Byla A-146-1295-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjui J. R., pareiškėjo atstovui D. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui K. D., vertėjai Gretai Maselskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. (J. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims sodininkų bendrijai „Prekyba“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Matininkų konsultacinis būdas“, L. R. (L. R.), K. D. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (T 1, b. l. 6-8), kurį vėliau patikslino (T 1, b. l. 3-5) ir kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas, ir Vilniaus AVA) skubos tvarka atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos buvusio savininko V. R. (V. R.) turėtą žemę ( - ).

5Pareiškėjas paaiškino, kad 1991 m. gruodžio 20 d. kartu su kitais pretendentais (žemės savininko savo senelio V. R. dviejų mirusių sūnų sutuoktinėmis M. R. ir F. R.) pateikė prašymus ir kitus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. R. turėtą žemę ( - ). Laiku pateikęs dokumentus tikėjosi, kad nuosavybės teisės bus atkurtos savininko turėto žemės sklypo ribose. Tačiau Vilniaus AVA informavo, kad dalis V. R. valdytos nuosavybės teise žemės yra išperkama valstybės sodininkų bendrijos „Prekyba“ (toliau – ir SB“Prekyba“, ir - Sodininkų bendrija) narių sklypams bei jų bendro naudojimo reikmėms.

6Pareiškėjas teigė, kad susipažinęs su SB „Prekyba“sodo ribų išplanavimo dokumentais įsitikino, jog 1997 m. spalio 6 d. Vilniaus rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 350 „Dėl sodininkų bendrijos „Prekyba“ faktiškai valdomo žemės sklypo įteisinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr.350) bendro naudojimo sodo sklypo dalis kadastrinių matavimų plane suprojektuota turint tikslą neteisėtai išplėsti Bendrijos reikmėms naudojamo sklypo dalį. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu Sodininkų bendrija nepagrįstai siekia, kad jai būtų priskirta V. R. iki nacionalizacijos turėto tvenkinio dalis bei dalis žemės, kuri neišpirkta SB „Prekyba“ narių ir neužstatyta bendro naudojimo statiniais, komunikacijomis bei keliais.

7Pareiškėjas paaiškino, kad jis dėl žemės gražinimo daug kartų kreipėsi į įvairias valstybės institucijas. Vykdydama Seimo kontrolierės pavedimą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2004 m. liepos 1 d. raštu informavo Vilniaus AVA ir Seimo kontrolierę, kad 1997 m. spalio 29 d. kadastriniais matavimais SB „Prekyba“ ribos nepagrįstai išplėstos. Atsižvelgdama į tai Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius) vedėja 2004 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 244 atšaukė 1997 m. rugpjūčio 15 d. derinimą kadastrinių matavimų plane ir nurodė, kad šis įsakymas yra neatskiriamoji SB „Prekyba“ kadastrinių matavimų plano dalis. Teigia, kad SB „Prekyba“ kadastrinių matavimų planas iki šiol nustatyta tvarka nesuderintas ir juo vadovautis negalima.

8Pareiškėjas paaiškino, kad jo prašymu UAB „Matininko konsultacijos biuras“ 2007 m. rugpjūčio 21 d. nustatė, kad SB „Prekyba“ sklypai, ribojantys Bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančius sklypus, kadastro Nr. ( - ) (1032 kv.m.) ir Nr.4142/0903:0057 (1200 kv.m.) patenka į buvusio savininko V. R. turėtą žemėvaldą, o žemės sklypai: kadastro Nr. ( - ) (1075 kv.m.) ir Nr. ( - ) (1030 kv.m.) patenka iš dalies. Pažymėjo, kad Valstybės įstaigoje Registrų centre (toliau – ir VĮ Registrų centras) Sodininkų bendrijos teisės įregistruotos tik į minėtus keturis Bendrijos narių sklypelius jungiančius sklypus, o bendro naudojimo kadastrinių matavimų planas nustatyta tvarka nesuderintas ir neįregistruotas. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 70 straipsnį žemė valstybės bei kitoms reikmėms iš piliečių išperkama šio įstatymo 12 straipsnio tvarka, jeigu ji yra užimta sodininkų bendrijos sodų. Sodininkų bendrijų veiklą reguliuojantys poįstatyminiai aktai, pavyzdiniai įstatai numato, kad sodininkų bendrijoms skiriama žemė turi būti naudojama tik sodininkų bendrijos narių asmeniniams sklypams bei sodininkų bendrijos bendro naudojimo pastatams ir infrastruktūrai.

9Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (T 1, b. l. 47-49) paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet į ne didesnį kaip 150 ha plotą, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Tačiau šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kai žemė iš piliečių, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į žemę, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, t. y. kai žemė piliečiams negrąžinama natūra. Pagal 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą valstybės išperkamai žemei yra priskiriama žemė, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ 1.16. punkte nustatyta, kad žemės naudojimo teisę, iki bus patvirtinti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai, kaimo vietovėje įgyja fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems žemė suteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar rajonų valdybų sprendimais. Teigė, kad vadovaujantis šiuo punktu, sodininkų bendrijai „Prekyba“ žemė yra suteikta teisėtai ir šiuo metu nustatytos ribos atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėgėjiško sodo teritorija - teisės aktu mėgėjiškai sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į individualius sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Atsižvelgiant į tai, kad mėgėjiško sodo teritorija yra teisės aktu skirta mėgėjiškai sodininkystei, šioje teritorijoje esanti bendro naudojimo žemė nelaikoma laisva žeme ir todėl traktuotina, kad SB „Prekyba“ užimta žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teisės į šią žemę, grąžinant ją natūra, piliečiams neatkuriamos.

10Pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. R. turėtą žemės sklypą, tačiau dalis žemės valdos, į kurią pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises, šiuo metu patenka į SB „Prekyba“ teritoriją ir remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu, žemė, esanti SB „Prekyba“ teritorijoje, negali būti gražinta natūra, nes ji yra valstybės išperkama. Tuo remdamasis atsakovas teigė, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir atmestini.

11Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime (T 1, b. l. 41) prašė teismo ginčą spręsti ir sprendimą priimti savo nuožiūra.

12Tretysis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Prekyba“ su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (T 1, b. l. 40) teigė, kad pareiškėjo pretenzijos į Sodininkų bendrijai suteiktą žemės sklypą yra nepagrįstos.

13Tretysis suinteresuotas asmuo K. D. palaikė pareiškėjo patikslintą skundą.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

16Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (toliau – ir DŽDT) 1967 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 100 Vilniaus rajono Vartotojų kooperatyvų sąjungos skyriui buvo skirta 9,1 ha žemės sklypas (T 1, b.l.134-140). 1980 m. buvo parengta šio žemės sklypo eksplikacija, kuri tų pačių metų rugsėjo mėnesį buvo suderinta su atitinkamomis institucijomis ir organizacijomis (T 1, b.l.136). SB „Prekyba“ 1997 m. rugsėjo 1 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, prašydama patvirtinti naudojamos žemės ribas pagal Matininkų korporacijos parengtą (1997 m. gegužės 7 d.) detalų planą (T 1, b.l.133). Vilniaus rajono savivaldybės valdyba 1997 m. spalio 6 d. sprendimų Nr. 350 „Dėl sodininkų bendrijos „Prekyba“ faktiškai naudojamo žemės sklypo įteisinimo“ nusprendė pagal Vilniaus rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1967 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 100 sodininkų bendrijai suteiktą 9,1 ha žemės plotą ir atliktus tikslius geodezinius matavimus patvirtinti ( - ) sodininkų bendrijos „Prekyba“ nuomojamo žemės sklypo ribas ir 8,5269 ha žemės plotą bei patvirtinti sodininkų bendrijos „Prekyba“ patikslintą generalinį planą pagal suteiktą naudoti žemės plotą ir paženklintą ribą (T 1, b.l.132).

17Teismas nustatė, kad parengtas SB „Prekyba“ kadastrinių matavimų planas (M 1:500) 1998 m. rugpjūčio 15 d. buvo suderintas su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi. Pareiškėjas 2003 m. rugpjūčio 18 d. su skundu dėl nuosavybės teisės atkūrimo į V. R. žemę (4,73 ha), esančią ( - ), kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą. Seimo kontrolierė, ištyrusi skundą, 2004 m. gegužės 26 d. pažymoje Nr. 4D–2003/03–1197 pripažino pareiškėjo skundą pagrįstu, rekomendavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generaliniam direktoriui įvertinti SB „Prekyba“ ribas ir pateikti Seimo kontrolierei bei Vilniaus apskrities viršininkui išvadą dėl atliktų SB „Prekyba“ kadastrinių matavimų teisingumo, taip pat rekomendavo Vilniaus apskrities viršininkui, jei bus nustatyta, kad Sodininkų bendrijos ribos nustatytos neteisingai, ženklinant vietoje pareiškėjui grąžintiną žemę, atsižvelgti į J. R. poreikį naudotis ten esančiu tvenkiniu (T 1, b.l. 97-100). Nacionalinė žemės tarnyba, 2004 m. liepos 1 d. raštu Nr. 413–(8.2)–706 informavo Seimo kontrolierę, kad 1997 m. balandžio 29 d. kadastrinių matavimų plane nurodytos žemės sklypo ( - ), ribos (pažymėtos 18, 19, 20, 21, 22, 22a riboženkliais) nesutampa nei su 1967 m. planu, nei su 1980 m. žemės sklypų išplanavimo schemoje nurodytomis SB „Prekyba“ skirto žemės sklypo ribomis. Pagal 1967 m. planą ir 1980 m. išplanavimo schemą žemės sklypo, suteikto SB„Prekyba“, 1997 m. balandžio 29 d. kadastrinių matavimų plane riba turėjo būti pažymėta tiesia linija tarp 18, 21 ir 22a riboženklių, nepadidinant šiai Sodininkų bendrijai skirtos teritorijos (T 1, b.l.101). Vilniaus AVA, įvertinusi Nacionalinės žemės tarnybos atsakyme Seimo kontrolierei nustatytas aplinkybes, pavedė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai atšaukti kadastrinių matavimų plano derinimą ir pavesti Kyviškių KV ŽRŽP rengėjai ženklinti V. R. įpėdiniams (J. R. ir kitiems) žemės sklypą natūra pagal sodo išplanavimo plane nurodytą ribą bei informuoti Sodininkų bendrijos pirmininką apie tai, jog šios Bendrijos įrengta tvora turi būti perkelta pagal sodo išplanavimo schemoje nurodytą ribą. Teismas pažymėjo, kad dėl teisės naudotis tvenkiniu J. R. turėtų tartis su sodininkų bendrija „Prekyba“ (T 1, b.l.102). Vykdydama pavedimą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja 2004 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 244 „Dėl sodininkų bendrijos „Prekyba“ kadastrinių matavimų plano derinimo atšaukimo“ 1 punktu atšaukė šio buvusio Žemėtvarkos skyriaus vedėjo S. B. 1997 m. rugpjūčio 15 d. derinimą SB „Prekyba“ kadastrinių matavimų plane M 1:500 (T 1, b.l.103).

18Remdamasis aptartais įrodymais teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp bylos šalių kilo dėl pareiškėjo pageidaujamos grąžinti natūra žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Konstatavo, kad šiuo atveju reikšmingos Atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII–359 redakcija) 12 straipsnio nuostatos, kuriuose įtvirtinti žemės išpirkimo atvejai. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų. Analogiška nuostata šiuo aspektu įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 70 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX–1934 redakcija) 2 straipsnio 3 dalį, mėgėjiško sodo teritorija - teisės aktu mėgėjiškai sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į individualius sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ (neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 404) 2.6 punkte nustatyta, kad žemės sklypai suteikiami sodininkų bendrijoms neterminuotam naudojimui, laikantis žemės paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams tvarkos. Bendrijos sodo teritorija pradedama naudoti po to, kai žemėtvarkos tarnyba vietoje pažymi bendrijos sodo ribas, kai įvykdomos miesto (rajono) valdybos sprendime nurodytos žemės perdavimo sąlygos ir, dalyvaujant suinteresuotoms šalims, surašomas žemės perdavimo aktas bei išduodamas valstybinis žemės naudojimo aktas. Pagal Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385) 1.16.1 punktą, žemės naudojimo teisę, iki bus patvirtinti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai, kaimo vietovėje įgyja fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems žemė suteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar rajonų valdybų sprendimais. Remdamasis aptartu teisiniu reguliavimu teismas nusprendė, kad sodininkų bendrijai „Prekyba“ žemės sklypas suteiktas teisėtai ir jo ribos atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

19Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2005 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 98 nurodė SB „Prekyba“ nusikelti tvorą pagal pridedamą schemą (SB „Prekyba“ ribą pažymint tiesia linija tarp 21 ir 22a riboženklių). Teismo posėdžio metu Sodininkų bendrijos atstovas patvirtino, kad tvora perkelta, nužymint tiesiąją liniją tarp 21 ir 22a riboženklių. Bendrijos 2007 m. vasario 12 d. atsiliepime, adresuotame Vilniaus rajono apylinkės teismui nurodyta, kad pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus ir Seimo kontrolierės nurodymą, tvora perkelta, nužymint tiesiąją liniją tarp 21 ir 22a riboženklių, kaip pageidauja J. R. 2007 m. sausio 5 d. ieškinyje „Dėl pažeistų teisėtų interesų gynybos“ (T 1, b.l.118). Tokiu atveju SB „Prekyba“ žemės sklypo ribos atitinka 1967 metų planą ir 1980 metų išplanavimo schemą.

20Teismas rėmėsi VĮ Registrų centras 2008 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (7.2./1147)s–5456, kuriame pateiktas nuosavybės teise įregistruotų SB „Prekyba“, ( - ), žemės sklypų savininkų sąrašas (T 1, b.l. 166-175). Iš šio sąrašo nustatė, kad sodininkų bendriją „Prekyba“ sudaro 51 sklypas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad J. R. pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į SB „Prekyba“ sklypo dalis, kurios plane pažymėtos numeriais 45, 54, 56 ir 57. Nustatė, kad pagal VĮ Registrų centras pateiktą lentelę, į sklypą (unikalus Nr. ( - )), kurio numeris bloke 45, nuosavybės teisės yra įregistruotos E. V. Gradauskui; į sklypą (unikalus Nr. ( - )), kurio numeris bloke 54 – J. B.; į sklypą (unikalus Nr. ( - ) ), kurio numeris bloke 56 – A. P.; į sklypą (unikalus Nr. ( - )), kurio numeris bloke 57 – R. D. ir S. D.. Teismas priėjo prie išvados, kad dalis V. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės ( - ), valdos, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, šiuo metu patenka į SB „Prekyba“ teritoriją, todėl negali būti grąžinta natūra. Be to, į šią žemę yra įregistruotos pirmiau nurodytų fizinių asmenų nuosavybės teisės, o bendro naudojimo laisva neužimta žemė negali būti laikoma laisva žeme ir grąžinama J. R.. Konstatavo, jog iš byloje esančių planų matyti, jog dalyje į kurią atkurti nuosavybės teises natūra pageidauja pareiškėjas, laisvos žemės nėra, išskyrus bendro naudojimo teritoriją. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad SB „Prekyba“ kadastrinių matavimų planas nesuderintas ir nustatyta tvarka neįregistruotas, negali būti pagrindu pareiškėjui atkurti nuosavybės teises natūra. Nustatė, jog bylos medžiaga įrodo, kad J. R. ir kitiems pretendentams (M. R. ir F. R.) buvo siūloma atkurti nuosavybės teises į visą V. R. turėtą žemės sklypo plotą, suformuojant racionalią žemėnaudą, kai grąžinamo natūra žemės sklypo ribos nesutampa su buvusios žemėnaudos ribomis 20 procentų, tačiau jis atsisakė, reikalaudamas, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos į visą V. R. turėtą žemę, kuri neįregistruota SB „Prekyba“ vardu. Teismas konstatavo, kad V. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo dalis, patenkanti į SB „Prekyba“ teritoriją, negali būti grąžinta natūra, nes yra valstybės išperkama, todėl tenkinti pareiškėjo J. R. skundą remiantis jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo.

21III.

22Pareiškėjas J. R. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (T 1, b. l. 189-191), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

23Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartojo faktines aplinkybes, kurias buvo išdėstęs skunde ir patikslintame skunde. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė faktinių bylos aplinkybių, neteisingai jas įvertino, padarė materialiosios bei procesinės teisės normų pažeidimų, nes netaikė įstatymo, kurį reikėjo taikyti, neteisingai išaiškino taikytinas teisės normas. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas,

24Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

251. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl 1997 m. spalio 6 d. Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu patvirtinto SB "Prekyba" sklypo generalinio plano, kurio derinimą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas atšaukė 2004 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 244 ir kad faktiškai šiuo metu SB „Prekyba“ bendro naudojimo žemės sklypo ribos yra nenustatytos.

262. Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad Sodininkų bendrija šiuo metu teisėtai naudojasi bendro naudojimo neįregistruotu sklypu bei remiasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nepretenduoja į SB „Prekyba“ narių užimamus nuosavybės teise įregistruotus sodo sklypus bei žemę, užimtą bendro naudojimo sodo statiniais, keliais bei infrastruktūros įrenginiais. Jis tik reikalauja, kad jam būtų man atkurta nuosavybė į Sodininkų bendrijos užimtą laisvą teisiškai neįregistruotą žemės plotą, kurio Sodininkų bendrija savo reikmėms faktiškai nenaudoja. Sprendime neteisingai nurodoma, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teisę į Sodininkų bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančių sklypų dalis, kurios plane pažymėtos blokų numeriais 45, 54, 56 ir 57.

273. Teismas sprendime nepagrįstai konstatuoja, kad SB „Prekyba“ žemės sklypas suteiktas teisėtai ir jo ribos atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Teismas nustatė, kad Sodininkų bendrija šiuo metu teisėtai naudojasi dar sovietiniais laikais 1967 ir 1980 metais nustatytomis žemės sklypo ribomis, kuomet nebuvo ir kalbos apie nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ir žemės sklypai buvo skiriami tenkinant visus kolektyvinių sodų narių laisvalaikio organizavimo,prekybinio organizavimo pageidavimus.

284. Pagal Atkūrimo įstatymo 70 straipsnį valstybės bei kitoms reikmėms žemė iš piliečių išperkama 12 straipsnio tvarka, jeigu ji yra užimta sodininkų bendrijos sodų. Sodininkų bendrijų veiklą reguliuojantys teisės aktai numato, kad sodininkų bendrijoms skiriama žemė turi būti naudojama tik sodininkų bendrijos narių asmeniniams sklypams bei sodininkų bendrijos bendro naudojimo pastatams ir infrastruktūrai. Teigia, kad SB „Prekyba“ stengiasi neteisėtai plėsti bendro naudojimo sklypų ribas jam grąžintinos nuosavybėn žemės sąskaita.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (T 2. b.l. 2) į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Apeliacinis skundas netenkinamas.

33Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę natūra pagal buvusias iki nacionalizacijos žemėvaldos ribas.

34Nuosavybės teisės į buvusio savininko V. R. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę (4,73 ha), esančią ( - ), atkūrimo bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas yra buvusio žemės savininko vaikaitis. 1999 m. rugpjūčio 19 d. prašyme pareiškė valią, kad jam tenkančią savininko žemės dalį prašo grąžinti natūra. 1999 m. gruodžio 20 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pažymoje Nr.7379 nurodyta, kad J. R. pagal pateiktus dokumentus turi nuosavybės teisę į 1,58 ha buvusio savininko V. R. žemės. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas šios pareiškėjo teisės neginčija, atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į žemę jo pasirinktu būdu (natūra) neatsisako, tačiau dalį savininko turėtos žemės priskiria valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu (užimta sodininkų bendrijų sodų).

35Kyviškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – ir Kyviškių KV ŽRŽP) autorės sudarytame savininko V. R. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo (4,73 ha) plane, kurį pasirašė ir pareiškėjas, pažymėtos buvusio sklypo ribos, taip pat į SB „Prekyba“ teritoriją patenkanti šios žemėvaldos dalis (civilinė byla Nr.2-520-562/2007, T 1, b.l.4). Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sudaryta komisija 2005 m. rugsėjo 13 d. akte Nr.98 konstatavo, kad V. R. nuosavybės teise valdyto 4,73 ha žemės sklypo dalis, priskirtina valstybės išperkamai žemei, sudaro apie 20% buvusios žemėvaldos. Byloje aktualių redakcijų Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 14 punktas bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.207, 14 punktas nustatė, kad projektuojant racionalias žemėnaudas, grąžinamo natūra žemės sklypo ribos gali nesutapti su buvusios žemėnaudos ribomis, bet ne daugiau kaip 40 procentų turėtosios žemės valdos. Minėtu teisiniu reguliavimu leistas nukrypimo nuo turėtos žemėvaldos ribų normatyvas formuojant natūra grąžintinus žemės sklypus numatytas siekiant užtikrinti racionalaus žemėnaudų formavimo principą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, pagrįstai nustatė, kad atsakovas, nustatęs, jog dalis V. R. turėtos žemėvaldos priskirtina valstybės išperkamai žemei (apie 20%), siūlė pareiškėjui suformuoti grąžintiną natūra žemės sklypą, nenukrypstant nuo šiose teisės normose numatytų normatyvų, tačiau pareiškėjas atsisakė.

36Pareiškėjo prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę pateikimo metu galiojusi Atkūrimo įstatymo redakcija (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija) nustatė, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktas). Ši įstatymo nuostata pakartota su Atkūrimo įstatymo įgyvendinimu susijusio poįstatyminio teisės akto – Atkūrimo tvarkos (Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057) 70 punkte. Šis teisinis reguliavimas nepasikeitęs iki šiol ir pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje jį taikė teisingai.

37Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad buvusio savininko V. R. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis, patenkanti į sodininkų bendrijos „Prekyba“ teritoriją, yra valstybės išperkama (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktas) ir natūra pareiškėjui negali būti grąžinta.

38Pagal į bylą pateiktus įrodymus Vilniaus rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1967 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 100 skyrė žemės sklypus atitinkamiems sodininkų bendrijų skyriams, tarp jų – 9,1 ha žemės sklypą Vilniaus rajono Vartotojų kooperatyvų sąjungos skyriui (pakeitus pavadinimą - SB „Prekyba“). Remiantis šiuo sprendimu 1967 m. birželio 5 d. buvo išduotas Žemės naudojimo aktas, kurio sudedamoji dalis yra nuolatiniam naudojimui suteiktos žemės planas (T 1, b.l.135). Vilniaus rajono savivaldybės valdyba 1997 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 350 „Dėl sodininkų bendrijos „Prekyba“ faktiškai naudojamo žemės sklypo įteisinimo“, atsižvelgdama į Vilniaus rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1967 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 100 ir Sodininkų bendrijai suteikto žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtino sodininkų bendrijos „Prekyba“ patikslintą generalinį planą (8,5269 ha) ir paženklintą ribą (T 1, b.l.131-132). Pagal šį planą SB „Prekyba“ bendrojo naudojimo teritorijai priskirta 0,9260 ha bendrojo naudojimo vandenų ir 0,4170 ha kelių. Sprendimu Nr.320 patvirtintas planas buvo suderintas pasirašytinai su gretimų sklypų savininkais, tarp jų su pretendentais į V. R. žemę (1997 m. rugpjūčio 13-14 d.) ir atitinkamomis valstybės institucijomis (paskutinė derinimo data - 1997 m. rugpjūčio 15 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus). Sprendime Nr.320 nurodyta, kad jo priėmimo pagrindas yra tuo metu galiojęs 1995 m. gruodžio 12 d. Teritorijų planavimo įstatymas Nr.I-1120. Taigi šio įstatymo nuostatų prasme Sprendimu Nr.350 patvirtintas generalinis planas laikytinas teritorijos planavimo dokumentu. Pareiškėjas šio sprendimo teisme nenuginčijo (civilinėje byloje Nr.2-520-562/2007 teikė patikslintą ieškinį dėl šio akto panaikinimo, po to ieškinį atsiėmė, civ.byla Nr.2-520-562/2007, T 1., b.l. 54-55,68-69,74,75).

39Sodininkų bendrijų įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. IX-1934 ir vėlesnės šio įstatymo redakcijos) 2 straipsnis apibrėžia, kad mėgėjiško sodo teritorija - teisės aktu mėgėjiškai sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į individualius sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Apeliantas pažymi, kad jis nepretenduoja į Sodininkų bendrijos narių užimamus nuosavybės teise įregistruotus sodo sklypus bei žemę, užimtą bendro naudojimo sodo statiniais, keliais bei infrastruktūros įrenginiais, o pretenduoja į laisvą, nenaudojamą žemės plotą. Kyviškių KV ŽRŽP autorės sudarytame savininko V. R. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo plane (4,73 ha) pažymėta, kad buvusio savininko žemėnaudoje, kuri patenka į SB „Prekyba“ teritoriją, šiuo metu yra tvenkinys. Iš minėto Kyviškių KV ŽRŽP autorės sudaryto plano, kurį pareiškėjas patvirtino savo parašu, matyti, kad pareiškėjas V. R. turėtoje žemėvaldoje, kuri patenka į SB „Prekyba“ teritoriją, pretenduoja atkurti nuosavybės teises į dalį tvenkinio ir aplink jį esančią žemę (civilinė byla Nr.2-520-562/2007, T 1, b.l.4). Iš pareiškėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjo reikalavimas dėl buvusio savininko žemėnaudos, kuri patenka į SB „Prekyba“ teritoriją, grąžinimo iš esmės atitinka minėtame plane pažymėtą padėtį. Pagal byloje esančius dokumentus nėra duomenų, kad V. R. iki 1940 metų buvo tvenkinio savininkas. Apeliantas pripažįsta, kad tvenkinio, kaip nuosavybės objekto, iki 1940 metų nacionalizacijos, nebuvo. Pagal Sprendimu Nr.320 patvirtintą Generalinį planą tvenkinys yra Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorija. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnį rekreacijai skirta bendrojo naudojimo žemė (šiuo atveju tvenkinys su jį supančia žemės juosta) priskiriama mėgėjiško sodo teritorijai, t.y. valstybės išperkamai žemei.

40Apelianto argumentas, kad jis nepretenduoja į pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų Sodininkų bendrijos narių nuosavybės teise valdomų sodo sklypų žemę, ginčo esmės nekeičia ir nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.

41Apelianto nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja 2004 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 244 atšaukė šio Skyriaus 1997 m. rugpjūčio 15 d. derinimą SB „Prekyba“ kadastrinių matavimų plane, pati savaime nėra pagrindas patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs į bylą pateiktus įrodymus nustatė šio derinimo atšaukimo priežastį – Nacionalinė žemės tarnyba, patikrinusi kadastrinių matavimų teisingumą, 2004 m. liepos 1 d. nustatė, kad pagal 1967 m. žemės suteikimo planą ir 1980 m. išplanavimo schemą, sodininkų bendrijai „Prekyba“ suteikto žemės sklypo, esančio ( - ), riba turėjo būti pažymėta tiesia linija tarp 18,21,22a riboženklių (buvo pažymėta 18,19,20,21,22,22a riboženkliais). Tokiu būdu tarp riboženklių 21,22,22a susidariusiu trikampio formos žemės plotu buvo išplėsta Sodininkų bendrijos teritorija už jai suteikto sklypo ribų. Pažymėtina, kad būtent ties 18-22a riboženkliais Sodininkų bendrijos žemė, kuri iki nacionalizacijos priklausė V. R., ribojasi su šio savininko žeme, dėl kurios grąžinimo natūra ginčo nėra, ir būtent šioje vietoje pareiškėjui yra artimiausias priėjimas prie SB „Prekyba“ teritorijoje esančio tvenkinio iš galimos susigrąžinti natūra V. R. žemėnaudos. Pažymėjus Sodininkų bendrijos ribą tiesia linija tarp 18,21,22a riboženklių, buvęs tarp riboženklių 21,22,22a žemės plotas susijungia su buvusio savininko žeme, dėl kurios grąžinimo natūra ginčo nėra. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis savo 2004 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 244, ėmėsi atitinkamų veiksmų, kad į V. R. žemėnaudą, kuri buvo patekusi tarp riboženklių 21,22,22a, galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės – informavo Sodininkų bendriją, kad ji turi perkelti tvorą pagal suteikto sklypo plane (schemoje) nurodytą ribą, taip pat nurodė Kyviškių KV ŽRŽP autorei (2004 m. lapkričio 19 d. raštas Nr.4804) nedelsiant paženklinti vietoje (natūra) V. R. įpėdiniams (tarp jų – J. R.) tenkančias buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo dalis. Byloje esantis 2005 m. rugsėjo 13 d. aktas Nr.98 patvirtina, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sudaryta komisija, dalyvaujant pareiškėjui, SB „Prekyba“ atstovui, taip pat Kyviškių KV ŽRŽP autorei, patikrino padėtį ginčo vietoje. Komisija akte konstatavo, kad pretendentas J. R. reikalauja grąžinti buvusio savininko žemę pagal jo valdytos nuosavybės ribas (t.y. grąžinti dalį tvenkinio ir Bendrijos narių išpirktos žemės). Įvertinusi faktines aplinkybes komisija nutarė pasiūlyti SB „Prekyba“ nukelti tvorą pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2004 m. liepos 1 d. schemą (tiesia linija tarp 21 ir 22a riboženklių) ir grąžinti V. R. žemę natūra teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pretendentų poreikį naudotis Sodininkų bendrijos teritorijoje esančiu tvenkiniu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad SB „Prekyba“ kurį laiką vengė perkelti tvorą. Todėl J. R. 2007 m. sausio 5 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl pažeistų teisių gynimo – prašė įpareigoti atsakovą SB Prekyba“ atstatyti tvorą pagal planavimo dokumentus tiesia linija tarp 21 ir 22a riboženklių, t. y. pagal Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sudarytos komisijos 2005 m. rugsėjo 13 d. akte Nr.98 pateiktą išvadą (civilinės byla Nr.2-520-562/2007, T 1, b.l. 2-3 ). Į šią civilinę bylą buvo pateikti įrodymai, kad Sodininkų bendrija perkėlė tvorą prie 18,21,22a riboženklių tiesia linija (civilinė byla Nr.2-520-562/2007, T 1, b.l.84,92,93,175). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas ieškovui J. R. atsisakius ieškinio. Minėta bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ir SB „Prekyba“ kilusį ginčą dėl teritorijos ribų išsprendė tarpusavio susitarimu. Taigi pasibaigus ginčui dėl tvoros pašalinimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo pareiškėjui į jam tenkančią V. R. žemės dalį, kuri nepriskirtina valstybės išperkamai žemei, kliūčių nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas siekė, kad atsakovas jam grąžintų žemę natūra suformuodamas sklypą pagal buvusios savininko žemėvaldos ribas, t.y. su atitinkama SB „Prekyba“ Sodininkių bendrijos teritorijos (tvenkinio ir jį juosiančios žemės) dalimi. Pareiškėjo pretenduojama susigrąžinti V. R. turėtos žemėvaldos dalis, kuri patenka į SB „Prekyba“ teritoriją, ir kuri, kaip jau minėta pirmiau, priskirtina valstybės išperkamai žemei, yra ne ant SB „Prekyba“ teritorijai skirtos ribos, o įsiterpia į teritorijos gilumą.

42Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nagrinėjantį bylą teismą saisto pareikštų reikalavimų apimtis. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju neskundė jokio administracinio akto, ar konkretaus atsakovo veiksmo, nekėlė reikalavimų dėl atitinkamo žemės sklypo suformavimo, o tik prašė teismo įpareigoti atsakovą atkurti skubos tvarka nuosavybės teises į iki nacionalizacijos buvusio savininko V. R. turėtą žemę. Teismas neturi pagrindo įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tokį veiksmą, ar priimti tokį sprendimą, kurį atlikti (priimti sprendimą) jis neatsisako, nevilkina, ar dėl kurio nėra ginčo. Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę natūra toje V. R. turėtos žemėvaldos dalyje, kuri valstybės išperkamai žemei nepriskirtina, ginčo nėra ir atsakovas priimti sprendimą neatsisako, todėl šioje dalyje įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į žemę nėra pagrindo, o įpareigojimas atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemės dalį prieštarautų įstatymui (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktas).

43Nuosavybės teisių atkūrimas yra teisės aktais sureglamentuota procedūra. Ginčai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali kilti įvairiose šios procedūros stadijoje. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šios įstatymo normos kontekste kitų dokumentų kategorijai priskirtini žemės reformos žemėtvarkos projektai, taip pat kiti žemės sklypų suformavimo dokumentai. Pagal į bylą pateiktus įrodymus pareiškėjui grąžintino natūra žemės sklypo suformavimo dokumentas nėra parengtas (vyko ginčas dėl to, ar atsakovas atitinkamą savininko žemėnaudos dalį pagrįstai priskyrė valstybės išperkamai žemei), o pareiškėjas reikalavimo suformuoti grąžintiną žemės sklypą nereiškė. Nagrinėjamoje administracinėje byloje išsprendus ginčą dėl buvusios savininko žemėnaudos dalies priskyrimo valstybės išperkamai žemei, žemės sklypo formavimui kliūčių nėra, o jei jų atsirastų, galimas kitas ginčas teisės aktų nustatyta tvarka.

44Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

46Pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas)... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad 1991 m. gruodžio 20 d. kartu su kitais... 6. Pareiškėjas teigė, kad susipažinęs su SB „Prekyba“sodo ribų... 7. Pareiškėjas paaiškino, kad jis dėl žemės gražinimo daug kartų kreipėsi... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad jo prašymu UAB „Matininko konsultacijos... 9. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjo skundu... 10. Pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija... 12. Tretysis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Prekyba“ su pareiškėjo... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo K. D. palaikė pareiškėjo... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimu... 16. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono Darbo žmonių deputatų tarybos... 17. Teismas nustatė, kad parengtas SB „Prekyba“ kadastrinių matavimų planas... 18. Remdamasis aptartais įrodymais teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju... 19. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2005 m. rugsėjo 13... 20. Teismas rėmėsi VĮ Registrų centras 2008 m. lapkričio 7 d. raštu Nr.... 21. III.... 22. Pareiškėjas J. R. (toliau – ir apeliantas) pateikė... 23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartojo faktines aplinkybes, kurias buvo... 24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 25. 1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl 1997 m. spalio 6 d.... 26. 2. Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad Sodininkų bendrija šiuo metu... 27. 3. Teismas sprendime nepagrįstai konstatuoja, kad SB „Prekyba“ žemės... 28. 4. Pagal Atkūrimo įstatymo 70 straipsnį valstybės bei kitoms reikmėms... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 33. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę... 34. Nuosavybės teisės į buvusio savininko V. R.... 35. Kyviškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto... 36. Pareiškėjo prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę pateikimo metu... 37. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 38. Pagal į bylą pateiktus įrodymus Vilniaus rajono Darbo žmonių deputatų... 39. Sodininkų bendrijų įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. IX-1934... 40. Apelianto argumentas, kad jis nepretenduoja į pirmosios instancijos teismo... 41. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus... 42. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nagrinėjantį bylą teismą... 43. Nuosavybės teisių atkūrimas yra teisės aktais sureglamentuota procedūra.... 44. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 46. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio... 47. Nutartis neskundžiama....