Byla P-822-121-09
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A8-875/2005 pagal pareiškėjo UAB “JGK Statyba” skundą atsakovui Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2004-12-22 sprendimo dalį ir tenkinti UAB „JGK Statyba“ skundą įpareigojant Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių užtikrinti „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos“ 12 punkto vykdymą, projekto papildymo eigos kontrolę, pavedant UAB Korporacija „Matininkai“ suderinti su UAB „JGK Statyba“ 1500 gyventojų komplekso „Salotė“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirtos teritorijos ribas.

4II.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2004-12-22 sprendimą ir įpareigojo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas UAB Korporacija „Matininkai“, rengdamas Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, įvykdytų Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo tvarkos 12 punktą ir suderintų su UAB „JGK Statyba“ 1500 gyventojų komplekso „Salotė“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirto 33 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijoje ribas.

6Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

7III.

8Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (toliau – ir prokuroras), gindamas viešąjį interesą, pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A8-875/2005 pagal pareiškėjo UAB “JGK Statyba” skundą atsakovui Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 d. 7 ir 10 p. nurodytais pagrindais. Šiuo prašymu dėl proceso atnaujinimo prokuroras kelia klausimą tik dėl teismo sprendimo dalies, kuria teismas įpareigojo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių užtikrinti, „kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas UAB „Matininkai“, rengdamas Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietoves žemes reformos žemėtvarkos projektą, įvykdytų LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtintos „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos“ 12 punktą ir suderintų su UAB „JKG Statyba“ 1500 gyventojų komplekso „Salotė“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirto 33 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijoje, ribas“. Prokuroro nuomone, sprendžiant šį ginčą iš esmės netinkamai buvo pritaikyta materialinės teisės norma, priimant sprendimą, buvo vadovautasi ginčo santykiui netinkančiais teisės aktais.

9Prašyme prokuroras nurodo, kad teismai, nagrinėdami pareiškėjos UAB „JGK Statyba“ skundą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) 2.3, 12, 14, 15, 28.2, 31, 33 punktais, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ nuostatomis. Taisyklių 2.3 punkte nurodyta, kad šių Taisyklių nustatyta tvarka asmenys gali įsigyti nuosavybėn „suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 32-727) įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais“. Taisyklių 28.2 punkte numatyta, kad išnuomojami naudojami „šių Taisyklių 2 punkte nurodyti žemės sklypai, išskyrus žemės sklypus, teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, už kuriuos įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis, kurių juos naudojantys asmenys nepageidauja arba neturi teisės įsigyti nuosavybėn.“ Taisyklių 14 punkte numatyta, kad „Žemėtvarkos skyrius, gavęs asmens prašymą parduoti žemės sklypą, kuris yra mieste, ir kitus šių Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus, per 10 dienų pateikia savivaldybės administracijos direktoriui, kuris pagal Taisyklių 15 punktą „parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu“. Analogiški veiksmai atliekami ir pagal Taisyklių 33 punktą, reglamentuojantį išnuomotinų sklypų formavimą. Prokuroras daro išvadą, kad į šios bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kurios kompetencijai yra priskirtas ginčo sklypo formavimas.

10Tenkindamas pareiškėjo reikalavimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovavosi sprendimo priėmimo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos 12 punktu, kuris reglamentuoja sklypų projektavimą rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo apskųsto Vilniaus apskrities viršininko administracijos ginčų komisijos 2004-12-22 sprendimo Nr. A(G)-30 aprašomojoje dalyje išdėstytą skundo turinį (7 bylos lapas), iš kurio matyti, kad pareiškėjas pats nurodė, jog ginčo teritorijoje galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996-11-18 sprendimu Nr. 511 „Dėl Jaunimo gyvenamojo komplekso, esančio Salotės kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus r., detalaus plano koregavimo“, jau yra suprojektuoti kitos paskirties žemės sklypai. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas žemėtvarkos projektus priskiria specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Specialieji planai rengiami, „kai galiojančių bendrojo ar detaliojo planavimo dokumentų sprendiniai planuojamai veiklai nėra parengti arba būtina detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius“. Nagrinėjamu atveju tokios būtinybės nebuvo, nes ginčo teritorija jau buvo suplanuota detaliuoju planu, parengtu pareiškėjos iniciatyva. Taigi, esant galiojantiems ginčo teritorijos detaliesiems planams, sklypo ribos negalėjo būti derinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos nuostatomis. Teismas, spręsdamas šį klausimą, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos žemės reformos ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis, į bylą įtraukti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, kuris pagal kompetenciją žemės sklypo planą turėjo parengti vadovaudamasis detaliuoju planu. Dėl teismo padaryto esminio materialinės teisės normos taikymo pažeidimo šiuo metu susiklostė situacija, kai suinteresuoti asmenys negali įgyvendinti savo teisėtų lūkesčių dėl jiems priskirto žemės sklypo nuomos teisės aktų nustatyta tvarka, valstybės institucijos, privalančios tarnauti žmogui ir priimti savo kompetencijos ribose sprendimus, turinčius įtakos suinteresuotų asmenų naudai, negali to padaryti, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas užkerta tam kelią ir įpareigoja atlikti veiksmus, kurie pagal kompetenciją priskirtini kitam viešojo administravimo subjektui, kuris į bylą net nebuvo įtrauktas.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV.

13Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

14Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtinami proceso atnaujinimo pagrindai. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).

15ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 156 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas; asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

16Byloje nustatyta, jog teismo sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjo 2005 m. rugsėjo 8 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus ir paskelbus nutartį, kuria šis sprendimas liko nepakeistas. Prokuroras su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2008 m. spalio 10 d. Kaip nurodo prokuroras, 2008 m. rugpjūčio 11 d. prokuratūroje buvo gautas Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir administracija) prašymas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Vertinant, ar nebuvo praleistas terminas prokurorui kreipiantis į teismą, svarbu atsižvelgti ne tik į tą momentą, kada prokurorui tapo žinoma apie viešojo intereso gynimo būtinybę konkrečiu atveju, bet ir į institucijos, kurios prašymu prokuroras ėmėsi viešojo intereso gynimo, veiksmus, operatyvumą ginant savo pažeistas teises. Kaip matyti iš prokuroro prašymo, Vilniaus apskrities viršininko administracija, pradėjusi teismo sprendimo vykdymo procedūrą, susidūrė su jo vykdymo sunkumais, kreipėsi į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, o teismui atsisakius sprendimą aiškinti – kreipėsi į prokurorą. Turint omenyje, kad įsiteisėjęs sprendimas Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriui buvo išsiųstas 2005 m. rugsėjo 20 d. (t. 1, b. l. 97), nėra aišku, kodėl tik 2008 m. administracijai kilo abejonių dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ar kitų prašyme išdėstytų proceso atnaujinimo pagrindų. Kaip matyti iš prokuroro prašymo, administracijos veiksmai, susiję su sprendimo vykdymu, prasidėjo 2008 m.: UAB „Korporacija „Matininkai“ Situacijos schemą M 1:5000 parengė 2008-02-14, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyrius 2008-07-03 parengė tarnybinį pranešimą, kuriame patikslino sklypo plotą; 2008-05-14 administracija su prašymu dėl sprendimo išaiškinimo kreipėsi į teismą. Prašyme nėra užsimenama apie tai, kokios kliūtys administracijai trukdė vykdyti sprendimą anksčiau nei iki 2008 m. ir, nustačius pagrindus proceso atnaujinimui, kreiptis tiesiogiai į teismą per trijų mėnesių terminą nuo to momento, kai sužinojo sprendimo turinį bei galimus pažeidimus.

17Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

18Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A8-875/2005 pagal pareiškėjo UAB “JGK Statyba” skundą atsakovui Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

19Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai