Byla e2A-1078-260/2017
Dėl nuosavybės atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

3dalyvaujant ieškovei R. R., ieškovės atstovei advokatei S. Ž., atsakovui S. R., atsakovo atstovui advokatui L. K.,

4teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1682-375/2017 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui S. R. bei atsakovo S. R. priešieškinį ieškovei R. R. dėl nuosavybės atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6Ginčo esmė

7Ieškovė R. R. 2016 m. balandžio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2016 m. spalio 3 d. papildomu ieškiniu, kuriuose teismą prašė atidalyti jos dalį natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės pastato – sandėlio 1F1p, esančio ( - ), pagal UAB „Geometra“ atliktą 2016 m. kovo 15 d. pastato dalių paskaičiavimo projektą, paskiriant nuosavybėn: ieškovei patalpas – ( - ), viso ( - ) kv. m., įpareigojant ieškovę savo lėšomis ir jėgomis pasistatyti sieną tarp patalpų ( - ) iš pastarosios patalpos pusės; taip pat prašė nustatyti tvarką naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), pagal UAB „Inventora“ paruoštą 2016 m. rugsėjo 15 d. Žemės sklypo projektą, paskiriant naudotis ieškovei žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“ (( - ) kv. m.), atsakovui – žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“ (( - ) kv. m.); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog ji su atsakovu yra buvę sutuoktiniai. Santuoka nutraukta ( - ) teismo sprendimu, kuriuo taip pat šalims pripažintos nuosavybės teisės kiekvienam į ½ dalį pastato – sandėlio, esančio ( - ). Ieškovė jai priklausančia dalimi nesinaudoja nuo minėto teismo sprendimo priėmimo. Šiuo pastatu naudojasi atsakovas. Po teismo sprendimo pastato plotas yra žymiai sumažėjęs ir šiuo metu sudaro ( - ) kv. m. Santykiai tarp bendraturčių nėra normalūs. Ieškovė kelis kartus kreipėsi į atsakovą dėl turto atidalijimo natūra, kadangi pastatas yra dalus, tačiau atsakovas atsakydavo, prašydavo, jog ieškovė kompensuotu stogo kapitalinio dengimo išlaidas, kuris buvo atliktas neturint jos sutikimo. Ji pateikė UAB „Geometra“ parengtus projektus, kuriuos siuntė ir atsakovui. Tačiau dėl to, jog jame nurodyta, kad patalpos 1-2 ir 1-12 atskirtos ne siena, o laikina atitvara, laikė, jog projektas gali būti naudojamas tik kaip darbinis. Paaiškino, kad pagal atidalijimo projektą patalpa ( - ) kv. m. dalinama į dvi patalpas ( - ) kv. m. ir ( - ) kv. m. Po atidalijimo patalpa ( - ) kv. m atiteks ieškovei, o patalpa ( - ) kv. m. atsakovui. Kadangi patalpa 1-4 nėra atidalinta siena, todėl ieškovė įsipareigojo savo lėšomis ir jėgomis pastatyti sieną, kuria patalpa 1-4 bus atidalinta į dvi patalpas: 1-28 ir 1-4. Sieną ieškovė įsipareigojo įrengti iš patalpos 1-4 pusės, todėl atsakovui patalpos 1-28 plotas visiškai nesumažės. Atsižvelgdama į projektą dėl pastato atidalijimo ieškovė prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką paskiriant jai naudotis UAB „Inventora“ paruoštame plane žemės sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti sklypo dalį, pažymėtą raide „B“, o atsakovui – raide „A“, jokiais bendrais žemės sklypo plotais šalys nesinaudos. Įvažiavimas į kiekvienam priklausančią sklypo dalį yra per valstybinę žemę (kelią), kuris plane pažymėtas raide „C“. Atsakovas S. R. 2016 m. rugsėjo 8 d. pateikė teismui priešieškinį bei 2016 m. spalio 25 d. papildomą priešieškinį, kuriuose prašė atidalyti natūra pastatą – sandėlį, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Interaja“ projektą, paskiriant nuosavybėn: atsakovui patalpas, pažymėtas ( - ), viso ( - ) kv. m.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. spalio 25 d. pateiktu papildomu priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geoma LT“ paruoštą planą, pagal kurį ieškovei tektų sklypo dalis, pažymėta indeksu „C“, kurios bendras plotas ( - ) kv. m., o atsakovui – sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“ ( - ) kv. m , po pastatu esančia dalimi „A“ ( - ) kv. m. šalys naudosis bendrai. Atsakovas nurodė, kad UAB „Interaja“ projekte yra įvertinta aplinkybė, jog patalpos paskirstomos pagal faktinę nusistovėjusią naudojimosi tvarką, atliktą patalpų pritaikymą veiklai. Sandėlį jis naudoja savo, kaip ūkininko veikloje išaugintos produkcijos – bulvių sandėliavimui ir logistikos tikslais. Iki šiol naudojasi patalpomis 1-2, 1-4. Šios patalpos pritaikytos jo veiklai. Kartu su šiomis patalpomis naudojamos greta esančios patalpos 1-1, 1-27, 1-7, 1-5, 1-17, 1-6. Šios patalpos priskirtinos atsakovo nuosavybėn, o ieškovei tektų kita patalpų dalis. UAB „Interaja“ įvertino aplinkybę, kad pagal projektą nereikia atlikti jokių papildomų statybos darbų, ardyti laikančių konstrukcijų, keisti pertvarų. Projekte numatyta panaikinti duris tarp patalpos 1-22 ir 1-21 , vietoje jų įrengiant pertvarą ir duris iš atsakovui priskirtinos patalpos 1-19 į jam priskirtą patalpą 1-22, kuriuos atsakovas atliks savo lėšomis. Naudojimosi žemės sklypu tvarką prašė nustatyti pagal UAB „Geoma LT“ paruoštą planą. Ieškovei tektų sklypo dalis, pažymėta indeksu „C“, kurios bendras plotas ( - )kv. m., o atsakovui - pažymėta indeksu „B“ 1039 kv. m. Po pastatu esančia dalimi „A“ ( - ) kv. m. šalys naudosis bendrai. Šiame plane įvertinta faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka. Šiuo metu atsakovas naudojasi patalpomis, pažymėtomis 1-2, 1-27, 1-5, 1-17, 1-6. Tai apsprendžia ir faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką. Į jo naudojamas sandėlio patalpas1-2 bei 1-4 patenkama per angarines duris ir žemės sklypo dalį, kuri UAB „Geoma LT“ plane pažymėta indeksu „B“. Šioje dalyje laiko ūkininko veikloje naudojamą žemės ūkio techniką bei transportą. Jam priskiriant žemė sklypo dalį „B“ ieškovei priskirtina žemės sklypo dalis „C“, į kurią patenkama į ieškovei po pastato atidalinimo pagal priešieškinį priskirtinas sandėlio patalpas 1-12, 1-26, 1-26, 1-24 ir kt. Įvertinta ta aplinkybė, jog po pastato atidalinimo pagal priešieškinį ir dviejų atskirų patalpų suformavimo, pastatas, kuriame formuojamos šios patalpos, išliks vientisu nekilnojamojo turto objektu. Tokiu būdu išlieka pastato konstrukcinis bendrumas bei bendras konstrukcijų aptarnavimo koridorius būtinas vykdant bendrą pastato eksploatacinę ir techninę priežiūrą. Siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pilnai atitinka idealines bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes abiem šalims priklauso po ½ dalį. Ieškovė R. R. su atsakovo S. R. priešieškiniu, patikslintu ir papildomu priešieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad atsakovas be jos, kaip bendraturtės, sutikimo naudojosi visu pastatu. Po santuokos nutraukimo šalių santykiai konfliktiški. Ginčo patalpomis naudojosi jų sūnus. Jokios ūkinės veiklos ginčo pastate atsakovas nevykdė, ūkio pastatą jis be ieškovės sutikimo 2005 m. rugsėjo 6 d. 10 metų terminui išnuomojo savo motinai S. R.. Atsakovo nurodyti ginčo pastato pagerinimo darbai buvo atlikti ankstesnio savininko ir buvo pastato įsigijimo metu. Atsakovo siūlomas atidalijimas nėra racionalus, kadangi juo siekiama tik savo poreikių patenkinimo. Atsakovas S. R. su ieškiniu ir papildomu ieškiniu nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, jog ieškovės prašomos jam priskirti patalpos neatitinka faktinės naudojimosi tvarkos. Nuo 2003 m. jis užsiima žemės ūkio veikla, yra įregistravęs ūkininko ūkį, augina žemės ūkio produkciją. Sandėlis buvo įsigytas turint tikslą jame laikyti išaugintą žemės ūkio produkciją. Ir Šiuo metu naudojasi patalpomis, pažymėtomis 1-2 bei 1-4. Patalpos jo lėšomis pritaikytos jo veiklai. Kartu dar naudojamos patalpos 1-1, 1-27, 1-7, 1-6. Dėl šios faktinės naudojimosi tvarkos nuo pat santuokos nutraukimo ieškovė jokių prieštaravimų nereiškė. Jai bendras turtas niekada nerūpėjo, patalpų neprižiūrėjo, teritorijos netvarkė. Visa priežiūra ir būtinas remontas atliktas atsakovo lėšomis.

8Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. sprendimu ieškovės R. R. ieškinį atmetė, o atsakovo S. R. priešieškinį tenkino visiškai, atidalijo natūra pastatą – sandėlį, unikalus numeris ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Interaja“ projektą: priskyrė atsakovui S. R. nuosavybės teise patalpas, pažymėtas ( - ); įpareigojo atsakovą S. R. savo lėšomis ir jėgomis panaikinti duris tarp patalpų ( - ) vietoje jų įrengiant pertvarą bei įrengti duris iš patalpos ( - ) į patalpą ( - ); paskyrė ieškovei R. R. nuosavybės teise patalpas, pažymėtas ( - ), viso ( - ) kv. m.; nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus numeris ( - ), tvarką pagal 2016 m. spalio 18 d. UAB „Geoma LT“ paruoštą bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ieškovei R. R. priskiriant naudotis ( - ) kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“, atsakovui S. R. priskiriant naudotis ( - ) kv .m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“; nustatė, kad ( - ) kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ieškovė R. R. ir atsakovas S. R. naudosis bendrai; priteisė iš ieškovės R. R. atsakovui S. R. bylinėjimosi išlaidas: 31 Eur žyminio mokesčio bei 315 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, kad šalių santuoka buvo nutraukta 2006 m. balandžio 5 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-0001-408/2006. Pagal teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalims nuosavybės teise įregistruota po ½ dalį pastato – sandėlio 1F1p bei po ½ dalį į ( - ) ha bendro žemės ploto adresu ( - ). Abi šalys siekia atidalinti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jų pateiktus projektus. Teismas, įvertinęs abiejų šalių siūlomus projektus sprendė, kad atsakovo siūlomas pastato atidalijimo variantas yra optimalesnis, racionalesnis, labiau atitinkantis šalių protingų interesų pusiausvyrą bei kertinius civilinės teisės principus – teisingumo, sąžiningumo bei protingumo. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė pati neneigė aplinkybės, kad jai priklausančio pastato ½ dalimi niekada nesinaudojo. Laikė nereikšmingu ieškovės teiginį, kad atsakovas, pažeisdamas jos, kaip bendraturtės teises, naudojosi visu pastatu. Ieškovės poziciją dėl pastato naudojimo teismas laikė nenuoseklia. Atsakovo pateiktame projekte patalpos tarp bendraturčių paskirstytos įvertinus faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką, patalpų pritaikymą veiklai. Atsakovo siūlomo atidalijimo varianto pranašumo prieš ieškovės siūlomą variantą nesumenkina ir tai, kad ieškovei siūlomos priskirti patalpos 1-20, 1-21 ir 1-23 yra atskirtos nuo jai siūlomų pagrindinių patalpų ir ribojasi su atsakovui priskirtinomis patalpomis. Ieškovei priskirtinos patalpos, nors ir būdamos nesujungtos su pagrindinėmis patalpomis, gali būti naudojamos pagal paskirtį ir išlieka visavertės. Ieškovė turi galimybę į šias patalpas patekti per patalpą 1-15. Nurodė, jog teisiškai reikšminga ir ta aplinkybė, kad atsakovo siūlomas atidalijimo būdas nesąlygoja jokių statybos ar rekonstrukcijos darbų poreikio apsiribojant durų panaikinimu ir pertvaros įrengimu tarp patalpų 1-22 ir 1-21 bei įrengiant duris iš atsakovui priskirtinos patalpos 1-19 į patalpą 1-22. Šiuos darbus atsakovui įsipareigojus atlikti savo lėšomis ir jėgomis bus užtikrintas ir šalių izoliacijos principas. Ieškovei pripažinus, jog per visą tą laiką ji pastatu nesinaudojo ir jo neprižiūrėjo bei nepaneigus atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis vienas rūpinosi pastato priežiūra bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei esančius įrodymus darė išvadą, kad atsakovo siūlomas atidalijimo variantas yra pagrįstas jau susiklosčiusiais faktiniais bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo santykiais, užtikrina maksimalesnę bendraturčių interesų pusiausvyrą, labiau atitinka naudojimosi pastatu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, yra procedūriškai ir techniškai priimtinesnis (įmanomas įgyvendinti, nedaroma neproporcinga žala daiktui), todėl atsakovo priešieškinį šioje dalyje tenkino, o ieškovės reikalavimus atmetė. Pasisakydamas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teismas nurodė, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir po pastatu bei aplink jį esantis 0,3421 ha žemės sklypas, kurio naudojimosi tvarką šalys prašo nustatyti. Nurodė, jog teismas negali nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, jei ji neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais, o jos įgyvendinimas gali pažeisti trečiųjų asmenų teises. Abiejų šalių pateikti naudojimosi žemės sklypu projektai atitinka žemės santykius reglamentuojančius teisės aktus. Šalys taip pat įvertino ir jiems priklausančias žemės sklypo dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir prašė atitinkamai paskirti naudotis žemės sklypo dalį, esančią prie atidalintos pastato dalies. Vertindamas reikalavimų pagrįstumą teismas atsižvelgė į tai, kad abi šalys pretendavo į tas pačias pastato patalpas 1-2 ir 1-4, tačiau teismui šias ir kitas patalpas atidalijus ir priskyrus atsakovui tenkino ir jo prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kadangi į šias patalpas patenkama per atsakovo prašomą jam paskirti naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėta indeksu „B“. Šia žemės sklypo dalimi atsakovas jau faktiškai ir naudojosi, todėl ieškovei priskyrė naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „C“, o žemės plotą, esantį po pastatu ir plane pažymėtą indeksu „A“, paliko abiejų šalių bendram naudojimui, paliekant bendrų konstrukcijų aptarnavimo koridorių aplink pastato perimetrą.

10Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovė R. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. R. ieškinį ir papildomą ieškinį tenkinti, o atsakovo S. R. priešieškinį ir papildomą priešieškinį atmesti arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė prie nagrinėjamos bylos prijungti VĮ Registrų centro 2017 m. vasario 3 d. sprendimą, kurio pateikimo būtinybė iškilo po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir kuris patvirtina, kad priimto teismo sprendimo bus neįmanoma įvykdyti. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalinimo institutą. Pirmosios instancijos teismas, atidalydamas sandėlio patalpas pagal UAB „Interaja“ projektą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kadangi naujai suformuotos ir ieškovei priskirtos patalpos 1-15, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23 neatitinka sandėliavimo patalpų paskirčiai keliamų reikalavimų. Teismas privalėjo įvertinti, ar naujai suformuoti objektai galės būti naudojami pagal paskirtį ir atitiks sandėliavimo patalpoms keliamus reikalavimus. Teismo priskirtose patalpose ieškovė negalės įrengti sandėliavimo veiklai vykdyti būtinų patalpų ir negalės jose vykdyti sandėliavimo veiklos. Pirmosios instancijos teismo sprendimu sandėlio atidalijimo būdas prieštarauja bendraturčių lygiateisiškumo principui, kadangi užtikrinami tik atsakovo, kaip bendraturčio interesai, kuriam priskiriamos patalpos formuojamos kaip vientisas objektas, jo visos patalpos ribojasi viena su kita, o ieškovės – ne. Atsakovas neįvykdė pareigos bendradarbiauti, kooperuotis ir ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo. A. S. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės R. R. apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino visas su žemės sklypo naudojimusi susijusias aplinkybes ir teisingai nustatė, kad žemės sklypo dalis, esanti po pastatu turi būti palikta bendram naudojimui. Teismo sprendimas teikti pirmumą žemės naudojimosi tvarkos projektui paremtas protingumo principu bei atitinka statiniams keliamus reikalavimus. Nustatinėdamas žemės sklypu tvarką, teismas neturėjo net teorinės galimybės patvirtinti ieškovės prašomą projektą, kadangi pastatas nebuvo atidalintas pagal jos projektą. Teismo sprendimas atidalyti patalpas sandėlyje pagal UAB „Interaja“ projektą yra protingas ir lygiavertis kiekvieno bendraturčio atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, juo užtikrinamas šalių lygiateisiškumas atidalijant statinį, patvirtintu projektu įgyvendinami abiejų bendraturčių interesai. Teismas pagrįstai atsižvelgė į faktinę statinio naudojimosi tvarką, atliktą patalpų pritaikymą atsakovo veiklai už atsakovo asmenines lėšas, taip pat įvertino patalpų funkcines paskirtis ir tinkamai jas paskirstė, atsižvelgė į inžinerinių sistemų vientisumą ir nedalumą. Taip pat spręsdamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, teismas įvertino pastato vientisumą, jo konstrukcinių elementų eksploatacinį būtinumą, taip pat atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas tenkinamas. Ieškovė R. R. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – VĮ Registrų centro 2017 m. vasario 3 d. sprendimą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, daiktinių teisių, juridinio fakto įregistravimo nekilnojamojo turto registre, kurio pateikimo būtinybė, jos nuomone, iškilo po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir kuris patvirtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo bus neįmanoma įvykdyti. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad naujo įrodymo pateikimo būtinybė jai iškilo vėliau, t. y. jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Naujai teikiamas įrodymas susijęs su byloje sprendžiamais klausimais, todėl priimtinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ar teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės R. R. ieškinys dėl nuosavybės atidalijimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir patenkintas atsakovo S. R. priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, iš esmės sutinka su ieškovės apeliaciniu skundu, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pastato, dėl kurio byloje pateiktu ieškiniu ir priešieškiniu pareikšti reikalavimai, atidalijimo aplinkybes, taip pat netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, dėl ko šio teismo 2017 m. sausio 11 d. priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškovės R. R. ir atsakovo S. R. santuoka buvo nutraukta. Minėtu sprendimu buvo taip pat padalytas jų santuokoje įgytas turtas, įskaitant ir ginčo sandėlį, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (toliau – sandėlis) bei žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (toliau – žemės sklypas), kurie po santuokos nutraukimo ieškovei R. R. ir atsakovui S. R., teismo sprendimu buvo padalyti natūra, kiekvienam iš jų priteisiant po 1/2 dalį minėto turto. Nepaisant to, kad po santuokos nutraukimo 1/2 dalis sandėlio ir žemės sklypo priklausė ieškovei R. R., tačiau visu šiuo turtu naudojosi atsakovas bei šalių sūnus A. R.. Vėliau, kilus nesutarimams tarp šalių dėl naudojimosi ginčo turtu tvarkos nustatymo, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės atidalijimo, o atsakovas S. R., nesutikdamas su ieškovės ieškiniu, pateikė teismui priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriame nurodė jo pageidaujamą atidalijimo variantą. Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovo priešieškinyje pareikštus reikalavimus, ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą, kuriuo tenkinant priešieškinio reikalavimus atidalytos natūra ginčo pastato patalpos pagal UAB „Interaja“ projektą bei nustatyta naudojimosi ginčo sklypu tvarka pagal UAB „Geoma LT“ paruoštą bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, taip pat priteistos iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos atsakovui, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas yra pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai pagrįstai ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas atsakovo priešieškinyje nurodytus reikalavimus nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos tokio pobūdžio bylose teisminės praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl turto atidalinimo yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad CK 4.80 straipsnyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012; 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347-248/2016). Jei pateikiami keli atidalijimo variantai (pavyzdžiui, byloje yra ieškinys ir priešieškinis), teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 485/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalinamas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Byloje sprendžiama dėl pastato-sandėlio, kurio paskirtis – sandėliavimas, atidalijimo tarp bendraturčių. Spręsdamas šį ginčą teismas privalo įvertinti, ar atidalijus sandėlį pagal šalių pateiktus patalpų padalinimo projektus atidalytos daikto dalys, t. y. planuojami naujai suformuoti nuosavybės objektai, galės būti naudojamos pagal paskirti ir atitiks sandėliavimo patalpoms keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas, parinkdamas ginčo sandėlio atidalijimo būdą, privalėjo analizuoti ar konkretus ginčo sandėlio atidalijimo būdas (įskaitant atsakovo priešieškinyje išdėstytą ginčo sandėlio atidalijimo būdą) yra procedūriškai ir techniškai įmanomas, tačiau byloje nagrinėjamu atveju ne tik šių esminių kriterijų neanalizavo, bet ir skundžiamu sprendiniu atidalijo ginčo sandėlį pagal atsakovo pateikta UAB „Interaja“ patalpų atidalijimo planą pažeisdamas bendraturčių lygiateisiškumo principą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu nustatęs ginčo sandėlio atidalijimo būdą pagal UAB „Interaja“ pateiktą patalpų atidalijimo planą, neįvertino, jog teismo naujai suformuotas ir ieškovei nuosavybės teise paskirtas objektas neatitinka jo paskirčiai keliamų reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal paskirtį. STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. D1-100 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. D1-344 redakcija)), 33 punktas numato, jog sandėlių tūriniai projektiniai sprendiniai turi sudaryti galimybę juos rekonstruoti, keisti krovinių sandėliavimo technologiją be esminio pastato konstrukcijų keitimo. To paties STR 35 punkte nustatyta, kad viename sandėlyje tikslinga įrengti saugyklų, krovinių priėmimo, rūšiavimo, komplektavimo, administracines, buitines ir kitas patalpas, reikalingas sandėlių pastato reikmėms tenkinti, jei tai neprieštarauja higienos, aplinkos apsaugos ir gaisrinės saugos reikalavimams. Todėl šio STR punktų turinio analizė įgalina daryti išvadą, jog tam, kad pastatas galėtų būti naudojamas pagal paskirtį į jį reikalinga ne tik patekti, bet jame yra reikalinga įrengti eilę atskirų patalpų, kurios yra būtinos sandėliavimo veiklai vystyti. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovei skundžiamu sprendimu nuosavybėn paskyrus kaip atskirą objektą (sandėlį) patalpas (1-15, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23), kurių plotas nesiekia net ( - ) kv. m. ir kurios yra visiškai atsietos nuo kitų ieškovės nuosavybėn paskirtų beveik ( - ) kv. m. dydžio patalpų (1 -24, 1-25, 1-26, 1-12, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11), atsižvelgiant į atskirai paskirtų patalpų dydį (( - ) kv. m.), akivaizdu, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, ieškovė neturės jokios galimybės jose įrengti sandėliavimo veiklai vykdyti būtinas patalpas ir jose vykdyti sandėliavimo veiklą, taigi atskirtos patalpos (suformuotas atskiras objektas) iš esmės negalės būti naudojamos pagal paskirti. Tokiu būdu daroma neproporcinga žala atidalijamam daiktui. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovo siūlomo atidalijimo projekto prieš ieškovės siūlomą projektą nesumenkina ir tai, kad ieškovei siūlomos paskirti patalpos 1-20; 1-21 ir 1-23 yra atskirtos nuo jai siūlomų pagrindinių patalpų ir ribojasi su atsakovui paskirtomis patalpomis, kad ieškovei priskirtos minėtos patalpos, nors ir būdamos nesujungtos su pagrindinėmis patalpomis, gali būti naudojamos pagal paskirtį ir išlieka visavertės. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmos instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatytas ginčo sandėlio atidalijimo būdas pagal UAB „Interaja“ patalpų padalinimo planą yra ydingas ir procedūriškai negalimas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs paties atidalijimo instituto taikymo esmę – atidalijus daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-260/2009). Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje esantis 2016 m. vasario 2 d. VĮ Registrų centro išrašas neginčytinai patvirtina, kad ginčo sandėlis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui, dėl ko šioje byloje buvo sprendžiamas sandėlio atidalijimo į 2 atskirus nuosavybės teisės objektus klausimas. Tačiau iš byloje esančio UAB „Interaja“ plano, kuriuo pirmosios instancijos teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą, matyti, kad ginčo sandėlis buvo atidalytas ne į 2, bet į 3 atskirus objektus, t. y. atsakovui nuosavybės teise priskirtinas patalpas: ( - ), ieškovei nuosavybės teise priskirtinas sandėlio patalpas: ( - ), bei kitas ieškovei nuosavybės teise priskirtinas patalpas: ( - ), kurios nėra susijusios ir nesiriboja su kitomis ieškovės nuosavybėn priskirtomis patalpomis, o ribojasi tik su atsakovo nuosavybėn priskirtomis patalpomis. Akivaizdu, jog toks daikto atidalijimas, kuomet esant 2 daikto savininkams bei akivaizdžiai galimybei daiktą atidalinti suformuojant 2 atskirus nuosavybės teisės objektus, daiktas atidalijamas į tris izoliuotus objektus, vienam savininkui paskiriant vientisą daikto dalį, o kitam savininkui paskiriant 2 atskiras daikto dalis (naujai suformuotus objektus), apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra akivaizdžiai neatitinkantis atidalijimo instituto esmės. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ginčo sandėlio atidalijimo būdas pagal atsakovo pateiktą UAB „Interaja“ patalpų padalinimo planą užtikrina išimtinai tik atsakovo, kaip sandėlio bendraturčio interesus, visiškai neatsižvelgė į bendraturtės ieškovės interesus. Kaip matyti iš UAB „Interaja“ parengto plano, atsakovo nuosavybėn priskirtina ginčo sandėlio dalis yra suformuota kaip vientisas atskiras objektas, o visos patalpos ribojasi viena su kita, dėl ko atsakovui yra suteiktos visos sąlygos vystyti sandėliavimo veiklą visose jo nuosavybei paskirtose patalpose. Tuo tarpu ieškovės nuosavybėn priskirtinos patalpos nėra visos tarpusavyje susiję, t. y. dalis patalpų nesiriboja su kitomis ieškovės nuosavybėn paskirtomis patalpomis, dėl ko yra prarandamas ieškovės nuosavybėn paskirtos dalies sandėlio vientisumas ir patalpos tampa mažiau vertingomis. Ieškovės siūlomu ginčo sandėlio atidalijimo variantu pagal UAB „Geometra“ parengtą planą kiekvienam daikto savininkui (ieškovei ir atsakovui) yra suformuojama po vieną atskirą nuosavybės objektą, kuris kiekvienas yra vientisas, dėl ko, akivaizdu, jog abi daikto atidalijamos dalys (t. y. naujai suformuoti atskiri nuosavybės objektai) galės būti naudojamos pagal paskirtį. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės siūlomas atidalijimo projektas yra tiek techniškai, tiek procedūriškai galimas. Jis taip pat nepažeidžia nei vienos šalių interesų, kadangi sprendžiant atidalijimo klausimą ieškovė sutiko, jog vieną iš atidalytų dalių išsirinktų atsakovas, kita – liktų jai. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nepagrįstai nurodė, jog atsakovo pateiktas naudojimosi ginčo turtu tvarkos nustatymo projektas racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimosi ginčo turtu kriterijų kontekste labiau atitinka visų dalyvaujančių byloje asmenų interesus, todėl yra pagrindo jį vertinti kaip pozityvesnį nei ieškovės siūloma naudojimosi ginčo turtu tvarka. Tokių teiginių pagrįstumo motyvų teismas nenurodė, ieškovė tokiam vertinimui prieštarauja. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atsakovas, ieškovei siekiant šalių ginčą išspręsti dar ikiteismine tvarka – pateikiant atvirkštinį nei prašoma ieškiniu siūlymą, nesutiko dėl ieškovės siūlomos bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo bei neįrodęs objektyvių priežasčių dėl ko ieškovės pateikti pasiūlymai yra neprotingi ir pažeidžiantys šalių lygiateisiškumo principą, vertina, kad atsakovas dėl naudojimosi ginčo turtu ir žemės sklypu tvarkos pareiškė nepagrįstą priešieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas privalėjo ne patenkinti, bet atmesti (CPK 263 straipsnis). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai išsprendęs reikalavimą pagal atsakovo siūlymą atidalyti pastato dalis, priėmęs šioje dalyje nepagrįstą sprendimą, nepagrįstai tenkino ir atsakovo prašymą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal jo pasiūlytą projektą. Pripažinus, kad pastato dalių atidalijimas pagal ieškovės siūlymą yra racionalus ir galimas, naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatytina pagal jos pasiūlytą UAB „Inventora“ paruoštą planą. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką bei siekiant užkirsti kelią tolimesniems konfliktams tarp šalių, teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, paskiriant atskiram naudojimui ne tik prie pastato esančias žemės sklypo dalis, tačiau ir po juo, atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio nuosavybėn atidalintiną sandėlio patalpų dalį, kaip tai yra numatyta ieškovės pateiktame ir UAB „Inventora“ 2016 m. rugsėjo 15 d. paruoštame žemės sklypo projekte. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys ir patenkintas atsakovo priešieškinis, ir šioje dalyje priima naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė pateikė papildomus įrodymus, leidžiančius teisėjų kolegijai įsitikinti, kad ieškovės siūlomas sandėlio patalpų perplanavimas yra galimas, ieškovė sutinka savo lėšomis iškirsti angą ir įrengti pertvarą pagal jos siūlomą planą suformuojant ( - ) kv. m patalpą 1-28 (t. II, b. l. 103-108). Ieškovė, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, siūlė atsakovui pasirinkti bet kurią iš atidalijamų pagal jos planą sandėlio dalių, tačiau atsakovas, prieštaraudamas ieškovės siūlomam variantui, tai daryti atsisakė. Kadangi atsakovas įrodinėjo, jog jis yra pagerinęs patalpas 1-2 ir 1-4, o atsakovė sutiko su bent kuria atidalijamo sandėlio dalimi, teisėjų kolegija pripažįsta tikslingu ieškovės apeliaciniame skunde prašomą jai paskirti dalį paskirti atsakovui, o likusią dalį ieškovei. Atsakovas, kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų (t. II, b. l. 109-113) naudojosi ir sandėlio patalpa 1-12, kurioje sandėliuoja bulves, tačiau tai nėra kliūtimi šią patalpą, atidalijant pastato dalis, paskirti ieškovei. Atsakovui tokiu atveju tektų pareiga pasiimti savo saugomus daiktus. Panaikinusi teismo sprendimą ir priėmusi šioje byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, teisėjų kolegija iš naujo paskirsto pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas bei nusprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei paskyrus (atidalijus) ne tą atidalijamo statinio dalį, kurios ji prašė ieškinyje ir apeliaciniame skunde, o, jos vertinimu, lygiavertę kitą statinio dalį, jai siūlius atsakovui pasirinkti vieną iš naujai suformuojamų objektų, įvertinus byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, laikytina, kad jos apeliacinis skundas ir ieškinys tenkinami visiškai. Atmetus atsakovo S. R. priešieškinį, iš ieškovės R. R. atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, pateikdama ieškinį sumokėjo 32,60 Eur žyminį mokestį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu patyrė 2 000 Eur išlaidas susijusias su atstovavimu ir procesinių dokumentų rengimu bei 384,50 Eur išlaidas, susijusias su UAB „Inventora“ bei UAB „Geometra“ projektų parengimu, paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 31,60 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, t. y. panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas, ir priėmus naują sprendimą – ieškinį patenkinti, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo S. R.. Teisėjų kolegija ieškovės R. R. 2508,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis sumokėtas už ieškinio ir papildomo ieškinio pateikimą pirmosios instancijos teismui, procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos, išlaidos, susijusios su UAB „Inventora“ bei UAB „Geometra“ projektų rengimu bei žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą, priteisia iš atsakovo S. R. (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

16panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo S. R. priešieškinį atmesti, o ieškovės R. R. ieškinį tenkinti iš dalies: 1) atidalyti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės pastato-sandėlio IFlp, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pagal UAB „Geometrą“ atliktą 2016 m. kovo 15 d. pastato dalių paskaičiavimo projektą, paskiriant nuosavybėn:

17- ieškovei R. R. (asmens kodas ( - ) patalpas: ( - );

18- atsakovui S. R. (asmens kodas ( - ) patalpas: ( - );

19-įpareigoti ieškovę savo lėšomis ir jėgomis pastatyti sieną tarp patalpų ( - ) iš ieškovės patalpos pusės; 2) nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu ( - ), unikalus Nr. ( - ), pagal UAB „Inventora“ paruoštą 2016 m. rugsėjo 15 d. Žemės sklypo projektą, paskiriant naudotis: ieškovei R. R. (asmens kodas ( - ) žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „ A“ (( - ) kv. m.), S. R. (asmens kodas ( - ) žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B” (( - ) kv. m.).

20Priteisti iš atsakovo S. R. (asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), ieškovei R. R. (asmens kodas ( - ) gyvenančiai ( - ), 2508,70 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuonis eurus ir 70 euro centų) bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų.

21Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai