Byla 2-62-272/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, sekretoriaujant Renatai Šimkuvienei, dalyvaujant ieškovui A. D., jo atstovui adv. Arnui Paliukėnui, atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovėms E. I., L. M., trečiojo asmens VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atstovui T. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ „Vilniaus regiono keliai“, dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 10999,41 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2012-01-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad 2012-01-13 jam priklausančiu automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. ( - ) pagamintu 2004 m., važiavo keliu Nr. 221 Vievis - Aukštadvaris. Važiavo apie 40 km/h greičiu. Jam važiuojant šiuo keliu, šio kelio 11,5 kilometre, miškingoje vietoje apie 17.50 val. į kelią netikėtai išbėgo laukinis žvėris – taurusis elnias, dėl ko įvyko eismo įvykis - susidūrimas su šiuo laukiniu žvėrimi. Ieškovas bandė stabdyti automobilį, tačiau kelias buvo slidus. Eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis, dėl kurio apgadinimų jam padaryta 10999,41 Lt žala. Dėl eismo įvykio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate (toliau tekste – Vilniaus apskr. VPK Trakų rajono PK) buvo pradėta administracinė teisena, tačiau nutraukta nustačius, kad ieškovas nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Ieškovas nurodė, kad minėtoje eismo įvykio vietoje tuo metu nebuvo nei ženklų, nei atitvarų, nei požeminių pertvarų, nors kelias yra miškingas, toje vietoje yra profesionalios medžioklės plotai, kurių tikslas gausinti žvėrių populiaciją. Nurodė, kad atsakinga už žalos padarymą yra valstybė, todėl jis kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas atlyginti jo patirtus 10999,41 Lt nuostolius, bei siekdamas tokių įvykių prevencijos paprašė, kad būtų imtasi atitinkamų apsaugos priemonių, kad ateityje tokių įvykių, koks buvo jam, galima būtų išvengti. 2012-04-21 iš Lietuvos Respublikos ministro pirmininko tarnybos gavo raštą Nr. 12-1537, kuriuo jo prašymas atlyginti valstybės nuosavybės teise priklausančiu turtu jam padarytą žalą tenkintas nebuvo, argumentuojant tuo, kad nėra atsakomybei kilti privalomų elementų: žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos bei kaltės. Taip pat buvo nurodyta, kad Vyriausybei - Lietuvos Respublikos ministro pirmininko tarnybai - neaišku - nėra žinoma, kuri valstybės valdžios institucija atsakinga dėl netinkamai vykdomų jai įstatymais nustatytų pareigų nevykdymo, t.y. kas atsakingas, kad kelias Nr. 221 Vievis - Aukštadvaris nėra apsaugotas inžineriniais įrengimais. Ieškovas nurodė, kad valstybė jai priklausantį turtą valdo netinkamai, neapdairiai ir aplaidžiai: ji atsižvelgdama į tai, kad kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, driekiasi miškinga vietove, privalėjo numatyti ir imtis priemonių, kad ne tik jai priklausantis turtas - laukinis žvėris - nepadarytų žalos, bet ir tai, kad ši žala nekiltų jos valdomame turte – kelyje. Valstybė privalėjo pastatyti specialius kelio ženklus, įspėjančius apie galimą laukinio žvėries išbėgimą į kelią, kelio ženklą Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, kelią taip pat apsaugoti inžineriniais įrenginiais - atitverti užtvarais - atitvarais, tvoromis, po keliu įrengti žvėrių požemines perlaidas. Nurodė, kad gautame iš VĮ Trakų miškų urėdijos rašte aiškiai nurodyta, kad valstybė, įsteigdama profesionalios medžioklės plotus ir per juos valdančius asmenis gausindama laukinių žvėrių populiaciją (savo nuosavybę), tose medžioklės plotose yra įrengusi 11 šėryklų, kurių viena yra pastatyta Semeliškių miško viduryje. Tam, kad žvėrys patektų iki šėryklos, pastatytos Semeliškių miške, jie privalo kirsti krašto kelią Nr. 221, o tam, kad laukinis žvėris saugiai ir nekeldamas pavojaus nei sau, nei aplinkiniams kirstų šį kelią, privalo būti padaryti aukščiau ieškovo įvardinti sprendimai. Paaiškino, kad nors atsakovas jam pateiktame atsakyme įvykusį susidūrimą buvo linkęs vertinti kaip nenugalimą jėgą (force majeure), tačiau nenugalimos jėgos kvalifikuojantis požymis yra tas, kad asmuo tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio, o atsakovas tiek savo neveikimu, tiek veikimu neužtikrino tinkamo gyvūnų populiacijos valdymo, reguliavimo ir kontroliavimo. Laukiniai gyvūnai nėra absoliučiai nevaldomi ir nekontroliuojami, todėl kad juos galima sumedžioti, uždaryti į aptvarą, užtverti kelią, atbaidyti nuo išbėgimo į kelią specialiomis priemonėmis, įrengti jų perėjimui požeminę žvėrių perlaidą ir tokiu būdu užkirtis kelią gyvūno pasirodymui kelyje.

4Atsakovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Pabrėžė, kad kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ pastatytas jau po eismo įvykio, o jei būtų buvę imtasi priemonių dar prieš minėtą eismo įvykį, jis nebūtų įvykęs. Pats ieškovas išvengti susidūrimo negalėjo, nes buvo 2012 m. sausis, slidu, ieškovas važiavo saugiu greičiu - 40km/h ir darė viską, kad išvengtų susidūrimo.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pačiam transporto priemonės valdytojui (savininkui), kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, kurio atsakomybė pagal CK 6.270 str. kyla be kaltės, egzistuoja bendro pobūdžio pareiga valdant transporto priemonę elgtis atidžiai bei rūpestingai ir nepažeisti minėtos pareigos. Tik esant nenugalimai jėgai toks vairuotojas nebūtų kaltas dėl susidūrimo. Nurodė, jog ieškovo teiginys, kad jis nesuspėjo išvengti susidūrimo, yra neįrodytas, o ieškovo subjektyvus manymas, kad valstybė, nepastatydama įspėjamųjų kelio ženklų ar kitų priemonių, neveikė taip, kaip privalėtų veikti, yra teisiškai nepagrįstas ir neapibrėžtas ir iš jo neaišku, kokių teisės aktuose numatytų pareigų (kaip laukinės gyvūnijos ar kaip kelio savininkas) valstybė neatliko, t.y. neaišku, kodėl ieškovas mano, kad toje vietoje eismo įvykio metu turėjo būti kokie nors kelio ženklai ar kitos priemonės. Atsakovo nuomone, toks ieškovo teiginys yra teisiškai nepagrįstas ir neįrodytas, o tokią išvadą pagrindžia ir Vilniaus apskr. VPK Trakų rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2012-02-22 raštas Nr. 10-87-S-2281, kuriame nurodama, kad tokio pobūdžio įvykis buvo įvykęs tik vieną kartą. Atsakovas neturi duomenų (ir jų byloje nėra), kad eismo įvykio vietoje (t. y. kelio Nr. 221 11,5 kilometre) būtų anksčiau įvykęs nors vienas eismo įvykis. Be to, neaišku, kuo remiantis ieškovas teigia, kad žvėrys nuolat kerta kelią Nr. 221 Vievis - Aukštadvaris, nes tokių duomenų byloje nėra. Be to, byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio vietoje, t. y. 11,5 kilometre, būtų nustatytas gyvūnų migracijos takas, o teisės aktai nenumato, kad prieš kiekvieną miškelį ar kitą krūmų sąžalyną privaloma pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus. Pavieniai laukinių gyvūnų pasirodymai kelyje negali būti pagrindu statyti įspėjamąjį kelio ženklą, nes tokiu atveju nebūtų laikomasi tokių kelio ženklų sistemos, kadangi laukiniai gyvūnai atskirais atvejais gali pasirodyti bet kurioje vietoje. Taip pat neaišku, kaip kelio ženklo pastatymas daro įtaką ar gali daryti įtaką galimam susidūrimui, t.y. kaip jis galėtų „apsaugoti“ vairuotoją nuo laukinių žvėrių staigaus iššokimo (išbėgimo į kelią). Ieškovas turėjo ir privalėjo nurodyti, kokie teisės aktai buvo pažeisti, t. y. pagal kokius teisės aktus valstybė (jos institucijos ar kitas įgaliotas subjektas) nepastatė ir taip pažeidė teisės aktuose imperatyviai nustatytą pareigą būtent toje vietoje (eismo įvykio vietoje) pastatyti ir įrengti ieškovo nurodomus specialius kelio ženklus ir užtvarus. Ieškovas nepagrindė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų valstybės veiksmų ir priežastinio ryšio tarp valstybės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nors ieškovas nurodė, kad atsakingas už padarytą žalą asmuo yra valstybė, nes ji yra laukinės gyvūnijos savininkė, tačiau pagrindas atleisti (netaikyti) civilinės atsakomybės yra nenugalimos jėgos aplinkybė. Šioje byloje nei vairuotojas, nei valstybė nėra atsakingi už įvykusį susidūrimą, kadangi vairuotojas negalėjo išvengti susidūrimo, o valstybė negalėjo protingai numatyti, kad būtent toje vietoje į kelią gali išeiti taurusis elnias, ir negalėjo tokio išbėgimo sukontroliuoti. Ieškovo teiginys, kad susidūrimo buvo galima išvengti, jeigu valstybė būtų ėmusis kažkokių aktyvių veiksmų, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir nelogiškas. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo eismo įvykio, t. y. nuo 2012-01-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra nepagrįstas ir atmestinas, nes šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl deliktinės, o ne sutartinės atsakomybės taikymo. 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimą numato CK 6.210 str. 1 d., kuri yra CK XVII skyriuje, kuris reglamentuoja sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes, t.y. sutartines prievoles, be to, šios palūkanos taikomos už termino praleidimą, o tarp šalių nėra ir nebuvo sudaryta jokios sutarties, todėl akivaizdu, kad nebuvo pažeistas joks sutarties įvykdymo terminas.

6Atsakovo atstovės prašė ieškinį atmesti. Pabrėžė, kad ieškovas neįrodė valstybės kaltės ir nenurodė, kokius teisės aktus valstybė pažeidė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagal kuriuos valstybei kilo pareiga toje vietovėje, kurioje įvyko eismo įvykis, pastatyti kelio ženklus. Be to, nėra įrodyta, kad minėta kelio atkarpa yra išskirtinė, nes toje vietoje užfiksuotas tik vienas eismo įvykis.

7Trečiasis asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad VĮ „Vilniaus regiono keliai“ paprastai nesprendžia klausimo dėl kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ statymo vietos, o šis ženklas statomas gavus kompetentingų institucijų, tokių, kaip Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nurodymą ar Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos bei atitinkamos miškų urėdijos prašymą. Informaciją apie laukinių žvėrių migraciją (migravimo takus) renka miškų urėdijos, Vilniaus universiteto Ekologijos institutas ir kitos kompetentingos institucijos. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ sprendimą pastatyti kelio ženklą Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ savarankiškai priima tik tada, kai yra informacijos, jog įmonės prižiūrimų kelių atitinkamuose ruožuose yra daug eismo įvykių, kuriuos sukelia laukiniai žvėrys. Nagrinėjamu atveju VĮ „Vilniaus regiono keliai“ nėra gavusi jokių nurodymų ar prašymų iš kompetentingų institucijų atitinkamose vietose pastatyti kelio ženklus Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, be to, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ žiniomis, minėtoje kelio vietoje nėra įvykęs joks eismo įvykis nuo 2006 m., išskyrus eismo įvykį 2012-01-13, į kurį pateko ieškovas. Paaiškino, kad valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 221 Vievis – Semeliškės – Aukštadvaris kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ pastatytas Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Trakų miškų urėdijos prašymu. Trečiojo asmens nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, valstybė neturėjo teisės aktų nustatytos pareigos įrengti saugaus eismo priemones kelio Nr. 221 Vievis – Semeliškės – Aukštadvaris 11,5 kilometre, ieškovas neįrodė visų civilinei (deliktinei) atsakomybei būtinų sąlygų, tai yra neįrodė valstybės kaltės dėl patirtos turtinės žalos atsiradimo, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

8Trečiojo asmens atstovas palaikė trečiojo asmens patikslintame atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad Trakų miškų urėdijos raštas nėra imperatyvus dokumentas, tačiau VĮ „Vilniaus regiono keliai“, gavusi tokį raštą, į jį sureagavo, nes ji atsiuntė kompetentinga institucija su tam tikra informacija, ir nusprendė imtis tam tikrų saugumo priemonių, pastatant toje kelio atkarpoje ženklus. Jokio pagrindo iki šio eismo įvykio įrengti ženklus nebuvo, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ jokių pranešimų dėl minėtame kelio ruože įvykusių eismo įvykių iki šio eismo įvykio neturėjo. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ elgėsi apdairiai, rūpestingai, tinkamai prižiūrėjo kelius ir reagavo į Trakų miškų urėdijos raštą.

9Ieškinys atmestinas.

102012-02-21 Vilniaus apskr. VPK Trakų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 10-87-AT1-85 kopija (b.l. 20, 67), 2012-01-13 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo kopija (b.l. 68), 2012-01-13 autoavarijos vietos schemos kopija (b.l. 70), papildomų duomenų apie eismo įvykį kopija (b.l. 71), 2012-01-13 A. D. paaiškinimo kopija (b.l. 73), taip pat ir ieškinyje išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad 2012-01-13, apie 17.50 val. kelio Vievis – Aukštadvaris 11,5 km įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovo vairuojamas automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. ( - ) susidūrė su staiga į kelią išbėgusiu laukiniu žvėrimi – tauriuoju elniu. Nenustačius vairuotojo (ieškovo) kaltės dėl šio eismo įvykio, 2012-02-21 Vilniaus apskr. VPK Trakų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 10-87-AT1-85 (b.l. 20, 67).

11Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių policijos pareigūnų konstatuotų aplinkybių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, pasirinkus nesaugų važiavimo greitį.

12Kaip matyti iš minėto nutarimo, 2012-01-13 eismo įvykio metu apgadintas ieškovui priklausantis automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. ( - ) t.y. apgadintas variklio dangtis, priekinis bamperis, variklio grotelės, dešinės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis valstybinio numerio ženklas, išbėgę skysčiai.

13UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras” atlikta kelių transporto priemonės vertinimo atskaita Nr. 2120129 (b.l. 29-45), patvirtina, kad transporto priemonės Toyota Avensis, valst. Nr. ( - ) atkuriamoji (remonto) vertė, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą) su PVM - 10999,41 Lt. Šią sumą ieškovas ir prašo priteisti iš atsakingo, jo teigimu, už žalos padarymą asmens – valstybės.

14Kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei byloje surinktų įrodymų: VĮ „Vilniaus regiono keliai“ Trakų kelių tarnybos 2012-05-07 rašto Nr. 8 dėl kelio ženklų pastatymo (b.l. 14), Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK Viešosios policijos skyriaus 2012-02-22 rašto Nr. 10-87-S-2281 dėl informacijos pateikimo (b.l. 16, 76), Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012-09-24 rašto Nr. (10.7) 2-5060 dėl duomenų pateikimo (b.l. 84), 2012-01-13 eismo įvykio metu kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai žvėrys” kelyje Nr. 221 Vievis - Aukštadvaris nebuvo. Be to, tarp šalių nėra ginčo, kad eismo įvykio vietoje nebuvo specialių atitvarų.

15Atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą bendrasis reglamentavimas pateiktas CK 6.267 str. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-509/2009 konstatuota, kad, sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, pagal analogiją taikytina CK 6.267 str. 1 d. Tačiau vėlesnėje jurisprudencijoje kasacinis teismas detalizavo įstatymo analogijos taikymo laukinių žvėrių žalos atlyginimo civiliniams teisiniams santykiams galimybę bei sąlygas, ir nurodė, kad CK 6.267 str. 1 d. įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą teisinis reglamentavimas (šios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvūnų padarytą žalą savininkas (valdytojas) atsako be kaltės), sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, netaikoma šios teisės normos specialioji nuostata dėl atsakomybės be kaltės. CK 6.267 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą taikytina nustatant visas CK 6.246–6.249 str. įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011). Kasacinis teismas analogišką bylą išnagrinėjo 2011-10-04 ir nurodė, kad kaip precedentu vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011, ir konstatavo, kad valstybės civilinei atsakomybei už laukinio gyvūno eismo įvykio metu padarytą žalą taikyti nustatytinos visos CK 6.246–6.249 str. įtvirtintos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011); kad valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, civilinei atsakomybei už šių gyvūnų padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos visos CK 6.246–6.249 str. įtvirtintos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012.

16Kasacinio teismo aukščiau minėtose 2011 m. liepos 21 d., 2011 m. spalio 4 d., 2012 m. balandžio 10 d. nutartyse nurodyta, kad sprendžiant dėl laukinio žvėries savininko atsakomybės, konkrečiai dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti pakankamumo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į laukinių žvėrių, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifiką ir ribotas tokių žvėrių savininko galimybes juos valdyti, nes akivaizdu, kad laukinių žvėrių savininko galimybė valdyti šiuos žvėris ir naminių gyvūnų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvūnai, galimybės valdyti bei kontroliuoti tokius gyvūnus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi. Atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, privalo įrodyti ieškovas.

17Be to, žalos, padarytos valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykio metu, atlyginimo teisinis reguliavimas pasikeitė: nuo 2010-07-10 įsigaliojo Laukinės gyvūnijos įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 2010-06-22 Nr. XI-920 redakcija. Įstatymo 22 str. 6 d. nurodo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykio metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, t. y. teisinis reguliavimas buvo pakeistas nenustatant griežtos civilinės atsakomybės. Taigi, vadovaujantis CK 1.8 str. 3 d., CK 6.267 str. 1 d. įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų padarytą žalą principas (atsakomybė be kaltės) sprendžiant laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo klausimą negali būti taikomas.

18Pagal Įstatymo 3 str. 1 d., laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei.

19Pagal CK 6.246 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

20Ieškovo teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas, veikdamas neatidžiai ir nerūpestingai, neužtikrino saugaus naudojimosi savo nuosavybe – keliu, t.y. atsakovas neįrengė inžinerinių įrenginių - kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, kelio užtvarų - atitvarų, tvorų ar žvėrių požeminių perlaidų, kelią įtraukė į profesionalios medžioklės plotų ribas, tačiau neužtikrino, kad toje vietoje, kurioje gausinama atsakovo nuosavybė, laukinis žvėris – taurusis elnias - paties atsakovo nuosavybėje (kelyje Nr. 221 Vievis – Aukštadvaris) nesukels, nepadarys žalos. Be to, ieškovo teigimu, atsakovas pripažino savo neteisėtus veiksmus (neveikimą), nes po to, kai ieškovas kreipėsi raštu į jį, 2012-03-29 vietoje (prieš ją), kur įvyko eismo įvykis - susidūrimas su laukiniu žvėrimi - tauriuoju elniu, atsakovo buvo įrengti kelio ženklai Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“.

21Vertinant atsakovo veiksmus/neveikimą kaip pagrindą jo civilinei atsakomybei kilti, būtina nustatyti, ar atsakovas turėjo pareigą šiuo konkrečiu atveju imtis veiksmų užkirsti kelią ieškovo patirtos žalos atsiradimui, atsižvelgiant į situaciją toje konkrečioje kelio vietoje, kurioje įvyko šiai bylai išspręsti reikšmingas eismo įvykis, o ne visame kelyje, taip pat į šio eismo įvykio aplinkybes.

22Nors ieškovas nurodė, kad atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) įrodo tai, kad jis neužtikrino saugaus naudojimosi savo nuosavybe – keliu, t.y. atsakovas neįrengė inžinerinių įrenginių - kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, kelio užtvarų - atitvarų, tvorų ar žvėrių požeminių perlaidų, tačiau iš byloje esančių įrodymų viseto teismas daro išvadą, kad tokios pareigos atsakovui nekilo.

23Vilniaus apskr. VPK Trakų rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2012-02-22 rašte Nr. 10-87-S-2281 (b.l. 16) nurodyta, kad kelio Vievis – Aukštadvaris 11,5 km tokio pobūdžio eismo įvykis, kaip įvykęs 2012-01-13, buvo įvykęs vieną kartą; Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012-09-24 rašte Nr. (10.7)-5060 (b.l. 84) nurodyta, kad nuo 2006 m. sausio mėnesio valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 221 Vievis – Aukštadvaris įskaitinių eismo įvykių, kuriuose dėl laukinių žvėrių išėjimo į kelią būtų nukentėję žmonės, užregistruota nėra; Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonės Trakų miškų urėdijos 2013-04-24 rašte Nr. 3-239 nurodyta, kad keliuose, einančiuose per Trakų miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotus, iki šiol (iki 2012-01-13 eismo įvykio) nebuvo užfiksuotų panašių eismo įvykių, tai pirmasis toks eismo įvykis.

24Teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. Š., Semeliškių medžiotojų būrelio pirmininkas, parodė, kad jis pats prieš 2 metus apie 500 m atstumu nuo eismo įvykio, į kurį pateko ieškovas, vietos buvo patekęs į eismo įvykį, bet jis niekur nesikreipė ir šis įvykis nebuvo užregistruotas; ieškovas taip pat paaiškino, kad važiuojant minėtu keliu, kur įvyko eismo įvykis, ne kartą girdėjo apie toje vietoje buvusius eismo įvykius, tačiau nei liudytojas K. Š., nei ieškovas nepateikė jokių šias jų nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. bylą pateikti aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad minėtoje kelio vietoje, kurioje 2012-01-13 įvyko eismo įvykis, nėra įvykęs joks eismo įvykis nuo 2006 m., todėl teismas tiek ieškovo paaiškinimus, tiek liudytojo parodymus dėl minėtame kelio ruože įvykusių eismo įvykių, vertina kritiškai ir atmeta bei jais nesivadovauja priimdamas sprendimą.

25Taigi, byloje surinktų aukščiau išdėstytų įrodymų visetas patvirtina, kad minėtas kelio Vievis – Aukštadvaris ruožas (11,5 km) nėra avaringas ar nesaugus, joks eismo įvykis nuo 2006 metų, išskyrus 2012-01-13 eismo įvykį, į kurį pateko ieškovas, šioje vietoje nėra įvykęs, dėl ko nėra pagrindo daryti išvadą kad jau iki nurodyto eismo įvykio egzistavo būtinybė toje kelio vietoje atsakovui, imantis priemonių laukinių gyvūnų sukeliamai žalai išvengti, statyti specialius kelio ženklus, užtvarus ir pan., todėl konstatuotina, kad valstybei pareigos imtis papildomų saugumo priemonių šiame kelio ruože minėto eismo įvykio metu nebuvo.

26Ieškovo argumentas, kad pats atsakovas pripažino savo neteisėtus veiksmus (neveikimą), nes po to, kai ieškovas kreipėsi raštu į jį, 2012-03-29 vietoje (prieš ją), kur įvyko eismo įvykis - susidūrimas su laukiniu žvėrimi - tauriuoju elniu, atsakovo buvo įrengti kelio ženklai Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo nuomone, būtent ši aplinkybė įrodo, kad kompetentingos valstybės institucijos tinkamai reagavo į Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonės Trakų miškų urėdijos 2012-02-03 (tai yra jau po 2012-01-13 įvykusio eismo įvykio) raštą Nr. 3-86 (b.l. 104), informuojantį, kad kelio Nr. 221 Vievis – Semeliškės – Aukštadvaris ruože, einančiame per Semeliškių mišką, yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti laukiniai žvėrys, taip pat vairuotojams dėl žvėrių yra pavojingas vietinės reikšmės kelio Semeliškės – Beižionys ruožas, einantis per Budilių mišką, ir 2012-03-29 minėtame kelio ruože pastatė kelio ženklą Nr. 131 „Laukiniai žvėrys” (4 vnt.), ką patvirtina VĮ „Vilniaus regiono keliai“ Trakų kelių tarnybos 2012-05-07 raštas Nr. 08 dėl kelio ženklų pastatymo (b.l. 14) ir 2012-10-19 raštas Nr. 18 dėl informacijos pateikimo (b.l. 91).

27Atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovo argumentas, kad valstybė netinkamai reguliuoja kanopinių žvėrių populiaciją ginčo vietoje, kuris yra paneigiamas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Valstybės įmonės Trakų miškų urėdijos 2012-02-03 raštu Nr. 3-88 (b.l. 17), kuriame, be kita ko, yra nurodyta, kad organizuojamų medžioklių skaičiaus pakanka racionaliam išteklių naudojimui bei tinkamam populiacijos reguliavimo užtikrinimui; teismo posėdžio metu pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento 2013-04-29 raštu Nr. (11-1)-D8-3542 dėl informacijos pateikimo, kuriame yra nurodyta, kad tauriųjų elnių populiacijos gausa Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybėse reguliuojama pakankamai. Įvertinus minėtą kompetentingos institucijos pateiktą rašytinį įrodymą, teismo kritiškai vertinami ir atmetami liudytojo K. Š. parodymai apie tai, kad valstybė nevisiškai sugeba įvertinti tauriųjų elnių populiacijos dydį ir tinkamai ją reguliuoti. Be to, kaip pagrįstai nurodė atsakovo atstovė, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-17 įsakymą Nr. D1-406 „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2011-2012 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“, kiekvienas metais patvirtinami kanopinių žvėrių medžioklės sezono limitai. Vadinasi, ieškovas, teigdamas, kad valstybė netinkamai reguliuoja kanopinių žvėrių populiaciją, turėtų ginčyti ir tokį įsakymą, tačiau pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad įsakymo neginčys ir tai yra tik jo nuomonė, kad toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, t.y. Semeliškių ir Jagėlonių girininkijose, yra netinkamai reguliuojama žvėrių populiacija. Pažymima, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 str. str.), todėl ieškovui neįrodžius, kad valstybė netinkamai reguliuoja žvėrių populiacija, teismas šiuos jo teiginius atmeta kaip neįrodytus.

28Taigi, įvertinus byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus darytina išvada, kad nebuvo pagrindo statyti įspėjamuosius ženklus, atitvarus ir imtis kitų saugumo priemonių, susijusių su laukinių gyvūnų išėjimu į kelią. Atsižvelgdamas į nuosavybės objekto, t.y. laukinio gyvūno, specifiką, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, teismas sprendžia, kad nesant objektyvių duomenų apie laukinių gyvūnų keliamą grėsmę eismo saugumui, valstybė neturi galimybių ir besąlygiškos pareigos visuose kelio ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvūnų patekimą į važiuojamąją kelio dalį; byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, padidintą pavojingumą, suponuojantį valstybės pareigą imtis sustiprintų eismo saugumo priemonių, taigi nėra ir teisinių prielaidų konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai ar neveikimas buvo neteisėti. Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos - atsakovo neteisėtos veikos. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu vien įspėjamojo ženklo „Laukiniai gyvūnai“ neįrengimas būtų traktuojamas kaip atsakovo neteisėtas neveikimas, tai to nepakaktų teisiškai reikšmingam priežastiniam tokio neveikimo ir ieškovo nuostolių ryšiui konstatuoti, nes atsakovas turi ribotas galimybes valdyti laukinius gyvūnus. Kaip patvirtina bylos medžiaga, taurusis elnias į kelią iššoko staiga, dėl ko transporto priemonės vairuotojas nebūtų galėjęs išvengti susidūrimo net ir esant įspėjančiam kelio ženklui. Dėl šių motyvų nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėto neveikimo, užtikrinant saugų eismą konkrečiame kelio ruože. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nenustačius atsakovo kaltės, nėra atsakovo civilinės atsakomybės už ieškovo patirtą žalą, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Atmetus pagrindinį reikalavimą atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, kuris yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

29Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.

30Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina 20,51 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

32ieškinį atmesti.

33Priteisti iš A. D. 20 Lt 51 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

34Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, sekretoriaujant... 2. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 10999,41 Lt žalos atlyginimo, 5... 3. Nurodė, kad 2012-01-13 jam priklausančiu automobiliu Toyota Avensis, valst.... 4. Atsakovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pačiam... 6. Atsakovo atstovės prašė ieškinį atmesti. Pabrėžė, kad ieškovas... 7. Trečiasis asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ su ieškiniu nesutiko,... 8. Trečiojo asmens atstovas palaikė trečiojo asmens patikslintame atsiliepime... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. 2012-02-21 Vilniaus apskr. VPK Trakų rajono PK Viešosios policijos skyriaus... 11. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių policijos pareigūnų... 12. Kaip matyti iš minėto nutarimo, 2012-01-13 eismo įvykio metu apgadintas... 13. UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras” atlikta kelių transporto... 14. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei byloje surinktų įrodymų: VĮ... 15. Atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą bendrasis reglamentavimas pateiktas... 16. Kasacinio teismo aukščiau minėtose 2011 m. liepos 21 d., 2011 m. spalio 4... 17. Be to, žalos, padarytos valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių... 18. Pagal Įstatymo 3 str. 1 d., laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai... 19. Pagal CK 6.246 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 20. Ieškovo teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas,... 21. Vertinant atsakovo veiksmus/neveikimą kaip pagrindą jo civilinei atsakomybei... 22. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) įrodo... 23. Vilniaus apskr. VPK Trakų rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2012-02-22... 24. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. Š., Semeliškių medžiotojų... 25. Taigi, byloje surinktų aukščiau išdėstytų įrodymų visetas patvirtina,... 26. Ieškovo argumentas, kad pats atsakovas pripažino savo neteisėtus veiksmus... 27. Atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovo argumentas, kad valstybė netinkamai... 28. Taigi, įvertinus byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus darytina... 29. Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra teisiškai... 30. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina 20,51 Lt bylinėjimosi išlaidų,... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 88, 92, 93, 96, 176-178,... 32. ieškinį atmesti.... 33. Priteisti iš A. D. 20 Lt 51 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...