Byla 2A-1149-264/2009

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „D&M Logistics“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1348-615/2009 pagal ieškovo UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ ieškinį atsakovui UAB „D&M Logistics“ dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

3Ieškovas ieškiniu (b. l. 2-4) prašė priteisti iš atsakovo 1244,00 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007-11-26 šalys sudarė vienkartinę krovinių vežimo sutartį Nr. 2007 11 26/M1. Pagal šią sutartį atsakovas pavedė ieškovui organizuoti 5,5 tonas sveriančio įrengimo pervežimą tarptautiniu maršrutu Šveicarija-Lietuva bei įsipareigojo sumokėti ieškovui pervežimo kainą. Šalys sutarė, kad pervežimo kaina yra 870 Eurų, kas litais sudarė 3004,00 Lt. Į šią kainą buvo įskaičiuotos visos įprastos vežėjo išlaidos. Pervežimui vykdyti ieškovas sudarė sutartį su Latvijos bendrove SIA „Danta“, kuri ieškovo pavedimu ir vykdė minėtą pervežimą. Pervežimo metu paaiškėjo, kad atsakovo krovinys gali vykti tik esant tranzitinei deklaracijai, tačiau tokios deklaracijos siuntėjas nepateikė. Vežėjas patyrė papildomų išlaidų, kurias privalo atlyginti atsakovas, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisako atlyginti 1244,00 Lt sumą, sumokėtą ieškovo už privalomą tranzitinę atsakovo krovinio deklaraciją.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo UAB „D&M Logistics“ 1244,00 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1244,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-09-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 61,00 Lt žyminio mokesčio, 1770,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, ieškovo UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ naudai bei 20,00 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1244,00 Lt ieškovo turėtų papildomų išlaidų už tranzitinę krovinio deklaraciją pagal 2007-11-26 vienkartinę krovinių vežimo sutartį Nr. 2007 11 26/M1. Teismas nurodė, kad priešieškinys, reikalaujant vienkartinę krovinių vežimo sutartį pripažinti ekspedijavimo sutartimi, įstatymų nustatyta tvarka civilinėje byloje nepareikštas. Tarp šalių sudarytoje vienkartinėje krovinių vežimo sutartyje Nr. 2007 11 26/M1, buvo sutarta pervežti krovinį. Pagal CMR konvencijos 3 straipsnį vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus ir klaidas savo agentų ir kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo metu jis naudojosi. Todėl ieškovas pervežimui galėjo pasitelkti ir kitus asmenis, o sutartyje numatyti draudimai yra prieštaraujantys CMR konvencijai, nes šis tarptautinis norminis aktas numato ypatingas taisykles, kurių nenustato joks kitas teisės aktas. Esant kolizijai tarp nacionalinių įstatymų ir CMR konvencijos nuostatų, privalu remtis CMR konvencija. Visi susitarimai, kurie prieštarauja CMR Konvencijai, vadovaujantis Konvencijos 41 straipsniu yra negaliojantys nuo pat jų sudarymo. Atsakovas nurodė, kad sutartyje yra nurodyta, jog tranzito deklaracija turi paimti vežėjas. Tačiau tokia sąlyga yra neapibrėžta ir šis sutarties punktas prieštarauja Tarptautinės krovinių vežimo keliais sutarties konvencijai. CMR konvencijos 11 straipsnis imperatyviai įpareigoja krovinio siuntėją pridėti prie važtaraščio visus reikiamus dokumentus ir suteikti vežėjui visapusišką informaciją muitinės ir kitiems formalumams atlikti. Vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo. Už tai yra atsakingas krovinio siuntėjas. Vežėjas pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 3 punktą atsako tik už dokumentų pametimo ar jų neteisingo panaudojimo teisines pasekmes, kurioms gali būti priskirti nuostoliai dėl papildomų muitų mokesčių. Tačiau vežėjas negalėjo paimti tų dokumentų, kurių jam nebuvo pateikęs siuntėjas. Visos papildomos išlaidos kylančios dėl krovinio, jo pervežimui būtinų dokumentų forminimas ir gavimas turi būti kompensuotas. Ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie pagrindė jo tranzito deklaracijai turėtų išlaidų dydį (b. l. 104-112), kurių atsakovas nenuginčijo. Taip pat atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad tranzito deklaracija krovinio vežimo per muitinę metu muitinei esą jau buvo pateikta, atsakovas ir jo atstovė nenurodė, teismui nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti, netgi po to, kai teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalimi, tokius įrodymus atsakovui pateikti pasiūlė.

5Atsakovas UAB „D&M Logistics“ apeliaciniu skundu (b. l. 134-138) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių priežasčių:

61. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodęs, jog atsakovui nepateikus priešieškinio dėl sutarties pripažinimo ekspedijavimo sutartimi, šalių sudaryta sutartis yra laikytina vežimo sutartimi, pažeidė LR CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Nuo pareikšto ieškinio atsakovas gynėsi teismui pateikdamas atsiliepimą, kuriame išdėstė savo paaiškinimus ir atsikirtimus į ieškinį.

72. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų reikšmingų aplinkybių ir neištyręs visų paaiškinimų bei įrodymų, nepagristai nutarė šalių sudarytą sutarti laikyti vežimo sutartimi. Ieškovo ir atsakovo sutartis yra pripažintina ne vežimo, o ekspedijavimo sutartimi, kadangi: 1) ieškovas krovinio nevežė, o tik organizavo jo vežimą, 2) krovinys buvo vežamas ne pagal ieškovo ir atsakovo sutartį, o pagal kitą sutartį (ieškovo ir vežėjo SIA „Danta“), 3) ieškovo ir atsakovo sutartis laikytina pagalbine sutartimi, susijusia su transportavimo paslaugų teikimu, 4) ieškovas krovinio nepriėmė vežti, 5) CMR važtaraštyje nurodyti ne ieškovo, o vežėjo SIA „Danta“ duomenys, 6) ieškovas buvo tik tarpininkas tarp atsakovo ir vežėjo SIA „Danta“, 7) aplinkybės po sutarties sudarymo parodo, kad ieškovas neketino vežti krovinio, o tik siekė už atlygį tarpininkauti šiame pervežime.

83. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepagristai nurodo, kad ieškovas pervežimui įvykdyti galėjo pasitelkti kitus asmenis, o šalių sutartyje (2.3. punktas) numatytas draudimas yra prieštaraujantis CMR Konvencijai, todėl negaliojantis. Teismo sprendime nurodytas CMR Konvencijos 3 straipsnis buvo neteisingai pritaikytas, nes jis nekalba tiesiogiai apie vežėjo teisę samdyti (pasitelkti) kitus asmenis. Atsakovas mano, kad ieškovas turi būti pripažintas atsakingu už tai, kad pažeisdamas sutartį perleido jos vykdymą kitam asmeniui, kurio net tinkamai neinformavo apie su atsakovu sutartas pervežimo sąlygas.

94. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad sutarties sąlyga, nurodanti, kad vežėjas turi paimti tranzito deklaraciją, yra neapibrėžta ir prieštaraujanti CMR Konvencijos 11 straipsniui. Ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis (1 dalis) numato, jog tranzito deklaraciją vairuotojas turi paimti krovinio pakrovimo vietoje. Tranzito deklaracija, skirta šio krovinio pervežimui, buvo vežėjui palikta muitinės, per kurią vežamas krovinys, įstaigoje, todėl yra laikytina, jog tranzito deklaracija vežėjui buvo tinkamai perduota. Už muitinės formalumams atlikti reikiamų dokumentų netinkamą, neteisingą panaudojimą/ nepanaudojimą ar praradimą atsakovas nėra atsakingas - pagal įstatymus už tai atsako vežėjas. Pervežimo metu su atsakovu nebuvo pakankamai bendradarbiaujama, atsakovas negavo jokių pranešimų apie sutarties vykdymo kliūtis (sutarties 4.4. punktas), atsakovo nebuvo prašoma jokių nurodymų ar instrukcijų dėl iškilusių nenumatytų aplinkybių sprendimo. Tik įvykdžius pervežimą paaiškėjo, jog ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus perleido kitam asmeniui, o pastarasis, būdamas nepakankamai informuotu, patyrė bereikalingų išlaidų.

105. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepagristai nurodo, kad ieškovas pateikė įrodymus apie išlaidų, patirtų tranzito deklaracijos gavimui, dydį, kurių atsakovas nenuginčijo. Ieškovo pateikti dokumentai nepaaiškina, kokiu būdu buvo gauta ieškovo prašoma priteisti suma. Vežėjo SIA „Danta” 2007-12-07 sąskaitoje yra įrašas apie keturias muitinės deklaracijas Tl, kurių bendra kaina yra 467,35 EUR, o muitinės įstaigos 2007-11-30 sąskaitoje yra įrašas tik apie tris tranzito deklaracijas, skirtas Lietuvai, be to muitinės sąskaitoje yra nurodyta, jog 240,35 EUR yra suma už 2 promiles. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti ką reiškia „2 promilės", už ką yra nurodyta tokia kaina ir kodėl ieškovas šių sumų reikalauja iš atsakovo. Be to, iš verslo praktikos jam yra žinoma, kad tranzito deklaracijos kaina yra apie 50 EUR. Iš ieškovo teismui pateiktos muitinės įstaigos 2007-11-30 sąskaitos matyti, kad kitų tranzito deklaracijų kainos yra nurodytos 53,50 EUR, todėl atsakovas pagrįstai prašė paaiškinti kodėl ieškovas iš atsakovo reikalauja daug didesnės sumos.

116. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl CMR Konvencijos taikymo šalių ginčui spręsti neatitinka LAT suformuotos praktikos. Apeliantas remiasi 2001-06-15 LAT teisėjų senato nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)" 6 punktu, jog ne visiems iš konkretaus tarptautinio pervežimo pagal CMR Konvenciją atsiradusiems santykiams taikomos CMR Konvencijos nuostatos, o tik tiems, kurie yra joje reglamentuoti. Pagal CMR Konvenciją transporto ekspedicinė organizacija, kuri organizuoja pervežimą, nėra tarptautinio pervežimo dalyviu. Minėtame nutarime nurodyta, jog ginčai tarp vežėjo ir ekspeditoriaus, taip pat ginčai tarp dviejų vežimo procesą aptarnavusių ekspeditorių nagrinėjami pagal nacionalinius įstatymus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiame pervežime veikė kaip ekspeditorius, yra konstatuotina, jog ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiams yra netaikomos CMR Konvencijos nuostatos. Taigi, ieškovo ir atsakovo ginčas turėjo būti nagrinėjamas pagal nacionalinius įstatymus.

127. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepagrįstai nurodo, kad atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad tranzito deklaracija buvo pateikta muitinės įstaigoje, per kurią turėjo būti vežamas krovinys. Šią aplinkybę atsakovas įrodinėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. paaiškinimais, duotais raštu ir žodžiu, bei rašytiniais įrodymais. Teismui buvo pateikti sekantys rašytiniai įrodymai: 1) ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis, kuri numato, kad vairuotojas turi paimti parengtą tranzito deklaraciją (sutarties 1 dalis), 2) atsakovo ir jo kliento (Rusijos įmonės) sudaryta 2007-11-26 sutartis, kurios ypatingosios sąlygos numato, kad būtina pranešti apie „sienos perėjimo punkto išvažiuojant iš Šveicarijos" pavadinimą, kadangi vairuotojas ten turės pasiimti jam paliktą Tl deklaraciją. Teismas šių rašytinių įrodymų netyrė ir nevertino, o nurodė, jog atsakovas nepateikė „konkrečių” įrodymų. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodinėjimo proceso taisykles, kadangi atsakovui nepateikus tiesioginių rašytinių įrodymų, teismas netyrė ir nevertino kitų byloje pateiktų rašytinių įrodymų (netiesioginių). Tiesioginių rašytinių įrodymų atsakovas nepateikė, nes muitinės įstaiga, kurioje buvo palikta šiam kroviniui skirta tranzito deklaracija, paaiškino, kad tai nėra tokio pobūdžio informacija, kuri būtų saugoma tokį ilgą laiką, todėl nėra galimybių išduoti atitinkamą atsakovo prašomą dokumentą. Atsakovas pirmosios instancijos teismo neprašė iš muitinės įstaigos išreikalauti dokumentą apie vairuotojui paliktą tranzito deklaraciją, kadangi atsakovui buvo žinoma, jog tokio dokumento muitinės įstaiga neišduos.

13Ieškovas UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 151-153) prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su skundu nesutinka dėl sekančių priežasčių:

141. Apeliantas klaidingai teigia, kad buvo sudaryta ekspedijavimo, o ne vežimo sutartis. Remiantis Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga, „Teismai tuo atveju, jei pervežime dalyvavo keli asmenys, nustato, kuris asmuo laikytinas vežėju ir byloje yra atsakovas, vadovaudamiesi šiais kriterijais: 4. Ekspeditorius, kuris akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, be nurodymo, kad jis tik ekspedicijuoja krovinį, laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme“.

152. Kadangi siuntėjas neinformavo, kad krovinys gali vykti tik esant tranzitinei deklaracijai, bei nepateikė tokios deklaracijos, UAB „D&M Logistics" turi atlyginti išlaidas, kurias patyrė vežėjas dėl informacijos ir dokumentų stokos.

163. Atsakovas taip pat netiksliai ir nepagrįstai aiškina, jog sutarties sąlyga, nurodanti, kad vežėjas turi paimti tranzito deklaraciją, nėra neapibrėžta ir prieštaraujanti CMR konvencijos 11 str. Kadangi siuntėjas šiuo atveju nepateikė visos reikiamos informacijos, jis yra atsakingas už savo nerūpestingumą ar mėginimą išvengti papildomų išlaidų.

174. Atsižvelgiant į tai, kad siuntėjas turėjo pareigą tiek informuoti apie su muitinės formalumais susijusias aplinkybes, tiek pridėti prie važtaraščio reikiamą deklaraciją, neturi kilti ginčo dėl apmokėjimo už vežėjo patirtas išlaidas tranzito deklaracijai gauti.

185. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaiko LAT formuojamos praktikos, tačiau remiantis Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga tarptautinė praktika daugiausia laikosi nuostatos, kad jei asmuo sudaro sutartį krovinio pervežimui į paskyrimo punktą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek tampa vežėju CMR konvencijos prasme. Taigi ginčo, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra sudaryta vežimo sutartis, nėra, nes situacija atitinka tiek formuojamą teismų praktiką, tiek ir CMR normas.

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

21Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai yra susiję su Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (sutrump. CMR konvencija) taikymu.

22Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta vienkartinė krovinių vežimo sutartis Nr. 2007 11 26/M1, pagal kurią atsakovas pavedė ieškovui organizuoti 5,5 tonas sveriančio įrengimo pervežimą tarptautiniu maršrutu Šveicarija-Lietuva bei įsipareigojo sumokėti ieškovui pervežimo kainą - 870 Eurų, kas litais sudarė 3004,00 Lt. Į šią kainą buvo įskaičiuotos visos įprastos vežėjo išlaidos ( b. l. 6-7). Atsakovas už krovinio pervežimą ieškovui sumokėjo sutartyje nurodytą sumą. Pervežimui vykdyti ieškovas sudarė sutartį su Latvijos bendrove SIA „Danta“, kuri ieškovo pavedimu ir atliko krovinio pervežimą, ką patvirtina rašytiniai įrodymai byloje: sutartis Nr.1279, sąskaita Nr. TD235-7733 ( b. l. 88-90, 107). Tranzito lydimajame dokumente ( b. l. 9-10), jo 44 p. ypatingos žymos - nurodyta, kad pateiktas dokumentas - prekybos sąskaita. Ieškovo paaiškinime ( b. l. 105) nurodyta, jog krovinį gabenant pagal atsakovo užsakymą Nr. 2007 11 26/M1 iš Šveicarijos į Lietuvą, ne iš Europos sąjungos šalies, tam reikėjo atidaryti T1 (tranzito dokumentas), už kurį SIA DANTA sumokėjo 360, 29 EUR pagal garantinį raštą. Sąskaitoje Nr. TD235-7733 nurodyta, kad ieškovas už muitinės deklaraciją T-1 - 4 vnt. sumokėjo firmai Danta 467, 35 EUR. Ieškovo pateiktame muitinės mokesčių kvite ( b. l. 111) nurodyta, jog 3 xT1 parengta Lietuvai yra 120 EUR, plius 2 promilės – 240, 35 EUR (b. l. 111).

23Byloje nustatytų aplinkybių visuma, kuri yra CMR konvencijos taikymo sąlyga: 1) krovinys ieškovo buvo pervežamas kelių transporto priemone; 2) vežimas buvo vykdomas už užmokestį; 3) krovinio išsiuntimo ir gavimo vieta yra skirtingose valstybėse Šveicarija-Lietuva; 4) (T-I (Europos sąjungoje veikiančios sistemos dokumentas, leidžiantis prekes per Europos sąjungos teritoriją vežti supaprastintos muitinės procedūros būdu. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog 1-os instancijos teismas nepagrįstai šalių sudarytą sutartį laikė vežimo sutartimi. Šioje byloje CMR konvencijos prasme ieškovas, gabenęs krovinį, yra vežėjas, o atsakovas - siuntėjas.

24Apeliacinio skundo argumentai, jog 1-os instancijos teismas sprendime neteisingai pritaikė CMR Konvencijos 3 straipsnį, kuris tiesiogiai nekalba apie vežėjo teisę samdyti (pasitelkti) kitus asmenis, atmestini, nes šiame straipsnyje išvardinti asmenys atlieka tam tikras funkcijas, pervežimus vežėjo pavedimu. Pagal CMR konvencijos 3 straipsnį vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus ir klaidas savo agentų ir kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo metu jis naudojosi. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, 1-os instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovas pervežimui galėjo pasitelkti ir kitus asmenis, o sutartyje numatyti draudimai yra prieštaraujantys CMR konvencijai, nes šis tarptautinis norminis aktas numato ypatingas taisykles, kurių nenustato joks kitas teisės aktas. Esant kolizijai tarp nacionalinių įstatymų ir CMR konvencijos nuostatų, privalu remtis CMR konvencija.

25Tranzito lydimajame dokumente ( b. l. 9-10), jo 44 p. ypatingos žymos - nurodyta, kad pateiktas dokumentas - prekybos sąskaita. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovo dokumentai pervežimui (deklaracija T-1) buvo perduoti vežėjui, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad tranzito deklaracija buvo siuntėjo parengta ir palikta muitinės įstaigoje, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl atmestinas. Pagal CMR konvencijos 11 str. vežėjas neprivalo žinoti, kokių dokumentų ir duomenų reikės kroviniui kertant sieną ar viso pervežimo metu tam tikros šalies teritorijoje, nes tai siuntėjo pareiga, todėl 1-osios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovo patirtas papildomas išlaidas turi kompensuoti atsakovas (apeliantas). Tačiau 1-osios instancijos teismo priteista 1244 Lt suma kaip ieškovo patirtos išlaidos už T-1 deklaraciją, mažintinos.

26Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog 1-osios instancijos teismas sprendime nepagristai nurodo, kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų apie išlaidų, patirtų tranzito deklaracijos gavimui, dydį. Ieškovo pateiktuose dokumentuose: vežėjo SIA „Danta” 2007-12-07 sąskaitoje yra įrašas apie keturias muitinės deklaracijas T-l, kurių bendra kaina yra 467,35 EUR, muitinės įstaigos 2007-11-30 sąskaitoje yra įrašas apie tris tranzito deklaracijas, skirtas Lietuvai – 120 EUR plius už 2 promiles - 240,35 EUR ( arba 829,90 Lt) (b. l. 111). Iš teismo posėdžio protokolo ( b. l. 123) matyti, jog ieškovo atstovas teismo posėdžio metu apie šių rašytinių įrodymų neatitikimus negalėjo nieko paaiškinti, kitų įrodymų, patvirtinančių 240, 35 EUR išlaidas kaip ieškovo patirtas už T-1 deklaraciją, nėra. 1-osios instancijos teismas sprendime dėl šių įrodymų nepasisakė, jų neįvertino. Teisėjų kolegijos nuomone ieškovas neįrodė, jog 240,35 EUR suma yra ieškovo patirtos išlaidos už T-1 deklaraciją, o pagrįsti ieškinį, jo dydį yra ieškovo pareiga (CPK 178 str.).

27Skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), iš atsakovo priteista 1244 Lt skola ieškovui sumažintina iki 414, 34 Lt ( t. y. 120 Eurų), atitinkamai sumažinant iš atsakovo priteistą 1770 Lt advokato pagalbos išlaidų sumą iki 589, 05 Lt ( mokėjimo nurodymas b. l. 31), atitinkančią proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ( 33, 28 %), bei iš ieškovo priteisiant atsakovui – 1334, 40 Lt advokato pagalbos išlaidų ( kvitai b. l. 94, 96, 99), proporcingai atmestų reikalavimų daliai ( 66, 72%) ( CPK 93 str.). Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

28Iš UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ priteistina 66 Lt bylinėjimosi išlaidų (kvitas – b. l. 139) apeliacinės instancijos teisme apelianto UAB „D&M Logistics“ naudai (CPK 93 str. 3 d.).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

30apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą ir ieškovui UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ priteistą 1244 Lt sumą iš atsakovo UAB „D&M Logistics sumažinti iki 414, 34 Lt ( t. y. 120 Eurų), 1770 Lt advokato pagalbos išlaidas, priteistas iš UAB „D&M Logistics“ UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ naudai, sumažinti iki 589, 05 Lt. Iš UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ priteisti 1334, 40 Lt advokato pagalbos išlaidų UAB „D&M Logistics“ naudai. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Iš UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ priteisti 66 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme UAB „D&M Logistics“ naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Ieškovas ieškiniu (b. l. 2-4) prašė priteisti iš atsakovo 1244,00 Lt... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį... 5. Atsakovas UAB „D&M Logistics“ apeliaciniu skundu (b. l. 134-138) prašo... 6. 1. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodęs, jog atsakovui... 7. 2. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų reikšmingų aplinkybių ir... 8. 3. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepagristai nurodo, kad... 9. 4. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad... 10. 5. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepagristai nurodo, kad... 11. 6. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl CMR Konvencijos taikymo šalių... 12. 7. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepagrįstai nurodo, kad... 13. Ieškovas UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ atsiliepimu į apeliacinį... 14. 1. Apeliantas klaidingai teigia, kad buvo sudaryta ekspedijavimo, o ne vežimo... 15. 2. Kadangi siuntėjas neinformavo, kad krovinys gali vykti tik esant... 16. 3. Atsakovas taip pat netiksliai ir nepagrįstai aiškina, jog sutarties... 17. 4. Atsižvelgiant į tai, kad siuntėjas turėjo pareigą tiek informuoti apie... 18. 5. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaiko LAT... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai yra susiję su Ženevos 1956 m.... 22. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta vienkartinė krovinių vežimo... 23. Byloje nustatytų aplinkybių visuma, kuri yra CMR konvencijos taikymo sąlyga:... 24. Apeliacinio skundo argumentai, jog 1-os instancijos teismas sprendime... 25. Tranzito lydimajame dokumente ( b. l. 9-10), jo 44 p. ypatingos žymos -... 26. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog 1-osios... 27. Skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), iš atsakovo... 28. Iš UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ priteistina 66 Lt bylinėjimosi... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Kauno miesto apylinkės...