Byla I-157-84/2010

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė,

2sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

3dalyvaujant pareiškėjui R. E.,

4nedalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

5nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovui,

6nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui,

7viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. E. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

8Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

9Pareiškėjas R. E. 2010-02-25 kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 691,30 Lt už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31.

10Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Šiaulių apskrities VPK), apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., nes tai apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjo nuomone, Valstybės tarnybos įstatymu, Vidaus tarnybos statutu yra nustatytas reguliavimas, sudarantis prielaidas neišmokėti jam visų priklausančių priemokų už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis ar kitokiomis darbo sąlygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo, už papildomų užduočių vykdymą. Teigė, kad skirtingai nuo Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (redakcija galiojo iki 2009-01-01) apribojo galimų priemokų ir priedų sumą iki 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjas savo prašymo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika administracinėse bylose bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis.

11Atsakovo Šiaulių apskrities VPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka, nes vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. statutiniams valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Taip pat nurodė, kad šio įstatymo 23 str. 2 d. buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pasak atsakovo, įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojama, jog jis prieštarauja Konstitucijai. Atsakovo teigimu, Šiaulių apskrities VPK vadovavosi tuo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Atsakovas prašo šioje byloje taikyti senaties terminą ir jį skaičiuoti nuo pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Atsiliepimo į pareiškėjo pateiktą prašymą teismui nepateikė.

13Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie VRM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka ir pašė atmesti jį, kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Taip pat nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pabrėžė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Išreiškė nuomonę, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus ,,Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias taikė atsakovas Šiaulių apskrities VPK apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimą pareigūnams, prieštaravo Konstitucijai, tačiau, atstovo teigimu, prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento. Tokius argumentus atstovas grindė vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003. Tai yra, kol nustatyta tvarka nėra nustatyta ir pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatos yra teisėtos ir valstybės institucijos privalo vykdyti įstatymo reikalavimus mokant priedus ir priemokas valstybės pareigūnams. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Šiaulių apskrities VPK, skaičiuodamas ir išmokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

14Pareiškėjo R. E. skundas tenkintinas iš dalies.

15Ginčas šioje nagrinėjamoje byloje kilo dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31, kai atsakovas Šiaulių apskrities VPK neišmokėjo pareiškėjui visos priedų ir priemokų sumos – 691,30 Lt.

16Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad pareiškėjas R. E. dirba Šiaulių apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus specialisto pareigose. Kaip matyti iš atsakovo Šiaulių apskrities VPK parengtų pažymų (Nr. 40-3-PAZ1-180, Nr. 40-3-PAZ1-180/1, Nr. 40-3-PAZ1-180/2) pareiškėjui neišmokėta priedų ir priemokų dalis viršijanti 70 procentų pareiginės algos laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 sudarė 700,30 Lt (b.l. 5-10), pareiškėjas prašo priteisti 691,30 Lt. Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžio tarp proceso šalių nėra.

17Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 str. 2 d., yra taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

18Įstatymo 23 str. redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai, priemokos. Šioje redakcijoje buvo nustatytas valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas – priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomi Įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. ir 5 p. nustatyti priedai (priedas už tarnybos stažą ir vienkartinis priedas). Pagal Įstatymo 23 str. 2 d. nustatytą teisinį reguliavimą į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumą, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos stažą (Įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. (2002-04-23 redakcija) ir nebebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (Įstatymo 25 str. 1 d. 5 p. (2007-06-07 redakcija), tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, išliko. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 str., buvo įtrauktas 4 p., tai yra apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimas, o 23 str. 2 d. nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomas šis priedas bei 25 str. 1 d. 1 p. ir 5 p. nustatyti priedai.

19Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius ,,Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai ,,Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, vienos ar kelių darbo užmokesčio sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 str. ir 30 str. (2003-04-29 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Konstitucinis Teismas vertindamas Įstatymo 23 str. nustatytą teisinį reguliavimą kartu su Vidaus tarnybos statuto 29 str. ir 30 str. nustatytu teisiniu reguliavimu konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokomos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Įstatymo 23 str. 2 d. nustatytą priedų ir priemokų ribą. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nei Valstybės tarnybos įstatymo 23 str., nei kituose šio įstatymo VI skyriaus ,,Darbo užmokestis“, kuriame nustatyta valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka taikoma ir statutiniams valstybės tarnautojams, straipsniuose (jų dalyse) nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo šio Įstatymo 23 str. 2 d. nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.

20Toks Konstitucinio Teismo vertinimas reiškia, kad minėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Už nurodytus darbus, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą, galėjo būti kompensuojama papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimu, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimu ar kitokiais kompensavimo būdais. To nepadarius, tai yra atsakovui tinkamai nekompensavus už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, atsakovas iki šiol nėra tinkamai atsiskaitęs su pareiškėju. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

21Konstitucinis Teismas, 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 str. nuostatas.

22Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose teismuose turi būti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas, ir nereglamentuojamas terminas, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Toks terminas nenustatytas ir Valstybės tarnybos įstatyme. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglametuoja termino, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Darbo kodekse. Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustato bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą, jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 297 str. 1 d., kuri nustato sutrumpintą (1 mėnesio) ieškinio senaties terminą ginčams dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo, šios kategorijos bylose yra netaikytina, nes valstybės tarnautojo tarnyba dėl savo specifikos – nebuvimas darbo sutarties ir dvišalio susitarimo dėl darbo apmokėjimo sąlygų – nepatenka į Darbo kodekso 120 str. 3 d. reguliavimo sferą. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo reikalavimui dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2010-02-25, tai reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui priteistina nesumokėto darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2007-02-25, kadangi skundą teismui pareiškėjas pateikė 2010-02-25.

23Pareiškėjas teismui pateiktu skundu reikalauja solidariai priteisti iš atsakovų Šiaulių apskrities VPK ir Lietuvos valstybės darbo užmokesčio nepriemoką. Tačiau pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo (ir yra) tiesiogiai susijęs su Šiaulių apskrities VPK, tai yra subjektu (pareiškėjo darbdaviu), privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus, todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovas yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų būti tinkamas atsakovas byloje, jeigu pareiškėjas, formuluodamas savo reikalavimus, prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovas yra tiesioginis pareiškėjo darbdavys - Šiaulių apskrities VPK, ir šiuo atveju pareiškėjui priteistina darbo užmokesčio nepriemoka 612,78 Lt už laikotarpį nuo 2007-02-25 iki 2008-12-31 iš Šiaulių apskrities VPK.

24Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas konstatuoja, kad atsakovo Šiaulių apskrities VPK sprendimai dėl ne viso darbo užmokesčio išmokėjimo laikytini neįvykdytais atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu laikytina, kad pareiškėjo skundas pagrįstas ir tenkintinas.

25Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

Nutarė

26Pareiškėjo R. E. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui iš Šiaulių apskrities VPK nesumokėtą darbo užmokesčio dalį – 612,78 Lt (šešis šimtus dvylika litų 78 ct) už laikotarpį nuo 2007-02-25 iki 2008-12-31.

27Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė,... 2. sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui R. E.,... 4. nedalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 5. nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 6. nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie... 7. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal 8. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 9. Pareiškėjas R. E. 2010-02-25... 10. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad atsakovas Šiaulių... 11. Atsakovo Šiaulių apskrities VPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos... 13. Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie VRM atstovas į... 14. Pareiškėjo R. E. skundas tenkintinas... 15. Ginčas šioje nagrinėjamoje byloje kilo dėl darbo užmokesčio dalies... 16. Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad pareiškėjas... 17. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos... 18. Įstatymo 23 str. redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo... 19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos... 20. Toks Konstitucinio Teismo vertinimas reiškia, kad minėtu teisiniu reguliavimu... 21. Konstitucinis Teismas, 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigą... 22. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23. Pareiškėjas teismui pateiktu skundu reikalauja solidariai priteisti iš... 24. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės... 25. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos... 26. Pareiškėjo R. E. skundą tenkinti... 27. Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos...