Byla 2A-243-186/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VJ Investicija“ ir atsakovės akcinės bendrovės SEB banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VJ Investicija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl patirtų nuostolių priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, notarė A. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. Z., A. Z..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė UAB „VJ Investicija“ prašė priteisti iš atsakovės AB SEB banko 74 550,32 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu – UAB „Hansa lizingas“) 2007 m. balandžio 17 d. sudarė lizingo sutartį (toliau – Lizingo sutartis), kurios pagrindu buvo sudaryta 2007 m. balandžio 25 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį pardavėjai A. Z. ir A. Z. pardavė žemės sklypą, o pardavėjas AB SEB bankas – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio baigtumas 97 proc. (toliau – Gyvenamasis namas) ir priklausinius – tvorą, baseiną, fontaną, kiemo aikštelę, kiemo židinį, atraminę sienelę (toliau – Kiti statiniai), esančius Nugalėtojų g. 26, Vilniuje, pirkėjui UAB „Swedbank lizingas“. Nupirktas turtas buvo perduotas valdyti ir naudotis lizingo gavėjai – ieškovei. Prieš pasirašant Sutartį, 2014 m. balandžio 18 d. UAB „Swedbank lizingas“, ieškovė, atsakovė ir A. Z. pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis). Tiek pagal Preliminariąją sutartį, tiek pagal pagrindinę Sutartį atsakovė patvirtino, kad parduodami nekilnojamieji daiktai nėra teisminio ginčo objektai, nėra jokių suvaržymų, išskyrus įpareigojimą nugriauti mūrinę tvorą šiaurės bei rytų kryptimis, užimančią apie 0,02 ha valstybinės žemės. Atsakovės nurodyti patvirtinimai ir garantijos buvo neteisingi, kadangi po Sutarties sudarymo prokuroras pareiškė ieškinį atsakovėms UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „VJ Investicija“ dėl savavališkai užimto valstybinės žemės sklypo grąžinimo ir prašė, be kita ko, įpareigoti atsakovus savo lėšomis nugriauti ginčo sklype esančius Kitus statinius. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais šis reikalavimas buvo patenkintas. UAB „VJ Investicija“ teismo įpareigojimą įvykdė – Kitus statinius nugriovė. Ieškovės teigimu, atsakovė sudarydama ir vykdydama Sutartį, neteisėtai ir nesąžiningai nuslėpė aplinkybes apie tai, kad Kiti statiniai buvo įregistruoti nesant jų statybą leidžiančių dokumentų, pažeidė Sutarties 4.2 punktą, kuriuo buvo patvirtinęs, kad į parduodamus daiktus tretieji asmenys neturi pretenzijų, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į perkamus daiktus. Dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro 16 502,20 Eur griovimo darbų išlaidos, 7 541,70 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2013, 44 022,24 Eur sumokėta kainos dalis už Kitus statinius ir nuo šios sumos sumokėtos 6 484,18 Eur palūkanos.

6Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės AB SEB banko ieškovės UAB „VJ Investicija“ naudai 8 251,10 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 415,59 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; atsakovei iš ieškovės priteisė 3 270,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, pakeitusi ieškinio pagrindą, prašo priteisti nuostolius, įrodinėdama Sutarties 4.2 punkte nustatytą atsakomybės taikymo pagrindą dėl 3.10 punkte nustatytos garantijos pažeidimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė nėra praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

10Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-55/2013 priimtoje 2013 m. vasario 21 d. nutartyje konstatuotas statybos neteisėtumas yra prejudicinis faktas (CPK 182 str. 2 p.). Byloje esantis VĮ Registrų centro 2003 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. 3 dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos išregistravimo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštai patvirtina, kad atsakovei buvo žinomas ginčo statinių statybos neteisėtumo faktas. Atsakovės atliktą statinių teisinę registraciją teismas vertino kaip neteisingus ir nesąžiningus veiksmus, nes pagal Preliminarios sutarties 3.9.3 punktą atsakovė dar įsipareigojo gauti Vilniaus apskrities viršininko administracijos įgaliotos institucijos leidimą dėl kiemo statinių perleidimo. Kita vertus, pasak teismo, jau ikisutartiniuose šalių santykiuose buvo aiški aplinkybė, kad statiniai yra valstybei priklausančiame sklype, todėl tiek atsakovės, tiek ieškovės veiksmai buvo nukreipti į tai, kad neteisėti statiniai taptų civilinės apyvartos objektu, o tai reiškia, kad jos abi turi būti atsakingos už kilusius padarinius, todėl būtų neteisinga perkelti nuostolius tik ieškovei (CK 6.163 str. 1 d.). Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog patyrė 56 978,77 Lt (16 502,19 Eur) išlaidų griovimo darbams apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė prisiėmė įsipareigojimus pagal Preliminarios sutarties 3.9.3 punktą, kurie buvo neteisėti ir kurių nebuvo galima įgyvendinti, kad abi šalys buvo tuo suinteresuotos, vadovaudamasis protingumo principu, nusprendė ieškovei iš atsakovės priteisti pusę minėtos sumos, t. y. 8 251,10 Eur (CK 6.163 str. 1 d., 6.246–6.249 str.).

11Teismas, įvertinęs tai, kad iš Preliminarios sutarties aiškiai galima suprasti, jog dalis kiemo statinių, tvora yra valstybei priklausančiame sklype (Preliminariosios sutarties 3.9.3 p.), Sutarties 2.2 punkte yra nurodyta, jog Gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti, 2.2.1 punkte nuodyta, kad turtą sudaro ir pavėsinė, į kurią nuosavybės teisės neįregistruotos, atmetė ieškovės argumentą dėl jos teisių pažeidimo, nuslepiant informaciją. Pasak teismo, iš sudaromų sutarčių buvo galima suprasti, kad perkamas turtas neturi iki galo sutvarkytos statybos teisinės dokumentacijos. Bet kuris rūpestingas ir atidus asmuo būtų pasidomėjęs, ar statiniai pastatyti pagal projektą, kai Sutarties 3.1.1 punkte yra atskira kaina už įsigyjamą žemės sklypą, kuris aiškiai mažesnis už užimamą statiniais plotą. Kadastro byloje buvo visa dokumentacija, susijusi su įsigyti siekiamu turtu. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pripažino, jog matė, kad ginčo statiniai yra didesniame žemės sklype nei ji pirko, žinojo, kad jie pastatyti valstybei priklausančiame sklype, tikėjosi, kad bus galima juos legalizuoti. Todėl teismas sprendė, kad šiuo aspektu negalima pripažinti Sutarties 4.2 punkto pažeidimo, nes niekas kitas, išskyrus ieškovę, į statinius, kaip civilinės apyvartos objektą, pretenzijų nereiškė. Pridedamoji vertė buvo aktuali ieškovei tik todėl, kad ji siekė įgyti teisinį pagrindą naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, kurį užėmė jau nugriauti Kiti statiniai. Tai reiškia, kad ji siekė įsigyti išperkamosios nuomos būdu būtent tokį turtą, todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 152 000 Lt priteisimo už priklausinius, kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 str.). Kaip išvestinį teismas atmetė ir reikalavimą priteisti 22 388,58 Lt sumokėtų palūkanų už įsigyjamą nekilnojamąjį daiktą. Kita vertus, teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad už ieškovės pasirinktą finansavimo būdą atsakovė tiesiogiai negali atsakyti.

12Ieškovės reikalavimą dėl 26 040 Lt nuostolių, kuriuos sudaro bylinėjimosi išlaidos byloje dėl valstybės nuosavybės teisių gynimo, teismas atmetė konstatavęs, kad ieškovė suvokė, kokį siekia įsigyti turtą, galėjo pasikonsultuoti, kaip protingas asmuo, dėl teisėtų galimybių juo naudotis. Be to, pasak teismo, tik nuo pačios ieškovės priklausė teisės aktų reikalavimų vykdymas, todėl šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas ir tuo pagrindu, kad neatitinka teisingumo kriterijaus (CK 1.5 str.). Ieškovė tęsė procesą, žinodama neteisėtos statybos faktą.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

14Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „VJ Investicija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimo dalį, kuria atmesti jos reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos argumentus:

151. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės veiksmai buvo nukreipti į tai, kad neteisėti statiniai taptų civilinės apyvartos objektu. Tai, kad statiniai yra ant valstybinės žemės, dar nereiškia jų statybos neteisėtumo. Ieškovė, sudarydama Sutartį, net nesuabejojo perkamų Kitų statinių teisinės registracijos teisėtumu, nes įsigijo juos iš žinomo banko, sandoriui sudaryti buvo pateikti visi nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, sandorį patvirtino notaras. Atsakovė dar gerokai prieš sudarydama Sutartį įregistravo neteisėtai pastatytus Kitus statinius kaip savo nuosavybę ir padarė juos civilinės apyvartos objektais. Teismas sprendime klaidingai nurodė, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog „matė, kad ginčo statiniai yra didesniame žemės sklype nei jis perka, žinojo, kad jie pastatyti ant valstybinės žemės ir tikėjosi, kad juos bus galima legalizuoti“. Ieškovės atstovas tokių paaiškinimų teismui neteikė.

162. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo dėl to, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ir nuslėpė informaciją. Atsakovės tiek Preliminariojoje sutartyje, tiek Sutartyje nurodyti patvirtinimai ir garantijos buvo neteisingi. Atsakovė nuslėpė informaciją, kad Kiti statiniai buvo įregistruoti be jokių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Tai žinodama, ieškovė nebūtų pasirinkusi pirkti Gyvenamojo namo ir Kitų statinių. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė žinojo apie atsakovės veiksmus registruojant neteisėtą statybą. Apie tai, kad dalis parduoto turto yra neteisėta statyba, paaiškėjo tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-480/2013.

172.1. Teismas neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių, kad Vilniaus komercinio arbitražo byloje Nr. 78/2005 atsakovė įrodinėjo, jog negali sudaryti pagrindinės ginčo statinių pirkimo–pardavimo sutarties su L. K., nes šiuos statinius reikia įteisinti, tačiau po kelių mėnesių atsakovė neatlikusi jokių įteisinimo veiksmų šią statybą kaip savo nuosavybę pardavė ieškovei.

182.2. Atsakovė nenurodė nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. rugsėjo 6 d. raštu atsakovė buvo įpareigota pateikti dokumentus, kurių pagrindu atlikta teisinė registracija.

192.3. Atsakovė Preliminariosios sutarties 3.9.3 punktu įsipareigojo gauti Vilniaus apskrities viršininko administracijos įgaliotos institucijos leidimą dėl Kitų statinių perleidimo, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui pateikė tik prašymą išduoti pažymą apie nebaigtą statyti statinį – Gyvenamąjį namą. Joks prašymas dėl pažymos apie Kitus statinius nebuvo pateiktas.

203. Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš sudaromų sutarčių ieškovė galėjo suprasti, kad perkamas turtas neturi iki galo sutvarkytos statybos teisinės dokumentacijos, ir atsižvelgiant į tai, kad Kiti statiniai pastatyti ant kito sklypo nei perkamas, galėjo pasidomėti, ar šie statiniai pastatyti pagal projektą. Aplinkybė, kad perkamas nebaigtos statybos namas, nereiškia, kad pirkėjas bus atidus ir rūpestingas tik tuomet, jeigu suabejos jo statybos ir atliktos teisinės registracijos teisėtumu. Ieškovė, įsigydama Kitus statinius, stovinčius ant valstybinės žemės, tikėjosi nustatyta tvarka teisėtai jais naudotis (nustatant servitutą ar išsiperkant po jais esančią valstybinę žemę). Ši aplinkybė neįrodo, kad ieškovė žinojo, jog perka neteisėtą statybą ir sąmoningai siekė neteisėtus statinius padaryti civilinės apyvartos objektais. Atsakovė, sudarydama Sutartį, neinformavo ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ apie tai, kad dėl Gyvenamojo namo ir Kitų statinių teisinės registracijos vyko ginčai, kokiu pagrindu Kiti statiniai buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ir dėl kokių priežasčių (tik procedūrinio pažeidimo) šis įrašas vėl buvo atstatytas (kartu panaikinant pastabą „nuosavybės teisės neįregistruotos, nes nepateikti Vilniaus miesto statybos valstybinės priežiūros tarnybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai“). Ieškovė, nebūdama perkamo objekto savininkė, neturėjo jokio teisinio pagrindo gauti kokius tai duomenis ar leidimus iš valstybės institucijų dėl perkamo daikto.

214. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimo dalį priteisti 7 541,70 Eur nuostolių, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2013, atlyginimą, motyvuodamas tuo, kad ieškovė pati tęsė procesą, nors žinojo apie atsakovei pateiktą 2004 m. vasario 24 d. įpareigojimą atlaisvinti žemės sklypą. Šis įpareigojimas susijęs su tvoros dalimi, pastatyta aplink Gyvenamąjį namą šiaurės ir rytų kryptimis. Būtent šį trečiųjų asmenų pretenzija kaip vienintelė buvo nurodyta Sutartyje, įpareigojimas buvo įvykdytas ir dėl tos dalies tvoros ginčo civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2013 nebuvo. Be to, kol neteisėtos statybos faktas nėra įrodytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jis jokių pasekmių nesukelia, todėl visiškai suprantama ieškovės pozicija ginti savo interesus teisme iki galo.

225. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės 3 270,06 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nurodydamas, kad šios išlaidos neviršija maksimalių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų dydžių. Maksimalūs priteistini išlaidų dydžiai už atsiliepimą į ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, parengtus iki 2015 m. kovo 19 d., bei atstovavimą 2015 m. sausio 26 d. teismo posėdyje turi būti nustatomi vadovaujantis tuo metu galiojusia Rekomendacijų redakcija. Atsiliepimas į patikslintą ieškinį nebuvo pateiktas, todėl išlaidos už šio procesinio dokumento parengimą nepriteistinos. Atsakovą atstovavo advokato padėjėjas, todėl turėjo būti skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio užmokesčio (Rekomendacijų 5 p.).

23Atsiliepime atsakovė AB SEB bankas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Nurodo šiuos argumentus:

241. Ieškovės atstovas 2015 m. birželio 29 d. teismo posėdyje pripažino, kad ieškovė suprato, jog Kiti statiniai yra pastatyti neteisėtai, ir tikėjosi, pasinaudodama jų buvimu, įsigyti arba išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ant kurio buvo pastatyti šie statiniai. Tai patvirtina ir ieškovės 2007 m. rugpjūčio 9 d. raštas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuriame buvo prašoma peržiūrėti sklypo ribas, bei 2010 m. kovo 17 d. prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl valstybinės žemės nuomos.

252. Ieškovė žinojo ar turėjo žinoti, kad Kitų statinių statytoja A. Z. nebuvo sudariusi jokio sandorio dėl valstybinės žemės nuomos ar panaudos. Tai reiškia, kad tokie statiniai negalėjo būti pastatyti statybą leidžiančių dokumentų pagrindu (CK 1.5 str.).

263. Sutarties 7.2 punktu pirkėja UAB „Swedbank lizingas“ ir lizingo gavėja ieškovė patvirtino, kad joms buvo perduoti visi su nekilnojamais daiktais susiję dokumentai, įskaitant ir tuos, kurie patvirtina nuosavybės teises į statinius. Tarp šių dokumentų nebuvo statybą leidžiančių dokumentų.

274. Faktas, kad Kiti statiniai buvo pastatyti nesant statybą leidžiančių dokumentų, buvo įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre.

285. Lizingo sutartimi ieškovė įsipareigojo veikti kaip atidus, rūpestingas, apdairus pirkėjas: patvirtino, kad kruopščiai patikrino perkamo turto teisinį statusą; įsipareigojo, prireikus žinių, kreiptis į atitinkamo registro įstaigą, savivaldybes, kitas institucijas; įsipareigojo susipažinti ir įsitikinti, kad dokumentacija, perduodama su turtu, yra išsami ir tikra (Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 3.5 p.).

296. Ieškovės atstovė 2015 m. birželio 29 d. teismo posėdyje patvirtino, kad iš Nekilnojamojo turto registro gavo VĮ Registrų centro 2003 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 3 dėl Nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos išregistravimo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimą, t. y. tuos įrodymus, apie kuriuos, pasak ieškovės, jeigu ji būtų žinojusi, nebūtų sudariusi Sutarties.

307. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2013 nėra susijusios priežastiniu ryšiu su nuostoliais dėl netinkamo daikto kokybės ir buvo absoliučiai nebūtinos, be to, jos yra neprotingai didelės.

31Apeliaciniame skunde atsakovė AB SEB bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Nurodo šiuos argumentus:

321. Teismas, pripažindamas atsakovę pažeidusia Preliminariosios sutarties 3.9.3 punktą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.165 straipsnio nuostatas. Preliminariosios sutarties specifika sąlygoja, kad jos pagrindu civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu dėl vienos iš šalių kaltės nėra sudaroma pagrindinė sutartis. Šiuo atveju pagrindinė Sutartis buvo sudaryta, todėl atsakovei negali būti taikoma jokios rūšies ir pobūdžio civilinė atsakomybė už Preliminariosios sutarties pažeidimą, įskaitant ir 3.9.3 punkto neįvykdymą.

332. Sudarydama Sutartį, ieškovė prisiėmė su tuo susijusią riziką. Juolab, kad ieškovė yra verslininkė, jos veikla susijusi su nekilnojamojo turto valdymu, todėl šioje srityje ji laikytina profesionale. Ieškovės veiksmai bandant perkelti nesėkmės riziką atsakovei yra nesąžiningi ir neteisėti, todėl negali būti ginami (CK 1.137 str. 3 d.).

343. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams. Patikslintas ieškinys iš esmės yra pareikštas dėl Sutartimi parduotų daiktų trūkumų (CK 6.398 str.). Tokiems reikalavimams taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 2 p.). Ieškovė šį terminą praleido, kadangi jos pačios teigimu, apie tai, kad ginčo statiniai turi trūkumų, t. y. yra pastatyti neteisėtai, ieškovė sužinojo ne vėliau nei buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2013. Kita vertus, objektyviai vertinant, senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d., nes ieškovės atstovas byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčo priklausinių savavališkos statybos klausimas, pateikė rašytinius įrodymus, t. y. ieškovės 2007 m. rugpjūčio 9 d. raštą Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriui, iš kurio matyti, kad ieškovei buvo žinomas faktas, jog ginčo statiniai yra pastatyti ant valstybinės žemės. Šis faktas ieškovei buvo žinomas ir iš Preliminariosios sutarties 3.9.3 punkto.

35Atsiliepime ieškovė UAB „VJ Investicija“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

361. Atsakovės atsakomybės pagrindu ieškovė nurodė neteisingus ir nesąžiningus veiksmus sudarant Sutartį ir teikiant tikrovės neatitinkančius patvirtinimus ir pareiškimus joje, o ne atsakovės nurodomą Preliminariosios sutarties pažeidimą. Skundžiamame sprendime konstatuotas būtent Sutarties nuostatų pažeidimas.

372. Ieškovė net nesuabejojo atsakovės atliktos teisinės registracijos teisėtumu, nes ginčo statinius įsigijo iš žinomo banko, o sandoris buvo tvirtinamas notariškai. Ieškovė kaip profesionalus nekilnojamojo turto rinkoje veikiantis subjektas tikrai nebūtų pirkęs žinomai neteisėtos statybos su tikslu ją legalizuoti. Ieškovės planų išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono nepavyko įgyvendinti dėl to, kad atsakovė, tiek sudarydama Preliminariąją sutartį, tiek pagrindinę Sutartį, nuslėpė esminę informaciją.

383. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytą ieškinio pagrindą – civilinės atsakomybės atsiradimą dėl neteisėtų atsakovės veiksmų sudarant ir vykdant Sutartį, taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalis, o ne 5 dalies 2 punktas.

39Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

40IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

42Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

43Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

44Ieškovė prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, be to, nurodomas šalių rungimosi principo pažeidimas, nes apeliantės atstovei buvo apribota galimybė baigiamojoje kalboje išdėstyti visas ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes. Šie argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi šalys byloje yra pateikusios visus savo įrodymus, apeliaciniuose skunduose išsamiai išdėstė savo argumentus dėl jų vertinimo, todėl byloje pakanka duomenų tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

45Dėl ieškinio senaties

46Atsakovė prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovės pareikštas ieškinys yra dėl parduotų daiktų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje pakeitė reikalavimų pagrindą ir įrodinėja atsakovės civilinės atsakomybę, prašydama priteisti nuostolius. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovės patikslintas ieškinys iš esmės yra pareikštas dėl Sutartimi parduotų daiktų trūkumų (CK 6.398 str.). Toks argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas, kadangi iš patikslinto ieškinio turinio matyti, jog faktiniu pagrindu nurodomas Preliminariojoje ir pagrindinėje Sutartyje nustatytų pardavėjo (atsakovės) pareiškimų ir patvirtinimų dėl parduodamų nekilnojamųjų daiktų teisinio statuso neatitikimas tikrovei, o ne daiktų kokybės neatitikimas Sutarties sąlygoms. Ieškovė byloje įrodinėjo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ir prašė priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą dėl Sutarties pažeidimo (CK 6.246–6.249 str., 6.256 str.). Patikslintu ieškiniu nėra prašoma taikyti kurį nors iš CK 6.334 straipsnyje numatytų pirkėjo teisių gynimo būdų. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju taikytinas ne CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties termino, o CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

47Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d., kai ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrių raštu, iš kurio matyti, kad ieškovė žinojo, jog Kiti statiniai yra pastatyti ant valstybinės žemės. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Kitų statinių neteisėtos statybos faktas galutinai buvo konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2013. Po šios kasacinio teismo nutarties priėmimo ieškovė turėjo įvykdyti ir, pagal bylos duomenis, įvykdė teismo įpareigojimą nugriauti Kitus statinius, todėl patyrė nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės. Iki minėtos bylos išnagrinėjimo nebuvo aišku, ar ieškovė privalės nugriauti Kitus statinius, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė dar anksčiau žinojo apie savo teisių pažeidimą (nuostolių atsiradimą). Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nėra praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

48Dėl sutartinės atsakomybės taikymo sąlygų

49Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

50Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad atsakovė pažeidė Sutarties 4.2 punktą, kuriame, be kita ko, patvirtinama, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į nekilnojamuosius daiktus. Po Sutarties sudarymo prokuroras kreipėsi į teismą, įrodinėdamas, kad ieškovės pagal Sutartį įsigytas nekilnojamasis daiktas – Kiti statiniai – yra savavališka statyba valstybinės žemės sklype. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2013 galutinai patvirtinta, kad Kiti statiniai yra pastatyti neteisėtai ir privalo būti nugriauti. Tai reiškia, kad minėtas atsakovės patvirtinimas Sutarties 4.2 punkte yra neteisingas. Byloje nustatyta, kad statytoja A. Z., pastačiusi Kitus statinius, Nekilnojamojo turto registre jų neįregistravo. Būtent atsakovė, perėmusi nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą pagal antstolės išduotą 2002 m. vasario 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktą (1 t., 153 b. l.), šio dokumento pagrindu įregistravo savo daiktines teises ir į Kitus statinius (1 t., 154 b. l.). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad neteisėtai pastatyti Kiti statiniai negalėjo būti įregistruoti. Vadinasi, atsakovė tokiais statiniais negalėjo disponuoti (CK 4.103 str. 1 d.). Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2003 m. birželio 3 d. sprendimo (2 t., 26-27 b. l.) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I9-1549/2003 (2 t., 28-31), atsakovės pozicija sprendžiant ginčą dėl įrašo apie nuosavybės teises į kitus statinius panaikinimo patvirtina jos siekį neteisėtus statinius paversti civilinės apyvartos objektu, nepaisant to, kad nėra pateikti šių statinių statybą leidžiantys dokumentai. Tokiu būdu atsakovė, sudarydama Sutartį ir kaip pardavėja patvirtindama, kad Kiti statiniai priklauso jai nuosavybės teise (Sutarties 4.1.2 p.), kad dėl šių statinių nėra jokių viešosios teisės pažeidimų (Sutarties 4.2 p.), pažeidė šias Sutarties sąlygas, t. y. netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus parduoti teisėtai pastatytus statinius.

51Be to, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms (CK 6.394 str. 3 d.). Atsakovė pagal Preliminariosios sutarties 3.9.3 punktą įsipareigojo gauti Vilniaus apskrities viršininko administracijos įgaliotos institucijos leidimą dėl Kitų statinių perleidimo, nes šie statiniai yra valstybei priklausančiame žemės sklype. Atsakovė nepateikė prašymo išduoti šį leidimą ir akivaizdu, kad tokio leidimo ji ir negalėjo gauti, nes kaip minėta, Kiti statiniai buvo pastatyti savavališkai. Tai, kad pagrindinė Sutartis vis tiek buvo sudaryta, nors atsakovė ir neįvykdė minėto ikisutartinio įsipareigojimo, tik papildomai pagrindžia atsakovės veiksmų neteisėtumą ir nesąžiningumą ginčo šalių tarpusavio santykiuose. Tačiau priešingai, nei teigiama atsakovės apeliaciniame skunde, Preliminariosios sutarties 3.9.3 punkto neįvykdymas nėra vienintelis atsakovės padarytas pažeidimas, kurio pagrindu jai taikytina civilinė atsakomybė. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo ne minėtos sąlygos neįvykdymą, bet neteisėto įsipareigojimo prisiėmimą. Taigi atsakovės veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės sąlyga pasireiškia neteisėtais įsipareigojimais bei neteisingais patvirtinimais sudarant tiek Preliminariąją sutartį (3.9.3 p., 3.10 p.), tiek pagrindinę Sutartį (4.1.2 p., 4.2 p.).

52Aptarti atsakovės neteisėti veiksmai lėmė tai, kad ieškovė pagal Sutartį kartu su Gyvenamuoju namu bei žemės sklypu įsigijo ir Kitus statinius, kuriuos ieškovė vėliau buvo priversta nugriauti, paaiškėjus, kad jie pastatyti savavališkai. Dėl šios priežasties ieškovė patyrė nuostolių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieškovė už atliktus griovimo darbus patyrė 56 978,77 Lt (16 502,20 Eur) išlaidų. Atsakovė šių teismo išvadų apeliaciniame skunde neginčija. Be to, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės už Kitus statinius sumokėtą kainos dalį 152 000 Lt (44 022,24 Eur) ir 22 388,58 Lt (6 484,18 Eur) pagal Lizingo sutartį sumokėtų palūkanų nuo šios kainos dalies. Teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino, konstatuodamas, kad šiuo aspektu nėra Sutarties 4.2 punkto pažeidimo, nes niekas kitas, išskyrus ieškovę, į Kitus statinius, kaip civilinės apyvartos objektą, pretenzijų nereiškė. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra prieštaringa. Pripažinus, kad prieš tai aptarti atsakovės neteisėti veiksmai sąlygojo ieškovės išlaidų, susijusių su Kitų statinių nugriovimu, atsiradimą, nėra pagrindo kitaip vertinti ieškovės turėtas išlaidas šiems statiniams įsigyti. Visi šie ieškovės nuostoliai yra susiję vienodu priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais, kurių jeigu nebūtų buvę, ieškovė apskritai nebūtų galėjusi įsigyti Kitų statinių. Tokiu atveju yra pagrindas manyti, kad atitinkamai tiek Sutarties kaina, tiek palūkanos pagal Lizingo sutartį būtų mažesnės. Šalių sudarytoje Sutartyje Kitų statinių kaina atskirai nenurodyta. Šalys susitarė, kad Gyvenamasis namas ir Kiti statiniai parduodami už 1 298 000 Lt įskaitant PVM (Sutarties 3.1 p.). Ieškovė, apskaičiuodama savo nuostolius dėl sumokėtos kainos dalies už Kitus statinius, remiasi Sutarties sudarymo momentu nustatyta šių statinių vidutine rinkos verte (2 t., 34, 37 b. l.). Atsakovė nepateikė jokių priešingų įrodymų, kurie patvirtintų, kad reali tokių statinių rinkos vertė sudarant Sutartį buvo mažesnė (CPK 178 str.). Vien ta aplinkybė, kad Gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė, nustatyta Sutarties sudarymo momentu, buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei Sutartyje nustatyta jo kaina kartu su priklausiniais, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad Kitų statinių kainos dalis taip pat turėtų būti atitinkamai mažesnė. Kiti statiniai buvo įregistruoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, jų baigtumas 100 proc. (2 t., 37 b. l.). Tuo tarpu Gyvenamasis namas buvo parduotas kaip nebaigtas statyti (baigtumas 97 proc.). Be to, kaip matyti iš minėtų duomenų, Kitų statinių atkūrimo sąnaudos buvo beveik dvigubai didesnės nei jų vidutinė rinkos vertė, kai tuo tarpu Gyvenamojo namo atkūrimo sąnaudos sudarė mažiau nei trečdalį jo vidutinės rinkos vertės, nustatytos Sutarties sudarymo momentu. Akivaizdu, kad įsigyjant gyvenamąjį namą su sklypu, tokie statiniai kaip tvora, baseinas, fontanas, kiemo aikštelė, kiemo židinys, atraminė sienelė turi reikšmingos įtakos nustatant bendrą nekilnojamojo turto kainą. Taigi darytina išvada, kad ieškovė įrodė nuostolių, patirtų dėl sumokėtos kainos dalies už Kitus statinius pagal Sutartį, dydį. Ieškovė taip pat pateikė savo apskaičiavimą, kad pagal Lizingo sutartį už Gyvenamąjį namą ir Kitus statinius per laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2014-10-31 sumokėjo 162 022,63 Lt palūkanų, iš jų už Kitus statinius – 22 388,58 Lt (6 484,18 Eur) (1 t., 111-112 b. l.). UAB „Swedbank lizingas“ patvirtino, kad ieškovė savo įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį vykdo tinkamai (2 t., 78 b. l.). Kaip minėta, Sutartis buvo sudaryta Lizingo sutarties pagrindu, taigi atsakovė turėjo žinoti, kad ieškovė aptariamą nekilnojamąjį turtą įsigijo skolintomis lėšomis ir už tai turės sumokėti palūkanas. Dėl to atsakovė kaip įmonė (verslininkas) atsako ir už šiuos ieškovės nuostolius, kuriuos atsakovė galėjo protingai numatyti Sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę (CK 6.258 str. 4 d.).

53Ieškovės teigimu, atsakovė taip pat turi atlyginti jai 26 040 Lt (7 541,70 Eur) nuostolius, kuriuos sudaro bylinėjimosi išlaidos (1 t., 78-85 b. l.), patirtos civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas Kitų statinių teisėtumo klausimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp šių išlaidų bei atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. kad šios išlaidos kaip nuostoliai yra atsakovės netinkamo Sutarties vykdymo rezultatas (CK 6.247 str.). Nors ieškovė į minėtą bylą buvo įtraukta bendraatsakove, tačiau šių išlaidų atsiradimas ir jų dydis priklausė nuo ieškovės valios, t. y. pati ieškovė pasirinko advokatus, kurie ją konsultavo ir galėjo numatyti bylos baigtį, minėtas procesas buvo tęsiamas pačios ieškovės iniciatyva. Atsakovės neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu yra pernelyg nutolę nuo šių išlaidų atsiradimo ir neturėjo jokios įtakos jų dydžiui. Todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti šiuos nuostolius iš atsakovės.

54Pagal bendrąją taisyklę, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d.). Sutartinės atsakomybės atveju galioja analogiška taisyklė, kuri taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovė laikosi pozicijos ir įrodinėja, kad yra pačios ieškovės kaltė dėl jai atsiradusių nuostolių. Šie argumentai iš dalies pagrįsti.

55Visų pirma, ieškovė apeliaciniame skunde neneigia tos aplinkybės, kad sudarant Sutartį, jai buvo žinoma, jog Kiti statiniai yra ne A. Z. ir A. Z. parduodamame žemės sklype, o gretimame žemės sklype, kuris priklauso valstybei. Ši aplinkybė buvo nurodyta ir Preliminariosios sutarties 3.9.3 punkte, pagal kurį, kaip minėta, atsakovė įsipareigojo gauti įgaliotos institucijos leidimą dėl statinių perleidimo. Toks sutikimas nebuvo gautas, tačiau ieškovė vis tiek sudarė pagrindinę Sutartį, pagal kurią įsigijo ir ginčo statinius. Antra, ieškovė pripažįsta, jog įsigydama Kitus statinius, stovinčius ant valstybinės žemės, tikėjosi nustatyta tvarka teisėtai jais naudotis, nusistatant servitutą, išsiperkant ar išsinuomojant po jais esančią valstybinę žemę. Esant tokioms aplinkybėms, bet kuris rūpestingas ir apdairus asmuo turėtų pasidomėti, kokiu teisiniu pagrindu prieš tai buvęs statinių savininkas naudojosi šiuo žemės sklypu. Ieškovė, kuri yra įmonė (verslininkas), dėl ko jai keliami dar aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nei vidutiniam protingam asmeniui, šiuo atveju neatliko jokių užklausų dėl ankstesnių savininkų teisių naudotis valstybine žeme, o apie savo galimybes naudotis šia žeme pradėjo domėtis tik po Sutarties sudarymo. Tai patvirtina ieškovės 2007 m. rugpjūčio 9 d. raštas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuriame buvo prašoma peržiūrėti sklypo ribas (2 t., 161 b. l.), bei 2010 m. kovo 17 d. prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl valstybinės žemės nuomos (2 t., 164-165 b. l.). Trečia, notaro patvirtinto sandorio sudarymas su Lietuvoje žinomu banku neatleidžia kontrahento nuo pareigos imtis būtinų priemonių tam, kad būtų išvengta nuostolių. Ieškovė, nepatikrinusi, kokiu teisiniu pagrindu buvo ir, sudarius Sutartį, toliau galės būti naudojamasi valstybiniu žemės sklypu, tokiu savo neveikimu iš dalies prisidėjo prie minėtų nuostolių atsiradimo, t. y. elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Todėl darytina išvada, kad dėl nuostolių atsiradimo yra ir pačios ieškovės kaltės.

56Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti iš atsakovės pusę ieškovės patirtų Kitų statinių nugriovimo išlaidų, t. y. 8 251,10 Eur. Tačiau remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas, visiškai atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl nuostolių, kuriuos sudaro 44 022,24 Eur sumokėta kainos dalis už Kitus statinius ir nuo šios sumos sumokėtos 6 484,18 Eur palūkanos, priteisimo, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė šioje dalyje neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pačios ieškovės kaltę, teisinga būtų sumažinti ir šiuos nuostolius, priteisiant iš atsakovės pusę ieškovės reikalaujamų sumų, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas – ieškovei iš atsakovės priteistina 22 011,12 Eur sumokėtos kainos dalis už Kitus statinius ir nuo šios sumos sumokėtos 3 242,09 Eur palūkanos. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 33 504,31 Eur nuostolių atlyginimo (8 251,10 Eur + 22 011,12 Eur + 3 242,09 Eur).

57Dėl bylinėjimosi išlaidų

58Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 45 proc., atmestų – 55 proc.

59Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 1 780,58 Eur (6 148 Lt) sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį (t. 1, 10 b. l.) ir 1997,55 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias sudaro 724,05 Eur (2 500 Lt) už ieškinio parengimą (t. 1, 131 b. l.), 200 Eur už patikslinto ieškinio parengimą, 30 Eur už įrodymų rinkimą, 478 Eur už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2015-01-26 teismo posėdyje (2 t., 211-212 b. l.), 304,50 už pasirengimą teismo posėdžiui ir 261 Eur už atstovavimą 2015-04-21 teismo posėdyje (2 t., 213-214 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusia išlaidų atsiradimo momentu) (toliau – Rekomendacijos), ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 120 Eur už ieškinio patikslinimą, 270 Eur už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2015-01-26 teismo posėdyje, 500,15 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2015-04-21 teismo posėdyje. Taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 1 541,15 Eur bylinėjimosi išlaidų ((1 780,58 Eur + 724,05 Eur + 120 Eur + 30 Eur + 270 Eur + 500,15 Eur) × 45 %) (CPK 93 str. 2, 5 d., 98 str.).

60Atsakovė turėjo šias advokato pagalbos išlaidas: 1 583,35 Eur už atsiliepimą į ieškinį, 700,26 Eur už atsiliepimą į patikslintą ieškinį, 115 Eur už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, 775,53 Eur už atsiliepimo papildymą, 500 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2 t., 198-205, 244-249 b. l.). Vadovaujantis Rekomendacijomis, šios išlaidos mažintinos iki 900 Eur už atsiliepimą į ieškinį, 120 Eur už atsiliepimą į patikslintą ieškinį, 36 Eur už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, 128,61 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Išlaidos už atsiliepimo papildymą nepriteistinos, kadangi toks procesinis dokumentas byloje nėra pateiktas. Taigi atsakovei iš ieškovės priteistina 651,53 Eur bylinėjimosi išlaidų ((900 Eur + 120 Eur + 36 Eur + 128,61 Eur) × 55 %). Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 889,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 541,15 Eur - 651,53 Eur).

61Valstybės patirtos 34,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, perskirstomos, valstybei priteisiant iš ieškovės –18,92 Eur, iš atsakovės – 15,48 Eur (CPK 93 str. 5 d., 96 str.).

62Atsižvelgiant į ginčijamas sumas ir galutinį rezultatą byloje, paskirstant šalių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, laikytina, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 38 proc., o atsakovės reikalavimai atmesti 100 proc.

63Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 211 Eur žyminį mokestį (3 t., 14 b. l.) bei turėjo advokato pagalbos išlaidų – 1 185 Eur už apeliacinio skundo parengimą (3 t., 13 b. l.) ir 650 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 t., 34-35 b. l.). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 186 Eur (3 t., 25 b. l.), jokių duomenų apie kitas apeliacinėje instancijoje turėtas išlaidas teismui nepateikė. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą bei atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 460,18 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 450,30 Eur už apeliacinį skundą ir 650 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1 560,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

64Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

65Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

66„Ieškinį patenkinti iš dalies.

67Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės SEB banko (į. k. 112021238) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VJ Investicija“ (į. k. 300520541) naudai 33 504,31 Eur (trisdešimt tris tūkstančius penkis šimtus keturis eurus 31 ct) nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 33 504,31 sumą Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 889,62 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

68Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

69Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VJ Investicija“ (į. k. 300520541) 18,92 Eur (aštuoniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

70Priteisti valstybei iš atsakovės akcinės bendrovės SEB banko (į. k. 112021238) 15,48 Eur (penkiolika eurų 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

71Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės SEB banko (į. k. 112021238) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VJ Investicija“ (į. k. 300520541) naudai 1 560,48 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė UAB „VJ Investicija“ prašė priteisti iš atsakovės AB SEB... 6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį patenkino... 9. Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2... 10. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr.... 11. Teismas, įvertinęs tai, kad iš Preliminarios sutarties aiškiai galima... 12. Ieškovės reikalavimą dėl 26 040 Lt nuostolių, kuriuos sudaro bylinėjimosi... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 14. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „VJ Investicija“ prašo panaikinti... 15. 1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės veiksmai buvo nukreipti į... 16. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo... 17. 2.1. Teismas neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių, kad Vilniaus... 18. 2.2. Atsakovė nenurodė nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui UAB „Swedbank... 19. 2.3. Atsakovė Preliminariosios sutarties 3.9.3 punktu įsipareigojo gauti... 20. 3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš sudaromų sutarčių ieškovė... 21. 4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimo dalį priteisti 7 541,70... 22. 5. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės 3 270,06 Eur... 23. Atsiliepime atsakovė AB SEB bankas prašo atmesti ieškovės apeliacinį... 24. 1. Ieškovės atstovas 2015 m. birželio 29 d. teismo posėdyje pripažino, kad... 25. 2. Ieškovė žinojo ar turėjo žinoti, kad Kitų statinių statytoja A. Z.... 26. 3. Sutarties 7.2 punktu pirkėja UAB „Swedbank lizingas“ ir lizingo gavėja... 27. 4. Faktas, kad Kiti statiniai buvo pastatyti nesant statybą leidžiančių... 28. 5. Lizingo sutartimi ieškovė įsipareigojo veikti kaip atidus, rūpestingas,... 29. 6. Ieškovės atstovė 2015 m. birželio 29 d. teismo posėdyje patvirtino, kad... 30. 7. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr.... 31. Apeliaciniame skunde atsakovė AB SEB bankas prašo panaikinti Vilniaus... 32. 1. Teismas, pripažindamas atsakovę pažeidusia Preliminariosios sutarties... 33. 2. Sudarydama Sutartį, ieškovė prisiėmė su tuo susijusią riziką. Juolab,... 34. 3. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį... 35. Atsiliepime ieškovė UAB „VJ Investicija“ prašo atsakovės apeliacinį... 36. 1. Atsakovės atsakomybės pagrindu ieškovė nurodė neteisingus ir... 37. 2. Ieškovė net nesuabejojo atsakovės atliktos teisinės registracijos... 38. 3. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytą ieškinio pagrindą – civilinės... 39. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.... 40. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 41. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 42. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 43. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso... 44. Ieškovė prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes apeliaciniame skunde... 45. Dėl ieškinio senaties... 46. Atsakovė prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą... 47. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo... 48. Dėl sutartinės atsakomybės taikymo sąlygų... 49. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs... 50. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad atsakovė pažeidė Sutarties... 51. Be to, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas... 52. Aptarti atsakovės neteisėti veiksmai lėmė tai, kad ieškovė pagal Sutartį... 53. Ieškovės teigimu, atsakovė taip pat turi atlyginti jai 26 040 Lt (7 541,70... 54. Pagal bendrąją taisyklę, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius,... 55. Visų pirma, ieškovė apeliaciniame skunde neneigia tos aplinkybės, kad... 56. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą,... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 58. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, kad ieškovės... 59. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė turėjo šias... 60. Atsakovė turėjo šias advokato pagalbos išlaidas: 1 583,35 Eur už... 61. Valstybės patirtos 34,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų... 62. Atsižvelgiant į ginčijamas sumas ir galutinį rezultatą byloje, paskirstant... 63. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 211 Eur žyminį mokestį (3 t.,... 64. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 65. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimą pakeisti ir jo... 66. „Ieškinį patenkinti iš dalies.... 67. Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės SEB banko (į. k. 112021238)... 68. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 69. Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VJ... 70. Priteisti valstybei iš atsakovės akcinės bendrovės SEB banko (į. k.... 71. Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės SEB banko (į. k. 112021238)...