Byla A-63-936-10
Dėl praleisto termino atnaujinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl praleisto termino atnaujinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) prašymu (b. l. 2 – 3) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą pateikti Utenos apskrities viršininko administracijai nuosavybės teises į jos tėvo N. M. turėtą 6,49 ha žemę ir mišką ( - ), patvirtinančius dokumentus, pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis.

5Pareiškėja paaiškino, kad nuosavybės teisų atkūrimo procesą pradėjo 1999 m. lapkričio 4 d., pateikdama tuometinei Zarasų rajono Salako apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą grąžinti tėvo žemę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad kartu su prašymu minėtai tarnybai pateikė ir nuosavybės teises į žemę patvirtinantį dokumentą – 1933 m. spalio 2 d. Žemės tvarkymo departamento išduotą ( - ) kaimo žemės išskirstymo viensėdžiais projekto plano ištraukos kopiją. Šiame dokumente nurodyta, kad 1933 metais ( - ) kaimo žemės sklypų Nr. 14 ir 42 savininkas buvo J. M., jos tėvo N. M. brolis. Dėl šios priežasties pagal 1999 m. lapkričio 4 d. prašymą jos nuosavybės teisių atkūrimo į 6,49 ha žemės plotą klausimas nebuvo išspręstas. Pažymėjo, jog nuosavybės teisės į jos tėvo N. M. P. kaime turėtą kitą žemę (buvusius žemės sklypus Nr. 13 ir Nr. 43) jai buvo atkurtos 1994 metais, žemę valstybei išperkant ir išmokant kompensaciją pinigais. Paaiškino, kad nuo 1999 m. lapkričio mėnesio iki 2008 metų nuosavybės teisių atkūrimo klausimu dėl tėvo N. M. P. kaime, Zarasų rajone, turėtos žemės ji nebuvo informuota. Tik 2008 metų sausio mėnesio pabaigoje iš Zarasų rajono Žemėtvarkos skyriaus Salake gavo 2008 m. sausio 18 d. pranešimą Nr. 114-4, kad nuosavybės teisės į jos dėdės J. M. ( - ) kaime turėtą žemę jai nebus atkuriamos. Paaiškino, kad nuo 1994 metų iki 2005 metų gydėsi širdies ligas, jai buvo nustatyta išeminė širdies liga. Šiuo metu jos sveikata taip pat silpna – padidėjęs kraujospūdis, bendrinė aterosklerozė, sunkiai vaikšto dėl stuburo ligos. Teigė, kad ligos trukmė ir dabartinis sveikatos stovis jai sutrukdė aktyviai įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, surinkti ir įstatymo nustatytu terminu pateikti reikiamus dokumentus. Pažymėjo, jog dėl trūkstamų dokumentų, patvirtinančių žemės valdymo faktą, institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus, jos taip pat neinformavo. Akcentavo, kad toks pranešimas gautas 2008 metais, kai terminas dokumentams pateikti jau buvo pasibaigęs. Manė, kad terminas nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą įrodančius dokumentų pateikimui praleistas dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į prašymą (b. l. 24 – 25) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

7Utenos apskrities viršininko administracija paaiškino, kad pareiškėja 1991 m. spalio 29 d. kreipėsi į Zarasų rajono Salako apylinkės agrarinės reformos tarnybą, prašydama atkurti nuosavybės teises į jos tėvo N. M. P. kaime turėtą 7,00 ha žemę. Pagal turėtos žemės nuosavybę patvirtinančius dokumentus buvęs savininkas N. M. iki 1940 metų nacionalizacijos ( - ) kaime nuosavybės teise valdė 7,01 ha žemės. Atsižvelgiant į pateiktą prašymą, pareiškėjai Zarasų rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 656-1816 atkurta nuosavybės teisė į N. M. P. kaime turėtą 7,00 ha žemę, išmokant piniginę kompensaciją. Pažymėjo, kad dokumentų, patvirtinančių N. M. nuosavybėje valdytą didesnį žemės plotą, Zarasų rajono žemėtvarkos skyriuje nėra. Nurodė, jog pretenduoti į J. M. turėtos 6,49 ha žemės nuosavybės atkūrimą turi teisę Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Kadangi pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos teisę į J. M. turėtą žemę, o nuosavybės teisė į N. M. iki 1940 m. turėtą žemę atkurta, manė, kad pareiškėjos reikalavimas dėl praleisto termino atnaujinimo pateiktas be teisėto pagrindo. Pažymėjo, jog iš pateiktų kompensacijos mokėjimo dokumentų nustatyta, kad 1991 – 2004 metais pareiškėja aktyviai teikė Zarasų rajono žemės reformą vykdančiai institucijai raštus ir dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į jos tėvo N. M. P. kaime turėtą 7,00 ha žemę. Atkreipė dėmesį, kad nei lėtinė liga, nei dabartinis sveikatos stovis nesutrukdė pareiškėjai dabar kreiptis į Zarasų rajono žemėtvarkos skyrių ir teismą.

8II.

9Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu (b. l. 38 – 39) pareiškėjos prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

10Teismas nustatė, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teisę į savo tėvo N. M. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – 6,49 ha žemės sklypą ir mišką, esančius ( - ). Nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 10 straipsnis numato, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai pateikiami iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai – iki 2003 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, jog 2004 m. spalio 26 d. įsigaliojo nauja šio straipsnio redakcija, numatanti galimybę atnaujinti praleistą terminą, jeigu teismas pripažįsta svarbiomis jo praleidimo priežastis. Atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėja įstatymų nustatytais terminais ir pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, tačiau iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, kad svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti savo subjektines teises. Nežinojimas, neveikimas gali būti pripažinti svarbiomis priežastimis, tačiau tik tada, kai tam turėjo įtakos ne paties asmens veika (neveikimas), o kitos objektyvios priežastys (kliūtys), realiai sutrukdžiusios pareiškėjui žinoti apie nekilnojamąjį turtą ar galimybę kreiptis dėl teisių į šį turtą atkūrimo ir veikti. Teismas akcentavo, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo dar 1991 metais, tai pakankamas laiko tarpas pasidomėti nuosavybės teisių atkūrimo galimybe, bendraujant su giminaičiais, pažįstamais, kreipiantis į atitinkamas institucijas. Teismo nuomone, pateikti duomenys apie pareiškėjos lankymąsi gydymo įstaigose nepatvirtina, kad ji iki 2003 m. gruodžio 31 d. būtų gydžiusis stacionare ar kad dėl turimų sveikatos problemų jai būtų suvaržytos ar apsunkintos judėjimo galimybės. Pastebėjo, jog pareiškėja nuo 1991 metų aktyviai domėjosi nuosavybės teisių atkūrimu į jos tėvui priklausiusį 7,00 ha žemės sklypą, esantį ( - ), į kurį nuosavybės teisės atkurtos Zarasų rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 28 d. sprendimu. Be to, ji pati patvirtino, kad žemėtvarkos skyrius jai ne kartą nurodė, jog norint atkurti nuosavybės teises į 6,49 ha žemės sklypą ir mišką, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėja turėjo pakankamai informacijos, įgalinančios imtis atitinkamų veiksmų (detaliau pasidomėti, pasinaudoti atstovavimo institutu ar kreiptis į asmenis, galinčius suteikti kvalifikuotą teisinę pagalbą ir pan.) dėl nuosavybės teisių į šį žemės sklypą atkūrimo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja delsė – į Lietuvos centrinį valstybės archyvą kreipėsi tik 2008 m. gruodžio 19 d., į Zarasų rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, – tik 2009 m. balandžio mėnesį. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad šiuo atveju termino praleidimas yra sietinas ne su aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjos valios, o su jos pačios nerūpestingumu ir aplaidumu.

11III.

12Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 42 – 43) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos prašymą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

131. Aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija iki 2003 m. gruodžio 31 d. neinformavo pareiškėjos dėl reikalingų pateikti dokumentų ir dėl to buvo praleisti terminai, nebuvo įvertinta kaip svarbi ir turėjusi lemiamą reikšmę dėl termino praleidimo.

142. Teismas, netenkindamas prašymo, neatsižvelgė į pareiškėjos sveikatos būklę, į tai, kad ji yra tremtinė, vieniša, senyvo amžiaus.

153. Teismas neatsižvelgė į tai, kad žemės nuosavybės teisių atkūrimą reguliuojantys įstatymai ne kartą buvo keičiami. Pareiškėja yra pradinio išsilavinimo, teisiškai neišprususi, todėl jai suprasti įstatymų nuostatas buvo sunku.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 49) prašo apeliacinį skundą atmesti.

17Utenos apskrities viršininko administracija mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Apeliacinis skundas netenkinamas.

21Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., žr. 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.

23Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atstatymo įstatymo 2 str., Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d. ir, atitinkamais atvejais, 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino).

24Pareiškėja prašymą atnaujinti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą grindžia tuo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo jos laiku neinformavo apie reikalingus pateikti dokumentus, jos sveikatos būklė bloga, ji yra senyvo amžiaus, buvusi tremtinė, vieniša, menko išprusimo.

25Kaip minėta, nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodama apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasi savo interesais, pareiškėja turėjo galimybę pasidomėti protėvių turėta nuosavybe. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą, yra numatyta galimybė asmenims kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus (2009 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-180/2009). Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėja, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki įstatymo nustatyto termino pabaigos.

26Pareiškėja teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo – Utenos apskrities viršininko administracija, jai neteikė reikalingos informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Tačiau šioms aplinkybėms įrodyti pareiškėja nepateikė jokių įrodymų. Pažymėtina, kad, kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė pati pareiškėja, jai domintis nuosavybės teisių atkūrimu pagal 1999 metais paduotą prašymą ne kartą buvo nurodyta, jog ji privalo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau duomenų apie tai, kad iki prašomo atnaujinti termino pasibaigimo ji ėmėsi priemonių išsiaiškinti, kiek žemės priklausė jos tėvui iki nacionalizacijos, ar (tokių duomenų nesant) kreipėsi į teismą dėl atitinkamų juridinių faktų nustatymo, bylos medžiagoje nėra. Pažymėtina, kad pagal archyvinius dokumentus žemė, į kurią nuosavybės teises pretenduoja atkurti pareiškėja, priklausė ne jos tėvui, o tėvo broliui J. M.. Jokių duomenų, kad žemė buvo perleista pareiškėjos tėvui, byloje nėra ir pareiškėja tokių duomenų nepateikė. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra ne trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese, bet pareiškėjos prašymas atnaujinti įstatyme nustatytus terminus ir šių terminų praleidimo priežasčių vertinimas (2009 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525‑835/2009).

27Taip pat pareiškėja nurodo, jog nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą ji praleido dėl to, kad yra silpnos sveikatos.

28Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., žr. 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008), tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Įvertinusi byloje esančius medicininius dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimai nebuvo tokio pobūdžio, jog jai būtų objektyviai sukliudę, padedant šeimos nariams ar per kitą įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą atstovą, iki įstatymu nustatyto termino pasirūpinti informacijos apie nekilnojamąjį turtą surinkimu bei dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimu įstatymo įgaliotai valstybės institucijai.

29Nurodomos pareiškėjos asmeninės ir charakterio savybės – garbus amžius, išsilavinimo lygis, tai, kad ji yra buvusi tremtinė, vieniša – pačios savaime taip pat nėra tos aplinkybės, kurios besąlygiškai liudytų apie negalėjimą įgyvendinti savo teises.

30Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., žr. 2009 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-480/2009), vien ta aplinkybė, jog pareiškėja yra neraštinga ar neturi reikiamų teisinių žinių, dar nereiškia, kad egzistuoja svarbi ir objektyvi priežastis terminui atnaujinti. Atitinkamai pasisakytina ir apie senyvą amžių, kuris administracinių teismų praktikoje nevertintinas kaip svarbi aplinkybė terminui atnaujinti (2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-378/2009). Net ir neturėdama pakankamai teisinių žinių, apeliantė galėjo pasitelkti trečiuosius asmenis, siekdama tinkamai įgyvendinti savo teises. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (2004 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-646/2004). Teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotą asmenį įpareigoja veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią pasiekti tikslą, šiuo atveju – atkurti nuosavybės teises į žemę.

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ilgus teisės aktų nustatytus nuosavybės teisių atkūrimo proceso terminus, į pareiškime pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjos nurodytos priežastys nėra pakankamas ir savarankiškas pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą.

32Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33Apeliacinį skundą atmesti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) prašymu... 5. Pareiškėja paaiškino, kad nuosavybės teisų atkūrimo procesą pradėjo... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija... 7. Utenos apskrities viršininko administracija paaiškino, kad pareiškėja 1991... 8. II.... 9. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu (b.... 10. Teismas nustatė, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teisę į... 11. III.... 12. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 42 – 43) prašo panaikinti Panevėžio... 13. 1. Aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities... 14. 2. Teismas, netenkindamas prašymo, neatsižvelgė į pareiškėjos sveikatos... 15. 3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad žemės nuosavybės teisių atkūrimą... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija... 17. Utenos apskrities viršininko administracija mano, kad pirmosios instancijos... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 21. Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad... 23. Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių,... 24. Pareiškėja prašymą atnaujinti nuosavybės teises patvirtinančių... 25. Kaip minėta, nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais ir... 26. Pareiškėja teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo – Utenos apskrities... 27. Taip pat pareiškėja nurodo, jog nuosavybės teises patvirtinančių... 28. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., žr. 2006... 29. Nurodomos pareiškėjos asmeninės ir charakterio savybės – garbus amžius,... 30. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., žr. 2009 m.... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ilgus teisės aktų nustatytus... 32. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 33. Apeliacinį skundą atmesti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009...