Byla AS-146-513-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą atsakovei Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Utenos rajono savivaldybei, Valstybiniam žemėtvarkos institutui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4D. Š. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė įpareigoti planavimo organizatorių – Utenos apskrities viršininko administraciją – naikinti 2008 m. spalio 29 d. su visuomene svarstytoje Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje pažymėtą realiai nesamo kelio žymėjimą.

5Pareiškėja tai pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti minėtos schemos dalies, kurioje pažymėtas kelias, einantis per D. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tolimesnius derinimo, teikimo tvirtinti ir kitus teritorijų planavimo procedūras reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus veiksmus.

6II.

7Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi nepatenkino D. Š. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

8Teismas pažymėjo, kad minėta schema rengiama kaip vientisas teritorijų planavimo dokumentas – specialusis planas, todėl išskirti planavimo procedūras dėl jo dalies nėra galimybės. Nurodė, kad minėta Schema yra didelės apimties dokumentas, liečiantis ne vien tik pareiškėjos, bet ir daugelio kitų asmenų (institucijų) interesus ir planavimo procedūros sustabdymas neigiamai paveiktų šiuos interesus. Be to, galiojantys norminiai aktai numato tiek valstybės institucijų veiksmų, tiek jų priimtų teisės aktų, priimtų teritorijų planavimo metu, apskundimą, jeigu pareiškėja manytų, kad tokiais veiksmais ar aktais yra pažeidžiamos jos teisės. Todėl teismas laikė, kad šioje byloje nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

9III.

102009 m. liepos 21 d. (pagal pašto spaudą) pareiškėja D. Š. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties (b. l. 44-47), kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį ir taikyti jos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

11Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121) Nurodo, kad planavimo organizatoriui užbaigus numatytas teritorijų planavimo procedūras, t. y. pateikus tvirtinti specialųjį planą – Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, dokumentą tvirtinančiai institucijai ir pastarajai jį patvirtinus, šioje byloje priimto jei palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kadangi dokumentą tvirtinanti institucija įteisins nesamą kelią nurodytoje žemėtvarkos schemoje nepagrįstai pažymint jį kaip esamą. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėja dėl Utenos rajono savivaldybės tarybos priimto sprendimo, tvirtinat Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, privalės duoti naują skundą ir dėl to turės finansinių išlaidų. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus pažeistos pareiškėjos teisės dalyvauti specialiojo plano svarstymo su visuomene procedūrose.

132) Pažymi, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus suteikta teisė tretiesiems asmenims važiuoti per jos sklypą einančiu keliu ir dėl to bus pažeistas jai priklausančio žemės sklypo derlingasis paviršius, taip pat gamtinė aplinka, kraštovaizdis bei reljefas, bus padaryta didelė žala jos turtui, kiti metaliniai nuotoliai, siekiant atkurti kilusias pasekmes, be to būtų pažeistos privataus sklypo savininko (pareiškėjos) teisės ir teisėti interesai.

143) Akcentuoja, kad prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ji prašo uždrausti atlikti atsakovui planavimo procedūrų baigiamosios stadijos veiksmus, t.y. derinimo su institucijomis ir schemos teikimo tvirtinti veiksmus. Mano, kad jos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nepažeis teisės aktuose ir teismų praktikoje įtvirtinto proporcingumo principo, proceso šalių pusiausvyros ir viešųjų interesų.

15Atsakovė Utenos apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą į D. Š. atskirąjį skundą (b. l. 51-52), kuriame išdėstė šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus:

161) Nurodo, kad atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti, nes pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2009 m. liepos 9 d. nutartį ji gavo 2009 m. liepos 14 d.

172) Pažymi, kad Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema yra rengiama kaip vientisas teritorijų planavimo dokumentas ir įstatymas nenumato jo rengimo, derinimo ar tvirtinimo skirstymo į atskiras dalis.

183) Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad bus pažeistos jos teisės dalyvauti specialiojo plano svarstymo su visuomene procedūrose, nes pareiškėja yra susipažinusi ir ne kartą pasinaudojusi pasiūlymų/pretenzijų teikimo tvarka Schemos rengimo metu.

194) Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ginčo kelias yra neegzistuojantis. Mano, kad priešingai – pareiškėja siekia, kad Schemoje būtų panaikintas realiai esantis vietinės reikšmės kelias.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į D. Š. atskirąjį skundą (b. l. 53-54), kuriame nurodė sutinkanti su apeliantės skundžiamoje teismo nutartyje nurodytais motyvais bei prašė atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Atskirasis skundas atmestinas.

24Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi nepatenkino D. Š. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 2 dalimi, minėta nutartis atskiruoju skundu galėjo būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties pirmosios instancijos teismui pateikė 2009 m. liepos 21 d. (pagal pašto spaudą), nurodydama, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį gavo 2009 m. liepos 14 d. Pareiškėjos pateiktas vokas, kuriame buvo gautas minėtos teismo nutarties nuorašas, patvirtina, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis pareiškėjai buvo įteikta 2009 m. liepos 14 d., todėl atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą argumentą, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui paduoti, teisėjų kolegija vertina kai nepagrįstą.

25Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šiuo atveju, kaip matyti iš pareiškėjos teismui pateikto prašymo, pareiškėja prašė Panevėžio apygardos administracinio teismo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovei Utenos apskrities viršininko administracijai atlikti Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos dalies, kurioje pažymėtas kelias, einantis per D. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tolimesnius derinimo, teikimo tvirtinti ir kitus teritorijų planavimo procedūras reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus veiksmus.

26Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, taip pat atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą.

27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (tarp jų ir dėl pareiškėjos prašomos taikyti, numatytos ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte) kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, taip pat turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų.

28Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje kilusio administracinio ginčo turinį ir ribas, vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra realios grėsmės, jog pareiškėjai palankaus teismo sprendimo atveju, tokio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Kolegija tai pat pažymi, kad taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi būti konkrečiai nurodyta kokius veiksmus, kurių atlikimas teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba pasidarytų negalimu, draudžiama atsakovei atlikti ir neturi būti nustatoma daugiau suvaržymų, negu yra būtina šio straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui pasiekti. Priešingu atveju būtų pažeisti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo principai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo uždrausti atsakovei atlikti Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos dalies, kurioje pažymėtas kelias, einantis per D. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tolimesnius derinimo, teikimo tvirtinti ir kitus teritorijų planavimo procedūras reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus veiksmus, t. y. iš esmės konkrečiai neapibrėžia draudžiamų atlikti veiksmų apimties ir motyvuotai nepagrindžia, jog šių priemonių taikymas yra proporcingas siekiant nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui užtikrinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad šioje byloje ginčijamos Schemos sprendiniai yra susiję ne vien tik su pareiškėjos, bet ir trečiųjų asmenų (institucijų) interesais ir pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas iš esmės reikštų visos planavimo procedūros sustabdymą, o tai prieštarautų proporcingumo, proceso šalių pusiausvyros principams. Atskirojo skundo argumentus, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus pažeistos pareiškėjos teisės dalyvauti specialiojo plano svarstymo su visuomene procedūrose, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus.

29Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės užtikrinimo taikymo yra nepagrįstas. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį nėra pagrindo.

30Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

32Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. D. Š. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo... 5. Pareiškėja tai pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo... 6. II.... 7. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi... 8. Teismas pažymėjo, kad minėta schema rengiama kaip vientisas teritorijų... 9. III.... 10. 2009 m. liepos 21 d. (pagal pašto spaudą) pareiškėja D. Š. Panevėžio... 11. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:... 12. 1) Nurodo, kad planavimo organizatoriui užbaigus numatytas teritorijų... 13. 2) Pažymi, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus suteikta... 14. 3) Akcentuoja, kad prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ji... 15. Atsakovė Utenos apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą į... 16. 1) Nurodo, kad atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą terminą... 17. 2) Pažymi, kad Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės... 18. 3) Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad bus pažeistos jos teisės... 19. 4) Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ginčo kelias yra... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybė pateikė... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Atskirasis skundas atmestinas.... 24. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi... 25. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1... 26. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, būtina... 27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių... 28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje kilusio administracinio... 29. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 30. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1... 31. Pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą atmesti.... 32. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį... 33. Nutartis neskundžiama....