Byla 2A-1164-262/2015
Dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia bei baudinių netesybų priteisimo, išvadą teikiančios institucijos: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Turto akademija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui UAB „Turto akademija“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia bei baudinių netesybų priteisimo, išvadą teikiančios institucijos: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2012/09/10 7.3 p. nuostatas nesąžiningomis ir negaliojančiomis, priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 5000 EUR baudines netesybas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad 2012-09-10 ieškovas su atsakovu sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2012/09/10 (toliau- sutartis), kuria ieškovas (pirkėjas) ir atsakovas (pardavėjas) susitarė iki 2012-12-31 sudaryti pagrindinę sutartį dėl buto ir žemės sklypo dalies, esančių ( - ), pardavimo. Sutarties 2.2.2 p. atsakovas įsipareigojo atlikti visus reikiamus veiksmus, kad pastato bendrojo naudojimo patalpoms būtų suteiktas 100 proc. baigtumas bei atlikti buto kadastrinių duomenų patikslinimą ir patikslintus duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Minėtas sąlygas atsakovas įsipareigojo atlikti iki 2012-12-20. Kadangi, iki nurodyto termino atsakovas minėtų darbų neatliko, ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Sutarties 7.1 p. nurodyta, jog tuo atveju, jeigu ieškovas minėtame punkte numatytais pagrindais atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovas atsakovo pareikalavimu ne ginčo tvarka sumokės atsakovui 5000 EUR dydžio baudą. Sutarties 7.2 p. nurodyta, jog tuo atveju, jeigu atsakovas bent vienu minėtame punkte nurodytu pagrindu nesudarys su ieškovu pagrindinės sutarties, atsakovas ieškovo pareikalavimu sumokės ieškovui ne ginčo tvarka 5000 EUR baudą. Sutarties 7.3 p., nurodyta, jog tuo atveju, jeigu atsakovas neįvykdo sutarties 2.2.2 ir 3.1.3 p. nurodytų įsipareigojimų sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, ir dėl to pastato bendrojo naudojimo patalpoms nebūtų suteiktas 100 proc. baigtumas ir atsakovas negalėtų sudaryti su ieškovu pagrindinės sutarties preliminariojoje sutartyje nustatyta tvarka, atsakovo atžvilgiu nebus taikoma minėta sutarties 7.2 p. numatyta atsakomybė, t.y. atsakovui neiškils prievolė sumokėti sutarties 7.2 p. nurodytą baudą, taip pat atlyginti kitas ieškovo patirtas išlaidas, nuostolius ir pan. Įvertinus minėtas sutarties nuostatas, atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, sutarties 7.2 ir 7.3 p. sąlygos laikytinos nesąžiningomis, numatant galimybę atsakovui piktnaudžiauti, t.y. sąmoningai nevykdyti sutartinių įsipareigojimų jei sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl vienokių ar kitokių priežasčių jam tampa nenaudinga. Atsižvelgiant į tai, kad preliminariosios sutarties 7.3 p. nuostata nustato nevienodas šalių galimybes ginti savo teises bei nepagrįstai apriboja atsakovo atsakomybę jam neįvykdžius atitinkamą sutarties sąlygą, minėta nuostata yra naikintina kaip nesąžininga.

5Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nuolat užsiima nekilnojamojo turto perpardavimo veikla, ieškovas negali būti pripažintas vartotoju, t.y. silpnesniąja šalimi, nes ginčo butą jis taip pat ketino įsigyti verslo tikslais. Nepripažinus ieškovo vartotoju, nėra pagrindo ir pripažinti ginčo sąlygą nesąžininga. Be to, ginčo sąlyga negali būti pripažinta nesąžininga, kadangi sutartis buvo sudaryta ne prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, o priešingai, visos sutarties sąlygos buvo su ieškovu suderintos ir aptartos individualiai, įskaitant ir sąlygą dėl atsakovo atsakomybės taikymo išimties, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog toks šalių pasiektas susitarimas pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: sutarties 7.3 p. nuostatos pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento (ab initio); sutartis modifikuota iš jos 7.2 p. pašalinant žodžių junginį „(išskyrus Sutarties 7.3 punkte numatytą išimtį)“; ieškovui iš atsakovo priteista 5000 EUR netesybų (baudos), 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5000 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-29 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2420 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybei priteista 518 Lt žyminio mokesčio bei 108,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Teismas nurodė, kad sutartis buvo sudaryta tarp verslininko, kuris profesionaliai užsiima nekilnojamojo turto statyba ir fizinio asmens. Nepateikta įrodymų, jog ieškovas ginčo butą ketino pirkti ne savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o dėl savo ūkinės-komercinės veiklos. Liudytojų E. K. ir D. B. parodymai, kad ieškovas žodžiu deklaravo, jog ginčo butą nori įsigyti investiciniu tikslu, taip pat aplinkybės, jog iki Sutarties pasirašymo Ieškovas yra sudaręs ne vieną nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, nesant kitų minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nėra pakankami įrodymai ir nepaneigia aplinkybės, jog ginčo butą ieškovas ketino įsigyti būtent asmeniniams poreikiams. Be to, VMI atlikusi ieškovo veiklos operatyvų patikrinimą, nurodė, jog individualios/ekonominės veiklos požymių ieškovo veikloje nenustatyta. Dėl šių priežasčių teismas sutartį vertino kaip vartojimo sutartį, o ieškovą pripažintino vartotoju. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir teismas, sutikdamas su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2013-12-09 nutarime Nr. 10-1124 padaryta išvada, sprendė, jog labiau tikėtina, jog šalys individualiai buvo aptarę tik sutarties 2.2.2 p., tačiau 7.3 p. individualiai neaptarė. Įvertinęs sutarties 7.3 p. nustatantį atsakovo, kaip pardavėjo, atsakomybės ribojimą tuo atveju, jeigu jis neįvykdytų sutarties 2.2.2 p. sąlygos, atsižvelgęs į tai, kad sutartyje nėra numatyta galimybė atleisti ieškovą, kaip pirkėją, nuo atsakomybes taikymo, jeigu jis dėl tam tikrų priežasčių atsisakytų sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas padarė išvadą, kad ginčijama sąlyga atitinka CK 6.188 str. 2 d. 2 ir 5 p. sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus. Tai, jog sutarties 7.3 p. pripažinta nesąžininga, nelaikytina esmine sąlyga, sąlygojančia visos sutarties negaliojimą, todėl sutartis modifikuotina pašalinant šią sąlygą iš sutarties, taip pat iš sutarties 7.2 p. pašalinant žodžių junginį „(išskyrus Sutarties 7.3 punkte numatytą išimtį)“. Kadangi pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo dėl Atsakovo kaltės, todėl Atsakovo atžvilgiu yra taikytina civilinė atsakomybė ir Ieškovo naudai priteistinos Sutartinės netesybos – bauda.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.

11Nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir neatsižvelgė reikšmingas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymų, nepagristai ir nemotyvuotai aiškino sutarties turinį bei įrodymus tik ieškovui palankia linkme. Teismas, neatsižvelgdamas į visų bylos aplinkybių visumą netinkamai bei šališkai vertindamas įrodymus, nepagristai palaikė ieškovą, visiškai neatsižvelgdamas į atsakovo teismui pateiktus atsikirtimus ir pateiktus argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, įskaitant ir liudytojų pateiktus paaiškinimus, paliudytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neįvykdė CPK 185 str. numatytos pareigos įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidini savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, ir taip nepagristai suteikė prioritetą ieškovo interesams.

12Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sprendimu buvo tinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos, tinkamai vertinti byloje esantys įrodymai, tinkamai nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, nenukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos civilinėse bylose. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo naikinti pagrįstą skundžiamą sprendimą.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmetamas

15CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

16Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

17Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

18Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

19Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartis yra vartojimo sutartis. Visų pirma, sutartimi nekilnojamąjį turtą siekė įgyti fizinis asmuo, o turto pagal ją sutartį įsigijimo tikslas - asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimas. Nors atsakovas ir teigia, jog ieškovas vertėsi prekyba nekilojamuoju turtu, tačiau šį jo teiginį paneigia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvados. VMI atliko operatyvų patikrinimą, kurio metu įvertino ieškovo sudarytus nekilnojamojo turto sandorius bei konstatavo, jog ieškovo veiksmuose nėra individualios/ekonominės veiklos požymių. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įvertino sutarties turinį bei sąlygas ir konstatavo, jog tarp šalių yra susiklostę vartojimo teisiniai santykiai. Vieninteliai priešingas aplinkybes liudijantys įrodymai - liudytojų E. K. ir D. B. parodymai, nėra pakankami ir savaime nepaneigia aplinkybės, jog ginčo butą ieškovas ketino įsigyti asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.

20Skundžiamu sprendimu buvo padaryta teisinga išvada, jog sutarties 7.2-7.3 punkto nuostatos yra nesąžiningos ir šiuo pagrindu sutarties 7.3 punktas pripažintas negaliojančiu, o sutarties 7.2 punkto nuostata modifikuota pašalinant žodžių junginį „išskyrus Sutarties 7.3 punkte numatytą išimtį.“

21CK 6.2284 str. 2 d. yra nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

22Šio straipsnio 4 d. nurodyta, kad pagal šio straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

23Skundžiamu sprendimu aukščiau nurodytos sutarties nuostatos buvo pripažintos nesąžiningomis dviem pagrindais: sąlygos nebuvo aptartos individualiai su ieškovu; sąlygos pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad sutarties projektą parengė ir ieškovui pateikė atsakovas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vien faktas, jog sutarties 2.2.2 punkto sąlygą pasiūlė ieškovas sudaro pagrindą laikyti, jog ieškovas pasiūlė ir 7.2-7.3 punkto sąlygas, kurios turi būti aiškinamos ieškovo nenaudai. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo darytina išvada, kad šalys dėl sutarties 7.2-7.3 punktų sąlygų nesiderėjo, t.y. iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog šalys aptarė tik sutarties 2.2.2 punkto sąlygą. Byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių faktą, jog šalys individualiai aptarė sutarties 7.2-7.3 punktų sąlygas. Vieninteliai įrodymai, kuriais atsakovas grindžia savo teiginį, jog sutarties 7.2-7.3 punktų sąlygos buvo šalių aptartos individualiai, tai liudytojų E. K. ir D. B. parodymai. Tačiau šie įrodymai nėra pakankami ir tokios aplinkybės neįrodo. Priešingai, šalių elgesys, patvirtina faktą, jog sutarties 7.2-7.3 punktų sąlygos individualiai nebuvo šalių aptartos. Kaip minėta, iš šalių susirašinėjimo matyti, jog šalys derėjosi dėl sutarties 2.2.2 punkto sąlygos, t.y. ieškovas reikalavo, jog būtų nustatyti jam esminiai reikšmingi įsipareigojimai dėl patalpų 100 proc. baigtumo ir perkamo buto ploto patikslinimo. Todėl tikėtina, jog ieškovas nebūtų sutikęs su civilinės atsakomybės taikymo apribojimu tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis nebūtų sudaryta dėl minėtų sąlygų neįvykdymo. Kai asmeniui yra svarbios tam tikros sąlygos, jis siekia, jog tokių sąlygų neįgyvendinimo atveju civilinė atsakomybė kitos šalies atžvilgiu būtų taikoma, o ne priešingai. Sąlyga, jog atsakovui yra netaikoma civilinė atsakomybė už ieškovui iš esmės svarbių nuostatų neįgyvendinimą yra nenaudinga ieškovui, todėl jis nesiekė tokios sąlygos nustatymo ir dėl jos nesutiko.

24Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovo civilinės atsakomybės ribojimo sąlygos buvo įtrauktos po to, kai buvo suderinta sutarties 2.2.2 punkto sąlyga. Šiuo faktu apeliantas grindžia neva buvusį paties ieškovo pageidavimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės ribojimo sąlygos įtraukimo į sutartį. Toks apeliacinio skundo argumentas yra nelogiškas. Kaip minėta, ieškovas nesiekė sau nenaudingų sąlygų, nes tam neturėjo jokio pagrindo. Priešingai, šalys siekia sudaryti sutartį sau naudingomis sąlygomis, o priešinga išvada būtų mažai tikėtina. Taigi šiuo atveju yra labiau tikėtina ieškovo išdėstyta sutarties sąlygų derinimo loginė seka, jog ginčijamos sąlygos į sutarties tekstą buvo įtrauktos atsakovo iniciatyva, po to, kai buvo įtraukta sutarties 2.2.2 punkto sąlyga. Ginčijamos sąlygos ne tik kad nebuvo ieškovo siekis, tačiau nebuvo ir individualiai derintos su ieškovu, o priešingi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįsta apeliacinio skundo pozicija, jog individualus sutarties 2.2.2 punkto sąlygos derinimas savaime įrodo sutarties 7.2-7.3 punktų sąlygų individualų derinimą. Tai, kad šalys suderino sutarties 2.2.2 punkto sąlygą rodo, kad tik ši sąlyga buvo suderinta ir toks faktas nepatvirtina jokių kitų sutarties sąlygų, nenurodytų 2.2.2 punkte, derinimo.

25Dėl šių priežasčių laikytina, kad skundžiamu sprendimu buvo tinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, tinkamai taikytos įrodymų vertinimo taisyklės ir padaryta pagrįsta išvada, jog labiau tikėtina, kad sutarties 7.2-7.3 punktų sąlygos individualiai nebuvo šalių aptartos.

26Skundžiamu sprendimu pagrįstai atkreiptas dėmesys, jog sutarties 7 dalyje įtvirtintomis nuostatomis ieškovui ir atsakovui buvo nustatytos skirtingos civilinės atsakomybės taikymo apimtys dėl pagrindinės sutarties nesudarymo — ieškovo atžvilgiu nustatyta absoliuti civilinė atsakomybė, o atsakovo atžvilgiu buvo nustatyta civilinė atsakomybė su netaikymo išlyga tuo atveju, kai sutartis nesudaroma dėl įsipareigojimo, numatyto sutarties 2.2.2 punkte, neįvykdymo. Minėta išlyga, taikytina atsakovo atžvilgiu, rodo, jog atsakovo civilinė atsakomybė pagal sutartį yra siauresnė, o ieškovas yra prastesnėje padėtyje, nes jo atžvilgiu civilinė atsakomybė taikytina bet kokiu atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį atveju. Toks skirtingas civilinės atsakomybės ribų nustatymas pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, o šalys yra nelygiavertėje padėtyje.

27Skundžiamu sprendimu pagrįstai padaryta išvada, jog sutarties 7.2-7.3 punktų sąlygos atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punkto sąlygas bei šiais pagrindais pripažintos nesąžiningomis.

28Dėl šių priežasčių skundžiamu sprendimu buvo tinkamai ir visapusiškai įvertinti byloje esantys įrodymai, tinkamai taikytos ir aiškintos CK 6.2284 straipsnyje įtvirtintos teisės normos, nenukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos civilinėse bylose bei pagrįstai padaryta išvada, jog sutarties 7.2-7.3 punktų sąlygos yra nesąžiningos.

29Atsakovas neįvykdė sutarties 2.2.2 punkto nurodytų sąlygų. Būtent šios, o ne kitos aplinkybės lėmė tai, jog pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Šį faktą patvirtina ir paties atsakovo elgesys - atsakovas grąžino ieškovo sumokėtą avansą, nereikalavo taikyti civilinės atsakomybės ieškovo atžvilgiu. Taigi skundžiamu sprendimu pagrįstai padaryta išvada, jog atsakovo atžvilgiu kilo civilinės atsakomybės sąlygos bei pareiga atlyginti ieškovo nuostolius. Sutarties 7.2 punktas numato 5000 eurų dydžio netesybas. Dėl šios priežasties minėta suma pagrįstai skundžiamu sprendimu laikyta ieškovo dėl pagrindinės sutarties nesudarymo patirtais minimaliais įrodytais nuostoliais (CK 6.71 straipsnio 1-3 dalys) ir pagrįstai priteista iš atsakovo.

30Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisingai taikė ginčui taikytinas teisės normas ir teismų praktiką, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą sprendimą.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos... 4. Nurodė, kad 2012-09-10 ieškovas su atsakovu sudarė preliminariąją... 5. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinys buvo... 8. Teismas nurodė, kad sutartis buvo sudaryta tarp verslininko, kuris... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.... 11. Nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neobjektyviai... 12. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinis skundas atmetamas... 15. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 16. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 18. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 20. Skundžiamu sprendimu buvo padaryta teisinga išvada, jog sutarties 7.2-7.3... 21. CK 6.2284 str. 2 d. yra nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo... 22. Šio straipsnio 4 d. nurodyta, kad pagal šio straipsnio 2 dalį individualiai... 23. Skundžiamu sprendimu aukščiau nurodytos sutarties nuostatos buvo... 24. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovo civilinės atsakomybės ribojimo... 25. Dėl šių priežasčių laikytina, kad skundžiamu sprendimu buvo tinkamai... 26. Skundžiamu sprendimu pagrįstai atkreiptas dėmesys, jog sutarties 7 dalyje... 27. Skundžiamu sprendimu pagrįstai padaryta išvada, jog sutarties 7.2-7.3... 28. Dėl šių priežasčių skundžiamu sprendimu buvo tinkamai ir visapusiškai... 29. Atsakovas neįvykdė sutarties 2.2.2 punkto nurodytų sąlygų. Būtent šios,... 30. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą palikti...