikėjimą tokiu darbuotoju, nes ieškovas nesugebėjo tolerantiškai, pagarbiai, nereikšdamas paniekos, nesiimdamas prievartos elgtis su bendradarbiu (aukštesnes pareigas einančius asmeniu, kuriam ieškovas pavaldus).
  6. Teismo vertinimu, atsakovė teisėtai ir pagrįstai konstatavo Etikos kodekso 3,7.2, 3.7.5, 3.9.1 punktų pažeidimus, teisėtai ir pagrįstai laikė, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir taip darbdavė neteko pasitikėjimo tokiu darbuotoju, todėl tinkamai pritaikė DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas.
  7. Teismas pažymėjo, kad ieškovo į bylą pateikti jo pasirašyti raštai dėl R. V. darbinės veiklos netinkamo vykdymo nepatvirtina ieškovo teiginio, jog jo atleidimas iš darbo buvo bendrovės Vilniaus lokomotyvų depo viršininko pavaduotojo R. V. kerštas jam už kritiką ir profsąjunginę veiklą. Teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta už jo profsąjunginę veiklą, priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą, už kurį teisėtai ir pagrįstai jam buvo skirta drausminė nuobauda — atleidimas iš darbo. Vien tai, kad ieškovui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar, kaip kad teismo posėdžio metu teigė ieškovo atstovas P. G., R. V. nedarbingumo pažymėjime nenurodyta, jog traumą jis patyrė darbo metu, nepaneigia aukščiau teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo drausminės nuobaudos naikinimui.
  8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo procedūrinės tvarkos, paskirta nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumą. Teismas, atmetęs ieškovo reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti skundžiamą įsakymą, atmetė išvestinius ieškovo reikalavimus grąžinti jį į darbą Vilniaus lokomotyvų depo šilumvežio mašinisto padėjėjo pareigose, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
  9. Teismas, spręsdamas dėl prieskaitos už ištarnautus metus ir kintamosios atlyginimo dalies, nurodė, kad byloje nėra nuginčytas 2011 metų kolektyvinės sutarties 2013 metų redakcijos 4 susitarimo 5.7 punktas, pagal kurį <...> tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskirta drausminė nuobauda, prieskaita už ištarnautus metus neskaičiuojama <...>, todėl galiojantis. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė pagrįstai neišmokėjo ieškovui 23,41 Eur prieskaitos už ištarnautus metus už 2017 m. sausio mėnesį, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 23,41 Eur prieskaitos už ištarnautus metus už 2017 m. sausio mėnesį priteisimo.
  10. Teismas konstatavo, jog tiek atsakovės 2011 metų kolektyvinės sutarties 2013 metų redakcijos 4 susitarimo 4 punktas, tiek atsakovės generalinio direktoriaus 2012- 03-29 įsakymo Nr. Į-277 „Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų bazinės kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ VII dalies 21 punktas, kuriame įtvirtinta, jog nustatyta kintamoji atlyginimo dalis neskiriama darbuotojui, kuriam paskirta drausminė nuobauda (papeikimas) – neskiriama to mėnesio kintamoji atlyginimo dalis, kurį ši nuobauda buvo paskirta, nėra nuginčyti, todėl yra galiojantys. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovė pagrįstai neišmokėjo ieškovui 68,86 Eur bazinės ir papildomos kintamosios atlyginimo dalies už 2017 m. sausio mėnesį.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad:
    1. teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas išnagrinėjo bylą formaliai ir paviršutiniškai, nagrinėdamas bylą nesivadovavo fundamentaliu darbo teisėje įtvirtintu principu: visos abejonės aiškinamos darbuotojo, kaip silpnosios šalies naudai, susitapatino su darbdaviu, kuris vadovaujasi galios santykio principu, pagrindė sprendimą klaidingomis byloje pateiktos medžiagos ir įstatymo interpretacijomis.
    2. teismas nustatytų byloje aplinkybių kontekste nepagrįstai pagrindė apelianto drausminės atsakomybės pagrindą, galiojančio pas atsakovą Etikos kodekso normomis.
    3. įstatymas sieja darbo drausmės pažeidimo sąvoką su darbuotojo darbo pareigų vykdymu, tačiau byloje nustatyta, kad incidento metu apeliantas nebuvo darbo vietoje bei nevykdė jokių darbo pareigų, numatytų darbo sutartyje. Apeliantas negalėjo leisdamas laisvą laiką sporto komplekse, sukūrinėje vonioje (apeliantui buvo išeiginė diena), eiti darbo pareigas, todėl ir negalėjo padaryti darbo drausmės pažeidimo.
    4. AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės įtvirtintame šiukščių darbo drausmės pažeidimų sąraše Nr. Į-230 bei drausmės statute, toks darbo drausmės pažeidimas nenumatytas.
    5. ieškovui specialūs teisės aktai negali būti taikomi. Tokiu būdu teismas pažeidė darbo drausmės taikymą reglamentuojančias įstatymo nuostatas ir tai yra pagrindas pripažinti ieškovo atleidimą neteisėtu.
    6. byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apelianto atleidimo priežastis yra jo aktyvi veikla atsakovo įmonėje veikiančioje darbuotojų profesinėje sąjungoje, darbdavio kritika ir nelojalumas jam, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo nurodytą diskriminacijos pagrindą ir šio klausimo netyrė ir nevertino. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti, kad dėl šios situacijos specifikos įrodyti konflikto buvimą tarp šalių, yra labai sudėtinga. Būtina turėti omenyje, kad ieškovas yra silpnoji šalis, palyginus su atsakovu, kuris yra stiprioji šalis, galimybės gauti, užfiksuoti įrodymus, patvirtinančius ieškovo teiginius yra labai ribotos.
    7. šioje byloje diskriminacijos faktą visų pirma įrodo tas faktas, kad apeliantas akivaizdžiai buvo atleistas nesant teisinio pagrindo, t.y. atsakovas sąmoningai ir bet kokiomis priemonėmis siekė iš darbo jį atleisti. Be to, apelianto tariamo darbo drausmės aplinkybės tyrimas bei vertinimas buvo šališkas.
    8. teismas nepagrįstai vertindamas tik apelianto elgesį, neišliko objektyvus ir nešališkas. Teismas, nagrinėdamas bylą turėjo įvertinti atsakovo veiksmus taip pat ir DK 229 straipsnio požiūriu. Iš bylos medžiagos matyti, kad net ir pripažinus, jog apeliantas ir būtų padaręs darbo drausmės pažeidimą, t.y. vertinant situaciją atsakovo pozicijos požiūriu, pripažintina, kad tarp šalių įvykęs konfliktas yra atsakovo organizacinė problema.
    9. apeliantas kvestionuoja ir teismo sprendimo dalį dėl jam neišmokėtos 23,41 Eur prieskaitos už ištarnautus metus ir 68,86 Eur kintamojo atlyginimo dalies už 2017 m. sausio mėnesį. Teismo argumentai, jog, <pagal aukščiau nustatytas aplinkybes matyti, kad atsakovas pagristai neišmokėjo ieškovui 23.41 Eur prieskaitos už ištarnautus metus už 2017 m. sausio mėnesį ir 68,86 Eur bazines ir papildomos kintamosios atliginimo dalies> yra nepagrįsti. Teismas neatsižvelgė į apelianto pateiktus bylą dokumentus, tai yra į 2017-03-13 d. atsakymą Nr. SD-25-3135, kuriame buvo išdėstyta darbo teisės specialistų nuomonė, iš kurios darytina išvada, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2001 m. kolektyvinė sutartis negalėjo būti pakeista be 2011-08-10 įsteigtos ir apelianto atstovaujamos AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, kas reiškia, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvines sutarties 2013 m. papildymas yra neteisėtas.
    10. 2017-01-30 d. įsakyme Nr. P (LT-1)-18 aiškiai nurodyta, jog <2017-12-30 buvo gautas viršininko pavaduotojo R. V. tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodė, kad „2016-12-28 d. buvo sporto klube „Impuls“ <...>>, vadinasi apelianto veiksmai, už kuriuos jam buvo taikyta atsakomybė, buvo padaryti 2016 m. gruodžio mėn., o ne 2017 m. sausio mėn., t.y. 2017 m. sausio mėnesį apeliantas niekaip nenusižengė darbo drausmei. Atsižvelgiant į tai apeliantui bet kokiu atveju turi būti priteista 68,86 Eur dydžio bazinės ir papildomos kintamosios atlyginimo dalis už 2017 m. sausio mėnesį.
  2. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, nes:
    1. pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, atsižvelgė į teismui pateiktus įrodymus, kurie buvo išnagrinėti pirmos instancijos ir kurių pagrindu apeliantui buvo skirta drausminė nuobauda, bei remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmos instancijos teismas savo sprendime konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas.
    2. sutinkamai su DK 231 straipsniu AB „Lietuvos geležinkeliai” darbuotojų etikos kodeksas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis darbo drausmės klausimus bendrovėje AB „Lietuvos geležinkeliai”, kurio 1.1. p. yra įtvirtinta – AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų etikos kodeksas nustato bendrovės darbuotojų elgesio principus ir taisykles, reguliuoja darbuotojų tarpusavio santykius bei santykius su kitais asmenimis. Šio kodekso nuostatų privaloma laikytis darbe ir viešoje veikloje.
    3. Apeliantas savo veiksmais pažeidė Etikos kodeksą, kurio privaloma laikytis tiek darbe, tiek ir viešoje veikloje bei depo viršininko pavaduotojo konstitucines asmens neliečiamumo ir orumo teises, todėl visiškai pagrįstai tokie veiksmai, kuriais nesilaikoma nustatytos tvarkos, negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, kai smurtas naudojamas kito bendradarbio atžvilgiu, kvalifikuotini pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą.
    4. Pirmos instancijos teismas savo sprendime pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta už jo profsąjunginę veiklą;

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Byloje nustatyta, jog ieškovas su atsakove 2000-05-02 sudarė darbo sutartį Nr. 1217, pagal kurią ieškovas nuo 2000-05-02 pradėjo dirbti šilumvežių mašinisto padėjėju (t. I b. I. 4-7). Ieškovas iš darbo atleistas Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo viršininko 2017-01-30 įsakymu Nr. P(LT-1)-18 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. P.“ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą (t. I, b. l.97-98).
  2. DK 235 straipsnio 1 dalis numato, jog šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka (nurodoma galiojusio DK redakcija, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas).
  3. Apeliantas remiasi argumentu, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės įtvirtintame šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sąraše Nr. Į-230 bei drausmės statute toks darbo drausmė pažeidimas nenumatytas, kaip šalių kilęs konfliktas buityje.
  4. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nutarties 24 punkte nurodytas teisinis reguliavimas nepateikia šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo baigtinio sąrašo. Tai reiškia, kad atsakovė, vertindama apelianto elgesį, turi diskrecijos teisę spręsti, ar darbo tvarkos pažeidimas iš esmės pakenkia jos, kaip darbdavės, interesams.
  5. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl darbo drausmės pažeidimo, pirmiausia turi būti vertinamas darbuotojo elgesys ir jo atitiktis nustatytiems reikalavimams, po to – kitos aplinkybės, kurios švelnina, lengvina ar sunkina darbo drausmę pažeidusio asmens atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus. Taigi išvardytų kriterijų taikymas konkrečioje situacijoje gali lemti tai, kad už tą pačią veiką skirtingiems asmenims yra taikomos skirtingos drausminės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257; 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012; kt.).
  6. Nagrinėjamoje byloje atsakovė sprendė, kad apeliantas prarado pasitikėjimą, nes sumušė kolegą viešoje vietoje. Taigi nustatytos aplinkybės apie ieškovo elgesį, kai kilus konfliktui būtent jis pradėjo smūgiuoti bendradarbiui, sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovė pagrįstai prarado juo pasitikėjimą. Aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika pagrindžia, jog darbdavys gali nuspręsti dėl taikomos drausminės nuobaudos griežtumo pagal pažeidimą padariusio asmens elgesį.
  7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde nėra nuoširdžiai gailimasi dėl bendradarbio sveikatos sutrikdymo, procesinis dokumentas pagrįstais argumentais ne savo veikos adekvačiu įvertinimu, o darbdavio kaltinimu diskriminacija dėl veiklos profesinėje sąjungoje, save pateikiant kaip silpnesnę šalį, vietoj to, kad pripažintų klydęs ir siektų įrodyti, jog pasitaisys. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nesvarbu, kas buvo konflikto iniciatoriumi, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalį „Žmogaus asmuo neliečiamas“. Taigi apelianto apeliacinio skundo argumentai parodo, jog darbdavys negali tikėtis, kad apeliantas ir kitą kartą susilaikys nuo neleistino elgesio prieš kolegas. Tai reiškia, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką lūkestis dėl darbuotojo pareigų vykdymo pasikeitimo ateityje sudaro pagrindą darbuotoją atleisti iš darbo kaip praradusį pasitikėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014).
  8. Apelianto argumentai dėl diskriminacijos, netenkinančios darbo vietos (tualeto įrengimo) ir panašiai nekeičia veikos pavojingumo už konstitucinės vertybės pažeidimą, t.y. teisių hierarchijos kontekste žmogaus neliečiamumo principas yra didesnė vertybė, nei nepatenkinti apelianto darbo lūkesčiai. Aplinkybė, jog apeliantas sumušė jam vadovaujantį darbuotoją, todėl, anot apelianto ir buvo atleistas, neįrodo diskriminacijos fakto dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Tokios apsaugos apeliantui nenumato Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 135. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent profesinės sąjungos nariai turi viešoje vietoje elgtis taip, jog būtų pavyzdžiu kitiems darbuotojams ir tuo parodytų sąjungos veiklos legitimumą.
  9. Tai, kad neteisėta veika buvo padaryta ne darbo metu ir ne darbo vietoje, nereiškia, kad nebuvo padarytas darbo drausmės pažeidimas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Pirma, smurtas buvo panaudotas prieš asmenį, kuris yra susijęs darbo santykiais su atsakove, kaip ir apeliantas. Antra, apeliaciniame skunde motyvuojama, jog konfliktas kilo dėl blogo psichologinio klimato kolektyve, darbo aplinkos, nesuderinamų pozicijų tarp darbdavio ir profesinių sąjungos narių. Taigi pats apeliantas įrodinėja, kad darbdavys pažeidė galiojusio DK 229 straipsnyje numatytas pareigas, dėl ko ir kilo teisinis konfliktas, o tai reiškia, kad atsakovė pagrįstai susiejo atleidimą su netinkamu darbuotojo elgesiu, pasireiškusiu darbo drausmės pažeidimu (galiojusio DK 234 straipsnis). Etikos kodekso 3.7.2 punkte nustatyta, kad bendrovės darbuotojas savo darbinėje veikloje įsipareigoja tolerantiškai, paslaugiai ir pagarbiai elgtis su bendradarbiais ar kitais asmenimis, darbo ginčus spręsti taikiai ir mandagiai, o 3.7.5 punkte nustatyta, kad bendrovės darbuotojas savo darbinėje veikloje įsipareigoja nereikšti paniekos kolegoms, pavaldiniams, vadovams, neįžeidinėti jų, nevartoti keiksmažodžių, netinkamų posakių ir psichologinio smurto. Pagal Etikos kodekso 3.9.1 punktą bendrovės darbuotojas savo darbinėje veikloje įsipareigoja <...> nesiimti <...> prievartos. Apeliantas yra pažeidęs visus šiuos imperatyvus.
  10. Apeliantas remiasi ir tuo, kad jis yra silpnesnioji darbo santykių šalis. Kasacinis teismas nurodė, kad DK nėra įtvirtintų nuostatų, kurių pagrindu darbuotojas turėtų būti traktuojamas silpnesniąja darbo teisinių santykių šalimi, taigi, dominuoja darbo sutarties šalių lygybės principas (DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 15, 16 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2011). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, kad byloje įrodymų vertinimas turėjo būti atliktas jos naudai.
  11. Apeliantas ginčija ir teismo sprendimo dalį dėl jam neišmokėtos 23,41 Eur prieskaitos už ištarnautus metus ir 68,86 Eur kintamojo atlyginimo dalies už 2017 m. sausio mėnesį, nurodydamas, jog teismas neatsižvelgė į apelianto pateiktus bylą dokumentus, tai yra į 2017-03-13 d. atsakymą Nr. SD-25-3135, kuriame buvo išdėstyta darbo teisės specialistų nuomonė, iš kurios darytina išvada, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2001 m. kolektyvinė sutartis negalėjo būti pakeista be 2011-08-10 įsteigtos ir apelianto atstovaujamos AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“.
  12. 2011 metų kolektyvinės sutarties 2013 metų redakcijos 4 susitarimo 5.7 punktas numato, jog <...> tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskirta drausminė nuobauda, prieskaita už ištarnautus metus neskaičiuojama <...> (t. II, b. 1. 196-197). Pagal 2011 metų kolektyvinės sutarties 2013 metų redakcijos 4 susitarimo 4 punktą, darbuotojams, išskyrus tuos, kurių darbo apmokėjimo tvarką reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir bendrovės generalinio direktoriaus įsakymai, gali būti mokama kintamoji atlyginimo dalis. <...> Darbuotojų kintamoji atlyginimo dalis <...> gali būti sumažinama arba nemokama kolektyvinės sutarties ir generalinio direktoriaus nustatyta tvarka (t. II, b. 1. 196-197), pagal atsakovės generalinio direktoriaus 2012-03-29 įsakymo Nr. Į-277 „Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų bazinės kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ VII dalies 21 punktą, nustatyta kintamoji atlyginimo dalis neskiriama darbuotojui, kuriam paskirta drausminė nuobauda (papeikimas) – neskiriama to mėnesio kintamoji atlyginimo dalis, kurį ši nuobauda buvo paskirta (t. I, b. l. 164-171).
  13. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Tai reiškia, kad nėra pagrindo nesivadovauti sudaryta kolektyvine sutartimi, o kol ji nėra nuginčyta pagal CK pirmos knygos IV skyriaus nuostatas, ji privalomai taikoma, todėl darbo teisės specialistų nuomonė nėra naikinanti sutartį. Pagal galiojusio DK 63 straipsnį įmonės kolektyvinė sutartis galioja iki naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo arba iki sutartyje nustatyto termino.
  14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-156/2013 nurodyta, kad kolektyvinė sutartis yra norminis dokumentas, kuriam, be kita ko, būdingas bendro pobūdžio taisyklių (norminių nuostatų) įtvirtinimas. Įvertinęs šiuos aspektus nurodytoje byloje kasacinis teismas suformulavo taisyklę, kad sprendžiant dėl kolektyvinės sutarties sudarymo ir galiojimo teisėtumo taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimo pagrindus, ir kolektyvinė sutartis gali būti pripažįstama negaliojančia (niekine ar nuginčijama) vadovaujantis civilinės teisės normose įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais. Toje byloje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčydamas kolektyvinę sutartį ieškovas turi pareikšti savarankišką reikalavimą.
  15. Nagrinėjamoje byloje apeliantas reikalavimo dėl kolektyvinės sutarties galiojimo nepareiškė, todėl Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 68,86 Eur bazinės ir papildomos kintamosios atlyginimo dalies už 2017 m. sausio mėnesį bei 23,41 Eur prieskaitos priteisimo.

1236.

13Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (CK 1.5 straipsnis; CPK 5 straipsnis, 7 straipsnis, 177 - 179 straipsniai, 185 straipsnis, 270 straipsnis, 313 straipsnis, 320 straipsnis, 328 straipsnis). Iš esmės apeliantas tik pakartoja aplinkybes dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, pateikdama savo vertinimą dėl ginčo aplinkybių ir teismo išvadų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

1437.

15Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

16Dėl naujų įrodymų prijungimo

1738.

18Apelianto prašymas pridėti naujus įrodymus atmestinas. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Be to, prašomi prijungti prie bylos įrodymai apelianto galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų

2039.

21CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

23ieškovo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai