Byla I-86-789/2014
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos Ž. A. individualios įmonės „Silentium“ atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei ir atsakovės, atstovaujančios ir atsakovei Lietuvos valstybei, valstybės įmonės „Regitra“ atstovams advokatui Gediminui Gudeliauskui ir M. K., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. A. individualios įmonės „Silentium“ skundą atsakovėms valstybės įmonei „Regitra“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“ (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Lukeida“, UAB „Džanatus“, UAB DK „PZU Lietuva“ ir D. P.), dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėja Ž. A. IĮ „Silentium“ 2010-05-13 pateikė teismui skundą (t. 1, b. l. 2–5), kurį 2012-02-13 (t. 2, b. l. 92–100) ir 2013-11-06 (t. 4, b. l. 66–73) patikslino, prašydama: 1) įpareigoti VĮ „Regitra“ panaikinti pirmąją 2004 m. laidos automobilio „BMW X5“, VIN kodas ( - ) (toliau – ir Automobilis), registraciją Lietuvoje VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo Radviliškio grupėje, atliktą 2005-11-15 D. P. vardu išduodant valstybinio numerio ženklus ( - ) bei transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. ( - ); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“, 75 611 Lt turtinę žalą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, jog 2006-08-18 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš UAB „Lukeida“ įsigijo Automobilį. Paaiškino, kad Automobilio registracija buvo atlikta VĮ „Regitra“ Kauno filiale, kurios specialistai vizualiai apžiūrėjo transporto priemonę, sutikrino techninius ir kitus duomenis bei priėmė sprendimą registruoti Automobilį pareiškėjos vardu. Nurodė, kad 2006-08-24 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2006/08-L792-P1 pagrindu Automobilį pardavė UAB „DnB NORD lizingas“, su kuria buvo sudaryta lizingo sutartis. Paaiškino, jog po minėtų sandorių sudarymo ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad Automobilis 2005-10-07 buvo pavogtas Vokietijoje, ir Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras V. M. 2008-08-11 nutarimu grąžino jį Vokietijos draudimo bendrovei. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2010-02-17 sprendimu pripažino negaliojančiomis 2006-08-24 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2006/08-L792-P1 ir lizingo sutartį Nr. 2006/08-L792, taikė restituciją, įskaitė priešpriešinius reikalavimus ir priteisė iš pareiškėjo UAB „DnB NORD lizingas“ naudai 75 611 Lt bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 2008-12-30 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėjo, jog teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Mano, kad UAB „DnB NORD lizingas“ naudai priteista 75 611 Lt suma yra pareiškėjos patirta žala, kilusi dėl VĮ „Regitra“ kaltės, už kurią valstybės įmonė yra atsakinga, todėl pareiškėjas įgijo teisę prisiteisti 75 611 Lt sumą regreso tvarka iš kaltojo asmens, t. y. VĮ „Regitra“. Paaiškino, kad pagal VĮ „Regitra“ duomenis pirma Automobilio registracija Lietuvoje VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo Radviliškio grupėje buvo atlikta 2005-11-15 D. P. vardu išduodant valstybinio numerio ženklus ( - ) bei transporto registracijos liudijimą ( - ). 2006-08-08 Automobilis buvo įregistruotas VĮ „Regitra“ Tauragės filiale UAB „Džanatus“ vardu, kuri 2006-08-18 pardavė Automobilį UAB „Lukeida“. Pažymėjo, jog UAB „Lukeida“ Automobilio neregistravo ir tą pačią dieną pardavė pareiškėjai, kuri 2006-08-30 Automobilį įregistravo. Paaiškino, kad 2006-08-30 Automobilis buvo įregistruotas UAB „DnB NORD lizingas“ vardu. Pažymėjo, jog VĮ „Regitra“ darbuotojai kelis kartus tikrino Automobilio registracijos dokumentus, duomenis, tačiau tai padarė netinkamai ir dėl tokių veiksmų pareiškėja patyrė 75 611 Lt žalą. Atkreipė dėmesį, jog VĮ „Regitra“ yra viešojo administravimo subjektas ir savo veikloje vadovavosi Kelių transporto priemonių registravimo taisyklėmis (dabar vadovaujasi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėmis) (toliau – ir Taisyklės). Nurodė, jog pagal Taisykles registro įmonė privalo tikrinti, ar registruotini transporto priemonės duomenys sutampa su transporto priemonės registravimui teikiamuose dokumentuose esančiais duomenimis, registre esančiais įrašais, apžiūrėti transporto priemonę, tikrinti, ar netaikomi apribojimai transporto priemonės registravimui, naudojant Lietuvos registrų duomenis, tame tarpe ieškomų transporto priemonių, taip pat Europos automobilių ir vairuotojų pažymėjimų informacinės sistemos (toliau – ir EUCARIS) duomenis, bei atlikti kitus veiksmus, kurių VĮ „Regitra“ tinkamai neatliko. Dėl šios priežasties pareiškėja teigia patyrusi 75 611 Lt žalą. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-11-28 nutarimu Nr. 1286, 28 p. kelių transporto priemonė laikoma įregistruota įrašius duomenis į registrą, suteikus identifikavimo kodą ir Taisyklių nustatytais atvejais išdavus registravimo dokumentą. Pareiškėjos nuomone, VĮ „Regitra“, įregistruodama transporto priemonę, savo veiksmais patvirtino, kad transporto priemonė, vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, yra visapusiškai ir kvalifikuotai specialistų apžiūrėta, Automobilio visi identifikuojantys ir techniniai duomenys teisingi, tinkamai sutikrinti, jis gali būtų registracijos objektu valstybės viešajame transporto priemonių registre, sandorio objektu. Pažymėjo, jog VĮ „Regitra“ įstatuose nurodyta, kad viena iš VĮ „Regitra“ veiklos sričių ir rūšių yra kelių transporto priemonių ir jų vairuotojų registracija, dalyvavimas nusikaltimų ir kitų kelių transporto srities teisės pažeidimų prevencinėje veikloje. Pareiškėjos nuomone, VĮ „Regitra“ savo atsakomybe ir rizika privalo užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje nebūtų užregistruotos sandorio objektu negalinčios būti transporto priemonės. Pažymėjo, jog iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui (šiuo atveju VĮ „Regitra“) yra nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. VĮ „Regitra“ darbuotojai yra savo srities specialistai, todėl, vadovaudamiesi Taisyklių 48 p., 3.5 p., atlikdami savo pareigas, būdami atsargūs, atidūs, rūpestingi ir apdairūs, vykdydami transporto priemonės apžiūrą pirmos registracijos Lietuvoje metu, galėjo ir privalėjo nustatyti klastojimo požymius, t. y. pastebėti ir nustatyti, jog transporto priemonės kėbulo identifikacinis numeris yra perkaltas – nėra gamyklinis (originalus), o transporto priemonės registracijos liudijimas turi klastojimo požymių. Pažymėjo, jog VĮ „Regitra“ teikiamos paslaugos yra atlygintinos, todėl įmonė turi finansinių galimybių prireikus atlikti transporto priemonės ekspertizę. Atkreipė dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad identifikacinis numeris yra perkaltas tik ant kėbulo bei yra suklastotas registracijos liudijimas, kiti transporto priemonės identifikaciniai duomenys buvo nekeisti, juose yra originalūs transporto priemonės identifikaciniai duomenys, kurie taip pat turėjo būti tikrinami VĮ „Regitra“ darbuotojų transporto priemonės pirmos registracijos Lietuvoje metu.

5Atsakovė VĮ „Regitra“, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, 2012-02-16 (t. 2, b. l. 165–169) ir 2013-11-21 (t. 4, b. l. 89–92) atsiliepimuose nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja, įsigijusi Automobilį, juo naudojosi ilgiau nei metus iki tol, kol jį konfiskavo. VĮ „Regitra“ nuomone, nesuprantama, kodėl pareiškėja, dalyvavusi teismo procese, kuriame vyko ginčas dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atlyginimo, nereiškė ieškinio dėl žalos atlyginimo Automobilio pardavėjai UAB „Lukeida“. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2010-02-17 sprendime konstatuota, kad UAB „Lukeida“, 2006-08-18 parduodama Automobilį pareiškėjai, nebuvo šio daikto teisėta savininkė ir neturėjo teisės jo parduoti pareiškėjai. Todėl pareiškėjos patirtą žalą dėl neteisėtai parduoto Automobilio turėtų atlyginti būtent neteisėtus veiksmus atlikusi pardavėja, t. y. UAB „Lukeida“, o ne VĮ „Regitra“. Teigė, jog, reikšdama reikalavimą Lietuvos valstybei atlyginti žalą, kuri sudaro dalį Automobilio vertės, t. y. 75 611 Lt, pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis ir teismas turėtų į tai atsižvelgti priimdamas sprendimą. Tvirtino, jog, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, registruojama tik atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindai, tarp jų pirkimo–pardavimo sutartys. Pažymėjo, jog pagal Nuostatus VĮ „Regitra“ yra laikoma registro tvarkymo įstaiga, kuri registruoja kelių transporto priemones tik kaip registro objektus. Tvirtino, jog VĮ „Regitra“ teisės aktais nėra pavesta registruoti pirkimo–pardavimo sandorių, patvirtinti savininko nuosavybės teises į transporto priemonę, nes VĮ „Regitra“ tik registruoja kelių transporto priemones kaip kilnojamąjį daiktą, o ne daiktines teises. Pažymėjo, jog transporto priemonės registravimo tvarką reglamentuoja Taisyklės, kuriomis ir vadovavosi VĮ „Regitra“, registruodama Automobilį. Atkreipė dėmesį, kad duomenys, jog Automobilis yra vogtas Vokietijoje, paaiškėjo tik 2007-12-05, todėl, pirmą kartą 2005-11-15 registruojant Automobilį Lietuvoje, VĮ „Regitra“ neturėjo ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo turėti duomenų apie tai, kad apžiūrimas Automobilis yra vogtas. Pažymėjo, jog pagal Taisyklių 45 p. transporto priemonių apžiūrą atliekama, kai transporto priemonė pirmą kartą registruojama Lietuvoje. Taisyklių 83 p. nustatyta, kad, vėliau registruojant pasikeitusius duomenis, šiuo atveju pasikeitus savininkui, apžiūra neatliekama, jei pareiškėjas savo parašu patvirtina, kad transporto priemonės duomenys yra nepasikeitę ir atitinka registracijos liudijime esančius duomenis. Nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2006 m. rugpjūčio mėn. prašymuose pareiškėja pati patvirtino, jog duomenys yra nepasikeitę ir atitinka registracijos liudijime esančius duomenis, todėl VĮ „Regitra“ darbuotojai neturėjo pareigos tikrinti transporto priemonės duomenų, o pareiškėjos argumentai dėl netinkamo VĮ „Regitra“ darbuotojų pareigų atlikimo yra atmestini. Tvirtino, kad VĮ „Regitra“, atlikdama Automobilio registraciją, elgėsi teisėtai, kadangi įgyvendino visus teisės aktuose numatytus reikalavimus. Pažymėjo, jog, atliekant transporto priemonės apžiūrą, negali būti naudojami tokie veiksmai kaip identifikavimo numerio vietos ėsdinimas rūgštimis, šarmais ar dažu dengtos medžiagos šalinimas. Nurodė, kad teisės aktuose nėra nustatyta pareiga VĮ „Regitra“ atlikti ekspertinį tyrimą ir nustatyti pateikiamus klastojimo faktus, tačiau, įtarus, kad dokumentai arba transporto priemonių duomenys turi klastojimo požymių, jie perduodami teisėsaugos institucijoms tyrimui. Pažymėjo, kad pareiškėja netinkamai aiškina VĮ „Regitra“ atliekamą veiklą ir deleguotas funkcijas, nustatytas įstatuose. Teigė, kad pareiškėja neįrodė VĮ „Regitra“ neteisėtų veiksmų, ir tai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą atmesti skundą.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ 2011-01-03 (t. 1, b. l. 86–90), 2012-04-05 (t. 3, b. l. 15–18) ir 2013-11-29 (t. 4, b. l. 100–103) atsiliepimuose nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjos skundo argumentas, kad VĮ „Regitra“ darbuotojai kelis kartus tikrino Automobilio registracijos dokumentus, tikrino duomenis, tačiau tai padarė netinkamai ir dėl tokių VĮ „Regitra“ veiksmų pareiškėja patyrė 75 661 Lt žalą, nepagrįstas ir neįrodytas. Pareiškėja cituoja Nuostatų punktus, reglamentuojančius VĮ „Regitra“ veiklą bei jos darbuotojų teises ir pareigas, tačiau neįrodė ir nepagrindė, kokia minėto teisės akto punkto nuostata įpareigoja VĮ „Regitra“ ne tik vizualiai patikrinti Automobilį, bet ir atlikti ekspertizę. Mano, kad tokia pareiga VĮ „Regitra“ pagal minėtą teisės aktą atsiranda, jei, jos darbuotojui apžiūrint Automobilį, kyla pagrįstų įtarimų arba / ir nustatoma neatitikimų, esančių VĮ „Regitra“ duomenų bazėse bei pateiktos registruoti transporto priemonės registracijos dokumentuose. Tačiau tokios aplinkybės nenustatytos / neįrodytos. Be to, pareiškėja nenurodė ir nepagrindė, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus VĮ „Regitra“ atliko, kokių veiksmų neatliko, kuriuos turėjo atlikti, t. y. neįrodė ir nepagrindė, kokiu būdu VĮ „Regitra“ turėjo / privalėjo transporto priemonės pirmos registracijos Lietuvoje metu nustatyti / identifikuoti, jog transporto priemonės kėbulo numeris yra perkaltas. Pažymėjo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taip pat nurodė, kad civilinė atsakomybė dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių VĮ „Regitra“ nekyla, nes nenustatytos / neįrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. VĮ „Regitra“, atlikdama jai priskirtas funkcijas, veikia, vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir negali peržengti jų nustatytų ribų. Nesant vizualiai pastebimų identifikacinio numerio ar registracijos dokumentų klastojimo požymių, nustatyti, ar Automobilis vogtas, ar perkalti VIN kodo žymenys, įmanoma tik atlikus tyrimą / ekspertizę, kurią atlikti teisės aktai įgalino tik teisėsaugos institucijas. Šiuo atveju aplinkybė, kad Automobilis vogtas, buvo nustatyta Kauno miesto apylinkės prokuratūros iš kriminalinės policijos tarptautinių ryšių grupės raštų, atlikto Automobilio identifikacinio numerio tyrimo bei Vokietijos transporto priemonės registracijos liudijimų blankų tyrimo. Šiuo atveju VĮ „Regitra“ neturėjo objektyvios galimybės nustatyti klastojimo požymių, kadangi, apžiūrint transporto priemonės identifikavimo žymenis, negali būti naudojami tokie veiksmai, kaip identifikavimo numerio vietos ėsdinimas rūgštimis, šarmais ar dažų dangos mechaninis šalinimas, o apžiūra pagal teisės aktus atliekama tik vizualiai apžiūrint. VĮ „Regitra“ tinkamai vykdė visus teisės aktų reikalavimus bei jos atstovų veiksmai atitiko bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai: VĮ „Regitra“ sutikrino transporto priemonės duomenis su susijusių registrų duomenimis, identifikavo transporto priemonę, patikrino, ar transporto priemonės registruotini duomenys sutampa su transporto priemonės registravimui teikiamose dokumentuose esančiais duomenimis, transporto priemonės registre esančiais įrašais, o, nesant vizualiai pastebimų identifikacinio numerio ar registracijos dokumentų klastojimo požymių, VĮ „Regitra“ neatsirado su tuo susijusių papildomų pareigų (kreiptis į teisėsaugos institucijas, atsisakyti registruoti transporto priemonę). VĮ „Regitra“ objektyviai negalėjo, veikdama teisės aktų ribose, nustatyti, jog Automobilis jo registravimo metu buvo vogtas Vokietijoje. Taigi nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Kadangi nėra nustatyti VĮ „Regitra“ neteisėti veiksmai, nėra ir dar vienos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio. Pažymėjo, kad pareiškėjai atsiradusi žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su Automobilio pardavėjo neteisėtais veiksmais, t. y. Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu pareiškėjai perduotas vogtas Automobilis. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.317 str. 2 d. pardavėjas privalo garantuoti (patvirtinti) nuosavybės teisę į Automobilį. Šiuo atveju pardavėjas netinkamai vykdė pagrindinę pareigą perduoti daiktą ir užtikrinti, kad jam priklauso nuosavybės teisės į jį. Be to, CK 6.323 str. 1 d. nustatyta pardavėjo atsakomybė, kai jo parduotą daiktą teismas priteisia iš pirkėjo dėl pagrindų, atsiradusių iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Taigi, įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iš kurio paimamas vogtas Automobilis, reikalauti pardavėją gražinti sumokėtą kainą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Taip pat nurodė, kad tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir VĮ „Regitra“ buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis BCA Nr. 100648/1 (draudimo liudijimas BCA Nr. 100648), kuria laikotarpiu nuo 2005-05-25 iki 2008-05-12 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 pagrindu buvo apdrausta VĮ „Regitra“ bendroji civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties 2.2.1 p. nurodyta, jog apdraudžiama veiklos civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims padarytą žalą, kilusią dėl draudėjo vykdytos veiklos – transporto priemonių įregistravimo, išregistravimo ir su tuo susijusios veiklos. Be to, draudimo sutartimi nustatyta draudimo suma vienam įvykiui apribota 60 000 Lt. Draudžiamasis įvykis bei draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką pirmiausia yra siejamas su VĮ „Regitra“ civilinės atsakomybės nustatymu ir įrodymu. Šiuo atveju pareiškėjos reikalavimas nėra draudžiamasis įvykis pagal su VĮ „Regitra“ sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kadangi nenustatyta bei neįrodyta VĮ „Regitra“ civilinė atsakomybė.

7Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Lukeida“, UAB „Džanatus“ ir D. P. atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

8Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą palaikė, remdamiesi jame nurodytais motyvais, ir prašė jį tenkinti.

9Atsakovių atstovai nurodė, kad su skundu nesutinka, remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja turi pareigą įrodyti žalai atlyginti būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau jų neįrodė. Nurodė, kad pirmosios registracijos metu į EUCARIS sistemą įvedus tuo metu matomą VIN kodą, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo suklastotas, sistemoje jokių apribojimų Automobilio registracijai atlikti nebuvo nustatyta. Atkreipė dėmesį, kad, keičiantis Automobilio savininkui, VĮ „Regitra“ neturi pareigos pakartotinai tikrinti identifikavimo kodą, jeigu pirkėjas ir pardavėjas patvirtina, kad duomenys nepasikeitė. Paaiškino, kad identifikavimo kodas yra vienintelis duomuo, kuris transporto priemonę identifikuoja kaip vienetą. Pažymėjo, kad ant vieno amortizatoriaus lizdo gaubto yra iškaltas VIN kodas, o ant kito gaubto pritvirtinta gamintojo plokštelė. Nurodė, kad registruojamas Automobilis EUCARIS sistemoje tikrinamas automatiniu būdu. Specialistai, kurie turi teisę identifikuoti automobilius, prieš tai yra apmokomi specialiuose kursuose, kuriuose nurodoma kiekvienos transporto priemonės markės ir tipo žymėjimo vietos, simbolių iškalimo būdai, gamintojo plokštelės tvirtinimo vietos ir būdai, atliktų įrašų plokštelėse atlikimo būdai. Paaiškino, kad Automobilis su tokiu VIN kodu, kokiu buvo įregistruotas ginčo atveju, egzistuoja ir buvo registruotas Vokietijoje, t. y. VIN kodas yra realus. Paaiškino, kad VĮ „Regitra“, įregistravusi iš užsienio atgabentą Automobilį, turi pareigą per du mėnesius pranešti Automobilio kilmės valstybei apie atliktą registraciją. EUCARIS sistemoje tikrinęs darbuotojas tai patvirtina parašu, tačiau neturi pareigos atspausdinti tų duomenų popierine forma. Paaiškino, kad tik nuėmus dažus ant metalo paviršiaus matosi klastojimo žymės, pavyzdžiui, šlifavimo žymės. VĮ „Regitra“ atstovo M. K. nuomone, nuo tikrinančio asmens kvalifikacijos ir klastojimo būdo priklauso galimybė nustatyti, ar dokumentai ir VIN buvo suklastotas. Fiziškai Automobilis tikrinamas tik pirmą kartą jį įregistruojant, o jį perregistruojant Automobilis neturi būti pristatomas ir tikrinamas. Paaiškino, kad dažnai perleidžiant Automobilį gerokai kito jo kaina.

10Tretieji suinteresuoti asmenys ar jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

11Teismo posėdyje specialistas V. V. paaiškino, kad kiekvienas VIN kodo simbolis turi savo prasmę. Šiuo atveju, iššifravus Automobilio suklastotą VIN ir originalų VIN kodą, buvo nustatyta, kad automobilių spalva, gamybos metai atitinka, tačiau skiriasi komplektacija, t. y. šiuo atveju automobiliai su suklastotu VIN ir originaliu VIN kodu buvo labai panašūs. Kiekvienas gamintojas nurodo, kaip užkoduos gaminamus automobilius. Mano, kad VĮ „Regitra“ veiksmai turėtų būti vertinami, atsižvelgiant į Automobilio identifikaciją atliekančių specialistų parengimą ir žinias.

12Teismo posėdyje liudytojas R. J. paaiškino, kad VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo Radviliškio grupėje dirba nuo 2004 m. specialistu, jo pareigos yra tikrinti registruojamus automobilius. Nurodė, kad prieš pradėdamas dirbti buvo specialiai apmokytas. Paaiškino, kad apžiūri registruojamą automobilį ir sutikrina jo duomenis su pateiktame registracijos dokumente esančiais duomenimis: apžiūri identifikavimo kodą, gamintojo lentelę, tam tikrais atvejais, atsižvelgdami į automobilio markę ir modelį, tikrina ir kitus duomenis. Po automobilio apžiūros veda duomenis į kompiuterį, EUCARIS sistemoje automobilis tikrinamas pagal 17 ženklų VIN kodą. Paaiškino, kad mokosi, kaip nustatyti netikrą dokumentą, nes yra daug dokumento apsaugos priemonių. Pirmą kartą registruojant iš užsienio atvežtą automobilį, turi būti pateikiamas automobilio registracijos liudijimas ir įsigijimo dokumentas. Jeigu suveda į sistemą tokį VIN kodą, kuris realiai neegzistuoja, kompiuteris rodo įspėjamąją lentelę. Paaiškino, kad, apžiūrėdami automobilį, turi galimybę ir naudoja prožektorių bei veidrodėlį. Dokumentus apžiūri su lupa ir ultravioletiniuose spinduliuose. Nurodė, kad automobilio identifikacijos vietos turi būti švarios. Mano, kad įmanoma atpažinti padirbtą VIN kodą iš netolygiai iškaltų ženklų, nebūdingų tarpelių ir tai matyti jį vizualiai apžiūrint. Gamyklinė lentelė turi savo savybes, joje atkartotas VIN kodas ir yra kiti papildomi duomenys. Paprastai vieną automobilį tikrina vienas specialistas. 2005 m. trūko informacijos apie naujesnius automobilių modelius. Paaiškino, kad EUCARIS sistemoje yra registruojami visi šioje sistemoje dalyvaujančiose šalyse registruoti automobiliai. Jeigu EUCARIS sistemoje įvestų sugalvotą VIN kodą, sistema parodytų, kad automobilis su tokiu VIN kodu neegzistuoja. Gali atvažiuoti registruoti be valstybinių numerių ženklų, tai pažymima registruojant. Jeigu specialistui automobilis, dokumentai nekelia abejonių, tai jis įregistruojamas. Nurodė, kad galėtų atpažinti padirbtus automobilio dokumentus. Neatsiminė, ar 2005 m. apžiūrėjo ir įregistravo ginčo Automobilį.

13Skundas tenkintinas iš dalies.

14Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

15Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-10-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2922-624/2012 pareiškėjos Ž. A. IĮ „Silentium“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. 3, b. l. 94–103). Dėl minėto sprendimo pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 107–114). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013-04-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-478/2013 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-04 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2922-624/2012 ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 3, b. l. 142–148).

