Byla AS-146-31-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Auto ABC“ dėl administracinio akto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) 2005 m. balandžio 22 d. pateikė Kauno miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo tarp kitų reikalavimų prašė pripažinti negaliojančiu Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 255 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų detaliųjų planų“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 255) dalį, kuria buvo patvirtintas 0,94 ha žemės sklypo, esančio ( - ), prie uždarosios akcinės bendrovės „Auto ABC“ (toliau – ir UAB „Auto ABC“) nuosavybės teisėmis valdomų pastatų, sumažintos apimties detalusis planas. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti bylos teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatė, kad ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme. Išsprendus teismingumo klausimą byla buvo perduota administraciniam teismui.

5Kauno apygardos administracinis teismas, priėmęs bylą savo žinion, 2009 m. balandžio 24 d. nutartyje nurodė, kad administraciniam teismui teikiamas skundas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimus ir pasiūlė pareiškėjai pateikti šio įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą per teismo nustatytą terminą. Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad yra praleistas terminas ginčyti minėtą sprendimą, išaiškino teisę pateikti prašymą ir įrodymus dėl praleisto termino atnaujinimo. 2009 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos patikslintas skundas ir prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Sprendimo Nr. 255. Pareiškėja 2009 m. gegužės 8 d patikslintu skundu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 255; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai informaciją apie laisvą neužstatytą žemės sklypą teritorijoje prie ( - ), Kaune; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę ir Kauno apskrities viršininko administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypo, į kurį pareiškėjai turi būti atkurta nuosavybės teisė, ribas, įjungiant į šį sklypą 600 m2 laisvos neužstatytos žemės, kuri pagal 1998 m. kovo 19 d. Kauno miesto valdybos sprendimo Nr.255 1 dalies 1.1 punktą priskirta UAB „Auto ABC“.

6Pareiškėja teigė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą praleidusi dėl objektyvios priežasties. Nurodė žinojusi, jog siekiant apginti savo teises turės ginčyti tiek administracinį aktą, tiek spręsti savavalių statinių nukėlimo klausimą ir pagal nusistovėjusią teismų praktiką ketino reikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, o tokiu atveju nėra taikomi sutrumpinti administracinio akto skundimo terminai. Pažymėjo, kad jos 2005 m. balandžio mėnesį paduotą ieškinį Kauno miesto apylinkės teismas priėmė nagrinėti tokiu būdu pripažindamas, kad ieškinys pareikštas pagal teismingumo taisykles. Pasak pareiškėjos, ji negalėjo numatyti, kad Specialioji teisėjų kolegija nustatys kitokį šio ginčo teismingumą. Nurodo buvusi rūpestinga, atidi ir tinkamai įgyvendinusi savo teises, t. y. gavusi visus reikalingus dokumentus operatyviai kreipėsi į teismą. Pažymi, kad sąžiningai klydo dėl teismo, kuris turi spręsti ginčą, o kartu ir dėl terminų. Remdamasi šiais argumentais pareiškėja prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

7Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašė termino neatnaujinti. Nurodė, kad pareiškėjai 2004 m. lapkričio 22 d. raštu buvo pranešta apie ginčijamą administracinį aktą, todėl pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis.

8Atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašė termino neatnaujinti. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią kreipimasis į kitas institucijas nelaikytinas svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1098/2006, 2005 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-313/2005, 2005 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-383/2005). Teigė, kad pareiškėjos argumentas, jog ji kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, nėra pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą. Atkreipė dėmesį, kad ieškinyje nebuvo keliami civilinio pobūdžio reikalavimai, susiję su savavalių statinių nukėlimu. Akcentavo, kad apie ginčijamą administracinį aktą pareiškėja buvo informuota 2004 m. lapkričio 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus (toliau - ir Kauno miesto savivaldybės administracija) raštu Nr.40-2-1740. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2005 m. kovo 7 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-V-91-225 informavo pareiškėją, kad detaliojo plano teisėtumas gali būti ginčijamas administraciniame teisme. Pažymėjo, kad ieškinys, kuriuo ginčijamas detalusis planas, Kauno miesto apylinkės teismui pateiktas tik 2005 m. balandžio 18 d., t.y. praleidus vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti. Remdamasis pirmiau minėtais argumentais atsakovas teigė, kad pareiškėja žinojo apie skundžiamą aktą ir apie jo turinį, tačiau įstatymo nustatytu terminu į teismą nesikreipė, todėl pareiškėjos nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Auto ABC“ prašė termino neatnaujinti. Motyvavo tuo, kad iš susirašinėjimo medžiagos matyti, jog pareiškėja apie ginčijamą Sprendimą Nr. 255 žinojo 2004 m. gruodžio mėnesį. Teigė, kad terminas praleistas be svarbių priežasčių.

10II.

11Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 225 paduoti ir nutraukė administracinę bylą dėl visų pareiškėjos pareikštų reikalavimų vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

12Teismas konstatavo, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Tačiau specialus įstatymas numato, kad teisė kreiptis gynybos į teismą turi būti vykdoma įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 straipsnio l dalis). Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas (ABTĮ 33 straipsnio l dalis). Tais atvejais, kai administracinį aktą skundžia ne asmuo, dėl kurio šis aktas tiesiogiai priimtas, o asmuo, manantis, jog skundžiamas aktas yra susijęs ir su jo teisėmis bei jas pažeidžia, skundo padavimo terminas skaičiuotinas ne nuo skundžiamo akto įteikimo dienos, o nuo sužinojimo apie tokį aktą dienos. Tokios ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo taisyklės laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS(4)-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS(2)-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. AS(7)-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr.AS (8)-249/2006;2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS(5)-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. AS(7)-100/2005).

13Teismas iš skundo ir pateiktos medžiagos nustatė, kad Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. 255 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų detaliųjų planų“ priimtas ne pareiškėjos V. V. atžvilgiu. Įvertinęs įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėja apie Sprendimą Nr. 225 buvo informuota dviem Kauno miesto savivaldybės administracijos raštais. 2004 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 40-2-1740 pareiškėja buvo informuota apie tai, kad nagrinėjant jos prašymą dėl žemės grąžinimo, buvo išsiaiškinta, jog 1996 m. kovo 19 d. Kauno miesto valdyba sprendimu Nr. 255 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų detaliųjų planų“ pritarė iki 9400 m2 žemės sklypo ( - ) sumažintos apimties detaliajam planui ir pasiūlė Kauno apskrities viršininkui sudaryti ilgalaikės nuomos sutartį su UAB „Auto ABC“. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad pareiškėjos norimas susigrąžinti 6,65 aro sodas, yra sklype ( - ), kuris suplanuotas ir patvirtintas minėtu sprendimu (T 1, b. l. 26). Po to, 2005 m. sausio 6 d. raštu Nr. 40-2-21 pareiškėja buvo informuota apie tai, kad UAB „Auto ABC“ naujo detaliojo plano nerengia, kadangi turi galiojantį 1996 m. kovo 19 d. Kauno miesto valdyba sprendimą Nr. 255, kuriuo remiantis Kauno apskrities viršininkas gali sudaryti su UAB „Auto ABC“ 9400 m2 žemės sklypo ( - ) nuomos sutartį. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“

1470 punkto 5 pastraipą, žemė yra valstybės išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų (T 1, b. l. 11). Įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus bei pareiškėjos paaiškinimus, jog minėtus raštus ji gavo po 3-7 dienų nuo juose nurodytų datų, teismas priėjo prie išvados, kad nustatyti tikslių Kauno miesto savivaldybės administracijos raštų gavimo datų nėra galimybės. Atsižvelgęs į tai, kad į bylą yra pateiktas pareiškėjos 2005 m. sausio 17 d. prašymas Kauno apskrities viršininkui dėl žemės grąžinimo, kuriame ji mini Sprendimą Nr. 255, teismas priėjo prie išvados, kad apie Sprendimą Nr. 255 ir jo turinį V. V. vėliausiai buvo žinoma nuo 2005 m. sausio 17 d. Todėl teismas konstatavo, kad terminas skundui paduoti dėl Sprendimo Nr. 255 skaičiuotinas nuo 2005 m. sausio 17 d.

15Teismas nustatė, kad pareiškėjos V. V. 2005 m. balandžio 18 d. pasirašytas ieškinys Kauno miesto apylinkės teisme buvo gautas 2005 m. balandžio 22 d. (T 1, b. l. 3-6), t. y. praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Tokios terminų taikymo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008). Pirmosios instancijos administracinis teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėja pradiniu ieškiniu byloje civilinio pobūdžio reikalavimų nekėlė (T 1, b. l. 5-6), o dėl detaliojo plano teisėtumo ginčijimo administraciniame teisme ji buvo informuota Nacionalinės žemės tarnybos 2005 m. kovo 7 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-V-91-225 (T 1, b. l. 9-10).

16Teismas konstatavo, kad teisės normomis nėra nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka dėl sprendimų, kuriais tvirtinami detalieji planai. Todėl aplinkybės, kad pareiškėja susirašinėjo su kitomis institucijomis (T 1, b. l. 9-10, 25, 36), teismas nepripažino svarbia termino praleidimo priežastimi. Pažymėjo, kad asmuo, prašantis atnaujinti terminą, turi savo prašymą pagrįsti tokiomis aplinkybėmis, kurios objektyviai kliudė jam laiku ir tinkamai kreiptis į teismą dėl administracinio akto (jo dalies) panaikinimo. Sunki sveikatos būklė, kaip termino praleidimo priežastis, turi būti vertintina kartu su kitomis bylos aplinkybėmis. Dėl pareiškėjos pateiktų dviejų medicininių pažymėjimų, kuriuose pateikti duomenys, kad pareiškėja ambulatoriškai gydėsi nuo 2005 m. vasario 3 d. iki 2005 m. vasario 23 d. ir nuo 2005 m. kovo 22 d. iki 2005 m. balandžio 19 d. (T 2, b. l. 57-58), teismas vertino, kad liga netrukdė rinkti įrodymus bylai, 2005 m. balandžio 18 d. sudaryti su advokate atstovavimo sutartį bei pasirašyti ieškinį (T 2, b. l. 3-6, 8, 15-24), kad pateikti medicininiai pažymėjimai neįrodo, jog dėl sveikatos būklės pareiškėja pati ar per kitus asmenis negalėjo tinkamai realizuoti savo teises ir laiku kreiptis į teismą. Kitų objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių paduoti skundą teismui, pareiškėja nenurodo.

17Teismas konstatavo, kad terminas skundui dėl skundžiamojo administracinio akto panaikinimo paduoti praleistas, nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis - terminas neatnaujintinas, o skundo reikalavimai dėl Kauno miesto savivaldybės įpareigojimo pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai informaciją apie laisvą neužstatytą žemės sklypą teritorijoje prie ( - ), Kaune ir ( - ), Kaune, taip pat dėl Kauno miesto Savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos įpareigojimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypo, į kurį pareiškėjai turi būti atkurta nuosavybės teisė, ribas, įjungiant į šį sklypą 600 m2 laisvos neužstatytos žemės, kuri pagal Sprendimą Nr. 255 buvo priskirta UAB „Auto ABC“, yra neatsiejamai susiję su pareiškėjos pirmuoju reikalavimu, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiomis Sprendimo Nr. 255 atitinkamas dalis. Nustatęs, kad pareiškėjos prašymas dėl termino paduoti skundą dėl Sprendimo Nr. 255 netenkintinas ir terminas neatnaujintinas, teismas nutraukė bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu tiek dėl pirmojo tiek dėl dviejų su juo susijusių (išvestinių) pareiškėjos skundo reikalavimų.

18III.

19Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, t. y. klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti skundo padavimo terminą Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 255 ginčijimui.

20Atskirasis skundas grindžiama šiais argumentais:

211. Pareiškėja pakartojo prašyme pirmosios instancijos teismui nurodytą aplinkybę, jog ji žinojo, kad siekdama apginti savo teises turės ginčyti tiek administracinį aktą, tiek spręsti savavalių statinių nukėlimo klausimą ir pagal susiklosčiusią teismų praktiką ketino reikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, kur sutrumpinti administracinio akto apskundimo terminai nėra taikomi. Atkreipė dėmesį į tai, kad jos 2005 m. balandžio mėnesį paduotą ieškinį Kauno miesto apylinkės teismas priėmė nagrinėti. Pareiškėja pažymėjo negalėjusi numatyti, kad Specialioji teisėjų kolegija nustatys kitokį šio ginčo teismingumą. Teigia buvusi rūpestinga, atidi ir savo teises įgyvendinusi tinkamai (gavusi visus reikalingus dokumentus nedelsdama kreipėsi į teismą). Pažymi, kad sąžiningai klydo dėl teismo, kuris turi spręsti ginčą, o kartu ir dėl terminų. Mano, kad sąžiningas klydimas dėl teismo turi būti pripažintas svarbia termino praleidimo priežastimi.

222. Gavusi informaciją apie Sprendimą Nr. 255, ji kreipėsi į Kauno apskrities viršininką, o vėliau – į Nacionalinę žemės tarnybą. Nesutinka su teismo išvada, kad tokie jos veiksmai nebuvo tinkami, kadangi teisės normomis nėra nustatyta ikiteisminė ginčų dėl sprendimų, kuriais patvirtinami detalieji planai, tvarka. Nurodo, kad ginčas su Kauno miesto savivaldybe kilo dėl to, kad dalis jai grąžintinos žemės Kauno miesto savivaldybė nepažymėjo kaip laisvos. Bylos duomenys patvirtina, kad tuo pat metu, kai jai tapo žinoma apie priimtą administracinį aktą, Kauno apskrities viršininko administracija sprendė nuosavybės teisių atkūrimo klausimą į laisvą (neužstatytą) žemę. Remdamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 2 ir 3 dalimi teigia turėjusi pagrindą manyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba gali inicijuoti ginčijamų sprendimų panaikinimą savo iniciatyva. Mano, kad skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo Nacionalinės žemės tarnybos rašto gavimo dienos.

233. Byloje esančios medicininės pažymos patvirtina, kad nuo 2005 m. vasario 3 d. iki 2005 m. vasario 23 d. ir nuo 2005 m. kovo 22 d. iki 2005 m. balandžio 19 d. ji sirgo. Ligos laikotarpis tęsėsi pakankamai ilgą laiką, todėl šios aplinkybės taip pat pripažintinos svarbia termino praleidimo priežastimi. Pažymi, kad teismų praktikoje yra susiklosčiusi nuostata, jog liga yra laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi liga yra objektyvus, nepriklausantis nuo asmens valios veiksnys. Tai, kad 2005 m. balandžio 18 d. sudarė su advokate atstovavimo sutartį ir pasirašė ieškinį, nepaneigia nedarbingumo laikotarpio. Paaiškina, kad teisinių veiksmų ji ėmėsi pačioje ligos pabaigoje, kai turėjo galimybę aktyviau veikti. Ieškinys teismui buvo paduotas tuoj pat, kai pasibaigė nedarbingumas.

244. Mano, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl termino atnaujinimo išsprendė formaliai, neįsigilinęs į bylos aplinkybes. Teigia, kad jeigu aiškiai neteisėtas administracinis aktas liktų galioti tik dėl to, kad ji per trumpą laiką negalėjo pateikti skundo administraciniam teismui, tai prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo ir kitiems teisiniams principams.

25Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė palikti nepakeistą teismo nutartį, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti šie nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

261. Pareiškėjos teiginys, kad sąžiningas klydimas dėl teismo gali būti pripažintas svarbia termino praleidimo priežastimi, nepagrįstas. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja ieškinyje, kurį pateikė bendros kompetencijos teismui, civilinio pobūdžio reikalavimų nekėlė. Apie tai, kad detaliojo plano teisėtumas gali būti ginčijimas administraciniame teisme, ji buvo informuota Nacionalinės žemės tarnybos raštu, todėl neturėjo jokio pagrindo manyti, kad administracinio pobūdžio reikalavimai turėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

272. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad skundo padavimo terminas dėl Sprendimo Nr. 255, turėtų būti skaičiuojamas nuo Nacionalinės žemės tarnybos rašto gavimo dienos. Pareiškėjos sužinojimo apie detalųjį planą metu galiojusios teisės normos nenustatė ikiteisminės ginčų dėl sprendimų, kuriais patvirtinti detalieji planai, nagrinėjimo tvarkos.

283. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jos sirgimo laikotarpiai nuo 2005 m. vasario 3 d. iki 2005 m. vasario 23 d. ir nuo 2005 m. kovo 22 d. iki 2005 m. balandžio 19 d., turėtų būti laikomi objektyvia skundo padavimo termino praleidimo priežastimi.

29Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą.

30Atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti šie nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

311. Nesutinkama su atskirojo skundo teiginiu, kad objektyvia aplinkybe laikytinas sąžiningas klydimas dėl bylos teismingumo bei dėl terminų. Nors pareiškėja nurodo, kad ji kreipėsi į bendrosios kompetencijos, o ne į administracinį teismą norėdama spręsti savavalinių statinių nukėlimo klausimą, tačiau jokio reikalavimo, susijusio su civilinio pobūdžio teisiniais santykiais, ieškinyje bendrosios kompetencijos teismui nereiškė.

32Pažymi, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti yra ne kartą pasisakiusi, jog nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis, todėl ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėtini administraciniame teisme. Nacionalinė žemės tarnyba 2005 m. kovo 7 d. rašte

33Nr. 3B-(7.5)-V-91-225 pareiškėjai aiškiai nurodė, kad detaliojo plano teisėtumas turi būti skundžiamas būtent administraciniam teismui. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-471/2007, kurioje teismas konstatavo, kad netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas reikalavimui. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja buvo atstovaujama advokato, todėl svarbia termino praleidimo priežastimi taip pat negali būti nepakankamos teisinės žinios. Todėl teigia, kad pareiškėjos suklydimas dėl teismo bei terminų skaičiavimo yra subjektyvi aplinkybė ir negali būti laikoma pagrįsta priežastimi, objektyviai sutrukdžiusią skundą teismui laiku.

342. Sutinka su teismo konstatavimu, kad dėl sprendimų, kuriais patvirtinami detalieji planai, nagrinėjimo tvarkos, ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nenumatyta. Pareiškėjos teigimu, gavusi informaciją apie priimtą administracinį aktą - Kauno miesto valdybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas - kreipėsi į Kauno apskrities viršininką, o vėliau - į Nacionalinę žemės tarnybą, nes tokią procedūrą numato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis. Šioje teisės akto nuostatoje nustatyta, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Tačiau priešingai, nei teigia pareiškėja, raštai šioms institucijoms buvo rašomi ne dėl žemės privatizavimui ar nuomai parengtų dokumentų, o dėl vilkinimo atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises bei teritorijų planavimo dokumento - detaliojo plano teisėtumo. Pareiškėjos susirašinėjimo su minėtomis institucijomis tikslas buvo apginti savo tariamai pažeistas teises nuosavybės teisių atkūrimo procese - t. y. susigrąžinti žemę, kuri priskirta valstybės išperkamai, natūra. Tačiau žemės priskyrimą valstybės išperkamai apsprendžia ne žemės privatizavimo ar nuomos procedūros, o būtent teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas teritorijos detalusis planas. Atkreipia dėmesį, kad pateikdama ieškinį teismui, pareiškėja net nekėlė reikalavimo panaikinti Sprendimo Nr. 255 dalį, kuria buvo siūloma sudaryti su UAB „Auto ABC“ ilgalaikę ginčo žemės nuomos sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, netaikytina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. kovo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002, aiškindamas minėtą Žemės reformos įstatymo nuostatą, yra konstatavęs, kad pagal šią nuostatą gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas. Tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybių institucija (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus (nerengia teritorijos detaliojo plano, grąžintino žemės sklypo plano ir panašiai), toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis.

35Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėje byloje Nr. A4-467-2004, kurioje išaiškinta, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 ir 28 straipsnius ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka taikytina detaliojo plano sprendiniams procese iki savivaldybės sprendimo priėmimo. Savivaldybės sprendimui ginčyti ikiteisminė procedūra nenustatyta. Pažymi, kad ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant skundą (prašymą) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimus, tačiau pareiškėjos skundų forma šių reikalavimų neatitiko. Dėl šių priežasčių mano, pareiškėjos kreipimasis dėl administracinio akto panaikinimo bei vilkinimo į kitas institucijas, o ne į teismą, kaip numato įstatymai, negali būti pripažįstamas svarbia priežastimi atnaujinti terminą paduoti' skundą administraciniam teismui.

363. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad skundo padavimo terminas dėl Sprendimo Nr. 255 turėtų būti skaičiuojamas nuo Nacionalinės žemės tarnybos rašto gavimo dienos. Pažymėjo, kad net ir pripažinus, jog pareiškėja teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, į teismą jį turėjo kreiptis ne vėliau kaip 2005 m. kovo 30 d., tačiau ir šis terminas taip pat praleistas (ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis).

374. Pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjos sveikatos būklė nebuvo kliūtis kreitis į teismą per įstatymu nustatytą terminą.

385. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009, 2009 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009, 2009 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje

39Nr. AS525 - 586/2009), kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Todėl pareiškėjos argumentas, kad termino neatnaujinimas šioje byloje prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, nepagrįsti.

40Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Auto ABC“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą.

41Atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti šie nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

421. Administracinio teisinio pobūdžio reikalavimams turi būti taikomi administracinių bylų teisenos terminai. Pareiškėjos 2005 m. balandžio 18 d. ieškinyje visi reikalavimai buvo administracinio pobūdžio.

432. Pareiškėjos argumentas, kad ginčams dėl detaliųjų planų patvirtinimo, būtina ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, nepagrįstas. Nei Kauno apskrities viršininko administracijai, nei Nacionalinei žemės tarnybai nesuteikta teisė naikinti Kauno miesto valdybos sprendimus. Mano, kad pareiškėja netinkamai aiškina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teigia, kad ši norma turėtų būti taikoma sprendimams dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo, kurie priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, o ne savivaldybės sprendimams dėl detaliųjų planų patvirtinimo.

443. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad liga jai sutrukdė laiku kreiptis į teismą.

454. Teigia, kad akivaizdu, jog pareiškėja V. V. praleido terminą kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo be svarbių priežasčių. Pažymi, kad ją per visą bylinėjimosi laikotarpį atstovavo advokatas, o tai reiškia, kad ji turėjo galimybę naudotis kvalifikuota teisininko pagalba, todėl apie įstatymų nustatytus terminus ginčyti administracinius aktus bei terminių praleidimo pasekmes turėjo žinoti.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV.

48Atskirasis skundas atmestinas.

49ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

50Pareiškėjos ginčijamas administracinis aktas yra priimtas teritorijų detaliojo planavimo srityje. Teritorijų planavimą reglamentuojantis specialusis Teritorijų planavimo įstatymas (tiek iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojęs 1995 m. gruodžio 12 d. įstatymas Nr.I-1120, tiek nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs naujos redakcijos 2004 m. sausio 15 d. įstatymas Nr.IX-1962) sprendimų, kuriais tvirtinami teritorijų planavimo dokumentai, apskundimo terminų nereglamentuoja. Todėl paduodant skundą dėl sprendimo, kurio patvirtintas detalusis planas, turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

51Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys.

52Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią. Pareiškėja dėl Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 255 panaikinimo kreipėsi į teismą 2005 m. balandžio 22 d. Atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjos 2005 m. balandžio 22 d. pateiktas ieškinys dėl Sprendimo Nr.255 panaikinimo ir kitų reikalavimų buvo priimtas bendrosios kompetencijos teisme, po to, remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi, buvo persiųstas į Kauno apygardos administracinį teismą, nėra pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą. Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes pareiškėjos kreipimosi į bendrosios kompetencijos teismą dėl Sprendimo Nr.255 panaikinimo data (2005 m. balandžio 22 d.) ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme laikytina data kai pareiškėja kreipėsi teisminės gynybos dėl šio administracinio akto panaikinimo. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant termino paduoti skundą atnaujinimo klausimą yra reikšmingos aplinkybės iki 2005 m. balandžio 22 d., t.y. nuo kokios datos turi būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui dėl šio administracinio akto eigos pradžia (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis), taip pat, ar pareiškėjai buvo objektyvių kliūčių paduoti skundą teismui per įstatymu nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo teismo nustatytos datos (termino paduoti skundą eigos pradžios).

53Atskirojo skundo argumentas, jog bendrosios kompetencijos teismas priėmė pareiškėjos ieškinį, kuriuo buvo prašoma panaikinti Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 255, termino paduoti skundą atnaujinimo prasme taip pat nėra reikšmingas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-7-658/2002) bendrosios kompetencijos teisme sprendžiant ginčą dėl civilinių teisių ir pareigų, atsiradusių administracinio akto pagrindu, reikalavimai dėl individualaus administracinio akto galiojimo kartu su prašymais ginti pažeistas civilines teises, nekeičia civilinės teisinės ginčo prigimties ir esmės, ginčas yra civilinio pobūdžio, inicijuotas ir vyksta civilinio proceso tvarka. Tačiau tais atvejais (žr. Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-380/2006, 2008 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-134/2008), kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio pobūdžio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Pirmiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo 2002 m. gegužės 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr.3K-7-658/2002), be kita ko yra konstatuota, jog ta aplinkybė, kad ieškininės senaties terminas ar kreipimosi į teismą terminas yra praleistas, nesudaro pagrindo nepriimti ieškinio pareiškimo. Tai gali būti pagrindas reikalavimui atmesti, o ne atsisakyti nagrinėti pareiškimą ar ieškinį. Taigi pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad bendrosios kompetencijos teismas priėmė jos ieškinį pati savaime nereiškia, jog tokiu būdu buvo išspręsti klausimai dėl ieškinio senaties ar kreipimosi į teismą terminų. Pirmiau minėta, kad bendrosios kompetencijos teismui kilus abejonių dėl bylos pagal V. V. 2005 m. balandžio 22 d. ieškinį, teismingumo, Kauno miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, kuri nustatė, kad ginčas yra administracinio pobūdžio ir nagrinėtinas administraciniame teisme. Kauno apygardos administracinis teismas, gavęs šią bylą savo žinion 2009 m. balandžio 24 d. nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėja kreipėsi į teismą dėl 1996 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 255 panaikinimo praleidusi įstatymu nustatytą terminą ir išaiškino jai teisę ABTĮ nustatyta tvarka pateikti prašymą bei įrodymus dėl termino paduoti skundą atnaujinimo.

54Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą pagrįstai ir visiškai teisingai nustatė, kad pareiškėja apie Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 255 priėmimą sužinojo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. 40-2-1740 ir 2005 m. sausio 6 d. rašto Nr. 40-2-21. Abu minėtus raštus Kauno miesto savivaldybės administracija siuntė būtent pareiškėjai, atsakydama į jos prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Islandijos gatvėje, Kaune. Šiuose raštuose pateikti visi esminiai Sprendimą Nr. 255 apibūdinantys duomenys (sprendimo priėmimo data, numeris, pavadinimas, sprendimą priėmusi institucija, trumpai aprašytas sprendimo turinys), kurių sužinojimas administracinių teismų praktikoje ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme prilyginamas administracinio akto, kuris neturėjo būti įteiktas, paskelbimui. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui teigė minėtus Kauno miesto savivaldybės administracijos raštus gavusi per 3 -7 dienas nuo jų išsiuntimo. Neturėdamas įrodymų apie minėtų raštų įteikimo pareiškėjai datas, pirmosios instancijos teismas termino paduoti skundą eigos pradžią skaičiavo nuo pareiškėjai palankiausios datos - 2005 m. sausio 17 d., t.y. pareiškėjos prašymo Kauno apskrities viršininkui dėl nuosavybės teisės atkūrimo, kuriame pareiškėja Sprendimą Nr.255 nurodo kaip kliūtį žemės grąžinimui turėtoje vietoje. Šį dokumentą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip neginčijamą įrodymą, patvirtinantį datą, kai pareiškėja žinojo skundžiamo akto turinį ir jo sukeliamas pasekmes. Nustatęs, kad termino paduoti skundą dėl Sprendimo Nr.255 eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2005 m. sausio 17 d., o į teismą pareiškėja kreipėsi 2005 m. balandžio 22 d., teismas pagrįstai nagrinėjo, ar buvo per šį laikotarpį aplinkybių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis priežastimis, objektyviai sukliudžiusiomis pareiškėjai paduoti skundą teismui per vieną mėnesį nuo 2005 m. sausio 17 d.

55Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Ar įstatymu nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos.

56Atskirojo skundo argumentas, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Nacionalinės žemės tarnybos 2005 m. kovo 7 d. rašto gavimo dienos, nepagrįstas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymas (tiek iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusio 1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr.I-1120 23 straipsnio 7 dalis, tiek nuo 2004 m. gegužės 1 d. galiojančio naujos redakcijos 2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr.IX-1962 27 straipsnio 7 dalis) numato privalomąją išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarką tik teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir svarstymo procedūrose. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia teismui teritorijos detaliojo planavimo procedūros baigiamąjį dokumentą - administracinį aktą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, todėl atsakymo, ar reikalinga ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka reikia ieškoti ne pareiškėjos nurodytame Žemės reformos įstatyme, o Teritorijų planavimo įstatyme. Teritorijų planavimo įstatymas nenustatė ir nenustato ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos skundamas dėl savivaldybės institucijų sprendimų, kuriais patvirtinti detalieji planai. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje teisingai pažymėjo, kad skundžiant sprendimus, kuriais patvirtinti detalieji planai, išankstinės ginčo sprendimo tvarkos laikytis nereikia, nes ji nenumatyta įstatymu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybės, kad siekdami apginti galimai pažeistas savo teises, pareiškėjai kreipiasi ne į teismą, o į kitas institucijas, kai toks kreipimasis dėl ginčo iškėlimo administraciniame teisme nėra numatytas įstatymu ir nėra būtinas, yra vertinamos kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, kurios priklausė nuo pareiškėjo valios ir rūpestingumo pasirenkant savo teisių gynybos būdą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15- 313/2005; 2007 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17 – 230/2007 ir kt.). Todėl byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja, nuo 2005 m. sausio 17 d. žinodama apie Kauno miesto valdybos priimtą 1996 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 255 ir šio sprendimo turinį bei turėdama pagrindą manyti, kad jis pažeidžia jos teises, kreipėsi į Vilnius apskrities viršininko administraciją bei Nacionalinę žemės tarnybą, nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad gavusi Nacionalinės žemės tarnybos 2005 m. kovo 7 d. raštą, kuriame paaiškinta, jog sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo, jei pareiškėja su juo nesutinka, turėtų būti ginčijamas administraciniame teisme, pareiškėja šiuo Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas atitinkančiu jos teisių paaiškinimu nepasinaudojo – 2005 m. balandžio 22 d. kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje pagrįstai ir visiškai teisingai konstatavo, kad nagrinėjamam administraciniam ginčui iškelti ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nebuvo reikalinga, o ieškinyje, kurį ji pateikė bendrosios kompetencijos teismui, pateikti reikalavimai kilę iš administracinių teisinių santykių (civilinio pobūdžio reikalavimų nepareikšta).

57Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymų visumą, priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjos liga nuo 2005 m. vasario 3 d. iki 2005 m. vasario 23 d. ir nuo 2005 m. kovo 22 d. iki 2005 m. balandžio 19 d. nebuvo kliūtis jai paduoti skundą per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, jo eigos pradžią skaičiuojant nuo 2005 m. sausio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmens liga gali būti pripažinta svarbia terminų praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis:2006 m. birželio 15 d. Nr. AS6-219/2006; 2008 m. kovo 12 d. Nr. A502-307-2008; 2009 m. gegužės 11 d. Nr.A575-229/2009;2009 m. birželio 12 d. Nr.A63-719/2009;2009 m. gruodžio 24 d. Nr. A556-1540/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad 2009 m. gegužės 8 d. prašyme pirmosios instancijos teismui dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, pareiškėja nenurodė, kad skundo padavimo terminą ji praleido dėl ligos. Šią aplinkybę ji pirmosios instancijos teismui nurodė vėliau kaip papildomą argumentą ir jį pagrindė 2009 m. lapkričio 4 d. V. R. Ąžuolyno šeimos sveikatos centro gydytojos išduotomis medicininėmis pažymomis. Pagal šias pažymas pareiškėja gydėsi ambulatoriškai nuo 2005 m. vasario 3 d. iki 2005 m. vasario 23 d. ir nuo 2005 m. kovo 22 d. iki 2005 m. balandžio 19 d. Į bylai aktualų vieno mėnesio laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2005 m. sausio 17 d., patenka tik dalis pareiškėjos ambulatorinio gydymosi laikotarpio. Visuotinai žinoma, kad ambulatorinis gydymas yra skiriamas dėl nepavojingų organizmo būklių, kurios, kaip taisyklė, neapriboja susirgusio asmens fizinių galių taip, kad jis negali pasirūpinti savo teisinių interesų siekimu per atstovą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad minėtas ambulatorinio gydymosi laikotarpis jai objektyviai sukliudė kreiptis į teismą per įstatymu nustatytą terminą. Bylos medžiaga leidžia daryti priešingą išvadą, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja kai kuriuos dokumentus gavo jos nurodyto ambulatorinio gydymosi laikotarpiu (Kauno miesto savivaldybės administracijos Eigulių seniūnijos 2005 m. balandžio 12 d. pažymos Nr. 08-7-1702 apie gyvenamąją vietą (T 1, b. l. 15) ir Nr. 08-7-1703 apie šeimos sudėtį (T 1, b. l. 16), Kauno prekybos ir verslo mokyklos 2005 m. balandžio 13 d. pažyma apie darbo užmokestį Nr. PR-1105 (T 1, b. l. 19)). Bylos medžiaga suteikia pagrindą išvadai, jog pareiškėja jos nurodytu ambulatorinio gydymosi laikotarpiu naudojosi advokatės I.Ubarienės teisinėmis paslaugomis dar iki 2005 m. balandžio 18 d. teisinių paslaugų sutarties sudarymo. Tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2005 balandžio 7 d. raštas, kuriuo V. V. suteikta informacija atsakant į advokatės I. Ubarienės 2005 m. balandžio 4 d. prašymą (T 1, b. l. 20). Minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjos ambulatorinis gydymasis jai nebuvo kliūtis rūpintis savo interesais, tarp jų ir skundo padavimu teismui per įstatymu nustatytą terminą. Dokumentų, kuriuos pareiškėja rinko ambulatorinio gydymosi laikotarpiu, pateikimas teismui paduodant skundą dėl Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 255 nebuvo būtinas ir negali pateisinti pareiškėjos delsimo kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas pareiškėjui nesudaro jokių kliūčių teikti papildomus įrodymus po to, kai pateikiamas skundas.

58Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas (šiuo atveju – ABTĮ 5 straipsnis) kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisingumo, sąžiningumo principų pažeidimas.

59Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir remdamasi ištirtų įrodymų visuma priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėja terminą paduoti skundą dėl Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 255 praleido dėl subjektyvių priežasčių. Todėl teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą. Teismas teisingai vertino, kad kiti du pareiškėjos 2009 m. gegužės 8 d. patikslinto skundo reikalavimai yra susiję su reikalavimu panaikinti dalį Sprendimo Nr. 255 ir atskirai negali būti nagrinėjami (išvestiniai reikalavimai). ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas nustato, kad teismas bylą nutraukia jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, arba teismas atmetė tokį prašymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai neatnaujinęs skundo padavimo termino, pagrįstai nutraukė bylą ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte numatytu pagrindu. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, ir naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

60Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

61Atskirąjį skundą atmesti.

62Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

63Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) 2005 m. balandžio 22 d.... 5. Kauno apygardos administracinis teismas, priėmęs bylą savo žinion, 2009 m.... 6. Pareiškėja teigė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio... 7. Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašė termino... 8. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašė termino neatnaujinti. Rėmėsi... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Auto ABC“ prašė termino... 10. II.... 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi... 12. Teismas konstatavo, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę... 13. Teismas iš skundo ir pateiktos medžiagos nustatė, kad Kauno miesto valdybos... 14. 70 punkto 5 pastraipą, žemė yra valstybės išperkama, jeigu ji pagal... 15. Teismas nustatė, kad pareiškėjos V. V. 2005 m. balandžio 18 d. pasirašytas... 16. Teismas konstatavo, kad teisės normomis nėra nustatyta ikiteisminė ginčų... 17. Teismas konstatavo, kad terminas skundui dėl skundžiamojo administracinio... 18. III.... 19. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos... 20. Atskirasis skundas grindžiama šiais argumentais:... 21. 1. Pareiškėja pakartojo prašyme pirmosios instancijos teismui nurodytą... 22. 2. Gavusi informaciją apie Sprendimą Nr. 255, ji kreipėsi į Kauno... 23. 3. Byloje esančios medicininės pažymos patvirtina, kad nuo 2005 m. vasario 3... 24. 4. Mano, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl termino atnaujinimo... 25. Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą,... 26. 1. Pareiškėjos teiginys, kad sąžiningas klydimas dėl teismo gali būti... 27. 2. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad skundo padavimo terminas dėl... 28. 3. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jos sirgimo laikotarpiai nuo 2005 m.... 29. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė... 30. Atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti šie nesutikimo su atskiruoju... 31. 1. Nesutinkama su atskirojo skundo teiginiu, kad objektyvia aplinkybe... 32. Pažymi, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo.... 33. Nr. 3B-(7.5)-V-91-225 pareiškėjai aiškiai nurodė, kad detaliojo plano... 34. 2. Sutinka su teismo konstatavimu, kad dėl sprendimų, kuriais patvirtinami... 35. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką... 36. 3. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad skundo padavimo terminas dėl... 37. 4. Pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjos... 38. 5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs... 39. Nr. AS525 - 586/2009), kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1... 40. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Auto ABC“ pateikė atsiliepimą,... 41. Atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti šie nesutikimo su atskiruoju... 42. 1. Administracinio teisinio pobūdžio reikalavimams turi būti taikomi... 43. 2. Pareiškėjos argumentas, kad ginčams dėl detaliųjų planų patvirtinimo,... 44. 3. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad liga jai sutrukdė laiku... 45. 4. Teigia, kad akivaizdu, jog pareiškėja V. V. praleido terminą kreiptis į... 46. Teisėjų kolegija... 47. IV.... 48. Atskirasis skundas atmestinas.... 49. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato... 50. Pareiškėjos ginčijamas administracinis aktas yra priimtas teritorijų... 51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad... 52. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs... 53. Atskirojo skundo argumentas, jog bendrosios kompetencijos teismas priėmė... 54. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija sprendžia, kad... 55. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas... 56. Atskirojo skundo argumentas, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas... 57. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 58. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas (šiuo atveju – ABTĮ 5... 59. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 60. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1... 61. Atskirąjį skundą atmesti.... 62. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti... 63. Nutartis neskundžiama....