Byla 2S-805-881/2013
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Pastatų statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5666-595/2013 pagal ieškovo UAB „Mirigita“ ieškinį atsakovui UAB „Pastatų statyba“ dėl skolos priteisimo, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Mirigita“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Pastatų statyba“ 20 803,06 Lt skolos, 7,51 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovo turtą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino – areštavo atsakovo nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą, turtines teises, o turto nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, bendrai neviršijant 20 803,06 Lt sumos. Įvertinęs ieškovo reiškiamą reikalavimą dėl skolos priteisimo bei reikalavimo sumą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas jau ilgą laiką nevykdo sutartinės prievolės ieškovui, teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas UAB „Pastatų statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį. Nurodo, kad su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, nes 2013 m. sausio 30 d. duomenimis, nėra skolingas ieškovui, o 2013 m. sausio 22 d. duomenimis, atsakovo skola ieškovui sudarė tik 10 803,06 Lt ir galutinai buvo padengta 2013 m. sausio 29 d. Dėl šios priežasties nutartis naikintina nesant reikalavimo, kurį būtų galima užtikrinti areštu ar kitomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

10Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „Mirigita“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes skundžiamos nutarties priėmimo metu skola dar nebuvo padengta, tačiau ieškovas neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, nes po bylos iškėlimo teisme atsakovas įvykdė pagrindinę prievolę. Ieškovo nuomone, atsakovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes padengęs skolą, turėjo paduoti ne atskirąjį skundą, bet prašyti teismo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas atmetamas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

15Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

16Prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apeliantas tvirtina, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neegzistuojančiam ieškinio reikalavimui užtikrinti. Apeliantas nurodo, ir tą atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą pripažįsta ieškovas, kad 2013 m. sausio 29 d. atsakovas padengė savo įsiskolinimą ieškovui. Taigi apelianto atskirasis skundas grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindu, atsiradusiu jau po skundžiamos nutarties priėmimo (nutartis priimta 2013 m. sausio 22 d., o skola galutinai padengta 2013 m. sausio 29 d.).

17Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tais atvejais, kai po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsiranda naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas, tai yra pagrindas byloje dalyvaujančiam asmeniui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo kreiptis į bylą iš esmės nagrinėjantį teismą CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, bet ne skųsti nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi teismas pritaria ieškovo nuomonei, kad nagrinėjamu atveju apeliantas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, o kadangi duomenų, kurie leistų spręsti, kad skundžiama nutartis jos priėmimo metu buvo neteisėta, nenustatyta, tai yra pagrindas atskirąjį skundą atmesti.

18Šalims išaiškinama, kad dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo jie turi kreiptis į bylą iš esmės išnagrinėjusį pirmosios instancijos teismą (CPK 149 str. 1 d., 3 str. 6 d.).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

20Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai