Byla A-442-1720-13
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Jodema“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Jodema“ skundą atsakovui Utenos rajono savivaldybei, atstovaujamai Utenos rajono savivaldybės tarybos, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos Utenos rajono savivaldybės tarybos, 92 394,42 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas paaiškino, kad žala atsirado dėl Utenos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, kurio 1.1 punktu nuspręsta pareiškėjui apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais nuo 8 iki 22 val. kavinėje, esančioje ( - ), Utenoje, ir 1.2 punktu nuspręsta apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais nuo 8 iki 22 val. bare, esančiame ( - ), Saldutiškio sen. Minėto sprendimo 1.2 punktas Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu panaikintas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu sprendimo 1.1 punktas pakeistas, nustatant naują alkoholinių gėrimų pardavimo laiką: vartoti vietoje – visą parą, išsinešti nuo 8 iki 22 val. Pasak pareiškėjo, dėl šio neteisėto sprendimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala pasireiškė tuo, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo ženkliai sumažėjo įmonės pajamos, tai patvirtina įmonės pajamų ir pelno mokesčio deklaracijos. Įmonei pradėjus dirbti nuostolingai, nenorint, kad būtų paskelbtas bankrotas, nuo 2011 m. vasario 4 d. buvo sustabdyta kavinės veikla, atleisti visi įmonėje dirbę darbuotojai, direktorei nustatytas sutrumpintas - 1 val. per dieną darbo laikas, o nuo 2011 m. spalio 31 d. įmonėje nuspręsta palikti tik vieną direktoriaus pareigybę, nustatant 1 val. per dieną darbo laiką. Tokiu būdu dėl neteisėto sprendimo įmonės ūkinė veikla buvo faktiškai sustabdyta. Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d., kai buvo vykdomas neteisėtas ir pakeistas sprendimas, įmonės veikla buvo apribota 315 dienų. Remiantis 2010 m. pelno deklaracijos duomenimis, įmonė per vieną dieną gaudavo 232,71 Lt pelno. Šią sumą padauginus iš 315 dienų, gaunama 73 303,65 Lt, tuomet prie šios sumos pridedamas 21 proc. pelnas (kadangi tokia suma būtų gauta, vertinant 2009-2010 m. pelną). Remiantis pateiktais skaičiavimais, matyti, kad pareiškėjas negavo 88 697,42 Lt pelno bei 2011 m. patyrė 3 697 Lt nuostolių, kas nurodyta 2011 m. deklaracijoje. Todėl pareiškėjui turi būti atlyginta 92 394,42 Lt turtinė žala. Neturtinė žala pareiškėjo manymu, pasireiškė tuo, kad savivaldybės tarybos posėdyje, svarstant sprendimo projektą, tarybos nariai menkino įmonės vardą, žemino vadovus, po kelių dienų žiniasklaidos priemonėse UAB ‚Jodema“ nuskambėjo kaip įmonė, turinti blogą reputaciją, girdanti alkoholiniais gėrimais tautą. Sprendimo galiojimo laikotarpiu įmonės darbuotojai patyrė didelius, ilgai trukusius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, neapibrėžtumą dėl ateities ir bejėgiškumą, negalint įprastai vykdyti įmonės veiklos.

6Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

7Nurodė, kad 2010 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. TS-274 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ tik iš dalies pripažintas neteisėtu, todėl žala negali būti apskaičiuojama visa pareiškėjo nurodyta apimtimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad UAB „Jodema“ turi teisę prekiauti alkoholiu ir nakties metu, tačiau tik alkoholį vartojant vietoje, kai tuo tarpu pats pareiškėjas pripažįsta, jog absoliučiai didžiąją dalį pajamų sudaro pajamos iš prekybos alkoholiniais gėrimais išsinešimui naktį, o būtent ši sprendimo dalis pripažinta teisėta ir palikta galioti. Pažymėjo, jog įmonė fiksavo tik dviejų savaičių (nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. vasario 3 d.) sumažėjusią apyvartą ir nusprendė stabdyti savo veiklą, todėl laikytina, kad pati įmonė nesiėmė jokių priemonių ir nesistengė vykdyti veiklos, galimai ją perorganizuoti ar kitaip pertvarkyti. Atkreipė dėmesį, jog Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu buvo tik iš dalies panaikintas minėtas sprendimas, įmonė jau nuo 2011 m. balandžio 8 d. galėjo vykdyti veiklą ( - ) esančiame bare, tačiau veiklos neatnaujino, šioje vietoje ji nevykdoma ir šiuo metu, be to, baras buvo uždarytas dar iki savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo. Pasak atsakovo, iš pateiktų duomenų visiškai neaišku, kuri pelno dalis yra iš prekybos alkoholiniais gėrimais ar kokią dalį pajamų sudaro pajamos iš prekybos alkoholiu dieną, prekybos alkoholiniais gėrimais naktį išsinešimui ir prekybos alkoholiniais gėrimais naktį vartojimui vietoje. Šių duomenų pareiškėjas nepateikė, nors, pagal vyraujančią praktiką, žalą turi įrodyti, pateikti tokią žalą patvirtinančius įrodymus bei priežastinį ryšį ta šalis, kuri reikalauja tos žalos atlyginimo. Teigė, kad straipsnius visuomenės informavimo priemonėse parengė ir išspausdino su atsakovu jokio ryšio neturintys asmenys, todėl atsakovas negali būti už tai atsakingas. Be to, pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, negali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už jo darbuotojų, kaip fizinių asmenų, patirtus dvasinius išgyvenimus ir pan.

8II.

9Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš Utenos rajono savivaldybės 5 000 Lt turtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Utenos rajono savivaldybės taryba 2010 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. TS-274 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, kurio 1.1 punktu UAB „Jodema“ apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8 val. iki 22 val. kavinėje, esančioje Utenoje, ( - ), o 1.2 punktu – bare, esančiame Utenos r., Saldutiškio sen., ( - ) Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-53-283-2011 panaikintas minėto sprendimo Nr. TS-274 1.2 punktas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-3245/2011 savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-274 1.1 punktas pakeistas, nustatant UAB „Jodema“ kavinei ( - ), Utenoje, alkoholinių gėrimų pardavimo laiką: vartoti vietoje – visą parą, išsinešti nuo 8 val. iki 22 val. Teismas sprendė, kad šių duomenų pakanka daryti išvadai, jog atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės normų reikalavimus privalėjo veikti, todėl savivaldybės tarybos veiksmai pripažįstami neteisėtais. Nurodė, kad byloje pateikti UAB ,,Jodema“ pajamų žiniaraščiai rodo, jog įmonės pajamų mažėjimas sutapdavo su tais laikotarpiais, kai sprendimo galiojimas nebuvo sustabdytas ir jis buvo vykdomas (2010 m. lapkričio 1 d. – 2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. sausio 19 d. – 2011 m. vasario 4 d.,), todėl teismas konstatavo, jog atsakovui apribojus pareiškėjo teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir patirtos turtinės žalos, t.y. yra sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Vertindamas pareiškėjo patirtą turtinę žalą teismas nurodė, kad prekyba ( - ) buvo nutraukta dar iki Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo, galiojant Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutarčiai tenkinti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimą. Todėl tarybos sprendimas niekaip negalėjo įtakoti pareiškėjo veiklos ( - ) kaime nutraukimo (t. y. nutraukti įmonės veiklą šioje veiklos vykdymo vietoje buvo paties pareiškėjo valia) ir juo labiau padaryti turtinės žalos. Pažymėjo, kad teismui pasiūlius pateikti įrodymus, kokią dalį įmonės apyvartoje sudaro pajamos, gautos iš prekybos alkoholiu, tarp jų – iš prekybos alkoholiu nuo 22 val. iki 8 val., t. y. naktį, tokių įrodymų teismui pareiškėjas nepateikė, kaip nepateikė jokių kitų įrodymų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės veiklos stabdymą kavinėje ( - ) sąlygojo minėto sprendimo priėmimas, o ne kiti veiksniai. Pareiškėjas kaip pagrindą žalai apskaičiuoti nurodo visą 2010 m. įmonės pelną, tačiau duomenų, kurią pelno dalį sudarė prekyba alkoholiu, prekyba alkoholiu naktį, prekyba alkoholiniais gėrimais naktį vartojant vietoje ir išsinešimui pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė skaičiavimuose dėl turtinės žalos nurodomo 21 procento pelno augimo, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo apskaičiuoto dydžio turtinės žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl reikalavimas priteisti turtinę žalą pareiškėjo nurodyta apimtimi negali būti tenkinamas. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo tik iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas, t. y. teismas nusprendė, kad įmonė turi teisę prekiauti alkoholiu nakties metu, tačiau tik alkoholį vartojant vietoje. Taigi pagrįsta turtine žala būtų galima laikyti tik tą žalos dalį, kuri susidarė dėl prekybos alkoholiu apribojimo, parduodant jį suvartojimui kavinėje ( - ) naktį. Teismas nurodė, kad tiksliai apskaičiuoti ir pagrįsti žalą, atsiradusią dėl prekybos alkoholiu naktį, suvartojant jį vietoje, apribojimo, nėra galimybės, todėl nustatydamas priteistinos turtinės žalos dydį įvertino tai, kad UAB „Jodema“ pelnas, gautas iš visos įmonės veiklos, nėra didelis, o prekyba alkoholiu sudaro tik šio pelno dalį, į tai, kad tuo metu, kai buvo vykdomas minėtas sprendimas, baras ( - ) dirbo neilgą laikotarpį, taip pat į tą aplinkybę, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą ir galimybę pateikti bent dalį žalą įrodančių dokumentų, jų pateikimu nepasirūpino, ir sprendė, kad tikslinga pareiškėjui priteisti 5 000 Lt turtinės žalos atlyginimą. Teismas vertino, kad vien tik sprendimo priėmimu neturtinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta, o iš pateiktų laikraščių ištraukų matyti, kad pareiškėjo nurodyti straipsniai nebuvo Utenos rajono savivaldybės oficiali informacija, išspausdinti straipsniai yra pasirašyti ne atsakovo darbuotojų, todėl atsakovas negali būti atsakingas už straipsniuose paskelbtą informaciją. Administracinio teisės pažeidimo protokolus įmonės darbuotojams surašė ir bylas nagrinėjo ne savivaldybės taryba, o policija, todėl teismas konstatavo, kad tarp pareiškėjo nurodomos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

11III.

12Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas netenkintas, ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Utenos rajono savivaldybės 87 394,42 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas 1 000, Lt bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

13Pareiškėjas nurodo, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tą, jog iki Utenos rajono savivaldybės tarybos neteisėtų veiksmų bendrovė vykdė ūkinę-komercinę veiklą, prekiavo alkoholiniais gėrimais ir dirbo pelningai. Ir tik priėmus Utenos rajono savivaldybės tarybai tokį sprendimą, pareiškėjas negalėjo be trukdžių vykdyti savo veiklos, kurią vykdė iki šio sprendimo priėmimo, o vėliau ir privalėjo nutraukti veiklą, kadangi bendrovės išlaidos negalint prekiauti alkoholiniais gėrimais nakties metu kelis kartus viršijo jos pajamas. Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. vasario 3 d. UAB „Jodema“ apyvarta sumažėjo nuo penkių iki dešimties kartų, bendrovė privalėjo atleisti darbuotojus ir nuo 2011 m. vasario 4 d. iš viso nutraukti kavinės veiklą, kadangi dirbant tokiomis sąlygomis bendrovei grėsė bankrotas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Jodema“ vykdyta prekyba alkoholiniais gėrimais nakties metu sudarė absoliučiai didžiąją dalį visų bendrovės pajamų ir tik ši įmonės veikla buvo pelninga. Pasak pareiškėjo, tik savivaldybės tarybos priimtas neteisėtas sprendimas sudarė prielaidas bendrovės vardą žeminantiems straipsniams bei Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų puolimui atsirasti. Be to, po to, kai neteisėtas Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimas teismine tvarka buvo panaikintas ir pakeistas, nei taryba, nei pats atsakovas spaudoje ar internete nepaneigė straipsniuose nurodytos įmonės vardą žeminančios informacijos, nepaskelbė informacijos, jog šis tarybos sprendimas buvo pripažintas neteisėtu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas priimtame sprendime iš viso nepasisakė.

14Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka.

15Nurodo, kad pareiškėjo veiklos dokumentuose yra numatyta 18 veiklos rūšių, pareiškėjas patirtą žalą skaičiuoja nuo 2010 m. metinėje pelno deklaracijoje nurodyto gauto pelno. Tačiau iš pateiktų įrodymų visiškai nėra aišku, kurios ir kokio dydžio pajamos yra gautos iš kokių įmonės veiklų bei veiklų vietų, teritorijų. Pasak atsakovo, negalima ir visiškai neteisinga lyginti 2009 m. pajamas su 2010 m. pajamomis ir iš to daryti nepagrįstą išvadą, kad įmonė apyvartą kasmet didina 21 procentų. Pažymi, kad jei apeliacinis skundas būtų patenkintas, pareiškėjas nepagrįstai praturtėtų ta dalimi, kuria priteista suma nebūtų apmokestinta pelno mokesčiu, nes vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 12 punktu, pelno mokesčiu neapmokestinamas įmonės gautas žalos atlyginimas. Pabrėžia, kad juridinio asmens reputaciją neva žeminančią informaciją turėjo būti paskelbęs atsakovas, tam, kad reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl tokių žinių paskleidimo pareiškėjas galėtų nukreipti į atsakovą. Tačiau visus 3 straipsnius spaudoje paskelbė ne savivaldybės taryba. Administracinio teisės pažeidimo protokolus surašė ir bylas nagrinėjo taip pat visai kitas subjektas (policija), kuris ir yra atsakingas už tinkamą pažeidimo nustatymą, tyrimą ir teisės aktų taikymą.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą iš Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos Utenos rajono savivaldybės tarybos, kuri, pareiškėjo teigimu, atsirado dėl neteisėto Utenos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

20Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

21Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimu buvo panaikintas Utenos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ 1.2 punktas, kuriuo UAB „Jodema“ bare, esančiame Utenos r., Saldutiškio sen., ( - ), apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8 val. iki 22 val.. 2010 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ 1.1 punktas, kuriuo UAB „Jodema“ kavinei ( - ), Utenoje, nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8 val. iki 22 val., buvo pakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi, nustatant kavinei alkoholinių gėrimų pardavimo laiką: vartoti vietoje – visą parą, išsinešti nuo 8 val. iki 22 val. Šie įsiteisėję teismų sprendimai yra įgiję res iudicata galią ir nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę (ABTĮ 58 str. 2 d., 96 str. 4 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą nagrinėjamoje byloje konstatuoti Utenos rajono savivaldybės tarybos veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme, t. y. vieną iš civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Utenos rajono savivaldybės tarybai minėtu 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. TS-274 apribojus pareiškėjo teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir pareiškėjo patirtos turtinės žalos.

22Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria UAB „Jodema“ reikalavimas priteisti visą 92 394,42 Lt sumą turtinės žalos atlyginimo bei 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkintas.

23Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek pareiškėjas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Be to, CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

24Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas. CK 6.249 straipsnio nuostata „jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas“ neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą.

25Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą – negautas pajamas, kurias būtų gavęs vykdydamas ūkinę komercinę veiklą kavinėje, esančioje ( - ), Utenoje, ir bare, esančiame Utenos r., Saldutiškio sen., ( - ) Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo priimtas administracinis aktas nebuvo kliūtis pareiškėjui vykdyti veiklą minėtoje kavinėje ir bare. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo veiklą bare, esančiame Utenos r., ( - ), nutraukė dar 2010 m. gruodžio 16 d. (b. l. 92), kuomet atsakovo 2010 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ galiojimas laikinai buvo sustabdytas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas, atsakovui nenustačius prekybos alkoholiniais gėrimais bare laiko nuo 8 val. iki 22 val., būtų tikrai vykdęs komercinę veiklą bare, esančiame Utenos r., ( - ) Taigi pareiškėjas neįrodė, kad veiklą 2010 m. gruodžio 16 d. nutraukė dėl atsakovo sprendimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos vykdant veiklą bare, esančiame Utenos r., ( - ), pagrįsti prielaidomis ir tokios hipotetinės pajamos negali būti laikomos turtine žala.

26Be to, pareiškėjas taip pat neįrodė, jog veiklos kavinėje, esančioje ( - ), Utenoje, sustabdymą 2011 m. vasario 4 d. sąlygojo tik tai, kad 2010 m. spalio 28 d. Utenos rajono savivaldybės taryba sprendimo Nr. TS-274 1.1 punktu nustatė kavinei prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 8 val. iki 22 val. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nurodė, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Taigi, priteistinomis pareiškėjų negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas būtų įvykdęs savo pareigas. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo nurodomo dydžio pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei būtų vykdęs veiklą kavinėje, esančioje ( - ), Utenoje, pagrįstos prielaidomis. Byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas būtų gavęs visą nurodytą pajamų sumą, jei atsakovo 2010 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. TS-274 nebūtų priimtas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokią dalį apyvartoje sudaro pajamos, gautos iš prekybos alkoholiu ir iš prekybos alkoholiu nuo 22 val. iki 8 val., todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė jam padaryto 92 394,42 Lt žalos dydžio.

27Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo (b. l. 2-8, 161-165), neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš pareiškėjo vardą ir orumą žeminančių straipsnių spaudoje, administracinių teisės pažeidimo protokolų surašymo bendrovės darbuotojams ir kt. Todėl tarp pareiškėjo nurodomos galimai atsiradusios neturtinės žalos ir atsakovo 2010 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. TS-274 apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra tiesioginio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp atsakovo neteisėtos veikos ir nurodomos neturtinės žalos atsiradimo nesant priežastinio ryšio, neturtinė žala nepriteistina.

28Pareiškėjas skundu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, taip pat prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime dėl šio reikalavimo nepasisakė. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas panaikinęs teismo sprendimą turi teisę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teismas užvilkintų galutinio sprendimo priėmimą, šis pareiškėjo reikalavimas galutinai išspręstinas apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 141 str. 2 d.).

29Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2012 m. spalio 15 d., o teisme byla iškelta 2012 m. spalio 22 d. nutartimi (b. l. 2, 113). Todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti 5 000 Lt dydžio žalą nuo 2012 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui pateikė abstraktų prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurio nedetalizavo (nenurodė konkrečių patirtų išlaidų, nepateikė jų paskaičiavimo), dėl ko negali būti įvertinta, ar prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas (ABTĮ 45 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32pareiškėjo UAB „Jodema“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

33Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

34„Pareiškėjo UAB „Jodema“ skundą patenkinti iš dalies.

35Priteisti UAB „Jodema“ iš Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos Utenos rajono savivaldybės tarybos, 5 000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2012 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36Kitą UAB ,,Jodema“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą,... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad žala atsirado dėl Utenos rajono savivaldybės... 6. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.... 7. Nurodė, kad 2010 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. TS-274 „Dėl mažmeninės... 8. II.... 9. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Utenos rajono savivaldybės taryba... 11. III.... 12. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 13. Pareiškėjas nurodo, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tą, jog... 14. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka.... 15. Nurodo, kad pareiškėjo veiklos dokumentuose yra numatyta 18 veiklos rūšių,... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV.... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos... 20. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 21. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos administracinio... 22. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 23. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala... 24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad žalą (nuostolius) privalo įrodyti... 25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą – negautas... 26. Be to, pareiškėjas taip pat neįrodė, jog veiklos kavinėje, esančioje ( -... 27. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo teisėjų... 28. Pareiškėjas skundu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, taip pat prašė... 29. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės... 30. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui pateikė abstraktų... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 32. pareiškėjo UAB „Jodema“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 33. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą... 34. „Pareiškėjo UAB „Jodema“ skundą patenkinti iš dalies.... 35. Priteisti UAB „Jodema“ iš Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos... 36. Kitą UAB ,,Jodema“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.... 37. Nutartis neskundžiama....