Byla eI-8487-596/2016
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių kraštas“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. P. ir R. Ž. dėl sprendimo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja UAB „Šiaulių kraštas“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2016-07-13 sprendimą Nr. EKS-13/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus R. Ž. publikacijoje „Kaimynų konfliktas: kada bus padėtas taškas?“ („Šiaulių kraštas“, 2016-01-16, Nr. 10/7185)“ (toliau – ir Sprendimas).

5Nurodo, kad 2016 m. sausio mėn. buvo rengiamas straipsnis apie konfliktuojančius kaimynus. Siekiant surinkti visapusišką informaciją straipsniui, jį rengusi žurnalistė R. Ž. bendravo su abejomis konfliktuojančiomis pusėmis bei kitais asmenimis. 2016-01-16 laikraštyje „Šiaulių kraštas“ buvo išspausdinta publikacija „Kaimynų konfliktas: kada bus padėtas taškas?“ (toliau – ir Publikacija). Po Publikacijos išspausdinimo iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir ŽEIT) buvo gautas pranešimas ir sprendimas, kuriuo N. P. skundas dėl Publikacijos pripažintas nepagrįstu. ŽEIT sprendimas, pareiškėjos žiniomis, apskųstas nebuvo.

6Pareiškėja 2016-07-01 gavo Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) elektroninį laišką, kuriuo buvo informuota apie Komisijos priimtą N. P. skundą dėl Publikacijos ir jo svarstymo datą, jai taip pat buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus, kurie Komisijai buvo pateikti 2016-07-04. Komisija 2016-07-13 priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė, kad Publikacijoje buvo pažeisti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6 ir 8 str., o UAB „Šiaulių kraštas“ įpareigota paskelbti Sprendimo rezoliucinę dalį laikraštyje „Šiaulių kraštas“. Mano, jog Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir faktais, yra abstraktus, priimtas netinkamai aiškinant, taikant ar neanalizuojant teisės normų turinį.

7Nurodo, kad Komisija, spręsdama, jog Publikacijoje turėjo būti išsamiai aprašyta ir Seimo kontrolieriaus pažyma (toliau – ir Pažyma) ir jos turinys, visiškai neatsižvelgė į tai, kokia tema buvo rašoma Publikacija, koks jos tikslas, ir, atitinkamai, kiek Publikacijos temai buvo aktuali Pažyma ir joje padarytos išvados. Apie tai, kad Publikacijoje nebuvo siekiama gilintis į esamą konfliktą, analizuoti skundus, priimtus sprendimus ir kt., o buvo siekiama analizuoti kaimynų tarpusavio santykius ir įvertinti, kaip nesutarimai gali santykius paveikti, buvo informuota ir N. P.. Pažymėjo, kad žurnalistė siekdama, jog Publikacija būtų objektyvi ir visapusiška, informaciją rinko iš įvairių ir tarpusavyje nesusijusių šaltinių.

8Sprendime nepagrįstai teigiama, jog Publikacijoje ignoruota Pažyma, kadangi šiam dokumentui Publikacijoje skirta net atskira dalis. Kadangi Pažyma yra viešai prieinama, jos apimtis buvo 16 puslapių, plačiau gilintis į šį dokumentą Publikacijoje nebuvo tikslinga. Publikacijoje taip pat buvo pateiktas ir N. P. komentaras. Komentarą dėl Pažymos pateikė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji sanitarijos inspektorė I. R., todėl, remiantis ŽEIT sprendimu, Komisijos teiginiai prieštarauja ŽEIT sprendimui ir išvadoms. Valstybės tarnautojo komentaras laikytinas oficialiu ir patikimu šaltiniu. Nurodo, kad žurnalistas, atlikdamas Pažymos vertinimą ir interpretaciją, gali daryti netikslias išvadas dėl dokumento turinio. Susipažinus su Pažyma ir vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 12 str. 1 d. paaiškėjo, kad joje aptariami klausimai neaktualūs Publikacijai. Atkreipia dėmesį į tai, kad Pažymoje nėra konstatuota, kad N. P. skundai buvo pagrįsti. Kodėl tai nurodyta Sprendime – neaišku. Be to, Sprendime nenurodyta konkreti Pažymos dalis, kurioje padaryta ši išvada. Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriklauso administracinių teisės aktų naikinimas, tam yra nustatyta speciali tvarka, kuria N. P. nepasinaudojo.

9Teigia, kad Komisijos išvada dėl Etikos kodekso 8 str. pažeidimo padaryta neįsigilinus į tai, kokia yra Publikacijos tema ir galimai neišklausius viso pokalbio įrašo. Pažeidimas konstatuotas abstrakčiais teiginiais, nedetalizuojant, kaip konkrečiai pašnekovei buvo daromas psichologinis spaudimas, kokiais klausimais žurnalistė šiai neleido išsakyti nuomonės ir argumentų, kokius įrodymus buvo atsisakyta vertinti ir pan. Žurnalistė į N. P. kreipėsi mandagiai, siekė vengti konfliktinių situacijų. N. P. pati norėjo kalbėti Publikacijai neaktualia tema, dėl to žurnalistė turėjo ją nutraukti. Be to, Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

10Pateiktame atsiliepime Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir Asociacija) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Komisija 2016-07-13 išnagrinėjo N. P. skundą bei jo priedus ir priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, jog Publikacijoje buvo pateikta netiksli ir vienpusiška informacija apie N. P. skundų dėl kaimyniniame sklype netinkamai tvarkomo mėšlo ir srutų pagrįstumą. Publikacijos autorė privalėjo atidžiau tikrinti faktus, remtis visais informacijos šaltiniais. Atsižvelgiant į tai, Komisija pagrįstai nustatė Etikos kodekso 6 str. pažeidimą, taip pat konstatavo, kad N. P. buvo daromas psichologinis spaudimas, ji buvo pertraukinėjama, negalėjo išsakyti savo nuomonės, dėl ko buvo pripažintas Etikos kodekso 8 str. pažeidimas.

11Pažymėjo, kad Publikacijoje buvo paskelbti akivaizdžiai netikslūs ir tikrovės neatitinkantys faktai apie tai, jog visi N. P. skundai buvo nepagrįsti. Iš garso įrašo girdėti, kad N. P. daugybę kartų bandė išsamiai paaiškinti šias aplinkybes, siūlė susipažinti su Pažyma, tačiau žurnalistė šiuos argumentus ir įrodymus atsisakė vertinti. Žurnalistė N. P. nuolat pertraukinėjo, įžeidinėjo ir moralizavo, bendravo neetiškai. Pažyma yra svarbi tiek, kiek ji patvirtina arba paneigia Publikacijoje paskelbtus teiginius apie visų N. P. skundų nepagrįstumą. Pažyma šiuos teiginius akivaizdžiai paneigia, tačiau Publikacijoje ši aplinkybė yra akivaizdžiai ignoruojama.

12Nurodo, kad inspektorius nėra kompetentingas vertinti informaciją dėl jos atitikimo žurnalistų profesinės etikos reikalavimams. Komisija ir inspektorius savo kompetencijos ribose viešąją informaciją vertina skirtingais aspektais ir dėl galimų skirtingų pažeidimų. Kadangi ŽEIT ir Komisija Publikaciją vertino skirtingais aspektais, teigti, jog Komisijos išvados prieštarauja ŽEIT išvadoms, laikytinos neteisingomis ir nepagrįstomis.

13Asociacijai nėra žinoma, kokiu aspektu Šiaulių rajono savivaldybės vyriausiosios sanitarijos inspektorės buvo prašoma pakomentuoti Pažymą ir kiek ji plačiai buvo pakomentuota. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog Komisijos teiginiai, kad N. P. skundai buvo pagrįsti, neatitinka tikrovės, kadangi tai yra aiškiai nurodyta Pažymos 7.2, 7.3, 11 ir 19 punktuose. Publikacijoje nebuvo pasisakyta apie tai, kad N. P. skundai buvo pagrįsti, todėl skaitytojams susidaro klaidingas įspūdis, jog N. P. yra priekabių ieškanti skandalistė.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. pateiktame atsiliepime su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo neskundė, kadangi buvo išvykusi. Atsiliepime išdėstė aplinkybes, dėl kurių tarp jos ir kaimynų yra kilęs konfliktas, bei nurodė institucijas ir pareigūnus, į kuriuos kreipėsi, siekdama užkirsti kelią kaimynų daromiems teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimams.

15Pažymėjo, kad Publikacijoje pateikta informacija yra melaginga, joje nebuvo atsižvelgta į Pažymą ir jos išvadas. Mano, kad Komisija suprato, kad tik Pažyma ir jos išvados įrodo, kas yra kaltas dėl konflikto tarp kaimynų. Publikacija ir pareiškėjos skundas nėra motyvuoti, pagrįsti objektyviais faktais ar teisės aktų normomis. Mano, kad žurnalistė turėjo pateikti informaciją taip, kad skaitytojui viskas būtų buvę aišku, tačiau Publikacijoje buvo siekiama nuteikti skaitytoją prieš ją.

16Nesutinka su žurnalistės teiginiu, jog ji Publikacija siekė atskleisti, kaip konfliktai veikia žmonių gyvenimus, nes joje apie tai absoliučiai nekalbama. Pokalbio metu žurnalistė buvo priešiškai nusiteikusi ir susidariusi išankstinę nuomonę, ją įžeidinėjo, neetiškai elgėsi, pertraukinėjo. Interviu metu ji žurnalistei aiškino, jog pretenzijas turi tik valdininkams, o ne kaimynams. Mano, jog turėjo teisę pasisakyti, o žurnalistė – padaryti išvadas ir pati nuspręsti, ką rašyti. Iš garso įrašo girdėti, jog jai nebuvo leista pasisakyti, nes žurnalistė ją nuolat nutraukdavo. Be to, žurnalistė atsisakė vertinti jos pateiktus dokumentus, liepė atsakyti tik į užduodamus klausimus, kurie, jos nuomone, neatitiko Publikacijos tikslo. Žurnalistė taip pat ją įžeidė pasakydama, jog būtinas psichologo įsikišimas, kadangi pareiškėja yra linkusi į konfliktus (elektroninės bylos popierinis priedas, b. l. 2–33).

17Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą skundą nepateikė.

18Skundas atmetamas.

19Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad laikraštyje „Šiaulių kraštas“ 2016-01-16 buvo paskelbta R. Ž. publikacija „Kaimynų konfliktas: kada bus padėtas taškas?“ („Šiaulių kraštas“, 2016-01-16, Nr. 10/7185)“. Kaip matyti iš Publikacijos turinio, joje buvo rašoma apie tai, kaip (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) miestelyje gyvenanti N. P. nuolat nepagrįstai konfliktuoja su ūkininkaujančiais kaimynais dėl kaimyniniame sklype, jos manymu, netinkamai tvarkomo mėšlo ir srutų. Teigiama, kad N. P. daugybę kartų dėl to skundėsi aplinkosaugininkams, savivaldybės pareigūnams, tačiau, anot publikacijoje cituojamų N. P. kaimynų bei miestelio seniūnės, ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, nė vienas šių skundų nepasitvirtino.

20N. P. kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriame teigė, jog Publikacijoje pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, žurnalistė su ja bendravo neetiškai, žemino jos orumą, darė psichologinį spaudimą, taip pat atsisakė vertinti pateiktus įrodymus, paneigiančius Publikacijos teiginius.

21Komisija 2016-07-13 vykusio posėdžio metu svarstė N. P. skundą ir priėmė sprendimą Nr. EKS-13/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus R. Ž. publikacijoje „Kaimynų konfliktas: kada bus padėtas taškas?“ („Šiaulių kraštas“, 2016-01-16, Nr. 10/7185)“, kurio 1 punktu pripažino, kad R. Ž. publikacijoje „Kaimynų konfliktas: kada bus padėtas taškas?“ buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 6 ir 8 str., o 2 punktu įpareigojo UAB „Šiaulių kraštas“ paskelbti šio sprendimo rezoliucinę dalį laikraštyje „Šiaulių kraštas“.

22Byloje ginčas yra kilęs dėl Komisijos 2016-07-13 sprendimo Nr. EKS-13/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus R. Ž. publikacijoje „Kaimynų konfliktas: kada bus padėtas taškas?“ („Šiaulių kraštas“, 2016-01-16, Nr. 10/7185)“ teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju teismas turi įvertinti, ar pagrįstai ginčijamu sprendimu buvo pripažinta, jog Publikacijoje buvo pažeistas Etikos kodekso 6 str., ir ar informacija Publikacijai buvo renkama bei skelbiama etiškais ir teisėtais būdas, kaip tai numato Etikos kodekso 8 str., todėl teismas byloje esančius rašytinius įrodymus ir dokumentus vertins ta apimtimi, kiek tai svarbu vertinant Publikacijos turinį ir Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

23Ginčo teisinius santykius reguliuoja Visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas bei Komisijos darbo reglamentas. Visuomenės informavimo įstatymo 461 str. 1 d. apibrėžia, kad Komisija yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas. Komisija, be kita ko, rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Etikos kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Etikos kodekso pažeidimų (Visuomenės informavimo įstatymo 461 str. 3 d.).

24Žurnalistų profesinės etikos taisyklės, kurių laikymąsi prižiūri Komisija, įtvirtintos Etikos kodekse. Jo preambulėje yra įtvirtinti pagrindiniai informacijos rengėjų ir leidėjų veiklos principai, tame tarpe ir principas, jog žurnalistika teisinga ir sąžininga galima tik tada, kai žurnalistai naudojasi įstatymais užtikrinta saviraiškos laisve, suvokia žiniasklaidos vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje ir atsakomybę už savo darbą, supranta, kad tokio pasitikėjimo pagrindas yra teisingumas ir nešališkumas, suvokia, kad svarbiausia žurnalisto pareiga yra gerbti tiesą ir visuomenės teisę į tiesą.

25Etikos kodekso 6 str. įtvirtinta žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų pareiga kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais; jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai turi būti nurodyta.

26Iš Publikacijos turinio matyti, kad joje buvo remiamasi Z. S., V. S., N. P., (duomenys neskelbtini) seniūnės J. R., Savivaldybės administracijos direktorius pavaduotojos I. V. ir Šiaulių rajono savivaldybės vyriausiosios sanitarijos inspektorės I. R. paaiškinimais/komentarais. Publikacijoje taip pat minima Pažyma, kurią pakomentavo I. R.. Taigi, Publikacijoje buvo remiamasi keliais šaltiniais, o tai patvirtina, jog R. Ž. siekė surinkti informaciją iš įvairių tarpusavyje nesusijusių šaltinių ir išklausyti abejas konfliktuojančias puses. Tačiau Kodekso 6 str., be kita ko, yra įtvirtinta, jog informacijos šaltiniai turi būti vertinami kritiškai, o faktai – atidžiai ir rūpestingai tikrinami. Siekiant nustatyti Etikos kodekso 6 str. pažeidimą, yra būtinas žurnalisto atliktas paskelbtų faktų tikrinimas, o visi skelbiami faktai, nepriklausomai nuo publikacijos tikslo ar temos, turi būti tikrinami vienodai rūpestingai ir nepriklausomai nuo publikacijos tikslo ar temos.

27Iš byloje esančio garso įrašo girdėti, kad interviu metu žurnalistė R. Ž. akcentavo, kad nė vienas N. P. skundas nebuvo pagrįstas. N. P. žurnalistei ne kartą bandė paaiškinti su skundais susijusias aplinkybes, o kaip įrodymus, paneigiančius šiuos R. Ž. nurodytus argumentus, pateikė Pažymą. Žurnalistė šiuos N. P. argumentus ir įrodymus vertinti atsisakė ir nurodė, kad vadovausis seniūnijos pateiktais argumentais, jog nė viena tarnyba nenustatė pažeidimų, dėl kurių skundėsi N. P.. Pažymėtina, jog Publikacijoje nurodoma, jog, vadovaujantis J. R. ir I. V. teiginiais, nė vienas N. P. skundas nepasitvirtino. Byloje esančios Pažymos 11 ir 19 punktuose išdėstytos išvados šiuos teiginius akivaizdžiai paneigia, tačiau Publikacijoje ši esminė aplinkybė yra akivaizdžiai ignoruojama. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog žurnalistė ignoravo pareigą kritiškai vertinti informacijos šaltinius ir tikrinti faktus. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su Sprendime padarytomis išvadomis, jog Publikacijos autorė privalėjo atidžiai tikrinti faktus, remtis visais įmanomais informaciniais šaltiniais.

28Pareiškėja skunde teigė, jog Sprendime nepagrįstai nurodoma, jog Pažyma Publikacijoje buvo ignoruojama, kadangi tam buvo skirta net atskira Publikacijos dalis, kurioje buvo pateiktas ne tik Šiaulių rajono savivaldybės vyriausiosios sanitarijos inspektorės, bet ir pačios N. P. komentaras. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, jame nurodoma, jog straipsnio autorė, teigdama, kad N. P. skundai nepasitvirtino, Seimo kontrolieriaus išvadas ignoravo ir skaitytojų apie tai neinformavo. Teismas sutinka su šiais Sprendimo argumentais, kadangi rengiant Publikaciją Pažyma buvo aktuali tiek, kiek ji patvirtina arba paneigia teiginius apie visų N. P. skundų nepagrįstumą. Byloje nustatyta, kad N. P. skundas Seimo kontrolieriui buvo iš dalies buvo pagrįstas (Pažymos 11 ir 19 p.), tačiau iš Publikacijos dalies „Seimo kontrolieriaus rekomendacija“ negalima nustatyti, kokias išvadas padarė Seimo kontrolierius dėl N. P. skundo, be to, nėra galimybės identifikuoti konkrečios Seimo kontrolieriaus pažymos, t. y. jos surašymo datos, numerio ar pavadinimo, pagal kuriuos Publikacijos skaitytojai viešojoje erdvėje (Seimo kontrolierių internetiniame tinklalapyje) galėtų rasti Pažymą ir susipažinti su joje nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos argumentai, jog Pažyma yra viešai prieinama ir su ja Publikacijos skaitytojai gali savarankiškai susipažinti, atmestini kaip nepagrįsti.

29Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Publikacijos autorė, atsisakydama vertinti N. P. paaiškinimus ir įrodymus, neatsižvelgdama į Seimo kontrolieriaus pateiktas išvadas, ir nurodydama, jog vadovausis (duomenys neskelbtini) seniūnės teiginiais dėl N. P. skundų nepagrįstumo, pažeidė Etikos kodekso 6 str., todėl konstatuotina, jog Komisijos sprendimas pripažinti pareiškėją pažeidus Etikos kodekso 6 str. yra pagrįstas ir teisėtas.

30Etikos kodekso 8 str. nustatyta, kad informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015-10-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1600-556/2015, pasisakydamas dėl Etikos kodekso 8 str., pažymėjo, kad etika yra priimtinos elgesio normos ar elgesio kodeksas, kurį visuomenė, profesinė organizacija ar individų grupė priima, kaip teisingą. Etika nagrinėja skirtumus tarp to, kas laikoma teigiamas ir neigiamas elgesys, ir iš esmės yra žmonių elgesio norma.

31Sprendime Komisija nurodė, jog Publikacijos autorė, bendraudama su pareiškėja, darė jai psichologinį spaudimą, nuolat pertraukinėjo, neleido išsakyti savo nuomonės, pateikti savo paaiškinimų ir (ar) argumentų, atsisakė vertinti pateikiamus įrodymus, todėl konstatavo, jog tokiais veiksmais buvo pažeistas Etikos kodekso 8 str.

32Iš byloje esančio garso įrašo girdėti, jog Publikacijos autorė nuolat pertraukinėjo N. P. ir neleido jai pasisakyti, ją moralizavo, komentuodama, jog ji ne ten apsigyveno ir ar jai negaila savo sveikatos, kadangi tiek daug skundžiasi, uždavinėjo asmeninius bei visiškai nesusijusius su Publikacija klausimus (pvz., kur N. P. dirbo, kiek jai metų, ar ji turi su kuo pakalbėti apie lūpdažius, ar jos pavėsinė nepastatyta ant dujotiekio vamzdžio, ar kasant prūdą buvo įrengtas drenažas ir pan.), taip pat nurodė, jog pokalbiui vadovauja būtent ji, o jeigu N. P. nori, kad kas nors būtų parašyta, gali kreiptis į „Šiaulių kraštas“ reklamos skyrių ir už atitinkamą užmokestį tai paskelbti. Pokalbio metu Publikacijos autorė atsisakė susipažinti su N. P. pateikiamais įrodymais ir nurodė, kad jai neįdomu, kas ką rašė. Žurnalistė taip pat ironizavo N. P., klausdama, ar ji nesiims analogiškų veiksmų dėl kitos miestelyje esančios fermos, bei nurodydama, kad sutinka su seniūne, jog jei N. P. savo energiją panaudotų miesteliui, tai miestelis blizgėtų. Žurnalistė interviu metu, klausydama N. P. garso įrašo su kaimynais, replikavo, jog konfliktai tarp N. P. ir jos kaimynų kyla dėl to, kad ji pati juos išveda iš kantrybės. Teismo vertinimu, toks Publikacijos autorės elgesys interviu metu yra nesuderinamas su Etikos kodekso 8 str. įtvirtintais reikalavimais, todėl darytina išvada, jog Komisija ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog buvo pažeistas Etikos kodekso 8 str.

33Pareiškėja skunde taip pat teigė, jog Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir faktais, yra abstraktus, priimtas netinkamai aiškinant, taikant ar neanalizuojant teisės normų turinio, neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

34Minėta, jog pagal Visuomenės informavimo įstatymo 461 str. 1 d. Komisija yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Komisija nelaikytina viešojo administravimo subjektu, nes nagrinėdama ginčus dėl Etikos kodekso nuostatų pažeidimų, neatlieka jokių funkcijų, susijusių su viešuoju administravimu, o Komisijos sprendimams nėra taikomos Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos ( LVAT 2008-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-688/08, 2011-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-777/2011; 2012-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2219/2012, 2014-05-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1078-14). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nevertina pareiškėjos argumentų, susijusių su skundžiamo Sprendimo atitiktimi reikalavimams, keliamiems individualiam teisės aktui, kurie nustatyti Viešojo administravimo įstatymo 8 str.

35Kita vertus, Komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui, todėl jie turi būti priimami nešališkai, objektyviai ir pilnai išnagrinėjus visas reikšmingas aplinkybes, sąžiningai vertinant nustatytus faktus, neprieštaringi. Visuomenės informavimo įstatymo 461 str. 6 d. nustatyta, kad Komisija dirba pagal 2015-03-23 patvirtintą darbo reglamentą. Minėto reglamento 41 p. nustato formos ir turinio reikalavimus, keliamus Komisijos sprendimams: Komisijos sprendimas susideda iš įžanginės, konstatuojamosios ir rezoliucinės dalies, jame turi būti glaustai nurodyta svarstyto klausimo esmė, išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, apskundimo tvarka. Nagrinėjamu atveju Komisijos sprendime yra glaustai nurodyta svarstytų klausimų esmė, išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, nurodytas teisinis reglamentavimas bei sprendimo apskundimo tvarka, todėl pripažintina, jog jis atitinka sprendimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, o pareiškėjos argumentai, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, atmestini kaip nepagrįsti.

36Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra pagrindo.

37Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų, netenkintinas ir jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

38Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

Nutarė

39Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių kraštas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. Pareiškėja UAB „Šiaulių kraštas“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį... 5. Nurodo, kad 2016 m. sausio mėn. buvo rengiamas straipsnis apie... 6. Pareiškėja 2016-07-01 gavo Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau... 7. Nurodo, kad Komisija, spręsdama, jog Publikacijoje turėjo būti išsamiai... 8. Sprendime nepagrįstai teigiama, jog Publikacijoje ignoruota Pažyma, kadangi... 9. Teigia, kad Komisijos išvada dėl Etikos kodekso 8 str. pažeidimo padaryta... 10. Pateiktame atsiliepime Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir... 11. Pažymėjo, kad Publikacijoje buvo paskelbti akivaizdžiai netikslūs ir... 12. Nurodo, kad inspektorius nėra kompetentingas vertinti informaciją dėl jos... 13. Asociacijai nėra žinoma, kokiu aspektu Šiaulių rajono savivaldybės... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. pateiktame atsiliepime su pareiškėjos... 15. Pažymėjo, kad Publikacijoje pateikta informacija yra melaginga, joje nebuvo... 16. Nesutinka su žurnalistės teiginiu, jog ji Publikacija siekė atskleisti, kaip... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepimo į pareiškėjos... 18. Skundas atmetamas.... 19. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad laikraštyje... 20. N. P. kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriame teigė, jog Publikacijoje... 21. Komisija 2016-07-13 vykusio posėdžio metu svarstė N. P. skundą ir priėmė... 22. Byloje ginčas yra kilęs dėl Komisijos 2016-07-13 sprendimo Nr. EKS-13/16... 23. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Visuomenės informavimo įstatymas,... 24. Žurnalistų profesinės etikos taisyklės, kurių laikymąsi prižiūri... 25. Etikos kodekso 6 str. įtvirtinta žurnalistų ir viešosios informacijos... 26. Iš Publikacijos turinio matyti, kad joje buvo remiamasi Z. S., V. S., N. P.,... 27. Iš byloje esančio garso įrašo girdėti, kad interviu metu žurnalistė R.... 28. Pareiškėja skunde teigė, jog Sprendime nepagrįstai nurodoma, jog Pažyma... 29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Publikacijos autorė,... 30. Etikos kodekso 8 str. nustatyta, kad informacija turi būti renkama ir... 31. Sprendime Komisija nurodė, jog Publikacijos autorė, bendraudama su... 32. Iš byloje esančio garso įrašo girdėti, jog Publikacijos autorė nuolat... 33. Pareiškėja skunde taip pat teigė, jog Sprendimas yra nemotyvuotas,... 34. Minėta, jog pagal Visuomenės informavimo įstatymo 461 str. 1 d. Komisija yra... 35. Kita vertus, Komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui, todėl jie... 36. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas... 37. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas,... 38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 39. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių kraštas“ skundą... 40. Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...