Byla 2S-187-520/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Neringa Švedienė, Egidijus Žironas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Elantra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų pagal ieškovo UAB „Elantra“ ieškinį atsakovui UAB „Drogas“,

Nustatė

2Ieškovas UAB „Elantra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iškeldinti atsakovą UAB „Drogas“ su visais jam priklausančiais daiktas iš užimamų iš negyvenamųjų patalpų, kurios pažymėtos plane nuo 1-1 iki 1-5, esančių ( - ), įpareigojant patalpas perduoti ieškovui UAB „Elantra“. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. areštuoti ginčo patalpas ir paskirti ieškovą laikinu jų saugotoju iki byla bus išnagrinėta iš esmės. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra reali grėsmė, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovas piktnaudžiaudamas savo teisėmis gali ginčo turtą subnuomoti, perleisti panaudai ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims, padaryti žalą ir taip apsunkinti ginčo patalpų grąžinimą jiems. Atsakovas piktybiškai negrąžina ginčo patalpų, nors jam apie nuomos sutarties nutraukimą buvo pranešta tinkamai, siųsti pranešimai, kuriuose nurodyta tiksli negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo data, suteiktas protingas 15 dienų terminas išsikelti iš jų. Atsakovo pasamdyti darbuotojai saugo ginčo patalpas ir į jas neįleidžia VST darbuotojų, kurie nori atjungti ginčo patalpose elektrą, atsakovas pakeitė durų spyną, kurią buvo įdėjęs ieškovas. Dėl to yra reali grėsmė, kad patalpoms bus padaryta žala ar patalpos bus neteisėtai perleistos. Kadangi yra pareikštas vindikacinis ieškinys, tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones galima užtikrinti, kad ginčo patalpas teismui priėmus byloje sprendimą bus galima natūra grąžinti ieškovui. Patalpoms yra būtina paskirti saugotoją, kuris užtikrintų, kad ginčo turtui nebus padaryta žala ir jis nebus prarastas. Ieškovo paskyrimas turto saugotoju, kaip įgalioto patalpų savininko asmens, geriausiai užtikrintų patalpų neliečiamumą ir saugumą. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui, nes jis, būdamas nesąžiningas, gali trukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

3Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 14 d. nutartimi netenkino ieškovo UAB „Elantra“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, t.y. neįrodė, kad atsakovas galėtų padaryti žalą patalpoms ar perleisti jas tretiesiems asmenims. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį, nustatė, kad pagrindinis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, tačiau faktas apie įvykusį sutarties nutraukimą nėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“ arba teismui nėra pateiktas toks įrodymas. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto areštas yra paprastai taikomas turtinėse bylose, siekiant, kad turtas nebūtų perleistas, paslėptas, ar atsakovas vengtų turtinės prievolės, tačiau šiuo atveju apie tokius atsakovo veiksmus ieškovas įrodymų nepateikė. Teismas konstatavo, kad ginčo turto areštas bei turto administratoriaus paskyrimas neproporcingai suvaržytų ne tik atsakovo, bet ir patalpų savininko UAB „Hansa lizingas“ teises. Teismas, įvertinęs ieškovo argumentus, padarė išvadą, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, teismas pasisakytų dėl ginčo esmės ir ieškinys netektų prasmės.

4Ieškovas UAB „Elantra“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuoti ginčo patalpas, uždraudžiant atsakovui laikinai jomis naudotis, paskirti ieškovą laikinu jų saugotoju iki byla bus išnagrinėta iš esmės. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra grėsmės, jog atsakovas galėtų ginčo patalpas kam nors perleisti, nes ieškovas prašė taikyti ne bendrai nekilnojamojo daikto areštą, o daikto areštą, uždraudžiant atsakovui naudotis ginčo patalpomis ir paskiriant ieškovą laikinu tų patalpų saugotoju. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali nepagrįstai praturtėti, o per visą bylos nagrinėjimo laiką naudojant ginčo patalpas jos nusidėvės ir bus blogesnės būklės, nei šiuo metu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų patalpų būklės nekintamumą ir geriausiai atitiktų patalpų savininko, trečiojo asmens, interesus. Jis (ieškovas) sutinka, kad patalpų areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė galėtų pažeisti UAB „Hansa lizingas“ interesus, tačiau jis prašo ne areštuoti patį daiktą, bet uždrausti atsakovui juo naudotis. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovas negali padaryti patalpoms žalos, nes visi atsakovo veiksmai, kuriais jis neleidžia ieškovui įgyvendinti savo teisių, įrodo, kad yra reali grėsmė, kad žala patalpoms bus padaryta. Teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2007-11-17 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-605/2005, kurioje yra sprendžiamas panašus klausimas, esant panašioms aplinkybėms, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones jis pasisakytų dėl bylos esmės. Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė, kad jokios kitos laikinosios apsaugos priemonės negali pasiekti taikytų priemonių tikslų, nes tik tos priemonės, kurios yra konkrečiai susijusios su ieškinio dalyku, gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. O šiuo atveju, jis (ieškovas) būtent ir prašo taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat pažymėjo, kad jie yra pasirengę garantuoti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą

5Atsakovas UAB „Drogas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad pagrindinis ginčas tarp šalių kilo dėl patalpų nuomos sutarties ir dėl to prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų nepagrįstos ir neprotingos. Jis (atsakovas) nesutinka su negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimu, nes tarp jo ir ieškovo buvo sudaryta terminuota nuomos sutartis, įregistruota VĮ „Registrų centras“, tačiau ieškovas ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas jį iškeldinti. Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme yra nagrinėjamas jo prevencinis ieškinys atsakovui UAB „Elantra“, toje byloje 2008-11-13 priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas teisingai nurodė, kad faktas apie nuomos sutarties nutraukimą nėra įregistruotas ir todėl nėra paneigta atsakovo teisėto naudojimosi patalpomis prezumpcija. Apeliantas neteisingai teigia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jis (atsakovas) neteisėtai praturtės, nes jis laikosi nuomos sutarties sąlygų, moka nuomos mokestį. Jis, kaip nuomininkas, nedaro jokios žalos patalpoms, naudoja jas pagal įprastinę veiklą, t.y. jose yra parduotuvė, jis atsako už patalpų būklės pablogėjimą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad patalpų nusidėvėjimas padidės. Teismas pagrįstai konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai suvaržytų atsakovo ir trečiojo asmens, patalpų savininko, teises, o jų pritaikymas iš esmės reikštų ieškinio patenkinimą, neišnagrinėjus bylos, laikinosios apsaugos priemonės būtų sunkiai įgyvendintos ir apsunkintų būsimo teismo sprendimo vykdymą, kadangi būtų patenkintas ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovą iš užimamų patalpų, o atsakovo komercinė veikla būtų nutraukta, atsakovas turėtų išvežti prekes ir atleisti darbuotojus.

6Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių - areštuoti ginčo patalpas, uždraudžiant atsakovui UAB „Drogas“ jomis laikinai naudotis, ir paskirti ieškovą UAB „Elantra“ laikinu tų patalpų saugotoju iki byla bus išnagrinėta iš esmės, kadangi ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatsiejamai susijusios su ginčo esme.

8Iš bylos dokumentų matyti, kad yra iškelta civilinė byla dėl atsakovo UAB „Drogas“ iškeldinimo su visais jam priklausančiais daiktais iš negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), įpareigojant patalpas perduoti ieškovui UAB „Elantra“ pagal ieškovo UAB „Elantra“ ieškinį atsakovui UAB „Drogas“. Iš bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių matyti, kad tarp ieškovo UAB „Elantra“ ir atsakovo UAB „Drogas“ yra kilęs ginčas dėl tarp jų 2002-05-10 sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo neterminuota, ieškovas, įspėjęs atsakovą, nutraukė šią sutartį 2008-10-23 bei suteikė atsakovui 15 dienų terminą iki 2008-11-08 atlaisvinti ginčo patalpas, tačiau atsakovas patalpų neatlaisvino, todėl naudojasi ginčo patalpomis be teisėto pagrindo. Tuo tarpu atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį grindžia tuo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta terminuota nuomos sutartis, kuri yra įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo patalpų nuomos sutartis, sudaryta su UAB „Elantra“, yra pratęsta nuo 2008-05-15 iki 2018-05-30.

9Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki ieškinio padavimo. Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą yra skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Kaip matyti iš ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirojo skundo argumentų, ieškovas siekia, kad ginčo patalpoms atsakovas savo veiksmais nepadarytų žalos, nurodo, kad tokia žala gali būti padaryta, todėl prašo taikyti ginčo turto areštą, uždraudžiant atsakovui tuo turtu laikinai naudotis.

10Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis prašo ne bendrai taikyti nekilnojamojo daikto areštą, bet daikto areštą, uždraudžiant atsakovui laikinai naudotis ginčo patalpomis, ir paskiriant ieškovą laikinu patalpų saugotoju, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Iš apelianto pateiktų atskirojo skundo motyvų matyti, kad jis prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas uždrausti atsakovui naudotis ginčo patalpomis dėl tos priežasties, kad atsakovas negalėtų gauti jokios naudos iš naudojimosi ginčo turtu, t. y. negalėtų vykdyti prekybinės veiklos ir neteisėtai nepraturtėtų, taip pat ginčo patalpos nenusidėvėtų ir netaptų prastesnės būklės nei yra dabar, kol bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas. Kadangi atsakovas UAB „Drogas“ pagal tarp šalių sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ginčo patalpose vykdo prekybinę veiklą (yra įsteigta parduotuvė), ieškovo prašymas uždrausti atsakovui laikinai naudotis patalpomis iš esmės prilygsta atsakovo iškeldinimui iš užimamų patalpų. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė susijusi su ieškinio dalyku, ginčo esme. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tuo pačiu metu pasisakymo dėl ginčo esmės neatitinka susiformavusios teismų praktikos, o būtent Lietuvos apeliacinio teismo 2005-11-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-605/2005, pateiktų išaiškinimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą, nes apelianto nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje buvo nagrinėjamas atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, kurioje ginčas buvo sprendžiamas tarp lizingo davėjo ir lizingo gavėjo, o laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos dėl to, kad lizingo gavėjas nemoka eilinių mokėjimų pagal lizingo sutartis, nereaguoja į raginimus sumokėti įsiskolinimus, nevykdo pareigos apdrausti minėtą turtą, po sutarčių nutraukimo negrąžino lizingo davėjui priklausančio turto, kurio rinkos vertė yra didelė. Lizingo davėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes lizingo gavėjas neapdrausdamas automobilių kėlė grėsmę, kad lizingo gavėjas aplaidžiai naudodamas automobilius, gali jam padaryti žalą ir turto išreikalavimas iš neteisėto valdymo taptų negalimas. Tai reiškia, kad toje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuria yra grindžiamas atskirasis skundas, buvo nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės, kurios skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių ir ta byla nėra analogiška šiai nagrinėjamai bylai.

11Apeliantas neginčija, kad atsakovas UAB „Drogas“ atlygintinai naudojasi ginčo patalpomis, moka nuomos sutartį bei vykdo kitus įsipareigojimus pagal šią nuomos sutartį, atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodo, kad jis nedaro žalos patalpoms, patalpas naudoja pagal paskirtį, t.y. jose veikia parduotuvė, jis, kaip nuomininkas, atsako už patalpų būklės pablogėjimą pagal ginčijamą nuomos sutartį. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2008-11-10 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 11-08-183, kuris patvirtina, kad patalpose, esančiose Kalvarijų g. 52A/S. Fino g. 2, Vilniuje, veikia parduotuvė „Drogas“. CPK 306 str. 3 d., 338 str. nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad atsakovas daro patalpoms žalą ar gali ją padaryti, o vien atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovo atstovai negali pateikti į ginčo patalpas, nesudaro pagrindo areštuoti ginčo patalpas, uždraudžiant atsakovui laikinai jomis naudotis, ir paskirti ieškovą laikinu patalpų saugotoju iki byla bus išspręsta iš esmės.

12Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovas savo veiksmais galėtų padaryti žalą patalpoms, prarasti jas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl apelianto nurodomų aplinkybių, susijusių su ieškovo veiksmais, kuriais jis (ieškovas) grindžia atsakovo iškeldinimą iš negyvenamųjų patalpų, nes šios aplinkybės gali būti nustatomos ir vertinamos tik nagrinėjant bylą iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, šalių nurodomos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, nenustatomos ir nevertinamos.

13Dėl aukščiau nurodytų argumentų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 336, 331, 337, 339 str.,

Nutarė

15Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai