Byla 2A-672-278/2016
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės (toliau – ĮĮ) „Sikega“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-124-488/2016 pagal ieškovės bankrutavusios IĮ „Sikega“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ ir antstolei Irenai Bakšienei, trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovė bankrutavusi IĮ „Sikega“ prašė teismą priteisti iš atsakovų UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir antstolės Irenos Bakšienės solidariai 5 839,90 Eur skolą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2012-10-18 nutartimi IĮ „Sikega“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Genora“. 2012-09-18 interneto svetainėje teismas paskelbė apie priimtą pareiškimą iškelti bankroto bylą, o 2012-10-19 antstoliams elektroniniu paštu pranešė apie iškeltą bankroto bylą. Teigė, jog bankrutuojančios IĮ „Sikega“ ir jos savininkės S. G. kreditoriams teismas nustatė 35 dienų terminą finansiniams reikalavimams pareikšti, o įmonės savininkė buvo įpareigota administratoriui perduoti visą turtą, be to, antstoliai buvo įpareigoti perduoti teismui turto arešto ir vykdomuosius dokumentus. Nurodė, kad apie bankroto bylos įmonei iškėlimą juridinių asmenų registrui administratorius pranešė 2012-11-13. Teigė, jog nuo 2012-09-27 iki 2013-12-11 galiojo areštas IĮ „Sikega“ savininkės S. G. (B.) turtui, tačiau antstolė I. Bakšienė, nepaisydama bankroto bylos iškėlimo ir turto arešto, 2013-12-02 iš varžytynių pardavė S. G. (B.) priklausantį turtą, nors, priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turėjo būti sustabdyti visi vykdymo veiksmai. Administratorius nurodė, kad kreditorių prievolėms patenkinti neužtenkant juridinio asmens turto, jos dengiamos iš įmonės savininko turto, todėl bankrutavusios IĮ “Sikega“ kreditorių reikalavimai turėjo būti tenkinami iš įmonės savininkės S. G. (B.) turto. Nurodė, jog gautos lėšos už parduotą turtą turi būti sugrąžintos bankrutavusiai IĮ „Sikega“ ir paskirstytos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

63. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. 4. Nustatė, kad S. B. (G.) kaip privatus fizinis asmuo 2007-08-07 kredito sutartimi Nr. 07-083417-FA/07-083424-fa iš AB banko „Hansabankas“ buvo paėmusi 14 307,00 Eur paskolą. Paskolos grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu bankui įkeitė savo nekilnojamą turtą. AB „Swedbank“ (buvęs AB „Hansabankas“) 2010-10-21 reikalavimo perleidimo sutartimi skolininkės prievolę perleido naujam kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“. Teismas konstatavo, jog Panevėžio apygardos teismas 2012-09-17 areštavo IĮ „Sikega“ ir jos savininkės S. G. turtą, o 2012-10-18 IĮ „Sikega“ iškėlė bankroto bylą. Nurodė, jog šia nutartimi bankroto administratoriui UAB „Genora“ buvo pavesta atlikti veiksmus, numatytus LR Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose, o antstoliai įpareigoti Panevėžio apygardos teismui ne vėliau kaip per 15 dienų perduoti IĮ „Sikega“ ir S. G. (B.) turto arešto ir vykdomuosius raštus. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre bankrutuojančios įmonės statusas įregistruotas 2012-11-15. Nurodė, jog nustatyta, kad antstolė I. Bakšienė 2013-12-03 turto pardavimo iš varžytinių aktu pardavė S. B. (G.) priklausantį turtą ir 2013-12-04 patvarkymu paskirstė gautas lėšas – UAB „Būsto paskolų draudimas“ pervesdama 16 840,98 Lt, o varžytynėse parduotas turtas buvo išregistruotas iš turto arešto registro. Konstatavo, jog Nekilnojamo turto registro duomenų bazėje turto varžytynėse parduotas turtas buvo registruotas S. G. vardu, pardavimo iš varžytynių metu jam buvo įregistruota hipoteka ir areštas. Nustatė, jog iš IĮ „Sikega“ bankroto bylos informacinio lapo matyti, kad 2012-09-18 elektroniniu paštu antstoliams buvo pranešta apie priimtą pareiškimą iškelti IĮ „Sikega“ bankroto bylą, o 2012-10-19 - apie bankroto bylos įmonei iškėlimą. Teismas nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo 2014-01-28 nutartyje, priimtoje IĮ „Sikega“ bankroto byloje, konstatuota, jog bankroto administratorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ į kreditorių sąrašą neįtraukė ir tik likviduojant bankrutavusią IĮ „Sikega“ buvo patenkintas reikalavimas išieškoti likusią neišieškotą UAB „Būsto paskolų draudimas“ skolos dalį – 54 031,85 Lt. Nurodė, jog administratorius ieškinio dėl 2013-12-09 turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atsisakė ir byla buvo nutraukta. 5. Pirmosios instancijs teismas darė išvadą, jog atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ jokių neteisėtų veiksmų, sukėlusių ieškovei žalą, neatliko. 6. Nurodė, kad bankrutuojančios įmonės savininkės turtas buvo parduotas iš varžytynių ne bankroto procedūros metu praėjus daugiau nei vieneriems metams po bankroto bylos iškėlimo dėl bankroto administratoriaus kaltės, kuris nustatytu terminu antstolės I. Bakšienės bei kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ neinformavo apie IĮ „Sikega“ iškeltą bankroto bylą ir šio kreditorius neįtraukė į kreditorių sąrašą. 7. Konstatavo, jog atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ bankroto byloje pripažintas ieškovės kreditoriumi, turinčiu teisę į teismo nustatyto dydžio reikalavimo patenkinimą, todėl įkeisto turto varžytynėse gautų lėšų pervedimas atsakovui jokios žalos bankrutuojančiai įmonei nepadarė. 8. Teismas bankroto administratoriaus atsisakymą nuo ieškinio dėl turto pardavimo iš varžytynių akto ginčijimo ir restitucijos taikymo vertino kaip varžytynių pripažinimą teisėtomis. 9. Nurodė, jog bankroto administratoriaus darbą pripažinus nepakankamai atsakingu ir netinkamu, būtų nepagrįsta iš turto varžytynėse gautų lėšų mokėti jam atlyginimą. 10. Teismas konstatavo, jog antstolė objektyviai negalėjo įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2012-10-18 nutarties 7 punkto reikalavimo, nes bankroto administratorius neįvykdė savo pareigos užtikrinti bankrutuojančios įmonės ir jos savininkės turto apsaugą ir nepranešė antstolei apie bankroto bylos iškėlimą. Nurodė, jog viešuose registruose buvo duomenys tik apie individualiai įmonei “Sikega“ iškeltą bankroto bylą, todėl antstolė, neturėdama jokios papildomos informacijos, objektyviai neturėjo galimybės susieti IĮ “Sikega“ ir jos savininkės.

711. Nurodė, jog duomenys bankroto bylos informaciniame lape apie tai, kad teismas antstolius informavo apie priimtą pareiškimą iškelti bankroto bylą ir bankroto bylos iškėlimą, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad antstolei I. Bakšienei galėjo būti žinoma, kad asmuo, iš kurio turto ji vykdo išieškojimą, yra įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, savininkė. 12. Konstatavo, jog nėra pagrindų antstolės I. Bakšienės civilinei atsakomybei kilti.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

913. Apeliaciniu skundu ieškovė bankrutavusi IĮ „Sikega“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. 14. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje tiesiog perrašyta aprašomoji sprendimo dalis, byla išnagrinėta ir teismo sprendimas priimtas vadovaujantis išimtinai atsakovų nurodytais teiginiais. 15. Pažymi, kad, priešingai nei sprendė teismas, ieškovė pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo (dėl neteisėtai pervestų/gautų lėšų priteisimo), o ne dėl žalos atlyginimo. 16. Mano, jog teismo motyvas, kad turtas parduotas ne bankroto įstatyme numatyta tvarka, nepaneigia ĮBĮ numatytos lėšų paskirstymo tvarkos. Teigia, jog teismas neargumentuotai antstolio neteisėtus veiksmus pateikia kaip administratoriaus kaltę. Be to, sprendė neteismingus klausimus, t. y. bankrutuojančios įmonės lėšų paskirstymą bankroto procese. 17. Nurodo, jog teismas, visiškai nevertino Panevėžio apygardos teismo pranešimo antstoliams apie iškeltą bankroto bylą, nes antstolis buvo įpareigotas perduoti teismui visus vykdomuosius dokumentus, tačiau to nepadarė. ĮBĮ 18 str. numato sankciją už tokios pareigos nevykdymą, tačiau šioje byloje teismas nelaikė, jog tik antstolio kalti veiksmai lėmė neteisėtą turto pardavimą. 18. Be to, nurodo, kad teismas neteisėtai svarstė bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės ir administravimo išlaidų apmokėjimo klausimus, tuo peržengė ieškinio ribas ir sprendė jam neteismingus klausimus. 19. Teigia, jog tai, kad antstolės pateiktame 2012-09-20 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše arešto nenurodytas, nereiškia, jog antstolė I. Bakšienė teisėtai vykdė įmonės savininkės turto pardavimą. Nurodo, jog be pagrindo sprendžiamas turto pardavimo, o ne lėšų, gautų už tą turtą, priteisimo klausimas. 20. Bankroto administratorius nurodo, jog teismo teiginys, kad antstolė negalėjo objektyviai įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2012-10-18 nutarties, yra niekuo nepagrįstas, nes teismui buvo pateikti įrodymai, kad antstolė turėjo žinoti apie IĮ „Sikega“, kurios savininkė yra S. G. (B.), bankroto bylos iškėlimą ir turto areštą. 21. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. 22. Nurodo, kad apeliantas neteisingai kvalifikuoja ginčo teisinius santykius, laikydamas, kad tai yra paskoliniai santykiai, o ne žalos atlyginimo, nes atsakovai nėra skolingi ieškovei, todėl teismas pagristai vertino ieškovės argumentus ir pasisakė dėl jos kaltės. 23. Apeliantas klaidingai teigia, kad teismas, peržengdamas ieškinio ribas, sprendė jam neteismingus klausimus dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės ir jo darbo apmokėjimo klausimų. Priešingai, teismas šių klausimų nesprendė. 24. Nurodo, jog apeliantas nekorektiškai kaltina antstolę nekompetencija, kai tuo tarpu pats yra neįvykdęs net tų pareigų, kurias nurodė teismas bankroto byloje, nes iš jokių viešųjų registrų duomenų nebuvo galimybės įžvelgti sąsajų tarp skolininkės S. G. (B.) ir IĮ „Sikega“ bankroto bylos. 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. 26. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė ieškinyje nurodytas aplinkybes, tinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliantas nenurodo konkrečių teismo, vertinant įrodymus, padarytų teisės normų pažeidimų. 27. Teigia, jog nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad restitucijos taikymas šiuo atveju negalimas, be to, jis būtų išimtinai formalaus/mechaninio pobūdžio, o jos pritaikymas prieštarautų sąžiningumo ir protingumo principams. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1128. Apeliacinis skundas atmestinas. 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. 30. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismui 2012-09-17 buvo paduotas UAB „Reikalavimas“ pareiškimas iškelti bankroto bylą IĮ „Sikega“, kurios registracijos adresas Raguvėlės gelež. st., Panevėžio r., o veiklos adresas P. Matulevičiaus g. 22, Kupiškio m. bei prašoma įmonės administratoriumi skirti UAB „Genora“ (1 t., b. l. 6-7). 31. Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, jog jei prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kadangi individualios įmonės savininke buvo S. G., bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2012-09-17 nutartimi areštavo IĮ „Sikega“ ir jos savininkės S. G. turtą bei sustabdė turto realizavimą ir išieškojimą (1 t., b. l. 65-66). Minėta nutartis buvo išsiųsta centrinei hipotekos įstaigai, pareiškėjai UAB „Reikalavimas“, įmonės savininkei ir VĮ Registrų centras, o apie priimtą pareiškimą įmonei iškelti bankroto bylą (nurodant, jog įmonė veiklą vykdo adresu P. Matulevičiaus g. 22, Kupiškio m.) paskelbta interneto svetainėje bei elektroniniu paštu informuoti antstoliai (1 t., b. l. 64). Iš bankroto bylos Nr. B2-40-280/2016 matyti, jog minėtame skelbime įmonės savininkės pavardė nebuvo nurodyta (bankroto byla, b. l. 33). 32. Nustatyta, kad 2012-10-18 nutartimi iškėlus įmonei bankroto bylą, administratoriumi buvo paskirta UAB „Genora“ ir apie priimtą nutartį 2012-10-19 elektroniniu paštu pranešta antstoliams (1 t., b. l. 6-7, 64). Šia nutartimi bankrutuojančios įmonės administratoriui pavesta atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose, t. y. pranešti apie iškeltą bankroto bylą juridinių asmenų registrui ir kt. asmenims. Be to, nutartyje nurodyta, jog antstoliai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo, turi perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui IĮ „Sikega“ ir S. G. (B.) turto arešto ir vykdomuosius raštus, o nutarčiai įsiteisėjus areštai įmonės turtui panaikinami (1 t., b. l. 6-7). Iš bylos duomenų matyti, kad S. G. (B.) turtas 2012-10-01 buvo areštuotas antstolės I. Bakšienės turto arešto aktu, o 2013-12-03 turto pardavimo iš varžytinių aktu parduotas už 20 164 Lt, išieškotos lėšos 2013-12-04 patvarkymu paskirstytos ir varžytynėse parduotas individualus turtas išregistruotas iš turto arešto registro (1 t., b. l. 12-20, 100, 123-124). Nustatyta, kad bankroto administratorius UAB „Genora“ tik 2013-12-27 antstolei I. Bakšienei pateikė Panevėžio apygardos teismo 2012-10-18 nutartį apie IĮ „Sikega“ iškeltą bankroto bylą (bankroto byla, b. l. 89). 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-687/2016 išaiškino, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisinė pasekmė (t. y. bankrutuojančios įmonės turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas) nekyla esant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytiems atvejams. Pagal nuo 2012 m. kovo 1 d. galiojančią ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalį, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir pardavęs turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaitęs vykdymo išlaidas, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Šios nuostatos reiškia, kad tik tuo atveju, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo, turto realizavimas ir (ar) išieškojimas nėra sustabdomas. Tokiu būdu nesutrikdomas pradėtas turto realizavimo procesas, išlieka įkaito turėtojo teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto vertės, tačiau užtikrinamas bankrutuojančio skolininko realizuoto turto lėšų paskirstymas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (administravimo išlaidų dengimas ir iš realizuoto įkeisto turto kainos). 34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad administratorius UAB „Genora“ nepateikė teismui jokių duomenų, jog apie individualiai įmonei iškeltą bankroto bylą buvo pranešta atsakovėms, o tuo pačiu, kad buvo įvykdytas Panevėžio apygardos teismo 2012-10-18 nutarties 5 punkto reikalavimas – atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose ir minėto kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ neįtraukė į įmonės kreditorių sąrašą. Kaip minėta, iki 2013-12-27 duomenų apie S. G. (B.) priklausančios įmonės bankroto procedūrų vykdymą, išieškojimų sustabdymą nei iš IĮ „Sikega“ administratoriaus, nei iš UAB „Būsto paskolų draudimas“ antstolė I. Bakšienė negavo, todėl 2012-08-23 išieškotojui pateikus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-08 nutartį dėl skolos išieškojimo, priverstinis išieškojimas iš savininkės įkeisto turto nebuvo sustabdytas, o vykdomasis dokumentas nebuvo perduotas Panevėžio apygardos teismui, prijungimui prie bankroto bylos. Byloje esantis 2012-09-20 Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad duomenų apie draudimą parduoti iš varžytinių S. G. priklausantį turtą, kuris buvo įkeistas, minėtu metu nebuvo, o 2012-10-01 įregistruotas draudimas perleisti nuosavybę buvo skirtas savininkei bet ne antstolei (1 t., b. l. 21-29, 120-124). 35. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog antstolė I. Bakšienė objektyviai negalėjo įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2012-09-17 ir 2012-10-18 nutarčių reikalavimo sustabdyti išieškojimą ir perduoti S. G. (B.) turto arešto ir vykdomuosius dokumentus, nes bankroto bylą nagrinėjantis teismas internetiniuose skelbimuose nenurodė, jog įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, savininkė yra S. G. (B.), o nutartys antstoliams nebuvo siunčiamos. Įsiteisėjus nutarčiai įmonei iškelti bankroto bylą, paskirtas įmonės administratorius privalėjo imtis veiksmų, siekiant nedelsiant išsiaiškinti turimą įmonės ir jos savininkės turtą ir apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones, vykdymo sustabdymą informuoti įmonės buveinės ir įmonės savininkės gyvenamąją vietą aptarnaujančius antstolius, išsiunčiant jiems įsiteisėjusią 2012-10-18 nutartį. Konstatuotina, jog iki 2013-12-27 bankroto administratorius neįvykdė savo pareigos užtikrinti bankrutuojančios įmonės savininkės turto apsaugos, t. y. elgėsi nerūpestingai, nes duomenys apie tai, jog IĮ “Sikega“ savininkė yra S. G. (B.), Kupiškio rajono teritoriją aptarnaujantiems antstoliams, tame tarpe antstolei Irenai Bakšienei, nebuvo pateikti ne tik iškėlus bankroto bylą, bet ir administratoriui sužinojus, jog įmonės savininkė turi nekilnojamojo turto, ką patvirtina administratoriaus ataskaita, teikta 2013-10-07 pakartotiniam įmonės kreditorių susirinkimui (bankroto byla, Nr. B2-40-280/2016, b. l. 104-108). Įvertintina, jog minėtu metu įmonės savininkės turtas varžytynėse dar nebuvo parduotas. Nesavalaikiai administratoriaus UAB „Genora“ atlikti veiksmai įtakojo, jog gautos lėšos, atskaičius vykdymo išlaidas, nebuvo pervestos į bankrutavusios įmonės sąskaitą. 36. Nustatyta, jog S. G. (B.) priklausantis, hipoteka įkeistas turtas buvo ekspertų įvertintas ir parduotas iš varžytynių, o gautos lėšos paskirstytos, dalimi jų pagrįstai padengiant vykdymo išlaidas ir dalį į jų pervedant UAB „Būsto paskolų draudimas“ (1 t., b. l. 100). Kadangi apie išieškojimo sustabdymą atsakovėms nebuvo žinoma dėl UAB „Genora“ nesavalaikiai atliktų veiksmų, konstatuoti, jog žala padaryta neteisėtais atsakovių veiksmais nėra pakankamo pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės yra skolingos apeliantei ar be pagrindo neteisėtai praturtėjo, todėl apeliantės teiginiai, jog teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo, vertintini kritiškai. 37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką, taip pat tiek ieškovės, tiek atsakovių veiksmus ir priešingai nei teigia apeliantė tirdamas bei vertindamas ieškinyje nurodytas aplinkybes neperžengė byloje pareikštų reikalavimų ribų, nes teismas teisės normas aiškina ir taiko konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija iš esmės jų nekartoja, o kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl kolegija dėl jų nepasisako. 38. Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai