Byla eAS-732-968/2020
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,SKR Baltic” dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjos S. D. ir J. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos: 1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir išnagrinėti atsakovui pateiktą 2019 m. spalio 18 d. skundą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SKR Baltic“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. rugsėjo 22 d. gautas pareiškėjų prašymas bylą nutraukti, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodyta, kad Tarnyba geruoju patenkino pareiškėjų skundo reikalavimus.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjų atsisakymą nuo skundo priėmė, administracinę bylą nutraukė ir priteisė pareiškėjoms iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 4 punktu, 104 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos pasinaudojo įstatymo suteikta teise atsisakyti skundo, bylos nutraukimas nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjų 2020 m. rugsėjo 22 d. skundo atsisakymą priėmė ir administracinę bylą

12nutraukė.

13Pasisakydamas dėl pareiškėjų prašymo priteisti iš atsakovo 423,50 Eur atstovavimo išlaidas už skundo teismui parengimą, teismas rėmėsi ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį į administracinių teismų praktiką, nustatė, kad šioje byloje pareiškėjos skunde ginčą kėlė dėl to, jog Tarnyba nustatytais terminais neišnagrinėjo 2019 m. spalio 18 d. skundo, kuriame buvo prašoma ištirti visas aplinkybes dėl Tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto veiksmų; ištirti dėl kokių priežasčių pareiškėjos negavo kvietimo į žemės naudojimo valstybinę kontrolę; pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį bei pakeisti žemės sklypo ribas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateikė skundo atsisakymą, kadangi atsakovas geruoju patenkino pareiškėjų skundo reikalavimą, t. y. pareiškėjos gavo atsakymą į savo 2019 m. spalio 18 d. skundą.

14Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjų reikalavimą jau padavus skundą teismui, todėl pareiškėjos turi teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas pabrėžė, kad motyvai, dėl ko atsakovas geruoju patenkino pareiškėjų reikalavimą, neturi esminės reikšmės, todėl atsakovo nurodytos priežastys, lėmusios pareiškėjų prašymo ilgesnį nagrinėjimą, šiuo atveju nėra reikšmingos, juolab kad atsakovas neneigia, jog teisės aktų nustatytu terminu pareiškėjų skundo neišnagrinėjo.

15Teismas rėmėsi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7 punktais, nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (2020 m. sausio 4 d. PVM sąskaita faktūra, 2020 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 01051539) patvirtina, jog pareiškėjos už skundo teismui parengimą patyrė 423,50 Eur išlaidų.

16Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau, atsižvelgęs į šiuo atveju pareiškėjų teismui pateikto skundo itin mažą apimtį bei turinį, kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjos atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 423,50 Eur yra per didelė, todėl ją sumažino iki 200 Eur ir priteisė ją pareiškėjoms iš atsakovo.

17III.

18Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjoms iš atsakovo priteistas 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

19Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad buvo pažeistas prašymų ir skundų nagrinėjimo terminas, nes 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. sausio 13 d. raštais buvo pateikti tarpiniai atsakymai, 2019 m. spalio 18 d. skundas buvo išnagrinėtas pateikus 2020 m. sausio 30 d. raštą. Tarnyba remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 ir 13 punktais, 37 straipsniu ir daro išvadą, kad atsakovas nuolat informavo pareiškėjas apie nuosavybės teisių į ( - ) rėžinio kaimo žemę atkūrimo procesą, o 2020 m. sausio 31 d. rašte apibendrino viešosios valdžios institucijų tarnybinės pagalbos būdu pateiktus, taip pat savo turimus duomenis apie žemės sklypą bei jame vykstantį statybų procesą ir padarė atitinkamas išvadas. Tarnybos manymu, 2019 m. spalio 18 d. skundo išnagrinėjimo terminas nebuvo praleistas, o pareiškėjų teiginys, jog Tarnyba geruoju patenkino jų reikalavimą ir išnagrinėjo 2019 m. spalio 18 d. skundą po 3 mėnesių, neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovas pabrėžia, kad į pareiškėjų skundą atsakinėjo 2019 m. spalio 18 d., 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. sausio 13 d. raštais, todėl pareiškėjos, nesutikdamos su šių raštų turiniais, turėjo teisę juos skųsti. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nulemtos tik jų pačių kaltės.

20Pareiškėjos S. D. ir J. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jos atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2019 m. spalio 18 d. raštu atsakė į pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 19 d. prašymą, todėl šis raštas nėra susijęs su jų skundu. Pareiškėjos paaiškina, kad, nors atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjų skundo teisės aktuose nustatytais terminais, tačiau 2020 m. sausio 31 d. atsakė į skundą, todėl pareiškėjos atsisakė nuo skundo. Pareiškėjos pažymi, kad tarpiniai atsakovo atsakymai nėra skundžiami. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatyme nėra nuostatų, pateisinančių asmenų prašymų nagrinėjimo termino nesilaikymą. Pareiškėjos pabrėžia, kad nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, į teismą kreipėsi dėl to, kad atsakovas neįvykdė jam imperatyviai nustatytų pareigų ir neišnagrinėjo pareiškėjų skundo per teisės aktuose nustatytus terminus.

21Teisėjų kolegija konstatuoja:

22IV.

23Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalies, kuria teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjoms (šioms atsisakius skundo ir nutraukus administracinę bylą) jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.

24Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

25Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymėjo, jog formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

26Pastebėtina, kad ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų (pvz., LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010).

27Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad administracinių teismų praktikoje, aiškinant teisinį reguliavimą, pagal kurį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pastarasis atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (pvz., LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-421-502/2020).

28Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

29Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjų skundas, kuriuo prašoma teismo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. spalio 18 d. skundą, gautas 2020 m. sausio 6 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų 2019 m. spalio 18 d. skundas Tarnybai buvo išnagrinėtas atsakovui priėmus 2020 m. sausio 31 d. raštą, t. y. jau pareiškėjoms padavus skundą teismui. Pareiškėjos atsisakė skundo, manydamos, kad Tarnyba, atsakydama į jų 2019 m. spalio 18 d. skundą, geruoju patenkino jų reikalavimą. Atsakovas nesutinka su tokia pareiškėjų pozicija, tvirtindamas, kad pareiškėjoms buvo teikiami tarpiniai atsakymai į jų 2019 m. spalio 18 d. skundą Tarnybos 2019 m. spalio 18 d., 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. spalio 13 d. raštais, t. y. šiais raštais pareiškėjos buvo informuojamos apie atliekamus veiksmus, siekiant išspręsti jų keliamus klausimus.

30Pareiškėjos 2019 m. spalio 18 d. skunde Tarnybai prašė atsakovo: 1) ištirti visas aplinkybes dėl Tarnybos specialisto E. K. veiksmų ir priimti sprendimą; 2) ištirti dėl kokių priežasčių nebuvo gautas kvietimas 2019 m. spalio 14 d., 10 val., į žemės naudojimo valstybinę kontrolę, dėl galimo žemės nuomos sutarties pažeidimo; 3) pakeisti valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) (toliau – ir Žemės sklypas), nuomos sutartį, pakeisti žemės sklypo ribas, t. y. sklypo planą, likusią dalį ploto pripažinti laisvą grąžintiną ir atkurti nuosavybės teises ( - ) rėžinio kaimo pretendentams. Pažymėtina, kad pareiškėjos Tarnybai buvo pateikusios ir 2019 m. rugsėjo 19 d. prašymą, kuriame išdėstytas tapatus kaip ir 2019 m. spalio 18 d. skundo Tarnybai trečiajame punkte išdėstytas prašymas.

31Kaip minėta, atsakovas tvirtina, kad, prieš priimant 2020 m. sausio 31 d. raštą, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjų 2019 m. spalio 18 d. skundą, pateikė pareiškėjoms 2019 m. spalio 18 d., 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. spalio 13 d. raštus, kuriais pareiškėjos buvo informuojamos apie atliekamus veiksmus, siekiant išspręsti jų keliamus klausimus. Tarnyba 2019 m. spalio 18 d. rašte nedetalizuoja į kurį pareiškėjų kreipimąsi yra atsakoma, tačiau Tarnybai pareiškėjų 2019 m. spalio 18 d. skundą gavus tik 2019 m. spalio 21 d., teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo teiginiu, jog Tarnyba į pareiškėjų 2019 m. spalio 18 d. skundą pateikė 2019 m. spalio 18 d. raštą. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba, 2019 m. gruodžio 19 d. rašte pateikdama informaciją, papildo savo 2019 m. spalio 18 d. raštą, o 2020 m. sausio 13 d. raštu papildo 2019 m. gruodžio 19 d. raštą. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi atsakovo nurodomi raštai, nors ir susiję su vienu iš trijų pareiškėjų 2019 m. spalio 18 d. skunde išdėstytų prašymų, negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip raštai dėl pareiškėjų 2019 m. spalio 18 d. skundo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pateikė pareiškėjoms tik 2019 m. lapkričio 21 d. raštą 1SS-2251-(7.5.), kuriuo, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu, pareiškėjų skundo nagrinėjimo terminą pratęsė 10 darbo dienų, t. y. iki 2019 m. gruodžio 3 dienos. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, atsakovui uždelsus atsakyti į pareiškėjų 2019 m. spalio 18 d. skundą, pareiškėjos turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą su skundu šioje byloje. Šiuo atveju atsakovas buvo atsakingas dėl pareiškėjų kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjų patirtų išlaidų). Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad esant tokioms aplinkybėms, kurios susiklostė nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjoms nepriklauso.

32Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Atsakovo atskirasis skundas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

35Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjos S. D. ir J. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos... 6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SKR Baltic“... 8. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. rugsėjo 22 d. gautas... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi... 11. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 12. nutraukė.... 13. Pasisakydamas dėl pareiškėjų prašymo priteisti iš atsakovo 423,50 Eur... 14. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjų... 15. Teismas rėmėsi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio... 16. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos ir... 17. III.... 18. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 19. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad buvo pažeistas prašymų ir... 20. Pareiškėjos S. D. ir J. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 21. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 22. IV.... 23. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020... 24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad proceso šalių išlaidų... 25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė... 26. Pastebėtina, kad ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų... 27. Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad... 28. Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje įtvirtinta, kad... 29. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme... 30. Pareiškėjos 2019 m. spalio 18 d. skunde Tarnybai prašė atsakovo: 1)... 31. Kaip minėta, atsakovas tvirtina, kad, prieš priimant 2020 m. sausio 31 d.... 32. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja,... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 34. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 35. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį... 36. Nutartis neskundžiama....