Byla A-261-1165-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko)

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3dalyvaujant atsakovo, Utenos apskrities viršininko administracijos, atstovei Kristinai Grižaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. I. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Molėtų rajono žemėtvarkos skyriui, R. J., N. Ž., J. M., B. V. M., J. A., I. Č., V. K., E. D., V. Č., M. M., A. M., A. M., V. Č., V. Z., H. L., G. R., R. K., R. V., J. J., N. P., I. S., A. Č. dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7E. T. I. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugpjūčio 7 d. išvadą Nr.6445 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę natūra į šį išlikusį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypus, Utenos apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 17 d. ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtus Nr.103-1, 103-2, 102-1, 102-2, 76-1, 76-2, 75-2, 25-1, 25-2,65-1, 65-3, 92-2, 75-1, 75-3, 41-2, 54-2, 34-2, 89-1, 4-2, kurių bendras plotas 22,20 ha; žemės sklypus, kurie 2005 m. birželio 13 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr.16-529 patvirtintame Molėtų raj., Dubingių sen., ( - ) kadastrinės vietovės laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, kuriuose bus vykdomi projektavimo darbai, sąraše pažymėti Nr.79, 82, 130, kurių bendras plotas 1,4 ha; žemės sklypą Nr.521-2, kuris Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.16-453 patvirtintas kaip patenkantis į ( - ) dvaro teritoriją ir įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondo sąrašą ir kurio plotas yra 0,36 ha; 6,58 ha laisvą žemės plotą, esantį ( - ) kadastro vietovėje buvusio ( - ) dvaro teritorijoje.

8Paaiškino, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti jam nuosavybės teises į buvusią ( - ) dvaro žemę natūra. Tokią savo poziciją jis aiškiai išreiškė jau nuo 2001 metų. 2002 ir 2003 metais buvo pakeisti anksčiau priimti sprendimai, ir į dalį žemės E. T. I. atkurta nuosavybės teisė natūra. 2003 m. buvo priimta išvada dėl valstybės išperkamos žemės, tačiau pareiškėjas tokios valios - atkurti jam nuosavybės teisę, perduodant lygiaverčius žemės sklypus, nebuvo išreiškęs, jis visuomet siekė, kad nuosavybės teisės jam būtų atkuriamos natūra, todėl laikytina, kad ši išvada buvo priimta prieš pareiškėjo valią, jis su šia išvada nebuvo supažindintas, jos negavo, todėl apie jos egzistavimą iš viso nežinojo. Atsakovas pareiškėjui paaiškino, kad daugiau laisvos žemės nėra, todėl pareiškėjas rinkosi jam siūlomus lygiaverčius žemės sklypus. Informacija apie laisvą žemę nuo pareiškėjo buvo slepiama, dalis jos išsireikalauta tik pagal teismo sprendimą. Tada paaiškėjo, kad laisvos žemės, į kurią pareiškėjui nuosavybės teisės privalėjo būti atkurtos natūra, 2000- 2005 metų laikotarpiu buvo daugiau, toje žemėje buvo projektuojami žemės sklypai ir juos rinkosi kitų eilių pretendentai, kai įstatymų leidėjas aiškiai įtvirtino nuosavybės teisių atkūrimo natūra prioritetą. Byloje pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad yra užimti ir teisėtai naudojami žemės sklypai Nr.103-1, 103-2, 102-1, 102-2, 46-1, 76-2, 75-2, 25-1, 25-2,65-1, 65-3, 92-2, 75-1, 75-3, 41-2, 54-2, 34-2, 89-1, 4-2. 2005 metais patvirtinus laisvos žemės fondą, jame buvo suformuoti ir kitiems asmenims patvirtinti žemės sklypai Nr.79, 82, 130, 521- 2, kai šie laisvos žemės fondo žemės sklypai turėjo būti pasiūlyti pareiškėjui. Be to, pagal atsakovo pateiktą pažymą apie ( - ) dvaro naudotojus suskaičiavus šių naudotojų kaip naudojamą nurodytą žemę bei žemę, užimtą keliais (plotus), lieka 6,58 ha laisvos žemės, į kurią nuosavybės teisę natūra turi būti atkuriama pareiškėjui. Nėra priimta jokių atsakovo aktų, patvirtinančių išperkamos žemės statusą.

9Utenos apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjui sprendimas atkurti nuosavybės teises į visą jam priklausantį plotą buvo priimtas dar 1996 m., vėliau jis pakeitė savo valią dėl atkūrimo būdo, jam buvo suformuoti keli žemės sklypai natūra, dėl likusios žemės pareiškėjas paprašė suprojektuoti jam lygiaverčius žemės sklypus ir buvo parengta išvada. Žemė ( - ) dvaro ribose yra užimta asmeninio ūkio žeme, todėl yra valstybės išperkama, jos grąžinti natūra negalima. Po parengtos išvados laisvo fondo žemė E. T. I. nebuvo siūloma, todėl žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai (2005 m. patvirtinti kaip laisvo fondo sklypai Nr.79, 82, 127 ir 130) atiduoti asmeninio ūkio naudotojams, kompensuojant trūkstamą žemės plotą. E. T. I. išvada parengta pagal jo prašymą ir jo valią, jis dalyvavo susirinkimuose, rinkosi žemės sklypus pagal išvadą, todėl nelogiška kalbėti, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie priimtą išvadą.

10Tretysis suinteresuotasis asmuo A. Č. su skundu nesutiko, paaiškino, kad asmeninio ūkio žemė buvo skirta jo močiutei M. Č. dvejuose sklypuose, kurią ji naudojo iki mirties. Atsiradus pretendentui į dvaro žemę ir jam prašant, močiutė sutiko atsisakyti mažesniojo žemės sklypo ir į jį E. T. I. nuosavybės teisė buvo atkurta natūra. Jis yra M. Č. turto paveldėtojas, šiuo metu jis naudoja kitą (antrąjį- Nr.102-2) močiutei skirtą žemės sklypą, ( - ) ir gyvena, jo perleisti E.T. I. nesutinka.

11Tretysis suinteresuotas asmuo J. A. su skundu nesutiko, paaiškino, kad asmeninio ūkio žeme ji naudojasi apie 25 metus, bet jos nėra privatizavusi. Žemę jos šeima dirba ir ji jai reikalinga, nes gyvena daugiabučiame name.

12Tretysis suinteresuotas asmuo V. Č. su skundu nesutiko, paaiškino, kad asmeninio ūkio žeme ji naudojasi nuo 1990 metų, jos atlaisvinti nesutinka.

13Tretieji suinteresuoti asmenys N. Ž. ir R. J. su skundu nesutiko, paaiškino, kad jos yra Č. J. įpėdinės, asmeninio ūkio žeme naudojosi tėvai, dabar ja naudojasi jos, asmeninio ūkio žemė yra trijuose žemės sklypuose, vienas sklypas buvo perkeltas į kitą vietą.

14Tretysis suinteresuotas asmuo B. V. M. su skundu nesutiko, nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,33 ha žemės, į kurią atkurta nuosavybės teisė, perduodant lygiavertį žemės sklypą.

15Tretysis suinteresuotas asmuo A. M. su skundu nesutiko, nurodė, kad jam skirta asmeninio ūkio žemė, kurios 0,8 ha yra ( - ) kaime, žemei sudaryta nuomos sutartis iki 2018 metų.

16Tretysis suinteresuotas asmuo V. Č. su skundu sutiko, nurodė, kad jai yra atkurta nuosavybės teisės į 12 ha žemės. Pagal susitarimą su broliu ji nepretenduoja atkurti nuosavybės teises į likusius 70,41 ha žemės.

17II.

18Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo E. T. I. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19Teismas nustatė, kad pareiškėjas E. T. I. ir jo sesuo V. Č. 1991 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą atkurti jiems nuosavybės teises į savo tėvo T. I. ir motinos I. I. nuosavybės teise valdytą 82,41 ha žemę, esančią Utenos raj., ( - ) kaime. T. I. ir I. I. 82,41 ha žemės ( - ) dvare nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo turėjo lygiomis dalimis (t. y. kiekvienas po 41,205 ha). Pagal susitarimą tarp pretendentų E. T. I. pretendavo į 29,20 ha, V. Č.- į 12 ha savo motinos I. I. turėtos žemės.

20Teismas pažymėjo, kad dėl savo tėvo T. I. turėtos žemės susitarimo tarp pretendentų nebuvo sudaryta, todėl laikytina, kad E. T. I. ir V. Č. į šią žemę pretendavo lygiomis dalimis - kiekvienas po 20,10 ha. Tokiu būdu pareiškėjui priklausytų atkurti nuosavybės teises į 49,30 ha savo tėvo T. I. ir motinos I. I. bendrai nuosavybės teise turėtos žemės Utenos rajone, ( - ) kaime.

21Tačiau į tėvo T. I. turėtos žemės dalį nuosavybės teisė buvo atkurta (o po 1996 m. gegužės 6 d. Nr.62-3279 sprendimo pakeitimo - toliau atkuriama) tik vienam pareiškėjui, nors susitarimo dėl dalių, kuriomis būtų atkuriamos nuosavybės teisės į tėvo T. I. nuosavybės teise valdytos žemės dalį, tarp pareiškėjo ir V. Č. nebuvo sudaryta. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad iš esmės ginčų tarp pretendentų dėl šios žemės nekyla kolegija pripažino, kad šis pažeidimas nėra esminis ir jį dar galima ištaisyti, nes nuosavybės teisių atkūrimo E. T. I. procedūra šiuo metu dar nėra baigta. Šiuo metu pareiškėjo teisė atkurti nuosavybės teises į 70,205 ha žemės nėra ginčijama.

22Savo pirminiame prašyme E. T. I. atkurti nuosavybės teises natūra prašė tik į 3 ha, už likusią žemę prašė išmokėti kompensaciją pinigais. Analogišką poziciją išreiškė ir savo 1995 m.vasario 28 d. prašyme. Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio

2329 d. sprendimu Nr.62-3052 E. T. I. buvo atkurta nuosavybės teisė į 29,20 ha žemės, iš jų - 2,15 ha natūra, 27, 05 ha - kompensuojant pinigais (motinos turėtos žemės dalį). Utenos apskrities valdytojos 1996 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr.62-3279 E. T. I. atkurta nuosavybės teisė į 41,21 ha, kompensuojant pinigais (tėvo turėtos žemės dalį). Tokiu būdu 1996 m. gegužės 6 d. nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui procedūra buvo baigta (jam pilnai atkurta nuosavybės teisė į visą jam tenkančią T. I. ir I. I. valdytos žemės dalį).

24Teismas nurodė, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau tekste – ir Įstatymas) 21 straipsnis numatė galimybę keisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau piliečiai savo valią dėl kaimo vietovėje esančios žemės galėjo pakeisti tik dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą žemę. Ir tik nuo 2002 m. spalio

2525 d., įsigaliojus Įstatymo 2005 m. spalio 15 d. redakcijai, pareiškėjas įgijo teisę pakeisti savo valią dėl paties nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

26Pareiškėjas 2002 m. liepos 11 d. parašė prašymą pakeisti jo atžvilgiu priimtus sprendimus, nurodydamas, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra. Šio prašymo padavimo metu pareiškėjas teisės keisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo dar nebuvo įgijęs. Sekantis analogiškas prašymas buvo pareiškėjo pareikštas 2002 m. gruodžio 22 d., kuriame jis prašė atkurti nuosavybės teises natūra galimą grąžinti žemę turėtoje vietoje, o už likusią žemę suteikti lygiavertį žemės sklypą toje pačioje kadastrinėje vietovėje. Šio prašymo pareiškimo metu pareiškėjas pagal Įstatymo 2005 m. spalio 15 d. redakciją teisę keisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo buvo įgijęs. Todėl kolegija laiko, kad sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl valios pakeitimo ir nuosavybės teisių atkūrimo natūra, turėjo būti nustatyti žemės plotai, buvę laisvi nuo 2002 m. gruodžio 22 d. iki atsakovo akto, kuriuo buvo keičiami 1995 m. gruodžio 29 d. ir 1996 m. gegužės 6 d. sprendimai, priėmimo momento.

27Utenos apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.10-05-1037 buvo pakeistas 1996 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr.62-3279, nurodant išperkamos žemės kiekį- 33,86 ha, atlyginant pinigais, grąžinamos natūra žemės kiekį- 7,35 ha, jam suprojektuoti ir patvirtinti 6 natūra grąžinami žemės sklypai bendro 7,35 ha ploto. Utenos apskrities viršininko 2003 m. vasario 21 d. įsakymu Nr.61-96 dar kartą buvo pakeistas 1996 m. gegužės 6 d. sprendimas

28Nr. 62-3279, išperkamos žemės kiekį iš 33,86 ha, atlyginant pinigais pakeičiant į 7,514 ha bei buvo pakeistas 1995 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 62-3052 išperkamos žemės kiekį iš 27,05 ha, atlyginant pinigais, pakeičiant į 6,35 ha, t. y. pakeičiant sprendimų punktus tik dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę (sumažinus dalį, už kurią kompensuojama pinigais, tuo pačiu padidėjant daliai už kurią atlyginama, perduodant lygiavertį žemės sklypą).

29Tokiu būdu 2003 m. vasario 21 d. E. T. I. buvo atkurta nuosavybės teisė natūra į 9,50 ha, atlyginant pinigais - į 13,864 ha, iš viso į 23,364 ha.

30Atsakovas 2003 m. rugpjūčio 7 d. parengė išvadą Nr. 6445, kurioje nurodyta, kad E. T. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į I. I. ir T. J. I. nuosavybės teisėmis valdytą žemę - 45,226 ha, iš kurios 3,50 ha priskirta grąžintinai žemei, 41,726 ha (50552 litų vertės) priskirta valstybės išperkamai žemei (žemės tvarkymo byla, dokumentacijos parengimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką, vandens telkinius, perduodant lygiavertį sklypą, b.l. 16).

312002 m. gruodžio 30 d. Nr. 10-05-1037 ir 2003 m. vasario 21 d. Nr. 31-96 įsakymuose buvo nurodytas natūra grąžinamos žemės kiekis, valstybės išperkamas žemės kiekis, už kurį atlyginama pinigais. Atsižvelgiant į pareiškėjo 2002 m. gruodžio 22 d. prašyme pareikštą valią, yra visiškai aišku, kad už likusį žemės kiekį turi būti atlyginama, perduodant lygiaverčius žemės sklypus toje pačioje kadastrinėje vietovėje, ko pagrindu ir buvo parengta išvada. teismas pažymėjo, kad jokiais įrodymais nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad ši išvada priimta ne pagal jo valią, dalis žemės buvo laisva, todėl turėjo būti grąžinama natūra. Tokius pareiškėjo argumentus paneigia aplinkybės, kad, kaip buvo minėta aukščiau, natūra grąžinamos žemės kiekis buvo nustatytas atsakovo įsakymais 2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 10-05-1037 ir 2003 m. vasario 21 d. Nr. 31-96, kurie pareiškėjui buvo žinomi, su jais jis sutiko (tuo pačiu sutikdamas ir su natūra grąžinamos žemės kiekiu) ir jų neginčijo, pats rinkosi lygiaverčius žemės sklypus iš laisvo žemės fondo, kurie buvo suprojektuoti ir jam patvirtinti atsakovo 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 16-453. Be to, žemės tvarkymo byloje (dokumentacijos parengimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant lygiavertį žemės sklypą), yra pateiktas pareiškėjo įgaliotinio prašymas projektuoti jam lygiaverčius žemės sklypus pagal išvadą, datuotas 2000 m. rugpjūčio 7 d. Nurodytus pareiškėjo argumentus taip pat paneigia ir liudytojos A. U. parodymai, kad E. T. I. pakeitus savo valią, jis pats rinkosi žemės sklypus, kuriuos galima grąžinti, ne visi žemės sklypai jam tiko, prie gamybinių pastatų likusių laisvų nedidelių plotelių jis neėmė(b.l. 131-132, t.2). Teismas konstatavo, kad išvada yra pagrįsta ir teisėta, priimta sutinkamai su pareiškėjo 2002 m. gruodžio 22 d. pareikšta valia, jos naikinti nėra pagrindo.

32Teismas pabrėžė, kad nurodytos išvados parengimu buvo galutinai išspręstas pareiškėjo 2002 m. gruodžio 22 d. pareiškimas pakeisti jo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo 21 straipsnio nuostatas pilietis savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo keisti tik iki 2003 m. balandžio 1 d., laikytina, kad po šios datos pareiškėjas dar kartą keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo neturėjo teisės. Todėl nuosavybės teisių atkūrimo procesas E. T. I. toliau privalėjo būti vykdomas pagal 2003 m. rugpjūčio 7 d. išvadą Nr. 6445, t. y. nuosavybės teisės atkuriamos, perduodant jam nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus. Į žemę, dėl vienų ar kitų priežasčių įtrauktą į laisvos žemės fondą po minėtos išvados priėmimo, jis atkurti nuosavybės teises natūra negalėjo pretenduoti.

33Nepaisant to, pagal E. T. I. reikalavimą atsakovas ir toliau ieškojo žemės, į kurią pareiškėjui būtų galima atkurti nuosavybės teisę natūra, nors pagal aukščiau nurodytų norminių aktų reikalavimus neturėjo to daryti. Kai kuriems asmeninio ūkio žemės naudotojams atsisakius naudojamų žemės sklypų (pavyzdžiui- M. Č.- žemės sklypo Nr.102-2), buvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. T. I. natūra. Tenkintas ir jo prašymas natūra grąžinti ir 3,5 ha žemės sklypą (po pastatais) pagal 2005 m. kovo 30 d. prašymą, kurio anksčiau jis buvo atsisakęs (žemės tvarkymo byla (dokumentacijos parengimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant lygiavertį žemės sklypą), b.l. 19, 21). Tuo pagrindu Utenos apskrities viršininko 2007 m. kovo 21 d. įsakymu Nr.61-62 buvo pakeista 2003 m. rugpjūčio 7 d. išvada Nr. 6445, išbraukiant iš jos 1.1 punktą (b.l. 103, t.1).

342007 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjui atkurta nuosavybės teisė natūra į 2,0049 ha (b.l. 61, t.2). 2008 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 13-25080 E. T. I. buvo atkurta nuosavybės teisė natūra į 4 žemės sklypus (15,3251 ha bendro ploto) ir neatlygintinai nuosavybėn perduoti du žemės sklypai (13,15 ha bendro ploto ir 14566 litų bendros vertės) (b.l.151, t.2). Kadangi šie sprendimai priimti, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų (savanoriškai atsisakius naudojamos žemės), ginčo dėl šių sprendimų nėra, teismas nevertina šių sprendimų priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo. Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 16-453, kuriuo patvirtintas ( - ) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, patvirtinti pareiškėjui suprojektuoti žemės sklypai už visą likusį žemės plotą, į kurį jis turi teisę atkurti nuosavybės teisę (b.l.43-63,t.1), jis šių sklypų pasirinkimą yra patvirtinęs savo parašu ir jų neatsisakęs.

35Teismas pareiškėjo argumentą, kad atsakovas nėra priėmęs jokių aktų, patvirtinančių išperkamos žemės statusą, atmetė kaip nepagrįstą, kadangi 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu

36Nr. 10-08-20 buvo patvirtinti nustatyti valstybės išperkamos žemės plotai, jie pažymėti planinėje medžiagoje (Žemės reformos žemėtvarkos projekto byla).

37Pareiškėjas prašo atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypus, kurie 2005-06-13 įsakymu Nr.16-529 patvirtintame Molėtų raj., Dubingių sen., ( - ) kadastrinės vietovės laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, kuriuose bus vykdomi projektavimo darbai, sąraše pažymėti Nr. 79, 82, 130. Žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. 79 atitinka žemės sklypą, pažymėtą Nr.76-5; sklypas Nr.82- žemės sklypą Nr.41-3; sklypas Nr.130- žemės sklypą Nr.76-4. Minėti žemės sklypai kaip laisvas žemės fondas buvo patvirtinti tik 2005 m. (2005-06-13 įsakymu Nr.16-529, b.l.31-32, 135, t.1), todėl dėl aukščiau nurodytų motyvų pareiškėjas į juos atkurti nuosavybės teises natūra neturi teisės (žemė įtraukta į laisvą fondą po ginčijamos išvados priėmimo). Be to, Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.16-453 buvo patvirtintas sąrašas piliečių, kuriems rengiant ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, suprojektuoti žemės sklypai. Šiuo įsakymu buvo patvirtintas J. M. suprojektuotas žemės sklypas 41-3 bei Č. J. suprojektuoti žemės sklypai 76-4 ir 76-5. 2006 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 16-453 dalyje dėl minėtų žemės sklypų nėra nuginčytas.

38Teismas nurodė, kad žemės sklypas Nr. 521-2 yra suprojektuotas laisvo valstybinio fondo žemėje. Kaip paaiškino atsakovo atstovė, pareiškėjas šio žemės sklypo kaip grąžintino natūra nesirinko, ką patvirtina ir jo pozicija (sutikimas) atsakovo priimtų įsakymų 2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 10-05-1037 ir 2003 m. vasario 21 d. Nr. 31-96 atžvilgiu. Be to, šis žemės sklypas ir šiuo metu yra laisvas, pareiškėjas nepareiškė noro jį susigrąžinti ir rinkdamasis lygiaverčius žemės sklypus, nors tokia galimybė, pasak atsakovo atstovės, jam būtų buvusi sudaryta. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos A. U. parodymai.

39Teismas pažymėjo, kad reikalavimas atkurti pareiškėjui nuosavybės teises natūra į 6,58 ha laisvą žemės plotą, esantį ( - ) kadastro vietovėje buvusio ( - ) dvaro teritorijoje yra nekonkretus, paremtas vien tik matematiniais skaičiavimais pagal Molėtų raj. žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 17 d. pateiktą atsiliepimą (b.l. 109,t.1), kuriame pateikti duomenys nėra visiškai tikslūs. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiu pagrindu ir kada minėtas 6,58 ha ploto skirtumas susidarė, kur toks plotas yra, ar šiame plote galima formuoti sklypus ir pan.

40Teismas konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą atkurti jam nuosavybės teises natūra nėra pagrindo.

41Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atkurti jam nuosavybės teises natūra į žemės sklypus, 2007 m. gegužės 17 d. ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtus Nr.103-1, 103-2, 102-1, 102-2, 76-1, 76-2, 75-2, 25-1, 25-2,65-1, 65-3, 92-2, 75-1, 75-3, 41-2, 54-2, 34-2, 89-1, 4-2 atmestinas dar ir kitu pagrindu. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytu 2007 m. gegužės 17 d. įsakymu ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas nebuvo tvirtinamas. Šis žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas Utenos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 10-08-64 (toliau – ir 2000 m. Įsakymas), jo papildymas patvirtintas 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.16-453.

42Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad šie žemės sklypai yra laisvi ir nenaudojami, todėl į juos galima atkurti nuosavybės teises pareiškėjui.

43Žemės sklypai Nr. 103-1 ir 103-2 (bendro 3 ha ploto), 102-1, 102-2 (bendro 3 ha ploto), 76-1, 76-2, 76-3 (bendro 3 ha ploto), 75-1, 75-2 (bendro 3 ha ploto), 41-1, 41-2 (bendro 3 ha ploto) 2000 m. Įsakymu suprojektuoti atitinkamai L. S., M. Č., Č. J., I. Č., J. M. kaip VII eilės pretendentams - asmeninio ūkio žemės sklypų naudotojams (b.l.111- 116, t.1). Visiems jiems Molėtų raj. Dubingių apylinkės tarybos 1992 m. balandžio 15 d. sprendimu skirti 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypai (b.l. 120-124, t.1). Minėtas sprendimas bei 2000 m. Įsakymas nėra nuginčyti, todėl laikytina, kad aukščiau nurodyti žemės sklypai minėtiems asmenims kaip asmeninio ūkio žemės sklypai skirti teisėtai.

44Po žemės sklypų Nr.103-1 ir 103-2 naudotojo L. S. mirties jo teisių perėmėja yra I. S.-S. (b.l.167, 168, t.2). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2008 m. vasario 19 d. liudijime nurodyta, kad po L. S. mirties I. S. paveldi turtinę teisę naudotis 3 ha asmeninio ūkio žeme, esančia Dubingių kadastrinėje vietovėje, Molėtų rajono savivaldybėje (b.l.168, t.2). Šis paveldėjimo teisės liudijimas nustatyta tvarka nėra nuginčytas. Po žemės sklypų Nr.102-1 ir 102-2 naudotojos M. Č. mirties jos įpėdiniu yra A. Č. (b.l.169,t.2). Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo

45Nr. 102-2 vietoje buvo suformuotas žemės sklypas Nr.334-6. Kaip paaiškino tretysis suinteresuotasis asmuo A. Č., M. Č. atsisakė šio žemės sklypo E. T. I. naudai, šis žemės sklypas suprojektuotas E. T. I., ir į jį atkurtos nuosavybės teisės Utenos apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.10-05-1037, keitusiu Utenos apskrities valdytojos 1996 m. gegužės 6 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių E. T. I. atkūrimo (E. T. I. žemės tvarkymo byla Nr.273). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas atkurti jam nuosavybės teises natūra į žemės sklypą Nr. 102-2 pareikštas, pilnai nesusipažinus su bylos medžiaga. Po žemės sklypų 76-1,76-2 naudotojo Č. J. mirties jo įpėdinės yra R. J. ir N. J.- Ž. (b.l.7,8, t.2).

46Iš pateiktos ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto bylos medžiagos matyti, kad I. Č. naudojosi 3 ha asmeninio ūkio žeme, kuri buvo trijuose žemės sklypuose: 75-1 (1,00 ha ploto), 75-2 (1,70 ha ploto) ir 75-3 (0,30 ha ploto)- projekto bylos lapas 44. 2000 m. Įsakymu šių sklypų pagrindu suformuoti ir I. Č. patvirtinti žemės sklypai Nr.75-1, 75-2 (bendro 3 ha ploto), o I. Č. atsisakius žemės ūkio naudmenų, jų pagrindu buvo suformuotas vienas žemės sklypas Nr.75-2 2,55 ha ploto, kuris ir buvo įregistruotas nekilnojamo turto registre valstybės vardu (I. Č. žemės tvarkymo byla). Teismas pažymėjo, kad, kaip paaiškino atsakovas 2008 m. gegužės 27 d. raštu Nr.SD-741 (b.l.144, t.2) šiauriau šio žemės sklypo esantis žemės sklypas, kuris dalinai patenka į ( - ) dvaro teritoriją, žemės reformos žemėtvarkos projekte tuo pačiu Nr.75-2 pažymėtas klaidingai. Jo numeris turi būti 73-2 ir jis asmeniniam ūkiui yra naudojamas O. Š..

47LR žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis asmeninio ūkio žemę apibrėžia kaip žemę, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Šio įstatymo 15 straipsnio 10 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio Kodekso nustatyta tvarka. M. Č., Č. J. įpėdiniai gyvena ( - ) kaime.

48Bylos medžiaga nepaneigta, kad aukščiau išvardinti žemės sklypai buvo ir yra naudojami asmeniniam ūkiui. Vien ta aplinkybė, kad dėl jų nėra priimti sprendimai, nėra sudarytos žemės nuomos ar pirkimo - pardavimo sutartys, asmeninio ūkio žemės naudojimo fakto nepaneigia. Įstatymo 12 straipsnio 7 punktas tokią žemę priskiria valstybės išperkamai žemei. Todėl nuosavybės teisės natūra į šią žemę negalėjo ir negali būti atkurtos.

49Teismas nustatė, kad Žemės sklypai Nr.25-1, 25-2, 65-1, 65-3, 92-2, 92-3, 34-2, 89-1, 4-2, 54-2 yra įgyti privačion nuosavybėn:

50Utenos apskrities viršininko administracijos 2003 m. birželio 16 d. sprendimu Nr.13-3592 atkurta nuosavybės teisė V. Z., perduodant jai neatlygintinai žemės sklypus Nr.25-1 ir 25-2 (bendro 3,30 ha ploto) (V. Z. nuosavybės teisių atkūrimo byla);

51Utenos apskrities viršininko administracijos 2002 m. liepos 25 d. sprendimu Nr.63184-62-12005 atkurta nuosavybės teisė H. L., perduodant jam neatlygintinai žemės sklypus Nr.65-1,65-2 ir 65-3 (bendro 3,00 ha ploto) (H. L. nuosavybės teisių atkūrimo byla);

52Utenos apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 10 d. sprendimu

53Nr. 13-9904 atkurta nuosavybės teisė R. K. natūra bei perduodant jai neatlygintinai žemės sklypus Nr.92-2 ir 92-3 (R. K. nuosavybės teisių atkūrimo byla);

541996 m. liepos 25 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.P-62/96-0138 žemės sklypą Nr.34-2 įsigijo nuosavybėn R. V. (R. V. žemės tvarkymo byla);

551996 m. spalio 25 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. P-62/96-0327 žemės sklypą Nr. 89-1 įsigijo nuosavybėn J. J. (J. J. žemės tvarkymo byla);

561997 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P-62/97-0120 žemės sklypą Nr. 4-2 įsigijo nuosavybėn N. P. (N. P. žemės tvarkymo byla).

57Apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr.62-3779 žemės sklypas Nr. 54-2 įsigytas nuosavybėn G. R. (b.l. 22-26, t.3).

58Teismas nurodė, kad minėti sprendimai ir pirkimo - pardavimo sutartys nėra nuginčyti. Įstatymo 12 straipsnio 6 dalis nustato, kad pagal įstatymus privačion nuosavybėn įgyta žemė yra valstybės išperkama, todėl nuosavybės teisės į išvardintus žemės sklypus pareiškėjui natūra negali būti atkuriamos.

59III.

60Pareiškėjas E. T. I. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

61Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

621. Pareiškėjas 2002 m. liepos 11 d. ir 2002 m. gruodžio 22 d. prašymais pakeitė valią dėl nuosavybės teisiu atkūrimo būdo: prašė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą tėvų turėtą žemę gražinant natūra. Anksčiau pareiškėjas šios žemės susigrąžinti natūrą nepageidavo ir todėl buvo prašęs už ją atlyginti pinigais. Minėtais prašymais pareiškėjas pakeitė valią dėl nuosavybės teisiu atkūrimo būdo, o ne būdą, kuriuo atlyginama už valstybės išperkama žemę. Išreiškęs valią, kad tėvams priklausanti žemė nebebūtų valstybės išperkama, pareiškėjas, nekeitė ir negalėjo keisti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo.

632. Aplinkybę, kad 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 10-05-1037 ir 2003 m. vasario

6421 d. įsakymo Nr. 61-96 pagrindu pareiškėjas įgijo teisę susigrąžinti natūra 47,046 ha žemės, aiškiai patvirtina įsakymų turinys.

653. 2002 m. gruodžio 30 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 10-05-1037 ir 2003 m. vasario 21 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 61-96 buvo pripažinta pareiškėjo teisė atkurti nuosavybės teisę natūra į 47,046 ha žemės plotą. Dėl šios priežasties teismo sprendimo argumentai, kad nurodytais įsakymais buvo pakeistas atlyginimo pareiškėjui už valstybės išperkamą žemę būdas ir pareiškėjas įgijo teisę atkurti nuosavybę suteikiant lygiaverčius žemės sklypus, yra nepagrįstas.

664. Pareiškėjas sutiko su nuosavybės teisiu atkūrimu ekvivalentine natūra ir dalyvavo atitinkamose procedūrose tik todėl, kad Žemėtvarkos skyriaus pareigūnai buvo suteikę pareiškėjui tikrovės neatitinkančią informaciją, jog nuosavybės atkurti natūra yra neįmanoma, kadangi laisvos žemės (neužimtos asmeninio ūkio žeme) ( - ) dvaro teritorijoje jau nebėra. Į žemę, pagal Piliečiu nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskiriamą valstybės išperkamai žemei, negali atkuriamos nuosavybės teisės natūra, ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Todėl šiuo atveju pareiškėjas, kuriam buvo nurodyta, jog jo tėvams priklausiusi žemė yra priskirta valstybės išperkamai, objektyviai nebegalėjo reikalauti atkuri nuosavybę natūra ir priverstas rinktis kitą nuosavybės atkūrimo būdą (ekvivalentine natūra). Taigi, pareiškėjo veiksmai renkantis lygiaverčius sklypus neįrodo jo valios atkurti nuosavybę ekvivalentine natūra.

675. Visi pareiškėjo veiksmai, pradedant 2002 m. liepos 11 d. ir 2002 m. gruodžio 22 d. prašymų pateikimu ir baigiant skundo Panevėžio apygardos teismui pareiškimu aiškiai patvirtina pareiškėjo valią atkurti nuosavybės teises natūra.

686. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 2 priede nurodytos formos išvada yra rengiama tik tais atvejais, kai nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos suteikiant lygiavertį turėtajam žemės sklypą, o nuosavybės teises atkuriant natūra išvada nėra rašoma (Tvarkos 105 punktas). Pagal Tvarkos 105 punktą apskrities viršininkas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus ir piliečiui sutikus priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Tokio pareiškėjo sutikimo šiuo atveju nebuvo gauta, jis net nebuvo apie išvados priėmimą informuotas. Pareiškėjas buvo aiškiai išreiškęs savo valią atkurti nuosavybės teises natūra, be to, 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 10-05-1037 ir 2003 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 61-96 taip pat buvo nuspręsta nuosavybės teisę pareiškėjui atkurti natūra. Taigi, ginčijama 2003 m. rugpjūčio 7 d. Utenos apskrities viršininko išvados Nr. 6445 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ išvada prieštarauja teisėtiems ir nenuginčytiems 2002 m. gruodžio 30 d. ir 2003 m. vasario 21 d. įsakymams, o taip pat Tvarkos 105 punkto nuostatoms.

697. Išvadoje nurodytas tik 29,716 ha iš 41,726 ha priskyrimo valstybės išperkamai žemei teisinis pagrindas, t. y. nurodyta, kad 29,716 ha tariamai yra užimta asmeniniu ūkiu žeme. Likusios 12,01 ha žemės dalies (viršijančios 29,716 ha) pripažinimo valstybės išperkama pagrindas išvadoje nebuvo nurodytas. Dėl šios priežasties ginčijama išvada yra priimta pažeidžiant viešojo administravimo subjekto pareigą motyvuoti priimamus administracinius aktus, todėl yra nepagrįsta ir naikintina ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies pagrindu.

708. Pagal įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, valios keitimas dėl nuosavybės teisiu atkūrimo būdu buvo galimas tik iki 2003 m. balandžio 1 d. Paskutinį kartą savo valią pareiškėjas keitė 2002 m. gruodžio 22 d. pareikšdamas prašymą, kurio pagrindu buvo priimti 2002 m. gruodžio 30 d. ir 2003 m, vasario 21 d. įsakymai. Po šių įsakymu pareiškėjas savo valios dėl nuosavybės teisiu atkūrimo nekeitė.

719. Utenos apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. (3.19)-10-758 „Dėl nuosavybės teisiu atkūrimo pil. E. T. I. bei Molėtu rajono žemėtvarkos skyriaus specialistu darbo įvertinimo“ apskrities viršininkė pavedė Molėtu rajono žemėtvarkos skyriaus vedėją parengti įsakymo dėl Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 7 d. išvados Nr. 6445 panaikinimo projektą. Tai reiškia, kad Utenos apskrities viršininkė faktiškai pripažino pareiškėjo argumentus dėl išvados neteisėtumo ir nepagrįstumo bei pagrįstai nusprendė ją panaikinti. Atsakovo 2006 m. gruodžio 27 d. raštas Nr. (3.19)-10-758 yra nemotyvuotas ir sudėtinga užtikrinti tokio atsakovo sprendimo realų įvykdymą, todėl, siekiant efektyvaus pareiškėjo teisių gynimo, ginčijama išvada privalo būti panaikinta.

7210. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Bendroji taisyklė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą procese yra ta, kad nuosavybės teisės privalo būti atkuriamos natūra. Ir tik esant aukščiau nurodytoje Įstatymo normoje nurodytiems pagrindams - jei nuosavybės teisiu atkūrimas natūra neįmanomas (nekilnojamasis turtas yra valstybės išperkamas) ar asmuo natūra atgauti turto nepageidauja - nuosavybės teisės gali būti atkuriamos kitu būdu, t. y. suteikiant lygiavertį turėtajam žemės sklypą, išmokant kompensaciją ir pan.

7311. Vadovaujantis konstituciniu teisės principu „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, viešojo administravimo institucijos ir pareigūnai privalo dėti visas pastangas, jog teisės subjektui, siekiančiam atkurti nuosavybės teises, būtu atkurta nuosavybės teisė natūrą į visą įmanomą nekilnojamąjį turtą, kuris nėra dėl vienokiu ar kitokiu priežasčių valstybės išperkamas. Tokį įstatymo aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, pagal kurią vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose pirmąja eile gražinant savininkams natūra.

7412. 2002 m. gruodžio 22 d. prašymu pareiškėjas pasinaudojo savo teise pakeisti valią dėl nuosavybės teisiu atkūrimo būdo ir išreiškė pageidavimą, kad tėvų turėta žemė būtu gražinta natūra. Nuo šio momento atsakovui atsirado pareiga pareiškėjui gražinti jo tėvu turėtą žemę natūra ir, tuo pačiu, pareiga neperduoti šios žemės jokiems kitiems asmenims, kadangi kiti asmenys, nepriklausomai nuo žemės perdavimo pagrindo, yra tolesnės eilės pretendentai pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Visa pareiškėjo tėvų turėta žemė, kuri 2002 m. gruodžio 22 d. buvo laisva ar dėl tam tikrų priežasčių tapo laisva po šios datos, privalėjo būti gražinti pareiškėjui natūra.

7513. Atsakovui pareiga gražinti pareiškėjo tėvams priklausiusią žemę natūra buvo žinoma ir suprantama: net ir po ginčijamos išvados priėmimo, atsakovas kitiems asmenims atsisakius jiems anksčiau suteiktu žemės plotų, kurie anksčiau priklausė pareiškėjo tėvams, šiuos žemės plotus gražindavo pareiškėjui.

7614. Pareiškėjo valios dėl nuosavybės gražinimo natūra išreiškimo metu buvo likę keliolika laisvų žemės sklypų, kurie vėliau buvo neteisėtai perduoti kitiems asmenims ir tuo pagrindu priskirti valstybės išperkamai žemei. Buvusio ( - ) dvaro teritorijoje laisvi buvo likę šie žemės sklypai: Nr. 103-1 ir Nr. 103-2; Nr. 102-1 ir Nr. 102-2; Nr. 76-1 ir Nr. 76-2; Nr. 76-1 ir Nr. 76-2; Nr. 75-1-2; Nr. 25-1 ir Nr. 25-2; Nr. 92-2 ir 92-3; Nr. 75-1 ir Nr. 75-3; Nr. 41-2;

77Nr. 54-2.

7815. Teismas netinkamai aiškino Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir todėl nepagrįstai konstatavo, jog „bylos medžiaga nepaneigta, kad aukščiau išvardinti žemės sklypai buvo ir yra naudojami asmeniniam ūkiui. Vien ta aplinkybė, kad dėl jų nėra priimti sprendimai, nėra sudarytos žemės nuomos ar pirkimo - pardavimo sutartys, asmeninio ūkio žemės naudojimo fakto nepaneigia“.

79Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalimi, asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis piliečiams, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat piliečiams, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo atveju, žemės, kuri turėjo būti pareiškėjui gražinta natūra, suteikimas kitiems asmenims pažeidžia įstatymus, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad nurodyti laisvi žemės sklypai yra priskirtini asmeninio ūkio žemei.

8016. Teismas nepagrįstai neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, jog didžioji dauguma trečiųjų asmenų jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės nenaudoja. Pažymėtina, kad M. Č., Č. J. įpėdiniai gyvena ( - ) kaime esančiame daugiabutyje name, jokios žemės ūkio nevykdo ir žemės sklypu faktiškai nenaudoja. Teismas nenustatė, jog likusieji asmeninio ūkio žemės naudotojai (I. C., J. M., L. S. ir kt.) realiai naudoja šią žemę. Bylos nagrinėjimo metu dauguma trečiųjų suinteresuotų asmenų pripažino, jog šios žemės nenaudoja.

8117. Atsakovas nevykdė teisės aktų nustatytos pareigos kontroliuoti, ar asmeninio ūkio žemė yra realiai naudojama, ir todėl pareiškėjui grąžintina žemė buvo neteisėtai priskirta asmeninio ūkio žemei, kuri yra valstybės išperkama.

8218. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu

83Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 11 punktu „apskričių viršininkų paskirti jų administracijų darbuotojai kartu su savivaldybių seniūnais ir projektų autoriais patikrina, ar nepažeisti įstatymai suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę teritorijose prie kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose asmeninio ūkio žemės sklypai nesuformuoti parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose, taip pat kasmet iki gegužės 31 d. nustato, kurie piliečiai nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę, ir ši žemė yra apleista ir nedirbama)“. Atsakovas turi pareigą kontroliuoti, ar asmeninio ūkio žemė yra realiai naudojama, todėl būtent atsakovas privalėjo tinkamais įrodymais pagrįsti, jog pareiškėjui grąžintina žemė yra faktiškai naudojama kaip asmeninio ūkio žemė (nėra įtraukta į nenaudojamos asmeninio ūkio žemės sklypu sąrašą, kurį privalo sudaryti atsakovas).

8419. Žemėtvarkos skyriaus atstovai pripažino, jog nenaudojamų asmeninio ūkio žemės sklypų Molėtų rajone sąrašas paskutinį kartą buvo sudarytas 1998 m. (UAVA 1998 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 10-09-02 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 04 01 nutarimo

85Nr. 385 vykdymo Molėtu rajone“).

8620. Pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 52.3. punktą rengiant žemėtvarkos projektą asmeniniam ūkiui suteiktinu žemės sklypu vietas projekto rengėjas turi teisę keisti be suderinimo su žemės naudotojais, kai „asmeninio ūkio žemė yra bendruose plotuose, kuriuose yra pageidaujama susigrąžinti natūra žemė ir šie žemės sklypai gali būti projektuojami iš laisvos žemės fondo plotų toje kadastro vietovėje“. Taigi, atsakovas, vykdydamas pareiškėjo valią atkurti nuosavybės teise natūra, privalėjo asmeninio ūkio žemės naudmenas formuoti kitoje ( - ) kadastrinės vietovės vietoje, o pareiškėjo nurodyti laisvi žemės sklypai privalėjo būti gražinti natūra pareiškėjui.

8721. ( - ) dvaro teritorija užima 82,41 ha. Pagal atsakovo pateiktą sąrašą 41 ( - ) dvaro žemės naudotojui iš viso priskirta 65,11 ha buvusio ( - ) dvaro teritorijos. Iš 82,41 ha buvusio ( - ) dvaro teritorijos ploto atimant žemės naudotoju užimamą 65,11 ha buvusio ( - ) dvaro teritorijos dalį bei ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nurodytą maždaug 10,72 ha plotą, užimtą namų valdomis ir keliais, gaunamas 6,58 ha žemės plotas. Atsakovo atstovai negali paaiškinti, kur „dingo“ 6,58 ha žemės plotas. Pareiškėjas objektyviais duomenimis, pateiktais paties atsakovo, pagrindė laisvo 6,58 ha žemės ploto egzistavimą, todėl teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų.

88Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti su visa reikalinga dokumentine medžiaga, visi duomenys, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu jam buvo pateikti.

89Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nurodo, kad žemė yra išperkama valstybės ir už ją yra atlyginama, jeigu pagal įstatymus ji suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniams ūkiams. Šios žemės sklypų dydžiai ir jų ribos nustatomi naujai parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Įstatymo 16 straipsnis numato būdus, kuriais valstybė atlygina piliečiams už kompensuojamą žemę. Vienas iš kompensavimo būdų yra perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio, 5 dalis įtvirtina, kad perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiems ( padidinti iki 30 procentų ) žemės sklypai toje pat kadastrinėje vietovėje piliečiams, kurių norima susigrąžinti žemė patenka asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją. 2003 m. rugpjūčio 7 d. buvo parengta Utenos apskrities viršininko išvada Nr. 6445 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Išvados parengimo momentu piliečiai L. S., M. Č., B. R., I. C. ir kiti naudojosi jiems suteikta asmeninio ūkio žeme.

90Paaiškino, kad išvados yra surašomos remiantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. Minėtas vyriausybės nutarimas nurodo išvadų dėl lygiaverčių sklypų perdavimo rašymo taisykles. Tas pats nutarimas taip pat numato, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, laikomasi šios tvarkos: žemės reformos projektą rengiantis specialistas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką. Apskrities viršininkas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus ir piliečiui sutikus priima išvadą dėl žemės, miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn piliečio pageidaujamoje vietovėje.

91Pareiškėjas 2002 m. gruodžio 22 d. pateikė prašymą Utenos apskrities viršininko administracijai dėl Utenos apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 62-0352 ir Utenos apskrities valdytojo 1996 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 62-3279 dalies panaikinimo grąžinant žemę (mišką) natūra, o kitą dalį suteikiant lygiaverčiu žemės (miško) sklypu toje pačioje ( - ) kadastro vietovėje. Utenos apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 10-08-20 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Molėtų rajone“ buvo patvirtinti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planai. Dalis E. T. I. žemės, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą turėjo būti sugražinta minėtam asmeniui (buvę savininkai I. I. ir T. J. I.) nuosavybės teise pateko į valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų teritorijų sąrašą. Utenos apskrities viršininko administracija 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 10-08-112 iš dalies pakeitė anksčiau minėtą įsakymą.

92Pareiškėjas E. T. I. taip pat teigia, kad 2005-07-13 vykusiame pretendentų atkurti nuosavybės teises susirinkime, kuriame dalyvavo pretendentai atkurti nuosavybės teises V eile, E. T. I. Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus specialistė V. B. apgaulingai paaiškino, kad buvusio ( - ) dvaro teritorijoje laisvų žemės sklypų, į kuriuos nuosavybės teisės galėtų būti atkurtos natūra nebėra, todėl pretendentas, norėdamas realiai įgyvendinti savo teisę atkurti nuosavybę, turi rinktis sklypą kitoje teritorijoje. Minėta žemėtvarkos skyriaus specialistė tikrai negalėjo pateikti šios, tikrovės neatitinkančios informacijos, nes Molėtų rajono, Dubingių seniūnijos, ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė yra A. U.. Sušauktame

932005 m. liepos 13 d. V eilės pretendentų susirinkime ji buvo pirmininkaujantis asmuo ir teikė pretendentams visą informaciją susijusią su žemės gražinimu. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-438 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, jos IV dalies, 34 punktas nurodo, kad pretendentų susirinkimo metu projekto autorius paaiškina pretendentų galimybes ir sąlygas įsigyti žemės ar naudotis ja bei žemės sklypų projektavimo tvarką.

94Pareiškėjas 2005 m. balandžio 4 d. yra parašęs prašymą dėl 3,50 ha grąžintinos žemės, buvusioje ( - ) dvaro teritorijoje kuri yra nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, valios keitimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo galimas tik iki 2003 m. balandžio 1 d.

952006 m. gruodžio 27 d. Utenos apskrities viršininko administracija informavo E. T. I., kad ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjui yra suprojektuota už visą 2003 m. rugpjūčio 7 d. išvadoje Nr. 6445 nurodytą išperkamos žemės vertę, tai yra už 50552 Lt.

96E. T. I. savo argumentus grindžia dabar egzistuojančiomis aplinkybėmis, visiškai neatsižvelgdamas į nuosavybės teisių atkūrimo metu buvusią situaciją ir faktines aplinkybes, taip pat tuo laikotarpiu galiojusius teisės aktus.

97Utenos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 17 d. ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto Nr. SD-703, kurių numeriai: 103-1, 103-2, 102-1, 102-2, 76-14, 76-2, 75-2, 25-2, 65-1, 65-3, 92-2, 75-1, 75-3, 41-2, 54-2, 34-2, 89-1, 4-2, kurių bendras plotas - 22,20 ha nėra. SD yra Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus dokumentų registracijos numeris. Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 13-25080 E. T. I. buvo atkurtos nuosavybės teisės 15,3251 ha žemės sklypą. Nuosavybės teisės į 29,716 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau, paženklinus žemės sklypą. Nuosavybės teisės į 2,0049 ha žemės valdos dalį buvo atkurtos anksčiau, Utenos apskrities viršininko administracijos 2007 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 13-19880.

98Visas laisvas žemės fondas skelbiant Molėtų rajono Dubingių seniūnijos ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumą buvo detaliai išanalizuotas ir patvirtintas Utenos apskrities viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 16-529. Pareiškėjas, kaip V eilės pretendentas, buvo pasirinkęs 24,09 ha žemės sklypą (sklypo Nr. 411-1 projekto plane ), kurio vėliau neatsisakė, bet ir nesiženklino. E. T. I. mini 6,58 ha laisvą žemės plotą, esantį ( - ) kadastrinėje vietovėje, buvusioje ( - ) dvaro teritorijoje. Pareiškėjas prašo atkurti jam nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, tačiau nenurodė tikslių koordinačių. Utenos apskrities viršininko administracijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius yra struktūrinis Utenos apskrities viršininko administracijos padalinys, neturintis jokių juridinio asmens požymių. Todėl, Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius negali būti atskiru proceso dalyviu (trečiuoju suinteresuotu asmeniu) šioje byloje.

99Tretysis suinteresuotas asmuo A. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas, konstatavo, kad „M. Č., C. J. įpėdiniai gyvena ( - ) kaime“ ir iš to padarė išvadą, kad šie asmenys realiai naudoja jiems paskirtą asmeninio ūkio žemę. Tačiau teismo nurodyti asmenys gyvena ( - ) kaime esančiame daugiabutyje name, jokios žemės ūkio veiklos nevykdo ir žemės sklypu faktiškai nenaudoja. 2008 m. spalio 15 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme vykusiame posėdyje, pareiškėjo atstovei nurodė, jog yra kviečiama apsilankyti A. Č. naudojamoje žemėje ir įsitikinti, jog žemė čia tikrai nėra apleista ir nedirbama. Prašo pareiškėjui neatkurti nuosavybės teisių natūra į jo naudojamą žemės sklypą.

100Atsakovo atstovė paaiškino, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.

101Trečias suinteresuotas asmuo A. Č. prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

102Teisėjų kolegija

konstatuoja:

103IV.

104Apeliacinis skundas atmestinas.

105Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo E. T. I. teisės atkurti nuosavybės teises į savo tėvo T. I. ir motinos I. I. nuosavybės teise valdytą 82,41 ha žemę, esančią Molėtų raj., ( - ) kaime.

106Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų nepažeidė.

107Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

108Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

109Dėl skundo reikalavimo panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugpjūčio 7 d. išvadą Nr.6445 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“.

110Ginčijamos išvados priėmimo metu galiojusios įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 24 punktu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 590 redakcija nuo 2002 m. gegužės 9 d.) buvo nustatyta, kad „jeigu pilietis nepageidauja susigrąžinti žemės natūra turėtoje vietoje, jo teisės gali būti atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės fondo pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės plotų įsigijimo eiliškumą, taip pat perduodamas nuosavybėn neatlygintinai jo naudojamas lygiavertis žemės sklypas prie nuosavybės teise turimų pastatų“.

111Šios Tvarkos 105 punktu nustatyta, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, laikomasi šios tvarkos: rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose išnagrinėja piliečių prašymus, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir pagal kiekvieno piliečio pasirinktą atlyginimo būdą per mėnesį parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą; žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos pateikimo apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką ir papildęs bylą metodikoje nurodytais dokumentais pateikia ją apskrities viršininkui; apskrities viršininkas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus ir piliečiui sutikus priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (šios tvarkos 2 priedas) piliečio pageidaujamoje vietovėje; išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ją priėmęs apskrities viršininkas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo datos turi persiųsti tos apskrities viršininkui, kurios teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį.

112Pareiškėjas išreiškė valią atkurti nuosavybes teises į likusią žemę ekvivalentine natūra. Esant išreikštai pareiškėjo valiai atsakovas turėjo teisę priimti 2003 m. rugpjūčio 7 d. išvadą Nr.6445. Atsakovo priimta išvada atitinka Tvarkos 105 punkto reikalavimus, galiojusius jos priėmimo metu. Išvados tikrinimo metu nustatyti netikslumai atsakovo 2007 m. lapkričio 1 d. įsakymu Nr. 61-62 buvo pašalinti (b.l. 103 It.).

113Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės aktus, nustatančius valios pakeitimo tvarką, teisingai vertino įrodymus susijusius su pareiškėjo valios pakeitimu, todėl pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo tikėti pareiškėjo skundo argumentais, kad išvada parengta pažeidžiant pareiškėjo valią. Pareiškėjo prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškia ir atitinkamą jo sutikimą, todėl papildomai prašyti panašaus turinio sutikimo atsakovas neprivalėjo. Taip pat nėra pagrindo pripažinti , kad pareiškėjas buvo suklaidintas dėl išperkamos žemės ploto dydžio, kadangi byloje tokių įrodymų nėra. Pirmosios instancijos teismas tokias išvada pagrindė žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo dokumentais. Pareiškėjo ginčijama išvada buvo perduota vykdyti Molėtų rajono Dubingių seniūnijai, nes pareiškėjas prašė atkurti nuosavybes teises į žemę, esančią šioje teritorijoje. Šioje dalyje pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

114 Dėl skundo reikalavimo įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę natūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

115Pripažinus, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugpjūčio 7 d. išvada Nr.6445 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ yra teisėta, konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į visą žemę yra nepagrįstas. Nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti vadovaujamasi išvados duomenimis ir jos duomenys gali būti taikomi situacijai, kuri atsirado po šios išvados patvirtinimo. Negali būti ribojamas nuosavybės teisių atkūrimas tretiesiems asmenims, kuriems žemės sklypai jau buvo suteikti iki išvados patvirtinimo ir jie naudojami asmeniniam ūkiui. Nuosavybės teisių atkūrimas gali būti vykdomas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje numatytu eiliškumu. Pareiškėjas neginčija žemės sklypų suteikimo teisėtumo tretiesiems asmenims, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos įrodymais, konstatavo, kad sklypai, į kuriuos pretenduoja pareiškėjas nėra laisvi.

116Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

117Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

118E. T. I. apeliacinį skundą atmesti.

119Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

120Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,... 3. dalyvaujant atsakovo, Utenos apskrities viršininko administracijos, atstovei... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. E. T. I. kreipėsi į teismą,... 8. Paaiškino, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti jam nuosavybės teises į... 9. Utenos apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko ir prašė... 10. Tretysis suinteresuotasis asmuo A. Č. su skundu nesutiko,... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo J. A. su skundu nesutiko,... 12. Tretysis suinteresuotas asmuo V. Č. su skundu nesutiko,... 13. Tretieji suinteresuoti asmenys N. Ž. ir 14. Tretysis suinteresuotas asmuo B. V.... 15. Tretysis suinteresuotas asmuo A. M. su skundu nesutiko,... 16. Tretysis suinteresuotas asmuo V. Č. su skundu sutiko,... 17. II.... 18. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 24 d. sprendimu... 19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas E. 20. Teismas pažymėjo, kad dėl savo tėvo 21. Tačiau į tėvo T. I. turėtos... 22. Savo pirminiame prašyme E. T. I.... 23. 29 d. sprendimu Nr.62-3052 E. T. I.... 24. Teismas nurodė, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 25. 25 d., įsigaliojus Įstatymo 2005 m. spalio 15 d. redakcijai, pareiškėjas... 26. Pareiškėjas 2002 m. liepos 11 d. parašė prašymą pakeisti jo atžvilgiu... 27. Utenos apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.10-05-1037... 28. Nr. 62-3279, išperkamos žemės kiekį iš 33,86 ha, atlyginant pinigais... 29. Tokiu būdu 2003 m. vasario 21 d. E. 30. Atsakovas 2003 m. rugpjūčio 7 d. parengė išvadą Nr. 6445, kurioje... 31. 2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 10-05-1037 ir 2003 m. vasario 21 d. Nr. 31-96... 32. Teismas pabrėžė, kad nurodytos išvados parengimu buvo galutinai... 33. Nepaisant to, pagal E. T. I.... 34. 2007 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjui atkurta nuosavybės teisė natūra... 35. Teismas pareiškėjo argumentą, kad atsakovas nėra priėmęs jokių aktų,... 36. Nr. 10-08-20 buvo patvirtinti nustatyti valstybės išperkamos žemės plotai,... 37. Pareiškėjas prašo atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypus,... 38. Teismas nurodė, kad žemės sklypas Nr. 521-2 yra suprojektuotas laisvo... 39. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas atkurti pareiškėjui nuosavybės teises... 40. Teismas konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti... 41. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atkurti jam nuosavybės... 42. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad šie žemės sklypai yra laisvi ir... 43. Žemės sklypai Nr. 103-1 ir 103-2 (bendro 3 ha ploto), 102-1, 102-2 (bendro 3... 44. Po žemės sklypų Nr.103-1 ir 103-2 naudotojo L. S.... 45. Nr. 102-2 vietoje buvo suformuotas žemės sklypas Nr.334-6. Kaip paaiškino... 46. Iš pateiktos ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto... 47. LR žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis asmeninio ūkio žemę... 48. Bylos medžiaga nepaneigta, kad aukščiau išvardinti žemės sklypai buvo ir... 49. Teismas nustatė, kad Žemės sklypai Nr.25-1, 25-2, 65-1, 65-3, 92-2, 92-3,... 50. Utenos apskrities viršininko administracijos 2003 m. birželio 16 d. sprendimu... 51. Utenos apskrities viršininko administracijos 2002 m. liepos 25 d. sprendimu... 52. Utenos apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 10 d.... 53. Nr. 13-9904 atkurta nuosavybės teisė R. K. natūra bei... 54. 1996 m. liepos 25 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi... 55. 1996 m. spalio 25 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartimi Nr.... 56. 1997 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.... 57. Apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr.62-3779 žemės... 58. Teismas nurodė, kad minėti sprendimai ir pirkimo - pardavimo sutartys nėra... 59. III.... 60. Pareiškėjas E. T. I. pateikė... 61. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 62. 1. Pareiškėjas 2002 m. liepos 11 d. ir 2002 m. gruodžio 22 d. prašymais... 63. 2. Aplinkybę, kad 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 10-05-1037 ir 2003 m.... 64. 21 d. įsakymo Nr. 61-96 pagrindu pareiškėjas įgijo teisę susigrąžinti... 65. 3. 2002 m. gruodžio 30 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr.... 66. 4. Pareiškėjas sutiko su nuosavybės teisiu atkūrimu ekvivalentine natūra... 67. 5. Visi pareiškėjo veiksmai, pradedant 2002 m. liepos 11 d. ir 2002 m.... 68. 6. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 69. 7. Išvadoje nurodytas tik 29,716 ha iš 41,726 ha priskyrimo valstybės... 70. 8. Pagal įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, valios keitimas dėl nuosavybės... 71. 9. Utenos apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 27 d. rašte... 72. 10. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį žemė grąžinama natūra turėtoje... 73. 11. Vadovaujantis konstituciniu teisės principu „valdžios įstaigos... 74. 12. 2002 m. gruodžio 22 d. prašymu pareiškėjas pasinaudojo savo teise... 75. 13. Atsakovui pareiga gražinti pareiškėjo tėvams priklausiusią žemę... 76. 14. Pareiškėjo valios dėl nuosavybės gražinimo natūra išreiškimo metu... 77. Nr. 54-2.... 78. 15. Teismas netinkamai aiškino Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1... 79. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalimi, asmeninio... 80. 16. Teismas nepagrįstai neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie... 81. 17. Atsakovas nevykdė teisės aktų nustatytos pareigos kontroliuoti, ar... 82. 18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d.... 83. Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 11... 84. 19. Žemėtvarkos skyriaus atstovai pripažino, jog nenaudojamų asmeninio... 85. Nr. 385 vykdymo Molėtu rajone“).... 86. 20. Pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.... 87. 21. ( - ) dvaro teritorija užima 82,41 ha. Pagal atsakovo pateiktą sąrašą... 88. Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu... 89. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 90. Paaiškino, kad išvados yra surašomos remiantis Lietuvos Respublikos... 91. Pareiškėjas 2002 m. gruodžio 22 d. pateikė prašymą Utenos apskrities... 92. Pareiškėjas E. T. I. taip pat... 93. 2005 m. liepos 13 d. V eilės pretendentų susirinkime ji buvo... 94. Pareiškėjas 2005 m. balandžio 4 d. yra parašęs prašymą dėl 3,50 ha... 95. 2006 m. gruodžio 27 d. Utenos apskrities viršininko administracija informavo... 96. E. T. I. savo argumentus grindžia... 97. Utenos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 17 d. ( - ) kadastro vietovės... 98. Visas laisvas žemės fondas skelbiant Molėtų rajono Dubingių seniūnijos (... 99. Tretysis suinteresuotas asmuo A. Č. atsiliepime į... 100. Atsakovo atstovė paaiškino, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka... 101. Trečias suinteresuotas asmuo A. Č. prašė palikti... 102. Teisėjų kolegija... 103. IV.... 104. Apeliacinis skundas atmestinas.... 105. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo E. 106. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nuosavybės teisių... 107. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skundą... 108. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas... 109. Dėl skundo reikalavimo panaikinti Utenos apskrities viršininko... 110. Ginčijamos išvados priėmimo metu galiojusios įstatymo „Dėl Lietuvos... 111. Šios Tvarkos 105 punktu nustatyta, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn... 112. Pareiškėjas išreiškė valią atkurti nuosavybes teises į likusią žemę... 113. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės aktus, nustatančius... 114. Dėl skundo reikalavimo įpareigoti Utenos apskrities viršininko... 115. Pripažinus, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2003 m.... 116. Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 117. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 118. E. T. I. apeliacinį skundą... 119. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą... 120. Nutartis neskundžiama....