Byla I-1592-662/2007

Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas, sekretoriaujant Renatai Klezytei, dalyvaujant pareiškėjui E. J., atsakovo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovei Giedrei Mickutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėjas E. J. kreipėsi į teismą (b. l. 2-5), prašydamas priteisti iš atsakovo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 11 493,45 Lt darbo užmokesčio nepriemoką. Skunde paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr.937 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), nustatyta 450 Lt MMA, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams nustatyta 430 Lt MMA. Vėlesniuose Vyriausybės nutarimuose minimalios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimalus mėnesinės algos dydis, nepaisant spartaus valstybės ekonomikos augimo, didėjančio pragyvenimo lygio, infliacijos, nekito. Tokia teisinė situacija pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą, konstitucinius teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principus, Konstitucijos 48 str., 29 str. nuostatas.

4Atsakovas Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atsiliepime teismui nurodė (b. l. 13-14), jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad darbo užmokestis pareiškėjui buvo apskaičiuojamas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 ir 24 str. nuostatų.

5Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į E. J. skundą nurodė (b. l. 19-20), kad Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Seimo leidžiami įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija yra finansuojama tiesiogiai iš valstybės biudžeto, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija įtraukta į bylą trečiojo suinteresuoto asmens procesinėje padėtyje nepagrįstai.

6Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimą.

7Atsakovo atstovė su skundu nesutiko.

8Skundas atmestinas.

9Bylos duomenimis, pareiškėjas E. J. Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dirba nuo 2001-05-07.

10Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr. 73-3371), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr. 46-1511), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr. 45-1444) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr. 35-1251), nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jam darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis – 430 Lt, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga.

11Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo 2002-04-23 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-855 23 str., kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 str., kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

12Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1, 2 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1, 2 punktai, LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1, 2 punktai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimo Nr. 298 1 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

13Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjui buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo taikomas mažesnis nei 430 Lt minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo pareiškėjo prašomą darbo užmokesčio skirtumą.

14Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

Nutarė

16atmesti pareiškėjo E. J. skundą kaip nepagrįstą.

17Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.