Byla 2YT-26014-877/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei – Bonatienei, Jūratei Žvinklei, dalyvaujant pareiškėjui J. G., pareiškėjo atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso pripažinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvo A. G., K., gim. 1898 šeima, 1949 m. kovo mėn. buvo įrašyta į tremtinų asmenų sąrašus, trėmimo metu pabėgo, pasislėpė ir išvengė trėmimo, bei negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje ( - ) kaime, kadangi turėjo slapstytis (3-6 b.l.).

5Pareiškime nurodyta, jog A. G. su savo šeima – sutuoktine I. G. ir trimis vaikais gyveno ( - ) kaime. Pareiškėjo tėvas buvo ūkininkas, turėjo 3,5 ha žemės. Prasidėjus karui jis aktyviai dalyvavo pasipriešinimo veikloje - buvo ryšininkas ir partizanų rėmėjas. Tuo tikslu savo sodyboje po žeme buvo iškasęs ir įrengęs slėptuvę partizanams, juos maitino, slėpė ir rengė. Prasidėjus partizaninei kovai prieš rusų okupantus, tėvas įsijungė į „Geležinio Vilko“ rinktinės partizanų judėjimą. Šie faktai yra nurodyti Lietuvos ypatingojo archyvo 2016-03-21 rašte Nr P2-890. 1949 m. anksti pavasarį, ginkluoti okupantai, iš kaimynų sužinoję apie paramą partizanams, įsiveržė į sodybą, ją iškratė, tačiau partizanų ir jų slėptuvių nesurado. Nesuradę įkalčių, okupantai vadovaujami N. K. išsivedė A. G. į miestelį tardymui. Ten tardė tris paras, reikalaudami išduoti partizanų buveines. Jiems aktyviai talkino ir A. G. kaimynas A. S., kuris buvo stribas ir tarnavo rusams. Jam okupantai buvo patikėję sulaikyto tėvo apsaugą. A. S. naktį sudarė sąlygas tėvui pabėgti bei pranešė, kad jo šeima yra įtraukta į tremiamų asmenų sąrašus, todėl patarė iki ryto išvykti iš kaimo. Apie šeimos įrašymą į tremiamų asmenų sąrašus iš A. S., tarnavusio rusams, žinojo ir kiti kaimo kaimynai Bendoraičiai. Tėvas grįžo iškankintas ir sumuštas. Tą pačią naktį, 1949 m. kovo mėn. šeima per gerą valandą susiruošė ir slapčia, naktį, išvyko iš namų Pagirėlių kaime. Tėvai pasiėmę būtiniausius daiktus: maisto, drabužių, karvę su vaikais išvyko į Kauną. Pradžioje apsigyveno Muravoje, pas mamos tolimus gimines. Muravoje apleistame name slapstėsi, gyveno iš to, ką gaudavo už parduotą pieną, pareiškėjas ir brolis eidavo pas kaimynus dirbti pagalbinių darbų: pjauti malkų, šienauti žolės, tėvai slapstėsi ir niekur legaliai nedirbo, todėl šeima nuolat jautė nepriteklių ir badą. Taip slapstėsi nuo 1949 m. kovo iki 1951 m. pavasario. 1951 m. pavasarį jų šeima vėl pradėjo domėtis saugumiečiai, buvo atėję į jų laikinus namus, todėl tėvai nutarė persikelti gyventi į mamos tėviškę Mikalinės kaimą, Prienų rajone, pas jos gimines. Tačiau ten persikėlė tik tėvai, o vaikai buvo išbarstyti pas kitus gimines. Pareiškėjas gyveno ( - ) kaime, Prienų rajone pas ( - ), sesuo A. tame pačiame ( - ) kaime pas tolimus gimines ( - ), brolis J. - pas ( - ). Taip skyrium gyveno iki 1953 m. kovo mėn. Stalino mirties. Tada visa šeima sugrįžo į savo namus ( - ). Namai buvo sugriauti, todėl juos po truputį kaimynų padedami atstatė ir pradėjo ūkininkauti. 1953 metų gegužės mėnesį į namus vėl atėjo rusai ir atėmė ką buvo užgyvenę, prigąsdino, žadėjo išvežti, bet savo ketinimų neįvykdė. A. G. mirė 1971 m. birželio 1d., jo sutuoktinė I. G. mirė 1982 m. birželio 10 d. 2016 vasario 17 d. Lietuvos gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimo centro pasipriešinimo teisių komisijos nutartimi A. G. po mirtie buvo pripažintas Laisvės kovų dalyviu, o pareiškėjas J. G. buvau pripažintas nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu.

6Pareiškėjas J. G. palaikė pareiškimą ir patvirtino jame išdėstytas aplinkybes.

7Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių archyvinių dokumentų, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai buvo įrašytas į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę ar kitaip išvengę trėmimo, toliau negalėjo gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir priimti sprendimą teismo nuožiūra (31 b.l.).

8Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2016-06-15 posėdžio išvados, kurioje teigiama, kad pareiškėjui pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinį statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p., nepakanka pareiškimui tenkinti. Pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. pagrindinės sąlygos - įrašymo į tremiamųjų sąrašus. Ši sąlyga yra įrodoma archyviniais duomenimis. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokių archyvinių duomenų (įrodymų) apie tai, kad jo šeima buvo įrašyta į tremiamųjų asmenų sąrašus. Vien negalėjimo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje fakto nepakanka tremtinio teisinio statuso pripažinimui, jeigu archyviniais duomenimis neįrodytas asmens įrašymo į tremiamųjų sąrašus faktas. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra bei bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (27-28 b. l.).

9Pareiškimas tenkintinas.

10Išklausius pareiškėjo paaiškinimus, liudytojų Danutės A. L., J. G. parodymus, išanalizavus pateiktus dokumentus, nustatyta, kad pareiškėjas J. G. yra A. G. ir I. G. (S.) sūnus (11 b.l.). A. G. mirė 1979-05-30 (9 b.l.), I. G. mirė 1981-06-10 (10 b.l.). A. G. po mirties Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nutarimu (2016 m. vasario 17 d. protokolo Nr. 1 (238)) pripažintas laisvės kovų dalyviu (12 b.l.). J. G. buvo pripažintas nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu (13 b.l.). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija 2016 m. birželio 15 d., apsvarsčiusi J. G. prašymą pripažinti jam nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinį statusą, nutarė, kad tam pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nėra teisinio pagrindo (14-15 b. l.).

11Lietuvos ypatingojo archyvo 2016-03-21 rašte „Dėl archyvinių duomenų“ Nr. P2-890 nurodyta, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie A. G., K., g. 1898 m., I. G., A., g. 1898 m. ir J. G., Antano, g. 1937 m. įtraukimą į sąrašus asmenų, 1945-1952 m. numatytų ištremti iš ( - ). už Lietuvos TSR ribų, nerasta. Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Nr. K-l (toliau - fondas Nr. K-l) saugomoje grupei ( - ). gyvenusių „Geležinio vilko“ rinktinės partizanų rėmėjų ir ryšininkų iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 36624/3 esančiuose LTSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Prienų aps. skyriaus 1949-08-16 ir 1949-08-18 kaltinamojo J. J. tardymo protokoluose, tarp „aktyvių banditų rėmėjų ir ryšininkų“ yra paminėtas A. G. (tėvavardis - nenurodytas) „50-ies metų amžiaus ( - ) kaimo gyventojas“ (PAGRINDAS. F. K-l, ap. 58, b. 36624/3, t. 1,1. 64, 71). Fondo Nr. K-l baudžiamojoje byloje Nr. 36624/3 esančiame LTSR MGB Prienų aps. skyriaus 1949-11-12 nutarime išskirti iš bylos medžiagą atskiram tyrimui ( - ) gyventojas A. G. nėra paminėtas (PAGRINDAS. F. K-l, ap. 58, b. 36624/3, t. 2,1. 131-132).

12Dokumentų rinkinyje „Lietuvos gyventojų trėmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietinės okupacinės valdžios dokumentuose“ esančioje LSSR MGB Tardymo dalies viršininko pavaduotojo M. S. 1949 m. balandžio 4 d. pažymoje apie pasislėpusiųjų nuo 1949m. kovo mėn. trėmimo šeimų ir pavienių asmenų skaičių pažymoje yra nurodyta, kad trėmimo operacijos „Priboj“ metu, Prienų apskrityje į trėmimą buvo įtraukta 131 šeima ir 329 žmonės. Dokumentų rinkinio 532 puslapyje nurodyta, kad daliai jų pavyko pabėgti nuo trėmimo ir pasislėpti (18 b.l.).

13Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamųjų sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus. Taigi pareiškėjo tėvas buvo aktyvus partizanų rėmėjas ir ryšininkas, pripažintas laisvės kovų dalyviu, kai pareiškėjas buvo nepilnametis (pareiškėjas yra gimęs 1937 m. kovo 17 d.). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuriam suteikta teisė pripažinti asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusą, negali išspręsti pareiškėjo prašymo, nes būtini įrodymai, jog jis negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ) kaime, po to, kai jos tėvai A. G. ir I. G. buvo įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (19 b.l.). Pareiškėjas neturi rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo tėvų įrašymą į tremiamųjų sąrašus bei negalėjimą gyventi nuolatinėje vietoje, jog jis turėjo slapstytis, kad nebūtų ištremtas kaip A. G. ir I. G. sūnus.

14Pareiškėjo aiškinimą, kad A. G. buvo suimtas, tačiau iš suėmimo jam pabėgti sudarė sąlygas stribas A. S., pranešęs, kad jų šeima yra įrašyta į tremiamų asmenų sąrašus, patvirtino liudytojai Danutė A. L. ir J. G.. Nors liudytojai 1949 m. buvo atitinkamai 12 ir 7 metų amžiaus, tačiau Danutė A. L. gyveno gretimame Pajiesio kaime, žinojo Gustaičių šeimą nuo vaikystės, vyresnės jos seserys kalbėjo, kad Gustaičių šeima palaikė ryšį su partizanais, dėl to buvo įrašyti į tremtinių sąrašus. Pro Gustaičių namus jos seserys ėjo į mokyklą, todėl žino, kad kurį laiką (dvejus ir daugiau metus) nuo 1949 m. jie savo gyvenamojoje vietoje negyveno, tačiau vėliau sugrįžo. J. G. nurodė, kad susitikę bažnyčioje visada bendravo jo ir pareiškėjo mamos, kartu su J. mokėsi Šilavoto mokykloje, pas juos lankydavosi pareiškėjo brolis J. G., tačiau kai jis užeidavo, mama bijojo, kad neužtiktų stribai, o nuo 1949 m. pavasario J. mama į bažnyčią nebeateidavo, tada sužinojo, kad šeima dingo, nes pasislėpė nuo išvežimo, sužinoję, kad įrašyti į tremiamų asmenų sąrašus. Pareiškėjo nuosekliais paaiškinimais, kad šeima iš gyvenamosios vietos išvyko ir slapstėsi nuo trėmimo ( - ) kaime, vėliau tėvai atskirai gyveno ( - ) kaime pas ( - ), o brolis pas K. I. kaime bei liudytojų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo.

15Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2006). Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į tai būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Nors Lietuvos ypatingajame archyve nėra dokumentų, kad A. G. šeima buvo įrašyta į tremiamų asmenų sąrašus, tačiau archyviniai fondai nėra pilnai išlikę. A. G. baudžiamojoje byloje Nr. 36624/3 esančiuose kaltinamojo J. J. tardymo protokoluose yra minimas tarp „aktyvių banditų rėmėjų ir ryšininkų“, todėl labiau tikėtina, jog sovietinė valdžia pagal to laikmečio įstatymus buvo numačiusi imtis tokio asmens atžvilgiu atitinkamų represijų - įkalinimo arba ištrėmimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas fakto, jog A. G. šeima buvo įrašyta į tremiamų asmenų sąrašus, negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir slapstėsi nuo ištrėmimo, kitaip, kaip teismo keliu nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, įrodyti negali, ir kad prašymo tenkinimas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, tai yra galimybę pripažinti pareiškėjui tremtiniui prilyginto asmens teisinį statusą (Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p.). Atsižvelgiant į laikmetį, kai sovietinė valdžia netoleravo jai reiškiamo pasipriešinimo, esant duomenims, kad A. G. pabėgo iš suėmimo bei nustatytoms aplinkybėms apie nepilnai archyvo fonduose išlikusius tremiamų asmenų sąrašus, jo šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje bei tai, kad daliai asmenų pavyko pasislėpti ir išvengti trėmimo darytina išvada, kad A. G. šeima buvo įrašyta į tremiamų asmenų sąrašus, todėl nuo 1949 m. kovo iki Stalino mirties 1953 m. negalėjo legaliai gyventi savo gyvenamojoje vietoje ( - )

16Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nepateikė prieštaravimų dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.

17Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras galėtų svarstyti pareiškėjo J. G. prašymą dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtiniui prilyginto asmens teisinio statuso pareiškėjui pripažinimo.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas

Nutarė

19pareiškimą tenkinti.

20Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., g. 1937-03-18, būdamas nepilnametis nuo 1949 m. kovo mėn. iki 1953 m. kovo mėn. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ( - ), nes jo tėvo A. G., Kazio, gim. 1898 m. šeima, 1949 m. kovo mėn. buvo įrašyta į tremtinų asmenų sąrašus, trėmimo metu pabėgo, pasislėpė ir išvengė trėmimo.

21Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo tikslu.

22Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Kauno apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J.... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Pareiškime nurodyta, jog A. G. su savo šeima – sutuoktine I. G. ir trimis... 6. Pareiškėjas J. G. palaikė pareiškimą ir patvirtino jame išdėstytas... 7. Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo... 8. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 9. Pareiškimas tenkintinas.... 10. Išklausius pareiškėjo paaiškinimus, liudytojų Danutės A. L., J. G.... 11. Lietuvos ypatingojo archyvo 2016-03-21 rašte „Dėl archyvinių duomenų“... 12. Dokumentų rinkinyje „Lietuvos gyventojų trėmimai 1940-1941, 1944-1953... 13. Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso... 14. Pareiškėjo aiškinimą, kad A. G. buvo suimtas, tačiau iš suėmimo jam... 15. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 16. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir... 17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad Lietuvos gyventojų... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu,... 19. pareiškimą tenkinti.... 20. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., g. 1937-03-18,... 21. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas asmenų, nukentėjusiųjų nuo... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...