Byla 2A-430-198/2009
1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Ramunės Čeknienės, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei dalyvaujant atsakovės J. R. atstovui advokatui Arvydui Aleknai, atsakovų R. S., D. S. atstovei advokatei Ingai Kučinskaitei
2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. R., R. S. ir D. S. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, R. S. ir D. S., V. T., J. R., tretiesiems asmenims G. P., A. Š., Valstybinei įmonei Registrų centras, Rokiškio rajono 3-iojo notarų biuro notarei V. V., dėl Panevėžio apskrities viršininko įsakymų, sprendimų, paveldėjimo liudijimo dalies, sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo.
3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Nustatė
4Ieškovas Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė, gindama viešąjį interesą, 2008-04-09 pateikė ieškinį ir prašė:
51. Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999-03-10 išvadą Nr. 7339 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 5,19 ha žemės;
62. Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999-10-14 įsakymo Nr. 1089ž dalį, kuria A. P. 5,19 ha paveldima žemė, esanti ( - ), buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui ir pažymėta Kriaunų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane;
73. Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999-10-25 įsakymo Nr. 1131ž dalį, kuria Kriaunų kadastro vietovės žemėtvarkos projekto laisvos valstybinės žemės fondo žemėje buvo suprojektuoti ir patvirtinti perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai V. T., J. R. ir A. P.;
84. Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999-12-20 įsakymo Nr. 1448ž ir sprendimo Nr. 27-63074-13323 dalis, kuriose V. T. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą Nr. 482 – 2,98 ha ( - ) rajone;
95. Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999-12-20 įsakymo Nr. 1448ž ir sprendimo Nr. 27-63075-13324 dalis, kuriose J. R. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą Nr. 551 – 3,09 ha ( - ) rajone;
106. Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2006-11-10 įsakymą Nr. Ž-4044 „Dėl žemės ūkio paskirties sklypų Rokiškio rajone patvirtinimo, servituto nustatymo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo“;
117. Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2001-06-25 įsakymą Nr. 1579ž „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo Rokiškio rajone ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo bei servitutų nustatymo“;
128. Pripažinti negaliojančia paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo registro Nr. IVVR-3582, išduoto 2003-09-26, dalį, kuria V. T. paveldėjo tėvo V. T. turtą – 2,98 ha žemės sklypą, esantį ( - ) rajone;
139. Pripažinti negaliojančia žemės sklypo, turinčio 2,98 ha bendro ploto, unikalus numeris 7345-0006-0099, mainų sutartį, patvirtintą 2003-10-30 Rokiškio rajono notarų biuro notarės V. V., sudarytą tarp V. T. ir R. S. bei D. S.;
1410. Pripažinti negaliojančia žemės sklypo, turinčio 3,0202 ha bendro ploto, unikalus numeris 7345-0006-0123, mainų sutartį, patvirtintą 2004-02-25 Rokiškio rajono notarų biuro notarės V. V., sudarytą tarp J. R. ir R. S. bei D. S.;
1511. Pripažinti negaliojančia žemės sklypo, turinčio 0,1687 ha bendro ploto, unikalus numeris 7345-0006-0124, dovanojimo sutartį, patvirtintą 2004-03-09 Rokiškio rajono notarų biuro notarės V. V., sudarytą tarp J. R. ir R. S.;
1612. Pripažinti negaliojančia VĮ Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 3,0202 ha žemės sklypo, esančio ( - ) rajone, unikalus numeris 7345-0006-0123, kadastrinis numeris 7345/0006:123 Kriaunų k.v., teisinę registraciją D. S. ir R. S. vardu;
1713. Pripažinti negaliojančia VĮ Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 0,1687 ha žemės sklypo, esančio ( - ) rajone, unikalus numeris 7345-0006-0124, kadastrinis numeris 7345/0006:124 Kriaunų k.v., teisinę registraciją R. S. vardu;
1814. Pripažinti negaliojančia VĮ Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 2,9800 ha žemės sklypo, esančio ( - ) rajone, unikalus numeris 7345-0006-0099, kadastrinis numeris 7345/0006:99 Kriaunų k.v., teisinę registraciją V. T. vardu;
1915. Pripažinti negaliojančia VĮ Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 1,7991 ha žemės sklypo, esančio ( - ) rajone, unikalus numeris 4400-1005-0663, kadastrinis numeris 7345/0006:200 Kriaunų k.v., teisinę registraciją D. S. ir R. S. vardu;
2016. Pripažinti negaliojančia VĮ Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 1,1171 ha žemės sklypo, esančio ( - ) rajone, unikalus numeris 4400-1005-0630, kadastrinis numeris 7345/0006:199 Kriaunų k.v., teisinę registraciją D. S. ir R. S. vardu;
2117. Įpareigoti R. S. bei D. S. grąžinti Panevėžio apskrities viršininko administracijai žemės sklypus: 3,0202 ha. ploto, 0,1687 ha ploto, 1,7991 ha ploto ir 1,1171 ha ploto, esančius ( - ) rajone.
22Reikalavimus grindė aplinkybėmis, nurodytomis Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2007-12-29 prašyme inicijuoti Panevėžio apskrities viršininko išvadų, įsakymų, sprendimų ir jų pagrindu sudarytų sandorių dėl žemės sklypų, esančių ( - ) rajone, panaikinimą teismine tvarka ir dokumentais, surinktais tyrimo metu ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d., 19 str. 2 d. 1 p.
23Nurodė, kad 1991-09-03 A. P. pateikė Rokiškio rajono Kriaunų apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų U. P., nuosavybės teise valdžiusios 1,15 ha žemės (iš jų 0,85 ha - miško) sklypą, J. P. ir V. P., nuosavybės teise valdžiusių 7,09 ha žemės (iš jų 1,67 ha - miško) sklypą, esančius ( - ) rajone. Panevėžio apskrities viršininko 1997-12-22 sprendimu nuosavybės teisės A. P. atkurtos į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį grąžinant natūra 0,53 ha žemės ir 2,52 ha miško ( - ) rajone. Į likusią, 5,19 ha žemę nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos A. P. apsisprendus dėl nuosavybės teisių atkurimo būdo. A. P. įgaliotas asmuo A. Š. 1998-08-26 Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą gauti neatlygintinai nuosavybėn 5,19 ha žemės ( - ) rajone, ir šiuo prašymu išreiškė valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. A. P. vardu 1999-03-10 parengta ir Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo patvirtinta išvada Nr. 7339 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai“, kurioje nurodyta, kad A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,19 ha žemės, esančios ( - ) rajone, kuri buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui bei pažymėta Kriaunų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemes plane, patikslintame Panevėžio apskrities viršininko 1999-10-14 įsakymu Nr. 1089ž. Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus specialistams pastebėjus, kad A. Š. neturi tinkamo įgaliojimo tvarkyti A. P. reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, kitą įgaliojimą atstovauti A. P. jis pateikė tik 2001-08-10. Tokiu būdu, 1999-03-10 išvada parengta pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 10 ir 105 punktų nuostatas, nes A. Š. nebuvo įgaliotas tvarkyti A. P. reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę (tik į mišką). Pati A. P. nepateikė prašymo, išreiškiančio jos galutinę valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo ir vietovės.
24Panevėžio apskrities viršininko 1999-10-25 įsakymu Nr. 1131ž, patvirtintame Kriaunų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, laisvos valstybinės žemės fondo žemėje buvo suprojektuoti ir patvirtinti perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai: V. T. 9 ha bendro ploto trys žemės sklypai Nr. 46, 482 (žemės sklypas Nr. 482 - 2,98 ha ploto suprojektuotas dalyje A. P. paveldimos žemės vietoje ( - )) ir 31; J. R. 6,9 ha bendro ploto du žemės sklypai Nr. 25 ir 55l-2 (žemės sklypas 551-2 – 3,09 ha ploto suprojektuotas A. P. paveldimos žemės vietoje ( - )); A. P. 2,6 ha žemės sklypas Nr. 50. Panevėžio apskrities viršininko 1999-12-20 sprendimu V. T. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 3,17 ha žemės ir 4,3 ha miško sklypus, esančius ( - ) kaimuose, Rokiškio rajone. Po jo mirties 2,98 ha žemės sklypą ( - ) rajone, 2003-09-26 paveldėjo sūnus V. T., kuris 2003-10-30 pagal mainų sutartį šią žemę perleido D. ir R. S.. Panevėžio apskrities viršininko 2006-11-10 įsakymu Nr. Ž-4044 „Dėl žemės ūkio paskirties sklypų Rokiškio rajone patvirtinimo, servituto nustatymo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo“ šis 2,98 ha žemės sklypas buvo padalintas į du 1,1171 ha ir 1,7991 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
25J. R. nuosavybės teisės į žemę atkurtos Panevėžio apskrities viršininko 1999-12-20 sprendimu, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 4,06 ha žemės ir 2,84 ha miško sklypus, esančius ( - ) rajone. A. P. žemės tvarkymo byla parengta, tačiau nuosavybės teisės neatkurtos. Panevėžio apskrities viršininko 2001-06-25 įsakymu Nr. 1579ž „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo Rokiškio rajone ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo bei servitutų nustatymo“ J. R. 3,09 ha žemės sklypas, esantis ( - ) rajone, buvo padalintas į du: 3,0202 ha žemės ūkio paskirties ir 0,1687 ha kitos paskirties žemės sklypus. Pagal 2004-02-25 mainų sutartį ji 3,0202 ha žemės sklypą perdavė Daliai ir R. S., o 2004-03-09 dovanojimo sutartimi R. S. perleido 0,1687 ha kitos paskirties žemės sklypą. Dėl Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų, buvo pažeistos tuo metu galiojusios imperatyvios įstatymo normos ir Panevėžio apskrities viršininko administracija, ir kiti atsakovai priėmė nepagrįstus ir neteisėtus aukščiau išvardintus įsakymus, sprendimus ir kitus teisės aktus, kurių pagrindu atsakovai neteisėtai įgijo nuosavybės teises į nurodytus žemės sklypus, dėl ko visi nurodyti neteisėti teisės aktai, sudaryti sandoriai naikinti.
26Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai ir Nutarė
27Panaikinti Panevėžio apskrities 1999 m. kovo 10 d. išvadą Nr. 7339 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 5,19 ha žemės;
28Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 1089Ž dalį, kuria A. P. 5,19 ha paveldima žemė, esanti ( - ) rajone, buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui ir pažymėta Kriaunų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane;
29Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1131Ž dalį, kurioje Kriaunų kadastro vietovės žemėtvarkos projekto laisvos valstybinės žemės fondo žemėje buvo suprojektuoti ir patvirtinti perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai V. T., J. R. ir A. P.;
30Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1448Ž ir 1999 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 27-63074-13323 dalį, kuriais V. T. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą Nr. 482 - 2.98 ha ( - ) rajone;
31Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1448Ž ir 1999 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 27-63075-13324 dalį, kuriais J. R. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą Nr. 551 - 3.09 ha ( - ) rajone;
32Pripažinti negaliojančia paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, registro Nr. IVVR-3582, išduoto 2003 m. rugsėjo 26 d., dalį, kuria V. T. paveldėjo tėvo V. T. turtą – 2,98 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 7345-0006-0099, esantį ( - ) rajone;
33Pripažinti negaliojančia žemės sklypo, turinčio 2,98 ha bendro ploto, unikalus Nr. 7345-0006-0099, esančio ( - ) rajono savivaldybėje, mainų sutartį, patvirtintą 2003 m. spalio 30 d. Rokiškio rajono notarų biuro notarės V. V., registro Nr. IVVR-4055, sudarytą tarp V. T. ir R. S. bei D. S.;
34Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. Ž-4044 „Dėl žemės ūkio paskirties sklypų Rokiškio rajone patvirtinimo, servituto nustatymo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo”;
35Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 1579Ž „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo Rokiškio rajone ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo bei servitutų nustatymo”;
36Pripažinti negaliojančia žemės sklypo, turinčio 3,0202 ha bendro ploto, unikalus Nr.7345-0006-0123, esančio ( - ) rajono savivaldybėje, mainų sutartį, patvirtintą 2004 m. vasario 25 d. Rokiškio rajono notarų biuro notarės V. V., registro Nr. IVVR-735, sudarytą tarp J. R. ir R. S. bei D. S.;
37Pripažinti negaliojančia žemės sklypo, turinčio 0,1687 ha bendro ploto, unikalus Nr. 7345-0006-0124, esančio ( - ) rajone, dovanojimo sutartį, patvirtintą 2004 m. kovo 9 d. Rokiškio rajono notarų biuro notarės V. V., registro Nr. IVVR-927, sudarytą tarp J. R. ir R. S.;
38Pripažinti negaliojančia Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 3,0202 ha žemės sklypo, esančio ( - ) rajone, unikalus Nr. 7345-0006-0123, kadastrinis Nr. 7345/0006:123 Kriaunų k.v., teisinę registraciją, registro Nr. 73/22729, D. S. ir R. S. vardu;
39Pripažinti negaliojančia Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 0,1687 ha žemės sklypo, esančio ( - ) rajone, unikalus Nr. 7345-0006-0124, kadastrinis Nr. 7345/0006:124 Kriaunų k.v., teisinę registraciją, registro Nr. 73/22728, R. S. vardu;
40Pripažinti negaliojančia Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 2,9800 ha žemės sklypo, esančio ( - ) rajone, unikalus Nr. 7345-0006-0099, kadastrinis Nr. 7345/0006:99 Kriaunų k.v., teisinę registraciją, registro Nr. 73/18741, D. S. ir R. S. vardu;
41Pripažinti negaliojančia Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 1,7991 ha žemės sklypo, esančio ( - ) rajone, unikalus Nr. 4400-1005-0663, kadastrinis Nr. 7345/0006:200 Kriaunų k.v., teisinę registraciją, registro Nr. 44/679788, D. S. ir R. S. vardu;
42Pripažinti negaliojančia Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 1,1171 ha žemės sklypo, esančio ( - ) rajone, unikalus Nr. 4400-1005-0630, kadastrinis Nr. 7345/0006:199 Kriaunų k.v., teisinę registraciją, registro Nr. 44/679784, D. S. ir R. S. vardu;
43Taikyti restituciją ir įpareigoti D. S. ir R. S. grąžinti valstybei valdymui žemės sklypus: 3,0202 ha. ploto, registro Nr. 73/22729, unikalus Nr. 7345-0006-0123, esantį ( - ) rajone; 0,1687 ha ploto, registro Nr. 73/22728, unikalus Nr. 7345-0006-0124, esantį ( - ) rajone; 1,7991 ha ploto, registro Nr. 44/679788, unikalus Nr. 4400-1005-0663, esantį ( - ) rajone; 1,1171 ha ploto, registro Nr. 44/679784, unikalus Nr. 4400-10005-0630, esantį ( - ) rajone;
44Įpareigoti V. T. grąžinti D. S. ir R. S. plūgą „Kvernelant“;
45Įpareigoti J. R. grąžinti D. S. ir R. S. baldus: stalą, 8 kėdes, 2 vitrinas, 2 komodas, vitrinos apšvietimą.
46Teismas pripažino nustatytomis ir įrodytomis visas ieškovo nurodytas faktines aplinkybes. Sprendė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija 1999-03-10 parengdama A. P. išvadą Nr. 7339 dėl žemės, miško perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 1057 “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 10 ir 105 punktų nuostatas. A. P. valia buvo išreikšta vieninteliame 1991-09-03 pateiktame prašyme, kuriame ji nurodė, jog pageidauja atkurti nuosavybės teises į minėtų buvusių savininkų turėtas valdas, sugrąžinant mišką buvusioje vietoje, o žemę gauti tame pačiame ūkyje (buvusi “Sartų” žemės ūkio įmonė), bet nebūtinai toje pačioje vietoje. Nors Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad A. P. pasirašė 2001-07-02 žemės sklypų ribų ženklinimo akte, tuo sutikdama su A. Š. 1998-08-26 rašytu prašymu, tačiau iš byloje pateikto akto matyti, kad jį už A. P. pasirašė įgaliotas asmuo A. Š. ir kviestinis asmuo A. Š.. Tuo tarpu 1998-08-26 A. Š., kaip A. P. įgalioto asmens, prašymu perduoti neatlygintinai nuosavybėn 5,19 ha žemės sklypą ( - ) seniūnijoje, išreiškė A. P. valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, nors A. Š. ir neturėjo A. P. įgaliojimo tvarkyti jos reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, o tik į mišką. A. Š. prašymo pagrindu Panevėžio apskrities 1999-03-10 paruošta išvada Nr. 7339 praktiškai leido A. P. paveldimą žemę priskirti laisvos valstybinės žemės fondui bei įtraukti ją į Kriaunų kadastrinės vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 str. 1 d., kuri numato, jog žemėtvarkos projektai rengiami pagal patvirtintą metodiką bei Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu patvirtintos “Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos“ 17.5 punkto nuostatas, kai pažymimi laisvos valstybinės žemės plotai. 1999 m. suprojektuojant sklypus Nr. 48/2 bei Nr. 55/1 V. T. ir J. R. A. P. grąžintinos žemės ribose, kuri negalėjo būti priskirta laisvos valstybinės žemės fondui, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 28 p., kuris numato, jog perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, žemės sklypas projektuojamas laisvoje žemėje.
47Teismas nesutiko su atsakovų R. ir D. S. argumentu dėl praleisto ieškinio senaties termino ginčyti Panevėžio apskrities viršininko admininistracijos 1999 m. įsakymus, sprendimus. Nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatytas 30 dienų terminas apskųsti teismui atitinkamų institucijų sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turą atkūrimo nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2005, suformuluota taisyklė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatytas terminas tiesiogiai taikomas tik piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą jie gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Ieškovas 2008-01-02 gavo Panevėžio apskrities viršininko administracijos prašymą inicijuoti apskrities viršininko įsakymų, sprendimų ir sandorių panaikinimą teismine tvarka. Paskutiniai duomenys jam Panevėžio apskrities viršininko administracijos buvo pateikti 2008-03-28. Ieškinys teismui pateiktas 2008-04-09, todėl ieškinio senatis netaikytina, nes jos terminas nebuvo pasibaigęs ieškinio pareiškimo metu. Nepagrįstu laikė atsakovų R. ir D. S. ir jų atstovės teigimą, kad prokuroras gina įpėdinių, bet ne viešąjį interesą. Šiuo atveju viešojo intereso gynimas apima asmens (tiek fizinio, tiek ir juridinio (viešojo ar privataus)) ar asmenų grupės, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų, kuriuos pažeidus būtų pažeistas ir viešasis interesas, gynimą. Byloje nustatyta, kad neteisėtai ir nepagrįstai Panevėžio apskrities viršininko administracijai 1999-03-10 priėmus išvadą Nr. 7339, o vėliau sprendimais atkūrus V. T. ir J. R. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą buvo pažeistos A. P. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Todėl nurodyto asmens teisių gynimas yra ir viešojo intereso gynimas, siekiant, kad asmenų nuosavybės teisės būtų atkuriamos laikantis įstatymų reikalavimų, o valstybės ir savivaldybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus, laikytųsi įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų. Tokiu būdu, teismas laikė, jog Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė, remdamasi CPK 5 str. 3 d., 49 str. 1 d., Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d., turėjo teisę kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą.
48Teismas laikė, kad atsakovas V. T. nuo 1998-09-07 dirba Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriuje ir 0,5 etato vyresniuoju specialistu žemės reformai Kriaunų seniūnijoje, todėl pagal pareiginę instrukciją jis privalėjo žinoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, LR Vyriausybės nutarimus, apskrities viršininko administracijos bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius žemės reformos eigą, rengti nuosavybės teisės atkūrimo bylas, ruošti ir pateikti dokumentus komisijai dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti, teikti žemėtvarkos skyriui žinias apie žemės naudojimą. Pats atsakovas V. T. teismo posėdyje pripažino, kad Žemėtvarkos skyriuje ir Kriaunų seniūnijoje dirbo su dokumentais, todėl jam buvo žinoma, kad A. P. žemė buvo laisva. Iš sutarties žemės reformos žemėtvarkos darbams vykdyti kadastrinėje vietovėje ir kadastrinių vietovių ir jose dirbančių projektuotojų sąrašo matyti, kad žemės reformos žemėtvarkos darbus Lašų ir Kriaunų kadastrinėse vietovėse vykdė atsakovė J. R., kuri teismo posėdyje pripažino, kad ji šiuo metu dirba ir anksčiau dirbo Valstybės įmonės žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo Kriaunų seniūnijoje inžiniere, matuodavo, projektuodavo sklypus Kriaunų seniūnijoje ir 1999-03-10 išvadą parengė ji. Pripažino, kad ji turėdavo žiūrėti į dokumentus, tačiau neatkreipė dėmesio į A. Š. įgaliojimą. Pasarčių kaime esantis sklypas nebūtų įtrauktas į laisvą valstybinės žemės fondą, jei ji būtų pamačiusi, kad nėra tinkamo įgaliojimo, ir tuo pačiu nebūtų kilusios tokios teisinės pasekmės (nuosavybės teisė nebūtų atstatyta kitiems asmenims, o vėliau perleista). Ji žinojo, jog į 5,19 ha žemės sklypą pretenduoja A. P., ir neturėjo parengti minėtos išvados, neturėjo teisės toje vietoje įsigyti žemės (atstatyti nuosavybės teisės į seneliui J. B. nuosavybės teisėmis valdytą Liūdynės kaime, Panevėžio rajone, turėtą žemės sklypą), o tuo pačiu perleisti šio sklypo tretiesiems asmenims. Panevėžio apskrities viršininko administracija rašte prokuratūrai nurodė, kad Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus specialistams pastebėjus, jog A. Š. neturi tinkamo įgaliojimo tvarkyti A. P. reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, kitą įgaliojimą atstovauti A. P. jis pateikia 2001-08-10. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovai jau 2001 m. žinojo, jog A. Š. neturi įgaliojimo tvarkyti A. P. žemės reikalus ir kad 1999-03-10 išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir po to priimti Panevėžio apskrities įsakymai, sprendimai yra neteisėti, jog turto perleidimo sandoris prieštarauja įstatymams, tačiau sudarė ginčijamas mainų ir dovanojimo sutartis. Taigi, šalys nėra ir negali būti laikomos sąžiningomis.
49Teismas pažymėjo, kad Mainų sutartimi buvo išmainytas nekilnojamas turtas – žemės sklypai – 3,0202 ha ir 2,98 ha, esantys regioninio parko prie Sartų ežero teritorijoje ir prieinantis prie šio ežero, į kilnojamąjį, greitai nusidėvintį turtą, būtent plūgą, baldus, kurie šalių susitarimu įvertinti vienoda po 3 000 Lt kaina. Žemės sklypas 0,1687 ha bendro ploto įvertintas 291 Lt, pastatas – 3 Lt. Šie daiktai, būtent žemės sklypai, objektyviai atsižvelgiant į jų tikrąją vertę, t. y. jų paskirtį, vietą ir reikšmingumą, naudojimo laiką, šalių buvo įvertinti aiškiai neteisinga – sumažinta kaina, tuo labiau, kad Panevėžio apskrities viršininko atstovė I. B. teismo posėdyje patvirtino, kad tuo metu žemės sklypai prie ežero buvo vertingi, už sklypą prie ežero pirkėjai mokėdavo labai brangiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007). Tai gali būti tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Niekinės sutarties pagrindu civilinės teisės ir pareigos teisėtai neatsiranda, todėl, konstatavus niekinį, imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį administracinį aktą, yra pagrindas žemės sklypo įgijėjus traktuoti nesąžiningais, įgijusius teises ir pareigas neteisėtai. Tiek J. R., tiek ir V. T. sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti praėjus nedideliam laiko tarpui, kai A. P., nesant jos prašymo, 1999-03-10 buvo parengta išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, t. y. abiems 1999-12-20, o V. T. nuosavybės teisė į priklausiusią žemę buvo atstatyta ne toje pačioje vietoje, o perkelta iš Pakriaunio kaimo, Rokiškio rajone, todėl jie negali būti laikomi sąžiningais žemės sklypų įgijėjais. Pagal imperatyviąsias įstatymo normas pardavėjas gali perleisti tik jam nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 4.48 str. 1 d., 6.305 str.), todėl taikytinas visuotinai žinomas principas, kad iš neteisėto veiksmo teisė atsirasti negali. Jeigu sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai turi būti taikoma restitucija. CK 1.80 str. 2 d. numato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, atlyginti to vertę pinigais. Restitucija taikoma tada, kai sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (CK 6.145 str. 1 d.). Žemės sklypai, įvertinant, kad pripažintini negaliojančiais administraciniai aktai bei sandoriai, turi būti grąžinti valdyti valstybei. Vienas žemės sklypas – 0,1687 ha, J. R. buvo padovanotas atsakovui R. S., o daiktą, esantį restitucijos objektu ir įgytą neatlygintinai galima išreikalauti net iš sąžiningų trečiųjų asmenų (CK 4.96 str. 3 d.).
50Apeliaciniu skundu atsakovai R. S. ir D. S. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teigia, kad teismas netinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, neteisingai vertino pateiktus įrodymus, todėl skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, o būtent tai, kad teismas: pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia reikalauti ginti nuo pažeidimo bet kieno teises. Dėl to prokuroras neturėjo teisės ginti A. P. teisių paveldėtojų interesų; nukrypo nuo Konstitucinio Teismo išaiškinimų, kad vienos asmenų grupės interesai negali būti ginami kitų asmenų sąskaita; neatsižvelgė į tai, kad prokurorė pareikšdama ieškinį gynė ne viešąjį interesą, bet trečiųjų asmenų interesus; pažeidė CK 4. 96 str. 2 d., neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovai R. ir D. S. yra sąžiningi turto įgijėjai. Nesutinka su Rokiškio rajono apylinkės teismo konstatuotais imperatyvių įstatymo normų pažeidimais. Nors pagal CK 1.80 str. sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja, bet įstatymų leidėjo vartojama sąvoka „įstatymo normoms“ reiškia įstatymą siaurąją prasme, t. y. tik Seimo priimtą teisės aktą – įstatymą, o ne poįstatyminį teisės aktą.
51Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta, o taip būtent pasielgė G. P., savo teisės ginti perkeldamas prokurorui. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Rokiškio rajono apylinkės teismas nukrypo nuo LAT Senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 10.1. punkto nuostatos, kad pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo (šalis materialiniame teisiniame santykyje) sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pradžiai neturi įtakos aplinkybė, kas kreipėsi į teismą teisminės gynybos: pats asmuo, kurio teisė yra pažeista, jo atstovas pagal pavedimą, įstatyminis atstovas ar įstatymų nustatytais atvejais kiti asmenys viešajam interesui ginti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišsiaiškino bylos aplinkybių dėl 30 dienų senaties termino pradžios. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, kada prokuratūra nustatė, kad pažeistas viešasis interesas, t. y. kada turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Byloje yra duomenų, kad prokuratūra 2008-01-02 gavo Panevėžio apskrities viršininko administracijos prašymą kreiptis į teismą dėl apskrities viršininko įsakymų, sprendimų ir sandorių panaikinimo teismine tvarka. Šis prašymas parengtas 2007-10-30 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos operatyvinės veiklos skyriaus raštu. Todėl Rokiškio rajono apylinkės prokuratūra jau 2008-01-02 turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių kreiptis teismą. Nesutinka su teismo nuomone, kad terminas skaičiuojamas nuo 2008-03-28, kuomet buvo pateikti paskutiniai duomenys iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos. Teismas visiškai neargumentavo ir nepasisakė, kodėl 2008-01-02 Panevėžio apskrities viršininko administracijos kreipimasis – prašymas nelaikytinas turinčiu pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad yra pažeistas viešasis interesas, ir kokią esminę reikšmę turėjo Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2008-03-28 pateiktas 1996-07-04 įgaliojimas, kuriuo A. P. įgaliojo A. Š. tvarkyti visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisės atstatymu į mišką. Dėl šių aplinkybių, nebuvo būtina rinkti papildomų įrodymų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimo faktą, nes tai jau buvo konstatuota 2007-10-30 LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio operatyvinės veiklos skyriuje. Prokuroro argumentai, jog tik 2008-03-28 iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos gavus papildomus dokumentus buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad buvo pažeistas viešasis interesas, yra tik gynybinė versija, kuri ne tik kad prieštarauja ieškinyje nurodytiems faktams apie viešojo intereso sužinojimą 2008-01-02, bet ir siekis išvengti ieškinio senaties termino taikymo teisinių pasekmių.
52Teigia, jog priimdamas sprendimą teismas turėjo atsižvelgti ne tik į principą, kad tik iš teisėtų veiksmų gali atsirasti valstybės ginamos pasekmes, tačiau ir turėjo spręsti, kiek vieno teisės principo gynimas pažeidžia kitus suformuotus teisės principus, kiek vieni teisės principai turi viršenybę prieš kitus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2008 pabrėžė, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Mano, kad prokuroras neturi materialinio intereso ir tuo skiriasi nuo ieškovo, kurio materialinio intereso apsaugai vyksta teismo procesas. Tas faktas nesuteikia jam daugiau teisių nei kitiems ieškovams, nes būtų pažeistas teisinio apibrėžtumo principas. Prokuroras, kaip ieškovas, gali kreiptis į teismą prašydamas ginti viešąjį interesą, tačiau derindamas ir kitą viešąjį interesą – saugoti teisinių santykių stabilumą. Ginčo atveju prokuroro reikalavimų patenkinimas būtų tik formalus ir labiau pažeistų kitus principus. G. P. nuosavybės teisės šiandien negali būti atkuriamos, tai patvirtino bylos nagrinėjimo metu Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovė, o A. P. mirusi, todėl nėra pakankamo pagrindo viešajam interesui ginti. Rokiškio rajono apylinkės teismas į šias svarbias aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino.
53Mano, kad teismas, nenustatęs J. R. ir V. T. tiesioginės tyčios ir tikslų, nepagrįstai pripažino juos nesąžiningais žemės sklypų įgijėjais. Teismas, išimtinai patenkindamas Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros ieškinį ir gindamas viešąjį interesą, visiškai pamynė atsakovų R. S. ir D. S. teises, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, nevertino ir nepasisakė dėl A. P. 2001-08-10 išduoto įgaliojimo A. Š. atstovauti ją ir tvarkyti žemės nuosavybės atstatymo reikalus.
54Apeliaciniu skundu atsakovė J. R. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra be įtikinamų ir nepilnų motyvų, t. y. sprendimo turinys neatitinka CPK 270 str. reikalavimų, teismas nenustatė faktinių aplinkybių, pažeidė procesines teisės normas ir netinkamai pritaikė materialines teisės normas, pažeidė Konstituciją ir įstatymus, neteisingai vertino pateiktus įrodymus, be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti Panevėžio AVA 1999 m. įsakymus. Išnagrinėtoje byloje aiškiai įžvelgiama, kad prokuroras teismui teikia ieškinį gindamas ne viešąjį, o konkrečiai trečiojo suinteresuoto asmens, G. P., interesus, kuris nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, nors atsakovai teismo prašė pripažinti jo dalyvavimą teismo procese būtinu. G. P. atstovas taip ir nepaaiškino, kodėl G. P. laiku įstatymų nustatyta tvarka nekėlė ginčo dėl neva jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. Teismas padarė klaidingą išvadą, nurodydamas, kad tik 2008-03-28 gavus papildomus dokumentus buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pažeistas viešasis interesas. Teigia, jog tarp pateikto Panevėžio AVA rašto ir dokumentų priedų buvo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos specialisto išvada 2007-09-12, Nr. 6K-13, kurioje buvo išnagrinėta A. P. nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo eiga, be to, šioje specialisto išvadoje nebuvo kategoriškai patvirtinta, kad 1999 m. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiems žemės sklypus J. R. - 3,09 ha ( - ) seniūnijoje, buvo pažeistos G. P., kaip A. P. turtinių teisių perėmėjo, teisė susigrąžinti tėvų žemę, valdytą iki nacionalizacijos. Teismas dėl šio dokumento sprendime nepasisakė, kaip ir dėl įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių, kurias procesiniuose dokumentuose ir posėdžiuose nurodė atsakovai – Panevėžio AVA atstovo paaiškinimų, trečiojo asmens A. Š. parodymų, dėl pateiktų VĮ Žemėtvarkos instituto pareigybinių nuostatų, kuriuose nurodyta pareigybės aprašymas taikomas J. R.. Taip pat teismas negavo Rokiškio rajono 3-ojo notarų biuro notarės V. V. atsiliepimo į ieškinį, neapklausta notarė, išdavusi įgaliojimą A. Š.. Teismo išvada, kad J. R., dirbdama VĮ Žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo Kriaunų seniūnijoje inžiniere, turėjo tikrinti gautus dokumentus ir kad ji pati tai pripažino, neatitinka tikrovės, kadangi teismas klaidingai įvertino jos spontaniškai ištartą „turėjau tikrinti paimtus dokumentus“. Priešingai, ji nėra teisininkė ir jai neprivalu tikrinti, ar teisėti įgaliojimai. Ieškovas neįrodė, kad ji (J. R.) pasielgė nesąžiningai.
55Atsiliepimu į atsakovų R. S. ir D. S. apeliacinį skundą atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas įvertino visas aplinkybes ir įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. A. P. valia, išreikšta 1991-09-03 prašyme, buvo susigrąžinti mišką natūra, o žemę gauti tame pačiame ūkyje, bet nebūtinai toje pačioje vietoje. Ši A. P. valia iki jos mirties, t. y. iki 2001-08-25, nebuvo pakeista. Mano, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ginčyti Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. įsakymus. Teismas teisingai išaiškino, kad pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė į teismą kreipėsi 2008-04-09, t. y. nepraleidusį 30 dienų termino nuo konstatavimo apie viešojo intereso pažeidimą, kuris buvo priimtas 2008-03-28, gavusi paskutinius būtinus duomenis sprendimui priimti.
56Atsiliepimu į atsakovų R. S., D. S. ir J. R. apeliacinį skundą tretysis asmuo G. P. prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundus atmesti. Mano, kad J. R. argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde, nepagrįsti ir atmestini. J. R. dalyvavo teismo posėdyje, teismas išaiškino procesines jos teises ir pareigas. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog J. R. teisme jokių prašymų nepareiškė, priešingai, duodama teisme parodymus iš dalies sutiko su pareikštu ieškiniu ir detaliai paaiškino jai žinomas faktines aplinkybes. Ji pripažino, kad padarė klaidą, neatkreipė dėmesio, jog A. P. išduotame įgaliojime A. Š. nebuvo įgaliojimo tvarkyti žemės atstatymo reikalų, o tik mišką. J. R. patvirtino bylai reikšmingas aplinkybes, kad ji šiuo metu dirba ir anksčiau dirbo Valstybės įmonės žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo Kriaunų seniūnijoje inžiniere. Ji matuodavo sklypus, juos projektuodavo. Ji žinojo, jog į 5,19 ha žemės sklypą pretenduoja A. P., ir neturėjo parengti minėtos išvados, neturėjo teisės toje vietoje įsigyti žemės (atstatyti nuosavybės teisės į seneliui J. B. nuosavybės teisėmis valdytą Liūdynės kaime, Panevėžio rajone, turėtą žemės sklypą), o tuo pačiu perleisti šio sklypo tretiesiems asmenims. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį atsakovų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Priešingai, nei nurodo atsakovai, pirmos instancijos teismas pilnai atskleidė bylos esmę, tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, objektyviai ir išsamiai išanalizavo bei tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir nepaneigia pareikšto ieškinio argumentų bei teismo sprendime konstatuotų faktinių aplinkybių. Teismas padarė teisingą išvadą, jog dėl Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų buvo pažeisti tuo metu galioję teisės aktai, ko pasėkoje buvo priimti neteisėti sprendimai ir įsakymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pirmosios instancijos teismas iš esmės yra ištyręs bei motyvuotai ir pagrįstai atmetęs. CPK 328 str. numato, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Šioje byloje ieškinio senatis negali būti taikoma, nes jos terminas ieškinio pateikimo metu nebuvo pasibaigęs.
57Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė prašo atsakovų R. S., D. S. ir J. R. apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad neteisėtai ir nepagrįstai J. R. ir V. T. atkūrus nuosavybės teises į A. P. paveldimą turtą, buvo pažeistos A. P. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Dėl to fizinių asmenų teisių gynimas yra ir viešojo intereso gynimas, siekiant, kad asmenų nuosavybės teisės būtų atkuriamos laikantis įstatymų reikalavimų, o valstybės ir savivaldybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus, laikytųsi įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų. Dėl Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų, buvo pažeisti tuo metu galioję teisės aktai, nes rengiant 1999-03-10 išvadą dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybei, A. P. valia nebuvo išreikšta, o tuo buvo pažeistas įstatymas, jo imperatyvios normos. Pažeidus imperatyvias įstatymo normas, turi būti naikinami ir priimti sprendimai bei taikyta restitucija. Restitucija taikoma tada, kai sandoris, pagal kurį šalis gavo turtą, pripažįstamas negaliojančiu. Žemės sklypai, įvertinant, kad administraciniai aktai bei sandoriai pripažinti negaliojančiais, turi būti grąžinti valdyti valstybei. Apeliantų teiginys, kad teismas turėjo taikyti senatį, yra nepagrįstas, nes į teismą dėl Panevėžio apskrities viršininko įsakymų, sprendimų, paveldėjimo liudijimo dalies panaikinimo, sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo buvo kreiptasi 2008-04-09, t. y. nepraleidus 30 dienų termino nuo konstatavimo apie viešojo intereso pažeidimą, kuris buvo priimtas 2008-03-28 gavus paskutinius būtinus duomenis sprendimui priimti.
58Atsiliepime į atsakovės J. R. apeliacinį skundą atsakovai R. S. ir D. S. nurodo, jog sutinka su atsakovės J. R. apeliaciniu skundu ir jame nurodytais argumentais dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų bei dėl senaties termino taikymo.
59Apeliaciniai skundai atmestini, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
60Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 176, 185, 259-260, 263 str.), kurio naikinti atsakovų J. R., R. S. ir D. S. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais ir argumentais bei juose nurodomomis aplinkybėmis pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendime išvardijo objektyvius įrodymus ir nustatytas konkrečias faktines bylos aplinkybes, įstatymus, kitus norminius aktus, patvirtinančius priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal įstatymą kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas byloje savo reikalavimų pagrįstumą įrodė. Kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendime nurodytais argumentais, motyvais ir nustatytomis bylos aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ieškinį visiškai patenkinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamus Panevėžio apskrities viršininko įsakymus bei pripažino negaliojančiais ginčo sandorius. Teismas pagrįstai taikė restituciją ir įpareigojo D. S. ir R. S. grąžinti valstybei valdymui žemės sklypus: 3,0202 ha. ploto, registro Nr. 73/22729, unikalus Nr. 7345-0006-0123, esantį ( - ) rajone; 0,1687 ha ploto, registro Nr. 73/22728, unikalus Nr. 7345-0006-0124, esantį ( - ) rajone; 1,7991 ha ploto, registro Nr. 44/679788, unikalus Nr. 4400-1005-0663, esantį ( - ) rajone; 1,1171 ha ploto, registro Nr. 44/679784, unikalus Nr. 4400-10005-0630, esantį ( - ) rajone.
61Byloje nustatyta, kad A. P. 1991-09-03 pateikė Rokiškio rajono Kriaunų apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų U. P. ir J. P. nuosavybės teise turėtą 9 ha žemės plotą. Pateiktame prašyme ji nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises į minėtų buvusių savininkų turėtas valdas, sugrąžinant mišką buvusioje vietoje, o žemę gauti tame pačiame ūkyje, nebūtinai toje pačioje vietoje (t. 1, b. l. 78). A. P. 1996-07-04 įgaliojimu buvo įgaliojusi A. Š. tvarkyti visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisės atstatymu į nekilnojamąjį turtą – mišką, savo nuožiūra pasirenkant miško atmatavimo vietą, gauti visus reikiamus dokumentus ir atlikti kitus veiksmus. Įgaliojimas buvo išduotas trims metams (t. 1, b. l. 79). Panevėžio apskrities viršininko 1997-12-22 sprendimu Nr. 27-43775-9676 A. P. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį grąžinant natūra ( - ) rajone, 0,53 ha žemės ir 2,52 ha miško (t. 1, b. l. 80). 1999-03-10 A. P. vardu buvo parengta ir Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo patvirtinta išvada Nr. 7339 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,19 ha žemės, kuri yra priskirta grąžintinai žemei (t. 1, b. l. 82, 98). Patvirtinus išvadą, A. P. paveldima žemė 5,19 ha, esanti ( - ) rajone, buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui ir pažymėta Kriaunų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane, kuris buvo patikslintas Panevėžio apskrities viršininko 1999-10-14 įsakymu Nr. 1089ž (t. 1, b. l. 10-13, 21). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Š., neturėdamas tinkamo A. P. įgaliojimo, 1998-08-26 A. P. vardu parašė prašymą suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą, esantį ( - ) seniūnijoje, už turėtą 5,19 ha žemės plotą ir šiuo prašymu patvirtino pirminiame A. P. prašyme pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – gauti neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje. Būtent A. P. įgaliojimas A. Š. atstovauti ją tvarkant žemės nuosavybės atstatymo reikalus buvo išduotas tik 2001-08-10 (t. 1, b. l. 104). Taigi, A. P. valia buvo išreikšta vieninteliame 1991-09-03 pateiktame prašyme. A. Š. prašymo pagrindu Panevėžio apskrities 1999-03-10 neteisėtai paruošta išvada Nr. 7339, nesant teisinio pagrindo, leido A. P. paveldimą žemę priskirti laisvos valstybinės žemės fondui bei įtraukti ją į Kriaunų kadastrinės vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 str. 1 d.
62Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Panevėžio apskrities viršininko 1999-10-25 įsakymu Nr. 113lž patvirtintame Kriaunų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte laisvos valstybinės žemės fondo žemėje buvo suprojektuoti ir patvirtinti perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai (t. 1, b. l. 22-34): V. T. 9 ha bendro ploto trys žemės sklypai Nr. 46, 482 (žemės sklypas Nr. 482 - 2,98 ha ploto suprojektuotas dalyje A. P. paveldimos žemės vietoje ( - ) kaime) ir 31; J. R. 6,9 ha bendro ploto du žemės sklypai Nr. 25 ir 551-2 (žemės sklypas 551-2- 3,09 ha ploto suprojektuotas A. P. paveldimos žemės vietoje ( - ) kaime); A. P. 2,86 ha žemės sklypas Nr. 50. Be to, Panevėžio apskrities viršininko 1999-12-20 sprendimu Nr. 27-6307-13323 V. T. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 3,17 ha žemės ir 4,3 ha miško sklypus, esančius ( - ) kaimuose, Rokiškio rajone (t. 1, b. l. 44-45). Panevėžio apskrities viršininko 1999-12-20 sprendimu Nr. 27-63075-13324 J. R. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 4,06 ha žemės ir 2,84 ha miško sklypus, esančius ( - ) kaimuose, Rokiškio rajone (t. 1, b. l. 57-59). A. P. žemės tvarkymo byla parengta, tačiau nuosavybės teisės neatkurtos (t. 1, b. l. 10-13). V. T. paveldėjo 2,98 ha žemės sklypą, esantį ( - ) rajone, kurio unikalus Nr. 7345-0006-0099, pagal 2003-09-26 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, o 2003-10-30 mainų sutartimi perleido jam priklausantį 2,98 ha žemės sklypą į R. S. ir D. S. priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise traktorinį plūgą (t. 1, b. l. 50-54, 70-71). Panevėžio apskrities viršininko 2006-11-10 įsakymu Nr. Ž-4044 “Dėl žemės ūkio paskirties sklypų Rokiškio rajone patvirtinimo, servituto nustatymo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo” 2,98 ha žemės sklypas buvo padalintas į du 1,1171 ha ir 1,7991 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus (t. 1, b. l. 10-13, 53-56). Panevėžio apskrities viršininko 2001-06-25 įsakymu Nr. 1579Ž „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo Rokiškio rajone ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo bei servitutų nustatymo“ ir pagal 2004-02-25 3,0202 ha žemės sklypo mainų sutartį Nr. IVVR-735 ir priėmimo – perdavimo aktą nuosavybės teises į šį sklypą įregistravo atsakovai D. S. ir R. S., o pagal 2004-03-09 dovanojimo sutartį Nr. IVVR-9270, 0,1687 ha žemės sklypo nuosavybės teisės įregistruotos R. S. vardu (t. 1, b. l. 57-63, 72-74).
63Prokuroro teisė ginti viešąjį interesą apibrėžta prokuratūros įstatymo (2003-04-22 įstatymo Nr. IX-1518 redakcija) 19 str. 1 d. Šioje teisės normoje nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Pagal CPK 5 str. 3 d., 49 str. 1 d. ir įstatymuose nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Šiuo atveju viešojo intereso gynimas apima asmens ar asmenų grupės, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų, kuriuos pažeidus būtų pažeistas ir viešasis interesas, gynimą. Kaip byloje nustatyta, neteisėtai ir nepagrįstai Panevėžio apskrities viršininko administracijai 1999-03-10 priėmus išvadą nr. 7339, o vėliau sprendimais atkūrus V. T. ir J. R. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, buvo pažeistos A. P. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl šio asmens teisių gynimas yra ir viešojo intereso gynimas, siekiant, kad asmenų nuosavybės teisės būtų atkuriamos laikantis įstatymų reikalavimų, o valstybės ir savivaldybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus, laikytųsi įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų. Tokiu būdu, Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, remdamasi CPK 5 str. 3 d, 49 str. 1 d., Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d., turėjo teisę kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą.
64Kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, padarė pagrįstą išvadą, jog dėl Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų buvo pažeisti tuo metu galioję teisės aktai, ko pasėkoje Panevėžio apskrities viršininko 1999-10-14 įsakymu Nr. 1089Ž A. P. 5,19 ha paveldima žemė neteisėtai buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui ir pažymėta Kriaunų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane, be to, Panevėžio apskrities viršininko 1999-10-25 įsakymu Nr. 1131Ž šioje vietovėje neteisėtai buvo suprojektuoti ir patvirtinti perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiems žemės sklypai atsakovams V. T., J. R., be to, Panevėžio apskrities viršininko 1999-12-20 sprendimais Nr. 27-63074-13323 ir Nr. 27-63075-13324 atsakovai V. T. ir J. R., nesant teisinio pagrindo, neatlygintinai gavo nuosavybėn lygiaverčius turėtiems kitoje vietoje žemės sklypus ( - ), t. y. V. T. – sklypą Nr. 48(2)-2,98 ha, J. R. – sklypą Nr. 55(l)-3,09 ha. Kadangi šie sklypai V. T. ir J. R. buvo perduoti A. P. paveldimos žemės ribose ( - ), todėl tokiu būdu buvo pažeista G. P., kaip A. P. turtinių teisių perėmėjo, teisė susigrąžinti tėvų nuosavybės teisėmis valdytą žemę iki 1940 m. nacionalizacijos, esančią ( - ).
65Atmestinas, kaip nepagrįstas, apeliacinio skundo argumentas, jog teismas pažeidė CK 4.96 str. 2 d. CK 1.80 str. 1 d. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Imperatyvios įstatymo normos yra privalomos sandorio subjektams, kurie įgyvendindami savo teises ir pareigas privalo veikti laikydamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), o šios civilinio kodekso nuostatos yra bendrieji teisės principai, taikomi visuose civilinės teisės institutuose. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007). Tai gali būti tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Niekinės sutarties pagrindu civilinės teisės ir pareigos teisėtai neatsiranda, todėl, konstatavus niekinį, imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį administracinį aktą, yra pagrindas žemės sklypo įgijėjus traktuoti nesąžiningais, įgijusius teises ir pareigas neteisėtai. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog Panevėžio apskrities viršininko administracija, 1999-03-10 parengdama A. P. išvadą Nr. 7339 dėl žemės, miško perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (t. 1, b. l. 82), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 1057 “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 10 ir 105 punktų nuostatas.
66Kolegijos nuomone, teismas teisingai sprendime pasisakė dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. VIII–1864 (Žin., 2000, Nr. 74–2262) patvirtinto Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nurodyta, kad atitinkamų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Prokuroras į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės prokuratūroje 2008-01-02 gautas Panevėžio apskrities viršininko administracijos raštas Nr. 20-4195-(1.14)-20 (t. 1, b. l. 10-13) dėl Panevėžio apskrities viršininko išvadų, įsakymų, sprendimų ir sandorių panaikinimo. Panevėžio apskrities viršininko administracija, atsakydama į prokuroro raštą, 2008-03-26 (prokuratūroje gautas 2008-03-28) rašte (t. 1, b. l. 75) nurodė, kad siunčia A. P. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų kopijas, tarp kurių nurodomas ir 1996-07-04 įgaliojimas, kuriuo A. P. įgaliojo A. Š. tvarkyti visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisės atstatymu tik į mišką, ir kuris anksčiau prie pateiktų dokumentų pridėtas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2008-03-28, gavus papildomus dokumentus, buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad buvo pažeistas viešasis interesas, ir būtent ši diena, t. y. 2008-03-28, laikytina ieškinio senaties termino pradžia. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2008-04-09, atmestinas apeliantų argumentas, jog ieškinio senaties terminas ginčyti Panevėžio apskrities viršininko administracijos įsakymus ir sprendimus yra praleistas.
67Kolegijos nuomone, kiti apeliacinių skundų argumentai byloje teisinės reikšmės neturi, yra deklaratyvūs, paremti pačių apeliantų samprotavimais, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.
68Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus, teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantų priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Nutarė
70Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
71Priteisti iš J. R., a. k. ( - ) R. S., ( - ) ir D. S., a. k. ( - ) po 8,10 Lt (aštuonis litus ir 10 centų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.