Byla 2A-210-123/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės VšĮ „Belvederio dvaras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ „Belvederio dvaras“ ieškinį atsakovei UAB „Karpis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Karpis“ priešieškinį ieškovei VšĮ „Belvederio dvaras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama priteisti iš atsakovės vidaus apdailos darbų kainą – 50 093,64 Lt ir 2/19 stovėjimo aikštelės dalių įrengimo kainą – 5 429,06 Lt,

36 procentus metinių kompensuojamųjų palūkanų, t. y. 2 017,07 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad 2010-08-04 S. E. L., O. L. ir UAB „Karpis“ sudarė mainų ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, kuria O. L. ir S. E. L. mainais už butą, esantį ( - ), ir 2/19 dalis negyvenamosios patalpos – parkingo, esančio adresu ( - ), perdavė 1904/2000 dalis žemės sklypo, esančias adresu ( - ). Vadovaujantis nurodytos sutarties 7 dalies l punkto nuostatomis, atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2010-12-01 visiškai įrengti butą ir stovėjimo aikštelę pagal statinio projektinę dokumentaciją. 2012-05-27 UAB „JPSF“ sudarė buto ir stovėjimo aikštelės lokalines įrengimo sąmatas, pagal kurias buto vidaus apdailos darbų kaina – 50 093,64 Lt, o stovėjimo aikštelės kaina – 51 576,06 Lt, iš viso – 101 669,70 Lt. 2012-08-02 UAB „Vadybos klinika“, kuri šiuo metu yra pertvarkyta į VšĮ „Belvederio dvaras“, ir S. E. L. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria S. E. L. perleido UAB „Vadybos klinika“ reikalavimo teises į UAB „Karpis“ 101 669,70 Lt dydžio įsiskolinimą, kylantį iš sutarties ir 2012-05-27 UAB „JPSF“ lokalinių sąmatų. Atsakovė, nors ir neginčijo paties reikalavimo bei jo dydžio, neįvykdė prievolės UAB „Vadybos klinika“. Be to, pažymėjo, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartyje ir pranešime nurodyta reikalavimo suma – 101 669,70 Lt yra klaidinga, nes buvo skaičiuojama sudedant buto (50 093,64 Lt) ir visos automobilių stovėjimo aikštelės (51 576,06 Lt) įrengimo kainas. Atsižvelgiant į tai, jog sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo visiškai įrengti butą ir 2/19 dalis aikštelės, reikalavimo sumą sudaro: buto vidaus apdailos darbų kaina – 50 093,64 Lt bei stovėjimo aikštelės įrengimo kaina – 5 429,06 Lt, iš viso – 55 522,70 Lt. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012-08-02 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Vadybos klinika“ ir S. E. L., priteisti iš ieškovės VšĮ „Belvederio dvaras“ bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Karpis“. Nurodo, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, nes yra sudaryta dėl reikalavimo teisės, kuri sutarties sudarymo metu neegzistavo. Sandoris, kurio pagrindu perleista reikalavimo teisė į ieškinyje nurodytą įsiskolinimą, sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl laikytinas niekiniu ir negaliojančiu. Atsakovė nėra ir niekuomet nebuvo skolinga S. E. L. ieškinyje nurodytos sumos pagal mainų ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, o reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu S. E. L. neturėjo reikalavimo teisės į šią pinigų sumą. Mano, kad reikalavimas priteisti skolą yra nepagrįstas, nes jis nekyla nei iš sutarties, nei iš įstatymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-20 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012-08-02 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Vadybos klinika“ ir S. E. L., priteisė iš ieškovės VšĮ „Belvederio dvaras“ atsakovei UAB „Karpis“ 4 943,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad kreditorius gali perleisti tik galiojantį reikalavimą, t. y. tokį, kurį galima įgyvendinti. Mano, kad ieškovės ieškinyje nurodomas įsiskolinimo susidarymas nėra pagrįstas ne tik jokiu susitarimu tarp S. E. L. ir atsakovės, bet ir jokia galiojančia teisės norma. Be to, nei CK, nei kituose teisės aktuose nenumatyta užsakovo teisė vienašališkai nustatyti pinigų sumas, jo manymu, reikalingas sutartų rangos darbų atlikimui ir reikalauti jų iš rangovo. S. E. L. neturėjo jokios reikalavimo teisės į ieškinyje nurodytą sumą pagal mainų ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį ir vienašališkai (savavališkai) sudarytas lokalines sąmatas, todėl S. E. L. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi neturėjo teisės perleisti neegzistuojančios teisės kitam asmeniui. Nurodė, jog sandoris, kurio pagrindu perleista reikalavimo teisė į ieškinyje nurodytą įsiskolinimą, sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 6.102 str. l d.), todėl priešieškinį tenkino ir sandorį laikė niekiniu ir negaliojančiu, o ieškinį atmetė, nes reikalavimo teisių perleidimo sutartis nesukūrė jos šalims jokių teisių ir pareigų. Apeliaciniu skundu ieškovė VšĮ „Belvederio dvaras“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas neįsigilino į bylos esmę. Nurodo, kad atsakovė UAB „Karpis“ neįvykdė mainų ir naudojimo tvarkos nustatymo sutarties 7.1 p. numatytos prievolės iki 2010-12-01 visiškai įrengti mainų sutartimi

4S. E. L. ir O. L. perduotą butą ir 2/19 negyvenamosios patalpos. Todėl atsakovė sutaupė įrengimui neišleistas lėšas, o S. E. L. patyrė nuostolius – neteko turto pagerinimo, todėl turėjo reikalavimo teisę į atsakovę dėl žalos atlyginimo pagal sutartį. Mano, kad lokalinės sąmatos yra reikalavimo teisės įvertinimas pinigine išraiška, ir tai pagrindžia S. E. L. nuostolių dydį. Paaiškino, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad lokalines sąmatas sudarė ieškovė, nes jos sudarytos UAB „JPSF“. Atsakovė neginčijo, jog lokalinėse sąmatose nurodyti prievolės piniginės išraiškos dydžiai yra neteisingi. Atsakovės iš neteisėtų veiksmų gauta nauda laikoma ieškovės nuostoliais, kuriuos atsakovė privalo atlyginti. Paaiškino, kad S. E. L. yra miręs, naujasis kreditorius (ieškovė) nėra neįrengto turto savininkas, todėl nėra prasmės įvykdyti sutartimi prisiimtą pareigą natūra – t. y. įrengti butą ir parkingą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Karpis“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-20 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškinyje nurodomas įsiskolinimo susidarymas nėra pagrįstas jokiu susitarimu tarp S. E. L. ir atsakovės, taip pat jokia teisės norma. Vienašališkas lokalinės sąmatos sudarymas savaime nesukuria prievolės kontrahentui ir jį sudariusiam asmeniui. Atsakovė nėra įsipareigojusi atlikti darbus pagal šiuo būdu sudarytas sąmatas ar sumokėti lokaliniuose aktuose nustatytas pinigų sumas. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos pagal 2010-08-04 mainų ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį ir 2012-08-02 reikalavimo teisių perleidimo sutartį priteisimo bei tenkintas atsakovės priešieškinis ir pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012-08-02 reikalavimo teisių perleidimo sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.

5Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-08-04 S. E. L., O. L. ir UAB „Karpis“ sudarė mainų ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, kuria O. L. ir S. E. L. mainais už butą, esantį adresu ( - ) ir 2/19 dalis negyvenamosios patalpos – parkingo, esančio adresu ( - ), perdavė 1904/2000 dalis žemės sklypo, esančias adresu ( - ). Vadovaujantis sutarties 7 dalies l punkto nuostatomis, atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2010-12-01 visiškai įrengti butą ir stovėjimo aikštelę pagal statinio projektinę dokumentaciją ir generalinės rangos sutartį (t. 1, b. l. 8–18). 2012-05-27 UAB „JPSF“ sudarė buto ir stovėjimo aikštelės lokalines įrengimo sąmatas. Vadovaujantis šiomis sąmatomis, buto vidaus apdailos darbų kaina sudaro 50 093,64 Lt, o stovėjimo aikštelės – 51 576,06 Lt; iš viso 101 669,70 Lt (t. 1, b. l. 20–26, 27–29). 2012-08-02 UAB „Vadybos klinika“ ir S. E. L. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria S. E. L. perleido UAB „Vadybos klinika“ reikalavimo teises į UAB „Karpis“ 101 669,70 Lt dydžio įsiskolinimą, kylantį iš sutarties ir 2012-05-27 UAB „JPSF“ lokalinių sąmatų (t. 1, b. l. 17–18). 2012-08-09 pranešimu UAB „Vadybos klinika“ informavo atsakovę UAB „Karpis“ apie reikalavimo teisės perėmimą bei pareikalavo sumokėti 101 669,70 Lt dydžio įsiskolinimą per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, t. y. iki 2012-08-25 (t. 1, b. l. 30). UAB „Vadybos klinika“ 2012-10-19 buvo pertvarkyta į VšĮ „Belvederio dvaras“.

6Reikalavimo perleidimas (cesija) yra CK 6.101–6.110 straipsniuose reglamentuojama sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. Tai reiškia, kad sudaryti šią sutartį kaip cedentas gali tik reikalavimo teisę turintis asmuo. Taigi cesija nėra savarankiškas sandoris, o yra susietas su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu atsirado perduodama reikalavimo teisė. Dėl to visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu. Reikalavimo perleidimui galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 str.); disponavimo turima teise veiksmas sukelia jos turėtojo siekiamus teisinius padarinius, tik jeigu jis yra teisėtas, t. y. nepažeidžia įstatyme įtvirtintų draudimų ir atliekamas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. CK 6.102 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kuriais reikalavimo perleidimas imperatyviai draudžiamas įstatymo. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reiškia, kad negalima perleisti jau perleistos, neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki jos perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 str. 4 d.). Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą pagal išvardytus aspektus, reikia analizuoti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė – reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003; 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad S. E. L. reikalavimo perleidimo sutartimi kitam asmeniui perleido neegzistuojančią teisę. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, susijusias su reikalavimo perleidimo institutu.

7Nustatyta, kad pagal mainų ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 7.1 punktą atsakovė UAB „Karpis“ įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2010-12-01 visiškai įrengti butą ir stovėjimo aikštelę pagal statinio projektinę dokumentaciją bei pagal su K. Šilinio statybos firma „Šelstuva“ sudarytą generalinės rangos sutartį (t. 1, b. l. 8–18). CK 6.61 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.63 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.652 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad prievolę pagal mainų ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 7.1 punktą yra įvykdžiusi tinkamai, todėl atsakovei UAB „Karpis“ galimai neįvykdžius prievolės visiškai įrengti butą ir stovėjimo aikštelę, S. E. L. galimai patyrė nuostolius (neteko turto pagerinimo). Todėl konstatuotina, kad atsakovei nevykdant prievolės pagal mainų sutartį S. E. L. turėjo reikalavimo teisę į atsakovę dėl žalos atlyginimo pagal sutartį. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su prievolės, nustatytos 2010-08-04 mainų ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 7.1 punkte, vykdymu.

8Padarytų nuostolių dydį apeliantė VšĮ „Belvederio dvaras“ įrodinėja 2012-05-27 UAB „JPSF“ lokalinėmis sąmatomis, pagal kurias buto vidaus apdailos darbų kaina – 50 093,64 Lt, o visos stovėjimo aikštelės kaina – 51 576,06 Lt, iš viso – 101 669,70 Lt. Lokalinės sąmatos yra investicijų poreikis statinio statybai, detalizuotas pagal statybos darbus (Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijų 10.13 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2005-08-02 informacinis pranešimas). Pagal mainų ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 7.1 punktą atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2010-12-01 visiškai įrengti butą ir stovėjimo aikštelę pagal statinio projektinę dokumentaciją bei pagal su K. Šilinio statybos firma „Šelstuva“ sudarytą generalinės rangos sutartį (t. 1, b. l. 8–18). Taigi mainų sutarties šalys nebuvo susitarusios dėl UAB „JPSF“ lokalinių sąmatų sudarymo, tačiau šios sąmatos gali būti laikomos viena įrodinėjimo priemonių, pagrindžiančių patirtų nuostolių dydį. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės nustatyti, ar UAB „JPSF“ lokalinėse sąmatose nurodyti piniginės išraiškos dydžiai yra teisingi, ar butui ir parkingui visiškai įrengti buvo reikalingos kitos, nei lokalinėse sąmatose nurodytos piniginės sumos, todėl šios aplinkybės turi būti nustatytos nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 178 str.).

9Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

10Patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perskirstymo ir priteisimo klausimas apeliacinės instancijos teisme negali būti išspręstas, todėl turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo jam išnagrinėjus bylą iš esmės.

11Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

12Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai