Byla Ik-1070-142/2011
Dėl sprendimo panaikinimo atsakovams Žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui A. V., atsakovės Žemės ūkio ministerijos atstovei Jolantai Oleškevič, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovams Renatai Skyrelienei ir Gintarui Venskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovams Žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir

Nustatė

2Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010 10 08 potvarkį Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ toje dalyje, kurioje nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo A. V. projektui pagal jo 2010 03 29 Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktą paraišką dėl paramos projektui „Naujos įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“ pagal paraišką Nr. ( - ); 2) įpareigoti Žemės ūkio ministeriją ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos atlikti pareiškėjo paraiškos su priedais vertinimą antrajame projekto vertinimo etape pagal paraiškos pateikimo dieną galiojusias žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas) įgyvendinimo taisykles. Skunde paaiškina, kad skundžiamu aktu nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo projektui, nes neva projektas skirtas elektros energijos gamybai plėtoti, netinkamas vertinti antrajame projektų atrankos etape pagal priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pirmąją veiklos sritį, neatitinka žemės ūkio ministro 2008 03 15 įsakymu Nr. 3D-144 patvirtintų Taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus. Skundžiamame akte konstatuota, kad verslo plane nėra įrodymų, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintose Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Projektas pripažintas netinkamu paramai gauti kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo kriterijaus, kaip tai nurodyta Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkte. Skundžiamo akto išvados pagrindžiamos Energetikos ministerijos raštais. Į Energetikos ministeriją Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir Agentūra) kreipėsi, prašydama pateikti atsakymą, ar vertinant subjekto penkerių prognozuojamų metų pardavimo pajamas, elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, supirkimo kainas, kurios yra numatytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 02 11 nutarimu Nr. 7, galima laikyti pagrįstomis. Energetikos ministerija raštuose aiškino, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl vykstančių galiojančių teisės aktų pakeitimų neva negali būti prognozuojama penkeriems metams. Nurodomas Vyriausybės 2001 12 05 nutarimas Nr. 1474. Paaiškina, kad paramos kaimo plėtrai teisinius santykius reglamentuoja teisės aktai, kuriuos būtina vertinti sistemiškai. Nurodo tokius teisės aktus: 2005 09 20 Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai, 2006/144/EB: 2006 02 20 Tarybos sprendimą dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių (2007-2013 m. programavimo laikotarpis), Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programą, patvirtintą 2007 10 19 Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, žemės ūkio ministro 2007 04 06 įsakymą Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, žemės ūkio ministro 2008 03 15 įsakymą Nr. 3D-144 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 2009 05 15 įsakymą Nr. 3D-350 „Dėl ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Mano, kad skundžiamo akto panaikinimo pagrindai yra numatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 ir 3 p., taip pat skundžiamas aktas prieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Paaiškina, kad Žemės ūkio ministerija privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 str. nurodytais principais, kurių ji šiuo konkrečiu atveju nesilaikė. Teigia, kad skundžiamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų.

3Akcentuoja, kad tame projekto vertinimo etape paraiškai gauti, kuriame buvo priimtas skundžiamas aktas, atitikimas ekonominio gyvybingumo kriterijui apskritai negalėjo būti vertinamas. Tokiu vertinimu pažeistos Reglamento ir Europos Komisijos sprendimu patvirtintos Kaimo plėtros programos nuostatos. Remiasi Priemonės įgyvendinimo taisyklių 22, 34, 39-43 p., Kaimo plėtros programos administravimo taisyklių 52 p. Paaiškina, kad paraiškos administracinės atitikties vertinimas pirmajame etape buvo teigiamas. Skundžiamas aktas priimtas pirmajame projekto vertinimo etape, atliekant paraiškos paramai gauti tinkamumo vertinimą. Kaimo plėtros programoje, kuri patvirtinta Europos Komisijos sprendimu, aiškiai nurodoma, kad projektams, pagal kuriuos siekiama įkurti mikroįmonę, reikalavimas verslo plane įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijų, įvertinamas paramos sutarties pasirašymo momentu. Mano, kad projekto atitikimas ekonominio gyvybingumo kriterijui pirmajame projekto vertinimo etape buvo atliekamas visiškai nepagrįstai. Teigia, kad paraiška atmesta tik dėl ekonominio gyvybingumo kriterijaus neatitikimo, o išvada padaryta vien remiantis energetikos viceministro raštais. Remiasi Paramos administravimo taisyklių 41 p., 36 p., 91 p. ir aiškina, kad išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos. Mano, kad tokios išvados galėjo būti padarytos tik remiantis nepriklausomų ekspertų išvadomis, bet ne energetikos viceministro raštais. NMA 2010 07 23 raštu atsakydama į pareiškėjo skundą nurodė, kad paraiška perduota nepriklausomiems ekspertams. Nurodė, kad pareiškėjas bus informuotas apie ekspertų vertinimo rezultatus. Pareiškėjo žiniomis, daugiau nei 100 analogiškų projektų buvo perduota Kauno technologijos universiteto ekspertams ir šie tinkamais pripažino daugiau nei 80, tame tarpe ir pareiškėjo projektą. Pareiškėjas pateikdamas vertinimui projektą rėmėsi Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2002 02 11 nutarimu Nr. 7, kuriuo tam momentui buvo nustatytas saulės elektrinėms 1,63 Lt/kWh tarifas pagal pikinę elektros galią iki 100 kW. Tai objektyviais duomenimis pagrįstos pareiškėjo prognozės. Žemės ūkio ministerija privalėjo paneigti tokius duomenis. Skundžiamame akte nenurodytas konkretus teisinis pagrindas dėl nurodomo kriterijaus taikymo. Mano, kad atsakovas negalėjo remtis Ekonominio gyvybingumo taisyklių 13 p., nes jis turi papunkčius, kur pateikiami konkretūs teisiniai pagrindai, kada toks faktas gali būti konstatuotas. Teisinių pagrindų sąrašas yra baigtinis. Taigi nenurodytas nei vienas taisyklėse esantis pagrindas. Teigia, kad skundžiamas aktas priimtas nesilaikant jo priėmimui nustatytų reikalavimų. Remiasi Priemonės įgyvendinimo taisyklių 34 p. Teigia, kad pirmajame vertinimo etape tokio pobūdžio sprendimas negalėjo būti priimtas. Tik po antrojo vertinimo etapo tokį sprendimą gali priimti Žemės ūkio ministerija. Atsižvelgdamas į skunde išdėstytus pažeidimus, daro išvadą, kad skundžiamu aktu buvo siekiama kitų negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta tikslų. Mano, kad tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą aktą, kadangi viešojo administravimo subjektams yra draudžiama piktnaudžiauti jiems suteiktais įgaliojimais. Teigia, kad per nepateisinamai ilgą paraiškos vertinimo laiką institucijos tik ieškojo bet kokio formalaus teisinio preteksto neskirti paramos, neužsiėmė jų kompetencijai priskirta veikla, vilkino sprendimų priėmimą ir nevykdė pareigos atlikti paraiškos vertinimą laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų. Remiasi Programos administravimo taisyklių 33 p., 34 p. ir aiškina, kad pareiškėjo paraiška turėjo būti įvertinta ir pirmasis projektų atrankos komiteto rekomendacinis sprendimas turėjo būti priimtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo 2010 03 29, t. y. vėliausiai iki 2010 04 29. Faktiškai projektas įvertintas pirmajame etape tik 2010 09 08, o skundžiamas aktas priimtas 2010 10 08. Paaiškina, kad Žemės ūkio ministerija savo veiksmais skatino tokių projektų rengimą, po to, be jokio teisėto pagrindo pakeitė savo poziciją. Žemės ūkio ministras 2009 08 28 įsakymu Nr. 3D-636 elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių įtraukė į ekonominės veiklos rūšių sąrašą, kuriai vykdyti ir plėtoti gali būti skiriama parama pagal Kaimo plėtros programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Žemės ūkio ministro 2010 02 20 įsakymu Nr. 3D-146 buvo padidinta didžiausia paramos lėšų suma vienam projektui. Tai numatyta kaip išimtis, galiojanti tik 2010 metams. Žemės ūkio ministro 2009 12 29 įsakymu Nr. 3D-1038 nustatyta, kad metinė paramos suma projektams pagal trečios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ antrąją priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ yra 55 244 800 Lt, vėliau ministro įsakymais ši suma buvo du kartus didinama. NMA kvietimą teikti paraiškas skelbė tris kartus, o nesulaukus paraiškų, buvo didinama paramos suma. Dėl visų nurodytų aplinkybių mano, kad pareiškėjas įgijo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad paraiška bus vertinama laikantis teisės aktų reikalavimų. Tačiau prasidėjus paraiškų vertinimui, institucijos pradėjo daryti viską priešingai ir dėti visas pastangas, kad išvengtų savo pareigų vykdymo, vilkino paraiškų vertinimą, ieškojo formalių pretekstų paraiškoms atmesti. Esant teigiamai ekspertų išvadai, NMA rėmėsi energetikos viceministro raštais. Pareiškėjas aiškina, kad jo poziciją pagrindžia ir tai, kad žemės ūkio ministro 2010 09 29 įsakymu Nr. 3D-886 elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių buvo apskritai išbraukta iš ekonominės veiklos rūšių, kuriai gali būti skiriama parama, sąrašo. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė tenkinti skundo reikalavimus.

4Žemės ūkio ministerija atsiliepime į skundą paaiškina, kad su skundu nesutinka, ir prašo skundą atmesti (t. I, b. l. 176-180).

5Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Žin., 2007, Nr. 41-1562; 2009, Nr. 21-834) (toliau – Administravimo taisyklės), 5.7 punktu, už pateiktų paramos paraiškų vertinimą ir tikrinimą, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus, yra atsakinga Agentūra. Agentūra, vertindama projekto tinkamumą finansuoti paramos lėšomis, turi įsitikinti, kad projektas bus įgyvendinamas laikantis visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, Lietuvos kaimo plėtros 2007­–2013 metų programos, patvirtintos 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076 (su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009 m. gruodžio 14 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2009) 10216) (toliau – Programa), priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytų privalomųjų kriterijų. Administravimo taisyklių 53.3 punktas nurodo, kad Agentūra, atlikdama tinkamumo skirti paramą vertinimą, turi įvertinti paramos paraiškos atitiktį Programos priemonės tikslams ir veiklos sritims, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) reglamentų nuostatoms bei ES horizontalaus lygio sritims (valstybės pagalba, viešieji pirkimai, aplinkosauga, suderinamumas su kitais Bendrijos finansavimo šaltiniais, kitos horizontalios ES sritys). Pažymi, kad Agentūra, vertindama pareiškėjo paraišką, vadovavosi Programos nuostatomis, Administravimo taisyklėmis, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėmis (labai mažos įmonės steigimas), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 (Žin., 2008, Nr. 32-1132; 2010, Nr. 26-1223) (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), ES reglamentais ir kitais teisės aktais.

6Administravimo taisyklių 80 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei paramos paraiškų atrankai yra sudaromas projektų atrankos komitetas ir sprendimą dėl paramos paraiškų atrankos priima valdymo institucija, Agentūra valdymo institucijai teikia paramos paraiškų vertinimo ataskaitą. Ministerijos sudarytas projektų atrankos komitetas, nagrinėdamas Agentūros įvertintų projektų ataskaitas, dėl finansuotinų ir nefinansuotinų projektų priima tik rekomendacinio pobūdžio sprendimus (Administravimo taisyklių 74 punktas), kurie yra grindžiami Agentūros sudarytose projektų vertinimo ataskaitose pateiktomis išvadomis.

7Agentūra pateikė ministerijai išnagrinėtų paraiškų vertinimo rezultatų 2010-08-13 suvestinę Nr. (SV)-228, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo projektas (paraiškos Nr. ( - )) netinkamas gauti paramą pagal Programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.

8Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, V atrankos komitetas, sudarytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 3D-87 (Žin., 2008, Nr. 25-924), 2010 m. rugsėjo 8 d. posėdyje, susipažinęs su paraiškos ( - ) vertinimo suvestine, nutarė rekomenduoti neskirti paramos, kadangi projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.

9Potvarkis buvo pasirašytas, vadovaujantis Administravimo taisyklėmis, Įgyvendinimo taisyklėmis, Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, V atrankos komiteto 2010 m. rugsėjo 8 d. posėdžio Nr. 22 2010 m. rugsėjo 9 d. protokolu Nr. 8D-457(5.50) ir paraiškos vertinimo dokumentais.

10Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punktas nurodo, kad pareiškėjas,verslo plane įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2009-05-15 įsakymu Nr. 3D-350.

11Pareiškėjo pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648; 2009, Nr. 108-4576). Siekdama įsitikinti, kad prognozinės finansinės ataskaitos yra pagrįstos, Agentūra kreipėsi į Energetikos ministeriją, prašydama pateikti atsakymą, ar, vertinant penkerių prognozuojamų metų pardavimo pajamas, gaunamas iš elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarime Nr. 7 nurodytas elektros energijos supirkimo kainas galima laikyti pagrįstomis. Energetikos ministerija informavo, kad, rengiant šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimus, elektros energijos supirkimo kaina negali būti prognozuojama penkeriems metams. Taip pat šios supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Dėl šios priežasties pareiškėjas verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse.

12Reikalavimas, jog pareiškėjai pagal Programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ verslo plane turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijus, yra įtvirtintas Programoje (Programos I priedo „Priemonių aprašymai“ III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ 2 priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ 8.1.3 punktas). Rėmimas projektų, kurių ekonominis gyvybingumas nėra pagrįstas ir įrodytas, prieštarautų ne tik nacionaliniams teisės aktams, bet ir Europos Komisijos patvirtintai Programai.

13Pareiškėjo skunde klaidingai cituojamos Programos nuostatos, kurios, pasak pareiškėjo, numato, kad reikalavimas verslo plane įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijų, įvertinamas paramos sutarties pasirašymo momentu. Programos priemonės „param verslo kūrimui ir plėtrai“ aprašymo 8.1.3 punkto 8 išnašoje (Programos originaliame variante anglų kalba) nurodyta, kad ekonominis gyvybingumas vertinamas prieš sutarties pasirašymą, taip pat Įgyvendinimo taisyklių 22 punktas aiškiai nurodo, kad tinkamumo gauti paramą pagal priemonę kriterijai taikomi pareiškėjui pirmajame projekto vertinimo etape.

14Pareiškėjas aiškina, kad Agentūra nesiūlė jam pateikti reikiamus dokumentus ar tikslinti duomenis. Pagal Administravimo taisyklių 41 punktą pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros užklausimo. Administravimo taisyklių 37 ir 38 punktai nustato Agentūrai teisę, bet ne pareigą, iškilus tam tikriems klausimams kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti papildomus dokumentus ar patikslinti informaciją.

15Skunde nurodoma, jog Kauno technologijos universiteto ekspertai tinkamais ir pagrįstais pripažino daugiau nei 80 projektų. Pagal Administravimo taisyklių 36 punktą, Agentūra, atlikdama projektų tinkamumo skirti paramą ir pirmumo vertinimą, jei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip, gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Nepriklausomų ekspertų paslaugos perkamos teisės aktų nustatyta tvarka. Nepriklausomų ekspertų išvados nėra privalomos priimant sprendimą dėl projektų finansavimo.

16Skunde akcentuojama, kad „vadovaujantis Energetikos viceministro raštais buvo pažeisti projekto tinkamumo vertinimo reikalavimai“. Atkreipia dėmesį, kad tarnybinio bendradarbiavimo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 3 straipsnio 5 punkte, numato, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą. Vienas iš Energetikos ministerijos tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 86 (Žin., 2009, Nr. 19-755; 2010, Nr. 125-6401), 5.3 punkte, yra valstybės politikos formavimas iškastinių energijos išteklių, atsinaujinančių energijos išteklių, elektros ir šilumos, energijos vartojimo efektyvumo srityse ir jos įgyvendinimo užtikrinimas. Energetikos ministerijos nuostatų 6.3.8 punktas numato, jog viena iš daugelio ministerijos funkcijų yra pasiūlymų Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikimas dėl valstybės reguliuojamų kainų energetikos srityje nustatymo principų. Agentūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 (Žin., 2003, Nr. 13-516; 2007, Nr. 55-2155), numato, kad Agentūros veiklos tikslas – pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos priemones. Taigi, Agentūra neformuoja ir neįgyvendina valstybės politikos energetikos srityje. Be to, Agentūros nuostatų 10.6 punktas numato, kad įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas Agentūra turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš fizinių ir juridinių asmenų informaciją, reikalingą valstybės paramos, SAPARD, EŽŪGF, EŽŪFKP, EŽF, EŽŪOGF ir ŽOFI priemonėms įgyvendinti.

17Skunde nurodoma, kad „skundžiamas aktas buvo priimtas pirmajame vertinimo etape, tačiau Priemonės įgyvendinimo taisyklės nenumato, kad šiame etape yra priimamas galutinis sprendimas neskirti paramos“. Paaiškina, kad pagal Programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas) projektai teikiami ir vertinami dviem etapais. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 17.1 punktu, pirmame projekto vertinimo etape projektus teikia fiziniai asmenys, siekiantys įsteigti labai mažą įmonę kaimo vietovėje. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 40.1.1 punktą, Agentūrai pateikus pirmojo projekto vertinimo etapo rezultatus, ministerijos sudarytas Projektų atrankos komitetas priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl projektų tinkamumo vertinti antrajame projektų vertinimo etape. Jeigu Projektų atrankos komitetas, susipažinęs su projekto vertinimo ataskaita, priima sprendimą, jog projektas netinkamas vertinti antrajame projektų vertinimo etape, ministerija, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 73 punktu, priima sprendimą dėl projekto nefinansavimo. Administravimo taisyklių 74 punkte nurodyta, kad parama skiriama tiems projektams, kuriems ją skirti rekomendavo Projektų atrankos komitetas.

18Nepagrįstu laiko pareiškėjo argumentą dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Europos Sąjungos teisės suformuotu teisėtų lūkesčių principu, kurio turinys aiškinamas remiantis Europos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismo) praktika, kuri šį principą ir yra suformavusi. Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, sprendžiant klausimą dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių, bei šis klausimas visuomet turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į žinias ir informaciją, kuri yra ar turėtų būti prieinama apdairiam bei informuotam verslininkui (Teisingumo Teismo bylos: C-104/89 Mulder and others / Council and Commission; T-571/93 Lefebvre and others / Commission). Teisėti lūkesčiai gali būti grindžiami tik realiai egzistuojančiomis situacijomis ar tokiomis, kurios yra apibrėžtos konkrečiomis garantijomis. Teisėti lūkesčiai turi būti pagrįsti ir šis pagrįstumas turi būti įrodytas. Bendrijos teisė saugo tik atsargaus ir supratingo individo teisėtus lūkesčius. Teisėti lūkesčiai dėl valstybės formuojamos politikos bei vykdomų administracinių veiksmų pasireiškia ir per teisės aktų priėmimą. Šiuo atveju Agentūra, vertindama paraišką ir priimdama sprendimą dėl jos neigiamo vertinimo, o ministerija sprendimą nefinansuoti projekto įformindama ministerijos kanclerio potvarkiu, vadovavosi Programa, Viešojo administravimo įstatymu, Administravimo taisyklėmis, Priemonės įgyvendinimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais, nustatančiais paraiškų vertinimo tvarką ir pareiškėjos informavimą.

19Pareiškėjas skunde teigia, kad „ŽŪM ir NMA dėjo sistemingas ir nuoseklias pastangas paramos teikimui pagal konkrečią priemonę, didindama žinomumą ir patrauklumą, leisdama administracinius aktus, įgyvendinančius Kaimo plėtros programą, Programos administravimo taisykles ir Priemonės įgyvendinimo taisykles. Tokiais savo veiksmais sukūrė pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, jog teikiamos paraiškos bus vertinamos ir parama teikiama pagal nustatytus įstatymus ir kitų norminių aktų reikalavimus“. Programos viešinimas ir paramos sumos projektams pagal III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ antrąją priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ didinimas nereiškė, kad visi pateikti projektai bus įvertinti teigiamai, net jeigu ir neatitiks Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų tinkamumo kriterijų.

20Skunde pažymima, kad teisėtų lūkesčių pažeidimą sąlygojo ir elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių išbraukimas iš ekonominės veiklos rūšių, kurioms gali būti skiriama parama, sąrašo. Paaiškina, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių niekada nebuvo išskirta kaip remiama prioritetinė veikla, jai nebuvo sudarytos palankesnės sąlygos, lyginant su kitomis alternatyvaus verslo sritimis. Jau per pirmuosius paramos paraiškų rinkimo mėnesius pritrūkus šaukimui skirtų lėšų, buvo priimtas sprendimas sustabdyti paraiškų rinkimą, kartu siekiant palikti pakankamai lėšų kitoms alternatyvaus verslo veikloms pagal Programos III krypties priemones remti per būsimus paramos paraiškų rinkimo etapus. Įsiklausyta į socialinių partnerių ir potencialių pareiškėjų nusiskundimus, kad energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių skatinti skirti projektai, jų apimtys dėl lėšų stygiaus nesudarė galimybės laiku pateikti paramos paraiškų kitus alternatyviuosius verslus skatinantiems projektams įgyvendinti.

21Remiantis faktinėmis aplinkybėmis daroma išvada, kad pareiškėjui nebuvo suteikta jokių garantijų, pareiškėjas nebuvo apdairus ir rengiant paraišką iš anksto nepakankamai buvo susipažinta su viešai skelbiamais teisės aktais, todėl šioje byloje neatsiranda jokio svaraus pagrindo, pagrindžiančio teisėtų lūkesčių pažeidimą.

22Taip pat pažymi, kad vertinimo terminas paraiškos vertinimo rezultatams ir priimtam sprendimui dėl paramos neskyrimo įtakos neturėjo. Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir jo argumentus, prašė skundo netenkinti. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 25-28) pasisako, kad su skundu nesutinka.

23Dėl faktinių aplinkybių informuoja, kad pareiškėjas Agentūrai 2010 m. kovo 29 d. pateikė projektą „Naujos įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, kurio paramos paraiškos registracijos Nr. ( - ) (toliau – Projektas). Projektas buvo vertinamas, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėmis (labai mažos įmonės steigimas), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 (Žin., 2008, Nr. 32-1132; 2010, Nr. 26-1223).

24Pagal Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punktą, pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad naujas įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350 (Žin., 2009, Nr. 59-2335) (toliau – Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės).

25Pareiškėjo pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648; 2008, Nr. 16-217), t. y. saulės (fotoelektrinėms) elektrinėms pagal pikinę elektros galią: iki 100 kW – 1,63 Lt/kWh, nuo 100 kW iki 1 MW – 1,56 Lt/kWh, o nuo 1 MW – 1,51 Lt/kWh. Šias kainas Pareiškėjas numato ir 5 finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose.

26Agentūra 2010 m. gegužės 19 d. raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 „Dėl elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų“ ir 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. BRK-(10.11)-1188 „Dėl elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją su prašymu pateikti atsakymą, ar minėtas kainas galima laikyti pagrįstomis, vertinant subjekto penkerių prognozinių metų pardavimo pajamas, gaunamas iš aukščiau minėtos veiklos. Atsakydama į minėtus raštus, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2010 m. gegužės 26 d. rašte Nr. (8.2-10)-3-1527 „Dėl elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų“ ir 2010 m. birželio 2 d. rašte Nr. (8.3-10)-3-1597 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, supirkimo kainų“ informavo, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams. Taip pat šios supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą.

27Išnagrinėjus teisės aktus, reglamentuojančius elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, pardavimo tvarką, nustatyta, kad pagal Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 104-3713; 2004, Nr. 9-228; 2009, Nr. 49-1958), 9 punktą „Elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, iki energetikos ministro nustatomos valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais pradžios iš gamintojų perkama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648) patvirtintais tarifais, diferencijuotais pagal naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių rūšį, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties. Perėjus prie valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais, iki 2020 m. gruodžio 31 d. elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, superkama sutartinėmis kainomis, kompensuojant gamintojams skirtumą tarp pajamų lygio, apskaičiuoto pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tos rūšies ištekliams nustatytą tarifą, ir faktiškai gaunamų parduodant elektros energiją sutartinėmis kainomis pajamų, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties.“ Atsižvelgdamas į tai atsakovas mano, kad, Lietuvoje liberalizuojant elektros rinką, artimiausiu metu elektros energijos pardavimo į rinką kainos neturėtų būti paliktos statiškos (t. y. valstybiniu lygiu nustatytos ilgam laikui). Tą patį savo atsakymuose nurodo ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

28Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos minėtuose raštuose išdėstytas aplinkybes, dėl to fakto, kad pateiktuose projektuose paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros

292007–2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ gauti, kuriose numatyta energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai, ir dėl šios priežasties pareiškėjai, pateikę projektus pagal aukščiau minėtas priemones, verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse.

30Nustatyta, kad projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos, pateikta informacija negali būti laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti, dėl to pareiškėjas laikytinas netinkamu finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus (Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 p.), tokiu būdu neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatytų reikalavimų.

31Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio sprendimas, įformintas 2010 m. spalio 8 d. potvarkiu Nr. 4D-132, pareiškėjo Projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pripažinti netinkamu paramai gauti. Agentūra, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 41.2 punktu, informavo pareiškėją apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą 2010 m. spalio 14 d. raštu Nr. BRK-(10.14)-3252 „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“.

32Skunde Pareiškėjas vadovaujasi įvairiais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, cituoja teisės normas, kuriose numatyti bendrieji Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos tikslai, ir neva tai Agentūra juos pažeidžia. Paaiškina, kad Agentūra yra savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija – biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Vykdydama jai pavestus uždavinius, Agentūra priima paraiškas, atlieka jų vertinimą ir priima sprendimus dėl paramos skyrimo/neskyrimo, pagal patvirtintą tvarką atlieka techninę, administracinę ir finansinę paraiškų ir investicinių projektų kontrolę (Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu 3D-17 (Žin., 2003, Nr. 13-516), 1 punktas, 8.10 punktas, 8.12 punktas, 8.13 punktas). Agentūra nepažeidė nė vieno teisės akto, nenukrypo nuo paramos teikimą reglamentuojančių teisės aktų, priešingai – tinkamai administravo paramos lėšas. Pareiškėjo Projektas yra pateiktas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai, kurią reglamentuoja Įgyvendinimo taisyklės. Būtent Įgyvendinimo taisyklės yra specialusis teisės aktas t. y. lex specialis, kuris ir numato tinkamumo kriterijus konkrečiai priemonės paramai gauti, ir būtent šio teisės akto reikalavimus pareiškėjai turi atitikti, o ne remtis abstrakčiais reglamentuose ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje nustatytais bendraisiais tikslais, kurių, be kita ko, Agentūra tikrai nepažeidžia.

33Skunde nurodoma, kad „Itin svarbu, kad Kaimo plėtros programos 1 priede, dėstant tinkamumo kriterijus ir reikalavimus pareiškėjui, yra aiškiai ir tiesiogiai nustatyta, jog „Projektams, pagal kuriuos siekiama įkurti mikroįmonę, šis reikalavimas (verslo plane įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijų) įvertinamas paramos sutarties pasirašymo momentu“. Atsakydami į tai pažymi, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Žin., 2007, Nr. 41-1562; 2009, 21-834, Nr. 53-2118) (toliau – Administravimo taisyklės), 41 punkte nustatyta, kad pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis. Vadinasi, paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas jau turėjo atitikti Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo kriterijus, o paramos sutartis yra pasirašoma tik tuomet, kada yra priimtas sprendimas projektą patvirtinti kaip tinkamą.

34Skunde pareiškėjas netinkamai interpretuoja ir aiškina Įgyvendinimo taisyklių nuostatas dėl Projekto tinkamumo vertinimo pirmajame ir antrajame etapuose. Paaiškina, kad „pirmasis projekto vertinimo etapas – laikotarpis, trunkantis nuo pareiškėjo, nurodyto Įgyvendinimo taisyklių 17.1 punkte, paramos paraiškos pateikimo ir registravimo Agentūroje dienos iki projektų atrankos komiteto (toliau – PAK) rekomendacinio sprendimo dėl projekto tinkamumo būti vertinamu antrajame projekto vertinimo etape priėmimo” (Įgyvendinimo taisyklių 5 punktas). „Antrasis projekto vertinimo etapas – laikotarpis po pirmojo projekto vertinimo etapo, prasidedantis nuo pareiškėjo, nurodyto Įgyvendinimo taisyklių 17.2 punkte, dokumentų ir (arba) duomenų, reikalingų antrajam projekto vertinimo etapui, pateikimo dienos iki PAK rekomendacinio sprendimo dėl projekto tinkamumo paramai gauti priėmimo (Įgyvendinimo taisyklių 5 punktas).

35Tiek pirmojo, tiek antrojo projekto vertinimo etapo pabaigoje Agentūra parengia nustatytos formos paramos paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę ir paramos paraiškų vertinimo ataskaitas, kurias teikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – Ministerija). Vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 41.2 punktu, Agentūra apie projekto tinkamumą antrajam projekto vertinimo etapui informuoja pareiškėjus registruotu laišku per 5 darbo dienas nuo sprendimo, nurodyto Įgyvendinimo taisyklių 40.1.1 punkte, gavimo Agentūroje dienos. Agentūra 2010 m. spalio 14 d. raštu Nr. BRK-(10.14)-3252 „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“ pareiškėją informavo apie Projekto netinkamumą paramai gauti. Pirmajame projektų vertinimo etape projektai, pripažinti tinkamais, vertinami antrajame projektų vertinimo etape, po kurio taip pat tam tikri projektai gali būti atmesti kaip nefinansuotini arba pripažinti tinkamais, ir tik tuomet yra pasirašoma paramos sutartis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad Projekto atitikimas ekonominio gyvybingumo kriterijui turėjo būti vertinamas antrajame projektų vertinimo etape, nėra pagrįstas ir turėtų būti atmestas.

36Skunde teigiama, kad „paraiškos vertinimas buvo vilkinamas daugiau nei pusę metų, nors paraiškų vertinimas pagal Paramos Administravimo taisyklių 33 punktą yra nustatytas ne ilgiau nei 3 mėn.“. Atsakydami į tai pažymi, kad, vadovaujantis Administravimo taisyklių 33 punktu, į paraiškų vertinimo terminą neįskaičiuojamas paklausimų pareiškėjui bei patikrų vietoje atlikimo terminas. Tuo tarpu 2010 m. gegužės 21 d. pareiškėjui buvo išsiųstas Paklausimas dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo Nr. PPD-(SD)-510. Taip pat pažymi, kad „ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas“ (adm. byla Nr. A14-416-2005; Administracinių bylų praktika Nr. 7).

37Taip pat nesutinka su Pareiškėjo skunde keliamu antruoju reikalavimu t. y. įpareigoti Agentūrą atlikti pareiškėjo Projekto vertinimą antrajame projektų vertinimo etape. Pažymi, kad projektus antrajame projektų vertinimo etape vertina išimtinai PAK. Agentūra, priimant galutinį sprendimą dėl projekto tinkamumo, nebedalyvauja – galutinį sprendimą priima Ministerija. Vadinasi, nėra reikalo kelti tokį reikalavimą Agentūrai, kadangi teismui priėmus sprendimą, esant reikalui, Ministerija imtųsi atitinkamų veiksmų.

38Dėl atsakovų. Atkreipia dėmesį, jog Agentūros 2010 m. spalio 14 d. raštas Nr. BRK-(10.14)-3252 „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“ (toliau – Raštas) yra informacinio pobūdžio, nes šiuo Raštu pareiškėjas yra informuojamas apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priimtą sprendimą. Įgyvendinimo taisyklių 40.1.1 punkte nustatyta, kad Agentūrai pateikus pirmojo projekto vertinimo etapo rezultatus, Ministerijos sudarytas Projektų atrankos komitetas priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl projektų tinkamumo vertinti antrajame projektų vertinimo etape. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 41.1 punktu, apie pirmąjį PAK sprendimą, nurodytą Įgyvendinimo taisyklių 40.1.1 punkte, Agentūra informuojama per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos.

39Įgyvendinimo taisyklių 42.2 punkte nustatyta, kad Agentūra apie sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo informuoja pareiškėjus registruotu laišku per 5 darbo dienas nuo Ministerijos sprendimo gavimo Agentūroje dienos, nurodydama paramos dydį bei sprendimo apskundimo tvarką.

40Įgyvendinimo taisyklių 62 punkte nustatyta, kad projektinių dokumentų saugojimo reikalavimai, Agentūros ir (arba) Ministerijos priimtų sprendimų, veiksmų ar neveikimo, susijusių su projektų, pateiktų pagal Priemonę, administravimu, vertinimu, atranka, paramos sutarčių rengimu, pasirašymu ir jose nurodytų įsipareigojimų laikymusi, mokėjimo prašymų administravimu, apskundimo tvarka ir kita Įgyvendinimo taisyklėse nenurodyta informacija pateikiama Administravimo taisyklėse ir kituose su projektų rengimu ir įgyvendinimu susijusiuose teisės aktuose.

41Administravimo taisyklių 208 punkte nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Agentūros ir (arba) Ministerijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka. Analogiška apskundimo tvarka nurodyta ir Agentūros Rašte.

42Pareiškėjui teisines pasekmes sukelia Ministerijos kanclerio 2010 m. spalio 8 d. potvarkis Nr. 4D-132, o ne Agentūros raštas, kuriuo jis tik informuojamas apie Ministerijos priimtą sprendimą, kaip to reikalaujama Įgyvendinimo taisyklėse. Todėl teigia, kad pareiškėjas turėjo kaip atsakovą (skundžiamą instituciją) nurodyti tik Ministeriją, o ne Agentūrą.

43Prašo teismą atmesti Pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, pakeisti Agentūros procesinę padėtį, t. y. Agentūrą šioje byloje laikyti ne atsakovu, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

44Teismo posėdyje Agentūros atstovai palaikė atsiliepimo argumentus ir motyvus. Papildomai nurodė, kad jų manymu pareiškėjas, būdamas advokatu, pagal Advokatūros įstatymą negali užsiimti tokia veikla, kuriai jis prašo paramos. Skundas tenkinamas iš dalies.

45Pareiškėjas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. kovo 29 d. pateikė projektą „Naujos įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, kurio paramos paraiškos registracijos Nr. ( - ) (toliau – Projektas, t. I, b. l. 120-140). Projektas turėjo būti vertinamas vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėmis (labai mažos įmonės steigimas), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 (Žin., 2008, Nr. 32-1132; 2010, Nr. 26-1223).

46Kartu su paraiška pateiktas tipinis verslo planas pagal programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (labai mažos įmonės steigimas) „Naujos įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“ (t. I, b. l. 141-175).

47Verslo plane XIII skyriuje pateikiama informacija apie ūkio subjekto ekonominio gyvybingumo rodiklius (t. I, b.l. 141-162). Jame pateikiami rodikliai pagal tipinį verslo planą, aprašomojoje dalyje nurodytos kainos, kuriomis pareiškėjas vadovaujasi. IV skirsnyje „Informacija apie produkcijos (gaminių) ir (arba) paslaugų rinkas LR teritorijoje“ (t. I, b. l. 143) pareiškėjas pagrindžia būsimą kainą. Nurodo, kad Vyriausybės nutarimuose numatyta 2010 metais pasiekti 7 procentus bendrosios elektros gamybos iš alternatyvių energijos šaltinių bei skatinti pirkti atsinaujinančių šaltinių pagalba pagamintą elektros energiją. Nurodoma, kad valstybė planuoja remti 50 MW bendrosios galios saulės elektrinių įrengimą šalyje, garantuodama energijos supirkimo kainą – 1,56 – 1,63 Lt/kWh. Paaiškina, kad siekiant vykdyti Lietuvos įsipareigojimus dėl alternatyvios energijos vartojimo, saulės energetika turėtų būti skatinama sudarant ilgalaikes supirkimo sutartis iki 2020 metų. Nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje nėra veikiančių saulės elektrinių ir todėl nėra konkurencijos, kurios nebus dar 10 metų. Po to verslo plane lentelėje (t. I, b. l. 144) nurodo, kad numatoma vidutinė kaina 1,63 Lt už kWh, nurodyta, kiek energijos planuojama pagaminti ir kiek parduoti.

48Paraiškos pirminio tinkamumo tikrinimas atliktas 2010 03 29, paraiška priimta (t. I, b. l. 116-117).

49Paraiškos administracinės atitikties vertinimas atliktas 2010 03 30, pateikta 2010 03 30 ataskaita, išvada, kad paraiška priimta tolesniam vertinimui (t. I, b. l. 109-110).

50Agentūra 2010 05 19 raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 kreipėsi į Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyrių, kur nurodė, kad pareiškėjų pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 02 11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ nustatytomis kainomis. Šiuo raštu prašoma pateikti atsakymą, ar nustatytas kainas galima laikyti pagrįstomis vertinant subjekto penkerių prognozinių metų paradavimo pajamas, gaunamas iš šios veiklos (t. I, b. l. 30-31).

51Energetikos ministerija 2010 05 26 rašte Nr. (8.2-10-3-1527 (t. I, b. l. 32) informavo, kad saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, nustatyta pagal pikinę elektros galią, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama 5 metams (t. I, b. l. 32).

52Agentūra 2010 05 27 raštu Nr. BRK-(10.11)-1188 kreipėsi į Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyrių (t. I, b. l. 53). Šiuo raštu nurodė, kad ministerija atsakydama į pirmesnį prašymą nenurodė apie ateinančių 5 metų hidroelektrinių ir vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos supirkimo kainas. Prašė pateikti atsakymą, ar Agentūra gali laikyti pagrįstomis patvirtintas elektros energijos supirkimo kainas iš hidoelektrinių (26 ct/kWh) ir vėjo jėgainių (30 ct/kWh).

53Energetikos ministerija 2010 06 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 (t. IV, b. l. 195) į pakartotinį prašymą informavo, kad hidoelektrinėse bei vėjo elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams. Nurodoma, kad šios supirkimo (kainos?) gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Toliau nurodoma taip: „Dėl detalesnės informacijos siūlome kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją“.

54Projekto technologinį vertinimą (t. I, b. l. 64, t. IV, b.l. 187) atliko Šiaulių universiteto Elektros inžinerijos katedros docentas ir Kauno technologijos universiteto Elektros sistemų katedros docentas, daktaras Enrikas Vilimantas Nevardauskas (duomenys paimti iš universitetų interneto svetainių). Projekto technologinės dalies 2010 07 16 vertinimo ataskaitoje nurodyti klausimai, į kuriuos atsako vertintojas. Beveik visi klausimai yra susiję su finansiniais dalykais – investicijomis, įrangos įsigijimo kainomis, elektros energijos pardavimo kaina, jos pagaminimo savikaina. Pateikiama išvada, kad verslo planas saulės elektrinei statyti yra tinkamas, technologinis pasiūlymas gali būti įgyvendintas, o produkcijos ekonominiai skaičiavimai yra pagrįsti. Taigi atsakyta ne tik dėl technologijos, bet ir dėl ekonominių skaičiavimų.

55Agentūra 2010 10 14 raštu Nr. BRK-(10.14)-3252 (t. I. b. l. 35-39) pranešė A. V., kad jo projektas yra netinkamas antrajam projekto vertinimo etapui. Remiasi žemės ūkio ministro 2008 03 15 įsakymu Nr. 3D-144 patvirtintomis programos priemonės įgyvendinimo taisyklėmis. Šio rašto priedas – Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010 10 08 potvarkis Nr. 4D-132 (jo išrašas). Šiuo potvarkiu tvirtinamas projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašas.

56Agentūros įvertintos paraiškos ataskaita yra ir 2010 08 10 datos (t. I, b. l. 41-49). Punkte 13, kuriame atsakoma į klausimą, ar ūkio subjekto ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių reikšmės atitinka žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas reikšmes, nurodyta, kad neatitinka, žiūrėti pastabas. Išvada – projektas netinkamas antrajam projekto vertinimo etapui. Tai reiškia, kad išvada grindžiama pastabomis. Pastabose dėl ginčo projekto (t. I, b. l. 48-49) nurodoma, kad pareiškėjo pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, paremta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 02 11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ nustatytomis kainomis, t. y. saulės (fotoelektrinėmis) elektrinėms pagal pikinę elektros galią iki 100 kW – 1,63 Lt kWh. Šias kainas pareiškėjas numato 5 finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose. Po to, nurodomas Energetikos ministerijos 2010 05 26 raštas. Pastabose analizuojamas Vyriausybės 20010 12 05 nutarimas Nr. 1474, jo 9 punktas ir daroma išvada, kad Lietuvoje liberalizuojant elektros rinką, artimiausiu metu neturėtų būti elektros energijos pardavimo į rinką kainos paliktos statiškos. Nurodoma, kad atsižvelgiant į minėtą raštą neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai ir dėl šios priežasties pareiškėjas verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, projektas traktuotinas kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijų. Pastabos grindžiamos Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 p., daroma išvada, kad dėl to ekonominį gyvybingumą apibūdinantys rodikliai neskaičiuojami. Atsižvelgiant į Įgyvendinimo taisyklių 22.13 p. projektas yra netinkamas antrajam projekto vertinimo etapui.

572010 08 06 paraiškos vertinimo ataskaitoje (t. I, b. l. 57-63) 13 p. nurodoma, kad ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių reikšmės atitinka ŽŪM įsakymu patvirtintas reikšmes (t. I, b. l. 58), pateikiamos ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių reikšmės (t. I, b. l. 61), pateikiama išvada, kad projektas tinkamas antrajam projekto vertinimo etapui pagal programos priemonę, planuojama skirti paramos suma – 1 726 372 Lt. (t. I, b. l. 63), atskaita pasirašyta to paties vertintojo kaip ir 2010 08 10 ataskaita, tačiau ši ataskaita dėl atsakovų nenurodytų priežasčių nebuvo teikiama valdymo institucijai.

582010 06 17 paraiškos vertinimo ataskaitoje (t. I, b. l. 65-72) taip pat sakoma, kad verslo plane įrodomas ekonominio gyvybingumo kriterijaus atitikimas ateityje (t. I, b. l. 66), išvada – projektas tinkamas antrajam projekto vertinimo etapui (t. I, b. l. 72), tačiau ši ataskaita ir projektas nebuvo teikiami valdymo institucijai.

59Agentūra 2010 05 21 pateikė pareiškėjui paklausimą „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ (t. I, b. l. 100-102). Paklausime nurodoma, dėl kokios priežasties ir kokie dokumentai papildomai turi būti pateikti, tai dokumentai, nesietini su finansinėmis prognozėmis 5 metams. Kartu šiame rašte nurodyta, kad verslo plane pirminių finansinių prognozinių ataskaitų sudarymo prielaidų, kurių neprašoma koreguoti, be objektyvių priežasčių keisti negalima.

60Pareiškėjas 2010 06 03 (atsakydamas į 2010 05 21 Agentūros raštą, t. I, b. l. 100-102) pateikė patikslinimus (t. I, b. l. 90-99).

61Pareiškėjas 2010 06 15 pateikė (atsakydamas į 2010 05 21 raštą) Agentūrai patikslintą paraiškos VII lentelę ir AB VST išduotas išankstines technines sąlygas (t. I, b. l. 73-82).

62Šios aplinkybės reiškia, kad nurodytas laikotarpis neturi būti skaičiuojamas į paraiškos vertinimo terminus (nuo 2010 05 21 iki 2010 06 15).

63Žemės ūkio ministerijos kancleris 2010 10 08 potvarkiu Nr. 4D-132 (t. I, b. l. 182-185) patvirtino projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, tarp jų ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašą. Nurodomi motyvai, kodėl A. V. paraiška ir projektas „Naujos įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“ nebus finansuojamas. Remiasi Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punktu. Nurodo, kad pareiškėjas numato 5 finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose kainą, nustatytą Valstybinės kainų kontrolės komisijos 2002 02 11 nutarime Nr. 7 – pagal pikinę elektros galią iki 100 kW – 1,63 Lt/kWh. Remiasi Energetikos ministerijos 2010 05 26 raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010 06 02 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597. Taip pat remiasi Vyriausybės 2001 12 05 nutarimu Nr. 1474 patvirtintu aprašu, jo 9, 7 punktais. Potvarkyje daroma išvada, kad liberalizuojant elektros rinką Lietuvoje, artimiausiu metu elektros pardavimo rinkos kainos neturėtų būti statiškos, jos turėtų kisti, todėl pagal priemonę pateiktuose projektuose neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai. Dėl to paraiškų teikėjai verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Projektas dėl to pripažintas netinkamu finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo kriterijaus, kaip tai nurodyta Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkte.

64Prieš priimant galutinį sprendimą projektas ir paraiška buvo svarstomi Žemės ūkio ministerijos projektų, finansuojamų pagal programos priemonę, atrankos komiteto 2010 09 09 posėdyje (t. I, b. l. 186-189). Pareiškėjo paraiškai rekomenduojama neskirti paramos iš esmės dėl tų pačių priežasčių, kaip ir nurodyta vėliau priimtame galutiniame Žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkyje.

65Ginčo santykiams taikytini teisės aktai:

66Žemės ūkio ministro 2007 04 06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų administravimo taisyklės (šiuo atveju redakcija galiojusi nuo 2010 01 29 iki 2010 12 30, toliau – Administravimo taisyklės);

67Žemės ūkio ministro 2008 03 15 įsakymu Nr. 3D-144 patvirtintos programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – Įgyvendinimo taisyklės);

68Žemės ūkio ministro 2009 05 15 įsakymu Nr. 3D-350 patvirtintos priemonės ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės (toliau – Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės);

69Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 02 11 nutarimas Nr. 7;

70Vyriausybės 2001 12 05 nutarimas Nr. 1474 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“, šiuo nutarimu patvirtintas Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

71Paraiškos vertinimo procedūros atliekamos vadovaujantis Administravimo taisyklėmis, kurios atitinkamais klausimais nukreipia į Įgyvendinimo taisykles. Administravimo taisyklėse nustatyta, kad paramos paraiškas priima ir registruoja Agentūra, o galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo, dėl paramos neskyrimo priima Žemės ūkio ministerija (Administravimo taisyklių 33, 80 punktai). Taisyklės reglamentuoja paramos paraiškų vertinimo dalis, kurios yra trys (34 punktas), taip pat kitus vertinimo etapus. Šiuo atveju buvo sudarytas paraiškų projektų atrankos komitetas, kurio veikla reglamentuojama Administravimo taisyklių 82-86, 87-91 punktuose.

72Administravimo taisyklės numato, kad pateiktos paraiškos turi būti vertinamos pagal priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo ir pirmumo kriterijus paramai gauti, šie kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami.

73Atsisakymas tenkinti paraišką grindžiamas Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punktu. Įgyvendinimo taisyklių 22 punkte nustatyti tinkamumo gauti paramą kriterijai taikomi pareiškėjui, nurodytam šių taisyklių 17.1 punkte, pirmajame projekto vertinimo etape. Etapais vertinimas suskirstytas Įgyvendinimo taisyklių 5 punkte ir šie etapai detalizuojami šiose taisyklėse. Aiškinant šias taisykles daroma išvada, kad 22 punkte nustatyti veiksmai atliekami pirmajame vertinimo etape, o 23 punkte numatyti veiksmai, kurie atliekami antrajame projekto vertinimo etape. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjo motyvai ir argumentai dėl to, kad jo pateikta paraiška galėjo būti atmesta tik antrajame vertinimo etape, yra nepagrįsti. Pagal nurodytą 5 punktą tik tuomet, jeigu projektų atrankos komitetas (toliau - PAK) priimtų rekomendacinį sprendimą dėl projekto tinkamumo būti vertinamu antrajame projekto vertinimo etape, gali vykti antrasis projekto vertinimo etapas. Šiuo atveju PAK rekomendacija buvo tokia: projektas „Naujos įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“, skirtas elektros energijos gamybai plėtoti, netinkamas vertinti antrajame projektų atrankos etape, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus. Taigi ministerijai rekomenduota jau pirmajame vertinimo etape priimti sprendimą neteikti paramos. Ministerija tokį sprendimą priimti galėjo. Pagal Administravimo taisykles paramos paraiškų vertinimą sudaro 3 dalys (34 punktas), kurios nesutampa su atrankos etapais. Tikrinant paramos paraiškos administracinę atitiktį pareiškėjo paraiška buvo pripažinta tinkama. Po to vyksta tinkamumo skirti paramą vertinimas (34.2. punktas). Nors iš pateiktų dokumentų darytina išvada, kad projekto tinkamumo vertinimas pirmajame etape buvo atliekamas kelis kartus: 2010 08 06 buvo vertinama ne administracinė atitiktis, nes klausimai yra pagal Įgyvendinimo taisyklių 22 punktą, duota išvada, kad projektas tinkamas antrajam etapui (t. I, b. l. 63). Tas pats pasakytina apie 2010 06 17 paraiškos vertinimo ataskaitą (t. I, b. l. 65-72). Tačiau Agentūra šių vertinimo ataskaitų nepateikė Žemės ūkio ministerijos Projektų atrankos komitetui, o tik tokiu būdu galimas galutinis projekto vertinimas valdymo institucijoje. Tinkamumo vertinimas Administravimo taisyklėse reglamentuojamas 51-58 punktuose. Nustatyta, kad reikalavimai pareiškėjams bei paramos paraiškos tinkamumui nustatomi Programoje ir (arba) Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse (64 p. Administravimo taisyklių). Taigi, tinkamumo vertinimui reikia vadovautis Priemonės įgyvendinimo taisyklėmis, kuriose ir nustatomi du projektų vertinimo etapai ir tinkamumo gauti paramą kriterijai, kurie yra atskiri abiems etapams (22 ir 23 punktai). Sprendimą dėl paramos skyrimo priima valdymo institucija (žemės ūkio ministerija), nes šiuo atveju buvo sudarytas PAK (Administravimo taisyklių 73, 74, 75 punktai). Administravimo taisyklių 75 punkte nustatyta, kas turi būti nurodyta sprendime skirti ar neskirti paramą. Apie tokį sprendimą pareiškėjui pranešama per Agentūrą (Administravimo taisyklių 76 punktas). Taigi, šiuo atveju sprendimas priimtas procedūros požiūriu tinkamame paraiškos vertinimo etape ir pareiškėjo paraiška negali patekti į antrąjį vertinimo etapą, nes to nerekomendavo PAK. Antra vertus, PAK rekomendacijos neskirti paramos Žemės ūkio ministerijai nėra privalomos. Tai tiesiogiai nenurodyta Administravimo taisyklėse, tačiau šių taisyklių 74 punkte pasakyta, kad valdymo institucija gali atsisakyti skirti paramą PAK rekomenduotai paramos paraiškai, jei tam yra svarbių priežasčių, apie tokį sprendimą valdymo institucija informuoja PAK. Nustatyta, kad tuo atveju, jeigu tokios priežastys nebuvo žinomos PAK, Valdymo institucija gali jas nurodyti ir paramos paraišką grąžinti vertinti Agentūrai pakartotinai ir sprendimą priimti atsižvelgiant į naujas PAK rekomendacijas. Daroma išvada, kad analogiškai turi būti elgiamasi ir tuo atveju, kai PAK nerekomendavo skirti paramą.

74Šio ginčo atveju būtina nustatyti, ar pagrįstai ir teisėtai priimtas sprendimas neskirti paramos, o procedūros prasme toks sprendimas tame etape (pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles – pirmame) galėjo būti priimtas.

75Sprendimas neskirti paramos grindžiamas Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punktu ir teisės aktais, kurie nurodomi tiek šiame punkte, tiek yra susiję su ekonominio gyvybingumo rodiklių reglamentavimu (šiuo atveju elektros energijos kainų reguliavimu). Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatyti tinkamumo gauti paramą kriterijai taikomi pirmajame vertinimo etape. Vienas tokių kriterijų – pareiškėjas verslo plane įrodo, kad naujas įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal programos priemones, ekonominio gyvybingumo taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro 2009 05 15 įsakymu Nr. 3D-350. Šiame punkte nurodyta, kad atitiktis šiam kriterijui gali būti tikslinama, tačiau Taisyklių 22.11 punkte nustatytu laikotarpiu ir tvarka. Atsižvelgiant į 22.11 punktą, pats pareiškėjas gali tikslinti preliminarų ūkinės veiklos pradžios balansą tik pradėjus naujos įmonės veiklą ir ruošiantis antrajam projekto vertinimo etapui, tačiau tik laikotarpiu nuo pirmojo PAK rekomendacinio sprendimo dėl projekto tinkamumo būti vertinamam antrajame projekto vertinimo etape ir labai mažos įmonės įsteigimo iki paramos paraiškos antrajam projekto vertinimo etapui pateikimo ir užregistravimo Agentūroje dienos. Todėl šiuo konkrečiu atveju (pirmajame etape) pareiškėjas negalėjo tikslinti ekonominio gyvybingumo rodiklių. Be to, 22.11 punktas dar kartą patvirtina, kad pareiškėjo paraiška atmesta pirmajame vertinimo etape, kadangi perėjimui į antrą etapą pagal šį punktą būtinas PAK rekomendacinis sprendimas, paraiškos pakartotinis užregistravimas Agentūroje (pareiškėjui tai buvo žinoma, jis tai pats nurodė verslo plane, t. I, b. l. 143). Antra vertus, 22.11 punktas leidžia bet kuriame paramos paraiškų vertinimo etape, esant papildomam informacijos poreikiui, Agentūrai, vadovaujantis Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka, prašyti patikslinti ar papildyti ūkinės veiklos pradžios balanse pateiktą informaciją ir (arba) duomenis, o pareiškėjui leidžiama tai daryti prieš antrąjį vertinimo etapą. Šiuo atveju paraiškos vertinimo laikotarpiu gauti Energetikos ministerijos raštai, kurie gali būti įvertinti, kaip nusakantys Agentūrai papildomos informacijos poreikį, nes šie raštai nebuvo pakankamai informatyvūs. Teismui pateiktas tik 2010 05 26 raštas (t. I, b. l. 50), kuriame tik konstatuojama, kad nesant teisinio reglamentavimo elektros kaina negali būti prognozuojama penkeriems metams.

76Energetikos ministerija 2010 06 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 (t. IV, b. l. 195) į pakartotinį prašymą informavo, kad hidoelektrinėse bei vėjo elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams. Nurodoma, kad šios supirkimo (kainos?) gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Toliau nurodoma taip: „Dėl detalesnės informacijos siūlome kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją“. Antrasis 2010 06 02 Energetikos ministerijos raštas Nr. (8.3-10)-3-1597 buvo svarstomas Agentūros komisijoje, tai nurodyta 2010 06 19 posėdžio protokole Nr. 25 (t. I, b. l. 51-53). Šiame posėdyje atsižvelgiant į Energetikos ministerijos raštus projektus traktuoti kaip neatitinkančius ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijų, t. y.

Nutarė

77daugiau informacijos nerinkti. Nepaisant to, dar po šio komisijos posėdžio projektus vertino Kauno technologijos universiteto specialistas, kuris pasisakė ir kainų klausimu.

78Pareiškėjo projektas nebuvo atmestas dėl to, kad pareiškėjas verslo plane neįrodė, kad 5 metus kainos išliks tokios, kaip apskaičiuota verslo plane, kad projektas bus ekonomiškai nenuostolingas. Atsakovai tiesiog nurodė, kad kainos iš viso negali būti prognozuojamos. Verslo plane pareiškėjas nurodo duomenis, patvirtinančius investicinio projekto ekonominį gyvybingumą, pareiškėjas vadovaujasi vieninteliu jam prieinamu oficialiu šaltiniu, t. y. norminiu aktu paskelbtomis kainomis bei Vyriausybės nutarimais.

79Projektas pripažintas netinkamu finansuoti remiantis Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punktu. Šių taisyklių 13 p. pasakyta, kad ūkio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, kai yra toliau nurodomi galimi variantai, jų yra 2, o antrasis dar skirstomas į 4. Šio ginčo atveju potvarkyje, kuris ginčijamas, o taip pat ir PAK išvadose bei Agentūros vertimo ataskaitose nenurodyta, koks konkrečiai šių taisyklių punktas taikomas, dėl to teismas negali analizuoti netgi, ar tinkamai taikytos Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės.

80Pareiškėjas, pateikdamas paraišką, įsipareigojo penkerius metus be rašytinio Agentūros sutikimo nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų. Pareiškėjas projekte pateikė iš veiklos gaunamų pajamų 5 metų finansines prognozes. Pareiškėjo pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648; 2008, Nr. 16-217), t. y. saulės (fotoelektrinėms) elektrinėms pagal pikinę elektros galią: iki 100 kW – 1,63 Lt/kWh, nuo 100 kW iki 1 MW – 1,56 Lt/kWh, o nuo 1 MW – 1,51 Lt/kWh. Šias kainas pareiškėjas numato (vidutiniškai 1,63 Lt/ kWh) ir 5 finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose. Kainos galiojo nuo 2010 01 01, jokių duomenų, kad jos negalioja, yra pakeistos 2011 metams, nėra. Taigi pareiškėjas prognozes apskaičiavo pagal vidutinę teisės aktais nustatytą elektros supirkimo kainą. Tik po to, kai Energetikos ministerija pateikė informaciją, kad keisis teisės aktai, kuriais galimai bus reglamentuojamos ir kainos, Agentūra, PAK ir Žemės ūkio ministerija padarė išvadą, kad pareiškėjo ekonominio gyvybingumo prognozės yra nepatikimos. Tačiau Energetikos ministerijos raštuose nėra konkrečių duomenų, kaip gali pakisti kainos, kurios nustatytos Komisijos nutarimu. Be to, į šį kainų reguliavimą yra įsijungusi ir Vyriausybė, kuri 2001 12 05 nutarime Nr. 1474 nustatė, kad elektra iš aptariamų elektrinių iki 2020 12 31 bus superkama sutartinėmis kainomis, kompensuojant gamintojams skirtumą tarp pajamų lygio, apskaičiuoto pagal Komisijos nustatytą tarifą, ir faktiškai gaunamų parduodant elektros energiją sutartinėmis kainomis pajamų, neviršijant nutarimu patvirtinto Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties. Taigi Vyriausybė iki 2020 metų įsipareigojo remti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir iki šiol nurodytas Vyriausybės nutarimas nėra pakeistas.

81Žemės ūkio ministerijos sprendimas turi būti grindžiamas nustatytais faktais ir teisės normomis, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Priemonės įgyvendinimo taisyklių (2009 08 27 įsakymo Nr. 3D-629 redakcija) patvirtintas ekonominės veiklos pagal priemonę rūšių sąrašas, kurio 1.67 p. numatyta veiklos rūšis – elektros energiją (iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir bioenergija) gaminančių įrenginių, įskaitant dujų turbinas, dyzelinius agregatus, biodujų, biomasės katilus, vėjo jėgaines (išskyrus vėjo jėgainių parkus), hidroelektrines (iki 4 MW galios) ir kitus atsinaujinančios energijos panaudojimo įrenginius, eksploatavimas (kai ne mažiau kaip 50 proc. energijos pagaminama pardavimui). Šiuo atveju nesvarbu, kad ši veikla neturėjo pirmumo, nes dėl to ginčo nėra, tačiau veikla paraiškos teikimo metu buvo nurodyta Priemonės įgyvendinimo taisyklių priede kaip remiama. Žemės ūko ministerija skundžiamame potvarkyje nurodo Vyriausybės 2001 12 05 nutarimo Nr. 1474 patvirtinto Aprašo 9 punktą ir remiasi juo pasisakydama, kad kainos nėra prognozuojamos. Tačiau tokia Aprašo 9 punkto nuostata galiojo jau nuo 2006 09 22 (2006 09 18 nutarimo Nr. 897 redakcija). Tokiu būdu, nuo 2009 m. rugsėjo veikla įtraukta į veiklos rūšių sąrašą, jau žinant, kad kainos tarifai keisis ir negali būti prognozuojami, kas reiškia, kad bet koks teikiamas projektas iš karto gali būti pripažintas netinkamu. Šia prasme Energetikos ministerijos raštais nieko naujo sužinota nebuvo. Be to, atsakovai niekaip neįvertino aplinkybės, kad Vyriausybė minėtu nutarimu įsipareigojo remti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių iki 2020 metų, kompensuodama kainų skirtumą. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, daroma išvada, kad paraiškos vertinimo metu buvo papildomos informacijos poreikis ir Agentūra galėjo prašyti patikslinti ar papildyti ūkinės veiklos pradžios balanse pateiktą informaciją arba projektas galėjo būti perduotas į antrąjį vertinimo etapą, kur jau pats pareiškėjas galėtų tikslinti rodiklius, susijusius su ekonominiu gyvybingumu. Agentūra, kaip jau nurodyta, kreipėsi raštu į pareiškėją dėl papildomos informacijos, tačiau neprašė tikslinti preliminaraus ūkinės veiklos pradžios balanso, atstovai aiškino, kad to neleidžia taisyklės. Be to, nustatyta, kad Agentūra pareiškėjui 2010 07 27 raštu Nr. BPK(1.14)-2045 (t. I, b. l. 20-21) nurodė, kad, vadovaudamasi Programos administravimo taisyklių 36 punktu, paraišką ir su ja susijusius dokumentus perdavė nepriklausomiems ekspertams, kurie atlieka pareiškėjo projekto technologinės dalies vertinimą, pareiškėjui pranešama, kad jis bus informuotas apie rezultatus. Šis faktas pasitvirtina jau minėtais vertinimo ataskaitos duomenimis. Agentūros atstovai teigia, kad ekspertų išvada bylai nesvarbi, nes projektas technologiškai pripažintas tinkamu ir dėl to jokie klausimai nekyla. Iš tiesų dėl projekto technologinio vertinimo ginčo nėra. Tačiau šis faktas, o taip pat ir minėtos Administravimo taisyklių nuostatos, patvirtina, kad visais klausimais Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Administravimo taisyklių 36 punktas, kuris yra III skirsnyje „Paramos paraiškos vertinimas“, numato, kad atlikdama projektų tinkamumo skirti paramą ir pirmumo vertinimą, jei Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip, Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Įgyvendinimo taisyklėse nėra draudimo kreiptis į nepriklausomus ekspertus nei viename iš vertinimo etapų. Tuo tarpu ministerijai projektai pateikiami pagal Įgyvendinimo taisyklių 39-41 punktuose nustatytą tvarką. 39 punkte pasakyta, kad tiek pirmojo, tiek antrojo projekto vertinimo etapo pabaigoje Agentūra parengia nustatytos formos paramos paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę ir paramos paraiškų vertinimo ataskaitas, kurias teikia ministerijai, 40 punkte pasakyta, kad ministerijos sudarytas PAK svarsto, kuriuos projektus finansuoti, priima rekomendacinius sprendimus dėl projektų vertinimo antrajame vertinimo etape, 41 punktas nustato, kad projektas tvirtinamas po pirmojo vertinimo etapo. Taigi pati ministerija remiasi rekomendacinio pobūdžio PAK sprendimais ir nėra įpareigota atlikti kokį nors tyrimą. Kaip gali elgtis ministerija, jeigu PAK rekomenduoja skirti (ar neskirti) paramą, galima spręsti iš Administravimo taisyklių 74 punkto – valdymo institucija gali nurodyti PAK svarbias priežastis ir grąžinti paramos paraišką Agentūrai pakartotinai, o po to priimti sprendimą atsižvelgiant į naujas PAK rekomendacijas. Šiuo atveju ministerija ir privalėjo grąžinti paraišką Agentūrai nurodytu būdu (per PAK), nebent pati ministerija surinktų patikimus duomenis dėl kainų prognozės penkeriems metams.

82Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Žemės ūkio ministerijos 2010 10 08 kanclerio potvarkis Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ sąrašo patvirtinimo“ toje dalyje, kurioje nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo A. V. projektui pagal jo 2010 03 29 Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktą paraišką dėl paramos projektui „Naujos įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“ pagal paraišką Nr. ( - ), neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, kadangi nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, t. y. sprendimas grindžiamas abejonėmis dėl pareiškėjo nurodytų kainų stabilumo, bet šios abejonės nei patvirtintos, nei paneigtos, nenurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių punktas, nurodytas Vyriausybės 2001 12 05 nutarimu Nr. 1474 patvirtintas Aprašas, kurio nuostatos turėjo būti žinomos įtraukiant veiklą į remiamų veiklų sąrašą. Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Minėtos Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatos numato atvejus, kai atliekant paraiškų vertinimą gali būti pasitelkiami nepriklausomi ekspertai, kai gali būti prašoma iš pareiškėjo patikslinti duomenis, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovai nepagrįstai vertina, kad Energetikos ministerijos raštai yra neginčijamas pagrindas atmesti paraišką. Šie raštai yra tik šios ministerijos nuomonė, kad kainos iš viso negali būti prognozuojamos. Kainos visada gali būti prognozuojamos, nes galima nustatyti jų sudėtines dalis, tam egzistuoja metodikos, pati Komisija apskaičiuodama kainas vadovaujasi atitinkamomis metodikomis, o Agentūra net nesikreipė į Komisiją. Agentūros atstovai minėjo teisme kainas, kurios taikomos kaimyninėse valstybėse saulės elektrinėse pagamintai elektros energijai, kurios taikomos Lietuvoje kitiems elektros gamintojams (0,15-0,16 Lt), nurodė, kad egzistuoja elektros birža, kur kainas reguliuoja rinka. Tai reiškia, kad ministerijos sprendimas galėjo būti pagrįstas konkrečiais duomenimis, kurie galimai patvirtintų, kad projektas ekonomiškai nėra gyvybingas įvertinant jame nurodomą kainą penkeriems metams. Tačiau jokie tyrimai nurodytais klausimais nebuvo atliekami.

83Dėl išlaidų, netinkamų finansuoti, joks sprendimas nėra priimtas. Atsisakymas finansuoti projektą grindžiamas ne tuo, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai nevertinami.

84Pareiškėjas pagrįstai teigia, kad atliekant paraiškos vertinimą nebuvo laikomasi teisės aktuose nustatytų terminų. Administravimo taisyklių 33 punkte nustatyta, kad paramos paraiškos vertinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo jos užregistravimo, į 3 mėnesių terminą neįskaičiuojamas paklausimų pareiškėjui bei patikros vietoje atlikimo terminas, nurodyta, kad Įgyvendinimo taisyklėse gali būti nustatyti ir kiti terminai. Įgyvendinimo taisyklių 34 punkte nustatyta, kad pirmajam projekto vertinimo etapui pateiktos paramos paraiškos vertinimas negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį nuo jos užregistravimo Agentūroje dienos. Tik antrajame projekto vertinimo etape taikomi Administravimo taisyklėse nustatyti terminai (taip pat neskaičiuojami tie patys laikotarpiai, kaip numatyta šiose taisyklėse). Taigi, iš viso pirmasis etapas gali tęstis vieną mėnesį ir šis terminas akivaizdžiai pažeistas. Tačiau negalima teigti, kad šis pažeidimas turėjo esminę reikšmę priimant nepagrįstą sprendimą. Iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad per šį laikotarpį buvo pateiktas paklausimas pareiškėjui, rašomi keli paklausimai Energetikos ministerijai, paraiškos buvo perduotos Kauno technologijos universitetui vertinti, buvo imamasi priemonių padidinti bendrą paramos sumą, kaip aiškino atsakovų atstovai, dėl to, kad pateikta labai daug paraiškų.

85Šiuo atveju teismas nevertina kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su Europos Sąjungos teisės aktų taikymu, nes šis ginčas neišsprendžiamas tuo būdu, kad teismas pripažįsta pareiškėjui teisę į jo paramos paraiškos tenkinimą. Teismas pripažįsta tik tai, kad sprendimas netenkinti paramos paraiškos nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinamas. Ministerija dėl paraiškos turės priimti naują sprendimą.

86Pareiškėjo reikalavimai negali būti tenkinami taip, kaip juos suformulavo pareiškėjas. Skundžiama potvarkio dalis panaikinama. Antrasis pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas taip, kaip jį suformulavo pareiškėjas. Nurodytas tokios paramos teikimo teisinis reglamentavimas numato, kad galutinį sprendimą skirti paramą priima Žemės ūkio ministerija, o tiek PAK, tiek Nacionalinės mokėjimo agentūros surašomi dokumentai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Nepaisant to, PAK ir Agentūros parengiami dokumentai yra itin svarbūs sprendžiant klausimą dėl paramos skyrimo, nes be jų parama negali būti skiriama. Tai patvirtina Administravimo taisyklių 74 punkto nuostatos. Pagal šį punktą valdymo institucija gali nurodyti Agentūrai tam tikras svarbias priežastis ir paramos paraišką grąžinti vertinti Agentūrai pakartotinai, o po to priimti sprendimą, atsižvelgdama į naujas PAK rekomendacijas. Tai reiškia, kad netinkamai įvertinta paraiška turi būti grąžinama Agentūrai vertinti pakartotinai, bet tai turi padaryti ministerija. Šiuo konkrečiu atveju Agentūra turi nurodyti konkrečius duomenis, nurodyti tikslius teisės aktus, kuriais pagrindžiama išvada, kad projektas neatitinka ekonominio gyvybingumo rodiklių. Dėl to teismas gali įpareigoti atlikti veiksmus tik ministeriją. Be to, kaip jau minėta, tai nebus laikoma vertinimu antrajame projekto vertinimo etape, kadangi projekto vertinimas pirmajame etape (panaikinus ministerijos potvarkį) nėra užbaigtas, Įgyvendinimo taisyklių 22 punkto kriterijai turi būti taikomi iš naujo. Tai, kad vertinimas turi būti atliekamas pagal paraiškos pateikimo dieną galiojusias taisykles, akivaizdu, kadangi vertinama turi būti ta pati 2010 03 29 pateikta paraiška, o Administravimo taisyklių 39 punkte numatyta, kad visos pateiktos paraiškos turi būti vertinamos pagal priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo ir pirmumo kriterijus paramai gauti, ir šie kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami. Paramos sumos buvo skirtos dar tuo metu, kai elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių buvo priskirta ekonominei veiklos rūšiai, kuri remiama pagal aptariamą priemonę, todėl ta aplinkybė, kad žemės ūkio ministro 2010 09 29 įsakymu Nr. 3D-886 elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių buvo išbraukta iš veiklos rūšių, kurioms skiriama parama, sąrašo, negali būti pagrindu atsisakyti skirti paramą pagal pareiškėjo paraišką.

87Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimai tenkinami iš dalies. Skundžiama potvarkio dalis naikinama. Potvarkio dalis dėl pareiškėjo paramos paraiškos yra neteisėta, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

88Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1, 2 ir 4 p., 127 str. 1 d., teismas

89nusprendžia:

90panaikinti Žemės ūkio ministerijos 2010 10 08 kanclerio potvarkį Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ toje dalyje, kurioje nuspręsta neskirti paramos pagal pareiškėjo A. V. 2010 03 29 Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktą paraišką Nr. ( - ) dėl paramos projektui „Naujos įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“.

91Įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją priimti sprendimą dėl pareiškėjo A. V. 2010 03 29 Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktos paraiškos Nr. ( - ) dėl paramos projektui „Naujos įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

92Kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmesti.

93Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas)... 3. Akcentuoja, kad tame projekto vertinimo etape paraiškai gauti, kuriame buvo... 4. Žemės ūkio ministerija atsiliepime į skundą paaiškina, kad su... 5. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos... 6. Administravimo taisyklių 80 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei paramos... 7. Agentūra pateikė ministerijai išnagrinėtų paraiškų vertinimo rezultatų... 8. Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų... 9. Potvarkis buvo pasirašytas, vadovaujantis Administravimo taisyklėmis,... 10. Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punktas nurodo, kad pareiškėjas,verslo plane... 11. Pareiškėjo pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros... 12. Reikalavimas, jog pareiškėjai pagal Programos priemonę „Parama verslo... 13. Pareiškėjo skunde klaidingai cituojamos Programos nuostatos, kurios, pasak... 14. Pareiškėjas aiškina, kad Agentūra nesiūlė jam pateikti reikiamus... 15. Skunde nurodoma, jog Kauno technologijos universiteto ekspertai tinkamais ir... 16. Skunde akcentuojama, kad „vadovaujantis Energetikos viceministro raštais... 17. Skunde nurodoma, kad „skundžiamas aktas buvo priimtas pirmajame vertinimo... 18. Nepagrįstu laiko pareiškėjo argumentą dėl teisėtų lūkesčių principo... 19. Pareiškėjas skunde teigia, kad „ŽŪM ir NMA dėjo sistemingas ir... 20. Skunde pažymima, kad teisėtų lūkesčių pažeidimą sąlygojo ir elektros... 21. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis daroma išvada, kad pareiškėjui nebuvo... 22. Taip pat pažymi, kad vertinimo terminas paraiškos vertinimo rezultatams ir... 23. Dėl faktinių aplinkybių informuoja, kad pareiškėjas Agentūrai 24. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punktą, pareiškėjas verslo plane turi... 25. Pareiškėjo pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros... 26. Agentūra 2010 m. gegužės 19 d. raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 „Dėl elektros... 27. Išnagrinėjus teisės aktus, reglamentuojančius elektros energijos,... 28. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos minėtuose... 29. 2007–2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“... 30. Nustatyta, kad projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo... 31. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 32. Skunde Pareiškėjas vadovaujasi įvairiais Europos Sąjungos ir Lietuvos... 33. Skunde nurodoma, kad „Itin svarbu, kad Kaimo plėtros programos 1 priede,... 34. Skunde pareiškėjas netinkamai interpretuoja ir aiškina Įgyvendinimo... 35. Tiek pirmojo, tiek antrojo projekto vertinimo etapo pabaigoje Agentūra... 36. Skunde teigiama, kad „paraiškos vertinimas buvo vilkinamas daugiau nei pusę... 37. Taip pat nesutinka su Pareiškėjo skunde keliamu antruoju reikalavimu t. y.... 38. Dėl atsakovų. Atkreipia dėmesį, jog Agentūros 2010 m. spalio 14 d. raštas... 39. Įgyvendinimo taisyklių 42.2 punkte nustatyta, kad Agentūra apie sprendimą... 40. Įgyvendinimo taisyklių 62 punkte nustatyta, kad projektinių dokumentų... 41. Administravimo taisyklių 208 punkte nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba)... 42. Pareiškėjui teisines pasekmes sukelia Ministerijos kanclerio 2010 m. spalio 8... 43. 44. Teismo posėdyje Agentūros atstovai palaikė atsiliepimo argumentus ir... 45. Pareiškėjas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos... 46. Kartu su paraiška pateiktas tipinis verslo planas pagal programos priemonę... 47. Verslo plane XIII skyriuje pateikiama informacija apie ūkio subjekto... 48. Paraiškos pirminio tinkamumo tikrinimas atliktas 2010 03 29, paraiška priimta... 49. Paraiškos administracinės atitikties vertinimas atliktas 2010 03 30, pateikta... 50. Agentūra 2010 05 19 raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 kreipėsi į Energetikos... 51. Energetikos ministerija 2010 05 26 rašte Nr. (8.2-10-3-1527 (t. I, b. l. 32)... 52. Agentūra 2010 05 27 raštu Nr. BRK-(10.11)-1188 kreipėsi į Energetikos... 53. Energetikos ministerija 2010 06 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 (t. IV, b. l. 195)... 54. Projekto technologinį vertinimą (t. I, b. l. 64, t. IV, b.l. 187) atliko... 55. Agentūra 2010 10 14 raštu Nr. BRK-(10.14)-3252 (t. I. b. l. 35-39) pranešė... 56. Agentūros įvertintos paraiškos ataskaita yra ir 2010 08 10 datos (t. I, b.... 57. 2010 08 06 paraiškos vertinimo ataskaitoje (t. I, b. l. 57-63) 13 p. nurodoma,... 58. 2010 06 17 paraiškos vertinimo ataskaitoje (t. I, b. l. 65-72) taip pat... 59. Agentūra 2010 05 21 pateikė pareiškėjui paklausimą „Dėl reikiamų... 60. Pareiškėjas 2010 06 03 (atsakydamas į 2010 05 21 Agentūros raštą, t. I,... 61. Pareiškėjas 2010 06 15 pateikė (atsakydamas į 2010 05 21 raštą)... 62. Šios aplinkybės reiškia, kad nurodytas laikotarpis neturi būti... 63. Žemės ūkio ministerijos kancleris 2010 10 08 potvarkiu Nr. 4D-132 (t. I, b.... 64. Prieš priimant galutinį sprendimą projektas ir paraiška buvo svarstomi... 65. Ginčo santykiams taikytini teisės aktai:... 66. Žemės ūkio ministro 2007 04 06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintos Lietuvos... 67. Žemės ūkio ministro 2008 03 15 įsakymu Nr. 3D-144 patvirtintos programos... 68. Žemės ūkio ministro 2009 05 15 įsakymu Nr. 3D-350 patvirtintos priemonės... 69. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 02 11 nutarimas... 70. Vyriausybės 2001 12 05 nutarimas Nr. 1474 „Dėl teisės aktų, būtinų... 71. Paraiškos vertinimo procedūros atliekamos vadovaujantis Administravimo... 72. Administravimo taisyklės numato, kad pateiktos paraiškos turi būti... 73. Atsisakymas tenkinti paraišką grindžiamas Įgyvendinimo taisyklių 22.13... 74. Šio ginčo atveju būtina nustatyti, ar pagrįstai ir teisėtai priimtas... 75. Sprendimas neskirti paramos grindžiamas Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punktu... 76. Energetikos ministerija 2010 06 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 (t. IV, b. l. 195)... 77. daugiau informacijos nerinkti. Nepaisant to, dar po šio komisijos posėdžio... 78. Pareiškėjo projektas nebuvo atmestas dėl to, kad pareiškėjas verslo plane... 79. Projektas pripažintas netinkamu finansuoti remiantis Ekonominio gyvybingumo... 80. Pareiškėjas, pateikdamas paraišką, įsipareigojo penkerius metus be... 81. Žemės ūkio ministerijos sprendimas turi būti grindžiamas nustatytais... 82. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas... 83. Dėl išlaidų, netinkamų finansuoti, joks sprendimas nėra priimtas.... 84. Pareiškėjas pagrįstai teigia, kad atliekant paraiškos vertinimą nebuvo... 85. Šiuo atveju teismas nevertina kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su... 86. Pareiškėjo reikalavimai negali būti tenkinami taip, kaip juos suformulavo... 87. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimai... 88. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str.... 89. nusprendžia:... 90. panaikinti Žemės ūkio ministerijos 2010 10 08 kanclerio potvarkį Nr. 4D-132... 91. Įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją priimti sprendimą... 92. Kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmesti.... 93. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...