Byla 2-78-266/2019
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir,-

1Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė, sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei, Dalyvaujant ieškove L. D., jos atstovui advokatui Vidmantui Žylei, Atsakovei L. L., jos atstovei advokatei Vidai Leonovienei, Nedalyvaujant trečio asmens Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei Virgilijai Joanai Martinauskienei ,

2Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovei L. L., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei Virgilijai Joanai Martinauskienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir,-

Nustatė

3ieškovė L. D. ieškiniu atsakovei L. L. kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu 2013m. birželio 27d., Klaipėdos miesto 7 –ajame notarų biure J. V. pasirašytą testamentą . Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas paaiškino, jog ieškovė , jos brolis Z. V. su šeima ir jų motina gyveno viename name, esančiame ( - ). Ieškovė gyvena namo antrame aukšte, o brolis su šeima ir motina gyveno pirmame namo aukšte. ( - ) mirė ieškovės motina J. V.. Po jos mirties , ji būdama teisėta motinos turto įpėdine, kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir tuomet sužinojo iš notarės, jog mirusios motinos turtą pagal jos 2013-06-27 testamentą, paveldėjo anūkė atsakovė L. L. , jos brolio Z. V. dukra. Tai ieškovę nustebino, nes motina visada sakė, jog turtą paliks abiems su broliu lygiomis dalimis. Ieškovė, jos atstovas teigė, jog J. V. galėjo nesuvokti atliekamų veiksmų esmės ir prasmės, negalėjo savarankiškai ir sąmoningai suformuoti ir išreikšti tikros savo valios sudaryti testamentą, kad tam įtakos turėjo jos brolis , kuris ir vežė motiną į notarų biurą testamento sudarymui. Testamento surašymo metu motinos sveikatos būklė buvo bloga, ji vartojo vaistus . Mano, jog jos brolis Z. V. elgėsi nesąžiningai, nepasakė, jai, jog motina savo turtą paliks anūkei. Be to, ieškovė, jos atstovas teigė, jog J. V. testamento surašymo metu galėjo nesuprasti kokį dokumentą pasirašo , nes tuo metu buvo tvarkomi paveldėjimo dokumentai po jo vyro Z. V. mirties , todėl ji dėl testamento turinio suklydo. Ieškovė teigė, jog jos ir brolio santykiai konfliktiški, jog brolis nori ją išguiti iš tų namų, todėl ir įkalbėjo motiną turtą palikti anūkei, kuri gyvena kitame mieste, močiute nesirūpino. Mano, jog tai yra apgaulė. Atsakovė pati nedalyvavo pas notarą, o pagal įgaliojimą jos vardu palikimą priėmė jos tėvas Z. V.. Tai rodo atsakovės tėvo piktybiškumą ieškovės atžvilgiu, kuris tęsiasi jau nuo seno, dar tėvams esant gyviems. Kadangi testamentas buvo sudarytas suklydimo, apgaulės įtakoje ir dėl to, jog pati J. V. dėl savo būsenos negalėjo tokio testamento sudaryti, todėl atsakovė neturi teisės paveldėti. Prašė 2013-06-27 J. V. pasirašytą testamentą pripažinti negaliojančiu. Savo ieškinį grindė CK 1.89 str., 1.90str., 1.91 str. 5d., nuostatomis.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad testamentu senelė J. V. savo turtą paliko jai- vienintelei anūkei ir tai buvo jos valia. Jų santykiai buvo visada artimi ir šilti, todėl nei ji , nei tėvas Z. V. neatliko jokių nesąžiningų veiksmų siekdami suklaidinti J. V. , kad ji testamentu savo turtą paliktų jai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog senelė J. V. dėl savo sveikatos būklės , testamento surašymo metu, negalėjo suprasti savo veiksmų ir norų tinkamai suformuluoti ir išreikšti savo valią. Neteikė jokių įrodymų, jog J. V. sudarydama testamentą suklydo, ar buvo apgauta. Toliau nurodė, jog ji su tėvai ir seneliais, nuo gimimo gyveno jų gyvenamajame name ( - ). Ieškovė taip pat gyveno tame name, tik antrame aukšte. Iki 2011 metų visų santykiai buvo draugiški, tačiau vėliau ieškovė pasikeitė, pradėjo užgaulioti jos tėvą, savo brolį, jos motiną, vadino visokiais žodžiais. Po senelio mirties, ieškovė nesirūpino savo motina J. V., elgėsi su ja grubiai, visaip įžeidinėjo, nuolat kalbėdavo pakeltu tonu , sakydavo, jog namą statė tėvas, o motina niekuo neprisidėjo, todėl visas namas turėtų priklausyti tik jai vienai, ieškovei. Ne kartą senelė bandė su dukra kalbėti , ieškojo galimybių rasti bendrą kalbą, tačiau ieškovė buvo neperkalbama. Senelė dėl to labai pergyveno. Ji lankė senelę ir matė, jog ji iki pat mirties buvo guvi, šviesaus proto. Dėl tokio dukters elgesio ji guodėsi kaimynei, su kuria artimai bendravo, giminaičiams. . Jokiais įrodymais nepatvirtinti ieškovės teiginiai, kad ji , jos tėvas veikė nesąžiningai ir apgaule paveikė testatoriaus valią sudaryti testamentą, bei veikė savo naudai. Prašė ieškinį atmesti. Pateiktame triplike laikėsi tos pačios pozicijos. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad testamento sudarymo metu J. V. puikiai suprato savo veiksmus, išreiškė savo valią nieko neverčiama. Atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė nenustatė, jog J. V. , sudarydama testamentą, nesuprato savo veiksmų reikšmės ir, kad negalėjo su valdyti. Testamentas buvo sudarytas pas notarą. Notarė atsiliepime aiškiai nurodė, jog J. V. testamento sudarymo metu aiškiai išrešikė savo valią turtą palikti anūkei, todėl ieškovė neįrodė, jog J. V. dėl sveikatos būklės negalėjo sudaryti testamento . Taip pat nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog J. V. suklydo pasirašydama testamentą ar jį sudarė apgaulės įtakoje. Byloje nustatyta, jog J. V., būdama pas notarę, aiškiai išreiškė savo valią turtą palikti atsakovei ir pati testamentą pasirašė, ką patvirtino rašysenos ekspertizę. Prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas

5Tretysis asmuo Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė Virgilija Joana Martinauskienė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Teismui atsiuntė atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodė , jog nepagrįsti ieškinio argumentai , jog testatorė J. V. sudarant 2013m. birželio 27d., testamentą, negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, jog testamentą buvo priversta sudaryti nepageidaujamomis sąlygomis, būdama tokios būsenos, todėl testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu. Testamento sudarymo metu nebuvo jokių teisinių ir faktinių prielaidų, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog J. V. negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ar net buvo neveiksni. Testatorės J. V. veiksnumas nebuvo apribotas, todėl ji turėjo teisę sudaryti testamentą. Notarinio veiksmo (ginčijamo testamento tvirtinimo) metu nekilo abejonių, dėl J. V. gebėjimo suvokti atliekamų veiksmų esmę, ji galėjo patvirtinti savo asmenybę, suformuoti savo valią palikimą testamentu palikti anūkei L. V. (dabar L.).

6Ieškinys atmestinas

7Byloje medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovė L. D. yra mirusiosios J. V. dukra, o atsakovė L. L. yra mirusiosios J. V. anūkė, J. V. sūnaus Z. V. dukra. Ieškovė, ieškovės brolis Z. V. su šeima ir jų tėvai gyveno name ( - ). ( - ) mirus Z. V., jo turtą paveldėjo žmona J. V. ir jų vaikai ieškovė L. D. ir brolis Z. V..(b.l. 17-20) Ieškovė gyveno antrame namo aukšte, o jos brolis Z. V. su šeima ir motina J. V. gyveno namo pirmame aukšte. ( - ) J. V. mirė. (b.l. 5) Po jos mirties jos turtą paveldėjo atsakovė L. L. pagal J. V. surašytą 2013m. birželio 27 d., testamentą. (b. l. 6-8,914, 15) Ieškovė būdama teisėta motinos turto įpėdinė kreipėsi į notarą dėl turto paveldėjimo ir tuomet sužinojo, jog motinos J. V. turtą po mirties paveldėjo atsakovė. Ieškovė nesutikdama su tuo ieškiniu kreipėsi į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir savo ieškinį grindė tuo, jog motina buvo tokios būklės, kad , testamento sudarymo metu, ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, negalėjo išreikšti savo valios, galėjo suklysti ir , kad tai padarė veikdama apgaulės. Atsakovė teikė atsiliepimą, tripliką , kuriuose išdėstė savo nesutikimo su ieškiniu argumentus. Ieškovės prašymu byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė J. V.. Ekspertizės metu buvo nustatyta, jog 2013m. birželio 27d., testamento sudarymo metu , J. V. tikėtina sirgo ( - ) sutrikimu, ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, galėjo išreikšti savo tikrąją valią surašant testamentą ir nebuvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti. (97-100) Atlikus šią ekspertizę, ieškovė, jos atstovas pateikė prašymą atlikti byloje rašysenos ekspertizę, ar pati J. V. pasirašė testamentą. 2019m. balandžio 26d., rašysenos ekspertizės akte nurodyta, jog 2013m. birželio 27d., testamente įrašą J. V. pasirašė ir pasirašė pati J. V.. (b.l. 170-172)

8Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, tai ieškovė prašo pripažinti 2013m. birželio 27d., pasirašytą J. V. testamentą negaliojančiu ir savo ieškinį grindžia trims pagrindais: kad testamento sudarytoja J. V. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnis) , kad testamento sudarymo metu buvo reali galimybė suklysti ir ji suklydo dėl testamento turinio ir, kad testamentą sudarė dėl apgaulės (CK 1.90 str., 1.91 straipsnio 5 dalis.)

9Dėl pirmo pagrindo, kad testatorė J. V. testamento surašymo metu buvo tokios būklės, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Ieškovė teigė, jog motina sirgo , gydėsi nuo 2001 metų, vartojo vaistus ir dėl savo sveikatos būklės nesuprato savo veiksmų reikšmės. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).

10Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).

11Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija, kad testamento sudarymo metu palikėja J. V. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar (ir) jų valdyti. Kad nustatytų testatorės sugebėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus ginčijamo testamento sudarymo metu, teismas paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-180/2018, atsakydamas į užduotus klausimus ekspertas nurodė, kad apibendrinus visą medžiagą tikėtina, jog J. V. sirgo ( - ) sutrikimu ( - ), tačiau šis sutrikimas netrukdė suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, todėl 2013m. birželio 27d., t. y., testamento sudarymo metu J. V. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti , galėjo išreikšti savo tikrąją valią surašant testamentą ir, kad ji nebuvo tokios būsenos , kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Nėra duomenų, kad J. V. prieš testamento sudarymą bei jo sudarymo metu dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjusi jų valdyti. Atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Teismo nuomone, eksperto išvadą apie tai, kad prieš testamento sudarymą ir testamento sudarymo metu J. V. suprato savo veiksmus bei galėjo juos valdyti yra pagrįsta ir aiški. Ekspertizės duomenis patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, tai notarės atsiliepime nurodytos aplinkybės, atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų sūnaus Z. V., kaimynės M. K. ir giminaičio K. B. parodymai . Ieškovė ir jos atstovas neginčijo pomirtinės ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų ir neteikė dėl jos jokių prašymų ar abejonių ekspertizės pagrįstumu . Atlikus šią ekspertizę, ieškovės ir jos atstovas prašė byloje skirti rašysenos ekspertizę, nes abejojo ar J. V. pati testamentą pasirašė. 2019m. balandžio 26d., rašysenos ekspertizė Nr. 11-752(19) išvadose konstatavo, jog 2013m. birželio 27d., testamente, patvirtintame notarų biure, eilutėje „Testatoriaus parašas“ , rankraštinį įrašą „J. V.“ parašė ir pasirašė J. V.. Šios ekspertizės išvados dar kartą patvirtino, jog J. V. testamento sudarymo metu suvokė savo veiksmų esmę, juos suprato, aiškiai išsakė savo valią ir dokumentą pati pasirašė. Ieškovė ir jos atstovas šios ekspertizės išvados neginčijo . Visos šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog J. V. 2013m. birželio 27d., notarių biure sudarydama testamentą ir jį pasirašydama suprato savo veiksmų esmę , galėjo juos valdyti ir galėjo išreikšti savo tikrąją valią , todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir pripažinti testamentą negaliojančiu.

