Byla 2A-963-945/2019
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, tretiesiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bankrutavusiai akcinei bendrovei „Aušra“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas ieškiniu (2 t., b. l. 23–28) prašė priteisti iš atsakovo 8 094,37 Eur skolą, 16 563,16 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad dirbdamas akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Aušra“ susirgo profesine liga, dėl kurios neteko 50 proc. darbingumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – ŽANADSPLLĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, ieškovas įgijo teisę į su darbo užmokesčio ar jo dalies netekimu susijusios žalos, apskaičiuotos šio įstatymo nustatyta tvarka, atlyginimą. Darbdavys AB „Aušra“ pagal įstatymą ieškovui priklausančias periodines įmokas mokėjo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus: nuo 2012 m. liepos 1 d. įmokų nemokėjo, o nuo 1997 m. spalio 16 d. iki 2012 m. liepos 1 d. mokėdavo neteisingai apskaičiuotas žalos atlyginimo sumas. Vadovaujantis ŽANADSPLLĮ 13 straipsnio 2 dalimi, periodinė netekto darbingumo kompensacija apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (2 straipsnio 9 dalis), kompensavimo koeficiento (k) (2 straipsnio 11 dalis) ir mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (2 straipsnio 10 dalis) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 * d * k * D. AB „Aušra“ neteisingai pritaikė netekto darbingumo kompensavimo koeficientą – vietoj koeficiento 3 taikė koeficientą 2.42. Dėl šio netikslumo susidarė 8 094,37 Eur kompensacijos nepriemoka. Ieškovas taip pat apskaičiavo 16 563,16 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 1997 m. spalio 16 d. iki 2014 m. birželio 9 d., kai Kauno apygardos teismo nutartimi AB „Aušra“ iškelta bankroto byla. Po bankroto bylos darbdaviui iškėlimo žalos atlyginimo mokėjimo prievolė perėjo valstybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtinto Žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 1.1 ir 2 punktuose nurodyta, kad žalos atlyginimo prievolę dėl susirgimų profesine liga vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniai skyriai. Atsakovas padengė po 2012 m. liepos 1 d. susidariusį įsiskolinimą, tačiau ieškovo reikalavimą išmokėti nepriemoką už laikotarpį iki 2012 m. liepos 1 d. atsisako tenkinti.

82.

9Atsakovas atsiliepimu (2 t., b. l. 38–42) prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė tinkamai ir laiku vykdantis prievolę mokėti išmokas ieškovui už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d., kai buvęs darbdavys nutraukė įmokų mokėjimą. Atsakovui nesuteikta teisė tikrinti, ar AB „Aušra“ tinkamai apskaičiavo išmokų dydį už laikotarpį iki 2012 m. liepos 1 d., o į kompetentingą instituciją – Valstybinę darbo inspekciją – ieškovas nesikreipė. Be to, AB „Aušra“ bankroto administratoriui nebuvo pateikti išmokų dydžio apskaičiavimą patvirtinantys dokumentai ir jis tokių dokumentų neperdavė atsakovui, todėl spręsti, kad išmokos skaičiuotos neteisingai, nėra pagrindo. Atsakovas ieškovui periodinę netekto darbingumo kompensaciją apskaičiavo ir paskyrė teisingai, moka laiku, todėl nėra pagrindo skaičiuoti ir mokėti delspinigius. Kadangi šalių nesiejo sutartiniai santykiai, prašymas priteisti procesines palūkanas yra nepagrįstas.

103.

11Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu (2 t., b. l. 44–46) prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad atsakovas žalos atlyginimą ieškovui išmokėjo visiškai, t. y. nuo įmokų mokėjimo nutraukimo.

124.

13Trečiasis asmuo bankrutavusi AB „Aušra“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 6 d. sprendimu (3 t., b. l. 36–46) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 13,66 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.

186.

19Teismas nustatė, kad AB „Aušra“ žalos dėl netekto darbingumo atlyginimą mokėjo iki 2012 m. liepos 1 d. Darbdaviui nustojus vykdyti mokėjimus, šią pareigą perėmė vykdyti atsakovas. Ginčo dėl atsakovo vykdomų mokėjimų byloje nekilo, ieškovas pareiškė pretenzijas dėl to, kad AB „Aušra“ 1997 m. – 2012 m. netinkamai apskaičiuodavo išmokas.

207.

21Teismas konstatavo, kad AB „Aušra“ iškėlus bankroto bylą administratorei nebuvo perduotos žalos atlyginimo gavėjų bylos, iš kurių būtų galima nustatyti, kokio periodo darbo užmokestį žalos apskaičiavimui pasirinko darbdavys ir kokį koeficientą taikė skaičiuodamas žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog darbdavys žalos atlyginimo dydžiui skaičiuoti taikė netinkamą koeficientą.

228.

23Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys apie atskirais laikotarpiais darbdavio ieškovui išmokėtas sumas patys savaime nepatvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kadangi iš jų nėra galimybės nustatyti, kaip išmokos buvo apskaičiuojamos. Teismas pažymėjo, kad į bylą ieškovo pateiktoje audito išvadoje nurodyta žalos atlyginimo suma nesutampa su ieškinyje prašoma priteisti suma, be to, išvada nėra informatyvi, nes joje nenurodyta, kaip ir kokiais teisės aktais vadovaujantis skaičiavimai buvo atlikti, kokiu pagrindu visam laikotarpiui buvo taikomas tas pats koeficientas. Be to, pats ieškovas jam mokėtino žalos dydžio neginčijo, nuo 1997 m. nesikreipė į buvusį darbdavį.

249.

25Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytu laikotarpiu, už kurį jis prašė priteisti kompensacijos nepriemoką, atsakovas neturėjo įgaliojimų kontroliuoti darbdavio mokamų kompensacijų, nes tokius įgaliojimus turėjo Valstybinė darbo inspekcija. Teismas sprendė, kad atsakovas įgijo pareigą perimti kompensacijos mokėjimą tik nuo tada, kai jos mokėjimą nutraukė darbdavys, todėl savo pareigą skaičiuoti ir mokėti kompensaciją atsakovas vykdė tinkamai.

2610.

27Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie objektyviai leistų nustatyti, kada ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, be to, ieškinys atmestas kitais pagrindais, todėl plačiau dėl ieškinio senaties termino taikymo nepasisakė.

28III.

29Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

3011.

31Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 45–50) ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3219.1.

33Skundžiamas sprendimas nesuderinamas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2006 ir 2006 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2006 suformuluota teisės aiškinimo taisykle, kad ŽANADSPLLĮ nuostatos taikomos retrospektyviai, valstybė, perimdama žalos atlyginimo mokėjimo prievolę, tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, perima ir prievolę atlyginti nukentėjusiesiems įsiskolinimą, susidariusį dėl netinkamo žalos atlyginimo mokėjimo. Teismas nepagrįstai netaikė ŽANADSPLLĮ 181 straipsnio, Aprašo 11 punkto nuostatų.

3419.2.

35Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog darbdavys žalos atlyginimo dydžiui skaičiuoti galimai taikė netinkamą koeficientą. Ieškovas į bylą pateikė audito išvadą, kurioje esantys duomenys apie kompensavimo koeficientą, faktiškai išmokėtas ir nesumokėtas sumas daugeliu atveju sutampa su ieškovo į bylą pateiktais apskaičiavimais, mokėjimo žiniaraščiais ir banko išrašais. Jei atsakovas manė, kad ieškovo ir auditorės pateiktas periodinės kompensacijos koeficientas yra neteisingas, jis privalėjo nurodyti tinkamą koeficientą ir/ar pateikti savo skaičiavimus. Tai, kad auditorės apskaičiuota kompensacija nesutampa su ieškinyje nurodyta suma, nereiškia, jog ieškinio suma yra neteisinga. Ieškovas netikslino ieškinio reikalavimų pagal audito išvadą, tokiu būdu atleisdamas atsakovą nuo dalies prievolės įvykdymo.

3619.3.

37Tik tuomet, kai atsakovas perėmė prievolę mokėti kompensaciją, pateikė skaičiavimus ir kitus duomenis, ieškovas sužinojo apie darbdavio neteisingai pritaikytą kompensavimo koeficientą. Teismas sprendime pripažino, kad teisę kontroliuoti darbdavio mokamas kompensacijas, įgaliojimus turėjo Valstybinė darbo inspekcija, o ne atsakovas. Nepaisydamas to, teismas valstybinių institucijų netinkamą pareigų vykdymą perkėlė ieškovui.

382.

39Atsakovas atsiliepimu (2 t., b. l. 53–60) prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, teismui nusprendus, kad apeliacinis skundas pagrįstas, taikyti ieškinio senatį. Atsakovas nurodo, kad ieškovo nurodomoje teismų praktikoje nustatytos aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Teisės aktai atsakovui nesuteikia teisės tikrinti žalos atlyginimo apskaičiavimo už laikotarpį, kai žalos atlyginimą ieškovui mokėjo buvęs darbdavys. Ieškovas nuo 1997 m., kai buvo pradėtas mokėti žalos atlyginimas, ne kartą kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl AB „Aušra“ žalos mokėjimo įsiskolinimo, dėl ko inspekcija buvo įpareigojusi minėtą bendrovę sumokėti įsiskolinimą ieškovui, tačiau jis nė karto nesikreipė dėl AB „Aušra“ mokėto žalos dydžio teisingumo. Byloje nėra duomenų, kaip 1997 m. žalos dydį ieškovui skaičiavo AB „Aušra“, todėl nėra pagrindo teigti, kad darbdavys mokėjo neteisingai apskaičiuotą periodinę netekto darbingumo kompensaciją. Audito išvada yra parengta socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo srityje reikalingų žinių tam neturinčio specialisto, todėl joje atlikti skaičiavimai negali būti vertinami kaip tinkami. Ieškovas buvo įpareigotas pateikti įrodymus, kokiomis įstatymų redakcijomis vadovaujantis audito išvadoje atlikti apskaičiavimai, nurodyti, kokie dokumentai buvo pateikti apskaičiuojant jam mokėtą žalos dydį, tačiau to nepadarė. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kaip žalos dydis buvo skaičiuojamas. Į teismą ieškovas pirmą kartą kreipėsi tik 2016 m., todėl yra praleistas ieškinio senaties terminas. Atsakovas ieškovui periodinę netekto darbingumo kompensaciją apskaičiavo ir paskyrė teisingai, moka laiku, todėl nėra jokio pagrindo skaičiuoti ir mokėti delspinigius. Be to, ieškovo ir atsakovo nesiejo sutartiniai santykiai, todėl nėra pagrindo priteisti procesines palūkanas.

403.

41Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu (2 t., b. l. 61–62) prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodo, kad palaiko atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV.

43Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

444.

45Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

465.

47Kaip matyti iš į bylą pateiktos darbingumo lygio pažymos (1 t., b. l. 9), ieškovui 1997 m. spalio 16 d. diagnozuota profesinė liga, neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumas. Profesine liga ieškovas susirgo dirbdamas AB „Aušra“, kuriai Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 10–12, 70). Darbdavys žalos atlyginimo išmokas mokėjo iki 2012 m. liepos 1 d. (2 t., b. l. 67–114), pareigą mokėti išmokas už vėlesnį laikotarpį perėmė atsakovas (ŽANADSPLLĮ 181 straipsnis) (1 t., b. l. 63–65, 80, 83–87, 89–90), ginčo dėl to, kad šį įsipareigojimą atsakovas vykdo tinkamai, byloje nėra.

486.

49Atsakovui perėmus prievolės mokėti žalos atlyginimą vykdymą pastebėjęs, kad jam išmokamos sumos išaugo, ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl išmokos dydžio už laikotarpį nuo 1997 m. spalio 16 d. iki 2012 m. liepos 1 d. perskaičiavimo, tačiau ieškovo prašymas buvo atmestas (1 t., b. l. 33–43). Nesutikdamas su atsakovo pozicija, ieškovas iniciavo teisminį procesą. Kaip teisingai nurodė ieškovas, kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad valstybė, nustatydama visapusišką socialinę apsaugą socialiai pažeidžiamiems asmenims, perima ne tik pareigą ateityje mokėti žalos atlyginimo išmokas, kurių mokėjimą darbdavys nutraukė dėl bankroto, bet ir pareigą padengti darbdaviui netinkamai vykdant savo prievoles susidariusį įsiskolinimą, t. y. atlygina visą žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2016, 2016 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2006). Dėl nurodytų aplinkybių kaip nepagrįstas vertinamas skundžiamo sprendimo motyvas, kad atsakovui tenka pareiga mokėti išmokas nuo to momento, kai mokėjimus nutraukė buvęs darbdavys.

507.

51Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus atmetė akcentuodamas, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kurie leistų įvertinti, kaip žalos atlyginimo išmokas skaičiavo darbdavys, be to, ieškovas neginčijo išmokų apskaičiavimo pagrįstumo, ginčo laikotarpiu atsakovas neturėjo galimybės tikrinti mokėjimų pagrįstumo, kadangi tokia kompetencija priklausė Valstybinei darbo inspekcijai. Nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis ieškovas skunde akcentuoja, kad į bylą buvo pateikta pakankamai netinkamą išmokų dydį patvirtinančių įrodymų. Atsiliepime į ieškovo skundą atsakovas pažymi, kad ieškovo pateikti skaičiavimai parengti neatsižvelgiant į teisinio reglamentavimo raidą, be to, ieškinys pareikštas praleidžiant įstatyme įtvirtintą senaties terminą.

528.

53Įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį bylos medžiagos, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, ieškovo teises atsisakydamas ginti formaliais pagrindais, dėl ko priėmė nepagrįstą ir galimai neteisėtą sprendimą.

549.

55Kaip minėta nutarties 23 punkte, profesinė liga ieškovui diagnozuota 1997 m. spalio 16 d. Darbdavio pareiga atlyginti su tuo susijusią žalą ir šios pareigos perkėlimas valstybei darbdaviui bankrutavus buvo numatytas 1964 m. redakcijos CK 508 straipsnyje, ŽANADSPLLĮ ir Apraše. Vadovaujantis ŽANADSPLLĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išmokos apskaičiavimo tvarka, kuri nuo pat profesinės ligos konstatavimo nesikeitė, kompensacija apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (ŽANADSPLLĮ 2 straipsnio 9 dalis), kompensavimo koeficiento (k) (ŽANADSPLLĮ 2 straipsnio 11 dalis) ir mokėjimo mėnesį galiojančių draudžiamųjų pajamų (D) (ŽANADSPLLĮ 2 straipsnio 10 dalis) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 * d * k * D. Nutarties 23 punkte minėta, kad ieškovui buvo nustatytas 50 proc. netekto darbingumo dydis, kuris ginčo laikotarpiu nesikeitė. Draudžiamųjų pajamų dydžiai, galioję ginčo laikotarpiu, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. V-574 ir 2013 m. sausio 8 d. įsakyme Nr. 2-1. Nurodytos aplinkybės aiškiai atskleidžia, kad ieškovui mokėtinai sumai apskaičiuoti papildomai buvo reikalingas tik ieškovui taikytinas kompensavimo koeficientas (k).

5610.

57Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas teismui būtent ir akcentavo, kad jam turėjo būti taikomas kompensavimo koeficientas 3, kurį apskaičiavo atsakovo specialistė (1 t., b. l. 104; 2 t., b. l. 157–159). Ieškovas taip pat nurodė, kad darbdavys jam taikė mažesnį koeficientą – 2.42, taip pažeisdamas ieškovo teises. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į bylą nebuvo pateikta duomenų apie tai, kokį koeficientą AB „Aušra“ taikė. Tokį skundžiamo sprendimo motyvą teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą netinkamo darbdavio pareigų fiksuoti ir saugoti su savo finansine veikla susijusius duomenis vykdymo neigiamų pasekmių perkėlimą tokios pareigos neturinčiam darbuotojui. Ieškovo teisės ir teisėti interesai negali būti ignoruojami vien dėl to, kad po bankroto bylos iškėlimo AB „Aušra“ bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi įmonės veiklos dokumentai (1 t., b. l. 62, 67–69, 71, 88). Tiek atsakovas, vertindamas ieškovo prašymą dėl nepriemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo, tiek ir teismas privalėjo aiškintis, kokio dydžio išmokos ieškovui turėjo būti mokamos, lyginti jas su duomenimis apie ieškovui faktiškai išmokėtas sumas bei spręsti dėl to, ar darbdavys tinkamai vykdė teisės aktais nustatytą pareigą ir, jei ne, kokios apimties pažeidimas buvo padarytas. To nedarydamas teismas neatskleidė bylos esmės ir ieškinį atmetė formaliu duomenų nepakankamumo pagrindu.

5811.

59Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad skundžiamo sprendimo išvada dėl duomenų apie darbdavio taikytą kompensavimo koeficientą nebuvimo aiškiai parodo, jog teismas tinkamai neištyrė į bylą surinktų įrodymų ir jų neįvertino. Ieškovo poziciją dėl darbdavio taikyto netinkamo kompensavimo koeficiento pagrindžia atskirų darbdavio mokėtų išmokų dydžiai. Pvz., darbdavio mokėtos 900,24 Lt išmokos (2 t., b. l. 110) apskaičiuotinos į nutarties 27 punkte pateiktą formulę įtraukus ieškovo nurodytą kompensavimo koeficientą ir 2009 m. galiojusį draudžiamųjų pajamų dydį: 0,5 * 0,5 * 2.42 * 1 488 Lt = 900,24 Lt. 2010–2011 m. mokėta 707,85 Lt suma (2 t., b. l. 110–114) apskaičiuojama pritaikius tą patį koeficientą ir nurodytais metais galiojusį draudžiamųjų pajamų dydį: 0,5 * 0,5 * 2.42 * 1 170 Lt = 707,85 Lt. Nors 2012 m. darbdavys susidūrė su mokumo problemomis ir mokėjimus vykdė nesilaikydamas periodiškumo (2 t., b. l. 114), 2012 m. gegužės 10 d. atliktas 900,24 Lt mokėjimas atitinka sumas, mokėtas 2009 m., kai galiojo toks pats 1 488 Lt draudžiamųjų pajamų dydis. Šios aplinkybės ne tik parodo, kad darbdavio taikytas kompensavimo koeficientas gali būti išskaičiuotas turint visus kitus dydžius, reikšmingus žalos atlyginimo išmokoms apskaičiuoti (ieškovo vidutinį darbo užmokestį ir draudžiamųjų pajamų dydį; ŽANADSPLLĮ 2 straipsnio 11 dalis, 11 straipsnis), bet ir patvirtina ieškovo argumentą, jog darbdavys išmokos dydį jam apskaičiuodavo netinkamai, taip pažeisdamas ieškovo teises ir teisėtus interesus. Esant tokiems duomenims ieškinio atmetimas tuo pagrindu, kad nėra išsaugota darbdavio taikyto kompensavimo koeficiento apskaičiavimo tvarka, leidžia vertinti teismo sprendimą kaip netinkamai motyvuotą.

6012.

61Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas akcentavo, kad ieškovo argumentai dėl netinkamai taikyto kompensavimo koeficiento yra pateikti neįvertinus per ginčo laikotarpį besikeitusio teisinio reglamentavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, kaip valstybę ginčo santykiuose atstovaujantis subjektas, aptariamo argumento nepagrindė konkrečiais išmokos dydžio pagal besikeitusį reglamentavimą apskaičiavimais, o teismas, kuriam tenka pareiga ginti viešąjį interesą, susijusį su ekonomiškai silpnesnės socialinio santykio šalies interesų apsauga, tokių duomenų į bylą neišreikalavo. Kita vertus, ŽANADSPLLĮ 2 straipsnio 11 dalies ir 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio iki susirgimo profesine liga, taikytino kompensavimo koeficientui apskaičiuoti, buvo iš esmės pakeistos nuo 1999 m. gruodžio 1 d. Pagal pradinę tvarką vidutinis darbo užmokestis turėjo būti apskaičiuojamas pagal nukentėjusiojo pasirinktų bet kurių trijų mėnesių iš dvylikos mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga, nustatymo, laikotarpio darbo užmokestį ir dalijamas iš susirgimo profesine liga nustatymo metu galiojančių draudžiamųjų pajamų. Po pakeitimo vidutinis darbo užmokestis turėjo būti apskaičiuojamas pagal nukentėjusiojo pasirinktų paeiliui einančių 6 mėnesių iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo, laikotarpio darbo užmokestį ir dalijamas iš mėnesių, pagal kuriuos apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, draudžiamųjų pajamų vidurkio. Kaip matyti iš į bylą pateiktų apskaičiavimų (1 t., b. l. 104; 2 t., b. l. 157–159), atsakovo specialistė ieškovo vidutinį darbo užmokestį apskaičiavo taikydama palankiausią ieškovui 6 paeiliui einančių mėnesių laikotarpį nuo 1995 m. lapkričio mėn. iki 1996 m. balandžio mėn. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pagal iki 1999 m. gruodžio 1 d. galiojusią tvarką aptariamo laikotarpio pajamos negalėtų būti vertinamos, kadangi nepatenka į tikslinį 12 mėn. laikotarpį. Be to, atlikdama skaičiavimus atsakovo specialistė turėjo taikyti laikotarpiu nuo 1995 m. lapkričio mėn. iki 1996 m. balandžio mėn. galiojusį draudžiamųjų pajamų dydį, kai pagal iki 1999 m. gruodžio 1 d. galiojusią tvarką turėjo būti taikomas ženkliai didesnis 1997 m. (profesinės ligos nustatymo metu) galiojęs draudžiamųjų pajamų dydis. Skaičiavimų, koks turėjo būti išmokos dydis iki 1999 m. gruodžio 1 d., į bylą nepateikta.

6213.

63Nutarties 30 punkte aptartos aplinkybės yra reikšmingos tiek siekiant įvertinti reikalavimo priteisti išmokos nepriemoką už aptariamą laikotarpį pagrįstumą, tiek ir aiškinantis priežastis, dėl kurių darbdavys vėlesniu laikotarpiu (iki pat 2012 m. liepos 1 d.) netinkamai apskaičiuodavo išmokų dydį. Dėl besiskiriančio ieškovo darbo užmokesčio laikotarpiu iki profesinės ligos diagnozavimo darbdaviui apskaičiuojant išmokos dydį galėjo būti nustatytas mažesnis ieškovo vidutinis darbo užmokestis. Be to, vidutinį darbo užmokestį padalinęs iš didesnio draudžiamųjų pajamų dydžio (šis dydis 1995 m. buvo 427 Lt, 1996 m. – 538 Lt (būtent šių metų draudžiamosios pajamos turėjo būti vertinamos taikant 1999 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusią ŽANADSPLLĮ redakciją), o 1997 m. – jau 694 Lt (šis dydis turėjo būti taikomas pagal iki 1999 m. gruodžio 1 d. galiojusią ŽANADSPLLĮ redakciją). Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad konkretaus išmokų dydžio apskaičiavimo priežastys yra nežinomos, nesiaiškino, koks kompensavimo koeficientas turėjo būti taikomas laikotarpiu iki 1999 m. gruodžio 1 d., nepasiūlė šalims pateikti pozicijos dėl šiuo laikotarpiu taikytino kompensavimo koeficiento bei jį naudojant apskaičiuotinos išmokų sumos, nepasisakė dėl to, ar faktiškai darbdavio išmokėtos sumos (2 t., b. l. 110–112) neatitinka pradinio išmokos dydžio nustatymo metu galiojusios išmokų apskaičiavimo tvarkos.

6414.

65Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apskaičiuodama kompensacinį koeficientą atsakovo specialistė nurodė duomenis apie ieškovo socialinio draudimo pensijos byloje esantį koeficientą (2 t., b. l. 157–159). Konstatavęs, kad byloje nėra pakankamai ginčui išspręsti reikšmingų duomenų, šios aplinkybės teismas nevertino, nesiaiškino, kokiu pagrindu nurodyti įrašai atlikti bei nepasiūlė atsakovui dokumentus, kuriuose duomenys užfiksuoti, pateikti į bylą.

6615.

67Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas išmokų sumas, 2011 m. rugsėjo mėn. buvo papildomai apskaičiuota 4 954,95 Lt suma. Kaip minėta nutarties 29 punkte, darbdavio nurodytu laikotarpiu apskaičiuotos ir išmokėtos sumos atitiko dydį, kuris turėtų būti mokamas taikant kompensacinį koeficientą 2.42, bet ne koeficientą 3, dėl ko turėjo susidaryti nepriemoka. Kita vertus, tokią nepriemoką galėjo kompensuoti nurodyta papildoma suma. Priimdamas sprendimą šios aplinkybės (aptariamos sumos išmokėjimo tikslų bei priežasčių) pirmosios instancijos teismas nevertino.

6816.

69Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, vadovaujantis pradine Aprašo redakcija, už kompensacijos mokėjimą atsakingos buvo vietos savivaldos institucijos. Pareiga perimti bankrutavusio darbdavio prievolių vykdymą atsakovui buvo perkelta įsigaliojus 2002 m. vasario 3 d. redakcijos Aprašui. Ši aplinkybė taip pat turi būti įvertinta sprendžiant klausimą dėl to, ar atsakovas gali būti pripažintas atsakingu už visą laikotarpį, už kurį išmokų nepriemoką prašo priteisti ieškovas.

7017.

71Konstatavus, kad skundžiamo sprendimo motyvas dėl įrodymų, patvirtinančių ieškovo teisių pažeidimą, nebuvimo, yra nepagrįstas, jog nagrinėjant bylą egzistuoja galimybė nustatyti tiek visas žalos atlyginimo išmokos sudedamąsias dalis, tiek ir viso laikotarpio metu ieškovui mokėtinas sumas, taip pat įvertinti, kaip (kokia apimtimi) šią pareigą vykdė darbdavys, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė, turi būti išanalizuoti ir atsakovo argumentai dėl priežasčių, nulėmusių savalaikį sumų neperskaičiavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo cituojama ŽANADSPLLĮ 20 straipsnio 3 dalies nuostata, jog žalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija, gali būti pagrindu kelti klausimą dėl to, kas yra atsakingas už vėlavimą mokėti žalos atlyginimo išmokas, bet pats savaime nepaneigia ieškovo teisės reikalauti žalos atlyginimo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2005 išaiškino, kad pareiga apskaičiuoti ir įstatymo nustatyta tvarka mokėti nukentėjusiesiems netekto darbingumo kompensacijas yra nustatyta žalos atlyginimo mokėtojui. Tokiu atveju, kai žalos atlyginimo mokėtojas neįvykdo pareigos nuo tam tikros įstatymo nustatytos datos naujai apskaičiuoti periodinę netekto darbingumo kompensacijos sumą ir ją mokėti, o nukentėjusysis nesikreipia dėl kompensacijos sumos perskaičiavimo, negali būti pripažįstama, jog nukentėjusysis žinojo ar turėjo žinoti, kad jo teisės pažeidžiamos, nesiekė jų ginti. Toks teisinio reglamentavimo aiškinimas leidžia vertinti kaip nepagrįstą skundžiamo sprendimo motyvą, kad ieškovo nesikreipimas į darbdavį dėl mokamos išmokos perskaičiavimo paneigia jo teisę reikalauti nepriemokos.

7218.

73Kartu nutarties 35 straipsnyje cituojama kasacinio teismo praktika yra aktuali ir vertinant atsakovo byloje teiktą prašymą taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kada ieškovas objektyviai sužinojo apie jo teisių pažeidimą, todėl teismas, ieškinį atmetęs kitu pagrindu, dėl ieškinio senaties termino instituto taikymo nepasisako. Tokiu būdu teismas nevykdė jam tenkančios pareigos nustatyti ieškinio senaties taikymo pradžios momentą (CK 1.127 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2005 pateikta išvada, kad pareigų tarp žalos atlyginimo mokėtojo ir išmokų gavėjo paskirstymas lemia, jog senaties termino pradžia negali būti siejama su objektyviuoju kriterijumi – teisės aktų, reglamentuojančių išmokos dydžio apskaičiavimo tvarką, pakeitimu, iš kurio yra kildinama esminė ieškovo pozicija dėl pareigos taikyti kompensacinį koeficientą 3, ji turi būti siejama su subjektyviuoju turėjimo sužinoti apie pažeistas teises kriterijumi, kurį ieškovas sieja su tuo momentu, kai ieškovas sužinojo apie atsakovo jam perskaičiuotą išmokos dydį. Ar ieškovas turėjo realią galimybę elgdamasis apdairiai apie jo teisių pažeidimą sužinoti anksčiau, yra fakto klausimas, kurio pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, nepasisakydamas dėl to, ar egzistuoja sąlygos pagrindiniam ieškinio reikalavimui taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ieškinio senaties terminą. Kartu pažymėtina, kad reikalavimui dėl netesybų taikymo įstatyme įtvirtintas sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), terminą skaičiuojant už kiekvieną tęstinio pažeidimo dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), todėl ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo gali būti tenkinamas tik konstatavus, kad į teismą ieškovas kreipėsi nepraėjus 6 mėn. nuo sužinojimo apie netinkamai skaičiuotas išmokas momento, bei nusprendus, kad, termino praleidimo atveju, nėra pagrindo terminą atnaujinti. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nevertino.

7419.

75Apibendrindama nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neatskleidžiant ginčo esmės, ieškovo teises atsisakyta ginti nepagrįstai remiantis įrodymų nepakankamumu, ieškinys atmestas netinkamai įvertinus ar visai nevertinus atskirų į bylą surinktų įrodymų bei ieškovo pateiktų argumentų. Ši išvada pripažintina pagrindu skundžiamą sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalinant šioje nutartyje nurodytus proceso trūkumus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės nepažeidžiant asmenų teisės į apeliaciją, kadangi didelė dalis bylai reikšmingų aplinkybių (dėl teisinio reglamentavimo pokyčių, dėl galimybės apskaičiuoti mokėtinas žalos atlyginimo sumas ir jas sulyginti su faktiškai atliktais mokėjimais, dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą atsiradimo momento ir pan.) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinamos, joms pagrįsti į bylą turėtų būti teikiami papildomi argumentai bei tokius argumentus patvirtinantys įrodymai.

76Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

77Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

78Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas ieškiniu (2 t., b. l. 23–28) prašė priteisti iš atsakovo 8... 8. 2.... 9. Atsakovas atsiliepimu (2 t., b. l. 38–42) prašė ieškinį atmesti.... 10. 3.... 11. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo bankrutavusi AB „Aušra“ atsiliepimo į ieškinį... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 6 d. sprendimu (3 t., b. l. 36–46)... 18. 6.... 19. Teismas nustatė, kad AB „Aušra“ žalos dėl netekto darbingumo... 20. 7.... 21. Teismas konstatavo, kad AB „Aušra“ iškėlus bankroto bylą... 22. 8.... 23. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys apie atskirais laikotarpiais... 24. 9.... 25. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytu laikotarpiu, už kurį jis prašė... 26. 10.... 27. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie objektyviai leistų... 28. III.... 29. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 30. 11.... 31. Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 45–50) ieškovas prašo panaikinti Kauno... 32. 19.1.... 33. Skundžiamas sprendimas nesuderinamas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016... 34. 19.2.... 35. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog darbdavys žalos... 36. 19.3.... 37. Tik tuomet, kai atsakovas perėmė prievolę mokėti kompensaciją, pateikė... 38. 2.... 39. Atsakovas atsiliepimu (2 t., b. l. 53–60) prašo apeliacinį skundą atmesti,... 40. 3.... 41. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės... 42. IV.... 43. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 44. 4.... 45. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 46. 5.... 47. Kaip matyti iš į bylą pateiktos darbingumo lygio pažymos (1 t., b. l. 9),... 48. 6.... 49. Atsakovui perėmus prievolės mokėti žalos atlyginimą vykdymą pastebėjęs,... 50. 7.... 51. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus... 52. 8.... 53. Įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį bylos medžiagos, apeliacinio skundo... 54. 9.... 55. Kaip minėta nutarties 23 punkte, profesinė liga ieškovui diagnozuota 1997 m.... 56. 10.... 57. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas teismui būtent ir akcentavo, kad... 58. 11.... 59. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad skundžiamo sprendimo išvada dėl... 60. 12.... 61. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdamas... 62. 13.... 63. Nutarties 30 punkte aptartos aplinkybės yra reikšmingos tiek siekiant... 64. 14.... 65. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apskaičiuodama kompensacinį... 66. 15.... 67. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas... 68. 16.... 69. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, vadovaujantis pradine Aprašo... 70. 17.... 71. Konstatavus, kad skundžiamo sprendimo motyvas dėl įrodymų, patvirtinančių... 72. 18.... 73. Kartu nutarties 35 straipsnyje cituojama kasacinio teismo praktika yra aktuali... 74. 19.... 75. Apibendrindama nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad... 76. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 77. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą... 78. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....