Byla A-143-880-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Artūro Drigoto, sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Renatai Valiūnaitei, atsakovo atstovams Vilmai Daržinkevičienei, Agnei Dubonytei ir Žilvinui Janulevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Jolantai Oleškevič, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo pakeitimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. vasario 10 d. skundu (T 1, b. l. 4–11) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. sausio 19 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip: 1.1. panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2009 m. birželio 8 d. sprendimo dalį dėl 223 006,72 Lt išlaidų nekompensavimo; 1.2. įpareigoti Agentūrą pripažinti 223 006,72 Lt išlaidas tinkamomis kompensuoti ir priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 2. Likusią Komisijos 2010 m. sausio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą: 2.1. panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą; 2.2. panaikinti Agentūros 2009 m. birželio 8 d. sprendimo dalį dėl 143 570,39 Lt išlaidų nekompensavimo; 2.3. įpareigoti Agentūrą įvertinti pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 30 d. pateikto mokėjimo prašymo (toliau – Mokėjimo prašymas) dalį dėl 143 570,39 Lt išlaidų kompensavimo ir priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

5Pareiškėjas nurodė, kad jis ir Agentūra, vadovaudamiesi Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (toliau – Taisyklės), taip pat kitais teisės aktais, 2005 m. rugsėjo 5 d. sudarė paramos sutartį (toliau – ir Paramos sutartis), kurios pagrindu pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „G. B. kaimo turizmo sodybos“ (toliau – ir Projektas), už kurio įvykdymą turėjo būti kompensuojama iki 1 238 100 Lt (arba 50 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 30 d. pateikė Agentūrai Mokėjimo prašymą, kuriuo prašė kompensuoti 584 612 Lt išlaidų. Agentūra 2009 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą (toliau – Agentūros sprendimas), kuriuo informavo pareiškėją, kad 2008 m. lapkričio 4-7 d. buvo atlikta pateikto Mokėjimo prašymo patikra vietoje, ir nurodžiusi, kad nustatyti teisės aktų bei sutarties pažeidimai, atsisakė kompensuoti 175 894,72 Lt, o vietoje pareiškėjo prašomos 584 612 Lt sumos sutiko išmokėti 408 717,28 Lt. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Agentūros sprendimu, 2009 m. rugsėjo 25 d. Žemės ūkio ministerijai pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą Agentūros sprendimą ir įpareigoti ją išmokėti visą jo Mokėjimo prašyme nurodytą sumą. Žemės ūkio ministerija 2009 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą (toliau – ir Ministerijos sprendimas), kuriuo konstatavo, kad Agentūros sprendimas atitinka teisės aktų nuostatas ir pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ministerijos sprendimu, pateikė Komisijai 2009 m. gruodžio 29 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti Agentūros ir Žemės ūkio ministerijos sprendimus. Komisija konstatavo, kad ginčas vyksta dėl 143 570,39 Lt ir 223 006,72 Lt dydžio išlaidų pripažinimo tinkamomis kompensuoti, ir 2010 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Ministerijos sprendimą bei Agentūros sprendimo dalį dėl 143 570,39 Lt išlaidų nekompensavimo, įpareigojo Agentūrą įvertinti pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 30 d. pateiktą Mokėjimo prašymo dalį dėl 143 570,39 Lt išlaidų kompensavimo ir priimti dėl jos teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Komisija pareiškėjo skundą dėl 223 006, 72 Lt išlaidų pripažinimo tinkamomis kompensuoti atmetė. Pareiškėjas paaiškino, kad 223 006,72 Lt sumą sudaro trys savarankiškos sumos (8 044,63 Lt, 70 800 Lt, 144 162,09 Lt), kurios Agentūros ir Komisijos pripažintos nepagrįstomis, kadangi jis nepateikė atliktų darbų aktų už 8 044,63 Lt ir 70 800 Lt sumas, o atliktų darbų akte už 144 162,09 Lt sumą atlikti darbai ir jų kiekiai nurodyti abstrakčiai. Dėl atliktų darbų aktų nepateikimo paaiškino, kad pateikti tokius aktus dėl 8 044,63 Lt ir 70 800 Lt sumų jis neturėjo objektyvių galimybių ir tai pagrindė įrodymais. Be to, tokie aktai nėra vieninteliai galimi pareiškėjo išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Rėmėsi Paramos sutarties 2.1.7 punktu, Taisyklėmis, taip pat Gairių pareiškėjams, teikiantiems paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritis „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“ bei „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-445 (toliau – Gairės) nuostatomis. Paaiškino, kad nei Paramos sutartis, nei Taisyklės, nei Gairės neįvardina atliktų darbų aktų, kaip vienintelio išlaidas pagrindžiančio dokumento. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos išvada, kad 144 162,09 Lt dydžio išlaidos nekompensuotinos dėl atliktų darbų akto abstraktumo. Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalimi ir paaiškino, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos (statybos darbai) buvo suteiktos. Pareiškėjas paaiškino, kad tikslesnių duomenų pateikti Agentūrai neturėjo galimybės, o Komisijai išsamiai nurodė to priežastis. Teigė, kad nei Agentūra, nei Komisija sprendimuose neatsižvelgė į tai, kad jis ėmėsi visų priemonių reikiamiems dokumentams gauti iš uždarosios akcinės bendrovės „Šimtas aukštų“ (toliau – UAB „Šimtas aukštų) bei du kartus informavo Agentūrą, kad dokumentų gauti negali. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros sprendimo argumentais, kad atlikus patikrą buvo konstatuota, jog iš pareiškėjo kartu su Mokėjimo prašymu pateiktų dokumentų nėra galimybių nustatyti, kokiems konkretiems darbams apmokėti buvo skirtos 223 006,72 Lt išlaidos. Pareiškėjas nurodė, kad iš jo pateiktų dokumentų matyti, kad lėšos skirtos Projekto įgyvendinimo darbams apmokėti. Agentūra nėra konstatavusi, kad darbai nebuvo atlikti.

6Atsakovas 2010 m. vasario 11 d. skundu (T 1, b. l. 113–116) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2009 m. sausio 19 d. Komisijos sprendimo dalį dėl Agentūros 2009 m. liepos 8 d. sprendimo dalies dėl 143 570,39 Lt išlaidų nekompensavimo panaikinimo bei įpareigojimo Agentūrą įvertinti pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 30 d. pateikto Mokėjimo prašymo dalį dėl 143 570,39 Lt išlaidų kompensavimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Prašė priimti naują sprendimą.

7Atsakovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. gavo 2008 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjo prašymus katilinei ir gerbūviui skirtas lėšas leisti panaudoti kitiems sodybos, esančios ( - ), statybos darbams atlikti. Prašymuose nurodė, kad Mokėjimo prašymą pateiks iki 2008 m. rugsėjo 30 d., o katilinės ir gerbūvio (tvoros įrengimo ir aplinkos sutvarkymo) darbus pažadėjo atlikti savo lėšomis iki 2008 m. lapkričio 30 d. Agentūra 2008 m. spalio 17 d. išsiuntė pareiškėjui raštą, kuriuo informavo, kad neprieštarauja, jog paramos lėšos, skirtos katilinės ir gerbūvio darbams atlikti, būtų panaudotos pabrangusiems statybos darbams atlikti, o katilinės ir gerbūvio darbai būtų atlikti nuosavomis lėšomis. Agentūra nurodė 2008 m. gruodžio 29 d. gavusi pareiškėjo 2008 m. gruodžio 10 d. pranešimą, kad jis katilinės ir gerbūvio darbus atliko savo lėšomis. Pareiškėjas kartu su Mokėjimo prašymu pateikė Agentūrai dokumentus, prašydamas kompensuoti išlaidas už darbus, numatytus atlikti nuosavomis lėšomis, todėl Agentūra, vadovaudamasi Paramos sutarties 7.1.2. punktu, turėjo teisę sustabdyti paramos teikimą. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su Komisijos pateiktu minėtų aplinkybių vertinimu, ir rėmėsi Paramos sutarties 3 dalimi. Paaiškino, kad pareiškėjas, teikdamas Agentūrai 2008 m. rugsėjo 26 d. prašymus dėl katilinės įrengimo ir gerbūvio, nenurodė, kokia apimtimi jis prašo katilinės įrengimo ir gerbūvio darbus leisti atlikti nuosavomis lėšomis. Savo prašymuose pareiškėjas Agentūrai nebuvo nurodęs, kokią gerbūvio darbų dalį jis jau buvo atlikęs iki šių prašymų pateikimo, todėl Agentūra negalėjo žinoti, kad tam tikrus gerbūvio darbus pareiškėjas apskritai buvo atlikęs, ir, nagrinėdama pareiškėjo prašymus, nesprendė klausimo, jog pareiškėjo prašymai yra nukreipti į ateitį ir turėtų būti taikomi tik tam tikrai neatliktų gerbūvio darbų daliai. Teigė, kad Agentūros 2008 m. spalio 17 d. raštas, kuriuo buvo leista katilinės ir gerbūvio darbams atlikti skirtas lėšas panaudoti pabrangusių sodybos statybos darbų atlikimui, pakeitė tarp Projekto vykdytojo ir Agentūros susiklosčiusius santykius, t. y. Agentūra visą katilinės įrengimo ir gerbūvio darbų atlikimui skirtą paramos lėšų dalį priskyrė pabrangusiems statybos darbams. Pareiškėjas, gavęs paminėtą Agentūros raštą, neprieštaravo jo turiniui ir nepateikė Agentūrai patikslintos informacijos apie tai, kad dalis gerbūvio darbų yra jau atlikta. Atsakovas nesutiko su Komisijos argumentu, kad dokumentų, įrodančių, jog Mokėjimo prašyme nurodytus 2006 m. atliktus gerbūvio darbus pareiškėjas buvo įsipareigojęs ar įpareigotas atlikti (padengti) savo lėšomis, Agentūros Komisijai pateiktoje medžiagoje nėra. Paaiškino, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymus, savo aktyviais veiksmais patvirtino, kad atsisako 50 proc. išlaidų kompensavimo katilinės įrengimo ir gerbūvio darbams, kadangi juose aiškiai išdėstė siekį šiuos darbus atlikti nuosavomis lėšomis. Atsakovas taip pat nesutiko su Komisijos teiginiu, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių faktą, jog investicijos, numatytos šiems gerbūvio darbams, būtų buvusios faktiškai panaudotos statybos darbų išlaidoms padengti. Paaiškino, kad Agentūra neprivalo pateikti įrodymų, kad gerbūvio darbams skirtos išlaidos buvo panaudotos statybos darbų išlaidoms padengti. Agentūra, vertindama Mokėjimo prašymą, analizavo Paramos sutarties 3.1.2. punkto pirmos pastraipos eilutėje „darbai (statybos ir rekonstrukcijos darbai sodyboje (( - )))“ nurodytas (tik su sodybos statybos darbų atlikimu susijusias) išlaidas. Agentūra priėmė sprendimą pareiškėjui skirti dalinę paramą ir nekompensuoti netinkamų išlaidų už sudegusį namą (361 993,21 Lt), gerbūvio darbus, kuriuos pareiškėjas įsipareigojo atlikti nuosavomis lėšomis (143 570,39 Lt), projektavimo darbus, kurie buvo kompensuoti pagal 2008 m. sausio 15 d. mokėjimo prašymą (66 304 Lt), deklaruojamus, tačiau neatliktus statybos darbus (43 207,58 Lt), statybos darbus, neturinčius išlaidų pagrindimą patvirtinančių dokumentų (223 006,72 Lt). Agentūra, atėmusi netinkamų kompensuoti išlaidų dalį, apskaičiavo, kad 756 375,92 Lt išlaidos yra tinkamos kompensuoti. Vadovaujantis Paramos sutarties 1.1.3. punktu, Projekto vykdytojui kompensuojama 50 proc. visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų, todėl pareiškėjui kompensuotina paramos suma už atliktus statybos darbus ( - ) sudarė 378 187,96 Lt. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad už gerbūvio darbų atlikimą patirtos išlaidos apskritai negalėtų būti kompensuojamos (net ir tuo atveju, jei pareiškėjas būtų nepateikęs prašymų dėl katilinės ir gerbūvio darbų atlikimo nuosavomis lėšomis), nes jos viršytų maksimalią Paramos sutarties 3.1.2. punkto pirmoje pastraipos eilutėje nurodytą 554 112 Lt sumą. Atsakovas pažymėjo, kad net nevertino pareiškėjo kartu su Mokėjimo prašymu pateiktų gerbūvio darbų atlikimą patvirtinančių ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kaip tinkamų finansuoti, kadangi gerbūvio išlaidų dalimi buvo padidinta sodybos statybos darbų atlikimui skirta paramos lėšų dalis.

8Pareiškėjas 2010 m. vasario 26 d. atsiliepimu į atsakovo skundą (T 1, b. l. 144–148) prašė skundą atmesti, o Komisijos 2010 m. sausio 19 d. sprendimo dalį dėl Agentūros sprendimo dalies dėl 143 570,39 Lt išlaidų nekompensavimo panaikinimo bei įpareigojimo įvertinti pareiškėjo Mokėjimo prašymo dalį dėl 143 570,39 Lt išlaidų kompensavimo ir priimti dėl jos teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą palikti nepakeistą.

9Pareiškėjas nurodė, kad pateikdamas Agentūrai 2008 m. rugsėjo 26 d. prašymus, jis atsisakė tik 50 proc. išlaidų kompensavimo už tvoros tvėrimo darbus, kuriuos atliks po prašymų pateikimo. Agentūra 2008 m. spalio 17 d. besąlygiškai patenkino pareiškėjo prašymus. Agentūra rašte nekonkretizavo, jog su prašymais sutinka tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas įsipareigoja savo lėšomis atlikti visus (o ne tik tvoros įrengimo, kaip buvo nurodyta prašymuose) gerbūvio darbus. Pareiškėjo nuomone, Agentūra suklydo, priimdama 2008 m. spalio 17 d. sprendimą, tačiau jis buvo įsitikinęs, kad prašymas patenkintas taip, kaip jis buvo suformuluotas. Pareiškėjas paaiškino, kad jo reikalavimas aiškiai buvo orientuotas į ateitį. Nurodė, kad Mokėjimo prašymu prašė kompensuoti išlaidas už 2006 m. atliktus gerbūvio darbus. Komisija nustatė, kad Agentūra netyrė, ar 134 570,39 Lt dydžio išlaidos yra pagrįstos, šį faktą patvirtina ir Agentūra. Agentūra taip pat rėmėsi tuo, kad bet kuriuo atveju pusė minėtos sumos negalėtų būti kompensuota, nes išlaidos tokiu atveju viršytų maksimalią paramos sumą. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra privalėjo įvertinti visų jo Mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų pagrįstumą, nes to reikalauja Paramos sutarties 5.1.1. punktas. Taip pat paaiškino, kad kompensuotina suma nebūtų viršyta, jeigu gerbūviui skirtos išlaidos būtų pripažintos tinkamomis kompensuoti, visa kompensuotina suma tuomet sudarytų 449 973,16 Lt.

10Atsakovas 2010 m. vasario 26 d. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (T 1, b. l .150–152) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

11Atsakovas nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jo patirtos išlaidos gali būti pagrįstos ne vien atliktų darbų aktais, o nei Paramos sutartis, nei Gairės nenustato, jog tai vieninteliai dokumentai, pagrindžiantys išlaidas. Paaiškino, kad pagal atliktų darbų aktus Agentūra gali patikrinti patirtų išlaidų tikrumą, apskaičiuoti konkrečiam projektui panaudotų medžiagų kiekius ir tokiu būdu nustatyti tinkamų kompensuoti išlaidų sumą. Pareiškėjo pateikiamos atliktų darbų pažymos ir PVM sąskaitos faktūros negali būti laikomos tinkamais dokumentais, pagrindžiančiais išlaidas bei įrodančiais, kad pareiškėjas atliko numatytus darbus pagal Projekte numatytas kainas. Pareiškėjo pateikiamuose dokumentuose darbai yra surašyti sumine išraiška, todėl Agentūra negali identifikuoti pareiškėjo atliktų darbų ir tinkamai įvertinti Projekto vykdymą. Paaiškino, kad Agentūra nekvestionuoja klausimo, jog pareiškėjas patyrė 223 006,72 Lt dydžio išlaidas, tačiau šios aplinkybės neįrodo, jog paminėtos išlaidos yra patirtos įgyvendinant Projektą. Agentūra nurodė sutinkanti su Komisijos sprendimo teiginiais, kad iš pareiškėjo Agentūrai kartu su Mokėjimo prašymu pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar nurodytos išlaidos buvo skirtos tik Projekto įgyvendinimo darbams apmokėti. Dėl pareiškėjo paaiškinimo, kad jis pateikė PVM sąskaitas-faktūras 223 006,72 Lt sumai pagrįsti, paaiškino, kad PVM sąskaitos-faktūros neįrodo ir nepagrindžia, kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos ir kad jos išskirtinai susijusios su Projektu. Pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nenurodyta konkreti suteiktų paslaugų apimtis, nenurodyti jų kiekiai, mato vienetai, todėl Agentūra, neturėdama atliktų darbų aktų, negali vertinti patirtų išlaidų atitikimo Projekte numatytiems darbams. Atsiliepime atsakovas aptarė kiekvieną pateiktą dokumentą ir paaiškino, kodėl jais negali būti pagrindžiamas išlaidų tinkamumas kompensuoti.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo 2010 m. vasario 25 d. atsiliepimu į pareiškėjo ir atsakovo skundus (T 1, b. l. 135–138) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovo skundą tenkinti ir panaikinti Komisijos 2010 m. sausio 19 d. sprendimo dalį dėl Agentūros 2009 m. liepos 8 d. sprendimo dalies dėl 143 570,39 Lt išlaidų nekompensavimo panaikinimo bei įpareigojimo Agentūrą įvertinti pareiškėjo 2009 m. rugsėjo 30 d. pateiktą Mokėjimo prašymo dalį dėl 143 570,39 Lt išlaidų kompensavimo ir priimti dėl jos teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Dėl paminėtos sprendimo dalies prašė priimti naują sprendimą.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, jo nuomone, Agentūros sprendimas yra teisingas. Pabrėžė, kad pareiškėjas pateikė Agentūrai 2008 m. rugsėjo 26 d. prašymus katilinei ir gerbūviui skirtas lėšas leisti panaudoti kitiems statybos darbams atlikti, o pagal Projektą numatytus gerbūvio ir katilinės darbus prašė leisti atlikti nuosavomis lėšomis. Pareiškėjas nenurodė, kokia apimtimi jis prašo katilinės ir gerbūvio darbus leisti atlikti savo lėšomis. Agentūra, atsakydama į paminėtus pareiškėjo prašymus, 2008 m. spalio 17 d. rašte nurodė neprieštaraujanti, kad paramos lėšos, skirtos katilinės ir gerbūvio darbams atlikti, būtų panaudotos pabrangusiems statybos darbams atlikti. Paaiškino, kad raštas pakeitė tarp Agentūros ir pareiškėjo susiklosčiusius santykius, todėl Agentūra, nagrinėdama Mokėjimo prašymą, apskritai negalėjo vertinti atliktų gerbūvio darbų ir jų kompensuoti. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas, su Mokėjimo prašymu pateikdamas dokumentus ir prašydamas kompensuoti su gerbūvio darbais susijusias išlaidas, pateikė Agentūrai neteisingą informaciją, dėl to Agentūra, vadovaudamasi Paramos sutarties 7.1.2. punktu, turėjo teisę sustabdyti paramos teikimą.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu

16(T 2, b. l. 62–84) atmetė pareiškėjo ir atsakovo skundus. Teismas nusprendė pakeisti Komisijos 2010 m. sausio 19 d. sprendimą: vietoje sprendimo panaikinti Žemės ūkio ministerijos 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą, priimti sprendimą panaikinti Žemės ūkio ministerijos 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl 143 570,39 Lt išlaidų už gerbūvį kompensavimo. Likusioje dalyje Komisijos 2010 m. sausio 19 d. sprendimą teismas paliko galioti.

17Teismas nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 5 d. Agentūra ir pareiškėjas pasirašė Paramos sutartį. Pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 26 d. dviem prašymais prašė leisti katilinei ir gerbūviui skirtas lėšas panaudoti kitiems sodybos ( - ) statybos darbams atlikti, o pagal Projektą numatytus atlikti gerbūvio ir katilinės darbus prašė leisti atlikti nuosavomis lėšomis iki 2008 m. lapkričio 30 d. 2008 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė Mokėjimo prašymą, pagal kurį prašė finansuoti 584 612,00 Lt sumą. 2008 m. spalio 17 d. raštu Agentūra informavo pareiškėją neprieštaraujanti, kad paramos lėšos, skirtos katilinės ir gerbūvio darbams atlikti, būtų panaudotos pabrangusiems sodybos statybos darbams atlikti, o katilinės ir gerbūvio darbai būtų atlikti nuosavomis pareiškėjo lėšomis iki 2008 m. lapkričio 30 d. 2008 m. lapkričio 4-7 d. Agentūros Kontrolės departamento Alytaus skyrius pareiškėjo sodyboje atliko patikrą vietoje, surašė Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitą, kurioje nurodė įvairius Paramos sutarties ir teisės aktų pažeidimus. Agentūra 2009 m. liepos 16 d. raštu pateikė pareiškėjui 2009 m. liepos 8 d. sprendimą (informacinį laišką), kuriame pareiškėjui pranešama, kad jam skiriama dalinė parama. Agentūra pareiškėjui paaiškino, kad jis pažeidė Taisyklių 211.2. bei 211.18. punktų, taip pat Paramos sutarties 2.1.7., 4.2.17., 7.1.2., 7.1.17. punktų ir Gairių 32.4. punkto nuostatas. Nurodyta, kad vietoje prašytos 584 612 Lt paramos bus išmokėta 408 717,28 Lt parama. Pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 25 d. skundu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kuri konstatavo, kad jo teisės ir teisėti interesai, susiję su paramos teikimu, nebuvo pažeisti, o Agentūros priimti sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus. Agentūros ir Ministerijos sprendimus pareiškėjas skundė Komisijai, prašė juos panaikinti ir įpareigoti Agentūrą išmokėti visą Mokėjimo prašyme nurodytą sumą. Komisija sprendime konstatavo, kad pareiškėjas sutinka su Agentūros sprendimo dalimi, kuria nuspręsta nefinansuoti (nekompensuoti) 361 993,21 Lt (su sudegusiu gyvenamuoju pastatu susijusios išlaidos), 66 304 Lt (projektavimo darbų išlaidos) ir 43 207,58 Lt išlaidų. Komisija paaiškino, kad pareiškėjas ginčija Agentūros sprendimo dalį nekompensuoti 223 006,72 Lt (dėl nepateiktų išlaidas pagrindžiančių dokumentų) ir 143 570,39 Lt (dėl to, kad pareiškėjas įsipareigojo gerbūvio išlaidas padengti savomis lėšomis) išlaidų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas Komisijai, kuriuo jis prašė panaikinti Agentūros 2009 m. liepos 8 d. sprendimą ir įpareigoti Agentūrą jam išmokėti visą Mokėjimo prašyme nurodytą sumą, buvo nepagrįstas jau vien dėl to, kad pats pareiškėjas pripažino, jog dalies išlaidų kompensavimo jis prašė neteisėtai ir nepagrįstai (dėl sudegusio namo ir dėl Projekto darbų, kurie jau buvo kompensuoti anksčiau). Dėl 223 006,72 Lt dydžio išlaidų Komisija konstatavo, kad pareiškėjas, nepateikdamas Agentūrai atliktų darbų aktų 8 044,63 Lt ir 70 800 Lt sumoms ir detalios informacijos apie darbus, nurodytus UAB „Šimtas aukštų“ 2007 m. birželio 29 d. PVM sąskaitoje- faktūroje, neįrodė, kad šios išlaidos susijusios su Projekto vykdymu, tuo pažeidė Gairių 32.4. punkte bei Paramos sutarties 2.1.7. ir 4.2.17. punktuose nustatytas pareigas. Padarė išvadą, kad Agentūros sprendimas nekompensuoti 223 006,72 Lt išlaidų yra pagrįstas. Dėl Agentūros atsisakymo kompensuoti 143 570,39 Lt išlaidas Komisija konstatavo, kad šia dalimi Agentūros sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir įpareigojo Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo su tuo susijusią Mokėjimo prašymo dalį. Teismas sutiko su Komisijos sprendime išdėstytais motyvais ir argumentais dėl 223 006,72 Lt dydžio išlaidų pripažinimo netinkamomis kompensuoti. Atsižvelgdamas į Komisijos sprendime nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad tinkamomis kompensuoti gali būti pripažintos tik faktiškai padarytos, užregistruotos projekto vykdytojo apskaitoje bei pagrįstos tai įrodančiais dokumentais išlaidos (Gairių 32.4. p.). Tokie reikalavimai numatyti ir Paramos sutarties 2.1.1.– 2.1.7. punktuose. Šios sutarties nuostatos jos šalims turi įstatymo galią, o tai reiškia, kad Agentūra privalo patikrinti, ar išlaidos tiesiogiai susijusios būtent su tuo projektu, kuris įgyvendinamas. Teismas sutiko su Komisijos išvada, kad vertinant 2007 m. birželio 29 d. atliktų darbų akto dėl darbų už 144 162,09 Lt turinį, matyti, jog darbai ir jų kiekiai nurodyti abstrakčiai, nenurodyti darbų kodai pagal 2007 m. sausio 10 d. sutartį tarp pareiškėjo ir UAB „Šimtas aukštų“ (pagal sąmatas), o dėl to nėra galimybės nustatyti, kokie darbai pagal sutartį atlikti. Vertinant 2005 m. lapkričio 15 d. rangos sutartį, kurios pagrindu surašytas atliktų darbų aktas, matyti, kad pagal šią sutartį rangovas (UAB „Šimtas aukštų“) buvo įsipareigojęs suprojektuoti, pastatyti ir įrengti aštuonis karkasinius namus. Iš 2007 m. birželio 29 d. atliktų darbų akto neįmanoma nustatyti, apie kurį iš karkasinių namų jame kalbama. Taip pat šiame akte visiškai nedetalizuota, kokios konkrečios medžiagos buvo sunaudotos. Todėl Agentūra negalėjo patikrinti, kaip šis pateiktas atliktų darbų aktas gali būti siejamas su Projektu, kuriam skirta parama. Antra vertus, šis atliktų darbų aktas patvirtina, kad 2007 m. birželio mėn. pareiškėjas galėjo iš rangovo UAB „Šimtas aukštų“ pareikalauti tinkamo atliktų darbų akto, nes pareiškėjui turėjo būti žinomos Paramos sutarties sąlygos, pagal kurias jis privalo Agentūrai įrodyti, kad atlikti darbai gali būti siejami su Projektu, kuriam skirta parama. Pareiškėjui turėjo būti žinoma ir tai, kad Paramos sutartyje vienareikšmiškai pasakyta, jog tuo atveju, jeigu nepakaks išlaidų tinkamumą patvirtinančių dokumentų, atitinkama išlaidų dalis nebus kompensuojama. Paramos sutarties 4.2.10. punktas įpareigojo pareiškėją teisės aktų nustatyta tvarka fiksuoti visas ūkines ir kitas operacijas, susijusias su Projekto vykdymu, ir saugoti su šiomis operacijomis susijusius dokumentus Projekto įgyvendinimo metu ir ne trumpiau kaip 10 m. po Projekto įgyvendinimo pabaigos. Teismas nurodė, kad Komisijos sprendime tinkamai įvertintos ir su Mokėjimo prašymu pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Pagal jas neįmanoma nustatyti, ar atlikti darbai gali būti susieti su Projektu. Teismas taip pat sutiko su Komisijos išvada, kad bankroto bylos iškėlimas rangovui 2008 m. lapkričio 7 d. teismo nutartimi neįrodo, kad 2005, 2006 ar 2007 m. tinkamų išlaidas pateisinančių dokumentų neturėjimas yra pateisinamas, ir dėl to Agentūra privalo priimti sprendimą kompensuoti išlaidas, kurios nėra detalizuotos nei apskaitos, nei kituose dokumentuose. Agentūra nei teisės aktais, nei Paramos sutartimi nėra įpareigota pati tirti, kokios medžiagos naudotos, kokie darbai atlikti, kokia jų vertė. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui aiškino, jog jis, gavęs Agentūros prašymą konkretizuoti darbus, dėjo visas pastangas, kad Agentūrai būtų pateikti prašomi dokumentai, o apie negalėjimą pateikti šiuos dokumentus du kartus informavo Agentūrą. Teismas konstatavo, kad nei teisės aktai, nei Paramos sutartis nenumato, jog būtų galimybė, atsižvelgiant į tai, kad projekto vykdytojui atsirado kliūtys gauti reikiamus dokumentus, pripažinti kompensuojamomis nepagrįstas dokumentais išlaidas. Dėl to visi su negalėjimu pateikti reikiamus dokumentus susiję pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė Ataskaitą Nr. 10-04/01

18(T 2, b. l. 9-39), kuri, jo teigimu, įrodo, kad darbai buvo atlikti. Teismas nurodė, kad jis nėra vykdančioji institucija, teikianti aptariamos rūšies paramą, o tokio pobūdžio dokumentus vertina Agentūra. Be to, tokie dokumentai gali būti įvertinti tik tuo atveju, jeigu jie pateikiami su atitinkamu mokėjimo prašymu arba po to, kai Agentūra prašo patikslinti tokį prašymą. Teismas taip pat pabrėžė, kad Agentūra pareiškėjo turėtų išlaidų pagal jo pateiktus apskaitos dokumentus neginčija. Ji taip pat neginčija ir faktinių aplinkybių, kad sodybos pastatai realiai egzistuoja. Agentūra teigia, kad pagal pareiškėjo pateiktus su Mokėjimo prašymu dokumentus negali nustatyti išlaidų sąsajumo su patvirtintu Projektu, kuriam teikiama parama. Dėl išdėstytų priežasčių teismas pateiktos Ataskaitos neanalizavo ta prasme, ar ji pagrindžia pareiškėjo pateiktą Mokėjimo prašymą. Tačiau nurodė, kad šios Ataskaitos pateikimas gali būti įvertintas ta prasme, jog ji įrodo, kad pareiškėjas galėjo pateikti su Mokėjimo prašymu daugiau išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Teismas padarė išvadą, kad Agentūros sprendimas nekompensuoti 223 006,72 Lt išlaidų ir Komisijos sprendimas dėl šios išlaidų sumos yra teisėti ir pagrįsti. Atsižvelgdamas į Komisijos sprendime išanalizuotas faktines aplinkybes bei Paramos sutarties nuostatų įvertinimą, taip pat į pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 26 d. dviejų prašymų dėl gerbūvio darbų nagrinėjimą Agentūroje, teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimas dėl Agentūros sprendimo dalies nekompensuoti 143 570,39 Lt išlaidų gerbūvio darbams yra teisėtas ir pagrįstas. Esminę reikšmę turi tai, kad iš tiesų paminėti pareiškėjo prašymai buvo nukreipti į ateitį, o dėl to 2006 m. atlikti gerbūvio darbai turėjo būti įvertinti jų tinkamumo kompensuoti prasme. Teismas nustatė, kad iš Agentūros vidinių dokumentų matyti, jog būtent taip šiuos prašymus suprato ir pati Agentūra. Teismas nurodė, kad Agentūra nepagrįstai aiškina, jog pareiškėjas, gavęs Agentūros 2008 m. spalio 17 d. atsakymą, turėjo patikslinti, kokius darbus jis prašo atlikti savo lėšomis. Priešingai, jeigu pareiškėjo prašymai buvo nepakankamai aiškūs, juos turėjo patikslinti Agentūra, kuri atsako už tinkamą ir tikslų paramos lėšų panaudojimą. Teismas konstatavo, kad jei Agentūra prašymų nepatikslino, tai jie turėjo būti suprasti tik kaip prašymai, susiję su dar neatliktais darbais. Teismas konstatavo, kad esant nepakankamai aiškiam pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 26 d. prašymui ir abstrakčiam Agentūros 2008 m. spalio 17 d. raštui, negalima tvirtinti, kad Paramos sutarties sąlygos buvo keičiamos, o tai reiškia, kad vis tiek liko galioti nuostata, jog gerbūvio darbai bus tam tikra suma kompensuojami. Pareiškėjas su Mokėjimo prašymu buvo pateikęs prašymą kompensuoti 2006 m. atliktus gerbūvio darbus ir dokumentus dėl šių darbų, todėl jie turėjo būti vertinami. Be to, skundžiamo akto – agentūros 2009 m. liepos 8 d. sprendimo (informacinio laiško) – 6 punktas yra visiškai nemotyvuotas, todėl neatitinka ir Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Teismas konstatavo, kad aptartą Agentūros sprendimo dalį Komisija pagrįstai panaikino bei priėmė sprendimą įpareigoti Agentūrą įvertinti Mokėjimo prašymo dalį dėl 143 570,39 Lt išlaidų kompensavimo ir priimti dėl jos teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Teismas nurodė, kad Agentūros argumentas, jog gerbūvio darbai vis tiek nebūtų kompensuojami, nes tokiu atveju būtų viršyta galima kompensavimo suma, šiuo atveju reikšmės neturi. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Komisija nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nepadarė pažeidimo, numatyto Taisyklių 211.2. punkte. Taisyklių 211.2. punkte nustatyta, kad pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai projekto vykdytojas, teikdamas projekto paraišką, prašydamas išmokėti paramos lėšas arba vykdydamas sutartį, pateikia neteisingą informaciją arba nuslepia informaciją, turinčią reikšmės sprendimo suteikti paramą priėmimui arba tinkamai paramos sutarties vykdymo kontrolei. Nustatyta, kad pareiškėjas su Mokėjimo prašymu kartu pateikė ir prašymą kompensuoti išlaidas už sudegusį namą, kurios negali būti kompensuojamos, bei projektavimo darbų išlaidas, kurios jau buvo kompensuotos. Nors pareiškėjas ginčo nagrinėjimo metu yra raštu paaiškinęs, kad tokios klaidos atsirado ne dėl jo kaltės, tačiau, pateikdamas Mokėjimo prašymą, jis kartu pateikė pareiškėjo deklaraciją, kuria patvirtino, jog Mokėjimo prašyme ir jo prieduose pateikta informacija yra teisinga. Konstatuojant Taisyklių 211.2. punkto pažeidimą neturi reikšmės aplinkybė, ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl neatsargumo (aplaidumo). Tokie pažeidimai aprašyti 2009 m. liepos 8 d. sprendimo (informacinio rašto) 7 ir 8 punkte, jie kvalifikuoti kaip Taisyklių pažeidimas, todėl šią Agentūros sprendimo dalį teismas pripažino pagrįsta tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės akto nuostatomis. Teismas nustatė, kad Komisijos sprendime dėl Žemės ūkio ministerijos 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo pasakyta tik tai, jog šio sprendimo dalis dėl 143 570,39 Lt išlaidų už gerbūvio darbus ir Taisyklių 211.2. punkto pažeidimo bei Paramos sutarties 7.1.17. punkto yra nemotyvuota. Tačiau panaikintas visas paminėtas dėl pareiškėjo skundo priimtas sprendimas, nenurodant, kokiu pagrindu naikinama sprendimo dalis, kurioje išdėstyti argumentai dėl kitų netinkamų kompensuoti išlaidų. Teismas nurodė, kad tokių ginčų sprendimui privaloma ikiteisminė tvarka įstatyme nėra numatyta, o Agentūros sprendimas gali būti skundžiamas tiesiogiai teismui. Tiek Komisijoje, tiek teisme išnagrinėtos visos skundžiamų sprendimų dalys, taip pat pažeidimų kvalifikavimas. Pareiškėjas Žemės ūkio ministerijai pateiktame skunde yra atskirai nurodęs argumentaciją dėl atliktų darbų nekompensavimo dėl to, kad nepateikti tinkami dokumentai, ir dėl gerbūvio darbų nekompensavimo. Skundžiamame Žemės ūkio ministerijos sprendime dėl šių aplinkybių grupių pasisakyta taip pat atskirai. Teismas konstatavo, kad dėl šios priežasties gali būti naikinama tik ta Žemės ūkio ministerijos sprendimo dalis, kurioje pripažinta, kad 143 570,39 Lt išlaidas, patirtas dėl gerbūvio darbų, Agentūra atsisakė kompensuoti pagrįstai.

19III.

20Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 92–98) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti ir patenkinti jo skundą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria Agentūros skundas atmestas, prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas konstatavo, kad jo pateikti dokumentai yra abstraktūs ir iš jų negalima spręsti, ar atlikti darbai, už kuriuos buvo sumokėta 223 006,72 Lt suma, gali būti susieti su Projekto įgyvendinimu, taip pat juose nėra konkrečiai nurodyta, kokios medžiagos buvo panaudotos atliekant šiuos darbus. Kaip buvo nurodyta ir skunde, jis Agentūrai pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog 223 006,72 Lt dydžio išlaidos buvo skirtos apmokėti darbams, išskirtinai susijusiems su Projekto įgyvendinimu, o tai pagrindžia apeliaciniame skunde nurodomos detalios ir konkrečios aplinkybės.
  2. 223 006,72 Lt dydžio išlaidų, kurios iš tiesų buvo panaudotos Projekto įgyvendinimui, pripažinimas netinkamomis kompensuoti vien dėl to, kad neįmanoma tiksliai išskirti ir nustatyti, kokie darbai buvo atlikti, kokios medžiagos ir kokie jų kiekiai buvo panaudoti, kokia buvo jų kaina, prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Šiems principams prieštarauja ir tai, kad teismas, pripažindamas, jog 223 006,72 Lt išlaidos galimai buvo skirtos Projekto įgyvendinimui, konstatuoja, kad išlaidos negali būti pripažintos kompensuojamomis. Be to, net ir pripažinus, jog dokumentus, detaliai pagrindžiančius 223 006,72 Lt išlaidas, turėti, išsaugoti buvo pareiškėjo pareiga, tai nekeičia aplinkybės, kad tokių dokumentų jis pateikti neturėjo galimybių. Tai, kad 223 006,72 Lt išlaidos buvo faktiškai skirtos Projekto įgyvendinimui, įrodo, jog pareiškėjas specialiai nesiekė suklaidinti ir apgaulės būdu gauti 223 006,72 Lt dydžio paramą, tačiau iš tiesų yra patyręs 223 006,72 Lt Projekto įgyvendinimo išlaidų.
  3. Teismo išvada, kad pateikta Ataskaita Nr. 10-04/01 neanalizuojama ta prasme, ar ji pagrindžia Agentūrai pateiktą Mokėjimo prašymą, yra klaidinga. Teismas tokios savo pozicijos nepagrindė jokiais teisės aktais. Be to, Ataskaitos parengimas inicijuotas tik po to, kai dėl 223 006,72 Lt išlaidų pagrįstumo kilo ginčas, t. y. tada, kai tapo aišku, kad kartu su Mokėjimo prašymu pateiktų dokumentų nepakanka 223 006,72 Lt išlaidų ryšiui su Projektu nustatyti. Siekdamas įrodyti, kad 223 006,72 Lt išlaidos buvo iš tiesų skirtos Projekto įgyvendinimui, pareiškėjas kreipėsi į ekspertus dėl Ataskaitos parengimo. Teismas privalėjo ją įvertinti, kaip įrodymą, pagrindžiantį pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

21Atsakovas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 100–103) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį dėl jo skundo atmetimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą. Likusią teismo sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismo priimto sprendimo dalis, kuria nuspręsta jo skundą atmesti, turėtų būti naikinama, kadangi pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 81 straipsnis, kuriame nurodyta, jog nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Tuo tarpu teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė įrodymus, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių.
  2. Nekompensuojamos dėl gerbūvio darbų patirtų išlaidų sumos jis nevertino ir neprivalėjo vertinti kaip tinkamos finansuoti, kadangi Mokėjimo prašymo vertinimo metu pagal Pareiškėjo prašymą buvo priėmęs 2008 m. spalio 17 d. sprendimą gerbūvio ir katilinės darbus leisti atlikti nuosavomis lėšomis, o šiems darbams skirtą sumą leisti panaudoti pabrangusiems sodybos statybos darbams atlikti. Todėl jis neturėjo jokio pagrindo vertinti gerbūvio darbų finansavimo tinkamumo.
  3. Teismas nepateikė argumentų, iš kokių faktų ir juos pagrindžiančių įrodymų visumos matyti, kad pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 26 d. prašymai buvo nukreipti į ateitį, taip pat, kad Agentūros Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos, Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto bei Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos investicinių priemonių administravimo problemų sprendimų komisijoje buvo svarstomas klausimas tik dėl dar neatliktų gerbūvio darbų. Pareiškėjas paminėtuose prašymuose prašė perkelti pagal Projektą numatytus atlikti gerbūvio ir katilinės darbus. Iš Gairėse pateiktos projekto (verslo plano) sąvokos matyti, kad projekte (verslo plane) numatomi visi su projektu susiję darbai, jais pasiektini rezultatai bei jų įgyvendinimo būdai. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas Agentūrai pateiktuose prašymuose prašė perkelti visus Projekte numatytus gerbūvio darbus, o ne tik neatliktą jų dalį.
  4. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog iš Agentūros sprendimo nematyti, kad gerbūvio darbų sąskaita buvo atlikti kokie nors kiti statybų darbai, kaip pareiškėjui buvo leista. Agentūra visus vertinimo veiksmus atliko tinkamai ir nepažeidė jokių savo įsipareigojimų pagal Paramos sutartį, nes jeigu pripažintų visas Mokėjimo prašyme nurodytas išlaidas tinkamomis finansuoti, paramos suma ir be gerbūvio darbų viršytų Paramos sutarties 3.1.2. punkte numatytą galimą išmokėti paramos sumą.
  5. Teismo išvada, jog negalima tvirtinti, kad Paramos sutarties sąlygos buvo keičiamos, ir vis tiek liko galioti nuostata, jog gerbūvio darbai bus tam tikra suma kompensuojami, yra visiškai nepagrįsta jokiais argumentais, nes tik nurodyta, kad tokia išvada darytina dėl aplinkybės, jog pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 26 d. prašymai yra nepakankamai aiškūs, o Agentūros 2008 m. spalio 17 d. atsakymas pareiškėjui yra abstraktus. Agentūra neturėjo jokio pagrindo keisti Paramos sutartį, kadangi numatytos investicijos (sąnaudos, išlaidos), t. y. statybos ir katilinės įrengimo bei gerbūvio darbai yra numatyti Paramos sutarties 3.1.2. punkto toje pačioje išlaidų eilutėje „darbai (statybos ir rekonstrukcijos darbai sodyboje (( - ))) (554 112,00 Lt)".

22Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 107–113) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti atsakovo skundą, palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pateikdamas 2008 m. rugsėjo 26 d. prašymus Agentūrai, jis, priešingai nei teigia Agentūra, patvirtino savo valią atsisakyti 50 proc. išlaidų kompensavimo už būtent tvoros tvėrimo darbus, t. y. tik už po šių prašymų pateikimo atliktus gerbūvio darbus. Kadangi Agentūros 2008 m. spalio 17 d. rašte aiškiai nebuvo nurodyta, kad Agentūra sutinka su pareiškėjo prašymu tik tuo atveju, jeigu jis įsipareigoja savo lėšomis atlikti visus gerbūvio darbus, vadovaudamasis savo prašymais, kuriuos Agentūra patenkino, jis pagrįstai manė, kad susitarta tik dėl į ateitį nukreiptų gerbūvio darbų atlikimo savo lėšomis. Jeigu Agentūra norėjo pabrėžti, kad ji sutinka su paminėtais prašymais tik tuo atveju, jei jis įsipareigoja savo lėšomis atlikti visus gerbūvio darbus, ji savo 2008 m. spalio 17 d. rašte, atsižvelgdama į prašymų formuluotę, turėjo aiškiai pabrėžti, kad kalbama ne tik apie tvoros įrengimo, bet visus gerbūvio darbus. Agentūra, teigdama, kad prašymais atsisakyta visų gerbūvio darbų išlaidų kompensavimo, nepagrįstai iškraipo prašymuose nurodytą jo valią.
  2. Mokėjimo prašyme jis deklaruoja išlaidas tik už iki 2008 m. rugsėjo 26 d. prašymų pateikimo atliktus gerbūvio darbus. Tuo tarpu išlaidų už gerbūvio darbus, kuriuos atliko po paminėtų prašymo pateikimo Agentūrai, jis Mokėjimo prašyme nedeklaruoja, t. y. kaip ir buvo įsipareigojęs, atliko juos savo lėšomis. Todėl gerbūvio darbų, kurie buvo atlikti dar 2006 m., išlaidos (143 570,39 Lt) turėjo būti pripažintos tinkamomis kompensuoti. Agentūros atsisakymas pripažinti šias išlaidas tinkamomis kompensuoti tuo pagrindu, kad neva jis pats atsisakė 50 proc. išlaidų už visus gerbūvio darbus kompensavimo, yra nepagrįstas.
  3. Teismas visiškai pagrįstai nurodo, kad vien dėl to, jog Agentūra nesukonkretino dokumentų, kurių pagrindu nusprendė nekompensuoti jo turėtų išlaidų, yra konstatuotina, kad Agentūros atsisakymas kompensuoti jo patirtas išlaidas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Apeliaciniame skunde Agentūra nepateikia jokių konkrečių argumentų, kurie paneigtų tai, kad ji nepagrįstai nesukonkretino dokumentų, kuriais remiantis sprendė nekompensuoti jo išlaidų. Paramos sutartyje nėra numatyta atvejų, kuomet Agentūra gali pasirinkti, kurių Mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų pagrįstumą vertinti, o kurias išlaidas, apskritai net neįvertinus jų pagrįstumo, pripažinti netinkamomis kompensuoti. Be to, įvertinus ir pripažinus tinkamomis kompensuoti išlaidas už gerbūvio darbus (143 570,39 Lt), jam kompensuotina suma nebūtų viršijusi Paramos sutartyje numatytos 584 612 Lt ribos. Pagal Paramos sutartį Mokėjimo prašymo pagrindu jam galėjo būti kompensuota iki 584 612 Lt arba 50 proc. visų Pareiškėjo išlaidų (Paramos sutarties 3.1.2. p.). Tuo tarpu Mokėjimo prašyme pareiškėjas deklaravo 1 594 457,82 Lt išlaidų sumą. Agentūra iš šių išlaidų nevertino tik išlaidų už gerbūvio darbus (143 570,39 Lt) pagrįstumo, o likusių jo deklaruotų išlaidų (1 450 887,43 Lt) pagrįstumą vertino. Aukščiau nurodyta išlaidų suma (1 450 887,43 Lt) taip pat viršijo pagal Paramos sutartį kompensuotiną sumą, nes kompensuotina suma yra 584 612 Lt, o Agentūros vertintų jo patirtų išlaidų 50 proc. sudaro 725 443,72 Lt. Vadinasi, Agentūra 1 450 887,43 Lt dydžio jo patirtų išlaidų pagrįstumą vertino, nepaisant to, kad ši suma viršijo galimos maksimalios paramos sumą, kai būtent dėl šios priežasties (paramos sumos viršijimo) išlaidų už gerbūvio darbus pagrįstumo Agentūra net nevertino.
  4. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog teismo sprendimas dėl Paramos sutarties 12.3. punkto galiojimo nėra pagrįstas jokiais argumentais, yra prieštaraujantis tiek sprendime išdėstytiems argumentams, tiek akivaizdžiam faktui – Paramos sutarties 12.3. punkto nepasikeitusiam galiojimui. Jei jis ar Agentūra būtų išreiškę valią pakeisti Paramos sutartį ir numatyti kitokią nei Paramos sutarties 12.3. punkte numatytą išlaidų už gerbūvio darbus kompensavimo tvarką, jie būtų privalėję sudaryti rašytinį susitarimą dėl Paramos sutarties keitimo.
  5. Apeliaciniame skunde nurodant, jog teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnio nuostatą, nėra pateikiami jokie konkretūs argumentai, o tik abstrakčiai nurodoma, kad teismas nevisapusiškai ištyrė svarbias bylos aplinkybes. ABTĮ nustato teismui ne tik pareigą objektyviai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, bet ir pareigą įvertinti ištirtus įrodymus bei konstatuoti, kurios bylos aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 str.), taip pat numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Teismo priimtas sprendimas ta dalimi, kuria nuspręsta atmesti nepagrįstą Agentūros skundą, atitinka visus paminėtus ABTĮ nustatytus reikalavimus.

23Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 123–125) prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šias argumentais:

  1. Tiek Sutartyje, tiek Gairėse nėra nurodytas baigtinis sąrašas dokumentų, įrodančių išlaidų pagrįstumą, tačiau pareiškėjo pateikiamos atliktų darbų pažymos ir PVM sąskaitos faktūros negali būti laikomos tinkamais dokumentais, pagrindžiančiais išlaidas bei įrodančiais, kad pareiškėjas atliko numatytus darbus pagal Projekte numatytas kainas. Pareiškėjo pateikiamose atliktų darbų pažymose ir PVM sąskaitose faktūrose atlikti darbai yra surašyti sumine išraiška, todėl negalima identifikuoti pareiškėjo atliktų atskirų darbų vertės ir tinkamai įvertinti Projekto (dalies) įvykdymą.
  2. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros neįrodo ir nepagrindžia, kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos ir kad jos išskirtinai susijusios su Projektu. Faktiškas išlaidų turėjimas nepatvirtina fakto, kad jos yra skirtos Projekto įgyvendinimui.
  3. Pareiškėjo argumentas, kad teismo sprendimas pažeidžia protingumo ir teisingumo principus, nėra paremtas jokiais argumentais ir tai pagrindžiančiais įrodymais.
  4. Atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas, neanalizuodamas pareiškėjo pateiktos Ataskaitos, pažeidė pareigą ištirti visas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Pareiškėjas, vadovaudamasis Paramos sutartimi ir teisės aktais, reglamentuojančiais paramos teikimą, turėjo teisę kartu su Mokėjimo prašymu, taip pat Mokėjimo prašymo vertinimo metu teikti Agentūrai papildomus dokumentus. Teismas sprendime teisingai nurodo, kad pareiškėjui nuo 2005 m. buvo žinoma, kad jis neturi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, o pareiškėjo Ataskaitos pateikimas įrodo, kad jis galėjo pateikti su Mokėjimo prašymu daugiau išlaidas pagrindžiančių tinkamų dokumentų.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus (T 2, b. l. 115–121) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir pritaria atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo apeliaciniame skunde.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Apeliaciniai skundai atmestini.

29Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės gauti patirtų išlaidų kompensaciją pagal Paramos sutartį. Ginčo esmė – pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 30 d. pateikto Mokėjimo prašymo atitikimas Paramos sutarties bei Gairių reikalavimams ta prasme, ar šiame prašyme (kartu su juo) pateikti kompensuojamas išlaidas patvirtinantys dokumentai yra tinkami ir pakankami pripažinti, kad juose nurodytos išlaidos turi būti atsakovo kompensuojamos. Taigi nagrinėjamai bylai yra aktualus (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšmingas) pareiškėjo kartu su paminėtu Mokėjimo prašymu pateiktų dokumentų (išlaidas patvirtinančių įrodymų) vertinimo jų patikimumo, pakankamumo ir leistinumo aspektais klausimas.

30Pasisakydama dėl pareiškėjo kartu su Mokėjimo prašymu pateiktų (Komisijos išskirtų) 223 006,72 Lt dydžio išlaidų pagrindimo dokumentų, kolegija pažymi, kad, sprendžiant jų tinkamumo klausimą, būtina vadovautis Gairių 32.4 punktu, pagal kurį tinkamomis kompensuoti pripažįstamos išlaidos, kurios faktiškai padarytos, užregistruotos projekto vykdytojo sąskaitoje bei pagrįstos jas įrodančių dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) oficialiai patvirtintomis kopijomis, taip pat pačios Paramos sutarties 2.1 punkto nuostatomis, pagal kurias, išmokant paramos lėšas, kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra tiesiogiai susijusios su Projekto, kuriam teikiama parama, įgyvendinimu (2.1.1 p.); būtinos Projektui įgyvendinti ir atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų naudos principus (2.12 p.). Pažymėtina, kad išvardintos Paramos sutarties nuostatos nustato pareiškėjui privalomo elgesio modelį ta prasme, kad įpareigoja jį įrodyti atitinkamuose dokumentuose nurodytų išlaidų tiesioginę sąsają su Projekto numatytų darbų vykdymu. Atsižvelgdama į nurodytus dokumentų vertinimo kriterijus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir išvada, kad pareiškėjo atsakovui kartu su Mokėjimo prašymu pateiktos PVM sąskaitos-faktūros bei 2007 m. birželio 29 d. atliktų darbų aktas neatitinka šių kriterijų. Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams dėl pareiškėjo teismui pateiktos 2010 m. balandžio 4 d. Ataskaitos Nr. 10-04/01 vertinimo leistinumo ir tinkamumo aspektais. Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

31Pasisakydama dėl pareiškėjo kartu su Mokėjimo prašymu pateiktų (Komisijos išskirtų) 143 570,39 Lt dydžio išlaidų pagrindimo, kolegija pažymi, kad vieninteliu pagrindu netenkinti šio Mokėjimo prašymo dalies atsakovas nurodo aplinkybę, jog pats pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 26 d. atsakovui paduotu prašymu atsisakė Projekte numatytų atlikti gerbūvio ir katilinės darbų išlaidų kompensavimo. Todėl tokio atsakovo argumento pagrįstumo klausimas spręstinas, analizuojant nurodyto pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 26 d. prašymo turinį (T 2, b. l. 49-51) ir jo reikšmę kitų šios ginčo dalies išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių kontekste. Tai darydama, kolegija, atsižvelgdama į šio pareiškėjo prašymo turinį (prašyme kalbama apie įsipareigojimą atlikti gerbūvio ir katilinės darbus savo lėšomis ateityje, t. y. iki 2008-11-30), į tai, kad Mokėjimo prašymas buvo paduotas iki atsakovo 2008 m. spalio 17 d. atsakymo pareiškėjui į aptariamą 2008 m. rugsėjo 26 d. prašymą, taip pat į tai, kad nurodyti gerbūvio darbai faktiškai buvo atlikti 2006 m., sutinka su pirmosios instancijos šio pareiškėjo prašymo ir jo reikšmės bylai įvertinimu. Atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kolegijos manymu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padarytos išvados ir nėra pakankami sukelti abejones dėl šios išvados pagrįstumo. Todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą pagrindo taip pat nėra.

32Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

33Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus atmesti.

35Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m.... 5. Pareiškėjas nurodė, kad jis ir Agentūra, vadovaudamiesi Lietuvos 2004-2006... 6. Atsakovas 2010 m. vasario 11 d. skundu (T 1, b. l. 113–116) kreipėsi į... 7. Atsakovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. gavo 2008 m. rugsėjo 26 d.... 8. Pareiškėjas 2010 m. vasario 26 d. atsiliepimu į atsakovo skundą (T 1, b. l.... 9. Pareiškėjas nurodė, kad pateikdamas Agentūrai 2008 m. rugsėjo 26 d.... 10. Atsakovas 2010 m. vasario 26 d. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (T 1, b. l... 11. Atsakovas nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jo patirtos... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2010 m. vasario 25 d. atsiliepimu į... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, jo nuomone, Agentūros sprendimas... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu... 16. (T 2, b. l. 62–84) atmetė pareiškėjo ir atsakovo skundus. Teismas... 17. Teismas nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 5 d. Agentūra ir pareiškėjas... 18. (T 2, b. l. 9-39), kuri, jo teigimu, įrodo, kad darbai buvo atlikti. Teismas... 19. III.... 20. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 92–98) prašo Vilniaus apygardos... 21. Atsakovas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 100–103) prašo panaikinti Vilniaus... 22. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (T 2, b. l.... 23. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 2, b. l.... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į pareiškėjo ir atsakovo... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Apeliaciniai skundai atmestini.... 29. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės gauti... 30. Pasisakydama dėl pareiškėjo kartu su Mokėjimo prašymu pateiktų (Komisijos... 31. Pasisakydama dėl pareiškėjo kartu su Mokėjimo prašymu pateiktų (Komisijos... 32. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas... 33. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 34. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą... 35. Nutartis neskundžiama....