12Dėl testamento nuginčijimo kaip sudaryto iš esmės suklydus ar apgaulės būdu. Testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikšmingiausias elementas- testatoriaus valia, kurią turi atitikti testamento turinys . Testatoriaus valia – sudėtingas ir individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Įstatymų leidėjas CK 1.90 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtino , kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusio šalies ieškinį. Vadinasi , ginčyti sandorį kaip sudarytą iš esmės suklydus turi teisę šio sandorio šalis, kuri neabejotinai žino savo valios , buvusios sandorio sudarymo metu, turinį. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl testamento nuginčijimo kaip sudaryto iš esmės suklydus, atsižvelgtina į šio sandorio specifiką, t.y, jog testamento teisiniai padariniai atsiranda ir jis gali būti ginčijamas tik po testatoriaus mirties, tai, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių , nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, todėl jo suvokimas apie esminius sandorio faktus vertinamas retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus. Mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, t.y., teismo išvada, kad testatorius iš esmės suklydo, sudarydamas ginčijamą testamentą, gali būti padaryta išskirtinai tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie esminį suklydimą, pateikiami nenuginčijami šio fakto įrodymai. Ieškovė ir jos atstovas prašydami ginčijamą testamentą negaliojančiu, teigė, jog testatorė J. V. prieš testamento surašymą sirgo ( - ) liga, ją kamavo širdies ligos , todėl po vyro Z. V. mirties fiziologiškai bei be kitų asmenų pagalbos ji negalėjo atlikti savarankiškus veiksmus reikalaujančius valios išraiškos . Dėl nestabilios psichikos ji galėjo nesusipažinti su ginčijamo testamento tekstu, ir suprasti jį. Ieškovė ir atstovas teigė, jog tuo metu buvo tvarkomi paveldėjimo dokumentai po vyro Z. V. mirties, nes J. V. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas išduotas 2013m. birželio 20d., (b.l. 17-20). o testamentas notarų biure sudarytas ir pasirašytas po savaitės, t.y., 2013m. birželio 27d. , todėl ieškovės ir atstovo teigimu , J. V. suklydo dėl testamento turinio, nes visą laiką J. V. teigė, jog turtą paliks ieškovei- dukrai ir sūnui Z. V., o testamentu turtą paliko anūkei. Ieškovė teigdama, jog turtą motina turėjo palikti jai, o ne anūkei, retoriškai teismo posėdžio metu klausė: “O kodėl anūkei?“ . Daugiau argumentų , jog testamentas buvo sudarytas suklydimo įtakoje, ieškovė, jos atstovas neteikė. Teismas išklausęs ieškovę, jos atstovą, atsakovės atstovę, liudytojus, bei įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus konstatuoja , jog byloje nėra surinkta patikimų duomenų apie esminį suklydimą nėra pateikta nenuginčijamų šio fakto įrodymų. Byloje nustatyta, jog po ieškovės tėvo Z. V. mirties, ieškovės ir mamos J. V. santykiai buvo blogi. J. V. su sūnaus šeima gyveno namo pirmame aukšte. Kaip liudijo teisme kaimynė M. K., kuri J. V. pažinojo 50 metų, tai J. V. buvo guvi , pilno proto moteris ir dažnai jai guosdavosi dėl dukters elgesio, nes L. D. mamą įžeidinėjo , visai ja nesirūpino, sakydavo, jog L. turi antrą aukštą ir dar nori daugiau. Liudytojas K. B. nurodė tokias pat aplinkybes dėl J. V. sveikatos būklės ir papildė, jog J. V. sakė, jog turtą paliks anūkei L.. Tai patvirtina, jog J. V. iš anksto buvo nusprendusi turtą palikti anūkei ir savo valią aiškiai išdėstė 2013m. birželio 27d., testamente, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog J. V. nesuprato testamento turinio. Testamentas buvo pasirašytas pačios J. V. notarų biure ir notarės patvirtintas. Notarė atsiliepime dėl to sudarė testamentą nurodė, jog notarinio veiksmo metu jai nekilo jokių abejonių dėl J. V. gebėjimo suvokti atliekamų veiksmų esmę, ji pati suformulavo savo valią testamentu palikti turtą anūkei L. V.(dabar L.). Todėl niekuo nepagrįsti ieškovės ir jos atstovo argumentai, jog J. V. klydo dėl testamento turinio. Paveldėjimo procedūra po vyro Z. V. mirties jau buvo pabaigta, nes paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai J. V., bei jos vaikams L. D. ir Z. V. buvo išduoti 2013-06-20. Jie vis trys dalyvavo tvarkant paveldėjimą po Z. V. mirties, todėl niekuo nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad J. V. pasirašydama testamentą galėjo suklysti, manydama, jog dar tęsiasi paveldėjimo procedūra po vyro mirties. Visiškai nepasitvirtino ir trečias ieškovės ir jos atstovo nurodytas pagrindas, kad testamentą J. V. surašė dėl apgaulės. (CK 1.191str.,5d.) CK 1.191 straipsnio 5 dalies nuostatos numato, jog apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t.y. aplinkybių , kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas , jeigu, vadovaujantis protingumo. teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai , arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Ieškovė ir jos atstovas teigė, jog ieškovės brolis Z. V. nutylėjo, jog motina J. V. testamentu turtą paliko anūkei, o ne jiems, kad jis turėjo seserį dėl sudaryto testamento įspėti. Teigė, jog Z. V. buvo suinteresuotas, jog motina turtą paliktų jo dukrai, todėl, žinodamas apie testamentą nutylėjo . Mano, jog J. V. neturėjo turto palikti anūkei, nes ji negyvena su tėvais, J. V. neprižiūrėjo, todėl nesąžininga, jog J. V. turtas atiteko anūkei. Šie ieškovės ir jos atstovo argumentai niekuo nepagrįsti. Byloje surinktų įrodymų visuma paneigia tokius jų argumentus. Nėra jokio pagrindo netikėti notarės, vykdžiusios savo pareigas, atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Akivaizdu, jog testatorės valia buvo būtent tokia, kokia išreikšta testamente.

13Gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui.

14Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad testatorė J. V. suprato savo veiksmų reikšmę, pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Taip pat nėra jokių duomenų, kad testamentas būtų sudarytas suklydimo ar apgaulės įtakoje, todėl ieškinys atmestinas.

15Vadovaujantis LR civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatomis , atsakovei L. L. iš ieškovės L. D. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 800 eurų.

16Vadovaujantis LR civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nuostatomis iš ieškovės L. D. į valstybės biudžetą išieškotinos teismo turėtos pašto išlaido, viso 59,29 eurai.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, straipsniais, teismas

Nutarė

18I. L. D. ieškinį atsakovei L. L., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei Virgilijai Joanai Martinauskienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmesti.

19Priteisti L. L. iš L. D., a.k. ( - ) 800(aštuonis šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų.

20Išieškoti iš L. D., a.k. ( - ) į valstybės biudžetą 59,29 eurus teismo turėtų pašto išlaidų. Valstybei priteistos išlaidos yra mokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB , arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, kodas 5660)

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rūmus.

Ryšiai
1. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita... 2. Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D.... 3. ieškovė L. D. ieškiniu atsakovei L. L. kreipėsi į teismą ir prašė... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 5. Tretysis asmuo Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė Virgilija Joana... 6. Ieškinys atmestinas... 7. Byloje medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais... 8. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, tai ieškovė prašo pripažinti 2013m.... 9. Dėl pirmo pagrindo, kad testatorė J. V. testamento surašymo metu buvo tokios... 10. Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo... 11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija, kad testamento sudarymo metu... 12. Dėl testamento nuginčijimo kaip sudaryto iš esmės suklydus ar apgaulės... 13. Gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės.... 14. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad testatorė J. V. suprato savo veiksmų... 15. Vadovaujantis LR civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatomis ,... 16. Vadovaujantis LR civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nuostatomis iš... 17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 -... 18. I. L. D. ieškinį atsakovei L. L., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 7-ojo... 19. Priteisti L. L. iš L. D., a.k. ( - ) 800(aštuonis šimtus) eurų... 20. Išieškoti iš L. D., a.k. ( - ) į valstybės biudžetą 59,29 eurus teismo... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...