Byla eA-897-415/2017
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Akcinės bendrovės „SKV-VALDA“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Durga“ dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas AB „SKV-VALDA“ (toliau ir - pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1709 „Dėl servituto nustatymo žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )), esančiam ( - ) mieste“ (toliau - ir Įsakymas, Skundžiamas įsakymas, Ginčijamas įsakymas).
  2. Pareiškėjas skunde bei jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad AB „SKV-VALDA“ nuo 2014 m. spalio 23 d. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį adresu ( - ). (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) (toliau – ir Ginčo žemės sklypas). Skundžiamu atsakovo įsakymu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame ginčo žemės sklype trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Durga“ naudai buvo nustatytas 0,2668 ha ploto servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (kodas ( - ), tarnaujantis daiktas). Servitutas nustatytas viešpataujančiam daiktui - žemės sklypui (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esančiam ( - ), kurio savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
  3. Nurodė, kad atsakovas nevykdė Žemės įstatyme įtvirtintos pareigos išsiųsti (įteikti) priimtą sprendimą dėl servituto nustatymo per 10 dienų viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkams ar patikėtiniams.
  4. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, nes priimtas nesant teisės aktuose nustatytų pagrindų, nesilaikant teisės aktų reikalavimų bei nustatytų procedūrų.
  5. Nurodė, jog Skundžiamo įsakymo preambulėje nurodyta, jog jis yra priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 32 straipsnio 3 dalies 11 punktu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau – ir Taisyklės), 2.4 ir 16 punktais bei atsižvelgiant į UAB „Durga“ gautą prašymą. Tačiau, pareiškėjo nuomone, skundžiamu įsakymu nustatyto servituto rūšis ir turinys iš esmės skiriasi nuo numatyto Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Nustatant ginčo servitutą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neegzistavo Žemės įstatymo 23 straipsnyje nustatytos privalomos servituto nustatymo administraciniu aktu sąlygos, nes skundžiamu įsakymu nustatyto kelio servituto rūšis ir turinys neatitiko numatytojo servituto nustatyto ginčo sklypą apimančiame teritorijų planavimo dokumente, taip pat Alytaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. ( - ) bei 2004 m. lapkričio 5 d. sprendimuose Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), ( - ), kuriais atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems asmenims į ginčo žemės sklypą. Pažymėjo, jog šiuose administraciniuose aktuose nustatytas servitutas yra nustatyta tvarka suprojektuotas, ir įbraižytas Žemės sklypo plane bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi, servitutą numatantys detaliojo planavimo dokumentų sprendiniai jau yra realizuoti, todėl skundžiamas įsakymas priimtas be jokio teisinio pagrindo. Nurodė, kad skundžiamas įsakymas priimtas ir kelio servitutas juo nustatytas neatlikus servituto projektavimo procedūros ir neparengus žemės sklypo plano. Ginčo įsakyme tik nurodytas nustatyto servituto plotas, tačiau nenurodyti būtini administracinio akto rekvizitai - t.y. konkrečios servituto ribos ir vieta ginčo žemės sklype. Tvirtino, kad šių procedūrų ir reikalavimų privalo būti laikomasi nustatant servitutą tiek tarnaujančiam, tiek viešpataujančiam daiktui.
  6. Pareiškėjas nurodo, jog ginčijamas įsakymas priimtas UAB „Durga“ prašymo pagrindu, tačiau mano, jog ši bendrovė nėra tinkamas subjektas prašymui, dėl Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto servituto nustatymo, pateikti, be to, teigė, jog prašymas pateiktas pažeidžiant Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nustatyto termino reikalavimus. Tvirtino, jog priimdamas skundžiamą įsakymą, atsakovas neinformavo pareiškėjo apie vykdomą administracinę procedūrą, neįtraukė į ją, taip pat nepranešė apie priimtą skundžiamą įsakymą, taip pažeidė ne tik teisės aktuose nustatytas servitutų nustatyto administraciniu aktu procedūras, bet ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir skaidrumo principus.
  7. UAB „Durga“ į nuomojamą žemės sklypą, esantį ( - ) gali įvažiuoti iš ( - ) gatvės pusės. Šis įvažiavimas užtikrintų pilnavertį šio žemės sklypo funkcionavimą, todėl UAB „Durga“ patekimas į jo naudojamą žemės sklypą nebuvo negalimas ir kaip nors apribotas. Tad buvus tinkamam įvažiavimui į žemės sklypą ir privažiavimam prie UAB „Durga“ statinių, nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo skundžiamu įsakymu nustatyti papildomus apribojimus, t. y. servitutą pareiškėjo žemės sklypui.
  8. Atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, šių aplinkybių neįvertino ir nepagrįstai sprendė, kad servituto nustatymas yra tikslingas, nustatydamas servitutą išimtinai vieno subjekto – UAB „Durga“ privatiems poreikiams tenkinti, tokiu būdu pažeidė pareiškėjo, kaip žemės savininko teises, Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, todėl skundžiamą įsakymą vertino kaip neteisėta ir naikintiną. Nurodė, kad šiuo metu ginčo žemės sklypo vietoje, kurioje nustatytas servitutas, yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti automobilių aikštelė, tačiau įrengto kelio joje nėra. UAB „Durga“ naudojimasis šia aikštele yra susijęs su papildomais pareiškėjo turimais kaštais dėl šio naudojimosi (aikštelės dėvėjimusi, sniego kasimu ir pan.)
  9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į skundą, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad priimant skundžiamą įsakymą buvo visos Žemės įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintos servituto nustatymo administraciniu aktu sąlygos, nes teritorijos ( - ) detalusis planas buvo patvirtintas dar Alytaus miesto savivaldybės taryba 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-205 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“. Šiame patvirtintame teritorijų planavimo dokumente numatytas atitinkamos rūšies servitutas, prašomo nustatyti ir nustatyto servituto rūšis ir turinys atitiko numatytą teritorijų planavimo dokumentą ir jam neprieštaravo, subjekto prašymo dėl servituto nustatymo nereikėjo, nes pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalį viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtiniu esant Nacionalinė žemės tarnybai, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo.
  10. Skundžiamu atsakovo įsakymu 0,2668 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), nebuvo nustatytas, o buvo nustatytas tik viešpataujantis daiktas. Šiuo metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam sklypui 0,2668 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas), buvo nustatytas dar Alytaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Alytaus mieste atkūrimo“ ir 2004 m. lapkričio 5 d. sprendimais Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), atkuriant nuosavybės teises į buvusių savininkų A. A. ir Z. A. įpėdinių valdytą 2.0996 ha žemės sklypą, esantį ( - ) mieste. Kadangi ginčo servitutas (tarnaujantis daiktas) buvo nustatytas aukščiau minėtuose administraciniuose aktuose pagal paruoštą A. V. IĮ 2004-04 žemės sklypo planą, pažymėtą indeksu „S“ ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 6 d. įsakyme Nr. DV-288 „Dėl žemės sklypų, numatomų grąžinti piliečiams natūra, naudojimo sąlygų ir planų tvirtinimo“ buvo nustatyta, jog pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 27 d. buvo nurodytos konkrečios servituto ribos ir vieta žemės sklype, todėl pareiškėjo argumentai dėl neparengtų servituto projektavimo procedūrų, neparengto žemės sklypo plano, būtinų administracinio akto turinio rekvizitų nebuvimo atmestini, kaip nepagrįsti.
  11. Nurodytuose 2003-2004 metų administraciniuose aktuose, kuriuose nustatytas ginčo žemės sklype servitutas, yra tik skirtingai nurodytas servituto pavadinimas, tačiau tai yra tas pats, tokio paties ploto, toje pačioje vietoje esantis servitutas. Be to, servitutą lemia ne jo pavadinimas, bet jo paskirtis užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui tinkamą jo naudojimą, todėl skirtingas jo įvardijimas nepakeičia minėtais aktais nustatyto žemės servituto turinio ir paskirties.
  12. Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Durga“ atsiliepime į skundą, taip pat jo atstovas teismo posėdžio metu prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, šį reikalavimą grindė analogiškais atsakovo išdėstytais argumentais. Nurodė, kad skundžiamas įsakymas 2014 m. gruodžio 18 d. buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“, šie duomenys yra vieši, todėl pareiškėjas turėjo galimybę anksčiau sužinoti apie tokio įsakymo priėmimą. Mano, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą paduoti skundą teismui, tai sudaro pagrindą jo skundą atmesti. Pripažino, kad skundžiamą įsakymą pareiškėjas gavo iš UAB „Durga“ 2015 m. rugpjūčio mėn. pradžioje. Pažymėjo, kad ginčo sklype nustatytu servitutiniu keliu naudojasi ne tik UAB „Durga“, bet ir visi kiti asmenys, turintys poreikį juo naudotis. Ginčo įsakymu buvo įtvirtintas viešpataujantis daiktas, nes pareiškėjas nepagrįstai kėlė reikalavimus mokėti už naudojimąsi jam priklausančia aikštele.

6II.

7

  1. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino - panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1709 „Dėl servituto nustatymo žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )), esančiam ( - )“ ir įpareigoti atsakovą šį klausimą išnagrinėti iš naujo.
  2. Dėl sprendimo apskundimo termino praleidimo, teismas pasisakė, kad Skundžiamo įsakymo 2014 m. gruodžio 18 d. įregistravimo faktas VĮ „Registrų centras“ negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie jo priėmimą pareiškėjui, byloje nesant įrodymų jog pareiškėjui buvo pranešta apie skundžiamo įsakymo priėmimą Žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, teismas vertino, kad apie skundžiamą įsakymą pareiškėjas sužinojo 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, todėl sprendė, kad skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėjas padavė (2015 m. rugsėjo 17 d.) nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
  3. Teismas nustatė, kad byloje ginčas keliamas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1709 „Dėl servituto nustatymo žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )), esančiam ( - )“ teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymas ginčijamas dėl to, kad nustatytas nesant įstatyme numatytų sąlygų, viršijant atsakovo kompetenciją, pažeidžiant teisės aktais nustatytas procedūras.
  4. Teismas pasisakė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, Žemės įstatymas bei Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau – ir Taisyklės).
  5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014 m. spalio 30 d. UAB „Durga“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrių, nurodydama, jog įmonė 2005 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomos sutarties teise valdo 0,94448 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) mieste, prašė nustatyti minėtam žemės sklypui kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, kurio kelio servituto tarnaujantis daiktas yra nustatytas gretimame žemės sklype, esančiame ( - ). Nurodė, jog kelio servitutas yra būtinas užtikrinti teisę privažiuoti prie UAB „Durga“ pastato.
  6. Įsakymu, žemės sklypui esančiam ( - ), buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (kodas ( - ), viešpataujantis daiktas) (1.1 p.), nustatyta, kad viešpataujančio daikto, t. y. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ( 1.2 p.). Įsakyme nurodyta, kad 0,2668 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (kodas ( - ), tarnaujantis daiktas) yra žemės sklype, kuriuo kadastro Nr. ( - ) unikalus Nr. ( - ) (2.1 p.), tarnaujančio daikto, t.y. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) savininkas yra UAB „SKV-Valda“ ( 2.1).
  7. Teismas nustatė, kad skundžiamu įsakymu nustatytas servitutas yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ( - ). Skundžiamu įsakymu nustatyto viešpataujančio daikto - žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), savininkas yra Lietuvos Respublika, nuomos pagrindais juo naudojasi trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Durga“.
  8. Pareiškėjas vienu iš esminių argumentų skunde nurodė procedūros pažeidimą, pareiškėjui nepranešant apie būsimo servituto nustatymą jo sklype, nesuteikiant teisės dėl to duoti paaiškinimus, būti išklausytam, t.y. pažeidžiant gero administravimo principus.
  9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus miesto savivaldybės tarnyba 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-250 patvirtino teritorijos ( - ), į kurią patenka ginčo sklypas, detalųjį planą. Detaliojo plano sprendiniuose (Aiškinamajame rašte) nurodyta, kad pagal rengiamą Alytaus miesto bendrąjį planą per nagrinėjamą sklypą planuojama nutiesti D kategorijos gatvę, įsikertančią į ( - ). Šiuo tikslu sklype Nr. 1 formuojama 15 m. pločio servitutinė juosta gatvės bei inžinerinių tinklų įrengimui. Servituto sklype nurodytas plotas -2668 kv. m.
  10. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 6 d. įsakyme Nr. DV-288 „Dėl žemės sklypų, numatomų grąžinti piliečiams natūra, naudojimo sąlygų ir planų tvirtinimo“ buvo nustatyta, jog pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-250 patvirtintą detalųjį planą komercinėje teritorijoje esantis 20 996 kv.m. ploto žemės sklypas skirtas prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, rengti ir naudoti (2 aukštų objektams statyti) ( 2.5 p.), tuo pačiu įsakymu minėtam sklypui suteiktas adresas - ( - ) ( 3.5p), taip pat minėtu įsakymu Alytaus apskrities viršininkui buvo siūloma šiame sklype nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ numatytas žemės sklypų specialiąsias sąlygas ir 2668 kv. m ploto servitutą kitiems asmenims eiti ir važiuoti sklypo dalimi bei tiesti inžinerinius tinklus ( 4.6 p.).
  11. Alytaus apskrities viršininkas 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr.11-2460-Ž „Dėl nuosavybės teisių į žemę Alytaus mieste atkūrimo“ atkūrė nuosavybės teises į A. A. ir Z. A. įpėdinių Alytaus mieste turėtos 11,93 ha ploto žemės ir 1,50 ha ploto miško piliečiams tenkančias dalis ir nustatė, kad 2,996 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinė teritorija, naudojimo pobūdis - prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, rengti ir naudoti. Taip pat nustatė 2668 kv. m. ploto žemės sklypo dalies servitutą, suteikiantį teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti ( Įsakymo 2.2 p.).
  12. Analogiškas servitutas nustatytas šio įsakymo pagrindu priimtuose Alytaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 5 d. sprendimuose ( - ), atkuriant nuosavybės teises į buvusių savininkų A. A. ir Z. A. įpėdinių valdytą 2,0996 ha žemės sklypą, esantį ( - ), mieste.
  13. Teismas konstatavo, kad nurodyti administracinės bylos duomenys patvirtina, jog 2668 kv. m. ploto žemės sklypo dalies servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, taip pat jais naudotis ir juos prižiūrėti jau buvo nustatytas sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), Alytaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr.11-2460-Ž „Dėl nuosavybės teisių į žemę Alytaus mieste atkūrimo“ 2.2 punktu. Prie šio įsakymo pridėtame 20996 kv.m. žemės sklypo ( - ) A. V. įmonės sudarytame plane jis pažymėtas raide „S“ su brėžinyje nurodytu plotu, lentelėje nurodytos servituto rūšys, kodu Nr. 203 nurodytas Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, kurio plotas 2668 kv.m., o kodu Nr. 206 nurodytas Servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 2668 kv.m., nurodytas tarp raidžių A-B-C-D. Iš minėto plano brėžinio ir duomenų lentelėje akivaizdu, jog abiejų servitutų vieta ir dydis sutampa, t.y. jie abu kartu užima 2668 kv. m. ploto, kuris numatytas ir Keliui važiuoti transporto priemonėms ir požeminių bei antžeminių komunikacijų tiesimui, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog iki ginčijamo sprendimo priėmimo nebuvo nustatytas Ginčo sklype Kelio servitutas transporto priemonėms važiuoti. Servituto vieta aiškiai apibrėžta. Minėtas sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais - Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. DV-288 „Dėl žemės sklypų, numatomų grąžinti piliečiams natūra, naudojimo sąlygų ir planų tvirtinimo“ patvirtintu planu bei Alytaus miesto savivaldybės tarnybos 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-250 patvirtinto teritorijos ( - ), detaliojo plano sprendiniais. Atkreipė dėmesį, jog aptarti administraciniai aktai nėra panaikinti, yra galiojantys, pareiškėjas jų teisėtumo nekvestionuoja, todėl teismas nepritarė pareiškėjo argumentams, jog servituto vieta nebuvo numatyta teritorijų planavimo dokumentais.
  14. Teismas akcentavo, jog Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka, todėl pasisakė, jog pareiškėjas įsigydamas ginčo sklypą kartu perėmė teises ir pareigas, tame tarpe ir susijusias su daiktinės teisės šiame sklype - Tarnaujančio servituto - buvimu ir turiniu.
  15. Teismas pasisakė, jog esant byloje nustatytoms aplinkybėms, iškilus kliūčių dėl naudojimosi servitutu, atsakovas, būdamas minėtos valstybinės žemės patikėtiniu, turėjo pagrindą ir valią ( Žemės įstatymo 23 str. 3 d.) spręsti viešpataujančio daikto servituto nustatymo klausimą administraciniu aktu, vadovaudamasis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei Taisyklių 2.4, 16 punktuose numatytais teisiniais pagrindais, kuriuos nurodė ginčijamame įsakyme, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo kompetencijos nepagrįsti.
  16. Tačiau teismas pritarė pareiškėjo argumentams, jog konkrečiu atveju, priimant ginčijamą įsakymą, buvo pažeistos procedūros, todėl nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, turėjęs įtakos sprendimo pagrįstumui ( ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).
  17. Atkreipė dėmesį, jog Žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas. Šio reikalavimo nebuvo laikytasi.
  18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, ginčo teisinį reglamentavimą, darė išvadą, jog atsakovas priimdamas 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1709, pažeidė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą gero administravimo principą, nes pareiškėjo nurodytos aplinkybės, neišklausant jo, nesudarant galimybės dalyvauti administracinėje procedūroje, viešojo administravimo subjekto nebuvo išnagrinėtos. Dėl minėtų procedūrinių pažeidimų buvo pažeistos pareiškėjo teisės, apribota galimybė gintis nuo nepalankaus administracinio sprendimo neigiamų pasekmių. Kadangi dėl minėtų procedūrinių pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, įvertinimas, sprendė, kad tai sudaro pagrindą skundą tenkinti, skundžiamą sprendimą panaikinti ir įpareigoti šį klausimą išnagrinėti iš naujo, įtraukiant pareiškėją į administracinę procedūrą.

8III.

9

  1. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2016 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti.
  2. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog teismas sprendime konstatavo ir pripažino, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, iškilus kliūčių dėl naudojimosi servitutu, atsakovas, būdamas minėtos valstybinės žemės patikėtiniu, turėjo pagrindą ir valią (Žemės įstatymo 23 str. 3 d.) spręsti viešpataujančio daikto servituto nustatymo klausimą administraciniu aktu, vadovaudamasis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei Taisyklių 2.4., 16 punktuose numatytais teisiniais pagrindais, kuriuos nurodė ginčijamame įsakyme, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo kompetencijos nepagrįsti. Todėl apeliantas daro išvadą, kad teismas pripažino, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 8 d. Įsakymas Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1709 „Dėl servituto nustatymo žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )). esančiam ( - ) mieste“ yra teisėtas ir pagrįstas.
  3. Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad buvo pažeistos administracinės procedūros nustatant viešpataujančio daikto servitutą, kadangi akcinė bendrovė „SK-VALDA“ ir neprivalėjo būti įtraukta į administracinę procedūrą. Nurodo, jog Alytaus skyriui priimant sprendimą dėl servituto nustatymo (viešpataujančio daikto), t. y. žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo.
  4. Taip pat nesutinka su pareiškėjo ir teismo nuomone, kad nebuvo laikytasi Žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalies reikalavimo, kad tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas. Kadangi pareiškėjui AB „SKV-VALDA“ nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui 0.2668 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), buvo nustatytas Alytaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 5 d. sprendimais (Nr. ( - )) atkuriant nuosavybės teises į buvusių savininkų A. A. ir Z. A. įpėdinių valdytą 2,0996 ha žemės sklypą, esantį ( - ) mieste, o žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), savininkas yra Lietuvos Respublika, patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nuomininkas UAB „Durga“, kuriam priimtas sprendimas dėl viešpataujančio daikto servituto nustatymo ir buvo įteiktas.
  5. Jeigu visgi teismas manytų, kad buvo pažeista procedūra, atsakovo teigimu pareiškėjo nurodytas pažeidimas, pasireiškiantis sprendimo dėl viešpataujančio daikto servituto nustatymo neįteikimu pareiškėjui, laikytinas formalaus pobūdžio ir nepripažintinas esminiu, įtakojusiu pažeidimus, paneigiančius viešpataujančio daikto servituto nustatymo teisėtumą.
  6. Jeigu būtų pripažintas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimas teisėtu ir pagrįstu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius priimtų iš naujo tokį patį sprendimą dėl viešpataujančio daikto servituto nustatymo ir šį sprendimą įteiktų pareiškėjui AB „SKV-VALDA“.
  7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Durga“ vadovaudamasis ABTĮ 131 straipsnio nuostatomis, prisideda prie atsakovo apeliacinio skundo.
  8. Pareiškėjas AB „SKV-VALDA“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. el-1769-422/2016 palikti nepakeistą, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
  9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pripažino (ir šios išvados apeliantas neginčija), kad ginčijamo įsakymo priėmimas be abejonės turėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, kadangi ginčijamo įsakymo priėmimo metu pareiškėjas buvo žemės sklypo, kuriam nustatytas viešpataujančio daikto servitutas, savininkas. Papildomai pažymi, kad ginčijamu apelianto įsakymu servitutas buvo nustatytas viešpataujančio daikto naudai, kuris tarnaujančio servituto nustatymo dokumentuose kaip viešpataujantis nebuvo numatytas t. y., nei teritorijų planavimo dokumentuose, nei pareiškėjo žemės sklype servitutą nustatančiuose dokumentuose apelianto žemės sklypas nebuvo įvardintas kaip viešpataujantis daiktas ir jokios servitutinės teisės apelianto žemės sklypo naudai nebuvo nustatytos.
  10. Nurodo, jog akivaizdu, kad priėmus ginčijamą įsakymą ir juo nustačius servituto naudojimo teises apelianto žemės sklypui, pareiškėjo nuosavybės teisės buvo papildomai suvaržytos. Toks suvaržymas pasireiškė ne tik sumažėjusiomis pareiškėjo galimybėmis naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, tačiau ir lėmė papildomas (padidėjusias) sklypo (aikštelės ir jos dangos) priežiūros bei eksploatacijos išlaidas, nors tokių išlaidų atlyginimo klausimas ginčijamu įsakymu nebuvo išspręstas.
  11. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, sprendimu pripažinęs apelianto kompetenciją administraciniu aktu nustatyti pareiškėjo žemės sklype esančio tarnaujančio servituto atžvilgiu viešpataujantį daiktą, tuo pačiu nenustatė, kad tokiu viešpataujančiu daiktu nagrinėjamu atveju gali ir/ar turi būti apelianto žemės sklypas. Teigia, kad klausimas teismo nurodymu turi būti nagrinėjamas iš naujo, objektyviai įvertinant visas teismo ir pareiškėjo įvardintas aplinkybes, tame tarpe argumentus, kad servituto nustatymas apelianto žemės sklypo naudai nėra galimas, kadangi nėra būtinas šio sklypo tinkamam naudojimui.
  12. Pareiškėjo vertinimu ginčijamu apelianto įsakymu servitutas buvo nustatytas tarnauti išimtinai vieno subjekto – apelianto ir jo komerciniais pagrindais nuomojamo žemės sklypo nuomininko UAB „Durga“ – privatiems poreikiams tenkinti. Toks viešpataujančiojo daikto nustatymas neatitinka tarnaujančio servituto esmės bei paskirties ir netgi jas paneigia.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.
  2. Pareiškėjas apeliacinio skundo nepadavė. Nutarties 17-27 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės ir teisinis jų vertinimas, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą priimti ginčijamą individualų administracinį aktą. Apeliacinės instancijos teismas negali paneigti ar pakeisti tokio faktinio ir teisinio aplinkybių vertinimo, nes teisinėje situacijoje, kai dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ieškovas apeliacinio skundo nepateikė, bet kokia kitokia nei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma nepalanki apeliantui, argumentacija, susijusi su jos pagrįstumo ir teisėtumo vertinimu, reikštų apelianto padėties bloginimą.
  3. Non reformationis in peius principas pripažįstamas apeliacijos teisės garantija. Juo siekiama suteikti apeliantui galimybę apskųsti, jo manymu, neteisėtą ir (arba) nepagrįstą teismo sprendimą nesibaiminant, kad apeliacinės instancijos teismas dar labiau pablogins jo padėtį, palyginti su ta, kuri buvo priėmus ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Blogesniu sprendimu gali būti laikomas tas, kuriuo asmeniui sumažinama teisių arba nustatoma daugiau pareigų. Apelianto padėties bloginimas tuo pačiu prieštarauja konstituciniams teisinio apibrėžtumo imperatyvams, esantiems ir bendrųjų proceso teisinio reglamentavimo principų sudėtine dalimi.
  4. Todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl viešojo administravimo procedūrinių pažeidimų (Nutarties 33, 34 p.).
  5. Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius privačios žemės sklypams servitutai nustatomi, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.
  6. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės (toliau – Taisyklės), reglamentuojančios žemės servitutų nustatymo apskrities viršininko sprendimu – administraciniu aktu ir įregistravimo tvarką, patvirtintos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, nustato, kad žemės servitutai, nurodyti Nutarties 47 punkte, projektuojami tada, kai žemės sklypų savininkai arba patikėjimo teisės subjektai pateikia apskrities viršininkui prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra apskrities viršininkas, jo valia pareiškiama priimtu sprendimu dėl servituto nustatymo (Taisyklių 6.1 ir 7 punktai).
  7. Pažymėtina, kad nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nenustato, kad į Nutarties 47 punkte nurodyto servituto nustatymo administracinę procedūrą įtrauktini tarnaujančio daikto savininkai. Šios bylos kontekste svarbi teisinė aplinkybė yra ta, kad pareiškėjui AB „SKV-VALDA“ nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (tarnaujančiam daiktui) 0.2668 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), buvo nustatytas Alytaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 5 d. sprendimais (Nr. ( - )) atkuriant nuosavybės teises į buvusių savininkų A. A. ir Z. A. įpėdinių valdytą 2,0996 ha žemės sklypą ( - ) mieste. Pareiškėjui įsigijus žemės sklypą nuosavybėn, servitutas, vadovaujantis CK 4.111 straipsnio 2 dalimi, išliko.
  8. Ginčijamu įsakymu servitutas (naudojimosi teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą (tarnaujantį daiktą)) nustatytas žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kaip viešpataujančio daikto, savininkui (Lietuvos Respublika, patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nuomininkas UAB „Durga“).
  9. Nutarties 49 ir 50 punktuose nurodytais administraciniais veiksmais nustatyta naudojimosi teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą (tarnaujantį daiktą) ir to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kiurio nustatytas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą.
  10. Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.
  11. Ši įstatymo nuostata suponuoja, kad ginčo įsakymas per 10 dienų turėjo būti išsiųstas (įteiktas) tiek viešpataujančiojo, tiek ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams. Todėl nepagrįsti yra Nutarties 34 punkte nurodyti apelianto argumentai, kad tokio įsakymo įteikimas tik viešpataujančiojo daikto patikėtiniui yra tinkamas Žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo taikymas.
  12. Tačiau toks teisės pažeidimas šios bylos kontekste teisėjų kolegijos vertintinas kaip nesukėlęs pareiškėjui jokių neigiamų teisinių pasekmių, todėl dėl jo naikinti ginčijamo įsakymo nėra teisinių pagrindų.
  13. Nutarties 49 punkte jau minėta, kad teisės aktuose nenustatyta atsakovo pareiga pareiškėją įtraukti į servituto, nustatančio viešpataujančiojo daikto patikėtinio naudojimosi teisę į svetimą nekilnojamąjį daiktą (tarnaujantį daiktą), nustatymo administracinę procedūrą. Taip pat teisės aktai nenustato tarnaujančiojo daikto savininko teisės dalyvauti minėtoje administracinėje procedūroje. Tai suponuoja, kad pareiškėjo teisių tokios procedūros atveju apsauga užtikrinama įvykdant pareigą informuoti apie priimtą sprendimą (Žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalis) ir teise į teisminę gynybą (Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis).
  14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, nurodyti Nutarties 30 punkte, nepagrįsti, o priimtas sprendimas neteisėtas dėl neteisingo teisės aiškinimo, todėl naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmetamas.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prie kurios prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Durga“ apeliacinį skundą patenkinti.

15Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti.

16Priimti naują sprendimą.

17Pareiškėjo Akcinės bendrovės „SKV-VALDA“ skundą atmesti.

18Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai