Byla 2A-225-485/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. Z. ir atsakovo H. L. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2519-374/2011 pagal ieškovės S. Z. ieškinį atsakovui H. L., institucijai, teikiančiai išvadą, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos patvirtinimo ir pagal atsakovo H. L. priešieškinį ieškovei S. Z., institucijai, teikiančiai išvadą, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo

2Kolegija

Nustatė

3ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo H. L. materialinį išlaikymą sūnui H. L. išlaikyti, mokamą periodinėmis išmokomis po 1 100 Lt dydžio sumą kiekvieną mėnesį nuo 2011 m. gegužės 26 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant S. Z. uzufruktą į šias lėšas; sūnaus H. L. gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. Z.; nustatyti atsakovo H. L. bendravimo tvarką su sūnumi H. L.: lyginiais kalendoriniais metais Sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, krikščioniškųjų Velykų dienomis, gegužės 1-ąją, birželio 24-ąją, liepos 6-ąją, rugpjūčio 15-ąją, lapkričio 1-ąją, nuo 15 val. iki 18 val. bei nuo gruodžio 24-osios 15 val. iki gruodžio 26-osios 18 val.; nustatyti sūnaus lankymo laiką savaitgaliais (penktadieniais - šeštadieniais) nuo 15 val. iki 18 val. žiemos metu ir nuo 14 val. iki 20 val. vasaros metu, nuo to laiko, kai sūnui sukaks 3 metukai, leisti jam einamojo mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, švenčių dienomis (kai jų būna dvi iš eilės) ir atsakovo atostogų metu, 10 dienų iš eilės, nepertraukiamai gyventi pas atsakovą (įskaitant ir nakvynę), kai sūnui sukaks 3 metukai, sūnaus vasaros atostogų metu, kiekvieną mėnesį po 10 dienų iš eilės, nepertraukiamai gyventi pas atsakovą (įskaitant ir nakvynę), kai sūnui sukaks 3 metukai leisti jį vestis į renginius, skirtus vaikams (Kalėdų eglutės šventę, koncertus, spektaklius ir pan.) ne tik nustatytomis lankymo dienomis, bet ir kitomis dienomis, kai tokie renginiai vyksta.

4Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti H. L. gyvenamąją vietą su tėvu H. L.; priteisti iš atsakovės S. Z. 200 litų dydžio kas mėnesį mokamas išmokas sūnaus H. L. išlaikymui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti H. L. uzufrukto teise tvarkyti ir išimtinai vaiko poreikiams naudoti H. L. išlaikymui S. Z. mokamas pinigines lėšas; priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

5Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, nustatė nepilnamečio vaiko H. L. gyvenamąją vietą kartu su motina S. Z.; priteisė iš atsakovo H. L. materialinį išlaikymą sūnui H. L. išlaikyti, mokamą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant S. Z. uzufruktą į šias lėšas; nustatė atsakovo H. L. bendravimo tvarką su sūnumi H. L. taip: H. L. turi teisę pasiimti H. L. kiekvieno lyginio mėnesio paskutinės savaitės pirmadieniais nuo 11.00 val. ir privalo grąžinti iki tos pačios savaitės penktadienio 18.00 val.; tokia tvarka nustatyta iki vaikas pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą; priteisė iš atsakovo H. L. ieškovei 380 Lt išlaidų už antstolio paslaugas, 1 000 Lt už advokato pagalbą.

6Teismas nustatė, jog ieškovė S. Z. ir atsakovas H. L. yra nepilnamečio H. L. tėvai, šalys santuokos neįregistravę. Atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės: pastovus, gerai apmokamas darbas, itin geros gyvenimo sąlygos, galimybė, esant reikalui, suteikti ypač gerą ir kvalifikuotą medicininę pagalbą. Tuo atsakovas iš esmės ir grindė savo motyvą dėl galimybės suteikti vaikui kur kas geresnes socialines ir vystymosi sąlygas, nei ieškovė. Tačiau atsakovas nepaneigė, kad ir ieškovė turi pakankamas gyvenimo ir buities sąlygas, nors ir ne tokio lygio kaip atsakovo. Šias aplinkybes patvirtina ir Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus apsilankymo aktas. Teismo nuomone, atsakovas stengiasi sumenkinti ieškovės kaip moters, mamos autoritetą, nurodydamas, kad ji yra socialiai nebrandi asmenybė, nepasiruošusi auginti vaiką, t.y. per jauna. Teismo nuomone, šie atsakovo argumentai neįtikinantys, daugiau išreiškia atsakovo asmeninę nuomonę apie ieškovę, jo asmeninį požiūrį į ją, kaip į moterį. Teismas nenustatė jokių aplinkybių ir ieškovės asmenybės bruožų, kurie keltų grėsmę vaiko sveikatai, gyvybei, sudarytų pagrindą abejoti netinkamu vaiko auklėjimu. Nors atsakovas kategoriškai teigė, kad ieškovės liga – hepatitas b yra didžiulė grėsmė vaiko ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ieškovė netinkamai prižiūri sūnų, nesirūpina jo sveikata ir apsaugos priemonėmis. Tai, kad ieškovė yra jauna – 24 metų, teismo manymu, nėra yda, trukdanti moteriai auginti ir prižiūrėti vaiką. Atsakovas teigia galintis vienas auginti sūnų, nes yra brandaus amžiaus, neturintis kitų vaikų ar globotinių, savo laisvalaikį galintis skirti tik sūnui. Tačiau šios aplinkybės taip pat leidžia spręsti, kad ir atsakovas neturi jokios patirties auginant mažametį vaiką. Tokiu būdu, atsakovas nepateikė jokių įtikinamų argumentų, suteikiančių jam vaiko auginimo prioritetą jaunos motinos – ieškovės atžvilgiu. Kadangi paprastai lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai bei santykiai su vaiku, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes ir sąlygas, darė išvadą, kad teisingiau tenkinti ieškovės reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus Huberto gyvenamąją vietą kartu su motina (CK 3.174 str.). Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį būtinos išlaidos – 1 310 Lt. Teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistina po 600 Lt kas mėnesį materialinio išlaikymo, nes ieškovė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jos mėnesinės pajamos – apie 885 Lt. Geresnė atsakovo materialinė padėtis suteikia jam galimybę prisidėti prie vaiko gyvenimo ir buities sąlygų gerinimo gera valia. Teismas laikė, jog ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra pakankamai sudėtinga ir nepraktiška. Atsakovas gyvena labai toli – Šiauliuose, važinėti į Marijampolę dėl 3 val. pabendravimo su vaiku yra nepraktiška, be to, tai yra tik minimalus bendravimas, neužtikrinantis tėvo teisės maksimaliai prisidėti prie vaiko auklėjimo. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas gali lankyti sūnų ieškovės gyvenamojoje vietoje, juolab, kad ieškovė teismo posėdžio metu patikino, kad nedarys jokių kliūčių jų bendravimui. Vaikas per šį laikotarpį – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo pripras prie tėvo, todėl vėliau jam nebus daroma jokia žala išsivežant ilgesniam laikui ir atskiriant nuo motinos.

7Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką taip: lyginiais kalendoriniais metais Sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, krikščioniškųjų Velykų dienomis, gegužės 1-ąją, birželio 24-ąją, liepos 6-ąją, rugpjūčio 15-ąją, lapkričio 1-ąją, nuo 15 val. iki 18 val. bei nuo gruodžio 24-osios 15 val. iki gruodžio 26-osios 18 val.; nustatyti sūnaus lankymo laiką savaitgaliais (penktadieniais - šeštadieniais) nuo 15 val. iki 18 val. žiemos metu ir nuo 14 val. iki 20 val. vasaros metu; nuo to laiko, kai sūnui sukaks 3 metukai, leisti jam einamojo mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, švenčių dienomis (kai jų būna dvi iš eilės) ir atsakovo atostogų metu, 10 dienų iš eilės, nepertraukiamai gyventi pas atsakovą (įskaitant ir nakvynę), kai sūnui sukaks 3 metukai, sūnaus vasaros atostogų metu, kiekvieną mėnesį po 10 dienų iš eilės, nepertraukiamai gyventi pas atsakovą (įskaitant ir nakvynę), kai sūnui sukaks 3 metukai leisti jį vestis į renginius, skirtus vaikams (Kalėdų eglutės šventę, koncertus, spektaklius ir pan.) ne tik nustatytomis lankymo dienomis, bet ir kitomis dienomis, kai tokie renginiai vyksta.

8Ieškovė nesutinka su minėta teismo sprendimo dalimi ir nurodo, jog teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko poreikių ir atsakovo galimybių. Atsakovas dirba atsakingą darbą, todėl nėra aišku ar atsakovas galės bendrauti su vaiku nuo pirmadienio iki penktadienio. Vaikas galės bendrauti su savo seneliais ir kitais giminaičiais, tačiau vaiko palikimas ilgesniam laikui su šiais asmenimis neatitinka vaiko poreikių, kadangi jis nėra prie jų prisirišęs ir galimai nesupranta kas yra šie asmenys.

9Atsakovas apeliaciniu skundu prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, kadangi spręsdamas bylą, teismas neatsižvelgė į ieškovės charakterio savybes, ieškovės nebrandumą ir neatsakingumą vaiko atžvilgiu, ieškovės elgesį, kai ieškovė išvežė vaiką iš namų pas savo tėvus. Toks teismo elgesys laikytinas nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarime Nr. 35 pateiktų išaiškinimų. Teismas privalėjo įvertinti ieškovės asmenybės bruožus, jos tinkamumą auginti vaiką, požiūrį į vaiko auklėjimą, rūpinimąsi juo, polinkį meluoti. Atsakovas akcentuoja, jog aplinkybė, kad ieškovė serga Hepatitu B patvirtina, jog ieškovė negali auginti vaiko, kadangi vaikui kyla reali grėsmė užsikrėsti šia liga, ieškovė nesiima priemonių, kad vaikas būtų apsaugotas nuo šios ligos užkrato. Be to, ieškovė neturi tinkamų sąlygų auginti vaiką, kadangi dabartinėje jos gyvenamojoje vietoje yra 53,43 kv. m. gyvenamojo ploto, kuriuose gyvena keturi suaugę asmenys ir vaikas. Ieškovės šeimos nariai taip pat galimai veda netinkamą gyvenimo būdą, todėl šalių sūnus augtų namuose, kuriuose alkoholis vartojamas netinkamai. Ieškovė yra studentė, šiuo metu gauna vaiko auginimo pašalpą, neturi jokio darbo, todėl laikytina, jog ieškovė negali rūpintis vaiku. Tuo tarpu atsakovas turi idealias sąlygas vaiko auginimui. Ieškovė savo vienos sprendimu 2010-06-18 išvežė vaiką pas savo tėvus ir iki 2010-12 mėn. neleido atsakovui su juo matytis, ieškovė aplaidžiai vykdė savo, kaip motinos, pareigas, kadangi sudarė vaikui sąlygas nukristi nuo vystymo staliuko ir susižaloti galvą. Byloje nėra duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su vaiku.

11Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12Atsakovas nurodo, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovas dėl užimtumo negalės teismo nustatytu laiku rūpintis vaiku, kadangi atsakovas gali savo darbą organizuotis taip, kad atsakovas galėtų tinkamai vykdyti teismo sprendimą. Be to, vaikas turi teisę būti su atsakovu lygiai tiek pat laiko kaip ir su ieškove, o šis laikas negali būti ribojamas, jei tai nekenkia pačiam vaikui. Atsakovas nurodo, jog su sūnumi bendrauja nuolat, vaikas yra prie jo prisirišęs ir jį myli.

13Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

14Ieškovė nurodo, jog atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė, jog ieškovė yra nepastovi, neprognozuojama, nemotyvuota ir nebrandi asmenybė. Ieškovė byloje nurodė aplinkybes, jog išėjo nuo atsakovo gyventi kitur dėl atsakovo netinkamo elgesio su ieškove. Ieškovė išeidama iš namų 2010-06-18 apie tai informavo atsakovą, o tai patvirtina ieškovės sąžiningumą. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovė neleido jam matytis su sūnumi, ieškovė to niekada nedraudė, net skatino tai daryti, tačiau atsakovas tokį norą išreiškė tik 2010 m. lapkričio mėn. Ieškovės kreipimasis į teismus ir atitinkamas institucijas laikytinas kaip teisėtas, kadangi ieškovė gynė savo interesus. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog atsakovė neturi sąlygų auginti vaiką, kadangi byloje yra surinkti įrodymai, patvirtinantys ieškovės gyvenamosios vietos atitikimą vaiko poreikiams. Taip pat aplinkybė, kad ieškovė yra studentė, taip pat nelaikytina kaip bloginanti ieškovės padėtį. Atsakovo argumentai dėl ieškovės aplinkoje vykstančio girtavimo yra nepatvirtinti jokiais įrodymais, atsakovas nepateikė byloje įrodymų, jog ieškovė nesiima priemonių užkirsti kelią vaikui užsikrėsti Hepatitu B. Be to, ieškovė pažymi, kad joks teisės aktas nenumato riboti asmens, sergančio šia liga, galimybės auginti vaiką.

15Apeliaciniai skundai atmestini.

16Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, kolegija taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.), numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, tačiau jų nenustatė.

17Atsakovas prašė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog byloje surinktų duomenų pakanka įvertinti bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl apeliaciniai skundai nagrinėtini rašytinio proceso tvarka.

18Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Iš Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje suformuluotos nuostatos išplaukia, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Kaip žinoma, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

19Šioje byloje keliamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina pagal abiejų šalių pareikštus reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo pagrįstumo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė tokius esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus, t.y. teismas nevertino ieškovės, kaip motinos, asmenybės bruožų bei jų įtakos tinkamam vaiko auklėjimui, teismas nevertino ieškovės gyvenamosios vietos aplinkos bei ieškovės galimybės teikti atitinkamą išlaikymą vaikui bei teismas neužtikrino vaiko galimybių gyventi sveikoje aplinkoje, kadangi ieškovė serga Hepatitu B. Detaliai susipažinusi su bylos medžiaga bei įvertinusi apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos pateiktus argumentus, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi išimtinai vaiko interesais, visas aplinkybes vertino vaiko interesų požiūriu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių santykiai yra įtemti bei konfliktiški. Atsakovas teigia, jog ieškovės asmeninės savybės neužtikrina tinkamo vaiko auklėjimo. Kolegija tokius atsakovo argumentus vertina kaip išimtinai atsakovo nuomonę apie ieškovę, kadangi byloje nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas, nėra duomenų, jog ji būtų stebima ar kitaip globojama atitinkamų vaiko teises ginančių institucijų, jų įspėta dėl netinkamo elgesio su vaiku ar pan. Visas šiuo aspektu atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes teismas vertina kaip atsakovo subjektyvią nuomonę apie ieškovę, galimai susiformavusią dėl nepavykusio bendro gyvenimo, tačiau kolegija laiko, jog šios aplinkybės negali būti lemiančios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog visą laiką nuo gimimo ieškovė gyveno su vaiku, jį prižiūrėjo. Ieškovė gyvena su savo tėvais, tėvų gyvenamosios vietos adresu, byloje nėra duomenų, kad ši gyvenamoji vieta neatitiktų vaiko poreikių. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovės gyvenamoji vieta yra tvarkinga, pritaikyta augti vaikui. 2011-08-24 Marijampolės savivaldybės administracijos išduotas Šeimos aplankymo aktas patvirtina, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje yra visos sąlygos augti vaikui. Šiuo aktu patvirtinama, jog ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, užtikrina jo priežiūrą, tarp vaiko ir motinos yra stiprus emocinis ryšys ir pan. Atsakovo argumentus dėl ieškovės nebrandumo paneigia taip pat byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė informavo vaiko interesus ginančias institucijas apie gyvenamosios vietos pakeitimą, taip pat informavo atsakovą apie tai, jog išvyksta gyventi kitur bei pranešė kur išvyksta. 2011-06-07 Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada patvirtina, jog H. L. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas formuoja praktiką, jog tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalių sūnus visą laiką gyveno su ieškove, nuo 2010-06-18, t.y. kai šalių sūnui buvo 3 mėnesiai, ieškovė su vaiku išvyko gyventi pas savo tėvus ( - ). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikas atsakovo namuose gyveno tik tam tikrais epizodais, o būtent nuo vaiko gimimo iki 2010 m. birželio mėn. ir nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2011 m. gegužės 31 d., visą kitą laiką ieškovė su vaiku gyveno pas savo tėvus. Tokie duomenys pagrindžia, jog byloje liko neįrodytos aplinkybės, kad dabartinė H. L. gyvenamoji aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų normaliam vystymuisi. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė faktines aplinkybes, abiejų tėvų santykius, materialinę padėtį, gebėjimą vykdyti tėvų pareigas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, kadangi aplinkybė, jog atsakovas yra vyresnio amžiaus nei ieškovė, turi didesnę gyvenimišką patirtį, nepakanka keisti vaikui gyvenant su motina jau nusistovėjusią jo šeimos aplinką, kuri užtikrina dabartinių jo poreikių tenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog 1,5 metų berniuko teisės augti jam jau įprastoje aplinkoje, kurioje užtikrintas jo vystymasis, atitinka tarptautinės ir nacionalinės teisės normas bei teismų praktiką taikant CK 3.169 straipsnio 2 dalį. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovė yra materialiai nepajėgi teikti tinkamą išlaikymą savo vaikui, todėl tinkamesnė vieta vaikui gyventi yra su tėvu, kuris gauna pakankamą darbo užmokestį, turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, privaloma atsižvelgti į šalių gyvenamosios vietos atitikimą vaiko poreikiams, tačiau aplinkybė, jog vieno iš tėvų socialinė ir materialinė padėtis yra žymiai geresnė nei kito, negali lemti sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą šioje byloje, jau buvo pažymėjęs, jog vertinant gyvenimo ir buities sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į materialųjį kriterijų, bet į visas vaiko gerovę nulemiančias sąlygas, t.y. jo emocinį saugumą, prieraišumą, galimybes skirti jam laiką ir dėmesį ir pan. Atsakovas, turėdamas išskirtinai geresnę materialinę padėtį, turi galimybę kitais būdais pagerinti vaiko buities ir gyvenimo sąlygas, pvz. teikdamas jam didesnę materialinę paramą. Taigi, byloje surinkti duomenys, kad ieškovė turi vaiko poreikius atitinkančią gyvenamąją vietą, jos mėnesinės pajamos sudaro apie 800 Lt, neskaitant tų pajamų, kurias ieškovė gauna iš atsakovo vaiko priežiūrai, laikytina, jog ieškovė yra pajėgi suteikti 1,5 metų sūnui jo amžių atitinkantį išlaikymą. Atsakovas byloje ypatingai akcentuoja tai, jog faktas, kad ieškovė serga Hepatitu B neužtikrina šalių sūnui teisės į sveiką aplinką. Tokius atsakovo argumentus kolegija vertina kritiškai. Pirmiausia kolegija pažymi, jog ieškovė pagrįstai teigia, jog joks Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato galimybės riboti motinos teisės auginti savo vaiką, net ir nustačius tokios ligos diagnozę. Be to, byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad dėl ieškovės ligos vaikui būtų nesaugu ar pavojinga augti su ieškove. Teismas jau šioje byloje yra akcentavęs, jog Sveikatos apsaugos ministro 2001-07-17 įsakymu Nr. 386 patvirtintu ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti vaiko globėju (rūpintoju), sąraše nėra numatyta, jog asmuo, sergantis Hepatitu B, negalėtų auginti savo vaiko. Tokie duomenys leidžia kolegijai daryti išvadą, jog toks susirgimas nekelia tiesioginio pavojaus kartu su ieškove augančiam sūnui. Be to, byloje liko nenuneigta ieškovės pozicija, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė nededa pastangų, kad vaikui būtų kuo mažesnė rizika užsikrėsti minėta liga. Taip pat teismas kritiškai vertina ir atsakovo argumentus dėl to, jog ieškovei būnant studente, jos galimybės auginti sūnų yra ribotos. Kaip pastebėtina, atsakovas apeliaciniame skunde ne kartą minėjo, jog ieškovė yra jauna, nepatyrusi ir t.t. Kolegijos nuomone, ieškovės siekis įgyti aukštąjį išsilavinimą nelaikytinas priežastimi, dėl kurios ji negalėtų auginti savo sūnaus. Pripažintina, jog ieškovei teks bent jau per egzaminų sesijas palikti vaiką prižiūrėti kitiems asmenims, tačiau tuo pačiu pripažintina, jog ieškovė mokosi Šiauliuose, kur gyvena atsakovas. Šalims tereikia tik geranoriškumo ir šios kylančios problemos gali būti išspręstos, t.y. tuo laiku kai ieškovė mokosi, sūnų gali prižiūrėti tame pačiame mieste gyvenantis tėvas. Taigi, atsakovas apeliaciniame skunde kelia daug gyvenimiškų klausimų, kurių vertinimas yra susijęs su gyvenimiška patirtimi, geranoriškumu, tačiau kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė netinkamai realizuoja savo, kaip motinos, pareigas, dėl ko būtų pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą šalių nepilnamečio sūnaus H. L. gyvenamąją vietą.

20Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka ir teigia, jog tokia nustatyta tvarka, kai atsakovas turi teisę paimti vaiką vieną savaitę per mėnesį nuo pirmadienio iki penktadienio, neatitinka vaiko poreikių ir atsakovo galimybių. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra pakankamai sudėtinga ir nepraktiška. Atsakovas gyvena labai toli – Šiauliuose, važinėti į Marijampolę dėl 3 val. pabendravimo su vaiku yra nepraktiška, be to, tai yra tik minimalus bendravimas, neužtikrinantis tėvo teisės maksimaliai prisidėti prie vaiko auklėjimo. Teismas atkreipia dėmesį, jog negyvenantis kartu su vaiku tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tai gali būti padaryta tik skiriant pakankamai laiko tėvui ir vaikui bendrauti. CPK 3.175 str. nustato, kad paprastai teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvaujant auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesais. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodo, jog atsakovas galimai neturės galimybių vaiką prižiūrėti visą savaitę. Pažymėtina, jog šis argumentas byloje lieka nepatvirtintas, kadangi, kaip nurodė atsakovas, jo darbo grafikas yra lankstus, jis gali taip suorganizuoti savo darbo laiką, kad jis turės galimybę teismo nustatytu laiku prižiūrėti sūnų. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės pasiūlyto vaiko lankymo laiko yra pagrįsta, kadangi byloje nustatyta, jog ieškovė gyvena Marijampolės rajone, o atsakovas – Šiaulių. Pripažintina, jog trumpalaikis atsakovo dalyvavimas auklėjant vaiką neužtikrina tėvo teisės pilnavertiškai dalyvauti vaiko auklėjime. Be to, pripažintina, jog ir atsakovo artimieji giminaičiai turi teisę ilgėliau pabendrauti su šalių sūnumi, įvertinant ir tai, kad tai yra vienintelis atsakovo vaikas, atsakovas kitos šeimos neturi. Be to, pati ieškovė nurodo, jog šalių sūnus galimai nepažįsta atsakovo tėvų, kitų giminių. Teismo nuomone, ilgesnis laiko tarpas, per kurį šalių sūnus galėtų svečiuotis pas tėvą, sudarys galimybę vaikui susipažinti ir pritapti prie senelių ir kitų jo tėvui artimų žmonių, o tai negali būti laikytina priešingu vaiko interesams. Tokią kolegijos išvadą pagrindžia ir tai, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, jog H. L. turėtų kokių nors sveikatos ar kitų sutrikimų, dėl kurių jis negalėtų bendrauti su tėvu pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka. Kolegijos nuomone, šalims neneigiant, jog jų sūnus yra prisirišęs prie tėvo, atsakovas rūpinasi savo sūnumi, atsakovas dalyvavo vaiką auginant nuo jo gimimo, tokios aplinkybės leidžia kolegijai daryti išvadą, jog atsakovo ir H. L. bendravimas pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka nebus apsunkintas dėl išsiskyrimo su mama. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad laikotarpiu nuo 2011-09-20 iki 2011-12-29 atsakovas 7 kartus bendravo su savo sūnumi. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą dėl pateiktų įrodymų, kuriuo patvirtino, jog ši nekliudo atsakovui bendrauti su vaiku. Ieškovės manymu, atsakovas savo apsilankymais pas sūnų nori ne pabūti su vaiku, o tik įrodyti, kad tėvo ir vaiko emocinis ryšys nėra nutrūkęs. Tokius ieškovės argumentus teismas laiko kaip subjektyvią ieškovės nuomonę, neturinčią esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

21Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinius skundus atmeta, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 330 str.).

22Ieškovė byloje yra pateikusi prašymą priteisti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias ši patyrė apeliacinės instancijos teisme. CPK 93 str. 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. CPK 98 str. 1 d. įsakmiai numato, jog dėl atstovavimo išlaidų priteisimo šalis teismui privalo pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pažymėtina, kad šios pareigos ieškovė neįvykdė, tik pateikė apeliacinės instancijos teismui Pinigų priėmimo kvitą Nr. 608981, įrodantį, jog ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 100 Lt atstovavimo išlaidas. Kaip matyti, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šalių pateiktus apeliacinius skundus, abu juos atmetė, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritarė ieškovės atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstytiems atsikirtimams. Atsižvelgiant į tokią situaciją, ieškovės patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos per pusę ir ieškovei priteistina iš atsakovo 550 Lt atstovavimo išlaidų.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24apeliacinius skundus atmesti.

25Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti ieškovei S. Z. (a. k. ( - ) iš atsakovo H. L. (a. k. ( - ) 550 Lt (penkių šimtų penkiasdešimties litų) atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija... 3. ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo H. L.... 4. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti H. L. gyvenamąją vietą su tėvu... 5. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį... 6. Teismas nustatė, jog ieškovė S. Z. ir atsakovas H. L. yra nepilnamečio H.... 7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės... 8. Ieškovė nesutinka su minėta teismo sprendimo dalimi ir nurodo, jog teismo... 9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio... 10. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, kadangi spręsdamas bylą, teismas... 11. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 12. Atsakovas nurodo, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovas dėl užimtumo... 13. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo... 14. Ieškovė nurodo, jog atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė, jog ieškovė... 15. Apeliaciniai skundai atmestini.... 16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 17. Atsakovas prašė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 18. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalį, 8... 19. Šioje byloje keliamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su... 20. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinius skundus atmeta, o... 22. Ieškovė byloje yra pateikusi prašymą priteisti jai išlaidas advokato... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 24. apeliacinius skundus atmesti.... 25. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti ieškovei S. Z. (a. k. ( - ) iš atsakovo H. L. (a. k. ( - ) 550 Lt...