16Nustatyta, kad pirma Automobilio registracija Lietuvos Respublikoje buvo atlikta VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo Radviliškio grupėje 2005-11-15 D. P. vardu, išduotas valstybinio numerio ženklas ( - ) (t. 2, b. l. 104–106). D. P. Automobilį 2006-08-08 pardavus UAB „Džanatus“ (t. 2, b. l. 110), jis VĮ „Regitra“ Tauragės filiale 2008-08-08 buvo registruotas UAB „Džanatus“ vardu (t. 2, b. l. 104–105, 108). UAB „Džanatus“ 2006-08-18 sutartimi Automobilį pardavus UAB „Lukeida“ (t. 2, b. l. 124), pastaroji, neatlikusi jo registracijos savo vardu, 2006-08-18 sutartimi jį perleido pareiškėjai, kuri jį tą pačią dieną VĮ „Regitra“ Kauno filiale įregistravo savo vardu (t. 1, b. l. 9–10, t. 2, b. l. 125–128). 2006-08-24 pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėja Automobilį už 150 000 Lt pardavė UAB „DnB NORD lizingas“ (t. 2, b. l. 115–116), kuri jį VĮ „Regitra“ Kauno filiale įregistravo savo vardu (t. 2, b. l. 119–120). 2006-08-24 lizingo sutartimi UAB „DnB NORD lizingas“ perdavė Automobilį valdyti ir naudoti pareiškėjai (t. 1, b. l. 11–17). 2007-12-05 Automobilis buvo sulaikytas įtariant, kad jis yra vogtas. 2007-12-06 Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tarnybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d., padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad Automobilio registracijos liudijimas ir identifikacinis numeris yra suklastoti (pakeisti keli simboliai), 2008-08-11 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu jis buvo grąžintas Vokietijos draudimo kompanijai „Europa Sachversicherung Aktiengesellschant“ (t. 1, b. l. 20–21). 2008-12-15 Automobilis išregistruotas iš Kelių transporto priemonių registro (t. 2, b. l. 104–105). Vilniaus apygardos teismas 2010-02-17 sprendimu pripažino negaliojančiomis 2006-08-24 pirkimo–pardavimo ir 2008-08-24 lizingo sutartis, taikė restituciją ir priteisė iš pareiškėjos UAB DK „DnB NORD lizingas“ naudai 75 611 Lt bei 6 procentų dydžio metines palūkanas (t. 1, b. l. 6–7).

17Skundu pareiškėja prašo įpareigoti VĮ „Regitra“ panaikinti pirmąją Automobilio registraciją Lietuvoje, ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“, 75 611 Lt turtinę žalą, kurią patyrė dėl VĮ „Regitra“ neteisėtų veiksmų, t. y. Automobilio pirmosios registracijos Lietuvoje metu tinkamai neatlikus savo funkcijų.

18Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. taip pat nustatyta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Pažymėtina, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

19Nors pareiškėja prašo teismo įpareigoti VĮ „Regitra“ panaikinti pirmąją Automobilio registraciją Lietuvoje, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja su tokiu reikalavimu, kokį suformulavo skunde, būtų kreipusis į VĮ „Regitra“. Taigi teismas, atsižvelgęs į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad, nesant VĮ „Regitra“ atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad Automobilis 2008-12-15 buvo išregistruotas iš Kelių transporto priemonių registro. Taigi pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VĮ „Regitra“ panaikinti pirmąją Automobilio registraciją Lietuvos Respublikoje atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

20Be to, pareiškėja prašo atlyginti turtinę žalą, kurią grindžia tuo, kad VĮ „Regitra“, pirmą kartą Lietuvoje įregistruodama pareiškėjos vėliau įsigytą Automobilį, veikė neteisėtai. Taigi šiuo atveju vertintina, ar VĮ „Regitra“ darbuotojai, pirmą kartą Lietuvoje įregistruodama pareiškėjos vėliau įsigytą Automobilį, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

21Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 str. Minėto straipsnio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 str. 3 d.). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Taigi, spręsdamas ginčą dėl žalos atlyginimo, teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su civilinės atsakomybės sąlygų buvimu ar nebuvimu.

222005-11-15 galiojusių Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2004-09-19 iki 2006-01-06, t. y. veikos, su kuria siejamas turtinės žalos atsiradimas, padarymo metu) 1 p. buvo nustatyta, kad transporto priemonių įregistravimas – transporto priemonių, jų savininkų ir (ar) naudotojų duomenų įrašymas Kelių transporto priemonių registre. Pagal Taisyklių 8 p. pirmą kartą Lietuvos Respublikoje transporto priemonės įregistruojamos tik teisės aktų nustatyta tvarka įvertinus jų atitiktį. Transporto priemonės įregistruojamos (išregistruojamos), jas apžiūrėjus ir patikrinus, ar transporto priemonės duomenys sutampa su įrašais, pateiktuose transporto priemonės dokumentuose (Taisyklių 13 p.). Pagal Taisyklių 14 p. transporto priemonės neįregistruojamos (neišregistruojamos), jei jų tikrinimo metu nustatoma, kad transporto priemonės identifikavimo numeris neatitinka nurodyto transporto priemonės dokumentuose, yra pažeistas ar turi klastojimo požymių, transporto priemonės registracijos ar įsigijimo dokumentai turi taisymo ar klastojimo žymių. Apie tai VĮ „Regitra“ informuoja policiją nustatyta tvarka. Transporto priemonės neįregistruojamos ir neišregistruojamos, jei jos yra ieškomos policijos. Apie atvejus, kai asmenys kreipiasi su prašymu įregistruoti (išregistruoti) tokias transporto priemones, VĮ „Regitra“ informuoja policiją nustatyta tvarka (Taisyklių 15 p.).

23Byloje vertintina, ar VĮ „Regitra“ darbuotojų atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių prašoma atlyginti atsiradusią žalą, yra neteisėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

24Iš ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių minėtų Taisyklių nuostatų, VĮ „Regitra“ atstovų ir liudytojo parodymų matyti, kad VĮ „Regitra“ darbuotojai turi pareigą įvertinti pirmą kartą Lietuvos Respublikoje įregistruojamos transporto priemonės atitiktį, t. y. apžiūrėti automobilį ir patikrinti, ar jo duomenys sutampa su įrašais pateiktuose dokumentuose. Jeigu automobilio tikrinimo metu nustatoma, kad transporto priemonės identifikavimo numeris neatitinka nurodyto transporto priemonės dokumentuose, yra pažeistas ar turi klastojimo požymių, taip pat transporto priemonės registracijos ar įsigijimo dokumentai turi taisymo ar klastojimo žymių, transporto priemonės neįregistruojamos. Pareiškėja teigia, kad VĮ „Regitra“, pirmosios registracijos metu apžiūrėdama Automobilį ir pateiktą registracijos liudijimą, turėjo pastebėti, kad Automobilio VIN kodas ir registracijos liudijimas yra suklastoti, o tai, kad to nepastebėjo, yra neatidaus ir nerūpestingo pareigų atlikimo pasekmė. VĮ „Regitra“ nuomone, jos darbuotojai, atlikdami Automobilio registraciją, elgėsi teisėtai, kadangi įgyvendino visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, jokių trūkumų, neatitikimų ar klastojimo požymių pastebėta nebuvo.

25Specialistas teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo atveju automobiliai su suklastotu VIN ir originaliu VIN kodu buvo labai panašūs. Iš 2005-11-15 prašymo Nr. 2011960 matyti, kad VĮ „Regitra“ darbuotojas savo parašu patvirtino, kad, prieš įregistruodamas Automobilį, jį tikrino EUCARIS sistemoje (t. 4, b. l. 159A). Be to, VĮ „Regitra“ atstovas M. K. paaiškino, kad, registruojant automobilį, patikra EUCARIS sistemoje atliekama realiu laiku ir automatiškai. Nors byloje esantis EUCARIS išrašas buvo atspausdintas ne pirmosios Automobilio registracijos metu, tačiau iš jo matyti, kad, suvedus realiai matomą Automobilio VIN kodą, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo suklastotas, EUCARIS sistemoje buvo rodomi duomenys, kad toks automobilis egzistuoja ir pateikiami jo duomenys buvo tokie, kokie buvo ir registruojamo Automobilio (t. 4, b. l. 170A). Taigi, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju VĮ „Regitra“ darbuotojai, net ir patikrinę registruojamą Automobilį EUCARIS sistemoje, neturėjo realios galimybės nustatyti, kad yra kliūčių registruoti Automobilį, t. y. kad jis yra ieškomas kaip vogtas, nes Automobilis su suklastotu VIN kodu egzistavo ir jo duomenys buvo tokie, kokie ir registruojamo Automobilio. Tik žinodami ir paieškoje naudodami Automobilio originalų VIN kodą, VĮ „Regitra“ darbuotojai būtų matę informaciją, kad Vokietijoje registruotas Automobilis nuo 2005-10-07 yra paieškomas.

26Pažymėtina, kad Automobilio VIN kodo ir registracijos liudijimo klastojimo faktai specialistų buvo nustatyti 2008 m. atliekant ikiteisminį tyrimą. 2008-01-08 specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūrėjus numerio ženklus su lupa matyti, kad visų numerio ženklų kontūrai nevisiškai lygūs (t. 4, b. l. 167–168). 2008-01-14 specialisto išvadoje nurodyta, kad gamyklinė lentelė yra neoriginali ir pritvirtinta negamykliniu būdu (t. 4, b. l. 169–170). Šiuo atveju svarbu įvertinti, ar VĮ „Regitra“ darbuotojai, atlikę Automobilio apžiūrą, elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, ar priešingai, galėjo ir turėjo nustatyti, kad Automobilio identifikaciniai duomenys turi klastojimo požymių.

27Sprendžiant dėl objektyvios galimybės nustatyti klastojimo požymius yra svarbios specialistų išvados, kuriose nurodyti klastojimo požymiai ir priemonės, kurias naudodami, jie nustatė tuos požymius.

28Liudytojas ir VĮ „Regitra“ atstovas M. K. teismo posėdyje patvirtino, kad VĮ „Regitra“ darbuotojai, kurie turi teisę atlikti automobilio identifikaciją, yra mokomi, kaip atpažinti klastojimo požymius, yra aprūpinami darbo priemonėmis, pavyzdžiui, lupa, žibintuvėliu, veidrodėliu, ultravioletinių spindulių šaltiniu. VĮ „Regitra“ atstovas M. K. papildomai pažymėjo, kad specialistai, kurie turi teisę identifikuoti automobilius, prieš tai yra apmokomi specialiuose kursuose, kuriuose nurodoma kiekvienos transporto priemonės markės ir tipo žymėjimo vietos, simbolių atlikimo būdai, gamintojo plokštelės tvirtinimo vietos ir būdai, atliktų įrašų plokštelėse atlikimo būdai. Sutiktina su VĮ „Regitra“ pozicija, kad, atliekant transporto priemonės apžiūrą, negali būti naudojami tokie veiksmai kaip identifikavimo numerio vietos ėsdinimas rūgštimis, šarmais ar dažu dengtos medžiagos šalinimas, kurie leistų nustatyti, ar nėra VIN kodo klastojimo požymių, tačiau byloje esančiose specialistų išvadose be kitų klastojimo požymių, kurie buvo nustatyti naudojant specialius metodus, pavyzdžiui tiriant dažų dangą prieš tai ją nuėmus, 2008-01-08 specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūrėjus numerio ženklus su lupa matyti, kad visų numerio ženklų kontūrai nevisiškai lygūs, o 2008-01-14 specialisto išvadoje nurodyta, kad gamyklinė lentelė yra neoriginali ir pritvirtinta negamykliniu būdu.

29Jau minėta, kad VĮ „Regitra“ specialistai tikrinimo metu turėjo galimybę naudoti lupą, be to, buvo apmokyti apie gamintojo plokštelės tvirtinimo būdus. Pagal Taisyklių 14 p. VĮ „Regitra“ neįregistruoja transporto priemonės, jeigu jos tikrinimo metu nustato, kad transporto priemonės identifikavimo numeris yra pažeistas ar turi klastojimo požymių, ir apie tai informuoja policiją. Taigi matyti, kad VĮ „Regitra“ nėra įtvirtinta pareiga konstatuoti klastojimo faktą, šiuo atveju jos pareiga yra nustatyti, ar transporto priemonės identifikavimo numeris nėra pažeistas, ar neturi klastojimo požymių, ir apie tai informuoti policiją. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad VĮ „Regitra“ darbuotojas, tikrinęs Automobilį, turėjo ir galėjo nustatyti, kad Automobilio VIN kodas ir gamyklinė plokštelė turi klastojimo požymių, ir informuoti apie tai policiją. Šiuo atveju VĮ „Regitra“ darbuotojas, apžiūrėjęs registruojamą Automobilį, savo funkciją patikrinti pirmą kartą Lietuvoje įregistruojamo automobilio atitiktį atliko nepateisinamai aplaidžiai, jį tikrino paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes nepastebėjo klastojimo požymių, kuriuos pagal savo funkcijas ir turimas priemones galėjo ir privalėjo pastebėti.

30Be to, byloje vertinti surinkti įrodymai dėl registracijos liudijimo klastojimo. Iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos nustatyta, kad Vokietijos transporto priemonės registracijos liudijimo blankas Nr. ( - ) neatitinka tokių dokumentų spausdinimui keliamų reikalavimų, t. y, jis yra netikras. Blankas atliktas ofsetinės spaudos būdu, blanko numeris – elektrografiniu būdu. Minėto dokumento tyrimo metu, naudojantis ultravioletinių spindulių šaltiniu, nustatyta, kad spaudos būdas, atlikimo kokybė bei specialios apsaugos priemonės (imituoti vandens ženklai, plaušeliai) nesutampa su turimu blanko pavyzdžiu (Priedas prie bylos, l. 57-61). Liudytojas ir VĮ „Regitra“ atstovas M. K. teismo posėdyje patvirtino, kad VĮ „Regitra“ darbuotojai, kurie turi teisę atlikti automobilio identifikaciją, yra mokomi, kaip atpažinti klastojimo požymius, yra aprūpinami darbo priemonėmis, pavyzdžiui, lupa, ultravioletinių spindulių šaltiniu. Byloje nėra įrodymų, kad Automobilio registracijos liudijimas buvo tikrintas ultravioletinių spindulių šaltiniu. Tačiau tokia galimybė buvo ir VĮ „Regitra“ darbuotojai turėjo ją naudoti, siekdami įsitikinti, kad registracijos liudijimas nėra suklastotas. Teismo nuomone, VĮ „Regitra“ darbuotojai turėjo galimybę nustatyti ne tik VIN kodo ir gamyklinės plokštelės klastojimo požymius, bet ir tai, kad buvo suklastotas registracijos liudijimas.

31Be to, pažymėtina, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2006 m. birželio mėn. atlikus VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo Radviliškio grupės veiklos patikrinimą, buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005-10-05 iki 2006-05-30 buvo ne vienas atvejis, kai buvo įregistruoti automobiliai, panaudojant suklastotus dokumentus (Priedas prie bylos, l. 55). Taigi šios aplinkybės buvo žinomos VĮ „Regitra“ nuo 2006 m. birželio mėn., kai buvo atliktas patikrinimas, tačiau ji nesiėmė jokių priemonių, kad tuo laikotarpiu Radviliškio grupėje įregistruoti automobiliai būtų visapusiškai apžiūrėti ir patikrinti atliekant jų perregistravimą vėliau. Nors Automobilis buvo perregistruotas kitų savininkų vardais 2006 m. rugpjūčio mėn. net kelis kartus, tačiau nė vienu atveju automobilio apžiūra nebuvo atliekama.

32Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju VĮ „Regitra“ darbuotojai, pirmą kartą Lietuvoje įregistruodami Automobilį ir vėliau perregistruodami Automobilį, savo funkciją apžiūrėti ir patikrinti įregistruojamą transporto priemonę ir jos dokumentus atliko nepateisinamai aplaidžiai, juos tikrino paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nors pagal pareiginių instrukcijų 3.1–3.3 p. (t. 4, b. l. 135–141) ir naudojamus prietaisus turėjo ir galėjo nustatyti, kad Automobilio VIN kodas, gamyklinė plokštelė ir registracijos liudijimas turi klastojimo požymių ir apie tai pranešti policijai. Atkreiptinas dėmesys, kad tokią išvadą patvirtina pačios VĮ „Regitra“ atstovo M. K. paaiškinimai teismo posėdyje ir liudytojo, kuris yra VĮ „Regitra“ darbuotojas, parodymai apie VĮ „Regitra“ darbuotojų mokymus, naudojamas priemones. Be to, VĮ „Regitra“ darbuotojams, kurie yra savo srities specialistai, yra keliami griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

33Pažymėtina ir tai, kad VĮ „Regitra“ 2013-05-21 rašte paaiškino teismui, kad, pasibaigus dokumentų saugojimo terminui, 2011 m. buvo sunaikinti dokumentai, susiję su Automobilio registracija, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t. 3, 178–191). Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pradėtas 2007-12-05, pareiškėja į teismą kreipėsi 2010-05-13. Teismo nuomone, vykstant ikiteisminiam tyrimui ir esant ginčui dėl Automobilio registracijos ir su tuo susijusios žalos atlyginimo, 2011 m. VĮ „Regitra“ atliktas su ginčo nagrinėjimu susijusių įrodymų sunaikinimas nedera su sąžiningo procesinių teisių naudojimosi principu ir apsunkino bylos nagrinėjimą. Teismas turėjo galimybę vertinti tik tuos dokumentus, kurie yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

34Teismo nuomone, pagrįstas pareiškėjos argumentas, kad VĮ „Regitra“, įregistruodama transporto priemonę, savo veiksmais patvirtino, kad transporto priemonė yra visapusiškai ir kvalifikuotai specialistų apžiūrėta, Automobilio visi identifikuojantys ir techniniai duomenys teisingi, tinkamai sutikrinti ir, kad jis gali būtų registracijos objektu valstybės viešajame transporto priemonių registre. Priešingai, dėl VĮ „Regitra“ neteisėtų veiksmų įregistruojant vogtą Automobilį, kurį pareiškėja 2006-08-18 įsigijo iš UAB „Lukeida“ už 150 000 Lt sumą, buvo neteisėtai patvirtinta, kad jis gali būtų registracijos objektu valstybės viešajame transporto priemonių registre. 2006-08-24 pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėja Automobilį už 150 000 Lt pardavė UAB „DnB NORD lizingas“ ir, sudariusi su ja lizingo sutartį, naudojosi Automobiliu iki 2007-12-05, kol Automobilis buvo sulaikytas, įtariant, kad jis yra vogtas. 2008-08-11 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu Automobilis buvo grąžintas Vokietijos draudimo kompanijai „Europa Sachversicherung Aktiengesellschant“, Vilniaus apygardos teismas 2010-02-17 sprendimu pripažino negaliojančiomis 2006-08-24 pirkimo–pardavimo ir 2008-08-24 lizingo sutartis, taikė restituciją ir priteisė iš pareiškėjos UAB DK „DnB NORD lizingas“ 75 611 Lt.

35Visa tai įrodo, kad minėti neteisėti valdžios institucijos veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjos patirtu nuostoliu, kuris atsirado įsigyjant, naudojant bei vėliau prarandant Automobilį, nes šie neteisėti veiksmai įtakojo tai, kad vogtas Automobilis tapo registracijos objektu valstybės viešajame transporto priemonių registre, jis vėliau buvo paimtas iš pareiškėjos ir grąžintas teisėtam savininkui Vokietijoje. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjai žala atsirado dėl VĮ „Regitra“ neteisėtų veiksmų įregistruojant vogtą Automobilį, todėl Lietuvos valstybė turi atlyginti pareiškėjos patirtą turtinę žalą.

36Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pareiškėjos patirtą žalą šiuo atveju sudaro Vilniaus apygardos teismo

372010-02-17 sprendimu iš pareiškėjos UAB DK „DnB NORD lizingas“ priteista 75 611 Lt suma, nes pareiškėja prarado Automobilį, kuriuo naudojosi lizingo sutarties pagrindu, ir, pritaikius restituciją, dar turėjo UAB DK „DnB NORD lizingas“ sumokėti tą Automobilio kainos dalį, kurios nebuvo sumokėjusi juo naudodamasi pagal lizingo sutartį – 75 611 Lt. Taigi pareiškėja, įsigijusi ir naudojusi vogtą Automobilį, turi teisę į žalos atlyginimą iš valdžios institucijos, dėl kurios kaltės vogtas Automobilis buvo įregistruotas. Kadangi VĮ „Regitra“ minėti veiksmai lėmė vogto Automobilio tapimą registracijos objektu valstybės viešajame transporto priemonių registre, tai, nesant šių VĮ „Regitra“ veiksmų, pareiškėja nebūtų patyrusi išlaidų, įsigyjant šį Automobilį. Taigi šios pareiškėjos patirtos išlaidos CK 6.249 str. 1 d. taikymo prasme priskirtinos turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių) kategorijai ir priteistinos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“. Teismas konstatuoja, kad VĮ „Regitra“ atstovo advokato G. Gudeliausko argumentas dėl nepagrįsto žalos dydžio, nes, dažnai perleidžiant Automobilį, gerokai kito jo kaina, yra nepagrįstas, nes Vilniaus apygardos teismas, 2010-02-17 sprendimu pripažinęs negaliojančiomis 2006-08-24 pirkimo–pardavimo ir 2008-08-24 lizingo sutartis, nekvestionavo Automobilio kainos, kuri yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Be to, minėtas VĮ „Regitra“ argumentas dėl neįrodyto žalos dydžio nepagrįstas jokiais įrodymais ir prieštarauja byloje esančiai medžiagai, iš kurios aiškiai matyti Automobilio įsigijimo, pardavimo ir pagal lizingo sutartį sumokėtos sumos. Pažymėtina, kad Automobilio pardavimo kainos prieš tai buvusių sandorių metu nėra reikšmingos ir vertintinos.

38Teismas, įvertinęs tai, kad visos būtinos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo sąlygos yra nustatytos, o žalos dydis yra pagrįstas ir įrodytas, konstatuoja, kad pareiškėjos skundo dalis dėl žalos atlyginimo yra tenkintina ir jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“, priteistina 75 611 Lt dydžio suma turtinei žalai atlyginti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 5 p.).

39Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, todėl ji turi teisę į dalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 106). Pažymėtina, kad pareiškėja pateikė teismui ne visus įrodymus apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, be to, kartu su 2013-12-02 prašymu yra pateikta blogos kokybės pinigų priėmimo kvito kopija, iš kurios nėra aiškus dokumento turinys, todėl išlaidų atlyginimo klausimas, priimant sprendimą, nesprendžiamas. Kadangi pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra su trūkumais, jis bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, dėl to bus priimta atskira teismo nutartis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 2 d.). Be to, liudytojas R. J. pateikė prašymą kompensuoti kelionės išlaidas (t. 4, b. l. 115–117). Liudytojui kompensuotinų kelionės išlaidų priteisimo iš proceso šalių klausimas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

41Pareiškėjos Ž. A. IĮ „Silentium“ skundą tenkinti iš dalies.

42Priteisti Ž. A. IĮ „Silentium“ iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“, 75 611 Lt (septyniasdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus vienuolika litų) turtinei žalai atlyginti.

43Kitą skundo dalį atmesti.

44Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėja Ž. A. IĮ „Silentium“ 2010-05-13 pateikė teismui skundą (t.... 4. Nurodė, jog 2006-08-18 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš UAB... 5. Atsakovė VĮ „Regitra“, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei,... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ 2011-01-03 (t. 1, b.... 7. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Lukeida“, UAB „Džanatus“ ir D. P.... 8. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą palaikė, remdamiesi jame... 9. Atsakovių atstovai nurodė, kad su skundu nesutinka, remdamasi atsiliepime į... 10. Tretieji suinteresuoti asmenys ar jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo,... 11. Teismo posėdyje specialistas V. V. paaiškino, kad kiekvienas VIN kodo... 12. Teismo posėdyje liudytojas R. J. paaiškino, kad VĮ „Regitra“ Šiaulių... 13. Skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės... 15. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Vilniaus... 16. Nustatyta, kad pirma Automobilio registracija Lietuvos Respublikoje buvo... 17. Skundu pareiškėja prašo įpareigoti VĮ „Regitra“ panaikinti pirmąją... 18. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad... 19. Nors pareiškėja prašo teismo įpareigoti VĮ „Regitra“ panaikinti... 20. Be to, pareiškėja prašo atlyginti turtinę žalą, kurią grindžia tuo, kad... 21. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų... 22. 2005-11-15 galiojusių Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2004-09-19 iki... 23. Byloje vertintina, ar VĮ „Regitra“ darbuotojų atitinkami veiksmai... 24. Iš ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių minėtų Taisyklių nuostatų, VĮ... 25. Specialistas teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo atveju automobiliai su... 26. Pažymėtina, kad Automobilio VIN kodo ir registracijos liudijimo klastojimo... 27. Sprendžiant dėl objektyvios galimybės nustatyti klastojimo požymius yra... 28. Liudytojas ir VĮ „Regitra“ atstovas M. K. teismo posėdyje patvirtino, kad... 29. Jau minėta, kad VĮ „Regitra“ specialistai tikrinimo metu turėjo... 30. Be to, byloje vertinti surinkti įrodymai dėl registracijos liudijimo... 31. Be to, pažymėtina, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2006 m.... 32. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus atskirai ir jų visumą,... 33. Pažymėtina ir tai, kad VĮ „Regitra“ 2013-05-21 rašte paaiškino... 34. Teismo nuomone, pagrįstas pareiškėjos argumentas, kad VĮ „Regitra“,... 35. Visa tai įrodo, kad minėti neteisėti valdžios institucijos veiksmai yra... 36. Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas,... 37. 2010-02-17 sprendimu iš pareiškėjos UAB DK „DnB NORD lizingas“ priteista... 38. Teismas, įvertinęs tai, kad visos būtinos valdžios institucijų... 39. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. įtvirtinta, kad proceso... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 41. Pareiškėjos Ž. A. IĮ „Silentium“ skundą tenkinti iš dalies.... 42. Priteisti Ž. A. IĮ „Silentium“ iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ... 43. Kitą skundo dalį atmesti.... 44. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...