Byla Ik-1608-562/2012
Dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės žalos priteisimo (tretieji suinteresuotieji asmenys T. N., Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socilainės paramos skyrius)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjams R. V. N. ir D. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. V. N., D. N. skundą atsakovams Valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Registrų centro, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės žalos priteisimo (tretieji suinteresuotieji asmenys T. N., Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socilainės paramos skyrius),

Nustatė

2Pareiškėjai R. V. N. ir D. N. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (b. l. 2-4, 11-13), kreipėsi į teismą, kurį vėliau patikslino (b. l. 35-38) prašydami: panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮRC) 2011-11-07 individualų administracinį aktą Nr. (1.1.31.)s-4542; įpareigoti VĮRC nustatyti realias (ne „iš piršto laužtas“ 2 – 4 kartus didesnes) pareiškėjų turimo nekilnojamojo turto vertes nuo 2010-01-01; anuliuoti D. N. pateiktą prašymą VĮRC Kauno filialui Nr. 1497441 ir grąžinti už prašymą avansu sumokėtus 21 Lt; priteisti iš Lietuvos valstybės atlyginti turtinę žalą, patirtą dėl VĮRC nustatytų 2 – 4 kartus didesnių D. N. ir R. V. N. turimo nekilnojamojo turto verčių, t. y. negautas socialines išmokas nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn., sumoje 7800 Lt, ir 600 Lt išlaidas D. N. turto vertinimui, sumokėtas UAB „Ober-Haus“, iš viso 8400 Lt turtinės žalos. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jų šeimos pajamoms tapus mažesnėms už valstybės remiamas pajamas R. V. N. 2010-03-17 pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui (toliau – ir Socialinis paramos skyrius) dėl socialinės paramos skyrimo. Socialinis skyrius priėmęs reikiamus dokumentus, 2010-04-09 pateikė išvadą, kad R. V. N. ir jo šeima neturi teisės į piniginę socialinę paramą, nes deklaruoto turto vertė viršija nustatytą turto vertės normatyvą. Dėl turto vertės nustatymo pasiūlė kreiptis į VĮRC, kuris nuo 2010-01-01 yra pateikęs perskaičiuotas nekilnojamojo turto vertes. Pažymėjo, kad 2010-05-12 raštu Socialinis skyrius atsakė tą patį, kad pareiškėjas neturi teisės į socialinę pašalpą, nes jo deklaruoto turto vertė viršija nustatytą vertės normatyvą ir nurodė, kad pareiškėjas dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo gali kreiptis į VĮRC. Į 2010-06-18, 2010-09-22, 2010-12-23 ir 2011-03-28 prašymus skirti socialinę paramą, taip pat buvo atsakyta, kad pareiškėjas ir jo šeima neturi teisės į piniginę socialinę paramą. D. N. 2010-04-12 su prašymu Nr. 1497441 kreipėsi į VĮRC Kauno filialą dėl jai nuosavybės teise priklausančių statinių ( - ) kaime, Kauno rajone, vidutinės rinkos vertės perskaičiavimo. Pareiškėja pažymėjo, kad su vienašališkai perskaičiuota turto verte nuo 2010-01-01, kurios buvo pateiktos Socialinės paramos skyriui, nesutinka. Dokumentuose buvo nurodyta ta pati turto vertė kaip ir 2010-03-17 pranešime Socialiniam skyriui. Už parengtus dokumentus buvo pareikalauta susimokėti 151 Lt, todėl ji, atsisakė atsiimti paruoštus dokumentus. Pareiškėja 2010-04-26 prašymu, reg. Nr. Sk-2018-N kreipėsi į VĮRC Kauno filialą, prašydama nustatyti realią statinių vidutinę rinkos vertę. Taip pat prašė anuliuoti jos 2010-04-12 prašymą Nr. 1497441 nurodydama, kad jai priklausančio gyvenamojo namo vertė nepagrįstai padidinta nuo 9 600 Lt iki 41 400 Lt (t. y. daugiau kaip 4 kartus). Pažymėjo, kad korporacijos Matininkai 2008 m. gegužę gyvenamasis namas buvo įvertintas 1000 Lt. Ataskaitoje buvo nurodyta, kad apžiūrėtų gyvenamo namo patalpų fizinė būklė – apleisto stovio, daugumos gyvenamo namo ūkinių pastatų konstrukcijų pagrindinių elementų fizinis nusidėvėjimas, kaip ir paties namo, siekia 70 ir daugiau procentų, rinkos požiūriu esantys pastatai ir statiniai yra menkaverčiai. VĮRC Kauno filialas 2010-05-04 raštu Nr. (3.4.5)S-2018 atsakė, kad pareiškėjos turto vidutinė rinkos vertė yra nustatyta masinio vertinimo būdu, pagal patvirtintus ir nuo 2010-01-01 įsigaliojusius masinio vertinimo dokumentus ir, kad perskaičiavimo ji atsisakė tuomet, kai pastatų vidutinė rinkos vertė jau buvo perskaičiuota, todėl anuliuoti šios vertės ir atstatyti buvusios vertės, negalima.

3Nurodė, kad R. V. N. pagal 2010-04-14 prašymą perskaičiuoti jo sklypo Kaune vidutinę rinkos vertę buvo parengtas ir išduotas išrašas su ta pačia verte, kaip ir 2010-03-17 pateikta Socialinės paramos skyriui. Todėl jis 2010-05-31 prašymu, reg. Nr. Sk-2787-N, taip pat kreipėsi į VĮRC Kauno filialo direktorių dėl realios statinių ir žemės sklypo dalies vidutinių rinkos verčių nustatymo. Prašyme nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančio turto, adresu ( - ), Kaune vidutinės rinkos vertės nuo 2010-01-01 taip pat perskaičiuotos ir ženkliai padidintos neatsižvelgiant į realijas. VĮRC Kauno filialas 2010-06-28 raštu, Nr. (3.4.5)S-2787 atsakė, kad pareiškėjo prašymas pakeisti nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypo ir statinių, ( - ), Kaune, kadastro duomenis – vertes netenkintinas. Pareiškėjai pažymėjo, kad 2010-07-20 UAB „Ober-Haus“ turto vertintojai D. N. priklausančios sodybos gyvenamąjį namą įvertino 9 000 Lt, o žemės sklypą – 24 000 Lt (o ne 41 400 Lt ir 39 200 Lt, kaip VĮRC buvo pateikęs Kauno miesto Socialinės paramos skyriui nuo 2010.01.01). Pažymėjo, kad VĮRC 2009-09-28 išduotuose išrašuose gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė buvo nurodyta 9600 Lt, o žemės sklypo – 7388 Lt. Taigi, pagal Registrų centro duomenis, krizės metu turto vertė pakilo 2-4 kartus, nors viešai skelbiama, kad nekilnojamo turto vertės ženkliai smuko. Gavus VĮRC Kauno filialo 2011-09-27 raštą, Nr. (3.1.6.) S-1446, pareiškėjai 2011-10-21 prašymu kreipėsi į VĮRC direktorių, prašydami anuliuoti 2010-04-12 prašymą Nr. 1497441 ir grąžinti jų nekilnojamojo turto vertes į buvusias iki 2010-01-01 arba nustatyti realias turto vertes. VĮRC 2011-11-07 raštu Nr. (1.1.31)s-4542 atsakė, kad pareiškėjų vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo įvertintas teisingai, kad turi teisę kreiptis į turtą vertinančią įmonę (nors turto vertinimo pažyma buvo pridėta prie prašymo pateikto Registrų centrui), kad anuliuoti „skolos‘‘ neturi pagrindo ir atstatyti buvusių verčių negali. Pabrėžė, kad belieka kaltinti UAB „Ober-Haus“, kurios atstovai, vadovaudamasi tais pačiais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, apžiūrėję turtą vietoje, jį įvertino neteisingai, nors pareiškėjai sutinka, kad jų vertinimas yra realus.

4Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjai patvirtino patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti pilnai.

5Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų R. V. N. ir D. N. skundą su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad VĮRC ir VĮRC Kauno filialas nekilnojamojo turto vertės skaičiavimus atliko ir pareiškėjams paaiškinimus teikė vadovaudamiesi teisės aktų nustatytais reikalavimais. Pažymėjo, kad tiek VĮRC, tiek VĮRC Kauno filialo priimti sprendimai, atlikti veiksmai yra teisėti ir teisingi. Nurodė, kad pareiškėjų turtas buvo įvertintas teisingai, nes nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, įsigaliojusios nuo 2010-01-01, buvo nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-23 įsakymu Nr. 515 patvirtintomis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklėmis (Žin. 2003, Nr. 5-221), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis (Žin., 2005, 117-4234), Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (Žin., 1999, 52-1672) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika (Žin., 1996, Nr.16-426). Nekilnojamojo turto (žemės ir statinių) vidutinės rinkos vertės įsigaliojusios nuo 2010-01-01, verčių zonos ir jų aprašymai, yra patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-147 (Žin. 2009-12-24, Nr. 152-6874) ir VĮRC direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. v-282 (Informaciniai pranešimai, 2009, Nr. 101-1256). Atkreipė dėmesį, kad nekilnojamojo turto vertės normatyvo piniginei socialinei paramai gauti nustatymą, t. y. šeimos arba vieno gyvenančio asmens nekilnojamojo turto normatyvus bei turto vertės normatyvo apskaičiavimą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2008, Nr. 71-2701; 2009, Nr. 93-3963; 2010, Nr. 145-7437). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-369/1K-174 „Dėl nepasiturinčios šeimos ir vieno gyvenančio asmens, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos 13 punktu, jei pareiškėjas nesutinka su turto verte, informacinėje sistemoje (SPIS), turi teisę kreiptis į turtą vertinančią įmonę, iš kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gautą turto vertinimo ataskaitą pateiktų piniginę socialinę paramą teikiančiai institucijai ar įstaigai. Pabrėžė, kad pareiškėjai, nesutikdami su VĮRC nustatyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte, turėjo tiesiogiai kreiptis į socialinę paramą teikiančią instituciją, pateikdami jai individualaus vertinimo ataskaitą, tačiau to neatliko. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 108 punkte nustatyta, kad atlyginimo kadastro tvarkytojui už nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymą į kadastrą ar jų pakeitimą dydį ir tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1129 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002. Nr. 72-3077) 15 ir 221 punktuose yra nurodyta, kokios formos prašymas yra laikomas pateiktu ir iki kada bei kokiomis sąlygomis prašymą padavęs asmuo gali jį atsiimti. Pabrėžė, kad skundžiamas VĮRC 2011-11-07 atsakymas „Dėl nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių nustatymo nuo 2010-01-01“ buvo parengtas pagal pareiškėjų 2011-10-21 prašymą. Pareiškėjams buvo atsakyta, kad VĮRC Kauno filialas užsakymą dėl verčių perskaičiavimo pagal pareiškėjų 2010-04-12 teiktą prašymą Nr. 1497441 įvykdė, todėl anuliuoti atsiradusios piniginės prievolės VĮRC neturi teisinio pagrindo. Registrų centre Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 53 punktu (Žin., 2007, Nr. 30-1101), kaupiami aktualūs duomenys, todėl anuliuoti nustatytų verčių ir atstatyti buvusias vertes, negalima. Nekilnojamojo turto registro išraše visada nurodoma aktuali turto vidutinė rinkos vertė. Vidutinės rinkos vertės yra nustatomos vieneriems metams. Retrospektyvines vidutines rinkos vertes VĮRC gali apskaičiuoti ir nurodyti išduodamas pažymą, kurioje bus nurodyta turto vidutinė rinkos vertė savininko pageidaujamai datai. Pažymėjo, kad socialinė parama teikiama atsižvelgiant į paramos teikimo metu galiojusius turto normatyvus ir aktualias to turto vertes. Todėl pareiškėjai, teisės aktų nustatyta tvarka nepateikę socialinę paramą teikiančiai institucijai ar įstaigai kitokią vertę nei nustatyta VĮRC patvirtinančių dokumentų (individualaus vertinimo ataskaitos), neturi teisinio pagrindo reikalauti atlyginti turtinę žalą bei turto vertinimui patirtų išlaidų.

6Teismo posėdyje atsakovo VĮRC atstovas nedalyvavo.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮRC Kauno filialas atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja D. N. 2010-04-12 VĮRC Kauno filialui pateikė užsakymą, įformintą prašymu Nr. 1497441 perskaičiuoti statinių, esančių adresu ( - ) kaimas, ( - ) seniūnija, Kauno rajonas, vidutinę vertę. Pažymėjo, kad gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio pastatų gyvenamosiose valdose vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama vadovaujantis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis, taikant masinį vertinimą. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – procesas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės bei vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė ir paruošiama bendra vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. Pareiškėjos D. N. prašymu perskaičiuota nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Kauno rajone, vidutinė rinkos vertė yra nustatyta masinio vertinimo būdu, pagal patvirtintus ir nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusius masinio vertinimo dokumentus: savivaldybių teritorijų statinių verčių žemėlapius ir vertinimo modelius. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.10 punkte nustatyta, kad skaičiuojamos ir į Nekilnojamojo turto kadastrą yra įrašomos šios pastatų vertės: atkūrimo sąnaudos (statybos vertė), atkuriamoji vertė ir vidutinė rinkos vertė. Kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 9.2 punkto nuostatomis, perskaičiuoja nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Konkretaus turto vertės, atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes, Kadastro duomenų tvarkymo skyriaus specialistai nevertina. Vadovaujantis Turto ir verslo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, realią rinkos vertę, kai konkretaus turto vertė nustatoma atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes, nustato turto vertintojas, turintis Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir besiverčiantis turto vertinimo veikla. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad asmuo padavęs prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, registro – kadastro duomenų keitimą, turi teisę iki nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo bei registro – kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto registre, atsiimti prašymą raštu kreipdamasis į teritorinį registratorių, priėmusį šį prašymą. Pareiškėja D. N. prašymą dėl priimto sprendimo panaikinimo pateikė 2010-04-26, t. y. jau kadastro tvarkytojui priėmus sprendimą pakeisti statinių vidutines rinkos vertes nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymai bei nuostatai nenumato galimybės kadastro tvarkytojui panaikinti jau priimto sprendimo, todėl anuliuoti 2010-04-12 D. N. prašymo Nr. 1497441, dėl statinių, esančių adresu ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Kauno rajone vidutinės vertės paskaičiavimo, nėra juridinio pagrindo. Pažymėjo, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6. 249 str.). Pabrėžė, kad VĮRC Kauno filialas neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu, pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog jie dėl VĮRC Kauno filialo kaltės laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2011 m. balandžio mėnesio negavo socialinių išmokų, todėl prašė nesant visų įstatyme nustatytų privalomųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti pareiškėjų reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti.

8Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens VĮRC Kauno filialo atstovas nedalyvavo.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. su pareiškėju skundu sutiko. Nurodė, kad VĮRC pateikė nerealiai padidintas jo tėvų turimo nekilnojamojo turto vertes, todėl šeima neteko teisės į socialinę paramą ir buvo priversta badauti, žiemą dar ir šalti bei įsiskolinti. Todėl su patikslintu skundu sutinka, jį palaiko ir prašo patenkinti.

10Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. nedalyvavo.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius su pareiškėju skundu nesutiko, nurodydama, kad socialinė parama skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889; 2011, Nr. 155-7353) (toliau – Socialinės paramos įstatymas). Pažymėjo, kad minėto įstatymo 6 straipsnyje nuodyta, kad šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu atitinka nurodytus reikalavimus. Vienas iš reikalavimų – nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo. Pažymėjo, kad turto vertė nustatoma vadovaujantis Nepasiturinčios šeimos ir vieno gyvenančio asmens, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-06-02 įsakymu Nr. A1-369/1K-174 (toliau – Metodika). Pažymėjo, kad vadovaudamiesi minėtais teisės aktais ir VĮRC duomenimis, pagal pateiktus 2010-03-17, 2010-05-24, 2010-09-22, 2010-12-23 ir 2011-03-28 R. V. N. prašymo – paraiškos Nr. 1 priede pateiktus duomenis nustatė, kad pareiškėjo šeimos deklaruoto turto vertė viršija nustatytą vertės normatyvą, todėl pareiškėjas neturi teisės į piniginę socialinę paramą bei kompensacijas būstui šildyti.

12Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens Socialinės paramos skyriaus atstovas nedalyvavo.

13Skundas atmestinas.

14Pareiškėjai R. V. N. ir D. N. su skundu, kreipėsi į teismą prašydami: panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro 2011-11-07 sprendimą Nr. (1.1.31.)s-4542; įpareigoti VĮRC nustatyti realias pareiškėjų turimo nekilnojamojo turto vertes nuo 2010-01-01; anuliuoti D. N. pateiktą prašymą VĮRC Kauno filialui Nr. 1497441 ir grąžinti už prašymą avansu sumokėtus 21 Lt; priteisti iš Lietuvos valstybės atlyginti turtinę žalą, patirtą dėl VĮRC nustatytų 2-4 kartus didesnių D. N. ir R. V. N. turimo nekilnojamojo turto verčių, t. y. negautas socialines išmokas nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn., sumoje 7800 Lt, ir 600 Lt išlaidas D. N. turto vertinimui, sumokėtas UAB „Ober-Haus“, iš viso 8400 Lt turtinės žalos.

15Byloje ginčas kilęs dėl VĮRC 2011-11-07 sprendimo Nr. (1.1.31.)s-4542 pagrįstumo, teisėtumo bei valstybės institucijos pareigūnų veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

16Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. V. N. 2010-05-24, 2010-09-22, 2010-12-23 ir 2011-03-28 prašymais – paraiškomis (t. 1, 160-162, 189-193, t. 2, b. l. 25-29, 63-67) kreipėsi į Socialinį paramos skyrių dėl piniginės socialinės paramos gavimo. Socialinis paramos skyrius, įvertines pateiktus duomenis, priėjo išvados, kad pareiškėjas ir jo šeima neturi teisės į piniginę socialinę paramą, nes deklaruoto turto vertė viršija nustatytą turto vertės normatyvą (t. 1, b. l. 135, 168, t. 2, b. l. 1, 24, 41). Kauno m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentas 2010-05-12 raštu Nr. 700-2-193 informavo pareiškėją, kad įvertinus pareiškėjo 2010 m. kovo 17 d. prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti, šeimos deklaruoto turto vertė viršija nustatytą turto vertės normatyvą, todėl jie neturi teisės į socialinę pašalpą ir išaiškino, kad dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo gali kreiptis į VĮRC ( t. 1, b. l. 41). Pareiškėja D. N. 2010-04-12 VĮRC Kauno filialui pateikė prašymą Nr. 1497441, kuriuo paprašė perskaičiuoti pastatų ir inžinierinių statinių vidutinę rinkos vertę ( - ) k., ( - ) sen., Kauno r. Prašyme pažymėjo, kad už atliktus darbus apmokėjimą garantuoja (b. l. 58). 2010-04-26 pareiškėja D. N. su prašymu dėl realios statinių vidutinės rinkos vertės nustatymo kreipėsi į VĮRC Kauno filialą, kuriame nurodė, kad nesutinka su nustatytą statinių, esančių ( - ) k., ( - ) sen., Kauno r. rinkos verte, todėl prašė grąžinti statinių vertę į buvusią iki perskaičiavimo arba nustatyti realią statinių vidutinę rinkos vertę (t. 1, b. l. 67). VĮRC Kauno filialas 2010-05-04 raštu Nr. (3.4.5)S-2018 paaiškino, kad 2010-04-14 (2010-04-12 pareiškėjos prašymas, t. 1, b. l. 58) perskaičiuota nekilnojamojo turto, adresu ( - ) k., Kauno r., vidutinė rinkos vertė yra nustatyta masinio vertinimo būdu, pagal patvirtintus ir nuo 2010-01-01 įsigaliojusius masinio vertinimo dokumentus. Pareiškėja atsisakė pateikto prašymo tuomet (2010-04-26), kai pastatų rinkos vertė Nekilnojamojo turto registre jau buvo perskaičiuota, todėl anuliuoti šios vertės ir atstatyti buvusią vertę nėra galimybės (t. 1, b. l. 66). Pagal UAB „Ober-Haus“ 2010-07-20 turto, esančio Kauno rajone, ( - ) km., priklausančio D. N. vertės nustatymo pažymą, turtas įvertintas 35000 Lt ( t.1, b. l. 106). Pareiškėjas R. V. N. 2010-05-31 kreipėsi į VĮRC Kauno filialą, prašydamas, kad jų šeimos turto vidutinės rinkos vertė būtų grąžinta į buvusią vertę arba, kad būtų nustatyta reali vidutinė rinkos vertė (t.1, b. l. 69). VĮRC Kauno filialas 2010-06-28 raštu Nr. (3.4.5.) S-2787 atsakė, kad statinių vertės, yra nustatomos atliekant šių statinių kadastrinius matavimus. Išanalizavus statinių, esančių ( - ), Kaune kadastro duomenų byloje esančius dokumentus, nustatyta, kad statinių vertės įrašytos į nekilnojamojo turto registro centrinę duomenų bazę atitinka vertes nustatytas 2006-09-29 matavimų metu (gyvenamojo namo lAlm, pagalbinio ūkio pastato 9I1ž ir kiemo statinių), bei vertes, nustatytas 2003-01-28 matavimų metu (pagalbinio ūkio pastato 7Ilm ir 4Ilm). Atkreipė dėmesį, kad 2006-09-29 matavimų metu nustatyta, kad ūkio pastatas 4Ilm yra sunaikintas (kas yra pažymėta nekilnojamojo turto registre), bet nuosavybės teisės į šį pastatą neišregistruotos. Nurodė, kad jei statinių faktiniai duomenys neatitinka kadastro duomenų byloje nustatytų duomenų, dėl šių objektų kadastro duomenų patikslinimo gali kreiptis į matininkus, t. y. į asmenis, turinčius licencijas vykdyti nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo darbus. Žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), vertė nekilnojamojo turto registre yra nustatyta 2010-04-14 pagal Žemės verčių žemėlapius, parengtus laikantis žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 2003, Nr.5-22). Į nekilnojamojo turto registrą neįrašoma kiekvienam bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalies vertė, bet viso žemės sklypo vertė. Pranešė, kad prašymas pakeisti nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypo ir statinių, ( - ) Kaune, kadastro duomenis – vertes netenkintinas (t. 1, b. l. 70). Pareiškėjai 2011-10-21 raštu kreipėsi į VĮRC, prašydami anuliuoti D. N. prašymą Nr. 1497441 ir grąžinti avansu sumokėtus 21 Lt, nedelsiant pareiškėjų nekilnojamojo turto vertes grąžinti į buvusias iki 2006 metų arba nustatyti realias turto vertes nuo 2010 m. sausio 1 d., pripažįstant įvykusią klaidą ir apie tai informuojant Kauno miesto Socialinės paramos skyrių, kad duomenų bazėje pateiktos turto vertės visiškai nepagrįstai nuo 2010-01-01 buvo padidintos apie 4 – 5 kartus (t. 1, b. l. 59-60). VĮRC 2011-11-07 sprendimu Nr. (1.1.31.)s-4542 nusprendė, kad pareiškėjų vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo įvertintas teisingai, kad anuliuoti D. N. skolos neturi pagrindo, nes VĮRC Kauno filialas užsakymą dėl verčių perskaičiavimo pagal pareiškėjos 2010-04-12 prašymą Nr. 1497441 įvykdė pilnai. Nurodė, kad nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių perskaičiavimo pareiškėja atsisakė 2010-04-26 raštu Nr. Sk-2018-N, kai pastatų vidutinė rinkos vertė 2010-04-14 Nekilnojamojo turto registre jau buvo paskaičiuota, todėl anuliuoti šių verčių ir atstatyti buvusių verčių negali (t. 1, b. l. 39-40).

17Vertinant pareiškėjų nurodytus reikalavimus, pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 5 str. 2 dalyje įtvirtinta, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Registro įstatymo 9 straipsnis nustato taisyklę, kad nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, tarp jų ir žemės sklypai, jeigu egzistuoja tam tikri juridiniai faktai, t. y. jeigu jie Kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris; nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – Kadastro įstatymas) įstatymo 12 str. 1 dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniais pagrindais yra: valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Šio įstatymo 4 str. 2 dalyje yra nustatyta, kad kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Iš nurodytų įstatymų nuostatų matyti, kad ir Registro įstatymas, ir Kadastro įstatymas nustato, jog Registro ir Kadastro tvarkytojas yra atsakingas tik už tai, kad įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, tačiau pačių dokumentų teisėtumo Registro ir Kadastro tvarkytojas netikrina. Nekilnojamo turto registro įstatymo 25 straipsnis (2007-07-21 redakcija) numatė, kad asmuo, padavęs prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, turi teisę iki daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre atsiimti prašymą raštu kreipdamasis į teritorinį registratorių, priėmusį tą prašymą. Asmuo, atsiimdamas prašymą, Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka privalo atlyginti nekilnojamojo turto registro tvarkytojo turėtas prašymo vykdymo išlaidas. Šios nuostatos numatytos ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų 221 straipsnyje, kuris nustato, kad asmuo, padavęs prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, turi teisę iki daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre atsiimti prašymą raštu kreipdamasis į teritorinį registratorių, priėmusį tą prašymą. Asmuo, atsiimdamas prašymą, nurodo prašymo atsiėmimo motyvus. Pažymėtina, kad už registro tvarkytojo turėtas prašymo vykdymo išlaidas imamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 565 „Dėl atlyginimo už nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir su nekilnojamaisiais daiktais susijusių juridinių faktų, įmonių perleidimo ir nuomos sutarčių įregistravimą/išregistravimą dydžių patvirtinimo“ patvirtintas dydžio atlyginimas. Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, pareiškėja D. N. prašymą VĮRC Kauno filialui dėl statinių vidutinės rinkos vertės perskaičiavimo pateikė 2010-04-12, o atsisakymą nuo šio prašymo pateikė 2010-04-26, kai pastatų vidutinė rinkos vertė 2010-04-14 Nekilnojamojo turto registre jau buvo perskaičiuota (b. l. 129-132). Todėl atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 25 straipsnyje bei Nuostatų 221 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, VĮRC Kauno filialas panaikinti šių verčių neturėjo teisinio pagrindo, kadangi pareiškėja atsiimti prašymą pateikė kadastro tvarkytojui priėmus sprendimą pakeisti statinių vidutines rinkos vertes nekilnojamojo turto registre. Kartu pažymėtina, kad nei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, nei Nekilnojamojo turto registro įstatymais bei nuostatai nenumato, kad ginčo atveju kadastro tvarkytojas gali panaikinti priimtą sprendimą.

18Nekilnojamasis turtas vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, Turto vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244, Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 patvirtintų Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklėmis. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 str. 9 dalį nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto masinio vertinimo dokumentai ir pagal juos apskaičiuota nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2009-12-21 įsakymu Nr.1P-147 ir VĮ Registrų centro direktoriaus 2009-12-21 įsakymu Nr.V-282. Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 48 p. mokesčių mokėtojų skundus dėl turto vertintojo nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės ir prašymus nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, nagrinėja turto vertintojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 str. 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Pareiškėjai tiek į VĮRC, tiek į VĮRC Kauno filialą kreipėsi su prašymais, kad būtų atstatyta jų turimo turto vertė, kuri buvo iki 2010-01-01, nes jų teigimu ji buvo 4 – 5 kartus padidinta, todėl jie negalėjo gauti socialinės paramos. Iš pareiškėjų prašymų ir teikiamų dokumentų (t. 1, b. l. 60) VĮRC matyti, kad pareiškėjai nesutinka su turto verte nustatyta taikant masinį vertinimą. Tačiau ši pareiškėjų pozicija yra nepagrįsta, kadangi, kaip jau buvo minėta, masinio vertinimo metu įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė, o ne pavieniai objektai; atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita atskirai nerengiama. Pareiškėjai nesutikdami su VĮRC nustatytomis jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertėmis, turėjo atlikti individualaus turto vertinimo ataskaitą ir teikti prašymą nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, tačiau to nepadarė. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su 2011-10-21 prašymu VĮRC pateikė tik statinių ( - ) k. nuotraukas iš 2008 metų turto vertinimo ataskaitos, 2010-07-20 turto vertės nustatymo pažymą Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 60, 61-63). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai turto vertes siekė pakeisti tam, kad galėtų gauti socialinę paramą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-06-02 įsakymo Nr. A1-369/1K-174 „Dėl nepasiturinčios šeimos ir vieno gyvenančio asmens, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“ 13 punktas nustatė, kad jei pareiškėjas nesutinka su turto verte, nurodyta Registrų centro išduotame registro išraše, jis turi teisę kreiptis į turtą vertinančią įmonę, kuri įvertintų turtą Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka, ir pateikti gautą turto vertinimo ataskaitą piniginę socialinę paramą teikiančiai institucijai ar įstaigai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aktuali ir 13 (2011-03-03 redakcija) p., kuri numatė, kad pareiškėjui nesutinkant su turto verte, nurodyta Registrų centro išduotame išraše arba Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS), turi teisę kreiptis į turtą vertinančią įmonę, iš kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gautą turto vertinimo ataskaitą pateiktų piniginę socialinę paramą teikiančiai institucijai ar įstaigai. Atsakovas VĮRC skundžiamame sprendime detaliai, remdamasis teisės aktų nuostatomis atsakė į pareiškėjų prašymą (reikalavimą). Apibendrinat teismo išdėstytas išvadas, pripažintina, kad ginčijamas 2011-11-07 Valstybės įmonės Registrų centro sprendimas dėl nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių nustatymo nuo 2010-01-01 yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjų išvestinių reikalavimų įpareigoti VĮRC nustatyti realias pareiškėjų turimo nekilnojamojo turto vertes nuo 2010-01-01 bei anuliuoti D. N. pateiktą prašymą VĮRC Kauno filialui Nr. 1497441 ir grąžinti už prašymą avansu sumokėtus 21 Lt.

19Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės Registrų centro, 8400 Lt turtinės žalos, kurią sudaro 7800 Lt negautos socialinės išmokos laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn., bei 600 Lt išlaidos D. N. turto vertinimui, sumokėtas UAB „Ober-Haus“ už turto vertinimą.

20Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 str.), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-338/2010 išaiškino, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal LR CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo (turtinės) gali būti patenkinamas nustačius tik visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjų nurodytos institucijos (Valstybės įmonės Registrų centro) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjams padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę). Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. LR CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. LR CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012). Kaip matyti iš pareiškėjų patikslinto skundo, jie žalą kildina iš Valstybės įmonės Registrų centro veiksmų, kuriais pareiškėjų turimo nekilnojamojo turto vertės buvo apskaičiuotos pagal Nekilnojamojo turto vertinimo taisykles, taikant masinį vertinimą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas Valstybės įmonė Registrų centras apskaičiuodamas pareiškėjų turimo nekilnojamojo turto vertes pagal Nekilnojamojo turto vertinimo taisykles, taikant masinį vertinimą, vadovavosi nekilnojamojo turto vertinimo nustatymą reglamentuojančiais teisės norminiais aktais, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos atsiradimą. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad socialinė parama skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, kurio pagrindu šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu atitinka nustatytus reikalavimus, o vienas iš reikalavimų ir yra, kad nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo (Socialinės paramos įstatymo 6 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad sprendžiant piniginės socialinės pašalpos skyrimo klausimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius vertino visus duomenis apie pareiškėjams priklausantį nuosavybės teisėmis nekilnojamąjį turtą, kurio pagrindu pripažino, kad deklaruoto turto vertė viršija nustatytą turto vertės normatyvą (t. 1, b. l. 135-199, t. 2, b. l.74). Kaip jau buvo minėta, pareiškėjui nesutinkant su turto verte, nurodyta Registrų centro išduotame išraše arba Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS), turėjo teisę kreiptis į turtą vertinančią įmonę, iš kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gautą turto vertinimo ataskaitą pateiktų piniginę socialinę paramą teikiančiai institucijai ar įstaigai (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-06-02 įsakymo Nr. A1-369/1K-174 „Dėl nepasiturinčios šeimos ir vieno gyvenančio asmens, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“ (2011-03-03 redakcija) 13 p.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmėje buvo padaryta pareiškėjų nurodyta žala. Kartu pažymėtina, kad UAB „Ober-Haus“ atlikto nekilnojamojo turto rinkos ir likvidacinė vertė nustatyta įkeitimo Kauno Kredito Unijai atveju, todėl ir šiuo aspektu nepagrįsti pareiškėjų reikalavimai dėl 600 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 101).

21Tokiu būdu, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Taigi šiuo atveju pareiškėjams žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjų nurodytų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

22Apibendrinant teismo išvadas, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

24Pareiškėjų R. V. N. ir D. N. skundą atmesti.

25Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjai R. V. N. ir D. N. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (b. l.... 3. Nurodė, kad R. V. N. pagal 2010-04-14 prašymą perskaičiuoti jo sklypo Kaune... 4. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjai patvirtino patikslintame skunde... 5. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų R. V. N. ir D. N. skundą su... 6. Teismo posėdyje atsakovo VĮRC atstovas nedalyvavo.... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮRC Kauno filialas atsiliepime į... 8. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens VĮRC Kauno filialo atstovas... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. su pareiškėju skundu sutiko. Nurodė,... 10. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. nedalyvavo.... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos... 12. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens Socialinės paramos skyriaus... 13. Skundas atmestinas.... 14. Pareiškėjai R. V. N. ir D. N. su skundu, kreipėsi į teismą prašydami:... 15. Byloje ginčas kilęs dėl VĮRC 2011-11-07 sprendimo Nr. (1.1.31.)s-4542... 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. V. N. 2010-05-24, 2010-09-22,... 17. Vertinant pareiškėjų nurodytus reikalavimus, pažymėtina, kad Nekilnojamojo... 18. Nekilnojamasis turtas vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir... 19. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.271 str. 1 dalyje... 21. Tokiu būdu, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo... 22. Apibendrinant teismo išvadas, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 24. Pareiškėjų R. V. N. ir D. N. skundą atmesti.... 25. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...