Byla 2-2251/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nutarties atmesti prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu uždarosios akcinės bendrovės „Giedmina“ bankroto byloje Nr. B2-1676-553/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nutarties atmesti prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu uždarosios akcinės bendrovės „Giedmina“ bankroto byloje Nr. B2-1676-553/2013 ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi UAB „Giedmina“ iškelta bankroto byla; administratoriumi paskirta UAB „Verslo konsultantai“. 2012 m. rugsėjo 28 d. šio teismo nutartimi patvirtintas BUAB „Giedmina“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi kreditorių sąrašas ir finansiniai reikalavimai patikslinti. 2013 m. balandžio 12 d. teismo nutartimi UAB „Giedmina“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

4Pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti UAB „Giedmina“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad UAB „Giedmina“ direktorės I. B. sudaryti įmonės veiklos tikslų neatitinkantys sandoriai (2009-09-15 preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, 2009-09-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, 2009-10-04 ir 2010-01-05 technikos nuomos sutartys) ir sąmoningas nuostolingas įmonės veiklos organizavimas nulėmė UAB „Giedmina“ bankrotą. Minėtų sandorių pagrindu atsirado nepagrįsti kreditiniai reikalavimai. Preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo teisinių pasekmių priskyrimas UAB „Giedmina“ nepagrįstas jokiais dokumentais. Sutartyje numatytos 75 000 Lt netesybos, lyginant su žemės sklypo kaina (140 000 Lt), yra nepagrįstai didelės, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų. Be to, sutarties nevykdymo pasekmės nustatytos tik pardavėjui UAB „Giedmina“. Sutartyje taip pat nustatyta, ieškovo įsitikinimu, aiškiai per didelė žemės sklypo dalies kaina, neatitinkanti realios rinkos kainos, todėl ji (kaina) buvo nustatyta siekiant didelių netesybų. Pirkėjui pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pardavėjas UAB „Giedmina“ nepasinaudojo teise pateikti prieštaravimus. Bendrovės vadovė I. B. nebuvo gavusi visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo sudaryti minėtą sandorį, nors to reikalavo UAB „Giedmina“ įstatų 5.3 punktas. Taigi, ieškovo nuomone, I. B. neatliko jokių veiksmų, kad būtų įvykdyta minėta sutartis. Tokia sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas viršijant įgaliojimus. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo UAB „Giedmina“ visiškai nenaudingas sandoris, kadangi šios sutarties pagrindu buvo nuomojamos patalpos, kurios buvo nereikalingos įmonės veiklai. Jam (pareiškėjui) yra žinoma, kad šios sutarties pagrindu UAB „Giedmina“ iš tikrųjų nesinuomojo sutartyje nurodytų patalpų. 2010 m. balandžio 30 d. susitarime dėl minėtos sutarties nutraukimo nenurodytas sutarties nutraukimo pagrindas. IĮ „Loreda“ pretenziją UAB „Giedmina“ dėl susidariusio įsiskolinimo apmokėjimo parengė tik 2011 m. gegužės 6 d. I. B., žinodama, kad nuo sutarties pasirašymo (2009-09-01) negalės apmokėti avansinių sąskaitų, nepasiūlė nutraukti sutarties (sutartis nutraukta tik 2010-04-30), dėl ko padidėjo įsiskolinimas IĮ „Loreda“. 2009 m. spalio 5 d. ir 2010 m. sausio 5 d. technikos nuomos sutartimi UAB „Giedmina“ išsinuomojo techniką už didesnę nei jo įsigijimo kaina. UAB „Giedmina“ dokumentacijoje užfiksuota, kad įmonei priklauso transporto priemonė (2009-12-15 įsigyta už 1 500 Lt), tačiau ši transporto priemonė nėra įregistruota VĮ „Regitra“ kaip UAB „Giedmina“ turtas, todėl į šį turtą negali būti nukreiptas kreditorių reikalavimų išieškojimas bendrovės bankroto byloje. Dėl įmonei nenaudingų sandorių UAB „Giedmina“ kreditorių reikalavimų suma padidėjo daugiau nei 100 000 Lt, kai visa reikalavimų suma sudaro 17 7091,70 Lt, o 2012 m. kovo 31 d. įmonės turto vertė buvo nemažesnė kaip 70 000 Lt.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovo J. M. pareiškimą dėl UAB „Giedmina“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmetė.

7Teismo argumentai: UAB „Giedmina“ buvo įsteigta 2008 m. spalio 9 d., tačiau pareiškėjas ginčijo būtent I. B. vadovavimo laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2012 m. kovo 5 d. sudarytus sandorius, kurie, pareiškėjo įsitikinimu, nulėmė UAB „Giedmina“ bankrotą. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog jis ir jo žmona R. M. buvo UAB „Giedmina“ akcininkai (J. M. priklausė 24 proc., o R. M. – 25 proc. akcijų) tiek prieš I. B., kaip UAB „Giedmina“ vadovei, sudarant pareiškėjo ginčijamus sandorius, tiek po šių sandorių sudarymo. Nors pareiškėjas teigė, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Giedmina“ (pardavėjo) ir M. J. (pirkėjos), buvo apsimestinis sandoris, tačiau pareiškėjas neįrodė, kokį kitą sandorį pridengė sudaryta preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas priėjo prie išvados, kad pripažinti šį sandorį apsimestiniu nėra pagrindo.

8Teismas rėmėsi I. B. paaiškinimu apie tai, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. sandoriui sudaryti buvo gautas 51 proc. akcijų valdžiusios R. K. pritarimas, o bendras akcininkų pritarimas tuo metu nebuvo įmanomas. Byloje esantys pareiškėjo, iniciavusio UAB „Giedmina“ bankroto bylą, paaiškinimai, pateikti dar iki bankroto bylos iškėlimo, teismo įsitikinimu, įrodo I. B., M. K., IĮ „Loreda“ ir bankroto administratoriaus teiginius dėl nuolatinių ginčų tarp esamų ir buvusių vadovų, dėl kurių buvo pradėti, o vėliau nutraukti, keli ikiteisminiai tyrimai. Šias faktines aplinkybes teismas pripažino tikėtinai pagrindžiančios I. B. teiginį, kodėl 2009 m. rugsėjo 15 d. sandoriui sudaryti nebuvo gautas visų UAB „Giedmina“ akcininkų pritarimas, kaip to reikalavo bendrovės įstatų 5.3 punktas. Nesant pagrindo spręsti, jog sudarytas sandoris yra apsimestinis ar sudarytas tyčia, viršijant bendrovės vadovui suteiktus įgaliojimus, teismas priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo abejoti I. B. paaiškinimais apie tai, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. sandoriu buvo siekiama gauti papildomų pajamų tolesnei bendrovės veiklai bei atsiskaityti su pareiškėju J. M., grąžinant jam 30 000 Lt paskolą.

9Tarp J. M. (paskolos davėjo) ir UAB „Giedmina“ (paskolos gavėjo) 2009 m. balandžio 22 d. ir 2009 m. gegužės 12 d. buvo sudarytos paskolos sutartys, kurių pagrindu, pareiškėjo teigimu, jis bendrovei paskolino 50 000 Lt, tačiau teismas nustatė, kad realiai buvo perduota tik 30 000 Lt. Dėl paskolų pagal minėtas paskolos sutartis grąžinimo pareiškėjas į teismą kreipėsi 2009 m. lapkričio 16 d., o 2009 m. lapkričio 25 d. teismo nutartimi buvo taikytas areštas UAB „Giedmina“ turtui, taip pat ir ginčo žemės sklypui. Įvertinęs tai, teismas priėjo prie išvados, kad iš esmės dėl paties pareiškėjo, kuris tuo metu buvo UAB „Giedmina“ akcininkas, veiksmų UAB „Giedmina“ iki 2010 m. sausio 15 d. (2009-09-15 sutarties 2.1 p.) negalėjo sudaryti pagrindinės 1/3 dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kurios sudarymas ne žlugdytų įmonės veiklą, o suteiktų papildomų pajamų tolimesniam verslo plėtojimui.

10Vertindamas UAB „Giedmina“ ir IĮ „Loreda“ 2009 m. rugsėjo 1 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė savo teiginio apie tai, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. sutartimi UAB „Giedmina“ išnuomotos patalpos bendrovei buvo nereikalingos ir bendrovė jomis nesinaudojo. Aplinkybė, kad tuo metu įmonėje dirbo tik du darbuotojai, o įmonės veikla nesusijusi su prekių laikymu, nepaneigia fakto, kad UAB „Giedmina“ užsiėmė renginių organizavimo veikla, turėjo įvairios technikos ir įrenginių (2009-12-01 juos aprašė antstolis) ir iki 2009 m. rugsėjo 1 d. sutarties su IĮ „Loreda“ sudarymo buvo sudariusi su UAB „Eika“ keturis kartus didesnių negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad 2009 m. liepos 3 d. UAB „Eika“, UAB „Giedmina“ ir UAB „Pupos pramogos“ sudarė susitarimą dėl teisių perleidimo, kuriuo nuomininkas UAB „Giedmina“ visas teises ir pareigas, kylančias iš 2009 m. vasario 23 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. perleido naujam nuomininkui UAB „Pupos pramogos“. Iš to teismas sprendė, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Giedmina“ veiklai buvo reikalingos naujos patalpos. 2009 m. rugsėjo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5 punkto 3 dalyje buvo numatyta, kad nuomos mokestis mokamas praėjus metams, todėl UAB „Giedmina“ neturėjo prievolės apmokėti IĮ „Loreda“ pateiktas sąskaitas anksčiau nei 2010 m. rugsėjo 1 d. Teismas sutiko su bankroto administratoriumi dėl to, kad šios sutarties 8 punkto 3 dalyje šalys sutarė dėl šios sutarties nutraukimo prieš terminą šalių raštišku susitarimu, todėl 2010 m. balandžio 30 d. susitarime dėl sutarties nutraukimo šalys neprivalėjo nurodyti pagrindų, dėl kurių nutraukia šią sutartį. Teismas nustatė, kad pagal 2009 m. gruodžio 4 d. sutartį UAB „Pramogiukas“ išnuomojo UAB „Giedmina“ mikšerinį pultą ir stiprintuvą už 2 000 Lt nuo 2009 m. gruodžio 5 d. iki 2010 m. sausio 4 d. Pareiškėjas J. M. į bylą pateikė 2009 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „Giedmina“ įsigijo WHARFEDALE R2004 mikšerinį pultą už 558,79 Lt ir DAP P-700 stiprintuvą už 711,76 Lt, tačiau iš antstolio 2009 m. gruodžio 1 d. turto aprašo teismas sprendė, kad WHARFEDALE R2004 mikšerinis pultas (vertė 480 Lt) ir DAP P-700 stiprintuvas (vertė 650 Lt) buvo aprašyti išieškotojui J. M. siekiant išsiieškoti skolą iš UAB „Giedmina“ ir perduoti saugoti J. M. Taigi būtent pareiškėjo J. M. veiksmai sąlygojo UAB „Giedmina“ poreikį bent laikinai gauti kitą aparatūrą, kad toliau vykdyti įmonės veiklą. Teismas sutiko su I. B. teiginiu, kad aparatūros nuoma nesukėlė UAB „Giedmina“ papildomų neįvykdytų kreditinių įsipareigojimų. UAB „Giedmina“ dokumentacijoje užfiksuota, kad įmonei priklauso transporto priemonė (2009-12-15 įsigyta už 1 500 Lt), tačiau ši transporto priemonė nėra įregistruota VĮ „Regitra“ kaip UAB „Giedmina“ turtas, todėl, pareiškėjo J. M. įsitikinimu, į šį turtą negali būti nukreiptas kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas. Automobilis UAB „Giedmina“ nuosavybėn buvo įsigytas 2009 m. gruodžio 15 d. ir tą pačią dieną parduotas, tačiau automobilio pardavimo momentas nebuvo užfiksuotas buhalterinėje apskaitoje. Teismas pažymėjo, kad dėl automobilio įsigijimo ir jo neįregistravimo faktinių aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad sudarant ginčo turto sandorį (sandorius) taip buvo sąmoningai siekiama perleisti įmonės turtą kitiems asmenims ir tyčia žlugdyti įmonės veiklą. Teismas nenustatė, kad vadovės I. B. veiksmai (neveikimas), pasireiškę sudarant pareiškėjo J. M. nurodytus sandorius ir vykdant kitą įmonės veiklą, buvo tyčiniai, siekiant išvengti įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir privesti įmonę prie bankroto. I. B. sudaryti sandoriai, teismo įsitikinimu, buvo įprasta įmonės ūkinė komercinė veikla. Teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių šiais ginčo sandoriais buvo siekta pakenkti įmonės mokumui ar jos veiklai.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu ieškovas J. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – UAB „Giedmina“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Pirmosios instancijos teismas neteisingai atliko 2013 m. liepos 17 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties vertinimą, todėl nepagrįstai nusprendė, kad šis sandoris nėra apsimestinis. Pareiškime nebuvo keliamas reikalavimas dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl nebuvo pateiktas teisinis šios sutarties vertinimas. Priešingai, pareiškime buvo nurodytos aplinkybės, kurios neabejotinai įrodo, kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti realių teisių ir pareigų, o buvo siekiama sukurti fiktyvų finansinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tai, kokiu pagrindu ginčijama sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis - CK 1.87 straipsniu ar CK 1.86 straipsniu, o ar sudarytas sandoris nebuvo sudarytas priešingai įmonės tikslams, ar ji neturėjo įtakos įmonės fiktyviai nemokumo būsenai sukurti. Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės įrodo, kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, siekiant vienintelio tikslo - sukurti fiktyvų reikalavimą. Apelianto teigimu, šios sutarties sudarymo aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis galbūt buvo sudaryta atgaline data, kai I. B. sužinojo apie jo (J. M.) pateiktą teismui ieškinį dėl skolos priteisimo iš UAB „Giedmina“. Dėl fiktyvaus sandorio atsiradus dar vienam kreditoriui, išieškant skolą, priverstinai pardavus UAB „Giedmina“ priklausantį žemės sklypo dalį ar kitą UAB „Giedmina“ priklausantį turtą, gautos lėšos būtų naudojamos proporcingai abiejų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti;

142. Vertindamas preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi I. B. parodymais, nes jie, apelianto įsitikinimu, neatitinka tikrovės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad visiems akcininkams buvo pranešta apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo dalies pardavimo. UAB „Giedmina“ dokumentacijoje nėra jokio visuotinio narių susirinkimo protokolo, kuriame būtų nurodyta, kad nuspręsta parduoti UAB „Giedmina“ priklausančią žemės sklypo dalį. Įvertinus aplinkybę, jog akcininkams net nebuvo pranešta apie šaukiamą akcininkų susirinkimą, teismo bei I. B. argumentai, kad R. K. duotas pritarimas yra tinkama akcininkų valios išraiška, nes dėl egzistuojančių ginčų tarp bendrovės akcininkų nebuvo galimybės gauti visų akcininkų susirinkimo pritarimo, yra visiškai nepagrįsti. Apeliantas nurodė, kad jam nėra žinoma kokiu būdu buvo gautas R. K. pritarimas sandoriui sudaryti, nes UAB „Giedmina“ dokumentuose nėra jokio šį faktą įrodančio dokumento. Net darant prielaidą, kad toks dokumentas egzistuoja, jis (dokumentas) jokiu būdu nepaneigia pareiškėjo išdėstytų faktinių aplinkybių ir argumentų dėl sudarytos sutarties fiktyvumo ir prieštaravimo įmonės tikslams. Pateikus teismui ieškinį dėl skolos priteisimo iš UAB „Giedmina“, I. B. nesutiko su ieškinio reikalavimais bei ginčijo pareiškėjo reikalavimą dėl skolos priteisimo, todėl, apelianto įsitikinimu, tai akivaizdu, kad sudarant preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo tikslo gauti papildomų pajamų ir atsiskaityti su juo (apeliantu). I. B. bei teismo nurodytos aplinkybės, kad pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta dėl jo (J. M.) veiksmų, neatitinka tikrovės, nes jam nebuvo žinoma apie šį sandorį. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Giedmina“ direktorė galėjo kreiptis į jį (J. M.) su prašymu leisti parduoti nekilnojamąjį turtą su sąlyga, kad dalis pirkimo kainos bus pervesta jam, padengiant UAB „Giedmina“ skolą, tačiau UAB „Giedmina“ direktorė neparodė jokios iniciatyvos, nesiekė išspręsti kilusių problemų;

153. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad jis (pareiškėjas) nepagrindė negyvenamųjų patalpų sandorio nenaudingumo yra visiškai nepagrįsti. Negyvenamosiose patalpose, kuriomis UAB „Giedmina“ naudojosi nuomos sutarties pagrindu, sudarytos su UAB „Eika“, ten buvo įrengta vaikų žaidimų ir pramogų aikštelė, t. y., minėtos sutarties pagrindu išnuomotos patalpos buvo naudojamas tiesioginei bendrovės veiklai vykdyti, o kokiu tikslu buvo išnuomotos patalpos ginčijamos sudarytos nuomos sutarties pagrindu, apelianto įsitikinimu, yra visiškai neaišku, nes minėtose patalpose jokia su UAB „Giedmina“ susijusi veikla nebuvo vykdoma. Įvertinus tai, kad ginčijamos nuomos sutarties sudarymo metu UAB „Giedmina“ dirbo tik du darbuotojai, akivaizdu, kad 63,28 kv. m dydžio patalpos yra neprotingai didelės iri nereikalingos įmonės veiklai organizuoti. Bylos faktinės aplinkybės taip pat įrodo, kad UAB „Giedmina“ ginčo negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu nesinuomojo: IĮ „Loreda“ nepateikė šių patalpų priėmimo-perdavimo akto bei kitų įrodymų apie šios sutarties nutraukimo pagrindą; IĮ „Loreda“ išrašytos avansinės sąskaitos faktūros dar nėra pagrindas teigti, kad atsirado finansinė prievolė mokėti nuomos mokestį. Avansinė sąskaita faktūra nepatvirtina paslaugų ar prekių suteikimo bei skolų atsiradimo fakto. Tai tik dokumentas, kurio pagrindu gali būti daromas mokėjimo pavedimas ir kuris yra daugiau informatyvaus pobūdžio. Susitarimas dėl sutarties nutraukimo buvo pasirašytas 2010 m. balandžio 30 d., tačiau šiame susitarime nėra nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas. Be to, pažymi apeliantas, kad IĮ „Loreda“ pretenziją UAB „Giedmina“ dėl susidariusio įsiskolinimo apmokėjimo parengė tik 2011 m. gegužės 6 d., t.y., praėjus daugiau negu metams po sutarties nutraukimo. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, įrodo, kad UAB „Giedmina“ realiai patalpomis nesinaudojo, o negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tik siekiant pabloginti įmonės finansinę būklę bei sukurti fiktyvų finansinį reikalavimą;

164. Teismo nurodyti argumentai, jog nuomos sutarčių pagrindu išnuomota garso aparatūra buvo reikalinga UAB „Giedmina“ veiklai vykdyti, jokiu būdu nepaneigia jo (apelianto) argumentų dėl sudarytų sutarčių nenaudingumo, dėl kurių buvo patirtos nepagrįstai didelės išlaidos. Pareiškime nebuvo ginčijamas tas faktas, kad UAB „Giedmina“ veiklai vykdyti tikėtinai buvo reikalinga garso aparatūra, bet buvo nurodyta, kad minėtos aparatūros nuoma buvo nenaudinga, nes aparatūros įsigijimo savikaina buvo mažesnė nei nuoma. 2009 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija PRO Nr. 0004013, įrodo, kad UAB „Giedmina“ iš UAB „Ogmios pulsas pro“ nusipirko DAP P-700 stiprintuvą (kaina 711,76 Lt + PVM), Wharfedale R2004 mikšerinį pultą (kaina 558,79 Lt + PVM) ir DARP FL-01-75 kabelį (kaina 20,32 Lt + PVM), iš viso prekių už 1 290,87 + PVM (1 536,13 Lt su PVM), tačiau ginčijamų nuomos sutarčių pagrindu vien už analogiškos aparatūros nuomą UAB „Giedmina“ sumokėjo 2 200 Lt + PVM nuomos mokestį. Apeliantui akivaizdu, kad technikos aparatūros nuomos sutartys yra nenaudingi UAB „Giedmina“, nes tokią pačią aparatūrą įmonė galėjo įsigyti nuosavybės teise, patiriant mažesnes išlaidas, t.y. 1 536,13 Lt + PVM. Teismas nepagrįstai sprendė, kad aparatūros nuoma nesukėlė UAB „Giedmina” papildomų neįvykdytų kreditinių įsipareigojimų. Nepaisant to, kad UAB „Giedmina“ sudarytų aparatūros nuomos sutarčių pagrindu atsiskaitė su UAB „Pramogiukas“, aplinkybė, kad sandoris buvo nenaudingas, nėra paneigta. Akivaizdžiai nenaudingų sandorių sudarymas patvirtina, kad buvo tyčia bloginama įmonės finansinė padėtis bei įmonės lėšos tyčia buvo naudojamos netikslingai bei neprotingai;

175. Ginčo automobilis iki šiol yra įtrauktas į UAB „Giedmina“ ilgalaikio ir trumpalaikio materialaus ir finansinio turto sąrašą. Įvertinus I. B. argumentus, kad minėtas automobilis buvo parduotas, apeliantui kyla klausimas, kodėl jis nebuvo nurašytas. UAB „Giedmina“ dokumentacijoje nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių šio automobilio perleidimo tretiesiems asmenims bei pinigų už automobilio pardavimą gavimo faktą. Dėl šių aplinkybių galima teigti, kad UAB „Giedmina“ turtas buvo iššvaistytas, o automobilis buvo įsigytas už UAB „Giedmina“ lėšas bei neatlygintinai perleistas tretiesiems asmenims, kurie, tikėtina, į jį įregistravo savo nuosavybės teises VĮ „Regitra“. Apelianto įsitikinimu, tai įrodo, kad I. B. veikė ne UAB „Giedmina“ interesais ir naudai, o tyčia sumažino bendrovės turto apimtis, sudarė aiškiai nenaudingus, įmonės tikslams prieštaraujančius sandorius. Didžioji dalis tokių sandorių buvo sudaryti su tuo pačiu asmeniu - R. M. arba jai priklausančiomis įmonėmis. Apeliantas teigia, kad I. B. ir R. M. veikė iš ankstinio susitarusios ir tyčia blogino įmonės finansinę veiklą, fiktyviai sukurdamos įmonės nemokumo būseną. Dėl UAB „Giedmina“ tuometinės direktorės I. B. sudarytų sandorių su R. M. priklausančiomis įmonėmis (II „Loreda“ ir UAB „Pramogiukas“) ir M. J. įmonės įsipareigojimai padidėjo daugiau nei 100 000 Lt, kai Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtinta bendra visų finansinių reikalavimų suma yra 177 091,70 Lt, o įmonės turto vertė 2012 m. kovo 31 d.buvo ne mažiau kaip 70 000 Lt. Taigi visos bylos faktinės aplinkybės, apelianto įsitikinimu, neabejotinai pagrindžia, jog būtent dėl I. B. tyčinių veiksmų UAB „Giedmina“ tapo nemoki;

186. Priimant skundžiamą nutartį, buvo padaryta esminių Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) normų pažeidimų: iš esmės pažeistos CPK XI skyriaus 2 skirsnio nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą (nei pareiškėjui, nei jo teisėtam atstovui nebuvo atsiųsti kitų proceso šalių pateikti atsiliepimai į pateiktą pareiškimą dėl UAB „Giedmina“ bankroto pripažinimo tyčiniu). Taip buvo iš esmės paneigta pareiškėjo teisė pateikti teismui paaiškinimus dėl atsiliepimuose nurodytų aplinkybių, pateikti prašymus ir pan. Jis (apeliantas) nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą: pareiškėjo atstovui advokatui Petrui Butkevičiui nebuvo pranešta apie paskirtą teismo posėdžio datą ir laiką. Pareiškėjo atstovas taip pat nebuvo informuotas apie tai, kad pareiškimas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

19Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Giedmina“, atstovaujamas administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, prašo teismą spręsti dėl BUAB „Giedmina“ bankroto pripažinimo tyčiniu savo nuožiūra. Tam, kad būtų nustatyta ar bendrovė buvo tyčia privesta prie bankroto, būtina peržiūrėti visus bendrovės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, kuriuos administratorius turi pareigą peržiūrėti iki 2013 m. rugsėjo 10 d. Atsakovas sutiko, kad preliminarioje žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos nepagrįstai didelės netesybos, kurios numatytos taikyti tik vienai iš sutarties šalių, t.y., bendrovei, o kitai sutarties šaliai – M. J., jokių teisinių sankcijų už sutarties neįvykdymą nenumatyta. Dėl šios priežasties bendrovės administratorius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl sutarties sąlygos nuginčijimo. Duomenų, dėl kurios iš preliminarios sutarties šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovo administratoriui nėra pateikta, todėl šis faktas nėra įrodytas ir preliminarios sutarties nevykdymo teisinių pasekmių paskirstymas UAB „Giedmina” nėra pagrįstas jokiais dokumentais. Administratorius nurodė, kad neturi jokių duomenų apie tai, jog bendrovė nesinuomojo negyvenamųjų patalpų iš IĮ „Loreda”. Tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėjas.

20Suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

23Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisminės gynybos garantija reiškia asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bei teismo pareigą išnagrinėti tokį ieškinį (skundą, prašymą, pareiškimą) ir priimti dėl jo teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą. Nagrinėjamoje byloje buvo nagrinėjamas pareiškėjo J. M. pareiškimas pripažinti UAB „Giedmina“ bankrotą tyčiniu. Pareiškimą išnagrinėjus pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas (apeliantas) J. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame be kitų motyvų nurodė, jog teismas padarė procesinių teisės normų pažeidimų: jam nebuvo išsiųsti kitų dalyvaujančių asmenų atsiliepimai į pareiškimą; jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje.

24Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatyti procesiniai teisiniai padariniai, t.y., jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) toks asmuo savo apeliacinį (atskirąjį) skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe.

25Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl UAB „Giedmina“ bankroto pripažinimo tyčiniu, priėmimo metu (2013 m. liepos 17 d.) galiojusios Įmonių bankroto įstatymo (2013 m. kovo 28 d. redakcija) bei CPK nuostatos nenustatė privalomos teismo posėdžio formos, nagrinėjant pareiškimą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl darytina išvada, kad teismo diskrecijos teisė, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, pasirinkti tinkamą žodinį arba rašytinį bylos nagrinėjimą. Pasirinkus rašytinį bylos nagrinėjimą, taikytinos CPK 133 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios įtvirtina, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Skundžiamos teismo 2013 m. liepos 17 d. nutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad J. M. pareiškimas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, tačiau byloje nenustatyta jokių aktyvių teismo procesinių veiksmų, priimant ginčo nutartį ar klausimą išsprendžiant rezoliucija, pareiškimą dėl UAB „Giedmina“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti 2013 m. liepos 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Byloje nėra ir tokių įrodymų, jog apie tokį teismo posėdį buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalies tvarka, t. y., pranešimas apie teismo posėdį buvo paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje, tokiu būdu apie teismo posėdį informuojant dalyvaujančius byloje asmenis, taip pat ir pareiškėją (apeliantą) J. M. Papildomai patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO bei specialaus interneto tinklalapio www.teismai.lt duomenis (CPK 179 str. 3 d.), pranešimo apie buvusį teismo posėdžio nagrinėjimo datą nėra. Matoma tiktai teismo nutarties paskelbimo data, kuri sutampa su teismo posėdžio data. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, prieinama prie išvados, kad apie 2013 m. liepos 17 d. rašytinį teismo posėdį, kurio metu buvo priimta skundžiama nutartis atmesti pareiškimą dėl UAB „Giedmina“ bankroto pripažinimo tyčiniu, apeliantas nebuvo informuotas ir nežinojo apie bylos procesą bei jo formą, todėl, apeliantui remiantis nurodyta aplinkybe, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti dėl jos absoliutaus negaliojimo.

26Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta apelianto teiginius teisingais ir dėl kitų teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių, teismo įsitikinimu, galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs I. B. bei BUAB „Giedmina“ bankroto administratoriaus atsiliepimus, jų iki 2013 m. liepos 17 d. teismo posėdžio, kurio metu buvo priimta skundžiama nutartis, apeliantui (jo atstovui) neišsiuntė ir tuo pažeidė CPK 117 straipsnio nuostatas, apribojęs apelianto teisę atsikirsti, teikti papildomus savo argumentus (prieštaravimus, paaiškinimus), įrodymus. Taip buvo pažeista apelianto teisė į teisingą teismą. Toks procesinės teisės pažeidimas taip pat yra pagrindas panaikinti ginčo nutartį ir perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

27Pripažinus, kad skundžiama nutartis yra neteisėta dėl jos absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo bei kito (paminėto) procesinės teisės normų pažeidimo (CPK 329 str.3 dalies 1 p., 239 str. 1 d.) byla turi būti iš naujo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.

28Nustačius paminėtus procesinės teisės normų pažeidimus yra pakankamas pagrindas nutartį panaikinti, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisakoma, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad yra požymių iš kurių galima daryti pagrįstą prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, nebuvo aktyvus, nesigilino į apelianto pateiktus argumentus (CPK 6, 14, 179 str. 2 d., ĮBĮ).

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pagal J. M. pareiškimą dėl UAB „Giedmina“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi UAB „Giedmina“... 4. Pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti UAB... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovo J. M.... 7. Teismo argumentai: UAB „Giedmina“ buvo įsteigta 2008 m. spalio 9 d.,... 8. Teismas rėmėsi I. B. paaiškinimu apie tai, kad 2009 m. rugsėjo 15 d.... 9. Tarp J. M. (paskolos davėjo) ir UAB „Giedmina“ (paskolos gavėjo) 2009 m.... 10. Vertindamas UAB „Giedmina“ ir IĮ „Loreda“ 2009 m. rugsėjo 1 d.... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu ieškovas J. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 13. 1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai atliko 2013 m. liepos 17 d.... 14. 2. Vertindamas preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pirmosios... 15. 3. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad jis (pareiškėjas) nepagrindė... 16. 4. Teismo nurodyti argumentai, jog nuomos sutarčių pagrindu išnuomota garso... 17. 5. Ginčo automobilis iki šiol yra įtrauktas į UAB „Giedmina“ ilgalaikio... 18. 6. Priimant skundžiamą nutartį, buvo padaryta esminių Civilinio proceso... 19. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Giedmina“, atstovaujamas... 20. Suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 22. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 23. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių... 24. Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir... 25. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus... 26. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta apelianto teiginius teisingais ir... 27. Pripažinus, kad skundžiama nutartis yra neteisėta dėl jos absoliutaus... 28. Nustačius paminėtus procesinės teisės normų pažeidimus yra pakankamas... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3... 30. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti...