Byla 2S-1896-413/2014

Nustatė

1I. Ginčo esmė

2II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė iškelti A. D. fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog bendra pareiškėjos įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro 206 415,15 Lt, o skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, - 84 626,27 Lt, todėl pareiškėja formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę. Tačiau pareiškėjos nurodytos priežastys nepaaiškina, kodėl ji nuo 2009 m. pradėjo imti vartojimo kreditus, nes po sūnų gydymo bei kitos pagalbos jau buvo praėję daug laiko, pareiškėja gydymo laikotarpiu (prieš 16 -17 m., ar 2002 m.) jokių kreditorinių įsipareigojimų neturėjo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad pasiskolintus pinigus būtų naudojusi sūnų gydimui, apmokėjusi už dukros studijas ar kitiems kreditams dengti. Pagal bylos duomenis pareiškėja sudarė ne tik vartojimo kredito sandorius, bet ir sandorius dėl prekių pirkimo išsimokėtinai. Pareiškėjos duktė, kurią ji nurodo kaip išlaikytinę, yra 24 metų amžiaus, todėl pareiškėjai nekyla pareiga ją išlaikyti. Teismas sprendė, jog pareiškėjos elgesys, kai turėdama finansinių įsipareigojimų vieniems kreditoriams, ji prisiima dar ir naujus finansinius įsipareigojimus, iš esmės rodo pareiškėjos nepasvertą bei rizikingą elgesį, todėl pareiškėjos veiksmus 2009 m. – 2013 m. laikotarpiu teismas pripažino nesąžiningais. Teismas konstatavo, jog pareiškėja, siekdama išvengti priverstinio išieškojimo nukreipimo į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, sudarė sandorį su artimaisiais giminaičiais, kuris pažeidė jos kreditorių interesus. Nors pareiškėja tvirtino, jog po bendravimo su kredito įstaigomis jai pablogėjo sveikata, dėl ko ji buvo priversta išeiti iš darbo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai 35 proc. nedarbingumo lygis buvo nustatytas nuo 2010 m. birželio 4 d., tačiau iki 2014 m. sausio 2 d. ji dar dirbo AB „Laboratorinių bandymų centras“ ir išėjo iš darbo savo noru prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas atkreipė dėmesį, jog išėjusi iš darbo pareiškėja gavo 21 344 Lt išeitinę išmoką, tačiau apie ją savo pareiškime nutylėjo. Pažymėjo, kad pareiškėja su savo kreditoriais neatsiskaito nuo 2013 m. pabaigos, išeitinę išmoką panaudojo savo reikmėms tenkinti, nors tokios sumos panaudojimas būtų sumažinęs jos kreditorinius įsipareigojimus.

4Dėl skolinių įsipareigojimų apimties ir turimo turto vertės santykio bei galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus ateityje teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų mastas yra žymiai didesnis nei jos turimas turtas ir gaunamos pajamos, skolinių įsipareigojimų įvykdymas ateityje būtų labai apsunkintas, tačiau įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėja, siekdama išsikelti sau bankroto bylą, kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Pažymėjo, jog gavusi dideles sumas už nekilnojamojo turto pardavimą bei išeitinę išmoką iš darbovietės, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kur minėti pinigai buvo išleisti. Todėl sprendė, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė kreditorių interesus, dėl ko bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą ir užtikrinti subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl teismas atsisakė kelti pareiškėjai bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas ir 2 punktas).

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BIGMANK AS prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

71. Suinteresuoto asmens nuomone, atskirojo skundo argumentą dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų nebuvimo paneigia teismo nustatytos aplinkybės – turto perleidimas artimiems giminaičiams (CK 6.67 str. 1 d.); paskolos grąžinimas pirmiausiai artimajam giminaičiui, nors ir nesuėjus jos grąžinimo terminui; prisiėmimas vis naujų skolinių įsipareigojimų, turint daug kitų skolų ir taip padidinant savo skolinimus įsipareigojimus iki didelio mąsto; skolų nemokėjimas už gautas pinigines lėšas pardavus nekilnojamąjį turtą bei išeitinę išmoką ir kt., negali būti laikomi sąžiningais pareiškėjos kreditorių atžvilgiu. Be to, sąžiningumo faktą turi įrodyti ketinantys bankrutuoti asmenys, tačiau pareiškėja neįrodė savo sąžiningumo. Pareiškėjos nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu patvirtina ir atskirojo skundo turinys, kuriame nurodoma, jog pareiškėja ėmusi nemažai kreditų, turėjusi ir lizingo sutarčių, tačiau realiai prekių neėmusi, tik susitardavusi su žmonėmis, kurie pirkdavo iš jos prekes už didesnę sumą, o pareiškėja įformindavo pirkimo išsimokėtinai sutartis, taip gaudama pinigus grynais. Vietoj to, kad gavus didelę išeitinę išmoką būtų sumokėtos skolos kreditoriams, pareiškėja ją išleido buitie prietaisams įsigyti. Be to, tai, jog gautus iš kreditorių pinigus pareiškėja perduodavo narkotinių medžiagų prekeiviams, suponuoja veikos, numatytos LR BK 259 str., požymius.

82. Dėl pareiškėjos argumentų apie teismo nutarties aprašomojoje dalyje neteisingai nurodytas sumas suinteresuotas asmuo pažymi, jog teismas rėmėsi pačios pareiškėjos bei kreditorių pateiktais duomenimis. Be to, tiek teismo nutartyje, tik atskirajame skunde nurodytos įsiskolinimų, kurių mokėjimų terminai yra suėję, sumos viršija FABĮ 2 straipsnyje nurodytą minimalią įsiskolinimų sumą, kuri būtina konstatuoti fizinio asmens nemokumą. Be to, teismas atsisakė kelti bankroto bylą kitais pagrindais.

93. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos argumentai apie ligą bei veiksmus, kuriuos ši liga įtakoja, atmestini kaip nesusijęs su nagrinėjamos bylos esme ir neturi įtakos apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Nei pareiškėjos išsimokslinimo, nei amžiaus ar sveikatos būklės, nei gyvenimiškos patirties vertinimo kriterijai neleidžia daryti išvados, kad ji negalėjo suprasti kredito sutarčių turinio ir prasmės. Kiekvienas asmuo, dalyvaudamas civilinėje apyvartoje, privalo elgtis pakankamai apdairiai ir rūpestingai.

104. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad pardavusi butą iš gautų lėšų būtų dengusi kitų kreditorių, išskyrus A. D. ir „Swedbank“ AB, įsipareigojimus. Be to, pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sumažino savo turimo turto masę, perleidusi turtą savo vaikams ir pagal panaudos sutartį likusi gyventi parduotame turte, tokiu būdu sąmoningai siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o tokie veiksmai laikytini nesąžiningais.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

12Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje – tai yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (MMA). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Pažymėtina, jog nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

13Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos įsipareigojimus kreditoriams, jos gaunamas pajamas (1 148,24 Lt per mėnesį), turimą turtą (transporto priemones – Mazda 626, v/n ir O. K., v/n ( - ) kurios pareiškėjos teigimu yra bevertės), nustatė, kad pareiškėjos bendra įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro 206 415,15 Lt, o skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję – 84 626,27 Lt, todėl padarė išvadą, jog pareiškėja formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę. Tačiau įvertinęs pareiškėjos 2009 – 2013 m. laikotarpiu prisiimtų įsipareigojimų kiekį ir dydį, kai nauji kreditai buvo imami siekiant padengti kitus kreditus, ir tai, jog pareiškėja areiškėjos veiksmai minėtu laikotarpiu negali būti laikomi sąžiningais. Nustatęs pareiškėjos nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.

14Apeliantė ginčija teismo nustatytas įsiskolinimų sumas, teigdama, jog bendra įsiskolinimų suma siekia ne 206 415,15 Lt, kaip tai nustatė pirmosios instancijos teismas, bet apytiksliai 103,348,46 Lt. Pažymėtina, jog teismo nustatytos bendros įsiskolinimų mokėjimo sumos, kurių mokėjimo terminai suėję, apeliantė neginčija ir dėl jos nepasisako. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas skaičiavimus, vadovavosi byloje pateiktais duomenimis, kurių pagrindu nustatė, jog pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatas yra formalus pagrindas konstatuoti pareiškėjos nemokumą, ko pareiškėja ir siekė, nurodytas atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip neturintis teisinės reikšmės vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi fizinio asmens bankroto bylą buvo atsisakyta kelti kitais pagrindais.

15FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Apeliantė skunde nurodo, kad jokių pažeidžiančių kreditorių teises sandorių, kurie sudarytų pagrindą abejoti jos sąžiningumu, ji nebuvo sudariusi, todėl teismas nepagrįstai konstatavo apeliantės nesąžiningumą.

16Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį atskirojo skundo argumentą kaip nepagrįstą. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje išvardintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurios sudaro pagrindą preziumuoti kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumą. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2013 m. gruodžio 13 d. d., t. y. prieš pat informacinio pranešimo savo kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą su prašymu iškelti jai bankroto bylą, išsiuntimą, pardavė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį , savo vaikams – A. D. ir R. D. (t. 1, b. l. 85-94). Pažymėtina, jog pareiškėjai pardavus butą savo vaikams, jie 2013 m. gruodžio 28 d. Panaudos sutarties pagrindu pareiškėjai leido naudotis minėtu butu (t. 1, b. l. 104-105). Iš gautų pinigų pareiškėja atsiskaitė tik su „Swedbank“ AB (t. 1, b. l. 87-88) ir savo sūnumi A. D., tačiau skola arba jos dalis kitiems kreditoriams nebuvo mokama. Todėl yra pagrindas išvadai, jog paminėtu sandoriu pareiškėja sąmoningai sumažino jai priklausančio turto vertę. CK 6.67 straipsnio 1 punktas numato, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas, sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, jog tokiais pareiškėjos veiksmais buvo pažeisti kitų jos kreditorių interesai, dėl ko pagrįstai buvo konstatuotas pareiškėjos nesąžiningumas.

17Pažymėtina, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1,5 straipsnis). Vertinant pareiškėjos veiksmų sąžiningumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog didžioji dalis kreditų, kurių pagrindu pareiškėja siekia, jog jai būtų iškelta bankroto byla, buvo paimti 2011-2013 m. laikotarpiu, apeliantei teigiant, jog papildomų kreditų ėmimas buvo būtinas, kadangi ji kitaip negalėjo vykdyti įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Be to, apeliantės nurodyti 2012 m. rugsėjo 25 d. ir 2013 m. spalio 21 d. laiškai kreditoriams dėl mokėtinų mėnesinių įmokų sumažinimo pagrindžia aplinkybę, jog minėtų kreditų paėmimo laikotarpiu pareiškėja žinojo savo sunkią finansinę padėtį. Esant tokiai situacijai, pareiškėja turėjo suvokti, jog jos gaunamų pajamų nebeužteks laiku atsiskaityti su visais kreditoriais, kadangi imdama naujus kreditus pareiškėja tik didino savo įsipareigojimų sumą. Todėl yra pagrindas manyti, kad pareiškėjos nemokumui atsirasti turėjo reikšmės pačios apeliantės netinkami veiksmai.

18Pareiškėjos nurodyta sveikatos būklė – diagnozuotas šizofreninis sutrikimas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėja kreditus ėmė nesuvokdama to pasekmių (įtakojama ligos). Į bylą nepatekta duomenų apie pareiškėjos (ne)veiksnumą, šiuo pagrindu minėti sandoriai nebuvo ginčijamai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog dėl sveikatos būklės apeliantė negalėjo suprasti kredito sutarčių turinio ir reikšmės. Be to, iš byloje pateiktos darbingumo lygio pažymos matyti, jog nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2017 m. gegužės 21 d. pareiškėjai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (t. 1, b. l. 46), tačiau ši aplinkybė neturėjo lemiamos įtakos jos darbo galimybėms, nes po nedarbingumo lygio nustatymo pareiškėja dirbo AB „Laboratorinių bandymo centras“ daugiau kaip 3 metus ( iki 2014 m. sausio 2 d.) (t. 1, b. l. 56). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, darbo sutartį pareiškėja nutraukė prieš pat kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas leido jai išvengti priverstinio išieškojimo iš gaunamų pajamų procedūrų ir apsunkino pareiškėjos galimybę vykdyti skolinius įsipareigojimus ateityje. Be to, nutraukus darbo sutartį, pareiškėjai buvo išmokėta 21 344 Lt išeitinė išmoka (t. 2, b. l. 111), tačiau finansiniai įsipareigojimai kreditoriams nebuvo mokami ir buvo nukreipti savo asmeninių poreikių tenkinimui. Esant aptartų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą pripažinti apeliantės veiksmus nesąžiningais.

19Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjos pateiktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai, kaip fiziniam asmeniui, bankroto byla negali būti keliama. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju bankroto bylos iškėlimas prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

20Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

21Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iškelti apeliantei bankroto bylą, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

23Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. I. Ginčo esmė... 2. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 3. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė iškelti A.... 4. Dėl skolinių įsipareigojimų apimties ir turimo turto vertės santykio bei... 5. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BIGMANK AS prašo... 7. 1. Suinteresuoto asmens nuomone, atskirojo skundo argumentą dėl FABĮ 5... 8. 2. Dėl pareiškėjos argumentų apie teismo nutarties aprašomojoje dalyje... 9. 3. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos argumentai apie ligą bei... 10. 4. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad pardavusi butą iš gautų... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 12. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad... 13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos įsipareigojimus... 14. Apeliantė ginčija teismo nustatytas įsiskolinimų sumas, teigdama, jog... 15. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti... 16. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį atskirojo skundo argumentą kaip... 17. Pažymėtina, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo... 18. Pareiškėjos nurodyta sveikatos būklė – diagnozuotas šizofreninis... 19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas išsamiai ir visapusiškai... 20. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys... 21. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 22. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.... 24. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....