Byla eA-1509-520/2018
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui valstybės įmonei ,,Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) ,,Regitra“ 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (1.13)-24-4301 ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VĮ ,,Regitra“ pateikti pareiškėjui visus duomenis / informaciją pagal jo 2016 m. lapkričio 11 d. prašymą ,,Dėl informacijos / duomenų pateikimo“.
  2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. balandžio 5 d. atstovavimo sutarties Nr. 1887 ir 2016 m. balandžio 5 d. pavedimo Nr. 1887 pagrindu atstovaudamas V. A. ir rinkdamas teisinėms paslaugoms teikti reikalingus dokumentus bei informaciją, kreipėsi į VĮ ,,Regitra“ su prašymu pateikti duomenis, kam šiuo metu priklauso lengvasis automobilis ( - ), valstybinis Nr. ( - ) duomenis / dokumentus, kurių pagrindu šį automobilį įsigijo savininkas. Pareiškėjas atsakovui nurodė, jog Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-46-652/2016 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui ( - ) dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų, pateikė atstovavimą pagrindžiančius dokumentus.
  3. Pareiškėjas vertino, kad atsakovas Sprendimu nepagrįstai atsisakė pateikti prašomus duomenis, nurodydamas, jog neturi teisinio pagrindo teikti duomenis apie prašyme nurodytos kelių transporto priemonės dabartinį savininką (valdytoją), fizinį asmenį, tiesiogiai nesusijusį su pareiškėjui pavedimo sutartimi dėl teisinės pagalbos suteiktais įgaliojimais. Pareiškėjo klientė V. A. įgaliojo advokatą gauti duomenis ir apie trečiuosius asmenis, tačiau atsakovas informaciją atsisakė suteikti. Atsakovas, atsisakydamas suteikti informaciją, galbūt vadovavosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, nors to Sprendime nenurodė, tačiau ir toks atsisakymo pateikti informaciją pagrindas negali prieštarauti specialiajai teisės normai – Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1–2 punktų nuostatoms. Pareiškėjas pažymėjo, kad prašomi pateikti duomenys yra itin reikšmingi santuokos nutraukimo byloje, nes byloje kilęs ginčas dėl šio lengvojo automobilio priklausymo vienam iš sutuoktinių.
  4. Atsakovas VĮ ,,Regitra“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
  5. Atsakovas paaiškino, kad jo 2016 m. lapkričio 16 d. atsisakymas pareiškėjui suteikti registro duomenis apie prašyme nurodytos transporto priemonės savininką yra teisėtas ir motyvuotas, kadangi pareiškėjas prašė pateikti duomenis apie konkrečią transporto priemonę (kilnojamąjį turtą), o ne pareiškėjo atstovaujamos klientės sutuoktinio vardu valdomas transporto priemones.
  6. Atsakovas nurodė, kad advokato teisė reikalauti pateikti informaciją nėra absoliuti, be to, nagrinėjant šeimos bylas teismo vaidmuo yra aktyvus, teismai turi prieigą prie registrų, įskaitant VĮ ,,Regitra“ duomenų bazes, todėl atsakovas, atsisakydamas pateikti prašomą informaciją, nepažeidė pareiškėjo, kaip advokato, teisių.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo V. R. skundą atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo, kaip advokato, teisės gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro.
  3. Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą, nurodė, kad pareiškėjas kaip advokatas, atstovaudamas V. A. interesams, siekdamas gauti asmens duomenis, saugomus Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, privalėjo nurodyti duomenų naudojimo tikslą, gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį. Pareiškėjas, nurodęs Advokatūros įstatymo nuostatas kaip duomenų gavimo teisinį pagrindą, turėjo pareigą įrodyti prašomų pateikti duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašyme nurodė siekį surinkti duomenis apie visą atstovaujamos klientės sudarytos santuokos metu įgytą / turimą kilnojamąjį turtą.
  4. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas prašyme nepagrindė Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte esančio teisinio pagrindo gauti duomenis, t. y. kaip duomenys apie konkrečios transporto priemonės savininką ir duomenys bei dokumentai, kurių pagrindu savininkas įsigijo minėtą transporto priemonę, yra susiję su pareiškėjo siekiamu tikslu surinkti duomenis apie atstovaujamos klientės sudarytos santuokos metu įgytą / turimą turtą.
  5. Teismas pažymėjo, kad siekiant surinkti duomenis apie V. A. sudarytos santuokos metu įgytą turtą, galėtų būti aktualūs duomenys apie pareiškėjo atstovaujamos V. A. ar jos sutuoktinio įgytas / turimas santuokos metu transporto priemones, tačiau tokių duomenų pareiškėjas neprašė, o prašė pateikti duomenis apie trečiojo asmens valdomą transporto priemonę.
  6. Teismas vertino, kad nors pareiškėjas skunde teismui paaiškino, jog prašomi pateikti duomenys yra reikšmingi santuokos nutraukimo byloje, nes joje yra kilęs ginčas dėl minėto automobilio priklausymo vienam iš sutuoktinių, tačiau tokios aplinkybės (duomenų ryšys su teisinių paslaugų teikimu) pareiškėjo 2016 m. lapkričio 11 d. prašyme nebuvo nurodytos ir pagrįstos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, tinkamai pagrindęs prašomų pateikti duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, turi teisę iš naujo kreiptis į atsakovą, prašydamas pateikti šiuos registro duomenis.

8III.

9

  1. Pareiškėjas V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
  2. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes sprendime atsakovo atsisakymo pateikti informaciją / duomenis pagrindu laikė visai kitą aplinkybę, negu nurodė pats atsakovas, t. y. teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas atsakovui buvo neišsamus, o atsakovas Sprendime nurodė, jog advokato teisė gauti informaciją nėra absoliuti ir šiuo atveju nėra teisinio pagrindo teikti duomenų apie asmenį, nesusijusį su pavedimo sutartimi. Be to, toks teismo motyvas prieštarauja paties teismo nurodytam teiginiui, jog teismas vertina tik atsakovo atsisakymo pateikti registro duomenis teisėtumą ir pagrįstumą.
  3. Pareiškėjo teigimu, teismas visiškai paneigė Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje įtvirtintą advokato teisę teikiant teisines paslaugas gauti informaciją / duomenis, taip pat teismas nesivadovavo nuosekliai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
  4. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju jis prašyme atsakovui nurodė aiškų tikslą, dėl kurio yra reikalingi prašomi pateikti duomenys. Taip pat pareiškėjas atsakovui nurodė, jog siekdamas surinkti visus duomenis apie šalių santuokos metu įgytą / turimą kilnojamąjį turtą, prašė pateikti duomenis apie lengvojo automobilio ( - ) savininką ir duomenis, kurių pagrindu šis lengvasis automobilis buvo įsigytas. Be to, pareiškėjas nurodė teisinį prašomų pateikti duomenų pagrindą, t. y. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1–2 punktus, nors administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad advokatui kreipiantis į valstybės instituciją su prašymu dėl informacijos pateikimo pakanka nurodyti ginčo pobūdį, iš kurio būtų galima nustatyti duomenų prašančio asmens teisėtą interesą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-3533-643/2015).
  5. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo Sprendime nurodytas teiginys, jog duomenims pateikti nėra teisinio pagrindo, yra neteisėtas, priimtas neįvertinus pareiškėjo pateiktų atstovavimo dokumentų turinio ir paneigiant Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1–2 punktuose įtvirtintą advokato teisę tokius duomenis gauti. Pareiškėjas nurodo, kad administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, jog Advokatūros įstatyme nėra įtvirtintas reikalavimas kartu su prašymu pateikti įrodymus apie prašomų pateikti dokumentų reikšmę teikiamoms teisinėms paslaugoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-45/2009). Pareiškėjo vertinimu, jis įvykdė pareigą įrodyti prašomų pateikti duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.
  6. Pareiškėjas akcentuoja, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1–2 punktų nuostatos yra specialioji norma Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio atžvilgiu, nes advokatas prašo iš valstybės institucijos informacijos ne kaip privatus asmuo, o kaip savo funkcijas atliekantis specialus valstybės įgaliotas subjektas, teikiantis teisines paslaugas.
  7. Pareiškėjas pažymi, kad jis ir jo atstovaujamoji nežinojo / nežino, kam minėtas automobilis šiuo metu priklauso (jis galbūt priklauso / gali priklausyti V. A. sutuoktiniui arba jo įmonei), todėl savo prašyme atsakovui pareiškėjas prašė duomenų apie tai, kam šiuo metu priklauso automobilis ( - ).
  8. Pareiškėjas, remdamasis teismų praktika ir jurisprudencija, teigia, kad duomenys apie trečiojo asmens nuosavybės teise valdomą kilnojamąjį turtą nėra svarbesni nei advokato, vykdančio savarankišką profesinę veiklą ir teikiančio teisinę pagalbą asmeniui, teisė gauti teisinėms paslaugos teikti būtiną informaciją / duomenis.
  9. Atsakovas VĮ ,,Regitra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
  10. Atsakovas nurodo, kad pritaria teismo išvadai, jog siekiant surinkti duomenis apie V. A. sudarytos santuokos metu įgytą turtą, aktualūs galėtų būti duomenys apie V. A. ar jos sutuoktinio įgytas / turimas santuokos metu transporto priemones, kadangi teismų praktikoje įtvirtinta prezumcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog tai yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovas, nagrinėdamas 2016 m. lapkričio 11 d. prašymą, nenustatė, kaip prašyme reikalaujami pateikti duomenys apie konkrečios transporto priemonės savininką bei duomenys ir dokumentai, kurių pagrindu savininkas įsigijo šią transporto priemonę, yra susiję su pareiškėjo siekiamu tikslu surinkti duomenis apie V. A. santuokos metu įgytą / turimą turtą.
  11. Atsakovas, atsižvelgdamas į Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-4897-189/2015, pažymi, jog atitinkamą dokumentą (informaciją) prašančiam asmeniui (advokatui) įstatymas suteikia teisę jį gauti tik tuo atveju, kai dokumentų (informacija) disponuojančiai institucijai nelieka abejonių dėl ryšio tarp prašomo pateikti dokumento ir advokato teikiamų teisinių paslaugų klientui.
  12. Atsakovas akcentuoja, kad civilinis procesas suteikia šalims (jų atstovams) plačias teises, be kita ko, ir teikti teismui prašymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 ir 199 str.).

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo (advokato) V. R. skundas panaikinti VĮ ,,Regitra“ 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (1.13)-24-4301, kuriuo atsisakyta pareiškėjui, atstovaujančiam V. A. civilinėje santuokos nutraukimo byloje, pateikti duomenis apie automobilio ( - ), valstybinis Nr. ( - ) savininką ir duomenis, kurių pagrindu šis automobilis buvo įsigytas, teisėtumas ir pagrįstumas.
  2. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (1.13)-24-4301 atsisakė pateikti pareiškėjui atsakovo tvarkomo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis apie pareiškėjo prašyme nurodytos kelių transporto priemonės savininką (valdytoją), fizinį asmenį, tiesiogiai nesusijusį su pavedimo sutartimi dėl teisinės pagalbos suteiktais įgaliojimais. Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus pripažino pagrįstais ir padarė išvadą, kad aptariamai transporto priemonei priklausant fiziniam asmeniui, nesusijusiam su pareiškėju pavedimo sutartimi dėl teisinės pagalbos, duomenys apie transporto priemonės savininką (kaip ir duomenys apie transporto priemonės įgijimo pagrindą) pareiškėjui negalėjo būti pateikti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui nepagrindus prašomų pateikti duomenų ryšio su teisinių paslaugų teikimu, duomenų teikimas būtų neatitikęs teisinio pagrindo, kuriuo rėmėsi pareiškėjas, t. y. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto, bei būtų nesuderinamas su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) normomis.
  3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra ginčijama minėta pirmosios instancijos teismo išvada ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas (redakcija, galiojusi 2016 m. lapkričio 11 d.) nustato advokato teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Tai yra advokato teisė, šia teise jis naudojasi savo nuožiūra, advokatas (atstovas teisme) – tai asmuo, kuris teisme įgyvendina atstovaujamojo teises ir interesus, veikia atstovaujamojo vardu įstatymų ir atstovaujamojo nurodyta tvarka, neperžengdamas įgaliojimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017).
  4. Pažymėtina, kad advokato teisė gauti atitinkamą informaciją yra kildinama iš įstatymo, reglamentuojančio jo profesinę veiklą, o ne iš atstovavimo teisinių santykių, apibrėžtų pavedimo ribomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2719/2012; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu (žr., pvz., 2016 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016).
  5. Nagrinėjamos bylos kontekste nurodytina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. redakcija) 42 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nenustačius, kad advokatai, pateikę motyvuotą prašymą ir pagrindę prašomos informacijos ryšį su konkrečios teisinės pagalbos asmeniui teikimu, gali gauti Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją, būtiną asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai įgyvendinti, sudaromos prielaidos pažeisti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, inter alia (be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylančius reikalavimus užtikrinti veiksmingą asmens teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimą, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį proporcingumo imperatyvą, pagal kurį asmens teisės neturi būti ribojamos labiau negu būtina konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (2011 m. birželio 9 d. nutarimas).
  6. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 271 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro valdytoja – Vidaus reikalų ministerija, o registro tvarkytoja – VĮ „Regitra“. Pagal Nuostatų 13–14 punktus registro objektai yra motorinės transporto priemonės ir jų priekabos <...>. Registre tvarkomi duomenys – transporto priemonės identifikavimo duomenys, transporto priemonės savininko ir valdytojo duomenys (fizinio asmens kodas, gimimo data, vardas (-ai), pavardė (-ės), gyvenamosios vietos adresas ir kt., juridinio asmens kodas, pavadinimas, teisinė forma ir kt.), informacija apie transporto priemonės teisėto valdymo pagrindus ir kt. Nuostatų 46 punktas nustato, kad registro duomenys teikiami pagal gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju), kuriame nurodomas registro duomenų naudojimo tikslas, jų teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti registro duomenų apimtis <...>. Nuostatų 45 punktas nurodo, kad asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.
  7. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad duomenų gavėjas – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal įstatymo 6 straipsnį asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal <...> duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). <...> Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis.
  8. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atstovaudamas V. A. civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, turėjo teisę kreiptis į VĮ „Regitra“ ir prašyti pateikti reikalingą informaciją (duomenis) tam, kad galėtų tinkamai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus pagal pavedimo sutartį ir tinkamai atstovauti klientei teisme. Tačiau pareiškėjas, teikdamas prašymą pateikti asmens, kuriam priklauso automobilis ( - ), t. y. asmens, kuris nėra susijęs su pareiškėjo nurodyta byla ir kurio asmens duomenų apsaugą užtikrina Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo imperatyviosios nuostatos, duomenis, šiuo atveju turėjo pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti prašomos informacijos ryšį su konkrečios teisinės pagalbos asmeniui teikimu, nes pareiškėjui galėjo būti suteikta informacija tik apie tokio asmens duomenis, kuri yra reikalinga asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai įgyvendinti, ir tai turėjo būti motyvuotai pagrįsta, o ne abstrakčiai nurodyta, kad reikalinga tokio pobūdžio informacija.
  9. Įvertinus pareiškėjo pateiktą prašymą atsakovui ir jame nurodytas aplinkybes apie civilinę bylą ir priežastis, dėl kurių pareiškėjui turi būti pateikti asmens, kuriam nuosavybės teise priklauso automobilis (ir kokiu pagrindu priklauso), duomenys, akivaizdu, kad tai nėra tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, dėl kurių turėjo būti pareiškėjui atskleisti asmens (automobilio savininko) duomenys. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašė pateikti duomenų apie V. A. sutuoktiniui ar jo įmonei priklausantį ar priklausiusį automobilį.
  10. Pareiškėjas kaip duomenų gavimo tikslą nurodė siekį surinkti duomenis apie visą atstovaujamosios sudarytos santuokos metu įgytą / turimą kilnojamąjį turtą, tačiau kaip su šiuo tikslu yra susijusi prašoma pateikti informacija apie asmenį, kuriam priklauso automobilis, nebuvo nurodyta. Dėl to pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašymo turinį ir atsakovo atsisakymo teikti prašomą informaciją motyvaciją, teisingai konstatavo, kad pareiškėjas prašyme niekaip nepagrindė, kaip duomenys apie konkrečios transporto priemonės savininką bei duomenys ir dokumentai, kurių pagrindu savininkas įsigijo šią transporto priemonę, yra susiję su pareiškėjo siekiamu tikslu surinkti duomenis apie atstovaujamosios sudarytos santuokos metu įgytą / turimą turtą, ir pritarė atsakovo Sprendime padarytai išvadai, kad aptariamai transporto priemonei priklausant fiziniam asmeniui, nesusijusiam su pareiškėju pavedimo sutartimi dėl teisinės pagalbos, duomenys apie transporto priemonės savininką (kaip ir duomenys apie transporto priemonės įgijimo pagrindą) pareiškėjui negalėjo būti pateikti.
  11. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

    13

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

15Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

16Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai