Byla I-107-243/2010

Dėl 2009-08-21 reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. R1 0437-0524 panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Litmosa“ atstovams R. K. ir V. R., atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovei Jūratei Kašėtaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Valeresta“ atstovei V. R., viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Litmosa“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Valeresta“, V. M. dėl 2009-08-21 reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. R1 0437-0524 panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėja UAB „Litmosa“ skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2009-08-21 reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0437-0524. Nurodo, jog skundžiamame akte neteisingai konstatuota, kad darbdavys UAB „Litmosa“ neteisėtai leidžia 2009 m. rugpjūčio mėnesį dirbti įmonės UAB „Valeresta“ darbuotojui V. M. UAB „Litmosa“ priklausančiame restorane barmenu be darbo sutarties, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 99 straipsnių reikalavimus, t.y. neužtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog UAB „Valeresta“ darbuotojas V. M. turėjo teisę dirbti be darbo sutarties, nes dirbo pagal paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Litmosa“ ir UAB „Valeresta“. Akcentuoja, kad darbo santykiai su V. M., dirbančiu UAB „Valeresta“, nebuvo nutrūkę, kad jam darbo užmokestį už atliktą trijų dienų darbą bendrovėje „Litmosa“ sumokėjo UAB „Valeresta“ ir kad ši bendrovė išsaugojo visas kitas jam priklausančias socialines garantijas. Pareiškėjos teigimu, bendrovės už V. M. atliktą darbą tarpusavyje atsiskaitė mokėjimo pavedimais.

4Pareiškėjos UAB „Litmosa“ atstovai skundo argumentais prašo jį patenkinti ir panaikinti skundžiamą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2009-08-21 reikalavimą pašalinti pažeidimus. Atsakovės atstovai akcentuoja, kad skundžiamas reikalavimas sudaryti darbo sutartį su V. M. negali būti įvykdytas, nes jis nedirba UAB „Litmosa“ .

5Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius atsiliepimu prašo pareiškėjos UAB „Litmosa“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog 2009-08-13 patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Valeresta“ darbuotojas V. M. UAB „Litmosa“ kavinėje, esančioje ( - ), dirbo 2009-05-29 paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Pagal šią sutartį UAB „Valeresta“ išnuomojo darbuotoją V. M. dirbti UAB „Litmosa“ barmenu. Atsakovo teigimu, darbo nuoma Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra numatyta, todėl darbo santykiai privalo būti įforminti tik darbo sutartimi Darbo kodekso 99 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Pažymi, jog pagal paslaugų teikimo sutartį viena įmonė kitai gali teikti tik Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytas paslaugas, tačiau negali išnuomoti darbuotojo ir neįforminti darbo santykių darbo sutartimi, nes toks teisinis paslaugų sutarties reglamentavimas išdėstytas Civilinio kodekso 6.716 straipsnyje, Darbo kodekso 99 straipsnyje. Akcentuoja, jog darbo sutarties nebuvimas besąlygiškai daro darbą nelegaliu. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2009-10-14 sprendime taip pat konstatuota, kad UAB „Valeresta“ darbuotojas V. M. dirbo UAB „Litmosa“ be teisinio pagrindo (b.l. 28).

6Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovė atsiliepime išdėstytais motyvais prašo UAB „Litmosa“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Tretysis suinteresuotas asmuo V. M. paaiškino, jog nuo 2009-07-07 dirba UAB „Valeresta“ ir kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį trims dienoms buvo komandiruotas dirbti į UAB „Litmosa. Nurodė, kad darbo užmokestį už šias darbo dienas jam sumokėjo darbdavys UAB „Valeresta“.

9Teisėjų kolegija konstatuoja:

10pareiškėja UAB „Litmosa“ skundžia Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2009-08-21 reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0437-0524 (b.l. 9-10). Reikalavime nurodyta, jog pareiškėja UAB „Litmosa“ jai priklausančiame restorane neteisėtai leidžia dirbti barmenu įmonės UAB „Valeresta“ darbuotojui V. M. pagal darbo nuomos sutartį. Nurodytą aplinkybę Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius nustatė 2009-08-13. Iš skundžiamo akto turinio matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius siekia, kad UAB „Litmosa“ sudarytų darbo sutartį su V. M. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 99 straipsnių nuostatas, įtvirtinančias, jog darbo santykiai turi būti įforminti tik rašytine darbo sutartimi ir darbuotojui turi būti leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Byloje nekyla ginčas dėl faktinių aplinkybių. Skiriantis proceso šalių pozicijoms dėl byloje susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo, teismas sieks nustatyti, kokios teisinės prigimties yra faktiniai santykiai, atsiradę tarp UAB „Litmosa“, UAB „Valeresta“ ir V. M.

11Pagrindiniai ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-06 nutarimu Nr. 569 patvirtinta Lietuvos Respublikos darbo nuomos įstatymo koncepcija.

12Lietuvos Respublikos darbo kodeksas išsamiai reglamentuoja darbo santykius. Kodekso 93 straipsnis apibrėžia darbo sutarties sąvoką – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutarties turinį sudaro jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas (94 straipsnio 1 dalis). Šiuos požymius atitinka UAB „Valeresta“ ir V. M. 2009-07-07 sudaryta terminuota darbo sutartis, nuo 2009-09-16 tapusi neterminuota, kurioje susitarta dėl suteikto darbo, darbo užmokesčio, darbo laiko ir kitų sąlygų (b.l. 71-72).

13Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Litmosa“ ir R. B. individuali įmonė, kuri 2009-05-27 pertvarkyta į UAB „Valeresta“, 2009-05-29 sudarė paslaugų teikimo sutartį. Sutarties 1.1 punkte numatytos darbuotojų nuomos paslaugos. Būtent šios sutarties pagrindu UAB „Valeresta“ darbuotojas V. M. 2009 m. rugpjūčio mėnesį tris dienas dirbo barmenu UAB „Litmosa“ priklausančiame restorane. Iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovės paaiškinimų matyti, jog siekiama V. M. darbą UAB „Litmosa“ pripažinti nelegaliu, nes, darbas buvo dirbamas esant Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarties (Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Lietuvos Respublikos darbo kodeksas šiek tiek reguliuoja bei bando spęsti netradicinius darbo sutarties klausimus. Be neterminuoto ir terminuoto darbo sutarčių numatytos laikinosios, papildomo darbo, patarnavimo darbams bei darbo sutartys su namudininkais. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 117 straipsnis numato, jog darbo sutarties sudarymo kitais įstatymo numatytais atvejais ypatumus nustato kolektyvinės sutartys ir darbo sutartį reglamentuojantys norminiai aktai. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare bei esant Tarptautinės darbo organizacijos nare taip pat yra privalu reguliuoti neformalius darbo teisinius santykius bei nacionalinės teisės normas suderinti su Europos Sąjungos bei tarptautinės teisės normomis. Naujas bei šiuo metu reikalaujantis teisinio reguliavimo yra neformalus darbo santykis – darbuotojų nuoma. Tai realiai Lietuvoje egzistuojantys faktiniai santykiai, tačiau kol kas nėra teisės akto, reguliuojančio darbo nuomos teisinių santykių visumą. Kai kuriuose norminiuose teisės aktuose yra normų, susijusių su darbo nuoma, tačiau jos reguliuoja tik tam tikrus darbo nuomos aspektus ir neužtikrina visapusiško teisinio darbo nuomos reguliavimo. Minėta, jog Lietuvoje nėra valstybinio reguliavimo darbo nuomos santykių srityje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007-06-06 nutarimu Nr. 569 patvirtino Lietuvos Respublikos darbo nuomos įstatymo koncepciją. Pagal jos 5 punktą pagrindinis Darbo nuomos įstatymo tikslas būtų nustatyti darbo nuomos sąlygas ir tvarką, užtikrinti tinkamą laikinųjų darbuotojų teisių apsaugą. Įstatymas taip pat reguliuotų darbo nuomos licencijavimą ir priežiūrą, darbo nuomos sutarties ir laikino darbo sutarties sudarymą, vykdymą ir pasibaigimą, laikinųjų darbuotojų darbo ypatumus, laikino įdarbinimo įmonės ir laikino darbo naudotojo pareigas, ginčų nagrinėjimą. Koncepcijos 17 punkte pateikiama darbo nuomos sąvoka – tai darbo organizavimo forma, kai laikinasis darbuotojas, sudaręs darbo sutartį su laikino įdarbinimo įmone, pagal civilinę sutartį laikinai perleidžiamas laikino darbo naudotojui, kad jo naudai ir jo vadovaujamas atliktų savo darbo funkciją. Darbo nuomos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp darbuotojo (laikinojo darbuotojo), jo darbdavio (laikino įdarbinimo įmonės) ir su šiuo darbdaviu civilinę sutartį sudariusio fizinio/juridinio asmens (laikino darbo naudotojo). Tarp laikinojo darbuotojo ir laikino įdarbinimo įmonės sudaroma laikino darbo sutartis, o tarp laikino įdarbinimo įmonės ir laikino darbo naudotojo – darbo nuomos sutartis. Darbo nuomos atveju susiklosto teisiniai santykiai tarp keturių subjektų grupių: santykiai tarp laikinųjų darbuotojų ir laikino įdarbinimo įmonių (darbo teisės ir socialinės apsaugos teisės dalykas); santykiai tarp laikinųjų darbuotojų ir laikino darbo naudotojų, kurie tiesiogiai naudoja laikinųjų darbuotojų darbą (darbo teisės ir socialinės apsaugos teisės dalykas); santykiai tarp laikino įdarbinimo įmonių ir laikino darbo naudotojų (civilinės teisės sfera); santykiai tarp laikino įdarbinimo įmonių ir valstybės institucijų (reguliuoja administracinė teisė) (11 punktas). Atsižvelgiant į aptartas Koncepcijos nuostatas, pripažintinas nepagrįstu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus argumentas, jog rašytinė darbo sutartis yra vienintelis teisėtas būdas įforminti darbo santykius, o darbo nuomos sutartis negalima nei darbo teisės, nei civilinės teisės požiūriu. Aptartu teisiniu reglamentavimu nustatyti pagrindiniai personalo (darbo) nuomos ir Darbo kodekso reglamentuoto darbo skirtumai, kurie pasireiškia tuo, jog darbo funkcijos atliekamos ne darbdaviui (įdarbinančiai agentūrai), o jo nurodytam asmeniui (samdančiai įmonei), jam perduodami ir darbo rezultatai, be to, darbuotojas privalo paklusti samdančios įmonės nustatytai tvarkai. Pažymėtina, jog pagal ES teisės aktus laikino įdarbinimo įmonė gali verstis darbo nuoma tik tuo atveju, jeigu jai nustatyta tvarka išduodama licencija ar atitinkamas pažymėjimas. Europos Parlamento ir Tarybos 2008-11-19 direktyvos Nr. 2008/104/EB „Dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones“ 3 straipsnio 1 dalies b punkte apibrėžta, kad laikino įdarbinimo įmonė – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagal nacionalinę teisę sudaro darbo sutartis ar turi darbo santykių su laikinaisiais darbuotojais, siekiant paskirti juos laikinai dirbti įmonėje laikinojo darbo naudotojoje jai prižiūrint ir vadovaujant. Licencijavimo reikalavimas numatytas ir Koncepcijoje. UAB „Valeresta“, pasiuntusi savo darbuotoją V. M. laikinai dirbti pareiškėjai UAB „Litmosa“ priklausančiame restorane neatitinka laikino įdarbinimo įmonės požymių, nepaisant to, jog UAB „Valeresta“ įstatų 7 punkte nurodyta, kad bendrovė gali užsiimti kita veikla, neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos įstatymams (b.l. 70). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog UAB „Valeresta“ V. M. įdarbino kaip savo darbuotoją neterminuotai, neturėdama tikslo paskirti jį laikinai dirbti kitoje įmonėje, mokėjo jam darbo užmokestį. Nurodytą aplinkybę patvirtina 2009-09-18 sąskaita-faktūra VAL Nr. 6, iš kurios matyti, jog pareiškėja UAB „Litmosa“ atsiskaitė su UAB „Valeresta“ už aptarnavimą pagal paslaugų teikimo sutartį, o ne sumokėjo darbo užmokestį V. M. (b.l. 16, 81). Nagrinėjamu atveju susiklostę teisiniai santykiai tarp pareiškėjos UAB „Litmosa“, UAB „Valeresta“ ir V. M. labiausiai atitinka tarnybinės komandiruotės požymius. Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatose tarnybinės komandiruotės apibrėžimo nėra, tačiau 220 straipsnyje nurodytos garantijos ir kompensacijos tarnybinių komandiruočių atveju, todėl tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens siuntimu atlikti numatytomis sąlygomis pavedimą ne nuolatinėje darbo vietoje. Toks tarnybinės komandiruotės apibrėžimas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-01-23 nutarime Nr. 120 (su vėlesniais pakeitimais) Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuris neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 (su 2009-09-23 nutarimu Nr. 1150 patvirtintais pakeitimais), kuriuo patvirtintos Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklės. Galiojančiame teisės akte nurodyta, jog siuntimas į tarnybinę komandiruotę, išskyrus siuntimą į tarnybinę komandiruotę vienai darbo dienai Lietuvos Respublikos teritorijoje, įforminamas įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens įsakymu arba potvarkiu, kuriame turi būti nurodyta siunčiamo į tarnybinę komandiruotę darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, komandiruotės tikslas, vietovė (vietovės), komandiruotės trukmė ir komandiruotės išlaidos, kurias apmokės įstaiga. Siuntimas į tarnybinę komandiruotę vienai darbo dienai Lietuvos Respublikos teritorijoje įforminamas įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens rezoliucija, patvirtinančia, kad tarnybinis pranešimas ar darbuotojo prašymas išvykti iš nuolatinės darbo vietos suderintas (5 punktas). Teisėjų kolegija įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių teisinių santykių atveju darbdavys UAB „Valeresta“ direktorius ar jo įgaliotas asmuo įsakymu turėjo įforminti darbuotojo V. M. komandiruotę į UAB „Litmosa“, tačiau tai nepadarė. Teisinių santykių įforminimo formos nesilaikymas nagrinėjamu atveju neturi įtakos V. M. darbo UAB „Litmosa“ priklausančiame restorane teisėtumui. Iškilus klausimui, dirbama legaliai ar ne, vertinamas faktinis santykių pobūdis, išnagrinėtinos ir įvertintinos visos aplinkybės, o ne vien remtis formaliu požiūriu – yra rašytinė darbo sutartis ar jos nėra.

15Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius skundžiamu reikalavimu siekia, kad UAB „Litmosa“ sudarytų darbo sutartį su V. M. Aplinkybė, kad jis dirbo UAB „Litmosa“ nustatyta 2009-08-13. Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. teigimu, šioje bendrovėje jis dirbo tris dienas. Atsakovas nurodytos aplinkybės nepaneigė. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog darbo santykiai tarp pareiškėjos ir V. M., atsiradę komandiruotės pagrindu, yra pasibaigę, todėl vien dėl šios aplinkybės atsakovo reikalavimas sudaryti darbo sutartį yra neįmanomas įvykdyti. V. M. darbo santykiai UAB „Valeresta“ tęsiasi ir nebuvo nutrūkę nuo darbo sutarties sudarymo 2009-07-07. V. M. darbo santykiai UAB „Valeresta“ atitinka Darbo kodekso 93, 99 straipsniuose numatytus reikalavimus.

16Įvertinus visumą nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuojama, jog skundžiamas aktas yra neteisėtas, todėl naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjos UAB „Litmosa“ skundas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 dalimi.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

Nutarė

18patenkinti pareiškėjos UAB „Litmosa“ skundą,

19panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2009-08-21 reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0437-0524.

20Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.