Byla 2S-1309-178/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dussmann service“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kalvarijų turgus“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6398-235/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dussmann service“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kalvarijų turgus“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones- reikalavimo sumai (68 635,22 Lt) areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Ieškovas nurodė, kad jis kreipėsi į Lietuvos arbitražo teismą, prašydamas priteisti iš UAB „Kalvarijų turgus“ 68 580,36 Lt skolos, 54,86 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo įvykdymo. Kadangi skolos suma yra didelė, atsakovas vengia atsiskaityti, atsakovo turtinė padėtis yra sunki, yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkintas: taikytos laikinosios apsaugos priemonės 68 635,22 Lt sumai areštuotas atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui išmokėti įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas, mokėti mokesčius valstybei bei atsiskaityti su ieškovu; ieškovas įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą- įmokėti į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 68 635,22 Lt sumą galimų atsakovo nuostolių atlyginimui arba pateikti neatšaukiamą banko garantiją 68 635,22Lt sumai; ieškovui išaiškintina, jog iki nurodytos datos nesumokėjus pinigų į teismo depozitinę sąskaitą arba nepateikus neatšaukiamą banko garantiją nurodytai sumai, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos (CPK 147 str. 2 d.).

7III. Atskirųjų skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties dalį dėl ieškovo įpareigojimo per 10 dienų pateikti teismui atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą 68 635,22 Lt sumai, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas savo iniciatyva (nesant atsakovo prašymo) įpareigodamas ieškovą pateikti teismui atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą pažeidė CPK 12, 13, 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi, dispozityviškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, nes ėmėsi ginti atsakovo interesus, šiam tokių veiksmų iš teismo pusės neprašius atlikti, tuo pagerindamas atsakovo procesinę padėtį ir apsunkindamas ieškovo galimybes naudotis savo procesinėmis teisėmis. Skundžiama nutartimi spręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nėra susijęs su viešuoju interesu, ginčas yra kilęs tarp dviejų pelno siekiančių juridinių asmenų, be to, nagrinėjamoje situacijoje atsakovas yra skolininkas, kurio nesąžiningumas preziumuojamas. Taigi, tokie aktyvūs teismo veiksmai ginant atsakovo interesus yra visiškai nepagrįsti. Teismas nepagrįstai nurodė, jog dėl pritaikytų laikinų apsaugos priemonių atsakovas gali patirti kokių nors nuostolių, šie argumentai neparemti jokia byloje surinkta medžiaga (CPK 185 str. 1 d.). Teismas neturėjo jokių duomenų ir pagrindo padaryti išvadą, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali sutrikdyti atsakovo ūkinę-finansinę veiklą, atsiskaityti su kitais kreditoriais. Teismas taip pat neturėjo jokių duomenų ir pagrindo spręsti dėl galimų nuostolių realumo ir jų dydžio, nevertino ieškovo turtinės padėties. Teismas nenustatė teismų praktikoje įtvirtintų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo sąlygų ir dėl to nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti galimų nuostolių atlygimo užtikrinimą.

9Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tai, kad nei CPK nei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas (toliau- KAĮ) nesuteikia teisės arbitražo institucijoms valstybės teismo statuso bei spręsti arbitražinius ginčus teismo įsakymų tvarka ir būdu. Skundžiama nutartis yra grindžiama Lietuvos arbitražo teismo reglamentu ir Lietuvos arbitražo Teismo proceso kodeksu, nors šie dokumentai nėra viešai paskelbti, kaip to reikalauja KAĮ nustatyta tvarka. Nutartis priimta neturint procesinio teisinio pagrindo, nekreipiant dėmesio į paties ieškovo pateiktoje 2010 m. gegužės 17 d. sutarties, pasibaigusios 2010 m. rugsėjo 30 d., 32 punkte esančią arbitražinės išlygos formuluotę, nurodančią, jog tuo atveju, jei nėra gautas paslaugos gavėjo savininko, jei ginčo metu paslaugų gavėjo savininkas- akcininkas turintis daugiau kaip 50 procentų akcijų yra savivaldybės įstaiga, sutikimas, ginčas sprendžiamas teisme, t.y. neįsitikinus, jog ieškovas turi ir yra pateikęs teismui ar bent jau Lietuvos arbitražo teismui tam privalomai būtiną atsakovo, t.y. vienintelio UAB „Kalvarijų turgus“ akcininko, turinčio 100 procentų akcijų,- Vilniaus miesto Savivaldybės sutikimą. Šiuo atveju yra netgi priešingai- 2010 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto meras pranešimu Nr. A104-4701 (3.11.1-TD) informavo Lietuvos arbitražo teismą, jog nesutinka, kad iš 2010 m. gegužės 17 d. sutarties kilęs ginčas būtų nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teisme. Nutartis priimta neturint faktinio teisinio pagrindo, t.y. nesant nei priimtam, nei juo labiau įsiteisėjusiam arbitražinės institucijos „teismo įsakymui“, kurio priėmimu grindžiamas ieškovo reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pateikė teismui neakceptuotas PVM sąskaitas faktūras bei nepateikė PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumą patvirtinančius darbų priėmimo aktų, kurie nurodyti kaip nepagrįstai reikalaujamo apmokėjimo pagrindas. Nutartis prieštarauja viešajam interesui, nes apriboja atsakovo galimybę disponuoti savo turtu ir nenutrūkstamai vykdyti viešąsias funkcijas bei ūkinę-finansinę veiklą miesto bendruomenės interesų labui. Skundžiame nutartis priimta neatsižvelgus į atsakovo turtinę padėtį.

10Ieškovas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas atskirajame skunde kelia ieškovo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįstumo klausimą, tačiau sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas. Todėl šie atsakovo argumentai nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas nustatė, jog 2011 m. vasario 23 d. Lietuvos arbitražo teisme buvo pradėtas arbitražo procesas. Atsakovas yra pateikęs prieštaravimus dėl Lietuvos arbitražo teismo išduoto teismo įsakymo. Taigi, atsakovas nepagrįstai teigia, kad nutartis priimta neprasidėjus arbitražo procesui ar šiam nevykstant. Buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinio suma yra didelė, o atsakovas neturi jokio turto tik pinigines lėšas, kurios gali būti greitai paslėptos. Atsakovas verčiasi komercine veikla, jo tikslas yra pelno siekimas, jis nepateikė įrodymų, kad laikinosios apsaugos priemonės yra susiję su viešuoju interesu. Prašoma areštuoti suma yra mažesnė nei atsakovo terminuoto indėlio dalis, esanti AB Ūkio banke. Be to, atsakovas nepateikė duomenų apie turimas sąskaitas kituose bankuose. Dėl šių priežasčių negalima teigti, jog atsakovo veikla yra suvaržyta.

11Apeliacinis procesas nutrauktinas.

12Prieš atskirųjų skundų nagrinėjimą gautas šalių pasirašytas prašymas apeliacinį procesą nutraukti. Nurodoma, kad šalys Lietuvos arbitražo teisme susitaikė, todėl išnyko laikinųjų apsaugos priemonių bei nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo tikslas ir pagrindas.

13Teismas gali atsisakyti priimti atsisakymą nuo atskirojo skundo tik tuo atveju, jei yra nustatytos CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės (CPK 308 str. 1 d.). Priėmus atsisakymą nuo atskirojo skundo, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 308 str. 2 d.). Šiuo atveju šalys – privatūs juridiniai asmenys – nurodo, kad ginčas išsprendė taikiai. Aplinkybių, numatytų CPK 42 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta. Todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.

14Šalys prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ieškovo interesais, pats ieškovas prašo jas panaikinti, netenkinti tokio prašymo nėra pagrindo (CPK 150 str. 1 d.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 290, 308, 336 straipsniais,

Nutarė

16Nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dussmann service“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kalvarijų turgus“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties.

17Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti (turto arešto aktas Nr. 0311001032).

18Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto registrui.

19Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dussmann service“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kalvarijų turgus“ po 6,38 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai